Šiaurės rytų žemaičių dūnininkų kai kurie morfofoneminiai dialektizmai

LIETUVIŲ AREALINĖS LINGVISTIKOS KLAUSIMAI LIETUVOS TSR MOKSLŲ AKADEMIJA V. VITKAUSKAS ŠIAURĖS RYTŲ ŽEMAIČIŲ DŪNININKŲ KAI KURIE MORFOFONEMINIAI DIALEKTIZMAI Kaip žinoma, tarmėse ir šnektose yra žodžių ir formų, kur neaiški kokių nors garsų istorija. Sudarinėjant ,,Šiaurės rytų žemaičių dūnininkų žodyną“, tokių at- vejų susidarė gana daug ir juos reikėjo vienaip ar kitaip spręsti. Šitie tarmių žodžiai ir formos, kuriuos sunku susieti su Ik. atitikmenimis dėl fonetinių dėsnių skyrimosi ir negalėjimo įrodyti esant tai reguliaria tarmybe, vadin- tini morfofoneminiais dialektizmais. Jie paprastai turi kokį nors formantą, įgavusį darybinio ir leksikologinio skyrimo funkcijas dėl vieno ar kito balsio, priebalsio, dvibalsio nedėsningo pakitimo. Manydami, kad fonetinis dėsnis tam tikroje garsų pozicijoje turi veikti, nukry- pimais nuo fonetinės šnektų sistemos laikome tuos atvejus, kai kokius nors garsus negalima aiškiai ir tvirtai pagrįsti dėsningumu, reguliarumu. Tai dažniausiai būna susiję su kita žodžio šaknimi, skirtingu darybiniu elementu, su neetimologinių gar- sų atsiradimu ir net su buvusio kokio fonetinio dėsnio suirimu šnektose dėl kokių įtakų, analogijų ar pan. I. KAI KURIE MORFOFONEMINIAI DIALEKTIZMAI SU BALSIU « Šiose šnektose yra žodžių bei formų, kur vietoj Ik. i arba kitų žemaičių šnektų i(ę) yra tariamas balsis e. Tą nedėsningą balsio e atsiradimą ir kaitaliojimąsi su i (e) net tame pat žodyje verta panagrinėti plačiau. Šitoks e gali pasitaikyti ir Zo- džių šaknyse; ir priesagose, ir sudurtinių žodžių komponentuose. Be to, jis už- fiksuotas ir savuose žodžiuose, ir skoliniuose. Panagrinėsime svarbesnius šio reiškinio atvejus išsamiau. Žodžio šaknis. 1. Kai kurių žodžių šaknyje vietoj Ik. mišriojo dvigarsio il šiose šnektose turimas el: smé'lti Drv, Krš, Vrp | smé'lte Vds „,,smėlys“ (bet smėltės Pvn, Vkšn), smelti'nc Drv, Krš, Vrp | smelti'nc Vds, Užv ,,smėlynas“, kelmioti | kelnūotę ,,kilnoti“, švel.pti Drv, Krš, Vrp | svel.pte Vds. Šiam atvejui, tur būt, pri- klauso ir veiksmažodinis būdvardis vel.kinc | vėlkė'ne „vilkdamas“, plg. vakarų aukštaičių šiauliškių vil kins, bet Šakynos ir Gruzdžių apylinkių vėlkins || vélkens (kartais ir vilkins). 1 Apie šį žodyną, jo apimamas šnektas žr. Aut., Snekty grupės žodyno sudarymo principai, LKK XIII 79—98. Svarbiausios gyvenamosios vietovės yra šios: Dirvonėnai, Kuršėnai, Pakšteliai, Varputėnai — Šiaulių r., Ūžventis, Vidsodis — Kelmės r., Pavandenė, Viekšnūliai — Telšių r. 7. Užs. Nr. 1026 97 Toks č ir i (¢) keitimasis mišriajame dvigarsyje su / gali kartais rodyti, kad 7 (e) šioje pozicijoje linkęs labiau platėti ir gali net visiškai išvirsti atviruoju e (Čia šį reiškinį įmanoma būtų susieti ir su seniau vykusiu i : e, Zr. toliau). Aprašomųjų šnektų žodis smčė'Iti | smé-lte kaip ir rytų aukštaičių dusetiškių smé.lte. yra aiškiai bendras su latvių kalbos atitikmeniu smelte (LV III 959), Tik- riausiai taip pat aiškintinas ir e buvimas kai kuriose žodžio švel.pti Drv, Krš | švel.ptę Vds formose (plg. latvių k. svelpt), tuo labiau, kad šios šnektos turi dar žodį švė:Ipti Drv, Krš | švė:Iptę Užv, Vds, Vkšn „„švepluoti“ (plg. dar švėlpti DZ! 829). Antra vertus, be šio spėjimo apie žodžio švelpti bendrumą su latvių kalba, galima manyti ir apie latvių kalbos įtaką, nes į tai orientuoja šio veiksmažodžio vartojimo plotas (Zg, Skn, Vgr, Kik, Akm, Pp, Šiaudinė, Rdn, Vds, bet švėlpte Pvn, Vkšn), t. y. tos vietos, kuriose yra ar yra buvę latvių sodybų arba kurios yra turėjusios artimesnių ryšių su Latvija. Svarbu ir tai, kad greta švelpti čia vartojami žodžiai švilpiūūoi Skn, Grz | švilpinū"ti Drv, Vrp | švelpenūrtę Vds „„švilpauti“. švilpis Skn, Grz | švil.pis Krš, Drv | švi"Ipis Rdn, Trš, Akm „Ššvilpukas; švilpi- mas“, švilbuks Grz | švėlpoks Rdn, Trš, Pp „švilpukas“ ir kt. Dėl veiksmažodžio kelniioti | kelnūotę galima manyti, kad jis sudarytas kitaip negu Ik. kilnoti, t. y. be šaknies balsių kaitos. 2. Šiaurės Žemaičių (dounininkų) šnektų veiksmažodį kręčūotę | krečdute „išleisti marškinius ar palaidinukę ant kelnių, sijono“ dalis aprašomųjų šnektų — kuršėniškiai, dirvonėniškiai ir varputėniškiai — taria tik su e: krečiūoti (bet kre- čūotę Pvn, Užv, Vkšn). Reikia manyti, kad kaip ir vakarų aukštaičių Snektose (Jūrbarkas, Vadžgirys, plg. LKZ VI 488)? čia turimas kitas šaknies balsis. 3. e vietoj daugumos kitų tarmių ir 1k. i šiose šnektose turi ir skolinys kléjé- „klijai“. Forma su balsiu e yra atėjusi iš slavų kalbų. Be apraSomuju šnektų, šį Zo- di su e balsiu šaknyje taria ir dounininkai apie Papilę, Akmčėnę, Raudénus, Tryš- kius, Tėlšius, Salantus ir kt. Kad ta forma nėra visiškai nauja, rodo S. Stanevičiaus, S. Daukanto, A. Juškos raštai, žr. LKŽ VI 37—38. Žodžio priesaga. 