Lietuvių asmenvardžių priesagų paplitimas XVII a.

LIETUVIŲ AREALINĖS LINGVISTIKOS KLAUSIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA V. MACIEJAUSKIENĖ LIETUVIŲ ASMENVARDŽIŲ PRIESAGŲ PAPLITIMAS XVII A. Lietuvių pavardžių formavimosi procese XVII amžius užima svarbią vietą. Šiuo laikotarpiu toliau formuojasi ir įsigali dvinarė lietuvių antroponiminė sistema, kurios užuomazgų galima rasti jau XIV — XV a. Įvairiuose XVII a. dokumentuose dar nėra nusistovėjusi vieninga asmenų užrašymo tvarka — yra atvejų, kai asmenys užrašomi vienu asmenvardžiu (pvz., Baniul, Mikolay, Staniul), prie jo nurodant žymimojo asmens profesiją, užsiėmimą, socialinę padėtį ar pan., trimis asmenvardžiais (pvz., Jozeph Blagnius Smilgis, Adamelis Grigaytis Gudszunaytis, Ambros Macieiewicz Butkaytis) ar net keturiais asmenvardžiais (pvz., Jan Walentynowicz Staniewicz Pella, pleban uzwenski...). Tačiau dažniausiai šiuo laikotarpiu asmenys užrašomi dviem asmenvardžiais, pvz., Stanislaw Mockaytis, Michal Kubilaytis, Stasius Matulionis, Stanislaw Meszkunas, Matys Dawidowicz, Franciszek Gienielewicz, Mikolay Stasiulienas, Jurgis Pakalniszkis, Franciszek Baltnagis, Petras Bikas, Adam Dagis, Kazimierz Pilkius ir t. t. Antruosius asmenvardžius pagal darybą galima būtų skirti į dvi dideles grupes: 1) asmenvardžiai su įvairiomis priesagomis, kurios XVII a. dažniausiai yra patroniminės, 2) asmenvardžiai be priesagų. Straipsnyje bus kalbama apie pirmąją asmenvardžių grupę, t. y. apie priesaginius asmenvardžius. Dažniausiai tai bus tėvavardžiai, kurie šiuo laikotarpiu dar ne visada buvo paveldimi, pastovūs. Tai paliudija tokie pavyzdžiai: Daniel Mikolaiunas syn Mikolaia Petrana, Maciey Tamulanis syn Tamula Minkuna, Czapas Stanislawanis syn Stanislawa Jasiuna ir kt. Be to, galima pastebėti, kad tėvavardžių šalia asmens vardo XVII a. yra mažiau, negu XVIa., o XVIII a. jie dar retesni. Tai leidžia spėti, kad tėvavardis XVII a. dažnai dar galėjo būti nepastovus, nepaveldimas ir ne visada virto pavarde. Tą patį galima pasakyti ir apie antruosius asmenvardžius be patroniminių priesagų, kurie XVII a. dar ne visi buvo paveldimi, pvz., Marcin Wazgis, o jo sūnus Januc Martinaytis, Jasius Petranis syn Petra Wileysza ir kt. Taigi dauguma XVII a. asmenvardžių, einančių šalia asmens vardo, dar nebuvo pavardės, nors atliko panašią skiriamąją funkciją kaip ir šių dienų mūsų pavardės. Ne visi jų turėjo pagrindines pavardės savybes — būti bendra šeimos narių pavadinimo dalimi ir būti paveldima daugiau kaip dviejų kartū!. Todėl kalbėti apie XVII a. pavardžių priesagas galima būtų tik su tam tikra paklaida. Tikslingiau yra kalbėti apie XVII a. asmenvardžių priesagas. ! Žr. B. A. Hukonos, Jlo damuanii, MMs u obmectso, Mocksa, 1974, p. 176 —177; B. K. Unuaros, M3 ucropun pycckux ume, oruects H dhamuanii, Mocksa, 1959, p. 109. 159 Straipsnyje aptariami XVII a. priesaginiai asmenvardžiai, jų priesagų populiarumas šiuo laikotarpiu bei geografija. Medžiaga straipsniui rinkta iš keleto publikuotų bei rankraštinių šaltinių?. Iš apie 5 tūkstančių užrašytų asmenvardžių, kurie, žymint asmenį, eina šalia jo vardo, apie 900 yra be priesagų. Likusieji asmenvardžiai yra priesaginės darybos. Lyginant XVII a. asmenvardžių priesagas su XVI a. priesaginiais asmenvardžiais, vpa¢ krinta į akis tai, kad XVII a. labai populiarios ir plačiai paplitusios lietuviškos patroniminės priesagos. XVI a. I p. populiariausios patroniminės priesagos yra slaviškos -ovičius ir -evičius, XVI a. II p. slaviška patroniminė priesaga -ovičius tik labai mažai retesnė už populiariausią šiuo laikotarpiu priesagą -aitis, 0 XVII a. slaviškos patroniminės priesagos yra, palyginti, retos, plačiai paplitusios lietuviškos priesagos -aitis, -ūnas, -onis ir kt. Produktyviausia XVII a. asmenvardžių patroniminė priesaga yra -aitis. Šios priesagos vediniai XVII a. sudaro 35,5 9%; visų priesaginių asmenvardžių. Jie yra sudaromi įvairiai: y 1) Iš