Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos laiko konstrukcijos su kilmininku ir prielinksniais

GRAMATINĖS KATEGORIJOS IR JŲ RAIDA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XVIII (1978) A. RUŽĖ DABARTINĖS LIETUVIŲ LITERATŪRINĖS KALBOS LAIKO KONSTRUKCIJOS SU KILMININKU IR PRIELINKSNIAIS 0. ĮVADINĖS PASTABOS 0.1. Dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje laiko konstrukcijos!, kurių pagrindinis dėmuo — veiksmažodžio forma, o priklausomasis — daiktavardžio ar daiktavardiškai vartojamo žodžio kilmininkas su prielinksniais, yra gana produk- tyvios, gausiai vartojamos ir pasižymi nemažu reikšmių įvairumu. Šiaip jau kilmi- ninkas be prielinksnių laiko konstrukcijoms sudaryti vartojamas labai ribotai — tik prie veiksmažodžių su neigiamu priešdėliu ne-, pvz.: Valandos nepasédi be darbo (Grl). Tokiais atvejais priklausomuoju démeniu einantis daiktavardis paprastai dar pabrėžiamas neigiamomis dalelytémis né, nei, pvz.: Neišbuvau nė mėnesio, — spjoviau ir išėjau (BilR, I 79); Tik pasiimk ir skrynią, nei valandėlės nenoriu laikyti jos savo namuose! BalčAP 163. Laiko konstrukcijų su kilmininku ir prielinksniais pagrindinis dėmuo leksiš- kai neribotas — juo gali eiti įvairiausių reikšmių veiksmažodžiai. Priklausomąjį dėmenį, kaip matysime toliau, gali sudaryti ne tik daiktavardžių, bet ir daikta- vardiškųjų įvardžių, o tam tikrais atvejais ir skaitvardžių kilmininkas su prielinks- niais. Laiko konstrukcijų su kilmininku ir prielinksniais vienas svarbiausių struktū- rinių elementų yra prielinksnis. Tad pirmiausia pravartu trumpai pasiaiškinti, kokį. gramatinį ir leksinį vaidmenį prielinksnis atlieka apskritai konstrukcijoje. 0.2. Kalbinėje literatūroje dėl prielinksnio gramatinių ir leksinių savybių nėra vieningos nuomonės. Be abejo, vienokiomis specifinėmis ypatybėmis pasižymi analitinių, kitokiomis sintetinių kalbų prielinksniai, bet tiek vienu, tiek kitu atveju prielinksniai turi daug ir bendrų bruožų. Vienas toks pagrindinių prielinksnių bruožų yra tai, kad jie, kaip ir kiti tarnybiniai žodžiai, konstrukcijoje nėra savaran- kiški sintaksiniai vienetai (plg. H. H. Memannnos 1945 : 295), o atlieka tik tarny- binę sintaksinę funkciją, reiškia tam tikrą žodžių sintaksinį ryšį (žr. A. Dauzat 1947: 343; B. H. Silpuesa 1955 : 440; E. T. Uepracosa 1967: 11; B. I". Axmonu 1973 : 6). Lietuvių kalbos (žr. Lietuvių kalbos gramatika, 1965: 38; 1971: 577), kaip ir kitų kalbų (plg. B. B. Bunorpanos 1972 :531; I 'pavMaruka coBpeMenHoro pyc- cKoro JiKTepaTypHoro s135iKa 1970: 311; Mūsdienu latviešu literaras valodas gra- matika 1959 : 720; Cyuacna ykpaikcbka Jiireparypua MoBa 1969: 474; S. Szober 1966: 104; Die deutsche Sprache 1970 : 904—905), prielinksniai rodo daikta- vardZio ar daiktavardiškai vartojamo žodžio sintaksinius santykius su kitais ! Laiko konstrukcijomis arba tiesiog konstrukcijomis čia vadinami laiko santykius reiškian- tys žodžių junginiai. 