1. Kai kurie žodžiai, Ik. ir tarmėse turintys priesagą -ilas, kal- bamosiose šnektose tariami su -elas. Tai: diobels Vrp | dūobels Pvn, Užv „,dobilas“, eržė"Is Pvn, Vkén „eržilas“, krė“tels Drv, Vds | krė“tė"Is Pvn, Vkšn „kretilas“, sprū'gels Pkš | spra"gė"Is Pvn, VYkšn „,spragilas“ ir spragėlga'Ivę Pvn, Ykšn „,spra- gilo galva“, spragėlkuotis Pvn, Ykšn ,,spragilo kotas“ brézgela Pvn „„brizgilai“ (Ar dėl Ik., ar dėl vakarų aukštaičių įtakos visame šių šnektų plote sakoma tik ra'- tils, daugiausia brizgila“ | brézgeld-, daug kur, ypač apie Kuršėnus, spra-gils, kré- tils, nors reikia priminti, kad apie Šakyną kai kas pasako ėržels. Tarmių sąveika čia yra aiški). Kaip rodo žemaičių šnektų medZiaga®, tikriausiai yra egzistavusi ir tebeegzis- tuoja priesaga -elas*, kuri atsirado gal ir dėl fonetinių dalykų — ¢ (i) sutapatinimo su e. 2 A. Juškos žodyno ir Rietavo krečidti,tur būt, turi neteisingai transponuotą e iš tarminio €. 3 Literatūrą ir plačiau žr. B. Vanagienėir V. Vitkauskas, Dar dėl kubelo, LKK XIII 222. Plg. dar A. Girdenis (rec.), „Baltistica“, IV(1), p. 143; VI. Grinaveckis, Šiaurės vakarų dūni- ninkų tarmių fonetinės ypatybės ir jų raida, ,,Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Mokslo darbai“, 11, 1960, p. 44; V. Grinaveckis, Pluoštas žemaičių žodžių, ,,Kalbos kultūra“, 22, 1972, p.. 71; 72, 74. 4 Žr. P. Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius, 1943, p. 175. 98 Prie šių lietuviškų vedinių, atrodo, yra priderintas ir vienas kitas skolinys: kū'“- tels | kū'tė'Is „,katilas“, kūbels | kėbė:Is „,kubilas“*, ė“sė"Is Pvn, Vkšn „asilas“. Panašiai balsis e bus atsiradęs žodžiuose kūneks kė.neks „kunigas“, gūzeks Drv, Krš, Vrp ,,guzikas, saga“, mūzeka Vrp ,,smuikas“, muzekudi.c Vrp ,,mu- zikantas“. Šiais atvejais tikriausiai atvirasis aukštaičių i, žemaičių dounininku e (plg. telšiškių gd.zeks, md.zeka) yra pakeistas atviruoju e. (Žodžius kunegas,. kunegaikštis yra vartoję S. Daukantas, M. Valančius, zr. LKZ VI 8918, todėl gal čia esama ir 19 a. raštų kalbos įtakos, nes ir dabar šių vietų žemaičiai gieda budy- nėse ir atminimuose iš to meto kantičkų žodžius kunegas, kunegaikštystė). Tokią e ir i (g) kaitą bus skatinęs ne tik balsių i (g) didesnis platėjimas šiuose žodžiuose, šiaurės žemaičių (dounininkų) balsio ¢ savotiškas įprasminimas šiaurės rytų dūnininkuose (rytų varniškiuose), bet ir i : e tokio tipo atveju, kaip, pvz. sg.- bene : drukcobénis Jdr, Vvr, Šv , kas storu užpakaliu“, stuorsobė'nę Pvn. Dėl tos pat priežasties galėjo atsirasti ir *kūniks | kd.neks: kunė:gbuvis | konė:gbuvis „ekskunigas“, kunė“kpalaikis | konė"kpalūikis ,,prastas, netikęs kunigas“, o pagal pastarųjų analogiją jau net kunégisks | konė"gešks „,kunigiškas“. Pagaliau visa tai apibendrinus, galėjo atsirasti ir kūneks | kd.neks. Plg. dar žodį kūbils, dažnesnį Kuršėnų artimosiose apylinkėse, bet tik pūskubėlis" „,puskubilis“, vns. kilm. pūs- kubė'le „,puskubilio“, dū'nkubėlis „,duonkubilis“, vns. kilm. dii'nkubé‘le ,,duonkubi- lio“. Ten taip pasakoma ir gūziks, bet, pvz., ta pati tarmės atstovė, pasakiusi tą formą, čia pat gali pasakyti okazionalizmą guzé ksegi „,sagstytoja“. Tokių pavyz- džių yra ir daugiau, pvz.: kaimo pavadinimas li“kšelis Krš, Vrp | li"*kšelis Vds, Užv. Ik. Lygšilis (šils | šė"Is „,viržis“), nj. šilimdaržis Krš „„šiltadaržis“ ir šilema Kis, Pkš „šiluma“ (bet šėlema Pvn, Vds, Užv, Vkšn), cibirs | cėbė'rs „,„Sibiras“ ir cibė'=- risks (šal.tis) | cebė“ręšks „,sibiriškas“. Visą šitą balsių e ir i (e) painiavą, ypač Kuršėnų apylinkėse, ar tiktai nebus padidinęs dar vienas dalykas: dėl šių šnektų aukštaitėjimo (daugiausia tai liečia Kuršėnus, Dirvėnėnus, Varputėnus, bet pastebima ir kitur, net Pavandenės apylin- kėse) čia yra labai kites balsynas. Kaip rodo net dabartiniai faktai, balsis i (ir ) yra naujas?, pakeitęs anksčiau čia buvusį balsį e (ir 9)?*. Žymiai kintant šnektos fo- netinei sistemai, visada susidaro įvairių hipernormalizmų, visokių formų-dubletų. Kadangi balsių e ir ¢ artikuliacija yra labai artima, tai e virstant į į, kai kada galėjo ir iš e atsirasti i ir priešingai, iš e — e. Tai lyg ir paremia nemaža tokio tipo dubletų kaip, pvz.: skild'uda | skęelū'uda ir skeld-uda | skelū"uda ,,skeveldra; plonas koks luobas“, skidé'rva | skedé'rva ir skedé'rva | skedė"rva „„t. p.“, tikšūoti ir teksioti Drv, Krš „gulėti; telkšoti“, suklė"pa ir suklipa Drv „,suklebo“, stimbiris ir stimbe-- 5 Abejones dėl šio žodžio slaviškos kilmės žr. S. Karaliūnas, Dėl keleto lietuvių kalbos skolinių, LKK XII 181—183, plg. dar V. Urbutis (rec.), „,Baltistica“, VII (2), p. 205. 6 Žr. dar Z. Zinkevičius, Reikšmingas žemaitiškas rankraštinis tekstas, LKK XV 181— 182, 187. 7 Regresyvinė balsių asimiliacija ? 8 Žr. J. Kazlauskas, Dėl baltų *ei ir *o raidos lietuvių žemaičių tarmėse, ,,Baltistica®, V(1), p. 32—33; Z. Zinkevičius, Dėl lietuvių kalbos tautosilabinių an tipo junginių pirmojo: dėmens siaurėjimo, ,,Baltistica“, I priedas, 1972, p. 230—231. 9 Žr. Aut., Nauji regresyvinės balsių asimiliacijos faktai Kuršėnų šnektoje, ,,Kalbotyra* XXVI (1), p. 81—82, 4 išnaša. 10 Žr. A. Girdenis, Kada gi žemaičių tarmė atsiskyrė nuo aukštaičių? ,,Kalbotyra“, XXII 1), p. 82, 9 išnaša. 