krikščioniškų vardų, pvz., Jan Adamaytis, Moteius Ambrasaytis, Michal Ambrozeiaytis, Andrulis Andraytis, Marcin Andrulaytis, Jarosz Augustynaytis, Urban Baltromieiaytis, Czeputis Bartkaytis, Bartlomiey Brazaytis, Walety Czapaytis, Symon Danielkaytis, Adam Filipaytis, Woyczys Gabraytis, Symon Grigaytis, Adam Jaksztaytis. Jan Jakubaytis, Stanislaw Jakubelaytis, Jurgis Jakutaytis, Stas Janaytis, Ambrozy Janutaytis, Jerzy Jasaytis, Stasiulis Jasiulaytis, Jan Jokubaytis, Dawid Jonaytis, Jurgialis Jonelaytis, Mikutis Jozepaytis, Kasper Jurgaytis, Staniulis Jurgielaytis, Stanislaw Jurkaytis, Baltromiey Jusaytis, Stanislaw Juzaytis, Andrzey Juzapaytis, Mikolay Kasperaytis, Mikolay Lawrynaytis, Stanislaw Lukoszaytis. Jan Macaytis, Jons Martynaytis, Misius Masiulaytis, Balcius Mikolaiaytis, Stanislaw Mockaytis, Mikolay Morkaytis, Jonkus Norkaytis, Maczulis Petraytis, Misius Petrutaytis, Krysius Pilipaytis, Janel Powilaytis, Adam Sygmuntaytis, Jan Symonaytis, Jasius Stanelaytis, Grigalis Stanislawaytis, Matutis Stankaytis, Kasper Stephanaytis, Abram Tamoszaytis, Piotr Urbaytis, Jasiulis Urbanaytis, Jakub Wayciulaytis, Pawel Waytekaytis. Kaip matyti iš pavyzdžių, asmenvardžiai su priesaga -aitis yra sudaromi iš pilnųjų krikšto vardų formų ir iš trumpinių bei mažybinių šių vardų formų, kurios XVII a. buvo plačiai paplitusios ir vartojamos. 2) Iš įvairiausių pravardinės bei kitokios kilmės asmenvardžių, kurių šaknyje dažniausiai yra koks nors apeliatyvas, būdvardis ar pan., pvz., Lukasz Akmenaytis, Baltromiey Akrutaytis, Mikolay Apszutaitis; Marcin Astreikaytis, Jurgis Audenaytis, Piotr Baciulaytis, Szymas Baioraytis, Lawryn Balandaytis, Stefan Balczaytis, Jerzy Balsaytis, Ian Baltutatis, Maciey Baranaytis, Woyciech Barzdaycis, Walenty ? Lietuvos inventoriai (XVII a.), sudarė K. Jablonskis ir M. Jučas, Vilnius, 1962; K. Jablonskis, Lietuviški žodžiai senosios Lietuvos rastiniy kalboje, Kaunas, 1941; K. Jablonskis, Lietuvių kultūra ir jos veikėjai, Vilnius, 1973; K. Jablonskis, Lietuvos valstiečių ir miestelėnų ginčai su dvarų valdytojais, t. 1, Vilnius, 1959; ATH u3jaBaembie BujieHockoto KOMHCcielo 114 pa360pa ApeBHbIX® aKTOB, T. 25, Busbia, 1897; AKThl oTKocsiiecs Kb HCTOpin 3ananHoli Poccin, T. 5, C.-TlerepGypr, 1853; JKowmoiitckuil 3emckuii cya (rankraštis), — Lietuvos TSR Centrinis valstybinis istorijos archyvas, SA 19518"; Ksigga aktowa 1673—1674 (rankraštis), — min. archyvas (fondas 458, aprašas 4, byla 3); Husenrapb ropoackux umennit 1533 — 1650 (rankradtis), — min. archyvas (fondas 458, aprašas 1, byla 52); Hupenrtapb ropoackux mumenuii 1639 (rankraštis), — min. archyvas (fondas 458, aprašas 1, byla 3). 160 Bebraytis, Piotr Birbelaytis, Herman Bitinaytis, Adam Brynklaytis, Michal Budrikaytis, Maczul Burnaytis, Woyciech Czebotaraytis, Krzysztoph Dagaytis, Jan Dagilaytis, Andrzey Dailidaytis, Jasiulis Dawkszaytis, Mikolay Dedaytis, Marcina Doktoraycia, Ambrozy Dudaycis, Jan Dwaronaytis, Jozef Gaydaytis, Jozeph Girgzdaytis, Tamulis Gudaytis, Jasiulis Gurklaytis, Jakub Jawnaytis, Maciey Kayraytis, Walenty Kalwaytis, Mikolay Katinaytis, Jan Kazemiekaytis, Zygmont Kieturnitaytis, Adam Kliszaytis, Stasialis Kosaytis, Jerzy Kowaytis, Lawryn Krawczaytis, Michal Kubilaytis, Pawel Kulnaytis, Abram Kumelaytis, Krysiuk Kupraycis, Stanislaw Lokaytis, Marcin Mazulaytis, Tomasz Mazutaytis, Jasiulis Melnikaytys, Mikas Nowikaytis, Grygutys Pempaytys, Jan Pilkaytis, Krzysztoph Platukaytis, Jan Plikaytis, Jan Ploksztaytys, Gaylus Rudaytys, Michal Sawsaytys, Gasius Smilgaytis, Kasper Stawgaytis, Kryscius Stumbraytis, Michal Swikaytis, Grygas Szakaytis, Baltromiey Szarkaytis, Jurgis Szaszaytis, Stanislaw Szawlaytis, Jurgis Szylaytis, Jons Szowdaytis, Jerzy Talutaye, Pawel Tyiunaytis, Jan Tryszonaytis, Andrzey Waywadaytis, Abrutis Wanagaytis, Abram Zebraycis, Maczul Zylaytis. Daugumos šių asmenvardžių šaknyse esančių žodžių reikšmės anksčiau, be abejo, buvo