139 savarankiškais žodžiais. Laiko konstrukcijose prielinksniai žymi daiktavardžio, daiktavardiškojo įvardžio, o kartais ir skaitvardžio sintaksinį santykį su veiksma- žodžiu, pvz.: pamatė <— po pietų, ateisiu < pirma tavęs, sutemo<— po septynių. 0.3. O koks prielinksnio santykis su daiktavardžio ar daiktavardiškai varto- jamo žodžio linksniu? Lingvistinėje literatūroje labai dažnai pabrėžiamas prielinksnio ir linksnio sintaksinių funkcijų tapatumas (plg. A. M. IlemkoBckuii 1956: 40; W. Schmidt 1967 : 125; Ch. J. Fillmore 1968 : 15; T. A. Penuna 1968: 92), prielinksnis lai- komas formantu (H. H. Memanunos 1945 : 296), tam tikra morfema, prilygstančia linksnio galūnei (J. Kurytowicz 1960 : 132, 134—135, 143; J. Kilius 1974 : 52). V. Vinogradovas, kalbėdamas apie rusų kalbos prielinksnius, pažymi, kad prielinks- nių reikšmė abstraktėja, darosi panaši į linksnių prefiksų reikšmę (1972 : 546), kad gramatinės raiškos krūvis nuo linksnio formos pereina prielinksniui (1972 : 140). Ne vienas kalbininkas nurodo, kad prielinksnis papildo, patikslina linksnio reikšmę (žr. A. A. Illaxwaros 1941 : 275 — 276; R. Jakobson 1936 : 246; A. Dau- zat 1947 : 343; B. B. Bunorpagos 1972 : 531; B. M. HuxureBuu 1963 : 78—79). Antra vertus, prielinksninėje konstrukcijoje negalima įžiūrėti savarankiškos links- nio reikšmės, linksnio formų traktuoti atsietai nuo prielinksnio (plg. A. B. Hca- yenko 1954 : 132—134), pavyzdžiui, prielinksninés konstrukcijos atėjo po pietų prielinksnis po su kilmininku sudaro sintaksinį vienetą, reiškiantį laiką, o linksni- nės konstrukcijos atėjo pietų kilmininkas žymi tikslą. Šiame straipsnyje laikomasi to požiūrio, kad prielinksnis savo sintaksine funkcija yra artimas linksnio galūnei, kad jis su linksniu sudaro sintaksinį visetą, kuris funkcija ir reikšme prilygsta sa- varankiškam linksniui, plg.: kalbéjo per susirinkimą ir kalbėjo susirinkime, palijo per vidudienį ir palijo vidudienyje. 0.4. Nors prielinksnis sintaksinės funkcijos požiūriu iš esmės ir nesiskiria nuo linksnio galūnės, bet yra ne morfema, o atskiras žodis, tiesa, ne savarankiškas, bet tarnybinis žodis. Tad ar prielinksnis turi leksinę reikšmę? Ar laikytinas jis konst- rukcijos savarankišku leksiniu elementu? Literatūroje dėl prielinksnio leksinės reikšmės vyrauja du požiūriai. Vieni kalbininkai pripažįsta tik sintaksinę prielinksnio funkciją (O. O. ®opryHaros 1956 : 169—170; A. A. Illaxwaros 1941 : 281; A. M. I'lemkosckuii 1956 : 39—40; Ji. B. Illep6a 1974: 82; H. H. Memannunos 1945 : 295; J. Kurylowicz 1960 : 132, 134— 135, 143), kiti pažymi, kad prielinksniui, be gramatinės reikšmės, būdinga ir stipresnė ar silpnesnė leksinė reikšmė (B. B. Bunorpanos 1972: 531; B. H. flpuesa 1955 : 440; A. H. Cmupanukuit 1957 : 88; E. T. Yepkacosa 1967 : 11-15; B. M. )Kupmynckuit 1961 : 4;T. B. IlapesBa 1969 : 38). Akademinėje gramatikoje nurodoma, kad prielinksniai savarankiškos leksinés reikšmės neturi (Lietuvių kal- bos gramatika 1971 : 577). Jų, kaip