7% 99 ris Drv, Krš „stimburys“, vépiza | vė"peza „jįišsižiojėlis“, paukštilėlis | paukšti- lielis ir paukštelėlis Drv, Krš, Pkš „,paukštužėlis“, takilėlis | takilielis ir takelėlis Krš | takuzélis® ir kt. Taigi morfofoneminiai dialektizmai su balsiu e šiose žemaičių dūnininkų šnekto- se yra susidarę dėl įvairių priežasčių: a) dėl kito šaknies ar priesagos balsio; b) dėl, matyt, seniau vykusios ir palikusios tik reliktų balsių kaitos išvestiniuose žodžiuose (galėjusios nulemti ir e atsiradimą pagrindiniame žodyje); c) dėl tolesnio i platėji- mo ar net rytinių čia nagrinėjamų šnektų buvusio balsio ę pakeitimo atviruoju e (dėl to susidarė net paralelių žodžių šaknų ir formų su eir i (¢), gal net hipernorma- lizmų). II. MORFOFONEMINIAI DIALEKTIZMAI SU BALSIU x Balsis u' šiose šnektose yra: a) tokios pat kilmės kaip Ik. ū: li'pa | lū'pa, plitpti | plū'pte „mušti“; b) atsiradęs iš *6 (>1k. ir aukštaičių uo): dirk | dik ~ diiok, jū'ks ~ juokas; c) atskiruose žodžiuose atliepiantis lk. wo, bet nesiskiriantis nuo kitų žemaičių patarmių u': sū'des | sū'des „,suodys“; d) atliepiantis lk. q: kū' ~k@ Drv, Krš, Vrp, kartais Užv, Vds, si malinis | sū*malinis ,,sąmalinis“. Pa- staraisiais dviem atvejais tam tikros ZodZiy skirtybés daZniausiai ir leidZia juos lai- kyti morfofoneminiais dialektizmais. Žodžio šaknis. 1. Palygine kai kuriuos šių šnektų žodžius su kitų žemaičių ati- tinkamais žodžiais, matome, kad u" vietoj lk. uo Cia taria ir šiaurės žemaičiai — dou- nininkai'l. Pvz.: sū'des | sū'des | sides ,,suodys, suodžiai“, su dinc | sū"denc „,,suo- dinas®, nusisū'dinis | nusesii*denes ,,nusisuodines® (plg. sides Trk, Vkš, Jdr, Zr, TI, Ms, Lk, sides Pp, Rdn, Trš, sū"dė'nc Mzk, Klk, Trš, Rdn, Lk, Jdr, nuseside- nes Trš, Rdn, Zr, Jdr, Ms); sii'sti's | sit*sti*s ,,irzliam būti; judėti; blogai degti“: kuo tas vai.ks tap sū'sa's Krš (plg. sit’stéis, sii'sd’s Akm, Pp, Vkš, Sd, Gd — LKZ k; gretimų vakarų aukštaičių šnektų irgi yra sūrstis || sū'sties ,,judéti, trintis: sii'ses i sū'ses | sė'dė"k kai žmogus Škn)??. Tai yra, galimas daiktas, kitos šaknys, nes „Žemaičių tarmių fonemos i, ou, 6 nebūtinai turėjo atsirasti per uo laipsnį, jos galėjo kilti ir tiesiog iš 613. 2. Šių šnektų balsio u' kilmė yra neaiški kai kuriuose skoliniuose™. Pvz.: pii‘ks „„pūkas“ (ir pū'kinc | pū'kė'nc „,pūkuotas“, pit'kinti | pū'ki'ntę „,pūkuoti“), špū'- lie | špū'lie „ritė“, ii'sta* | ūrsta" „ūsai“ (ir u'studrus | u'stiioros „„ūsočius“, u'stū'e | u'stū'c „ūsuotas“) bei žodyje a éu | aū"Čū: „ačiū, dėkui“. Iš dūnininkų (pietų žemaičių) tarimo apie šaknies balsį u', jo kilmę sunkiai ga- lima ką spręsti. Dounininkai (šiaurės žemaičiai) čia paprastai taria dvibalsį ou: 1 Žr. Z. Zinkevičius, Lietuvių dialektologija (toliau — LD), Vilnius, 1966, p. 85. 12 Kaip rodo tarmių duomenys, ir lk. veiksmažodis sudsti yra Žemaičių tarmei būdingas žodis. S. Karaliūno pateikti faktai, kad suosti vartojamas Gegužinėje, Vaddkliuose, Vajasiškyje, Žilinuosė, Biržuose, yra visiškai nepatikimi. Žr. S. Karaliūnas, Iš lietuvių kalbos jo-kamieniy veiksmažodžių istorijos, LKK XIV 96—97. 18 Zr. S. Karaliūnas, min. str., p. 60. Plg. dar J. Kazlauskas, min. str., ,,Baltistica“, V(1), p. 29 tt. 14 Zr. VI. Grinaveckis, Šiaurės vakarų dūnininkų tarmių fonetinės ypatybės ir jų raida, „Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Mokslo darbai““, XI, 1960, p. 73; V. Grinaveckis, Žemaičių tarmių istorija, Vilnius, 1973, p. 190—191. 15 Dėl šio žodžio kilmės žr. V, Urbutis, Dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai, ,,Bal- tistica“, V(1), p. 48—49, 100 pduks Jdr, Vvr, Lk, Trš, Pp, Mžk, Sd, Ms ir t. t. (tenai taip pat ir poukė'nc, nuse- poukinte), špdulie Lk, Jdr, Vvr, Krtn ir t. t. (špoėlie || Spoulie Trš), Gustū" Rdn, Trš, Akm, Pp, Nv, TI, Jdr, Vvr ir t. t. Panašiai tariamas ir žodis au Rdn, Trš, Nv, TI, Jdr, Vvr ir t. t. (@ éuu Pp, kaip vd kuy). Vadinasi, dounininkų šnektos turi formas, lk. transponuotinos pudkas, špuolė, uostai ir ūčiuo. Donininkų (vakarų žemaičių) šnektose užrašyta d“"zna" ~ uéznai Sg, Prk „,ūsai“!* poėrks ~ pudkas Sg, po"kens ~ pudkinas Sg, plg. pokens TDr VII 104 (prie Klaipé- dos). Cia taip pat aiškios šitų žodžių šaknys ir galūnės su balsiu o“, atliepianéiu Ik. uo. Kiek svyruoja tik ritės pavadinimas: $pd-/é Plik, Krg, Dov, Kin (Sakūčių k.), bet špū'lė Prk, Sg, Rmč, Rsn, špūlę Klp, Rsn.!"" Kai kuriuos žodžius gretimos vakarų ir netolimos rytų aukštaičių šnektos ta- ria irgi su dvibalsiu uo: puéks Sl, špuola Šl (Žuviniūkų k., 1 km į rytus nuo miesto), Mšk, Jnš, Lnkv, špuole Grz, KZ ir kt. Dūnininkų šnektų šių žodžių ir formų transponavimas į lk. yra labai neaiškus ir sudėtingas dalykas, nes balsio u“ kilmė gali būti įvairiai traktuojama. Iš pirmo žvilgsnio atrodydamas bendros kilmės su kitų žemaičių patarmių ou, o šių skolinių balsis u* sudaro bendrą arealą su pietinių šiaurės vakarų aukštaičių šnektų formomis pu'kai, Spirle (ii stai, vartojami Šakynos, Gruzdžių apylinkėse, yra aiškus