susijusios su asmenimis, vadinamais šiais asmenvardžiais, kurie žymėjo žmogaus išorės, būdo savybes, gyvenamąją vietą, tautybę, socialinę padėtį ir pan. Nemažas kiekis asmenvardžių, kurių šaknyje yra kokio nors gyvulio, žvėries ar paukščio vardas, rodo žmonių panašumą į juos, lyginimą su jais. 3) Palyginti retai su priesaga -aitis XVII a. yra sudaromi tėvavardžiai iš senųjų lietuvių dvikamienių asmenvardžių, pvz., Jurgis Aszmataytis, Kasper Batnaraytis, Mikolay Butwilaytis, Jurgiel Daugwilaytis, Andrzey Dawkintaytis, Andrutis Dimgaylaytis, Jonas Galminaytis, Jozeph Kintrimaytis, Dawid Kongalaytis, Woyciech Mantwilaytis, Krzysztoph Montwidayc, Jan Narwayszaytis, Dawid Norgelaytis, Stanislaw Norwilaytis, Cmanucaas Caswopaiimuc, Piotr Talmontaytis. Priesaga -aitis XVII a. yra ne tik produktyviausia, bet ir plačiausiai paplitusi iš visų šio laikotarpio patroniminiy priesagy®. Asmenvardžių su šia priesaga XVII a. pasitaiko įvairiose Lietuvos vietose. Didžiausia jų koncentracija yra Žemaitijoje. Ypač daug jų užrašyta apie Akmčnę, Krėtingą, Salantūs, Sėdą, Šaukėnus, Švėkšną, Taūragę. Nemaža priesagos -aitis vedinių ir Vakarų Aukštaičiuose. Pagrindinės jų koncentracijos vietos šiame plote yra apie Ariėgalą, Siaulénus, abipus Nemuno (Gelgaudiškis, Jūrbarkas, Kriūkai, Serėdžius, Veliuona, Vilkija) bei apie Alvitą, Kybartus. Kitose Lietuvos vietose ši priesaga XVII a. sutinkama žymiai rečiau. Šiek tiek daugiau jos vedinių dar yra susitelkę apie Jonavą, Kėdainius, Liūkuvą, Panevėžį, Raguvą, o apie Adūtiškį, Aukštdvarį, Eišiškes, Kamajūs, Lifikmenis, MéiSiagala, Merkinę, Molétus, Nemenčinę, Papili, Šventežerį, Trakūs yra užrašyta tik po keletą asmenvardžių su priesaga -aitis. Antroji pagal produktyvumą XVII a. asmenvardžių priesaga yra -onis. Jos vediniai šiuo laikotarpiu sudaro 20,794 visų pavyzdžių (tuo tarpu XVI a. II pusėje jų buvo beveik penkis kartus mažiau). Asmenvardžiai su šia patronimine priesaga yra sudaromi: * Nors XVII a. asmenvardžiai yra užrašyti beveik iš visos Lietuvos vietų, tačiau kalbant apie priesagų paplitimą, galima tam tikra paklaida, sąlygojama nevienodai gausios medžiagos iš įvairių Lietuvos vietų. Užrašyti visus XVII a. asmenvardžius tikriausiai neįmanoma, todėl straipsnio išvados daromos, remiantis surinkta medžiaga. 11. Užs, Nr. 1026 161 1) Iš pilnųjų krikšto vardų, jų trumpinių bei mažybinių formų, pvz., Krys Adamanis, Mikczelis Andrukaniec, Mathias Andrulanis, Woyciech Augustianis, Jakubas Bagdananis, Banis Banionis, Andrzey Baniulanis, Motieus Brazionis, [lasea [onunonuc, Janel Grygalams, Marcin Gryganis, Matulis Grygonis, Czepuk Ignatanis, Jurgis Imbrasanis, Walulis Jakubonis, Jurgis Jakutanas, Mikolay Jananis, Jasius Janaszkanis, Czepas Janiulonis, Andrzey Jurgionis, Stanislaw Jurgielanis, Jurgis Kasperanis, Walis Klimonis, Piotr Koziulonis, Pawilas Lawrynanis, Janis Macionis, Stasius Maciulanis, Mikolay Mackonis, Czepul Mackielanis, Tomasz Maczulanis, Mikolay Marcinanis, Jurgis Masiulanis, Stasius Matulonis, Bantonuc Muxadionue, Michal Paulukanis, Adamas Pawilonis, Endreius Petronis, Jonas Petrukonis, Matul Powilonis, Marcin Pranionis, Woycius Samulanis, Macas Stanionis, Jurgis Stanislawanis, Krzysztoph Stasiulonis, Banis Szymkonis, Jasius Tamulanis, Jonas Urbononis. Jakub Wayciulanis, Czapas Walientynonis, Mikolay Wenslawanis, Jakub Woyciulanis. 