Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos laiko konstrukcijos su kilmininku ir prielinksniais

GRAMATINĖS KATEGORIJOS IR JŲ RAIDA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XVIII (1978) A. RUŽĖ DABARTINĖS LIETUVIŲ LITERATŪRINĖS KALBOS LAIKO KONSTRUKCIJOS SU KILMININKU IR PRIELINKSNIAIS 0. ĮVADINĖS PASTABOS 0.1. Dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje laiko konstrukcijos!, kurių pagrindinis dėmuo — veiksmažodžio forma, o priklausomasis — daiktavardžio ar daiktavardiškai vartojamo žodžio kilmininkas su prielinksniais, yra gana produktyvios, gausiai vartojamos ir pasižymi nemažu reikšmių įvairumu. Šiaip jau kilmininkas be prielinksnių laiko konstrukcijoms sudaryti vartojamas labai ribotai — tik prie veiksmažodžių su neigiamu priešdėliu ne-, pvz.: Valandos nepasédi be darbo (Grl). Tokiais atvejais priklausomuoju démeniu einantis daiktavardis paprastai dar pabrėžiamas neigiamomis dalelytémis né, nei, pvz.: Neišbuvau nė mėnesio, — spjoviau ir išėjau (BilR, I 79); Tik pasiimk ir skrynią, nei valandėlės nenoriu laikyti jos savo namuose! BalčAP 163. Laiko konstrukcijų su kilmininku ir prielinksniais pagrindinis dėmuo leksiškai neribotas — juo gali eiti įvairiausių reikšmių veiksmažodžiai. Priklausomąjį dėmenį, kaip matysime toliau, gali sudaryti ne tik daiktavardžių, bet ir daiktavardiškųjų įvardžių, o tam tikrais atvejais ir skaitvardžių kilmininkas su prielinksniais. Laiko konstrukcijų su kilmininku ir prielinksniais vienas svarbiausių struktūrinių elementų yra prielinksnis. Tad pirmiausia pravartu trumpai pasiaiškinti, kokį. gramatinį ir leksinį vaidmenį prielinksnis atlieka apskritai konstrukcijoje. 0.2. Kalbinėje literatūroje dėl prielinksnio gramatinių ir leksinių savybių nėra vieningos nuomonės. Be abejo, vienokiomis specifinėmis ypatybėmis pasižymi analitinių, kitokiomis sintetinių kalbų prielinksniai, bet tiek vienu, tiek kitu atveju prielinksniai turi daug ir bendrų bruožų. Vienas toks pagrindinių prielinksnių bruožų yra tai, kad jie, kaip ir kiti tarnybiniai žodžiai, konstrukcijoje nėra savarankiški sintaksiniai vienetai (plg. H. H. Memannnos 1945 : 295), o atlieka tik tarnybinę sintaksinę funkciją, reiškia tam tikrą žodžių sintaksinį ryšį (žr. A. Dauzat 1947: 343; B. H. Silpuesa 1955 : 440; E. T. Uepracosa 1967: 11; B. I". Axmonu 1973 : 6). Lietuvių kalbos (žr. Lietuvių kalbos gramatika, 1965: 38; 1971: 577), kaip ir kitų kalbų (plg. B. B. Bunorpanos 1972 :531; I 'pavMaruka coBpeMenHoro pyccKoro JiKTepaTypHoro s135iKa 1970: 311; Mūsdienu latviešu literaras valodas gramatika 1959 : 720; Cyuacna ykpaikcbka Jiireparypua MoBa 1969: 474; S. Szober 1966: 104; Die deutsche Sprache 1970 : 904—905), prielinksniai rodo daiktavardZio ar daiktavardiškai vartojamo žodžio sintaksinius santykius su kitais ! Laiko konstrukcijomis arba tiesiog konstrukcijomis čia vadinami laiko santykius reiškiantys žodžių junginiai. 139 savarankiškais žodžiais. Laiko konstrukcijose prielinksniai žymi daiktavardžio, daiktavardiškojo įvardžio, o kartais ir skaitvardžio sintaksinį santykį su veiksmažodžiu, pvz.: pamatė <— po pietų, ateisiu < pirma tavęs, sutemo<— po septynių. 0.3. O koks prielinksnio santykis su daiktavardžio ar daiktavardiškai vartojamo žodžio linksniu? Lingvistinėje literatūroje labai dažnai pabrėžiamas prielinksnio ir linksnio sintaksinių funkcijų tapatumas (plg. A. M. IlemkoBckuii 1956: 40; W. Schmidt 1967 : 125; Ch. J. Fillmore 1968 : 15; T. A. Penuna 1968: 92), prielinksnis laikomas formantu (H. H. Memanunos 1945 : 296), tam tikra morfema, prilygstančia linksnio galūnei (J. Kurytowicz 1960 : 132, 134—135, 143; J. Kilius 1974 : 52). V. Vinogradovas, kalbėdamas apie rusų kalbos prielinksnius, pažymi, kad prielinksnių reikšmė abstraktėja, darosi panaši į linksnių prefiksų reikšmę (1972 : 546), kad gramatinės raiškos krūvis nuo linksnio formos pereina prielinksniui (1972 : 140). Ne vienas kalbininkas nurodo, kad prielinksnis papildo, patikslina linksnio reikšmę (žr. A. A. Illaxwaros 1941 : 275 — 276; R. Jakobson 1936 : 246; A. Dauzat 1947 : 343; B. B. Bunorpagos 1972 : 531; B. M. HuxureBuu 1963 : 78—79). Antra vertus, prielinksninėje konstrukcijoje negalima įžiūrėti savarankiškos linksnio reikšmės, linksnio formų traktuoti atsietai nuo prielinksnio (plg. A. B. Hcayenko 1954 : 132—134), pavyzdžiui, prielinksninés konstrukcijos atėjo po pietų prielinksnis po su kilmininku sudaro sintaksinį vienetą, reiškiantį laiką, o linksninės konstrukcijos atėjo pietų kilmininkas žymi tikslą. Šiame straipsnyje laikomasi to požiūrio, kad prielinksnis savo sintaksine funkcija yra artimas linksnio galūnei, kad jis su linksniu sudaro sintaksinį visetą, kuris funkcija ir reikšme prilygsta savarankiškam linksniui, plg.: kalbéjo per susirinkimą ir kalbėjo susirinkime, palijo per vidudienį ir palijo vidudienyje. 0.4. Nors prielinksnis sintaksinės funkcijos požiūriu iš esmės ir nesiskiria nuo linksnio galūnės, bet yra ne morfema, o atskiras žodis, tiesa, ne savarankiškas, bet tarnybinis žodis. Tad ar prielinksnis turi leksinę reikšmę? Ar laikytinas jis konstrukcijos savarankišku leksiniu elementu? Literatūroje dėl prielinksnio leksinės reikšmės vyrauja du požiūriai. Vieni kalbininkai pripažįsta tik sintaksinę prielinksnio funkciją (O. O. ®opryHaros 1956 : 169—170; A. A. Illaxwaros 1941 : 281; A. M. I'lemkosckuii 1956 : 39—40; Ji. B. Illep6a 1974: 82; H. H. Memannunos 1945 : 295; J. Kurylowicz 1960 : 132, 134— 135, 143), kiti pažymi, kad prielinksniui, be gramatinės reikšmės, būdinga ir stipresnė ar silpnesnė leksinė reikšmė (B. B. Bunorpanos 1972: 531; B. H. flpuesa 1955 : 440; A. H. Cmupanukuit 1957 : 88; E. T. Yepkacosa 1967 : 11-15; B. M. )Kupmynckuit 1961 : 4;T. B. IlapesBa 1969 : 38). Akademinėje gramatikoje nurodoma, kad prielinksniai savarankiškos leksinés reikšmės neturi (Lietuvių kalbos gramatika 1971 : 577). Jų, kaip ir apskritai tarnybinių žodžių, leksinė reikšmė sutapusi su gramatine reikšme (Lietuvių kalbos gramatika 1965 : 32) ir atsiskleidžia žodžių junginiuose, kuriuose prielinksniai vartojami (Lietuvių kalbos gramatika 1971 : 577). Šiame darbe prielinksniai taip pat nelaikomi savarankiškais laiko konstrukcijų leksiniais vienetais, o kalbant apie prielinksninių laiko konstrukcijų leksinę sudėtį, į juos neatsižvelgiama: laiko konstrukcijos, kurių tų pačių daiktavardžių linksnių formos sutampa, o tesiskiria tik prielinksniai, pvz.: ateisiu už valandos, ateisiu po valandos, yra tik skirtingos gramatinės sandaros, bet tos pačios leksinės sudėties. 