skolinys iš kuršėniškių ūšsta' „,ūsai“). Dūnininkų aČu" | a é galūnę -u“ esant susijusią su prieveiksmių galūne -uo rodo Raseinių apylinkių šnektų a'éui Rs, Vdk, Nmk (kaip ir paviėjui, pavaideiui, apsukūi ir t. t.) Žodis ū'sta" | iistd-, teturėdamas atitikmenų tik dounininkų Šusta" (iš dalies ir donininkų 6°znd"), transponuotinas tik uostai (ir uostérius, uostotas). Sudėtingiau yra su žodžiu špit'lič | špu'ličė, kuris dūnininkuose vartojamas į šiaurę nuo linijos Kurtuvénai— Vaiguva —Gifdi§ké — Tauragė — Vainūtas!?. Šitas arealas tik kelių kilometrų ruožu (Šiaulių miesto vakarinės apylinkės) ribojasi su vakarų aukštaičių spi-le ~ špūlė, ir tai daug kam kelia įtarimą dėl bendros šaknies balsio kilmės su aukštaitiškuoju šio skolinio variantu. Kirčiavimo skyrimasis nuo aukštaičių žodžio ir jo bendrumas su dounininkų Spgulie, visų Žemaičių patarmiu balsyno bendra kilmė kalba už dūnininkų formos špit'lič | špu'lič transponavimą į Ik. špuolė. Donininkų spui-lie | špulie balsį u" gali turėti dėl uo (ie) atliepimo balsiais u* | i | šiose šnektose??. Bendra žodžio pū"ka" kilmė su doun. pguka" ir don. pé-ké- (ir vakarų aukštaičių pūokai Kž) taip pat leistų transponuoti ir dūnininkiškąsias lytis puokai (puékinas, nusipudkinti), nors čia dar reikėtų atidžiau patyrinėti visą pažemaitės auštaičių ruožą. : 3. Neaiškus yra ir būtojo dažninio laiko išraiškos priemonėms daryti vartoja- mo pagalbinio veiksmažodžio liuobéti, liūoba, -ėjo** (DZ! 347) šaknies vokalizmas. 18 VI. Grinaveckis, Šiaurės vakarų dūnininkų tarmių fonetinės ypatybės ir jų raida, p. 73. '7 Duomenys apie žodžio špūlė ir jo variantų paplitimą imti iš A. Jonaitytés sudaryto žemėlapio ,,Lietuvių kalbos atlaso“ leksikos tomui (spaudoje). '* Į pietus nuo šios linijos yra vartojama forma špulič, bendra su vakarų aukštaičiais, arba Spirli Skdv. ; 18 Žr. V. Grinaveckis, Žemaičių tarmių istorija, Vilnius, 1973, p. 195—196. 20 Žr. plačiau J. Aleksandravičius, Kretingos tarmės veiksmažodis, ,,Vilniaus Valstybinio pedagoginio instituto Mokslo darbai,“ VIII, 1958, p. 113—115; Aut., Būtasis dažninis laikas šiaurės rytų žemaičių tarmėse, LKK IV 157—164. 101 Sis slavizmas (FrnW 378, 381) žemaičių tariamas*!: a) Donininkų šnektose: /o-bėr' | lo-b'ėr' | lo-bėti (čia jis, be pagalbinio veiks- mažodžio funkcijų, turi reikšmę ,,mėgti, įprasti“). b) Dounininkų šnektose: [pub ~ liūoba Krtn, Kal, Kl, Pp, Akm, kartais Rdn; /ū"b ~ liūba Mik, Sd, Tl, Lk, Eig (ši forma ar tik nebus paveikta kito, seman- tiSkai artimo slavizmo lidbyti); lo'b ~ litioba Krt, Vvr, Jdr, Ms, Skd. Formos I6+b balsis o" atsirado, galimas daiktas, dėl proklizés ir dar dėl to, kad ji neturi gi- miningų žodžių ir sakiniuose faktiškai būna iterpinys, o šie linkę trumpéti, nedésnin- gai fonetiškai kisti, plg. riūoc | rūoc < rodos, murioc | morūoc < mun rodos. Tai- gi ir vietoj /6ub ilgainiui imta tarti I6-b, vadinasi, čia į Ik. transponuotinas dvibal- sis uo. Dėl tos pačios priežasties atsirado ir forma /Šb ~ liūoba Viekšniuosė. c) Šiaurinių dūnininkų (varniškių)?? šnektose: [ib | lib šaknies vokalizmo yra ta pati problema kaip ir dėl slavizmų špuolė, puėkas, udstai, ūčiuo; be to, nežinia, ar hirb | lū"b čia nėra patyrusi tokios pat įtakos, kaip dalies dounininkų forma lib. Tačiau, turint prieš akis gretimų vakarų aukštaičių šnektų formą fiob, didesnį žemaičių dounininkų šnektų plotą su /6ub (kartu su iš jos išriedėjusiomis formomis I6°b, Iob), galima manyti, kad ir dūnininkų /4b | Iū"b šaknies u' < uo. Šaknis liuob- žemaičiuose atsirado dėl buvusio ten dėsnio (slaviškų skolinių) *G > ou |u| o“ (plg. pouks | pirks | pé-ks, Gusta" | i'sta* | ūrsta" | #i'stai Rs, Vdk, Trg, Gr | ė“zna"). Skolinys lū'bi"ti | [ii*bi-te ,,mégti*, matyt, yra atėjęs vėliau, o liuobéti anksčiau. 4. Aprašomosios dūnininkų šnektos vietoj Ik. trumpojo u kai kuriuose skolin- tuose žodžiuose taria ilgą, įtemptą balsį u'. Pvz.: gū"ma Pvn, Užv. Vds, Vkin „guma“ (plg. dar gū'ma Grz), rii‘sas ,,rusas* (plg. rū'sas Grz, Skn), rūšišks | rii- šešks „rusiškas“, jū'rinc (gaga-rinc) | jū'rė'ne „„Jurijus“ (taip, matyt, iš slavų kalbų atsirado ir forma brū'c ,,nešvarumas; blogas žmogus, biaurybė“, bru'da'cije ,,dide- lis nenaudėlis“). Cia Ik. ir slavų kalbų kiek įtemptas balsis u (bent žemaičių ir paže- maitės vakarų aukštaičių ausiai) nebuvo priderintas prie savų gana atvirų balsių u | o, bet imtas tarti ilgai. (Dounininkai, kurie savo fonetinėje sistemoje turi įtemptą trumpą balsį w dėl regresyvinės balsių asimiliacijos, tuose žodžiuose kartais ilgojo balsio netaria, bet yra pritaikę čia savo trumpąjį įtemptą u: guma Trk**, Mžk, rūsa' KIk). Šiose nagrinėjamose šnektose ilguoju vw buvo įprasmintas ir suvoktas lietuvių Ik. ir slavų kalbų kirčiuotas balsis u. Taip yra susidaręs fonetinių dialektizmų pluoš- telis, tačiau visiško nuoseklumo nėra (plg. grūpi | gro.pe, ruské: | rėskė“ ,,rusai®). Priesagų skirtybės. Kaip ir visuose Žemaičiuose (kartais ir vakarų aukštaičių kai kuriose vietose), taip ir nagrinėjamosiose šnektose vietoj 1k. dvibalsio wo taria- mos priesagose -ūklis, -ūlas, -ūlis, -ė (ūlis, -ė), -ulys, -timené, -ūnė, -ūnis. Priesagos, pvz.: girtū'klis || girtū'klis „girtuoklis“ (plg. girtū'klis Pit, Tl, Rdn, Pp, Rsn, Sg, Prk, girtū'klis StnZ 82, girtukle Mz 30; žr. LKZ III 351 pateiktus žo- džius girtūklė, girtuklis ir t. t.), svi'rū'klis „svyruoklis“ Krš (plg. svi.rū'klis Rdn, Trš); wiiobii-ls „,obuolys“ Pvn, Vkšn (plg. uūobū'Is End, Jdr, Pln; žr. LKZ VIII 990 obulas || obiilas); ūcpindu'lis || a"cpi.ndū'lis „atspindys“ (plg. acpi.ndū'lis Slnt, ac- 21 Žr. Z. Zinkevičius, LD 357. ?