2) Iš įvairių kitokių dažnai pravardinės kilmės asmenvardžių, pvz., Krisius Akmenionis, Jan Aksztonis, Jan Awizanis, Baltromiey Bacianis, Stanislaw Balubaniec, Piotr Balwanis, Adam Barzdanis, Stanislaw Bezdzionis, Tamul Birlanis, Jan Budranis, Janel Blakanis, Stakiel Bulkanis, Maciei Burneikonis, Jasius Czernikanis, Jan Daylidanis, Jury Dauksianis, Grygas Dylgionis, Slnenuc Jloskwonuc, Krzysztof Druskianiec, Woyciech Dudanis, Jasius Dundulonis, Walenti Dwaronis, Adam Dzidziukanis, Mikolay Gaydanis, Stanislaw Gienanis, Czepuk Gilanis, Jas Gineiczonis, Jakub Girnianis, Palis Grazulanis, Mikolay Gudanis, Joseph Gudgalanis, Krys Grodzianis, Mikolay Tkamanis, Dawid Ilayczanis, Jakub Jodzianis, Dawid Kayranis, Pawel Kalwianis, Maciey Kibonis, Jasius Kierszulanis, Krzysztoph Kikilanis, Urban Kinczonis, Andrul Klawsanis, Jan Kliszonis, Petras Krypanis, Kazimierz Kupranis, Kazius Kuszlanis, Krzysztoph Lotyszaniec, Palulis Mazulanis, Woyciech Nareyszonis, Moteyko Niemonionis, Jerzy Plikonis, Jan Plonianis, Marcin Pupelanis, Jurek Puszkanis, Jerzy Rudelanis, Marcin Skrypkonis, Marcin Szarkianis, Grigas Szylaykanis, Janelis Uszkuranis, Moteius Waywadanis, Maciey Wanaganis, Piotr Wilkanis, Jan Wirszulanis, Andrus Woytelanis, Piotr Zydanis, Matas Zydukonis. 3) Iš senųjų lietuvių dvikamienių asmenvardžių, pvz., Jus Daugwilonis, Jonas Dawnaronis, Szym Eybutonis, Banis Juoswilonis, Ambros Milwidonis, Czepulis Narbutonis, Matul Nartawtanis, Matul Narwidonis, Janelis Waysznaronis. Skirtingai nuo asmenvardžių su priesaga -aitis, patroniminės priesagos -onis vediniai XVII a. plačiausiai paplitę Aukštaičiuose. Gausiausia jų užrašyta keturkampyje Ramygala, Linkuva, Papilys, Kamajai. Žymi šių asmenvardžių koncentracija pastebima ir kitose Rytų Aukštaičių vietose — apie Anykščius (Kavarskas, Kurkliai), Ūkmergę, Utena, Daūgailius, Lifikmenis, Švenčionėlius, Dubingius, Maišiagalą, Nemenčinę. Pietų Lietuvoje šie asmenvardžiai plačiau paplitę apie Aukštdvarį, Trakūs, Léipalingi ir Šventežerį. Vakarų Aukštaičiuose priesagos -onis vediniai reti (Raudondvaris, Vilkija), o Žemaičiuose jų užrašyta tik dvejose vietose — šiek tiek asmenvardžių apie Švėkšną ir keletas apie Sėdą. Lietuviškos patroniminės priesagos -ūnas vediniai XVII a. sudaro apie 1394 visų pavyzdžių (XVI a. II p. jų buvo beveik dvigubai mažiau). Neužrašyta šiuo laikotari piu tėvavardžių su šia priesaga, padarytų iš senųjų lietuvių dvikamienių asmenvardžių, todėl XVII a. asmenvardžius su priesaga -ūnas galima skirti: 1) iš įvairių krikšto vardų formų, pvz., Kasper Alexieiunas, Woyciech Alexiun, Jasiul Andre162 iunas, Augustyn Andrunas, Kazimierz Baltrunas, Tomasz Bartlomieiunas, Stanislaw Boltrunas, Jozeph Gryciunas, Stanislaw Grygalunas, Boltrus Fronckielun, Jurgis Ywaszkunas, Jurgis Jankunas, Maciul Jasiunas, Braziulis Ionikunas, Matulis Jurgiunas, Krysiuk Eukaszunas, Tomasz Macieiunas, Mikas Mackielunas, Bartlomiey Markunas, Morkus Mikolaiunas, Symon Moteiunas, Tomasz Narkun, Mikolay Petkunas, Pawel Pietraszun, Baltrus Pronckielun, Maciey Rymkunas, Mikolay Stasiunas, Pranis Szymkunas, Jakutis Tomaszunas, Jakub Waytekunas, Stanislawa Winciuna, Baniulis Woyciechun, Staniul Woytkunas; 2) iš kitokios kilmės asmenvardžių, pvz., Bartlomiey Akmeniunas, Jakub Atkaczunas, Stanislaw Balczunas, Woyciech Baltaszun, Stas Blauzdziunas, Jan Boiarunas, Stanislaw Buczunas, Pawel Burniunas, Matul Czebotarun, Mikolay Gaydelunas, Iwan Gospodarunas, Danis Grawzun, Kasper Gudziunas, Juodel Judkun, Jozeph Karaliun, Maciey Karpiunas, Tomasz Kiszkun, Piotr Kowalunas, Jozeph Krowczunas, Czep Kubilun, Jurgis Lelunas, Jakub Meldziun, Stanislaw Meszkunas, Jarosz Naudziunas, Opkeuc Hemedikwionac, Walancius Pikciunas, Jakub Plikun, Maciey Podziunas, Ciaslas Rawdziunas, Adam Skiawterun, Ewart Smilgiunas, Stasius Treyniunas, Juruk Wierbelunas, Jozeph Ziamayciunas, Stanislaw Zolnierunas. AsmenvardZiai su patronimine priesaga -ūnas plačiausiai paplitę į rytus nuo linijos Zeimélis, Linkuva, Šeduva, Jėsvainiai, Kaūnas. Ypač jų gausu keturkampyje tarp Linkuvos, Nemunélio Radviliškio, Rokiškio ir Ukmergės (kartu su patroniminės priesagos -dnis vediniais). Retesni šie asmenvardžiai kitose Rytų Lietuvos vietose (Daūgailiai, Adūtiškis, Dubingiai, Maišiagala, Nemenčinė). XVII a. ši patroniminė priesaga Žinoma ir Pietų Lietuvoje — asmenvardžių su šia priesaga nemaža užrašyta apie Kapčiamiestį, Lėipalingį, Šventežerį, Veisiėjus, kiek mažiau apie Aukštdvarį, Stakliškes, Trakūs. Vakarų Aukštaičiuose priesagos -ūnas