ir apskritai tarnybinių žodžių, leksinė reikšmė sutapusi su gramatine reikšme (Lietuvių kalbos gramatika 1965 : 32) ir atsiskleidžia žodžių junginiuose, kuriuose prielinksniai vartojami (Lietuvių kalbos gramatika 1971 : 577). Šiame darbe prielinksniai taip pat nelaikomi savarankiškais laiko konst- rukcijų leksiniais vienetais, o kalbant apie prielinksninių laiko konstrukcijų leksi- nę sudėtį, į juos neatsižvelgiama: laiko konstrukcijos, kurių tų pačių daiktavardžių linksnių formos sutampa, o tesiskiria tik prielinksniai, pvz.: ateisiu už valandos, ateisiu po valandos, yra tik skirtingos gramatinės sandaros, bet tos pačios leksinės sudėties. 0.5. Dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje laiko konstrukcijoms sudaryti su kilmininku vartojami šie prielinksniai: arti, be, gale, iki, iš, iš po, lig(i), netoli, nuo, nuo — iki, nuo — lig(i), pabaigoj(e), pirm(a), po, pradžioj(e), prie, pusėj(e), pu- siau, tarp, už, vidur(y), viduryj(e). Toliau ir apžvelgsime laiko konstrukcijų su šiais prielinksniais? gramatinę sandarą, leksinę sudėtį, sintaksines reikšmes ir vartosenos polinkius. 2 Kadangi apieiaiko konstrukcijas su prielinksniais arti, netoliir pirm(a) kalbėta jau anksčiau (žr. A. Ružė 1971: 10—12; 1972: 41 —46), šiame straipsnyje jos nebeaptariamos. 140 1. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU be 1.1. Konstrukcijos su prielinksniu be ir kilmininku reiškia veiksmą ir jo reali- zavimo laiką. Laiko reikšmė beveik visada turi ryškų sąlygos ar nuolaidos reikšmės atspalvį. Literatūrinėje kalboje šios konstrukcijos gana retos. Pagrindinį jų dėmenį dažniausiai sudaro tiesioginės nuosakos būsimojo laiko ir liepiamosios nuosakos veiksmažodžių formos. Vyrauja konstrukcijos su veiks- mažodžiais, turinčiais neiginį MHe-. Priklausomuoju dėmeniu dažniau eina laiko sąvokas žymintys daiktavardžiai, iš kurių gausiau vartojami paros dalių, metų laikų ir laiko mato vienetų pavadi- nimai. Taisykis nesitaisgs, be vakaro vis neišvažiuosi. JabIRR 1 649. Be rudens neparvaZivosiu. ŽiugždLKG II 34. Be šeštadienio nebaigs rugių. Ut. Atsikélé da be. šviesos (neprasvitus). LKZ, 1 702. Konstrukcijos su laiko mato vienetų pavadinimais turi dar kiek kitokį reikšmės atspalvį: jomis pasakomas veiksmas ir laiko kiekis, kuriam praėjus gali būti reali- zuojamas tas veiksmas. GA Be pusvalandžio negerk. Dov. Be poros valandų nebaigs kulti. rl. 2. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIAIS gale, pabaigoj(e), pradZioj(e), puséj(e), pusiau, vidur(y), viduryj(e) 2.1. Prie aiškių prielinksniy paprastai skiriama tik pusiau ir vidur(y), viduryj(e) (J. Endzelins 1971 : 500; J. Jablonskis 1957 : 664, 667; P. Būtėnas 1930 : 138 — 139; Lietuvių kalbos gramatika 1971 : 605—606). Gale, pabaigoj(e), pradZioj(e) ir puséj(e) atskirai kaip prielinksniai neiSkeliami. Tačiau akademinėje gramatikoje pažymima, kad šitokie žodžiai ,,savo funkcija prie prielinksnių priartėja“ (Lietuvių kalbos gramatika 1971 : 581). Iš tikrųjų jie nei vartosena, nei reikšme niekuo nesi- skiria nuo vidur(y), viduryj(e). Todėl tais atvejais, kai vartojami daiktavardžio kilmininko prepozicijoje, šiame straipsnyje jie, kaip ir pusiau, vidur(y), vidury- j(e) laikomi prielinksniais. 