0.5. Dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje laiko konstrukcijoms sudaryti su kilmininku vartojami šie prielinksniai: arti, be, gale, iki, iš, iš po, lig(i), netoli, nuo, nuo — iki, nuo — lig(i), pabaigoj(e), pirm(a), po, pradžioj(e), prie, pusėj(e), pusiau, tarp, už, vidur(y), viduryj(e). Toliau ir apžvelgsime laiko konstrukcijų su šiais prielinksniais? gramatinę sandarą, leksinę sudėtį, sintaksines reikšmes ir vartosenos polinkius. 2 Kadangi apieiaiko konstrukcijas su prielinksniais arti, netoliir pirm(a) kalbėta jau anksčiau (žr. A. Ružė 1971: 10—12; 1972: 41 —46), šiame straipsnyje jos nebeaptariamos. 140 1. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU be 1.1. Konstrukcijos su prielinksniu be ir kilmininku reiškia veiksmą ir jo realizavimo laiką. Laiko reikšmė beveik visada turi ryškų sąlygos ar nuolaidos reikšmės atspalvį. Literatūrinėje kalboje šios konstrukcijos gana retos. Pagrindinį jų dėmenį dažniausiai sudaro tiesioginės nuosakos būsimojo laiko ir liepiamosios nuosakos veiksmažodžių formos. Vyrauja konstrukcijos su veiksmažodžiais, turinčiais neiginį MHe-. Priklausomuoju dėmeniu dažniau eina laiko sąvokas žymintys daiktavardžiai, iš kurių gausiau vartojami paros dalių, metų laikų ir laiko mato vienetų pavadinimai. Taisykis nesitaisgs, be vakaro vis neišvažiuosi. JabIRR 1 649. Be rudens neparvaZivosiu. ŽiugždLKG II 34. Be šeštadienio nebaigs rugių. Ut. Atsikélé da be. šviesos (neprasvitus). LKZ, 1 702. Konstrukcijos su laiko mato vienetų pavadinimais turi dar kiek kitokį reikšmės atspalvį: jomis pasakomas veiksmas ir laiko kiekis, kuriam praėjus gali būti realizuojamas tas veiksmas. GA Be pusvalandžio negerk. Dov. Be poros valandų nebaigs kulti. rl. 2. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIAIS gale, pabaigoj(e), pradZioj(e), puséj(e), pusiau, vidur(y), viduryj(e) 2.1. Prie aiškių prielinksniy paprastai skiriama tik pusiau ir vidur(y), viduryj(e) (J. Endzelins 1971 : 500; J. Jablonskis 1957 : 664, 667; P. Būtėnas 1930 : 138 — 139; Lietuvių kalbos gramatika 1971 : 605—606). Gale, pabaigoj(e), pradZioj(e) ir puséj(e) atskirai kaip prielinksniai neiSkeliami. Tačiau akademinėje gramatikoje pažymima, kad šitokie žodžiai ,,savo funkcija prie prielinksnių priartėja“ (Lietuvių kalbos gramatika 1971 : 581). Iš tikrųjų jie nei vartosena, nei reikšme niekuo nesiskiria nuo vidur(y), viduryj(e). Todėl tais atvejais, kai vartojami daiktavardžio kilmininko prepozicijoje, šiame straipsnyje jie, kaip ir pusiau, vidur(y), viduryj(e) laikomi prielinksniais. 2.2. Konstrukcijos su šiais prielinksniais reiškia veiksmą ir jo periodą (a) ar įvykimo momentą (b), destis kurio — eigos ar įvykio veikslo veiksmažodis. Priklausomuoju dėmeniu eina laiko sąvokas arba procesus žymintys daiktavardžiai. Kalbami prielinksniai dar tebeturi aiškią leksinę reikšmę, todėl kartu tiksliai nurodo, kurioje daiktavardžiu žymimo laiko tarpo atkarpoje vyksta ar įvyksta veiksmas. a) O pradžioj ir pabaigoj mokslo metų [...] rekolekcijos trukdavo 3—5 dienas. Myk-PutR III 12. Bėgdavo iš bažnyčios vidury mišių. SimonR I 117. Viduryje dienos niekus paistai. BorBM 92. b) Tėvą Kazys palaidojo gale tos pat savaitės. VaižgRR 1225. Pabaigoj metų sudegė Bukontas. VKS. Ne staiga stoja kelias pradžioje žiemos.KatkR 245. Pusiau pusryčių iš pelkių parskridęs gandras jokiu būdu nedrįso nusileisti į lizdą. VienAS 31. O dabar vidury vasaros paliko mus be skerdžiaus. KrėvŠP 235. Aš nusidirbsiu sunkius darbelius vidur šviesios dienelės. JD, 32. Pasitaiko konstrukcijų ir su skaitvardžiais, kurie tuo atveju paprastai reiškia valandas. Paskutinis garlaivis išplaukia pusėj aštuonių. VenclGD, 542. Pradėsime pusiau dešimtos. BalkS 204. 2.3. Laiko konstrukcijoms sudaryti prielinksnis pusiau pavartojamas ir su Pusiau septintą valandą skambindavo mišių. Myk-PutAŠ 8. 141 3. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIAIS iki, lig(i) 3.0. Dabartinėje literatūrinėje kalboje laiko konstrukcijose šie prielinksniai eina tik su kilmininku (žr. Lietuvių kalbos gramatika 1971 : 592). Senesniuose raštuose ir tarmėse vartojama ir su kitais linksniais — dažniausiai su naudininku bei įnagininku (plg. A. Bezzenberger 1877:244; E. Fraenkel 1929:241; P. Būtėnas 1930: 76—77; Z. Zinkevičius 1966: 419—420; J. Palionis 1967: 176—177). Laiko reikšmės konstrukcijų kilmininkas su prielinksniais iki, lig(i), kaip ir kitų reikšmių konstrukcijų kilmininkas su įvairiais prielinksniais, ,,nerodo polinkio stabarėti ar prieveiksmėti“ (K. Ulvydas 1964 : 24). Pagal reikšmę laiko konstrukcijos su prielinksniais iki, lig(i) čia skiriamos į dvi pagrindines grupes: 1) konstrukcijas, reiškiančias veiksmą ir galinę jo laiko ribą, ir 2) konstrukcijas, reiškiančias veiksmą ir apytikrę jo trukmę. 3.1 Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir galinę jo laiko ribą 3.1.1. Šios reikšmės konstrukcijos su prielinksniais iki, lig(i) ir kilmininku yra atitinkamų konstrukcijų su prielinksniu nue ir kilmininku bei konstrukcijų su prielinksniu iš ir kilmininku, reiškiančių veiksmą ir pradinę jo laiko ribą, sintaksiniai antonimai. Jos sudaromos su abiejų veikslų veiksmažodžiais. Vyrauja konstrukcijos su eigos veikslo veiksmažodžiais. Priklausomuoju dėmeniu gali eiti gana įvairių leksinių reikšmių daiktavardžiai, taip pat daiktavardiškieji įvardžiai, o tam tikrais atvejais ir skaitvardžiai. 3.1.2. Kalbamos reikšmės konstrukcijoms sudaryti be pažyminių vartojama dauguma laiko sąvokas reiškiančių daiktavardžių (išskyrus 3.1.7. ir 3.2.1. nurodytus atvejus). Produktyviausios yra konstrukcijos su paros dalių, metų laikų, valgymo meto, švenčių, savaitės dienų, mėnesių ir pan. pavadinimais. Bet lauksiu vis tiek aš lig ryto tavęs. BinkRn 41. Gaudo vėžius iki pusiaunakčio. KrėvRg 163. Beveik iki aušros mirksėjo žiburys. LzPR II 52. Tad aš kirtau lig pavasario. Pkl. Iki žiemos jaunikliai spėja užsiauginti sparnus. IvanAŽP 224. Taip jie ligi priešpiečių kirtosi. BorJPK 100. Lig sekminių nemesk kailinių. Šk. Ligi užgavėnių vaikų būna nedaug. KatkR 247—248. Povilai, aš visa padariau ir sutvarkiau, kad tavo malūnas iki sekmadienio būtų pasiruošęs malti. JankKK 126. Ar tu norėsi mušt iki spalio: iki darbai nenudirbti? Gud-GuzR V 21. Užteko duonos tik lig vasario. RdN. Belaimiai, kas traukia neturto keliu: juo pradeda eiti mažu vaikeliu ir eina kasdien lig senatvės. JanR I 251. Jos (sulos) užtekdavo ligi rugiapjūtės. Myk-PutR VII 296. Lubos liks iki atostogų nebaltytos. VaizgRR II 445. Man tai tik iki turgadienio pritraukti... BaltR II 36. Iki neolito žmonės įrankius gamindavosi, skaldydami ir retušuodami akmenį. LAB 54. 