vediniai yra sutinkami abipus Nemuno (Jūrbarkas, Gelgaudiškis, Kriūkai, Plėkščiai, Raudėndvaris, Serėdžius, Vilkija). Kitose Lietuvos vietose, kiek rodo surinkta medžiaga, priesaga -itnas XVII a. nesutinkama. Po šių gana produktyvių XVII a. lietuvių asmenvardžių patroniminių priesagų eina slaviška priesaga -ovičius, kuri šiuo laikotarpiu nėra populiari. XVI a. II p. šios priesagos vediniai sudarė apie 17,294 visų priesaginių asmenvardžių, o XVII a. jų yra apie 6,8%. Daugiausia tai asmenvardžiai, sudaryti su šia priesaga iš įvairių krikščioniškų vardų formų, pvz., Jozeph Abromowicz, Jasius Ambrosowicz, Balul Andrzeiowicz, Gryg Bernatowicz, Jan Bogdanowicz, Matys Dawidowicz, IOpxeen Josmeiikoeut, Stanislaw Grzegorowicz, Lousta Grycunowicz, Pawel Grigowicz, Pawel Jakubowicz, Mik Janikowicz, Michal Jonowicz, Sn Hlunykosus, Tomas Kasperowicz, Piotr Klimowicz, Jan Lawrynowicz, Jurko Macieykowicz, Jasiuk Maciukowic, Staniul Marcinowicz, Jarosz Pawlowicz, Walulis Piotrowicz, Symon Sebestiianowicz, lana Symonowicza, Matul Stanistawowicz, Stanislaw Stephankowicz, Ambrozy Szczephanowicz, Maciey Szymkowicz, Woyciech Urbanowicz, Mikolay Walencinowicz, Szczepan Woyciechowicz, Krzysztoph Wolukowic:z. Be to, asmenvardžiai su slaviška patronimine priesaga -ovicius XVII a. yra sudaromi ir iš kitokių įvairios kilmės asmenvardžių, pvz., Kazimierza Arefztowicza, Walul Byczkowicz, Krzysztof Bilatowicz, lerzego Burakowicza, Maciey Ciwunowicz, Jerzy Dobryanowicz, Lawryn Dziugowicz, Piotr Gaydymowicz, Pawel Gitowicz, Bartlomiey Kinczowicz, Marcin Kliszowicz, Ambrozy Kniustowicz, Michalko Litwinowicz, Jan Niemowicz, Matys Ploskowicz, Stasia Railowicza, Olbrych Rudoite 163 wicz, Krzysztoph Sokolowicz, Kazimierz Trakowicz, Mikolay Trykniowicz, Miksza Trynitowicz, Kazimierz Warnowicz, Jan Wengrzynowicz, Jan Wingelowicz, Kazimierz Woytowicz, Woyciech Zubowicz bei senųjų lietuvių dvikamienių asmenvardžių, pvz., Czap Butrymowicz, Andrzey Butwilowicz, Piotr Girdwaynowicz, Pieirasz Jawoyszowicz, Maciey Kontrymowicz, Woyciecha Montwidowicza, Lawrzyn Narwidowicz, Grig Narwilowicz, Maczul Woysznarowicz. Priesagos -ovicius vediniai XVII a. neturėjo kokio nors apibrėžto paplitimo ploto. Jie šiuo laikotarpiu sutinkami įvairiose Lietuvos vietose šalia asmenvardžių su kitomis patroniminėmis priesagomis. Netgi negalima pastebėti kokio nors gausesnio jų susitelkimo vienoje vietoje. Galbūt vėliau padėtis pasikeitė, ir galima buvo nustatyti kokią nors apibrėžtą šios priesagos paplitimo teritoriją*. Asmenvardžių su slaviška patronimine priesaga -evičius yra šiek tiek mažiau. Jie sudaro 5,494 visų pavyzdžių ir, kaip ir kiti šio laikotarpio asmenvardžiai, yra sudaromi iš įvairių krikšto vardų formų, pvz., Jan Alexieiewicz, Stanistaw Ambrosewicz, Marcin Andrzeiewicz, Baniul Baltruszkiewicz, Klim Bartlomieiewicz, Marcin Bortkiewicz, Jasius Grycewicz, Lukasz Janczykiewicz, Niemon Januszewicz, Mamyauc IOpreeneeuu, Maciey Juriewicz, Woyciech Lukaszewicz, Krzysztoph Maciukiewicz, Rym Marciewicz, Mikolay Matulewicz, Stephan Mikielewicz, Gryg Mikolaiewicz, Antoni Praniewicz, Krzysztoph Proniukiewicz, Jan Staniulewicz, Adam Stasiewicz, Stefana Teresewicza, Eniulis Tomaszewicz, Mikolay Walukiewicz, Awgusztyn Wenckiewycz bei iš įvairių kitokios kilmės asmenvardžių, pvz., Symona Bocewicza, lana Bunciewicza, Maciey Burniewicz, Piotr Diakiewicz, Franciszka Gienielewicza, Piotra Gilewicza, Matys Girniewicz, Stanislaw Jodelewicz, Walis Juodziewicz, Krzysztoph Kawlewicz, Jakub Kiaukiewicz, Stanislaw Kliszewicz, Andrzey Koplewicz, Stephan Koralewicz, Krzysztoph Lawnikiewicz, Balczus Niemoiewicz, Jan Okieliewicz, Trakim Piekielewicz, Tomul Ruzgiewicz, Adam Saulewicz, Adam Sruogiewicz, Ian Szpigiewicz, Jozeph Zomoyciewicz. Kaip ir asmenvardžiai su priesaga -ovicius, priesagos -evicius vediniai XVII a. neturi apibrėžto paplitimo ploto. Jų yra užrašyta įvairiose Lietuvos vietose greta asmenvardžių su