** Pietinės dūnininkų šnektos (raseiniškių dalis) — Gr, Trg, Erž, Vdk,Stl,Žip, Nmk,Rs,Kln, Paupys — tevartoja bendras su Ik, būtojo dažninio laiko formas. ** Doc. A. Girdenio informacija, bet plg. gi'ma, rii'sos Ms, Skd (B. Vanagienės informa- cija) 102 pindu'lis Žg; žr. LKZ 12 433 atspindūlis), a tli-ku-lis | a-tli-kilis „atlikęs koks daik- tas“, (plg. a'tli-kiles Skd; žr. LKŽ I? 398 atlykūlės, atlykūliai, atlykūlis; tik kažin ar reikėjo atli"kū'lis Up, Šv iškelti prie atlykuėlis, kai kitų dūnininkų šnektų padary- ta -ūlis), @-dzi.ndilis „nustojus žindyti, vėl imtas žindyti vaikas“ Pvn, Vkšn, Vds, Užv (plg. adži.ndū'lis Slnt, Brs, žr. atžindūlis | atžindulys LK Ž 12 454), pra-gi-dru-lé- Vkšn, Pvn ,,pragiedrėjusi vieta danguje“; kuridu'lis Pkš, Drv | kėndu'li"s Pvn, Vkšn, Vds ,,branduolys“ (plg. kéndu.le- Trš, Rdn), udbu'li"s ,,obuolys* Drv, Krš, Vds (plg. uiūobu.li"s Rdn, Trš, Pp; žr. dar LKZ VIII 990 obulys || obiiljs), #i-du'li-s Krš, Pvn, Vkšn „,žieduolis“ (plg. ži.du.li's Rdn, židu.li's Pp, Akm; LKT 492 žydūlė); didi meni | dedii-mene ,,diduomené, didžiūnai“ (plg. dedii'mene Trš, Rdn, Ub, Jdr, plg. dar LKZ II? 486 didūmėnė), jauni-meni | jaunti-mene „jaunimas“ (plg. jaunii-- mėrnę Jdr, jaunū'menę Trš, Rdn, Pp, Klk; žr. dar LKŽ IV 313 jaunumėnė | jaunii- menė), kari meni (sen. karū'mini) | karū'menę ,,kariuomenė“ (plg. karū"menę Kin, Jdr, End, karū'menę Lk, Trš, TI, Pp, Klk, karu-mé-ne Sg: žr. LKŽ V 288 kariiime- nė, kariūmeniškas, LKZ V 349 kariimené), kitū'meni ,,kiti žmonės“ Drv (plg. LKŽ V 909 kitiimené | kitūmėnė, tik ten prie žodžio kitūomenė pridėta Karklėnų forma kitūomenė, atstatyta iš ketū"menę, palaikius tai désningu dūnininkavimu); mūomurni | mūomu'nę ,,momuo* (plg. miiomii'ne Als, Tl, Brs, Pln; žr. LKŽ VIII 344 momiūnė, mominis; tik iš visų žemaičių išsiskiria Užvenčio forma mdmuoné ,»t. p.%, nors ji, kaip ir visų žemaičių, tariama miomu:ne), Sirsu'nc | šė"ršū'ne „,širšinas“ (plg. sérsu- nis Rsn, Kin, §é'rsi'ns Ms, Sint, Lkž, Tl, Pkl, Pln ir kt.) Kirčiuotas šių priesagu balsis u“, visu nuomone, yra kitas priesagų balsis, atsi- radęs dėl balsių kaitos, apofonijos, o dėl nekirčiuotojo kyla įvairių abejonių. Manoma, kad nekirčiuotoje pozicijoje iš *6 tiek dūnininkų, tiek dounininkų šnek- tose šis u' yra atsiradęs dėsningai??. Atidžiau patyrinėjus įvairius darinius, pastebėta ir „nedėsningų“ dalykų. Pvz., roužouli"s Ms, Lnk, Sts, Skd „rąžulys“, vémboulie Sts, Ms, Dr, Pln, Lpl | vambo-lé Krg (donininkai!) / vgmbouli's Trš (Dauginių k.) „mėšlavabalis“, a-cpi.ndoulis | acpi.ndpulis Jdr, End „atspindys“, a‘tZi.ndpulis | atZi.ndpulis Vvr, Jdr, Grg, Zi- doules ~ Zyduolés LKT 69 (Dr)23, 5¢'rsoune VK§ | §é'rsouns Trk , SirSinas “, ko ndéuls (kgndoul@+) Ms ,,branduolys®, pi.nkoulé‘le Plt, Vrd ,,skerdienos kaulelis“, paki.sou- lis Grg ,,kyšis“, wiopéunés Plt , kas labai opus, bijo skausmo“, kardunės Ms, Skd, Jdr ,,kas visur lipa“, /6nddunės Ms, Jdr, Vvr, Rt „aptaka““, l¢iZounés Ms, Skd, Tv „liga, kai iššunta kojų tarpupirščiai“ ir kt. Šitie faktai rodytų, kad dėsningumo čia lyg ir nėra. Yra buvę sudėtingi reiš- kiniai, dėl kurių rytinės dounininkų šnektos, kai kurie donininkai apibendrino prie- sagose u' < *o. Prie to ypač daug yra prisidėjusi regresyvinė balsių asimiliacija, dėl kurios *židolijas (*židolis) > židuulis > Zi-duli-s | Zidulis. (Vakarinės žemai- čių dounininkų šnektos, kurių ta asimiliacija nepalietė, dažnai turi priesagą -oulis). Diftongas (diftongoidas?) uu žodžio viduryje yra nepatogus tarti, jis virto u' | u visuose linksniuose, apimdamas visą žodžio paradigmą. Taigi čia turime reiškinį susijusį su regresyvine balsių asimiliacija ir vėlesniu paradigmos linksnių suvienodė- jimu (ypač kai dounininkų tarmėje prasidėjo prieškirtinių ilgųjų balsių trumpėjimo procesas). Dėl balsio u' atsiradimo šiuo atvėju sudėtingumo ir analogijos įsipynimo *“ Žr. Z. Zinkevičius, LD, 86; A. Girdenis, V. Zulys (rec.), „Baltistica“, VIII (2) p. 200. ' ?** Darbėniškės J. Laučiūtės užrašymas , 103 reikėtų nuosekliai žodynuose pateikti formas su priesagomis -ūklis, -ūlas, -ūlis, -ė, -ūlys, -ūmenė, -ūnė, -ūnis. Priešdėlių skirtybės. 1. Prielinksnis nu“, priešdėlis nu'- (ypač vardažodžiuose) turi balsį u' kartu su visais žemaičiais. Ar tas atvejis atsiradęs dėl proklizės?