2.2. Konstrukcijos su šiais prielinksniais reiškia veiksmą ir jo periodą (a) ar įvykimo momentą (b), destis kurio — eigos ar įvykio veikslo veiksmažodis. Priklausomuoju dėmeniu eina laiko sąvokas arba procesus žymintys daikta- vardžiai. Kalbami prielinksniai dar tebeturi aiškią leksinę reikšmę, todėl kartu tiksliai nurodo, kurioje daiktavardžiu žymimo laiko tarpo atkarpoje vyksta ar įvyksta veiksmas. a) O pradžioj ir pabaigoj mokslo metų [...] rekolekcijos trukdavo 3—5 dienas. Myk-PutR III 12. Bėgdavo iš bažnyčios vidury mišių. SimonR I 117. Viduryje dienos niekus paistai. BorBM 92. b) Tėvą Kazys palaidojo gale tos pat savaitės. VaižgRR 1225. Pabaigoj metų sudegė Bukontas. VKS. Ne staiga stoja kelias pradžioje žiemos.KatkR 245. Pusiau pusryčių iš pelkių parskridęs gandras jokiu būdu nedrįso nusileisti į lizdą. VienAS 31. O dabar vidury vasaros paliko mus be skerdžiaus. KrėvŠP 235. Aš nusidirbsiu sunkius darbelius vidur šviesios dienelės. JD, 32. Pasitaiko konstrukcijų ir su skaitvardžiais, kurie tuo atveju paprastai reiškia valandas. Paskutinis garlaivis išplaukia pusėj aštuonių. VenclGD, 542. Pradėsime pusiau dešimtos. BalkS 204. 2.3. Laiko konstrukcijoms sudaryti prielinksnis pusiau pavartojamas ir su Pusiau septintą valandą skambindavo mišių. Myk-PutAŠ 8. 141 3. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIAIS iki, lig(i) 3.0. Dabartinėje literatūrinėje kalboje laiko konstrukcijose šie prielinksniai eina tik su kilmininku (žr. Lietuvių kalbos gramatika 1971 : 592). Senesniuose raš- tuose ir tarmėse vartojama ir su kitais linksniais — dažniausiai su naudininku bei įnagininku (plg. A. Bezzenberger 1877:244; E. Fraenkel 1929:241; P. Būtėnas 1930: 76—77; Z. Zinkevičius 1966: 419—420; J. Palionis 1967: 176—177). Laiko reikšmės konstrukcijų kilmininkas su prielinksniais iki, lig(i), kaip ir kitų reikšmių konstrukcijų kilmininkas su įvairiais prielinksniais, ,,nerodo polinkio stabarėti ar prieveiksmėti“ (K. Ulvydas 1964 : 24). Pagal reikšmę laiko konstrukcijos su prielinksniais iki, lig(i) čia skiriamos į dvi pagrindines grupes: 1) konstrukcijas, reiškiančias veiksmą ir galinę jo laiko ribą, ir 2) konstrukcijas, reiškiančias veiksmą ir apytikrę jo trukmę. 3.1 Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir galinę jo laiko ribą 3.1.1. Šios reikšmės konstrukcijos su prielinksniais iki, lig(i) ir kilmininku yra atitinkamų konstrukcijų su prielinksniu nue ir kilmininku bei konstrukcijų su prie- linksniu iš ir kilmininku, reiškiančių veiksmą ir pradinę jo laiko ribą, sintaksiniai antonimai. Jos sudaromos su abiejų veikslų veiksmažodžiais. Vyrauja konstruk- cijos su eigos veikslo veiksmažodžiais. Priklausomuoju dėmeniu gali eiti gana įvairių leksinių reikšmių daiktavar- džiai, taip pat daiktavardiškieji įvardžiai, o tam tikrais atvejais ir skaitvardžiai. 