3.1.3. Be laiko sąvokų pavadinimų, šioms konstrukcijoms sudaryti vartojami ir kitų leksiniy reikšmių daiktavardžiai — dažniausiai žymintys procesus, veiksmus ir asmenis. Iki žydėjimo augalas pasinėręs vandenyje. F II 112. Ir duonos iki naujos kūlės užteksią. LKZ VI 824. Ligi vedybų gyvenau su ja bendrabuty. DovZE 358. Iki pat šalčių [...] jis gyvena ant kranto. MarukŽŠG 19. Bet sena pravardė prilipo ir laikėsi jo iki mirties. KrėvRg 7. Iki Galilėjaus [...) Žemė vis tiek skyrėsi nuo kitų planetų. SlavėnSS 91. Iki Pužo čia gyveno Jankai. Grl. Pavasariais visuomet jau duoneliaudavo, skolindamasis iš turtingųjų iki šviežio derliaus. CyR IV 329. O ligi rugienų mažai žąsiukų telikdavo. KatkR 78. Iki universiteto mokiausi Marijampolės gimnazijoje (tsp.). 142 3.1.4. Konstrukcijos, kurių veiksmažodis reiškia arba suponuoja judėjimą, o priklausomuoju dėmeniu eina vietų ar daiktų pavadinimai, yra pereinamos: turi laiko-vietos reikšmę. Gerai, aš pakentėsiu iki kito šaltinio. BalčGP, 29. Barborą |žąsinas] džiaugdamos lydėjo ligi prieangio durų. KatkR 114—115. O atsisveikinant senis palydėjo mokytoją iki vartų. BaltrPS 69. Iki Dubysos mes nebeužjosim nė vienos sodybos. VienR IV 9. Ligi namų ėjo tylėdami. Myk-PutR VII 122. 3.1.5. Palyginti negausiai sudaroma konstrukcijų su daiktavardiSkaisiais, paprastai asmeniniais, jvardZiais. ; Betgi iki mūsų tomis ganyklomis naudojosi ponas Siesickis. VienR V 24. Gamta atkakliai ėjo prie žmogaus ir neperbraukė viso to, ką sukūrė iki jo. MarcinkPKJ 108. 3.1.6. Tiek šnekamojoje, tiek raštų kalboje pasitaiko konstrukcijų, kurių priklausomuoju dėmeniu eina kelintinis skaitvardis, o daiktavardis nepasakytas, bet jis aiškus iš konteksto ar kalbos situacijos. Paprastai nepasakomi daiktavardžiai diena, valanda, metai. Kad būtų užžvyruota, atlikta iki penkioliktos. CvR VIII 125. Ligi dvyliktos jie kriuksi, o paskui pavirsta jaunikaičiais. SajJPK 166. Lig keturiasdešimtųjų tu kitaip šnekėjai. VKS. Tam tikros valandos reikšme kartais, ypač šnekamojoje: kalboje, pavartojamas ir vienas kiekinis skaitvardis. Lig septynių reik išeiti. Jnš. 3.1.7. Laiko mato vienetus, neapibrėžtą laiko kiekį, bendras laiko sąvokas žymintys daiktavardžiai, taip pat žodžiai galas, pabaiga, pradžia, pusė, vidurys veiksmą ir galinę jo laiko ribą reiškiančių konstrukcijų priklausomąjį dėmenį sudaro, eidami su būtinais pažyminiais. Ligi rugpjūčio mėnesio stovės. Žg. Iki 1939 metų tai buvo mažai kam žinomas užkemsys. SruogR V 19. Lizdas buvo kraunamas iš ryto ligi 11 — 12 val. IvanLP III 78. Ji(pilis) taip pat buvo gotikinė ir tokia išstovėjo iki XVI a. LI I 249. Tylomis išstovėjo Gruodis ligi paskutiniojo akimirksnio. GudGuzR V 359. Savo vaikų nepalieka jie iki paskutinio momento. IvanAZP 243. Žalvario dirbinių ir žalvario žaliavos iki mūsų eros į Lietuvą patekdavo palyginti labai nedaug. LAB 105. Ligi to termino dvarų samdiniai ir valstiečiai pasilieka ponų valdžioje. Myk-PutR VI 18. Iki to laiko aš jo niekada nebuvau matęs. MarukŽŠG 9. Kuršėnuose ir Viekšniuose puodininkyste ligi pastarųjų laikų verčiasi ištisos šeimos. LEB 164. Ligi mėnesio galo tikėjomės atidirbsią. Kv. Kiaušinius intensyviausiai deda gegužės viduryje iki pusės birželio. IvanLP II 21. Ligi pat vasaros vidurio užtekome bulbių. Jnš. Su būtinu pažyminiu paprastai eina ir daiktavardis diena. Dar iki rugpjūčio 7 dienos ši pora kranklių tebevedžiojo savo vaikus. IvanLP III 179. Iki vakar dienos nebuvo miis nė sykio didėlesnis kareivių būrys aplankęs. PetkKMD 111. Šio daiktavardžio junginys su pažyminiu kalbamose konstrukcijose gana dažnai jau yra apstabarėjęs ir įgijęs prieveiksmiams lig(i) šiol, iki šiol artimą reikšmę, plg: Ir ligi šios dienos stebisi Mataušas, kaip jis gyvas liko. BilR I 169. Siltesnio ir švelnesnio klimato už atlantinį daugiau iki mūsų dienų nėra buve. L116. Visų aukščiau aptartų konstrukcijų daiktavardžio pažyminiu gali eiti įvairių kalbos dalių žodžiai, išskyrus kiekinius skaitvardžius ar juos pavaduojančius žodžius. Išimtį sudaro tie atvejai, kai daiktavardžiu kartu su kiekiniu skaitvardžiu nusakomas kieno nors amžius (plg. 3.2.1.). Vaikas augo iki trejų metų ir mirė. LzPR VII 141. Tarnavau lig pat aštuoniolikos metų. Mžk. Išgyveno ligi trijų savaičių. Grl. 143 3.2. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir apytikrę jo trukmę 3.2.1. Konstrukcijų su prielinksniais iki, lig(i) apytikrės trukmės reikšmė yra glaudžiai susijusi su galutinės laiko ribos reikšme. Prielinksnių iki, lig(i) teikiamas apytikrumo atspalvis palyginti su kitų prielinksnių (apie, arti, netoli) yra gana silpnas. Dėl to įmanomos ir sudaromos konstrukcijos, į kurių sudėtį įeina net neapibrėžtą kiekį žymintys žodžiai. į . Apskritai šios reikšmės konstrukcijos dabartinėje kalboje gana retos ir dažniausiai sudaromos su laiko mato vienetų pavadinimais, kurie gali eiti tiek vieni (a), tiek su kiekį žyminčiu žodžiu (paprastai kiekiniu skaitvardžiu ar skaitvardiškuoju įvardžiu) (b). a) Lig mėnesio reikėjo gerti vaistus. Šts. Šitokią temperatūrą bakterijos gali išlaikyti iki paros (trš.). Čia viščiukai auginami iki mėnesio (tsp.). b) Kai kurios antys pasinérusios vandenyje gali išbūti net ligi 15 minučių. MastT Z 479. Taip vaistai vartojami iki kelių mėnesių, kol visiškai užgyja žaizda (trš.). Kaltininkai gali būti nubausti laisvės atėmimu ligi kelių parų (tsp.). Tokioje būklėje jie gali išbūti iki 21 dienos. IvanPP 172. Paprasčiausia mūsų rūšis, naminė pelėda, peri iki 30 dienų. IvanAŽP 288. Šios reikšmės konstrukcijos su prielinksniais iki, lig(i) ir kilmininku yra sinonimiškos atitinkamoms konstrukcijoms su prielinksniu apie ir galininku bei konstrukcijoms su prielinksniais arti, netoli ir kilmininku (žr. A. Ružė 1971: 10—12). 4. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU iš 4.0. Prielinksnis iš su kilmininku laiko reikšme mūsų raštuose vartojamas iš seno. Dabartinėje literatūrinėje kalboje laiko konstrukcijos su šiuo prielinksniu nelabai produktyvios, sudaromos išimtinai su laiko sąvokas žyminčiais daiktavardžiais (plg. M. Čaikauskas 1959: 40). Neretai šių konstrukcijų prielinksnis iš su daiktavardžio kilmininku jau yra labai artimas prieveiksmiui arba visai perėjęs į prieveiksmio kategoriją (žr. P. Būtėnas 1930: 78; K. Ulvydas 1964: 15—16; Lietuvių kalbos gramatika 1971: 464—466). Pagal reikšmę konstrukcijos su prielinksniu iš skirtinos į dvi pagrindines grupes: 1) konstrukcijas, reiškiančias veiksmą ir pradinę jo laiko ribą, 2) konstrukcijas, reiškiančias veiksmą ir jo periodą ar įvykimo momentą. Tačiau labai aiškių formalių ribų tarp šių konstrukcijų reikšmių nėra. Nemaža įtakos konstrukcijų reikšmei gali turėti ir kontekstas (žr. 4.2.1.), kuriame jos Vartojamos, ypač tuo atveju, kai jų priklausomuoju dėmeniu eina paros dalių ir metų laikų pavadinimai. 4.1. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir pradinę jo laiko ribą 4.1.1. Veiksmą ir pradinę jo laiko ribą reiškiančios konstrukcijos su prielinksniu išir kilmininku yra atitinkamų konstrukcijų su prielinksniais iki, lig(i) ir kilmininku sintaksiniai antonimai. Pagrindinį jų dėmenį dažniausiai sudaro eigos veikslo veiksmažodžių, ypač esamojo laiko, formos, o įvykio veikslo — tik sudurtinės formos ir dalyviai. Konstrukcijos su įvykio veikslo veiksmažodžių vientisinėmis asmenuojamosiomis formomis dažniau reiškia veiksmą ir jo įvykimo momentą (žr.4.2.1.). Konstrukcijų su prielinksniu iš pradinės laiko ribos reikšmę sakinyje sustiprina dalelytė pat, kuri šiais atvejais po prielinksnio gana dažnai vartojama (žr. Lietuvių kalbos gramatika 1971: 594), 144 P. Būtėnas, kalbėdamas apie prielinksnio iš vartojimą laiko reikšme, nurodo, kad „,pradėtinis veiksmo momentas yra vidury laiko tarpo, pažymėto kilmininku“ (1930: 78). Čia reikalingas patikslinimas. Pradinis veiksmo laiko momentas yra daiktavardžiu pasakyto laiko tarpo ribose, bet nebūtinai jo viduryje: pradinis veiksmo laiko momentas gali būti tiek daiktavardžiu pasakyto laiko tarpo pradžioje, tiek viduryje, tiek gale ar kitame kuriame jo taške — to nei prielinksnis, nei daiktavardis nerodo, plg.: Iš pat vakaro šveitėmės ir tvarkėmės. CvR, II 274. Jis jau iš vaikystės toks suglebes. Grl. ; 4.1.2. Kalbamosios reikšmės konstrukcijoms sudaryti dažniausiai vartojami paros dalių (rytas, diena, naktis, vakaras), metų laikų (vasara, žiema, ruduo, pavasaris) ir žmogaus amžiaus periodų pavadinimai. Pavalgiusi esu iš dienos — nenoriu vakarienės. Šts. Man galva iš nakties skauda. Als. Iš nakties gražiai pašalę. SruogR V 112. Kieno ražienos iš rudens neapartos? Jurkūno! GricZ 40. Iš žiemos suvažinėti keliai. LastUD 6. Labai kelio nebuvo iš žiemos. Stk. Iš mergystės dar du sijonu turiu. Skdv. Apie tą slankių iš senovės dar pasakų išlikę. MačAD 76. Gana retos šios reikšmės konstrukcijos su laiko mato vienetų pavadinimais. Šiuo atveju daiktavardis visada turi struktūriškai būtiną pažyminį. Šie atsiminimai kyla iš 13 —16 mano amžiaus metų. Myk-PutR VII 258. Pilies griuvėsiai išlikę iš XVI amžiaus (trš.). Kiek dažniau vartojamos konstrukcijos su daiktavardžiu laikas, kuris irgi visada eina su pažyminiu ir sudaro su juo apstabarėjusį junginį. Stiprieji akmeniniai mūrai stovi iš švedų laikų. SimonAŠL 89. 4.1.3. Konstrukcijos su prielinksniu iš, reiškiančios veiksmą ir pradinę jo laiko ribą, visada yra sinonimiškos tos pačios leksinės sudėties prielinksnio nuo konstrukcijoms (žr. 6.1.). Konstrukcijos su prielinksniu iš vartojamos, kai norima aiškiai pabrėžti, jog veiksmas būtinai prasideda daiktavardžiu pasakomo laiko ribose. O konstrukcijų su prielinksniu nuo reikšmė universalesné: veiksmas gali prasidėti tiek daiktavardžiu pasakomo laiko ribose, tiek tam laikui pasibaigus, plg.: Nuo pat jaunystės jau turėjau nemažą tėvų paliktą turtą. BalčTVN, 123. Nuo pat ryto miestelis jau knibždėte knibžda. KrėvRg 59—60. Nuo rudens burnoj šapelio neturėjo. BaltPV II 346. Ašjus stebiu nuo pirmos dienos. MykPutR III 46. Broliai vargdieniai dejuoja nuo senų laikų. MairPB, 21. 4.2. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir jo periodą ar įvykimo momentą 4.2.1. Veiksmą ir jo įvykimo momentą reiškiančių konstrukcijų pagrindiniu dėmeniu dažniausiai eina įvykio veikslo veiksmažodžių vientisinės asmenuojamosios formos. Tą pačią reikšmę turi konstrukcijos, kurių pagrindinį dėmenį sudaro eigos veikslo veiksmažodžių bendratis su fazinių veiksmažodžių (baigti, nustoti ir pan.) formomis (pvz.: iš vakaro nustojo lyti, iš pavasario baigė skusti). Retesnės konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir jo periodą, sudarytos su eigos veikslo veiksmažodžiais. Pastarosios reikšmės konstrukcijos niekada nesudaromos su esamojo laiko veiksmažodžių formomis. Veiksmą ir jo periodą (a) ar įvykimo momentą (b) reiškiančių konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu eina paros dalių (paprastai rytas, vakaras, naktis) ir metų laikų pavadinimai. a) Negirk dienos iš ryto, o mergaitės pries -ištekant. PP 215. Iš pavasario jis mylėjo daug už save vyresnę Baltažiedę. VienR I 365. b) Iš ryto iškūlė du rugių klodus. Mšk. Dar iš vakaro vadeles pamerkė. BaltPV I 88. Arkliai buvo menki, o iš nakties palijo. Myk-PutAŠ, II 152. Iš pavasario daržai išdžiūvo. Ykš. Nubrido prie malkų rietuvės, sukirstos iš rudens. BaltPV II 359. 10. Gramatinės kategorijos ir jų raida 145 Kilmininkas su prielinksniu iš aiškiausią veiksmo periodo (a) ar jo įvykimo momento (b) reikšmę turi tuose sakiniuose, kuriuose, be kilmininko su prielinksniu iš, yra dar kitų tos pačios reikšmės linksnių ar prieveiksmių, siejamų su tuo pačiu ar vienarūšiškai vartojamu kitu veiksmažodžiu. a) Iš vakaro ir rytmetį, lydėdama jau į stotį, vis meldė pasilikti. ŽemR IV 221. Sukrypo Vincas visai: iš rudenio kojas gėlė gėlė, o dabar — rankas. Srv. b) Kad taip man, išarčiau iš rudens, pavasarį pereičiau su drapaku... BaltR I 11. į Kalbamų reikšmių konstrukcijų daiktavardžių kilmininkas su prielinksniu iš yra labiausiai priartėjęs prie prieveiksmio (plg. K. Ulvydas 1964: 15—18). 