*, ar dėl. balsių kaitos, bet tai yra nedėsningas, visą žemaičių tarmę apėmęs reiškinys. Su priešdėliu nu'- yra susidaręs visas pluoštas dialektizmų, pvz.: mibraukas | nū'- braukas ,,nuobraukos“, nuū'laida | nū'laida ,,stogo nuleidimas“, nii'saika | nū'saika „„saikas; nuoseklumas“, mi‘lunka | nūlonka | nū'lė'nka ,,nusilenkimas; nusilenki- mo reikalaujas asmuo“, nu'lunkd-uti | nulonka ute ,nuolat nusileisti“, mū*šišdūs | nū'šė'rdės „nuoširdus“, nū'sai.kūs | nusd@ikds ,,nuosaikus®, nū'vai.zūs | ni vai- z0s ,,vaizdingas, gražus“, mu'dalé: „nuosekliai; kiekvieną atskirai“, nu“kal.iu* nwkalnū" „į pakalnę“. Vardažodžiuose tarminis nu' — (vakarinėse šnektose nuosekliai tiek vardažo- džiuose, tiek veiksmažodžiuose) tariamas vietoj lk. ir vakarų aukštaičių tarmės nu-, pvz.: nu'bū'lielis „kas nubalęs“ Pvn, Vkšn, nu'sigi'vėnielis | nu'sigi-vé nielis „Kas nusigyvenęs“, nu'sko'rdielis „skurdžius“ Užv, Vds, mū"manūs | nirmands „,nu- manus“. Tai savitas šnektų darybos tipas*", žodynuose, ypač tarminiuose, išryškin- tinas. Priešdėlio nu" — (ir prielinksnio nu“) šitokiam nedėsningo atvejo aiškinimui yra priešingas tik vienas faktas — dounininkų néusokas ,nuošukos“ (ir būdvardis: nodušokenė"): LKT 25 (Dr), Krt, Pln (Babrungėnų k.), Rt ir kt.28 Tos néusokas, kaip ir préic (dounininkų) / prėc (donininkų), nesudarydami net izoglosų (tai lyg pabiri faktai), kelia tokių minčių. Žemaičiai iš *na-, *prei- galėję turėti nuo-, prie- (>nou- | nu'-| no'-, *prei- | pri'- | pré-), tiktai vėliau dėl prokli- zės, regresyvinės balsių asimiliacijos apibendrino balsius w", i“ (dar čia galėjusi būti įsimaišiusi ir vad. poliarizacija, kai apibendrinamas stipresnysis, aiškesnis, patogiau tariamas garsas). Nežiūrint šių samprotavimų, čia vis dėlto yra įsipynusi analogija, proklizė ir kiti dėsningumu nepaaiškinami dalykai, todėl nu“ — (ir pri'-) dariniai gali būti lai- komi fonetiniais dialektizmais (n0ušokas, préic | préc būtų tik išimtys, senesnės. balsyno raidos reliktas). 2. Šiose šnektose kartais vietoj Ik. priešdėlio są- yra tariamas su'-. Kadangi šios šnektos priklauso „nosinius“ balsius išlaikiusių šnektų grupei, tai reikia spe- cialaus nagrinėjimo. Yra žinoma, kad ilgasis u* šiose šnektose tam tikrais atvejais tariamas vietoj Ik. ą. Pvz.: a) Įvardžių vns. galininke (apie Kuršėnus, Dirvėnėnus, Varputėnus nuosekliai, kitur tiktai kai kada): kū" ~ ką, ti’, anūt', katrū ir kt. b) Rytinių šių šnektų veikiamosios rūšies vyr. gim. dalyvių dgs. vardininke: (visada): skėnū" „skiną“, šnėkū“, dėdū', dū'du' ~ duodą, žinu', ma-tuw, saku- (vakarinėse šnektose: dū:dū'n, žėnū'n), kirčiuotoje vns. vardininko galūnėje: šnė-- kis, dirbū's, augi's, nésii's (vakarinėse šnektose: šnėkūnc, dérbii'ne, dugiinc) ir t.t. * Žr. J. Endzelins, Darbu izlase, I, Riga, 1971, p. 429; Z. Zinkevičius, LD 85. * VL Grinaveckis, Siaurés vakary dūnininkų tarmių fonetinės ypatybės ir jy raida, p. 73. ** Doc, A. Girdenio informacija. 104 Šie atvejai leksikos formų transponavimui į Ik. neturėtų bemaž jokios reikšmės,. bet čia nemažo panašumo turi vedinių su Ik. priešdėliu są- svyruojantis tarimas: vienos formos visose šnektose vartojamos tik su si'-, kitos — rytinėse su si#'-, O va- karinėse — sg'n-, pagaliau dar trečiu atveju visos nagrinėjamosios šnektos varto- ja sun- | sė'n-. Pvz.: a) sū'malinis | sū"mali.nis „,sąmalinis“, sé muoni | sū"muone ,,supratimas, su- vokimas“ | sėlėg anū" sū"muonęs kėtū'p ėšei.n Uzv |, si mieZi'nc Vds, Užv | su'- mieZi'nc Pvn, Vkšn „šiukšlynas“, sū'nari"s ,,kamanų dirželių sujungimas“, stūrmals | si'mals ,,rupus malimas“, sųūplavas | sūrplavas ,,samplovos“, sū'plavinis | sū.- plavi.nis „paplavinis“, sū'šuta ,nevala*;: b) sū'sprundis | sė:ncprondis „,sąsprandis“, sū'maištis | so“'nmaištis „,sumiši- mas“; c) sūncu'ka | sė"ncū'ka ,,posiikis, kreiva linija“, bet stū"suka | sii'soka „,sudžiū- vėlis“; ta sū'suka a neįiedusi Drv, sūncmauga | sė'nemauga ,,kas susmaugtas“. Iš kur toks nevienodumas ? Šnektos, išlaikančios n prieš s, š, z, ž (vadinamųjų nosinių balsių išlaikymo zona), šiuo atveju, kaip matėme, labai svyruoja. Rytinių šnektų suū'sprundis, sū'maištis, galimas daiktas, u' turi naujai, kaip ir formose tū', katrū' (plg. dar Pakštelių k. Zii'sis, Zi sii’). Tačiau lieka neaiški pirmoji grupė, kur visos aprašomosios šnektos vartoja tik su'-. Gal čia kartais susiformavęs priešdėlis su" — kaip priešdėlio są- (san-, sam-) variantas dėl balsių kaitos? Tokią nuomonę lyg ir patvirtintų tam tikri duomenys. 1. Žemaičių šnektos, ne tiktai čia aprašomos, nežiūrint kaip jose būtų atlie- piamas lk. balsis ą, taria u' šiuose žodžiuose: sū'soka ,,sąsūka“ Pkl, Lc, Mžk, Zeml, Trk, LZ — „Kalbotyra“ IX 71, sū"sū'ka „,sąsūka“ Kal, Sts, Gršl, sū"va'rgis ,,suvar- gimas“, sū'va'rta ,,suverstos dvi vagos“ Sint, su tiemis „,sutema“ Sd, sū'kala „,kas sukalta“, sū'gruva Skdv, sū'malenis „,sąmalinis““ Lkv (čia dažniau sé'nmalenes), Sv, Jdr, dgs. vard. sū'našas ,,sąnašos“, sū'neša'Is ,,kas susinešama“ Grg, Sts, sū'grd0'n- das ,)kas sugrandyta“ Brs, Vgr, sū'mūonę ,,supratimas, suvokimas“ Ms, priev. sūrgroužū's „sugrįžtant“ Sts, sisokekle' „įtvarai (žagrėje)“ Pp ir kt. (plg. dar sūvarža ,,žambrio virvė“ Ldv). 