3.1.2. Kalbamos reikšmės konstrukcijoms sudaryti be pažyminių vartojama dauguma laiko sąvokas reiškiančių daiktavardžių (išskyrus 3.1.7. ir 3.2.1. nuro- dytus atvejus). Produktyviausios yra konstrukcijos su paros dalių, metų laikų, valgymo meto, švenčių, savaitės dienų, mėnesių ir pan. pavadinimais. Bet lauksiu vis tiek aš lig ryto tavęs. BinkRn 41. Gaudo vėžius iki pusiau- nakčio. KrėvRg 163. Beveik iki aušros mirksėjo žiburys. LzPR II 52. Tad aš kirtau lig pavasario. Pkl. Iki žiemos jaunikliai spėja užsiauginti sparnus. IvanAŽP 224. Taip jie ligi priešpiečių kirtosi. BorJPK 100. Lig sekminių nemesk kailinių. Šk. Ligi užgavėnių vaikų būna nedaug. KatkR 247—248. Povilai, aš visa padariau ir sutvarkiau, kad tavo malūnas iki sekmadienio būtų pasiruošęs malti. JankKK 126. Ar tu norėsi mušt iki spalio: iki darbai nenu- dirbti? Gud-GuzR V 21. Užteko duonos tik lig vasario. RdN. Belaimiai, kas traukia neturto keliu: juo pradeda eiti mažu vaikeliu ir eina kasdien lig senatvės. JanR I 251. Jos (sulos) užtekdavo ligi rugiapjūtės. Myk-PutR VII 296. Lubos liks iki atostogų nebaltytos. VaizgRR II 445. Man tai tik iki turga- dienio pritraukti... BaltR II 36. Iki neolito žmonės įrankius gamindavosi, skaldydami ir retušuodami akmenį. LAB 54. 3.1.3. Be laiko sąvokų pavadinimų, šioms konstrukcijoms sudaryti vartojami ir kitų leksiniy reikšmių daiktavardžiai — dažniausiai žymintys procesus, veik- smus ir asmenis. Iki žydėjimo augalas pasinėręs vandenyje. F II 112. Ir duonos iki naujos kūlės užteksią. LKZ VI 824. Ligi vedybų gyvenau su ja bendrabuty. DovZE 358. Iki pat šalčių [...] jis gyvena ant kranto. MarukŽŠG 19. Bet sena pravardė prilipo ir laikėsi jo iki mirties. KrėvRg 7. Iki Galilėjaus [...) Žemė vis tiek skyrėsi nuo kitų planetų. SlavėnSS 91. Iki Pužo čia gyveno Jan- kai. Grl. Pavasariais visuomet jau duoneliaudavo, skolindamasis iš turtingų- jų iki šviežio derliaus. CyR IV 329. O ligi rugienų mažai žąsiukų te- likdavo. KatkR 78. Iki universiteto mokiausi Marijampolės gimnazi- joje (tsp.). 142 3.1.4. Konstrukcijos, kurių veiksmažodis reiškia arba suponuoja judėjimą, o priklausomuoju dėmeniu eina vietų ar daiktų pavadinimai, yra pereinamos: turi laiko-vietos reikšmę. Gerai, aš pakentėsiu iki kito šaltinio. BalčGP, 29. Barborą |žąsinas] džiau- gdamos lydėjo ligi prieangio durų. KatkR 114—115. O atsisveikinant senis palydėjo mokytoją iki vartų. BaltrPS 69. Iki Dubysos mes nebeužjosim nė vienos sodybos. VienR IV 9. Ligi namų ėjo tylėdami. Myk-PutR VII 122. 3.1.5. Palyginti negausiai sudaroma konstrukcijų su daiktavardiSkaisiais, paprastai asmeniniais, jvardZiais. ; Betgi iki mūsų tomis ganyklomis naudojosi ponas Siesickis. VienR V 24. Gamta atkakliai ėjo prie žmogaus ir neperbraukė viso to, ką sukūrė iki jo. Mar- cinkPKJ 108. 