4.2.2. Konstrukcijos su prielinksniu iš ir kilmininku, reiškiančios veiksmą ir jo įvykimo momentą, yra sinonimiškos tos pačios reikšmės daug rečiau vartojamoms konstrukcijoms su prielinksniu nuo ir kilmininku (pavyzdžių žr. 6.2.1.). (Veiksmą ir jo periodą reiškiančių konstrukcijų su prielinksniu »wu0 ir kilmininku iš viso nesudaroma.) Be to, konstrukcijos su prielinksniu iš ir kilmininku, reiškiančios veiksmą ir jo periodą (a) ar įvykimo momentą (b), visada yra sinonimiškos atitinkamoms konstrukcijoms su galininku ir konstrukcijoms su vietininku. Jų periodo ar įvykimo momento reikšmė visada aiški, nedviprasmiška. Dabartinėje literatūrinėje kalboje gausiausios yra sinonimiškos konstrukcijos, sudarytos su kalbamų daiktavardžių galininku (tik daiktavardžio vakaras, einančio be pažyminio, dažniau vartojamas ne galininkas, o vietininkas). a) Su kuo per tvorą rytą prie namų kuždėjais? SruogR III 10. Visi ūkininkai varžosi dabar pavasarį samdydami. PetkKMD 472—473. b) Pakyla rytą nuo mūriuko Domininkėlis. CvMS 64. Atėjo [lapė] vakarą pas gaspadorių (= šeimininką). Lt III 62. Naktį būrelis lietaus perėjęs. ŽemRII 238. Pavasarį išleido mane pas Babrą kiaulių ganyti. ŽemR 11 174. Rudenį visos avys apsilakstė. Jnš. Sinonimiškos konstrukcijos su metų laikų pavadinimų ir žodžio naktis vi etininku, reiškiančios veiksmą ir jo periodą (a) ar įvykimo momentą (b), būdingesnės tarmėms, tautosakai. Pavartotos grožinės literatūros kūriniuose jos visada turi archaiškumo, tarmiškumo atspalvį. Konstrukcijoms su žodžių rytas, vakaras toks atspalvis nebūdingas. a) Ryte ji bėgdavo į parduotuvę. MarkPRL 133. Ir dundėjo nakty mus sunki automašina. VenclR I 162. Pirma kitų nereikia pavasary sėt. Ds. Matau ją liekną, aukštą, kasančią pavasary daržely lysves. VenclPU 289. b) Išėjau ryte krėsti. Dglš. Sako, kad jos išlįsdavo vakare arba ryte. SimonOBT 96. Pavasary kad ištrūks žirgas iš tvarto, tai kad nuveis (nueis), kojas viršum pamėtėdamas. Rod (LKŽ VIII 106). Rudenyj ėmė žmonys (žmonės) kulti. SlančSA 291. 5, KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU iš po 5.1. Konstrukcijos su prielinksniu iš po ir kilmininku reiškia veiksmą ir laiką, kuriam pasibaigus tas veiksmas realizuojamas. Dabartinei literatūrinei kalbai jos beveik nebūdingos: tam reikalui vartojamos sinoniminės konstrukcijos su prielinksniu po ir kilmininku (žr. 8.1.) . Šios konstrukcijos labai neproduktyvios: kiek dažniau jų pasitaiko su žodžiais naktis, žiema, kartkartėmis su vienu kitu procesą žyminčiu daiktavardžiu. Medyje iš po nakties rasdavo raudoną vėliavą. CvR IV 289. Iš po žiemos atkutusi musė atkakliai ropojo lango stiklu. BaltrTK I 109. Iš po kietos ir tvirtos žiemos pavasaris labai spėriai aušo. ŽemR 1194. Vaikas iš po ligos atkuto. Grk. Ilsėjomės iš po kelionės. ŽemR IV 218. 146 6. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU uo 6.0. Prielinksnio nuo laiko reikšmė iškeliama arba vienas kitas šios reikšmės pavyzdys pateikiamas įvairiuose gramatikos darbuose (žr. A. Schleicher 1856: 288; J. Jablonskis 1957: 655—656; P. Būtėnas 1930: 94; Lietuvių kalbos gramatika i 598). Plačiau prielinksnio nuo laiko reikšmę aptaria E. Frenkelis (1929: 116— 117). Laiko konstrukcijos su prielinksniu nuo ir kilmininku labai produktyvios ir gausiai vartojamos tiek šnekamojoje, tiek raštų kalboje. Jos reiškia: 1) veiksmą ir pradinę jo laiko ribą, 2) veiksmą ir jo įvykimo momentą. 6.1. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir pradinę jo laiko ribą : 6.1.1. Konstrukcijos su prielinksniu nuo ir kilmininku, reiškiančios veiksmą ir pradinę jo laiko ribą, yra konstrukcijų su prielinksniais iki, lig(i) ir kilmininku, reiškiančių veiksmą ir galinę jo laiko ribą, sintaksiniai antonimai. Jų veiksmažodžiu reiškiamas veiksmas gali prasidėti tiek daiktavardžiu pasakyto laiko ribose, tiek pasibaigus daiktavardžiu pasakytam laikui®, plg.: Mano motina ją nuo jaunystės pažino. CiurlRR II 244. Langai tebebuvo užkalti dar nuo žiemos. SimonOBT 42. Nuo kūlimo nebebuvo atėjusi. Er. Nuo pat sekminių nebebuvo rimto lietaus. CvR VIII 101. Jis jau nuo pusryčių siūsčiojo skvernais. PaukštPM 56. Konstrukcijų su prielinksniu nuo, reiškiančių veiksmą ir pradinę jo laiko ribą, pagrindinį dėmenį sudaro abiejų veikslų veiksmažodžiai. Vyrauja konstrukcijos su eigos veikslo veiksmažodžiais. Priklausomuoju dėmeniu dažniausiai eina laiko sąvokas reiškiantys, rečiau — kitų leksinių reikšmių daiktavardžiai. Be pažyminių gali eiti dauguma laiko sąvokas žyminčių daiktavardžių (išskyrus 6.1.6.—6.1.8. nurodytus atvejus). Kalbamoms konstrukcijoms su prielinksniu nuo būdingas ir kiekybės reikšmės atspalvis. 6.1.2. Gausiausiai vartojamos konstrukcijos su paros dalių (paprastai su rytas), metų laikų, švenčių, valgymo meto, žmogaus amžiaus periodų, darbo, poilsio, apeigų laiko ir pan. pavadinimais. Gi nuo ryto vaikštome su tuo istoriku po muziejus. VienR VII 138. Jau tévas nuo apyaušrio aria. Ds. Nuo gaidžiagystės du klojimus iškūlė. Dkš. Aš jau nuo pavasario šiaudų nebeturiu. Dov. Norbertas dirbo Vilniuje nuo vidurvasario. Gud-GuzKIT I 175. Čia dar nuo pereito rudens ir žiemos buvo užsilikę visokių šapų. Myk-PutR VI 169. Nuo Jurgio dievas daržinę atidaro. Lt V 379. Tik nuo jurginių parsisamdydavo mergą.VienIMA 7. Mes nuo kalėdų karvėms kratinį kratom. LKŽ VI 450—451. Karvė dar nuo pietų neperkelta.Ds. Jiedu abudu girtuokliavo nuo pat priešpiečių.VaižgRR I 451. Nuo pat kūdikystės jis pradėjo savarankišką gyvenimą. MarcBR 36. Turėjo tas sūnus nuo jaunystės auginamą jautelį. LTR 232. Jau nuo rugiapjūtės niekas nebejojo nakties. Lt IV 565. Nuo ano sekmadienio su manimi nebekalba. SimonNTP 143. Nuo balandžio dirbu čerpinėje, bet ir ten tas pats. Vkš. Sesutės mūsų nuo senobės dėvėjo margus rūbelius. MairPB, 41. Miisy Baltija nuo amžių plaka smėlį. SNėrP, 241. * Per griežtas K. Musteikio teiginys, kad lietuvių kalbos laiko konstrukcijų su prielinksni nuo veiksmažodžio veiksmas neužgriebia daiktavardžiu pasakyto laiko (1972: 257). Pagal tokį teigimą pasakymas uo 1955 metų gyvena Vilniuje reikštų, jog 1955 metais Vilniuje dar negyveno, o pradėjo gyventi tik 1956 metais; pasakymas nwo pirmadienio lyja reiksty, kad pirmadienį nelijo, o pradėjo lyti tik antradienį ir t. t. 10* 147 9.3. Nemaža dalis kitų reikšmių (pavyzdžiui, būdo, sąlygos, vietos ir kt.) konstrukcijų su prielinksniu prie sakinyje irgi neretai įgyja laiko reikšmės atspalvį?*. Šnektose, be anksčiau minėtų, vartojama ir kitokių laiko reikšmių konstrukcijų, tačiau literatūrinei kalbai jos nebūdingos. Jų vietoj vartojamos kitos laiko konstrukcijos (žr. J. Kruopas 1953: 27). 10. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU tarp 10.1. Laiko konstrukcijos su prielinksniu tarp ir kilmininku reiškia veiksmą ir jo laiko ribas. Dabartinėje literatūrinėje kalboje jos nelabai populiarios. Pagrindiniu dėmeniu eina abiejų veikslų veiksmažodžiai. Priklausomąjį dėmenį gali sudaryti laiko sąvokas ar procesus reiškiantys daiktavardžiai. 10.2. Su vienu daiktavardžiu kalbamos konstrukcijos sudaromos retai. Tuo atveju daiktavardis visada turi daugiskaitos kilmininko formą. Tarp švenčių gerokai padirbėjome. BalkS 204. Tarp seansų spinduliavimas padidėjo kelias dešimtis kartų. T 1970 290. Dažnesnės konstrukcijos, kurių priklausomąjį dėmenį sudaro du daiktavardžiai, sujungti jungtuku ir, kartais — bei. Ir dabar jis laukė ateinant kito tarno tarp vienuolikės ir pusiau dvylikės. BalčAŽ 11.Mėšlas į laukus paprastai būdavo vežamas tarp pavasario sėjos ir šienapjūtės. MLTE II 565. Sudegė tarp pusryčio ir pietų. BūtPM 132. Tarp kalėdų bei trijų karalių yra dvylikinės. KG 401. 10.3. Laiko mato vienetus Zymintys daiktavardžiai tokiose konstrukcijose visada turi struktūriškai būtinų pažyminių. Tuo atveju daiktavardis dažniausiai (bet ne visada) pasakomas tik antrojoje priklausomojo dėmens dalyje, einančioje po jungtuko, o pirmojoje tėra pažyminio funkciją atliekantis žodis. Tarp 400 ir 800 m. Lietuvos teritorijoje įvyko nauji dideli pasikeitimai. LI I 32. Tarp 15 — 14000 m. pr. m. e. ir 8000 m. pr. m. e. buvo trys šalti ir drėgni laikotarpiai. RimPLG 12. Jaunikliai šeriasi |...) tarp rugpjūčio ir spalio mėn. IvanLP III 126. Devynios keleivės buvo sumedžiotos tarp XI. 25 d. ir II. 15 d. IvanLP II 68. Juk tai turi įvykti tarp vienuoliktos ir dvyliktos valandos nakties. SimonVK II 110. 11. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU už 11.1. Laiko konstrukcijos su prielinksniu už ir kilmininku reiškia veiksmą irlaiko kiekį, skiriantį tą veiksmą nuo ankstesnio laiko. Jos yra atitinkamų konstrukcijų su prielinksniu prieš ir galininku bei konstrukcijų su prielinksniu pirm(a) ir kilmininku, reiškiančių veiksmą ir laiko kiekį, skiriantį tą veiksmą nuo vėlesnio laiko, sintaksiniai antonimai. | J. Jablonskis šitokių konstrukcijų prielinksnį už tiek ,,Linksniuose ir prielinksniuose“, tiek savo straipsniuose yra keitęs prielinksniu po (žr. 1957: 667; 1959: 188, 231,297). Taisymo motyvų, rodos, niekur nėra aiškiai suformulavęs, bet iš atskirų pastabų matyti, kad prielinksnio už vartoseną laiko reikšme yra laikęs netaisyklinga, lietuvių kalbai svetima (1959: 187—188, 229). Tačiau lietuvių kalboje prielinksnis už šią reikšmę turi iš seno. Jo pavyzdžių yra raštų paminkluose (žr. A. Bezzenberger 1877: 246; E. Fraenkel 1929: 178). Kaip rodo „,Lietuvių kalbos atlaso“ medžiaga ir akademinio ,,Lietuviy kalbos Zodyno“ kartoteka, laiko konstrukcijos su prielinksniu už gyvos daugelyje lietuvių m Šitokių konstrukcijų pavyzdžių yra M. Čaikausko straipsnyje (1963: 11—13), ypač c poskyryje. Straipsnio autorius jas skiria prie laiko reikšmės, bet taip pat pažymi, kad tokios konstrukcijos turi ir kitų reikšmių atspalvių. 154 kalbos šnektų“. Jos pažįstamos ir tautosakoje. Šių konstrukcijų apstu akademiko J. Balčikonio vertimuose. Jų vartosena literatūrinėje kalboje dabar įteisinta (žr. B. Vosylytė 1951 : 31; J. Kruopas 1953: 28; Lietuvių kalbos gramatika 1971: 645—646; Dabartinės lietuvių kalbos žodynas 1972 : 878). Vadinasi, dėl laiko konstrukcijų su prielinksniu už ir kilmininku teiktinumo dabartinei literatūrinei kalbai nėra jokių abejonių. | 11.2. Konstrukcijų su prielinksniu už priklausomuoju dėmeniu reiškiamas laiko kiekis, skiriantis veiksmą nuo ankstesnio laiko, gali būti apibrėžtas (a) ir neapibrėžtas (b). a) Apibrėžtas laiko kiekis reiškiamas laiko mato vienetus žyminčiais daiktavardžiais, einančiais su kiekiniais skaitvardžiais ar be jų. UZ mėnesio parvažiuos sinus. Krsn. Už metų dievas jiems sūnų duoda. Lt IV 98. Dar maždaug už pusmečio atėjo pas mane Tamulio pusseserė. SimonNTP 389. Tegu už pusvalandžio ateina tavo pusbrolis. BalčHP 259. Už savaitės ir šienapjūtė prasidės. Nnd. Traukinys ateis už penkių minučių. Sk. Už dviejų parų rūgštis jau vartojama. KatkR 243. Dar už dviejų savaičių atėjo kitos melžėjos. Lnkv. Jis vos už dviejų savaičių atsipeikėjo nuo karo įspūdžių. PetkKMD 175. Už pusės valandos jau visa raštinė žinojo. KrėvLŽ 183. Iš malūno visada už dviejų dienų parvažiuoja. Šd. b) Neapibrėžtas laiko kiekis reiškiamas neapibrėžtą laiko kiekį žyminčiais daiktavardžiais arba laiko mato vienetus žyminčiais daiktavardžiais, einančiais su neapibrėžtą kiekį pasakančiais žodžiais. Už akimirkos drioksteléjo vienas šūvis (tr8.). Už valandėlės Kauno pusėje pasirodė dūmai. Grl. Už keleto minučių jis jau vilkosi žingsniais pajūrio smėlynais į Rygą. VaižgRR II 62. Už kiek metų niekas ir nežinos. 8d. Už kelių dienų atvežė Joniškėlio vokiečio gydytojo receptą. PetkKMD 620—621. 11.3. Visos konstrukcijos su prielinksniu už ir kilmininku, reiškiančios veiksmą ir apibrėžtą (a) ar neapibrėžtą (b) laiko kiekį, skiriantį tą veiksmą nuo ankstesnio laiko, yra sinonimiškos atitinkamoms konstrukcijoms su prielinksniu po ir kilmininku (žr. 8.2.). Jų reikšmės yra visiškai identiškos, be skirtingų atspalvių, tik konstrukcijos su prielinksniu už dabartinėje literatūrinėje kalboje šiek tiek retesnės negu konstrukcijos su prielinksniu po (žr. P. Būtėnas 1930: 135; Lietuvių kalbos gramatika 1971: 646). Plg.: a) Maždaug po mėnesio sugrįžo į Bagdadą. BalčTVN, 146. Po mėtų išėjes iš kariuomenės, dirbo įvairių laikraščių redakcijose. TysINR 5.0 Sikorskio linų po savaitės tikrai neberasime. AvyžĮSK 79. Po aštuonių dienų susodino mus į švarų trečios klasės vagoną — ir išvežė iš Tilžės. SruogR V 39. Traukinys atėjo tik po pusės valandos. Jnš. b) Motiejus išnyko ir po valandėlės sugrįžo. Myk-PutR VI 153. Petras išėjo po kelių minučių. VenclGD, 33. Po keleto valandų jis jau buvo mieste. LankNR 101. Tik po kelių dienų grįžo Pranas Strimas. VenclGD, 240. Papildomi sutrumpinimai BsRR — Basanavičius J. Rinktiniai raštai. V., 1970. JučLM — Jučas M. Lietuvos metraščiai. V., 1968. LAB — Kulikauskas P., Kulikauskienė R., Tautavičius A. Lietuvos archeologijos bruožai. V., 1961. LastUD — Lastauskienė M. Upės dovana. K., 1946. MačAD — Mačiulis J. Augo diemedis. V., 1961. MarkPRL — Markevičius A. Plakatas restorano lange. V., 1967. MarukŽŠG — Marukas K. Žaliakalny šluoja gatves. V., 1962. MastTZ — Mastauskas S. Taikomoji zoologija. K., 1947. * Kai kuriose $nektose laiko konstrukcijų sudaroma su prielinksniu už ir naudininku (Zr. Z. Zinkevičius 1966: 429). Dabartinėje literatūrinėje kalboje šitokios konstrukcijos nevartojamos. 