lietuviškomis patroniminėmis priesagomis. Lietuviška asmenvardžių priesaga -ėnas XVII a. reta (apie 2,59( visų pavyzdžių). Asmenvardžiai su šia priesaga yra iš krikšto vardų (pvz., Stas Doroten, Stasius Elenenas, Krzysztoph Jakien, Stanislaw Jakubenis, Jan Kazenas, Janel Mikienas, Adam Mikolonėnas, Maciey Powilenas, Mikolay Stasiulienas, Jan Tumulenas, Jakubas Wincenas) ir iš kitokios kilmės asmenvardžių (pvz., Stas Alanenas, Adam Barzdalenas, Marcin Bikienas, Jakub Butenas, Adam Ciekienas, Szymas Dakutenas, Jurgis Giadenas, Petras Gulbenas, Jurgis Gumbenas, Janul Kaymenas, Janul Nimenas, Jurgis Niksztelenas, Walenty Plikienas, lana Skliuczena, Stanislaw Skrebenas, Jurgis Szarkienas, Jan Ulanienas, Matulia Zemoytiena). Nors ir mažai produktyvi XVII a., patroniminé priesaga -énas turi daugiau mažiau apibrėžtą paplitimo plotą. Asmenvardžiai su šia priesaga koncentruojasi Rytų Lietuvoje. Daugiausia jų yra užrašyta šiaurrytinėje Lietuvos dalyje, keturkampyje Smilgiai, Nemunčlio Radviliškis, Panemūnis (Rokiškio raj.) ir Ramygala. Pavieniai asmenvardžiai yra užrašyti ir kitose Rytų Lietuvos vietose (apie Daūgailius, Drūkšiūs, Dūbingius, Maišiagalą, Nemenčinę, Ūkmergę). Be to, po kele4 Žr. Lietuvių kalbos rašybos žodynas, Kaunas, 1948, p. 133. 164 tą asmenvardžių su priesaga -énas yra užrašyta apie Aukštdvarį, Raudondvarį ir Švenitežerį. Atskirą grupę sudaro asmenvardžiai su vadinamosiomis mažybinėmis bei maloninėmis priesagomis. Jos šiuo laikotarpiu nėra itin populiarios. Dažnesni XVII a. priesagų -elis, -elė, -ėlis, -ėlė* vediniai, kurie sudaro apie 9%, visų pavyzdžių. Asmenvardžiai su kitomis mažybinėmis priesagomis (-ukas, -(i)ulis, -utis) yra retesni ir sudaro apie 49%, priesaginių šio laikotarpio asmenvardžių. Aukščiau aptartos XVII a. asmenvardžių priesagos buvo patroniminės, o, kalbant apie priesagas -elis, -elė, -ėlis, -ėlė, gana sunku atskirti, kur jos turi patroniminės priesagos reikšmę, t. y. kur asmenvardis su šiomis priesagomis yra padarytas iš tėvo vardo ar antrojo asmenvardžio, užrašomo po vardo. Lietuvių kalbos atlaso medžiaga rodo, kad šiuo metu mūsų tarmėse vaikų (berniukų, paauglių, jaunuolių) pavardės yra sudaromos iš tėvo pavardės su priesagomis -elis, -ėlis. Todėl asmenvardžiuose, sudarytuose iš vienos ar kitos krikšto vardo formos su šiomis priesagomis pastarosios dažnai galėtų turėti ir patroniminę reikšmę, pvz., Tomasz Banelis, Maciey Bochdanelis, Jan Jakielis, Dawid Janel, Piotr Jozanelis, Stanislaw Luksziale, Jendrzey Martenelis, Kazimierz Pawlelis, Maciey Rymkielis, Mikolay Romanelis, Jan Stanelis. Kiti asmenvardZiai su šiomis priesagomis dažniausiai yra pravardinés ar kt. kilmés, pvz., Szym Akiela, Narkus Augela, Baltromiey Awinelis, Jurgis Awizela, Jakub Baczkielis, Piotr Biskupelis, Walulis Bitynelis, Franciszek Boiarelis, Mikiel Boronelis, Stasius Bruzgielis, Urban Bukiel, Krzysztoph Butkanelis, Stanislaw Dagielis, Tomasz Dudela, Juz Gaidelis, Martinas Gaygalelis, Jakub Garnalis, Jan Giervela, Krzysztoph Glawdelis, Walulis Jodkunelis, Jakub Kaylelis, Kasper Kayrel, Maciey Katynelis, Jurgis Kazemekielis, Samuel Kiewnialo, Tomasza Kiszkiela, Sczesny Kuprelis, Kazimierz Kurszelis, Andrzey Lapela, Jurgis Lotwelis, Lukasz Margielis, Jan Meszkiela, Pawel Miltelis, Boltrus Miszkielis, Bartlomiey Paputelis, Palul Perkunelis, Balul Pilkiel, Pawel Pilwelis, Jasiulis Plikielis, Pawel Pruselis, Walis Puodelis, Marcin Rudelis, Mikolay Rutalis, Mames Cadynena, Czap Skilundelis, Michal Strazdelis, Jerzy Szwedelis, Niecius Uselis, Mikolay Wanagiel, Baltromiey Wilkielis, Brasiuk Wingrel, Walulis Wirbalelis, Tomasz Womzdelis, Szymuk Woszkiel, Bartlomiey Zemaitelis, Piotr Zyrnielis, Piotr Zolnierelis. Kai kuriais atvejais priesagos -elis, -elé, -élis, -élé šiuose asmenvardZiuose gali būti patroniminés (plg. gausius XVII a. asmenvardžius be šių priesagu — Jakub Baran, Baltromiey Bruzgis, Jakub Butkus, Adam Dagis, Jakub Duda, Jan