2. Nemaža tokių darinių vartoja kai kurios vakarų aukštaičių ir vidurio aukš- taičių šnektos (pagal naująją klasifikaciją kauniškiai ir šiauliškiai): sū'frauko*s „„susitraukėliai“ LKT 200 (Plv), su'nari"s Kps (Tursūčių k.), Plv, sū'naris Gs ,,sana- rys“, su‘varza ,,akėčių dalis“ Ldvn, GZ, Sn, Gs, Zvr, Nm (LKT 194), Prn, Brb, Brt, (plg. su'varza „t. p.“ Plv), su'vara ,,vezéCias sutvirtinanti geležis“ Ldvn, sū'vara Brb: ji kap sū'vara „„ęlabai išaugusi, liesa“, (plg. sūvara Arm), sū'vė'la „,susivėlėlis“ Ply, Dkš, Brb, Klvr, Alk, sū'našo's ,,sąnašos“ Dkš, si'linkis ,,posūkis“ Zg, Skn, sū'tema Kt, Pun, (-ū'-) Ldvn, (-@) Kps (Tursūčių k.), plg. dar si‘rema iš Knv, Eiš, Prl, Rod, suotema PSS, Lnkv, Rm, Trs®, suté-mini's ,,sutema* DKS, su'malini‘s „„malinys“ Dkš (A. Juškos iš Veliuonds yra užrašyta suspauda „,scisk“) ir t. t. Plg. dar J. Bretkūno raštų sakinį: ,,...dassiliteia ghis Sussilenkimo (viršuje sunari) io Strenu“ BB 1 Moz32, 25. Vakarų aukštaičių (kauniškių) negalint įtarti „nosinio“ ą-—-u'* dėsningumu, reikia manyti, kad yra buvęs priešdėlis sū-, kurio reliktai užsikonservavo kai kuriose šnektose, paprastai nesudarydami net vientisesnio arealo. Tas aukštaičių priešdėlių * Duomenys apie žodžio siitema ir jo variantų paplitimą imti iš B. Vanagienės sudaryto že- mėlapio ,,Lietuvių kalbos atlaso“ leksikos tomui (spaudoje). 105 su- ir su'- santykis (sumalti ir sūmalinys, sutėmti ir siatéminys, sumėsti ir siimetinys Dkš) rodo, kad taip pat galėjo santykiauti ir sutėmti — sū'tema, suvėrti — sū'- vara, suliūkti — sū'linkis ir kt. (Kai kurios šnektos susidarė ir priešdėlį swo-, pvz., sižtomaištis Bsg, sūopratis ,,supratimas, numanymas“ Skn, Grz, žemaičiai s0-: sūo- malinis „,sąmalinis“ Ms, Skd, siūomižinis Ms (,,sąmėžynas“.) Todėl kyla mintis, kad ir žemaičiai galėjo turėti priešdėlį su'-, ypač tais atvejais, kur mažne nė viena šnekta, apskritai išlaikiusi vad. nosinius balsius žąsis, lįsti tipo žodžiuose, šitame priešdėlyje n visiškai neturi. Matyt, šiuo atveju žemaičiai yra tu- rėję priešdėlio są- variantus sū-, so-, kurie išliko atskiruose žodžiuose, nes jų darinių naujai nebesusidaroma. Rytų aukštaičių, vakarų dzūkų (pietų aukštaičių) tarmėse, sutapus lk. ¢ ir a, sunku suvaikyti, kuris darinys kokį priešdėlį turi. Tačiau vakarų aukštaičiai turi aiš- kių darinių su priešdėliu siūt-, kuris yra išlikęs tik atskirose vietose. O tai gal dar ge- riau liudija senesnę padėtį, nes ,,pagal arealinės lingvistikos principus kalbinis reiš- kinys ar faktas, egzistuojantis marginaliniuose ar vienas nuo antro nutolusiuose are- aluose, yra senesnis už tą kalbinį reiškinį ar faktą, kuris yra paplitęs centriniame ar ištisiniame areale™®. Nors šios V. Pizanio iškeltos minties® ir negalima absoliu- tinti, bet šiuo atveju priešdėlio są- variantų sū-, suo-, so- senesnis egzistavimas yra aiškus. Dėl darinių negausumo, tarmių sąveikos, Ik. įtakos daug kas čia sumišo, pasikeitė, bet dialektizmus sū-, suo-, so- tarminiuose Zodynuose reikia fiksuoti. Taigi aprašomųjų žemaičių šnektų pirmosios grupės (a) žodžiai tikriausiai turi priešdėlio variantą su'-. Gal ne visi tie žodžiai yra jį turėję nuo seno, gal čia buvo apibendrinama (o kad taip buvo daroma, rodo ir čia nagrinėjamų rytinių šnektų sū'sprundis greta vakarinių s0'ncprondis), bet, nors ir nutolus nuo sistemos, jie lai- kytini priešdėlio varianto sū- vediniais. Priešdėlio variantas sū-tikriausiai yra daiktavardžių tipo nesūtaika Prn (LK Ž VIII 700, K. Būgos užrašymas), Gs sudėtinė dalis. Formos nesūdera ,,7mogus, su kuriuo negalima susitarti“ Dglš, Vdš (LKŽ VIII 698), nesūdrauda ,,drausmés nebuvimas; kas nesudraudžiamas“ Dglš (LKZ VIII 698); nesūklausa ,,nesutarimas“ Dv (LKŽ VIII 698), nesūprata ,,kas nesupratingas“ Dglš (LKZ VIII 699), nesūtaika „,nesan- taika“ V. Pietaris, nesuteika ,,nesantaika“ Dglš, Smn (LKŽ VIII 700) ar tik nebus ydingo transponavimo į Ik. padarai. Kaip rodo formos nesiitaika iš Prienų ir Geis- tarą, LKZ kartotekos nesiiteika iš Simno, nesūklausa iš Dievėniškių (tai trumpųjų kirčiuotų balsių neilginančios šnektos), apie priešdėlį su- šiose formose negali būti ir kalbos. Ilgas u'" tariamas visose minėtose rytų dzūkų (aukštaičių vilniškių) šnekto- se, kur šnektų atstovai lengvai atskiria formą nesū'teika ~ nesūteika Dglš, Vdš nuo ti.ri ~ tūri. LKZ nesūdrauda, nesūteika atsirado dėl žodynininkų manymo čia esant paprastą trumpųjų balsių ilginimą, bet tokiai nuomonei prieštarauja žodžių geografija, balsių ilginimo izoglosa, pats ilgo u* tarimas. Pagaliau LKŽ kartotekos faktai rodo čia esant priešdėlio varianto sū- darinius (V. Pietario nesutaika yra tik rašybos reikalas). Taigi morfofoneminiai dialektizmai nagrinėjamose žemaičių šnektose yra su- sidarę: a) dėl kito šaknies ir priesagos balsio; b) dėl priešdėlio nu'- (ir prielinksnio nu") ir priešdėlio są- varianto su susiformavimo. * S. Karaliūnas, Kai kurie baltų ir slavų kalbų seniausiųjų santykių klausimai, LKK X 56. ** B. Ilusann, OGuwee x unjoesponeiickoe ssbikosuanue, — OGmee H HHAOeBponefickoe si3biKO3HaHHe (O6pa3 amtepatypel), Mocksa, 1956, p. 112—114. 