155 MG = Mokslas ir gyvenimas. Lietuvos TSR „Žirijos“ draugijos Žurrales. MLTE — Mažoji lietuviškoji tarybinė encikleredija. T. 1I—I1I. V., 19€€—1971. MonstP — Monstvilaitė J. Piktžolės. V., 1967. RimPLG — Rimantienė R. Pirmieji Lietuvos gyventojai. V., 1972. SirGirŠV — Sirijos Gira V. Štai ir viskas. V., 1963. SlančSA — Slančiauskas M. Šiaurės Lietuvos sakmės ir anekdotai. V., 1975. SRagSD, — Šatrijos Ragana. Sename dvare. V., 1969. TysINR — Tysliava J. Nemuno rankose. V., 1967. ŽiugždLKG — Žiugžda J. Lietuvių kalbos gramatika. D. II. Sintaksė. K., 1957. LITERATŪRA Bezzenberger A. Beitrige zur Geschichte der litauischen Sprache auf Grund litauischer Texte des XVI. und des XVII. Jahrhunderts. Gėttingen, 1877. Būtėnas P. Lietuvių kalbos prielinksnių mokslas. K., 1930. Čaikauskas M. Veiksmažodiniai lietuvių kalbos žodžių junginiai su prielinksniu „iš“. — „Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto mokslo darbai. Lietuvių kalba ir literatūra“, 1959, t. VIII, p. 31—48. Čaikauskas M. Veiksmažodiniai žodžių junginiai su prielinksniu „prie“ dabartinėje lietuvių kalboje. — „,„Kalbotyra“, 1963, t. IX, p. 5—15. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. II papildytas leidimas. V., 1972. Dauzat A. Grammaire raisonée de la langue frangaise. 3 ėd. Lyon, 1947. Die deutsche Sprache. Bd. 2. Leipzig, 1970. Endzelins J. Darbu izlase. I. Riga, 1971. Fillmore Ch. J. The Case for Case. — In: Universals in Linguistic Theory. New York e. a., 1968, p. 1—88. Fraenkel E. Syntax der litauischen Postpositionen und Pridpositionen. Heidelberg, 1929. Jablonskis J. Linksniai ir prielinksniai. — Kn.: Rinktiniai raštai. T. I. V., 1957, p. 551-672. Jablonskis J. Rinktiniai raštai. T. II. V., 1959, Jakobson R. Beitrag zur allgemeinen Kasuslehre. — In: Travaux du Cercle Linguistique de Prague, T. VI. Prag, 1936, p. 240—288. Kilius J. Dėl prielinksnio. — „Kalbotyra“, 1974, t. XXV(1), p. 43—52. Kruopas J. Laiko aplinkybės reiškimas lietuvių kalboje. — „Tarybinė mokykla“, 1953, Nr. 7, p. 21-30. Kurytowicz J. Le problėme du classement des cas. — Esguisses linguistiques. Wroctaw— Krakow, 1960, p. 131—150. Lietuvių kalbos gramatika. T. I. Fonetika ir morfologija. V., 1965. Lietuvių kalbos gramatika. T. II. Morfologija. V., 1971. Mūsdienu latviešu literdras valodas gramatika. I. Fonėtika un morfologija. Rigū, 1959. Otrebski J. Gramatyka jezyka litewskiego. T. HI, Nauka o formach. Warszawa, 1956. Palionis J. Lietuvių literatūrinė kalba XVI— XVII a. V., 1967. Ružė A. Apytikrio laiko konstrukcijos su prielinksniais. — ,,Kalbos kultūra“, 1971, sąs. 20, p. 10—13. Ružė A. Laiko konstrukcijos su prielinksniu pirma (pirm). — „Kalbos kultūra“, 1972, sąs. 23, p. 41—46. Schleicher A. Handbuch der litauischen Sprache. Litauische Grammatik. Prag, 1856. Schmidt W. Grundfragen der deutschen Grammatik. Berlin, 1967. Szober S. Gramatyka języka polskiego. Wydanie si6dme. Warszawa, 1966. Ulvydas K. Vienaskaitos kilmininko prieveiksmėjimas ir prieveiksmiai su formantais -(i)o, -(i)os, -ės dabartinėje lietuvių kalboje. — Kn.: Lietuvių kalbos morfologinė sandara ir jos raida („Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. VII). V., 1964, p. 11—46. Vosylytė B. Kada laiką nusakant vartoti prielinksnį po, kada už? — ,, Tarybiné mokykla“, 1951, Nr. 12, p. 31. Zinkevičius Z. Lietuvių dialektologija. V., 1966. Aamoun B. I. Cuxrakchc COBPEMEHHOr0 HeMenKOro s13bIKA. JI., 1973. Bunorpanos B. B. Pyccknit a3eik. Hajilakne sropoe, M., 1972. i payiiavugs COBPEMEHHOr0 pycckoro JHTepatypHoro ssbika. Ors. pen. H. IO: Illseposa. +», 1970. Xupmynckuii B. M. O rpaunuax caosa. — „Bonpocbi s3biko3HaHHs“, 1961, Ne 3, c. 3—21. Hcauenxo A. B. I'pammatHueckuil crpolt pyccKOro si3elka B COMOCTABJIEHHH C CJIOBAIKHM. Mopdosorus. Y. 1. Bparucaasa, 1954. Memannunos H. H. Unennl npeanoxenns H yactu peun. M.— JI., 1945. Mycreiiknc K. ConocrasHrejnbHasi MOpiboJ10rHsA PyCCKOro H JIKTOBCKOTO 513bIKOB. Busbioc, 1972. HauxuresBuųu B. M. I'pammaTHuecKue KareropHH B COBpeMeHHOM pycckKoMm s135IKe. M., 1963. [Temkosckuit A. M. Pycekuli cuntakcuc B HayuHoM OcBemeHHnu. H3janne ceasmoe. M., 1956. Penumna T. A. O nporusonocraBjieHHH ,, Nae — npejiior“ B COBPEMEHHOM DYyMbIHCKOM si3blKe. — wHayunsle JoKjaagsl BbiCcinelt IUKOJIbi. OnjiojiornueckHe Hayku“, 1968, Ne 5, c. 91—99. 156 Cuuprunknii A. H. Cuntakcuc aur/uiickoro si3prga. M., 1957. CyuacHa ykpaitcbKa JiitepaTypHa Moga. Mopdouioris. Kuis. 1969. Qoprynarton O. O. CpasuuTensHOe s3siK0BegzeHne. — B Ki. : HUsbpannsie tpyast. T. 1. M., 1956, c. 23-197. Ilapesa I. B. CeoGoaubie cioBocoyeranus en Tera. OEujojiorus“, 1969, Ne 2, c. 31 —4]. Yepkacosa E. T. Ilepexojį nojiHo3HauHbIX cos B npengorx. M., 1967. [laxmaToB A. A. Ouepk coBpemenoOro pycckoro JIHTEpaTypHOro si3biKa. M., 1941. Illep6a JI. B. O uacrax peux B pycckom sasuke. — B Ki: $13bIKOBasi CHCTEMa H peueBas jesiTeNnbHOCTb. JI., 1974, c. 77-100. peta BI arr ara H CaoBocoueranne. — B ki.: Bonpocht rpamMmaTHueckoro crpos peAsioroM. — ,BecTHHK MOCKOBCKOIrO yHHBEpCHA. PY)XE BPEMEHHbIE MPEJJIO)HBIE KOHCTPYKI!HH C POAUTEJIbHBIM MALE)XOM B COBPEMEHHOM JIMTOBCKOM JIMTEPATYPHOM $I3bIKE Pesome B crarbe anasmsupyiores Bpemenusie KOHCTPYKUHHK', B POJIH OCHOBHOTO KOMMOHEHTa KOTOPIX BBICTYTAET rJ1aroJ, B POJIH 3aBHCHMOrO KOMIOHEHTa — DOJIKTEJIbHbIĖ MACK HMEIHH cyWECTBHTEJILHOrO HJIH MECTOHMEHHA C NMPEA/IOraMH, a B HEKOTOPHIX CJIyuasiX H HMEHH UKHCJIHTEJIb= Horo c¢ mpeasoramu. OcBemaeTcs poJib Npejsoros B CTpyKTYpe KOHCTPYKIHH, JEKCHYECKHil COCTaB ONHCHIBAEMbIX KOHCTDYKILHĖ, HX NPOAYKTHBHOCTD, TeHACHIHH VIIOTpEOJIEHHSA, BbisiBJIEHbI HX 3HAYEHHS H CHHTAKCHUYECKHE CHHOHHMBL. . B pos 3aBeCHMOro KoMroHeHTa H3yuaemsix KOHCTPYKIHH BBICTYNAIOT HMEHa CYIIECTBHTeJbHbIe, 00603HaYalOIHe BpeMs, POLECCH, a HHOT Aa H KOHKpeTHBIe 00BeKThl, KaK C 005132 TEJIbHEIMH OMNpeJle/IeHHsiMH, Tak H 6e3 HHX. MBIMH TIDOAYKTHBHBIMH H HAHOOJICE UACTO VNOTDEČ.ISIEMbIMH SBJASIOTCSH KOHCTPYKUHH C npeanoramu iki, lig(i), nuo, po u už. Kouerpykuun e npepnoramu iki, lig(i) BRIDAXKAIOT: |) feficTBHE