Gaydis, Jakub Gierwa, Wilm Gudas, Kasper Kayrys, Symon Kiszkis, Matulis Kupris, Mikofay Lacwis, Kazimierz Pilkius, Pietruk Plikis, Piotr Rudis, Mikolay Wanag, Jan Wilkas, Andrius Wingris, Kazimierz Wirbal ir kt.). Tačiau daugeliu atvejų visiškai neįmanoma nustatyti, ar asmenvardžiai su šiomis priesagomis yra padaryti iš kitu, neišvestinių asmenvardžių (tada šios priesagos būtų patroniminės), ar pravardiniais asmenvardžiais yra virtę mažybinės apeliatyvų formos. Asmenvardžiai su priesagomis -elis, -elė, -ėlis, -ėlė XVII a. paplitę po visą Lietuvą. Daugiausia jų užrašyta šiaurrytinėje Lietuvoje (apie Krinčiną, Papilį, Pandėlį, Kūmajus), Lietuvos pietuose (apie Lazdijus, SveiiteZeri), vakarinėje Lietuvos dalyje (apie Švėkšną, Plunge, Kafteną, Krėtingą). 5 Dėl užrašymo būdo įvairiuose spausdintuose ir rankraštiniuose šaltiniuose sunku šias priesagas skirti, todėl jos aptariamos drauge. 165 Kitos mažybinės bei maloninės priesagos (-(i)ulis, -utis, -ukas) yra retos. Asmenvardžių su šiomis priesagomis šaknyse gali būti krikšto vardas ar koks nors apeliatyvas, būdvardis ir pan.: (Dulis — Maciey Aniul, Dawid Antulis, Piotr Awgiul, Muronaii: Bazionuc, Jan Bondziul, Piotr Burbulis, Jasius Dundulis, Mikolay Dziurgul, Kryscius Grumulis, Waliul Kaziulis, Stanislaw Kierulis, Piotr Kukulis, Jan Kuziulis, Kazimierz Masiulis, Muxoaai Mucroauc, Woyciech Murmulis, Filip Palulis, Jonelis Petrulis, Dawid Pieciulis, Jakub Piliulis, Woyciech Ratul, Stanislaw Stanulis, Zemel Stasiulis, Miko lay Tyrulis, Dawid Wieszkulis, Marcin Zlempulis; -utis — Dawid Barutys, Pawel Degutis, Piotr Gawdutis, Krzysztof Gialutis, Michala Jonucia, Andrus Kiezucis, Grigas Kirkutis, Waluk Kiszkucis, Woyciech Kukucis, Jan Kurutis, Matutis Ladutis, Jerzy Meszkutis, Jozeph Milkutis, Pawel Osobutis, Michal Peciutis, Bartfomiey Rakuc, Jan Rosteykutis, Jasius Saldutis, Janel Sawutis, Lawryn Stakutis, Jan Szeputis, Krzysztoph Szyrwuc, Adam Talutys, Stanislaw Twoskutis, Mikolay Walutis, Adam Waszkutis, Jurgis Wieszkutis; -ukas — Andrzey Matuk, Mikolay Misiuk, Jan Miszuk, Andrzey Paulukas, Sczesny Radziuk, Kazimierz Rudziuk, Matul Siawruk, Matuselis Zyndukas, Dawid Zonduk. Šios mažybinės priesagos taip pat ne visada yra patroniminés. Dažnai asmenvardžiais su šiomis priesagomis gali būti virtę mažybiniai apeliatyvai arba antruoju asmenvardžiu gali eiti mažybinė vieno ar kito krikšto vardo forma. Apskritai tiek XVI a., tiek ir XVII a. labai populiarios, plačiai vartojamos mažybinės krikščioniškų vardų formos, pvz., Abrutis, Andrulis, Andrutis, Baniulis, Czepulis, Czeputis, Janul, Jasiulis, Jurgialis, Matulis, Matutis, Mikutis, Staniulis, Stasialis ir t. t. (plg. iš jų sudarytus tėvavardžius — Andrulonis, Andrutaytis, Baniulaytis, Czepulaytis, Czaputaytis, Janiulanis, Jasiulonis, Jurgielaytis ir kt.). Nustatyti asmenvardžių su priesagomis -(i)ulis, -utis, -ukas paplitimą XVII a. sunku dėl negausios medžiagos. Tačiau greičiausiai šios priesagos neturėjo apibrėžto paplitimo ploto, kadangi ir negausūs asmenvardžiai su šiomis priesagomis užrašyti įvairiose Lietuvos vietose: su priesaga -(i)ulis — apie Akmėnę, Betygalą, Adūtiškį, Giedraičiūs, Kėdainius, Kūrtuvėnus, Nemenčinę, Pagėgius, Raguvą, Raudondvarį, Sėdą, Švėkšną, Tauragnūs; su priesaga -utis — apie Kūrtuvėnus, Adūtiškį, Plūngę, Rūguvą, Sėdą, Svėdasus, Švėkšną, Šventežerį, Tauragnūs; su priesaga -ukas — apie Aukštdvarį, Betygalą, Šešuoliūs, Švenčionėliūs, Trakūs, Vabalniūką, Vidūklę. Labai reta XVII a. asmenvardžių priesaga -iskis (apie 0,59, visų pavyzdžių), pvz., Zim Bawliszkis, Marcin Brunkiiszkisz, Maciey Dilbiszk, Jus Dyrszyskis, Jusa Jakowiszkia, Urban Jamantiszkis, Piotr Jodyszkis, Jan Karasiszkis, Woyciech Konowiszkisz, Jurgis Pakalniszkis, Jan Petryszkis, Woyciech Stagiszkis, Adam Szukiszkis, Alexia Wilniszkis. Jie užrašyti apie Gaūrę, Gėlvonus, Kėdainius, Panemūnį (Rokiškio raj.), Švėkšną ir Šventežerį. Be aukščiau aptartų XVII