106 B. BATKAYCKAC HEKOTOPbIE MOP®OPOHEMATHYECKME ĮĮHMAJIEKTH3MĖbI B TOBOPAX CEBEPO-BOCTOUHbIX )KEMAKTOB JĮVHHHHHKOB Peaiome B JinajiekrTax H roBopax cymectsyioT CJIOBA H (DOpMBI, Ile HesicHa HCTODHSA OT/E.IbHBIX 3BYKOB. TakKHe ĮĮHaJIieKTHbIe CJIOBA, KOTOPHIE TDYJIHO COOTHECTH C COOTBETCTBVIONIHMH C/IOBAMH H dopMaMH JIHTEPATYPHOTO fA3BIKA TIO MPHYHHE pa3/IHuHS (DOHETHUECKHX 3aKOHOB H HEBO3MOK- HOCTH JI0Ka3aTb HX IIDHHAJŲJIEXKHOCTb K Dery. IgpHuIM ĮĮHAJIEKTHbIM (DOpMAM, CJIejįyeT Ha3bIBATb Mop hopoHEMATHUECKUMH JHAJIEKTH3MAMH, TEM CAMbIM IOjĮHepKHBAS HX ONpeJeJIEHHVIO CBS3b €€ Mopdodonematiyeckoil cucremoii ropopos. I. MOP®OPOHEMATHYECKHE ĮMAJIEKTH3MbI C TJIACHbIM e Onpejnejiennbie cJI0Ba H TpaMMATHUeCKHe (DOpMBI, KOTODbIM B 3arta/ĮHOAYKINTAKTCKOM AHa- JIeKTĖ, B OOJIbiuneli YaCTH JKEeMaiTCKHX TOBOPOB, paBHO KaK H B JIKTED. 53., CBOMCTBEH T.1acCHBIil i, B rosoOpax CeBepO0-BOCTOUKLIX 1YHHHHHKOB MPOH3HOCATCS C IJIACHBIM e. B HCKOHHO JIMTOBCKAX C/I0BaX Takoe e GbiBaeT: 1) B KOpHe c.oBa, Hanp.: smé Iti | smé-lte „Mecok“, Cp. 3anapHoayKuwit. smiltis; §vel.pti „cBucrers“, cp. Svilpti tutep. s3.; kreČūoti „nocuTb GaysKy nam pyGamiky Ha BblnNycCK“, CP. 10YHHHHHKCKOE krecfiote; 2) B cyddukce, nanp.: diobels | diobels „kneBep“, cp. dobilas nurep. a3.; krétels | kre téls „rpoxor“, cp. krétilas JaTep. 3. Huorzaa oxo BcTpeuaercst H B 3aHMCTBOBAHHAX, Hanp.: katels | ka té'ls „kxoren“, cp. katilas aMTep. A3.; &sé ls ,ocen”, cp. asilas mutep. s3.; kitneks | kg: neks „kceuns“, cp. kanigas aurep. 53.; mizeka (Bapmyrenaii) „Mysnhika“, cp. muzika autep. sa. 310 sBJIeKHe O6BACHACTCA: |) AOMYCKaeMbIM CHJILHLIM MepeiBHIKEHHEM MacHOro i B CTO- pony GoJiee OTKPHITOrO HEHANPSKEHHOTO €, B OTAE/BbHHIX CJyYasiX Jake JIO MOJHOTO Mepexoaa B OTKPBITBIH HEHANpPSKEHHBIH riacHbiil e; 2) MO-BHAHMOMY, CYIIECTBOBABIIHM KOTIa-TO 4epejo- BaHHEM TJIACHbIX e : į (e) B MPOH3BONHBIX CJIOBAX H AOUIEAUIHM AO HAUMX AHEil TOJILKO B BHIE pe- JIKKTOB; 3) 06pa3oBaHHeM THIepHOpMAJIH3MOB MPH Mepexoje raachoro e¢ B Kypurenckom, Jlap- BOHEHCKOM, Bapmyrterckom rosopax B į (mox BJIHSHHeM 3aMajHOAyKIITafTCKOrO AHAJEKTa). II. MOP®OPOHEMATHYECKHE JIHAJIEKTH3MbI C I'JIACHBIM a TOT riacHblil MOSBHJCH B HCCHeJVeMbIX TOBOpaX HE3aKOHOMEPHO B HECKOJBKHX C.y- yasiX. ITO BOKAJIM3M APYTOro KOpHA B cAO0Bax Sides | sides „cama“; siūstis | siūstis „Ghrrb pa3sūpaxkHTeJIibHbIM“ H Ap. B cyddukcax -ūklis, -ūklė, -ūlas, -ūlis, -ūlys, -ūmenė, -ūnė, -ūnis 3TH TOBOPH HMeIOT U' BMECTO JinTeparypHoro 53. uo. O TOM, YTO 3TO He3aKOHOMEpHOE BO3HHKHOBEHHE MiaCHOTO, CBH- AeTEJibCTBYET BeCb MATEpHai XeMAHTCKHX (HHOTZa H 3allajįHOAVKIUITANHTTCKHX) TOBOpOB, Tak KaK BCe 3TH CY(OHKCbI LIMpe HH VXe NpOH3HOCSTCS C TJIACHLIM 4° BO BCEX NOJUIHAJIEK TAX. Ynapsiembie cybbuxcet (girti klis „nbanana“; didū'meni | dedi mene „3uarb“), Ge3 Bca- KOro COMHeHHs, HMeIOT Apyroii o6pasyiomuii raacuuiit. I'acuslil, HaxoAsimuiics B Ge3yaapHoil NO3HILHH, BBISLIBAET PA3J/IHYHbIE COMHEHHS, TAK KaK CYHTAeTCH, UTO B Ge3yapHOM IIOJIOXHEHHH H3 *6 BO BCeX JKeMaHTCKHX roBopax OH BO3HHK 3aKoHOMepHO. OJHAKO B rosopax AOYHHHHHKOB (0COGEHHO 3amajHbIX) B 3TUX C/tytuafiX MHOTO Kak Obl HCKJIOUCHHĖ, TaK Kak MPOH3HOCHTCSH JH - dour gu : rouzouli's ,,notarusanue” (Mocemuc, Illatec); Zi*doules ,nycrousern” (dapGenaii); paki šoulis „Baarka“ (Faprakaait, Ho TaM xe pamazgii'le ,,4T0-HHGY 1b y3noBaToe“) H ap. Takum 00pa3oM, 3aKOHOMEPHOCTH 3/ĮeCb MOXKeT H He GbITb. Ipiuknolt aTOTO, HaBEpHO, ABJIAI- €TCSl perpecCHBHa1 acCCHMHJISUHA TJIAaCHbIX: *židolijas (*židolis) > *Ziduylis > ži-duli.s | ži- duli.s. laTOHT uy B cepejute CJO0BA OueHb HEYAOOeH JIS NpOH3HOLICHHA, OH npeBpaTHIICH B [uM TO3/HEe CTaJl NPOH3HOCHTCH B MaJeKaX, KOTOPHX TA ACCHMHJSLUHS He KOCHY J1aCh. CaepoBateibHO, 37€Chb CTaIKHBAEMCst HE C SICHBIM 3aKOHOMEPHBIM SIBJIEHHEM, a C JeifiCTBHeM aHa- JIOTHH. 107 Kak H Bo Bcex »xeMaliTCKHX roBopax, Tak H 3/1eCh, NPEJJIOr JHTEPaTyPHOTO 53. NUO Hi NpH- CTaBKa nuo- 3ByuaT Kak nu | nu, nū- | ni -. CymecTsyer Juiib OJIHO HCKJIOUeHHe — ndusokas »OUHCTKH“, KOTOpOe He HMEeeT Jake ejnnoro apeaja. Bosunkuosenue storo nw (nw -)[ nu n3 *né He3aKOHOMEPHO H3-3a MPOKJH3HCA, OBITH MOXET, HAJIHUHA PErpecCHBHON ACCHMH.LSUKHH MH, noxasnyi, noJspH3aiu-. Ilpucraska s¢- B HCC/IelyeMbIX TOBOpax NPOH3HOCHTCS sun- | sOn-, sū'- | s@*-, a 310 MOC. I€]- Hee He COOTBETCTBYET 3aKOHaM rOBOPOB, NMOCKOJIbKY 31€Ch TaK Ha3blBaeMble „HOCOBbIe“ rJjiacHbIE MPOH3HOCATCS C 7. BhisicHARTCA, JTO 54- JIHTEPATYPHOTO 513. B HEKOTOPHIX CJIOBaX NPOH3HOCHTCS Su - IOYTH BO BCEX XKeMaHTCKHX H BO MHOTHX 3alla/lHOayKIITaHTCKHX roBOpax (BCTpeuaeTcs jae B TpyAax Bperkynaca). B ransom cayuae su - IBJISIeTCS BAPHAHTOM IPHCTABKH 54- (Kak H suo-, s0-). 3jlecb HeJIb351 MHCATh H KPaTKOE t, TaK Kak, HANp., nesi teika „pasiop“ (Cumuac); nesi'- klausa „kenocnymanne“ ([eBsHHIIKEC) HHKOHM OOpa30M He CBHAETEJbCTBYIOT 00 yAJTHHEHHH KpaTKOro TI.1aCHOro.