H ero KOHeuHslii npeje. BO BpemenH (kulia iki nakties ,,monoTaT 110 Houn“, ėjo lig(i) pietų „men no obena“, 2) gelicTBHe H ero NpuOJIH3HTEJIbHYJO NPOJOIKHTEILHOCTL (peri lig(i) (iki) dviejų savaičių ,BHICHIKUBaET OKOJIO ABYX Helenb“). Koncrpykunu e npegnoramu iki, lig(i), Bbipaxatonmne JIeHCTBHE H €ro NIpKOJIH3KHTEJIbHYIO NPOIOIKHTENLHOCTh, CHHOHHMHUHbI AHA TOTHYHLIM KOHCTDYKUHAM C Hpejorami apie (C BHHHTeJIbHbIM Najįe>xXxOM), arti, netoli (peri apie dvi savaites, peri arti (netoli) dviejų savaičių ,,BHICHXKHBaeT OKOJIO IBYX HeJesp"). KoHCTpyKumi c npesoroM nuo uauie BCero BbipaxaloT JeliCTBHE H ero Hava bHblil npejteJi BO BpeMeHH (dirba nuo jaunystės „paGoraeT c I0HOCTH). DTHM KOHCTDYKUKAM CHHOHHMHUHbI KOHCTPYKUMH € npejijioroM Iš (dirba iš jaunystės „padoraeT c IOHOCTH®), HO TIOCJEHHE JIOBOJIbHO orpaHHnueBbi JieKCHUuecKH. H3pejika BerpeualoTCS KOHCTPYKUHH C NMPEAJIOrOM nuo, KOTOPhE BhipaxaioT ĮlelteTBHe I MOMeHT ero COBepuIeHHs (nuo ryto susirgo ,,yTpOM 3a60.e.1 “). B atom cayuae OHH CHHOHHMHYHbI AHAJIOTHUHLIM KOHCTPYKUHSIM C NMPeJJIOroM Iš, a Take KOHCTPYKIUHSAM C BHHHTEJIbHbIM HJIH C MECTHBIM NAajįexxOM (Iš ryto susirgo, rytą susirgo, ryte susirgo ,,y pou 3a6ojien“). Koncrpykuun e npejuioroM po seipaxaior: 1) geiierBHe u BpeMS1, NO HCTEUeHHH KOTOporo 3TO AEHCTBHE peajnsyercsi (po pusryčių pradėjo kasti „nmocjne 3aBTpaka HayaJu KONATsL“, po susirinkimo susipyko „mocje co6Gpaunsi NOCCOPHAKCHTM), Hau 2) AeliCTBHE H KOJIHYECTBO BpeMeHH, KOTOpOe OTJe/ISIeT TO AeiiCTBHE OT NpejuNeCcTBVIOLIETO BpeMeHH (po mėnesio grįžo „4Uepe3 MeCSst Bo3BpaTHJ/ICA “). KokerpykunH ¢ npeasiorom po, BbiparkalOlijnke feficTBHe H KOJIHUECTBO BPEMEHH, OTAEASIONIEe ITO JCHCTBHE OT NPEAUIECTEYVIOUIEr0 BPEMeHH, BCEr/la CHHOHHMHUHbI aHAJIOTHYHBIM KOHCTPYKUHSIM C NepeioroM už (už mėnesio grįžo ,uepes Mecsily BO3BPAaTHJICA“), HO NOCHE B JIHTEPATYPHOM $5I3bIKE BCTPEUAIOTCHA pee, ueM KOHCTPYKLHH C NMPEAJOroM po. Kouerpykuuu ¢ npegnoramu nuo — iki (nuo ryto iki vakaro verkia „c yTpa 10 B2uyepa n.jauer“), nuo — lig(i) (nuo piety lig(i) vakarienės ilsisi „c oGena 10 yxHHa OTABIXAIOT"), a TaKxe € tarp (ateik tarp dešimtos ir dvyliktos valandos „npuxojin MX Ly AeCATHIO H JIBEHALLATBIO yacamu“) BHIDAXKAIOT ACHCTBHE H Npejiejibi BO BPEMEHH, MEXKJIY KOTOPHIMH 3TO JAECTBHE pea/ins3yercs. Koucrpykuuu ec npegnoramu gale, pabaigoj(e), pradzioj(e), puséj(e), pusiau, vidury, viduryj(e) BbipaxaioT JeiiCTBHE H ero nepnojį (miega vidury dienos „cnaT B cepefune AHA“) HH MOMeHT ero copepiueHHs (pradžioj metų mirė „B nuauane ropa cKOHuaJjiocs“, gale vasaros atšilo „B KOHIIe JIeTa TIOTeEnJIeJIO“)., Bpemennsie KoHCTpykuHH C npejijioraMH be, iš po H prie B COBpeMEHHOM JTHTEPATYPHOM S13blKe HeETNpOJĮyYKTHBHbI, BCTPEUAIOTCS ĮĮOBOJIbHO PEIKO. į ! BpeMeHHEiMH KOHCTDYKIKSAMH HJIH KOHCTPYKUHSIMH 3[€Ch HA3bIBAIOTCHA CJIOBOCOYETAHHS BHIDAXKAIOUIHE BPEeMEHHEIe OTHOLICHHA. 157 A. RUŽĖ TEMPORAL CONSTRUCTIONS WITH GENITIVE AND PREPOSITIONS IN MODERN STANDARD LITHUANIAN Summary The paper discusses temporal constructions the principal component of which is a verb and the subordinate component is a noun, pronoun and in special cases a numeral in the genitive case with prepositions. The role of prepositions in the constructions, their different meanings, lexical structure, the productivity, the usage and their syntactical synonyms are also considered in the paper. The subordinate component of the constructions in guestion is expressed by nouns denoting time, processes and in certain cases objects with or without attributes. The most productive and freguently used are temporal constructions with the prepositions iki, lig(i), nuo, po and už. Constructions with the prepositions iki, lig(i) express 1) action and its time limit (kulia iki nakties "he threshes till the night“, ėjo lig(i) pietų he was walking till the afternoon“); 2) action and its approximate continuation (peri lig(i) (iki) dviejų savaičių "they hatch about two weeks“). Constructions with the prepositions iki, lig(i) expressing action and its approximate continuation are synonymous to the corresponding constructions with the prepositions apie, arti, netoli (peri apie dvi savaites, peri arti (netoli) dviejų savaičių "they hatch about two weeks“). Constructions with the preposition nue mostly express action and its initial limit (dirba nuo jaunystės “they work from youth“). These constructions are synonymous to the constructions with the preposition iš (dirba is jaunystės "they work from youth“) which are rather limited lexically. Constructions with the preposition nuo rarely express action and the moment it took place (nuo ryto susirgo “he fell ill in the morning“). In this case they are synonymous to the corresponding constructions with the preposition iš, accusative or locative (iš ryto susirgo, rytą susirgo, ryte susirgo he fell ill in the morning“). Constructions with the preposition po express 1) action and the time after the expiration of which the action is realized (po pusryčių pradėjo kasti "they began digging after breakfast“, po susirinkimo susipyko “they quarrelled after the meeting“) or 2) action and the period separating it from the previous time (po mėnesio grįžo ‘‘he returned after a month“). Constructions with the preposition po expressing action and the period separating it from the previous time are always synonymous to the constructions with the preposition už which are not so frequently used in standard Lithuanian (už mėnesio grįžo “he returned after a month®). Constructions with the prepositions „uo — iki (nuo ryto iki vakaro verkia “she cries from morning till night), nuo — lig(i) (nuo piety lig(i) vakarienės ilsisi “she rests from dinner till supper) and with tarp (ateik tarp dešimtos ir dvyliktos valandos "come between ten and twelve“) express action and time limits within which it is realized. Constructions with prepositions gale, pabaigoj(e), pradzioj(e), puséj(e), pusiau, vidury, viduryj(e) express action and its period (miega vidury dienos "she sleeps in the middle of the day“) or the moment it took place (pradžioj metų mirė “she died at the beginning of the year“, gale vasaros atšilo "it got warmer at the end of the summer“). Temporal constructions with the prepositions be, iš po and prie are not productive and are very rarely used in modern standard Lithuanian.