a. asmenvardžių priesagų, šio laikotarpio bendrą priesaginių asmenvardžių vaizdą paįvairina slaviškų priesagų -ovskis, -inskis, -evskis, -eckis, -ickis ir kt. vediniai (visi jie sudaro apie 2,5%, pavyzdžių). Daugiau šiuo laikotarpiu yra asmenvardžių su priesaga -ovskis, pvz., Mikolay Baranowski, Jozas Borowski, Matyasz Burowski, Jan Ciszkowski, Jerzy Czapkowski, Piotr Daynowski, Stanislaw Gielwanowski, Sebestian Grabowski, Jędrzey Iwanowski, Jan Jankowski, Mikolay Kompowski, Krzysztof Kozlowski, Marcin Krasowski, Jan Lisowski, Andrzey 166 Naglowski, Dawid Ostrowski, Mikolay Piotrowski, Krzysztoph Rutkowski, Jan Sokolowski, Marcin Stronowski, Piotr Szydlowski, Szym Sweykowski, Jakub Tyrlikowski, Jan Zebrowski, Kaspar Zlotkowski, Mikolay Zwierkowski. Kitos slaviškos priesagos šiuo laikotarpiu retos, pvz., -inskis: Mikolay Berzynski, Krzysztoph Ciwinski, Bartlomiey Erminski, Matys Kuczynski, Marek Lukaszynski, Woyciech Pilwinski, Jerzy Puszynski, Krzysztoph Skowrynski, Jan Wiertinski; -evskis: Marys Gayzewski, Jozeph Janczewski, Andrzey Kopaczewski, Piotr Eukaszewski, Marcin Maliszewski, Jan Sobalewski, Woyciech Tumaszewski, Jerzy Wiszniewski, Jan Zwerewski; -eckis: Jan Giegiecki, Mikolay Gotowiecki, Andrzey Jalowiecki, Jan Poniemiecki, Matulis Woroneckis; -ickis: Lukasz Czernicki, Adam Jakubicki, Kasper Laywickis, Matiasz Sawicki, Andrzey Walicki, Krzysztoph Zubrycki. Apibrėžto paplitimo ploto XVII a. šios priesagos neturėjo. Asmenvardžiai su jomis užrašyti įvairiose Lietuvos vietose. Tik vienas kitas asmenvardis su šiomis priesagomis (kaip ir aukščiau aptartomis -ovicius, -evičius) gali būti kitataučių, iš kitur atsikėlusių žmonių. Dauguma jų yra atėję per oficialius raštus, kurie XV, XVI, XVII a. dažniausiai rašyti ne lietuvių kalba, įvairių tautybių raštininkų. Ši aplinkybė, be abejo, sąlygojo ir tokį slaviškų patroniminių priesagų -ovičius, -evičius gausumą XV a. ir XVI a. I pusėje. Tik XVI a. II pusėje ir ypač XVII a. jas pradeda išstumti lietuviškos patroniminės priesagos. Aptarus visus XVII a. priesaginės darybos asmenvardžius, dar įdomu ir tas, kad šiuo laikotarpiu buvo Lietuvoje keletas vietovių, kuriose yra užrašyta beveik visos ar bent dauguma XVII a. asmenvardžių priesagų. Tai Šventežeris, kur užrašyti asmenvardžiai su 12 aptartų šio laikotarpio priesagų: -aitis, -onis, -ūnas, -elis, -ulis, -utis, -ovičius, -evskis, -ovskis, -inskis, -ickis, -evičius; Švėkšna: -aitis, -onis (nors jos vediniai XVII a. koncentruojasi Aukštaičiuose), -elis, -ulis, -utis, -ovičius, -evičius, -„iškis, -evskis, -ovskis, -inskis (iš viso 11 priesagų); Trakai, kur užrašyta asmenvardžiai su lietuviškomis priesagomis -aitis, -onis, -ūnas, -ėnas, -elis, -ukas bei slaviškomis Ovičius, -ovskis, -evskis (9 priesagos); Maišiagala, kur XVII a. yra beveik visos lietuviškos patroniminės priesagos: -aitis, -ūnas, -onis, -ėnas, slaviškos priesagos -ovi-, čius, -ovskis, -evskis, -inskis, -ickis (iš viso 9); Nemenčinė: -aitis, -onis, -ūnas, -elis, -ulis, -iškis, -ovičius, -evskis (8 priesagos) ir Aukštdvarės: -aitis, -onis, -ūnas, -ėnas -elis, -ukas, -ovičius (7 priesagos). IŠVADOS 1. XVII a. lietuvių asmenvardžių priesagos yra įvairios. Šalia lietuviškų priesagų -aitis, -onis, -ūnas, -énas, -elis, -elé, -(i)ulis, -utis, -iškis ir kt. nemaža asmenvardžių su slaviškomis priesagomis -ovičius, -evičius, -ovskis, -evskis, -eckis, -inskis ir kt. 2. Labai produktyvias XVI a. slaviškas priesagas -ovičius, -evičius, reiškiančias kilmę, priklausomybę šeimai ar giminei, XVII a. žymia dalimi pakeičia lietuviškos patroniminės priesagos -aitis, -onis, -ūnas. 3. Beveik visos XVII a. asmenvardžių lietuviškos patroniminės priesagos šiuo laikotarpiu turi daugiau ar mažiau apibrėžtus paplitimo plotus. Priesagos -aitis didžiausia koncentracija yra Žemaitijoje bei Vakarų Aukštaičiuose; -enis, -ūnas ir -ėnas vediniai koncentruojasi Aukštaičiuose (ypač šiaurrytinėje Lietuvos dalyje). 167