3.1.6. Tiek šnekamojoje, tiek raštų kalboje pasitaiko konstrukcijų, kurių pri- klausomuoju dėmeniu eina kelintinis skaitvardis, o daiktavardis nepasakytas, bet jis aiškus iš konteksto ar kalbos situacijos. Paprastai nepasakomi daiktavardžiai diena, valanda, metai. Kad būtų užžvyruota, atlikta iki penkioliktos. CvR VIII 125. Ligi dvyliktos jie kriuksi, o paskui pavirsta jaunikaičiais. SajJPK 166. Lig ketu- riasdešimtųjų tu kitaip šnekėjai. VKS. Tam tikros valandos reikšme kartais, ypač šnekamojoje: kalboje, pavartojamas ir vienas kiekinis skaitvardis. Lig septynių reik išeiti. Jnš. 3.1.7. Laiko mato vienetus, neapibrėžtą laiko kiekį, bendras laiko sąvokas žymintys daiktavardžiai, taip pat žodžiai galas, pabaiga, pradžia, pusė, vidurys veiksmą ir galinę jo laiko ribą reiškiančių konstrukcijų priklausomąjį dėmenį suda- ro, eidami su būtinais pažyminiais. Ligi rugpjūčio mėnesio stovės. Žg. Iki 1939 metų tai buvo mažai kam žinomas užkemsys. SruogR V 19. Lizdas buvo kraunamas iš ryto ligi 11 — 12 val. IvanLP III 78. Ji(pilis) taip pat buvo gotikinė ir tokia išstovėjo iki XVI a. LI I 249. Tylomis išstovėjo Gruodis ligi paskutiniojo akimirksnio. Gud- GuzR V 359. Savo vaikų nepalieka jie iki paskutinio momento. IvanAZP 243. Žalvario dirbinių ir žalvario žaliavos iki mūsų eros į Lietuvą patekdavo palyginti labai nedaug. LAB 105. Ligi to termino dvarų samdiniai ir valstiečiai pasilieka ponų valdžioje. Myk-PutR VI 18. Iki to laiko aš jo niekada nebuvau matęs. MarukŽŠG 9. Kuršėnuose ir Viekšniuose puodininkyste ligi pastarųjų laikų verčiasi ištisos šeimos. LEB 164. Ligi mėnesio galo tikėjomės atidir- bsią. Kv. Kiaušinius intensyviausiai deda gegužės viduryje iki pusės birželio. IvanLP II 21. Ligi pat vasaros vidurio užtekome bulbių. Jnš. Su būtinu pažyminiu paprastai eina ir daiktavardis diena. Dar iki rugpjūčio 7 dienos ši pora kranklių tebevedžiojo savo vaikus. IvanLP III 179. Iki vakar dienos nebuvo miis nė sykio didėlesnis kareivių būrys aplankęs. PetkKMD 111. Šio daiktavardžio junginys su pažyminiu kalbamose konstrukcijose gana dažnai jau yra apstabarėjęs ir įgijęs prieveiksmiams lig(i) šiol, iki šiol artimą reikšmę, plg: Ir ligi šios dienos stebisi Mataušas, kaip jis gyvas liko. BilR I 169. Sil- tesnio ir švelnesnio klimato už atlantinį daugiau iki mūsų dienų nėra buve. L116. Visų aukščiau aptartų konstrukcijų daiktavardžio pažyminiu gali eiti įvairių kalbos dalių žodžiai, išskyrus kiekinius skaitvardžius ar juos pavaduojančius žo- džius. Išimtį sudaro tie atvejai, kai daiktavardžiu kartu su kiekiniu skaitvardžiu nu- sakomas kieno nors amžius (plg. 3.2.1.). Vaikas augo iki trejų metų ir mirė. LzPR VII 141. Tarnavau lig pat aštuoniolikos metų. Mžk. Išgyveno ligi trijų savaičių. Grl. 143 3.2. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir apytikrę jo trukmę 3.2.1. Konstrukcijų su prielinksniais iki, lig(i) apytikrės trukmės reikšmė yra glaudžiai susijusi su galutinės laiko ribos reikšme. Prielinksnių iki, lig(i) teikiamas apytikrumo atspalvis palyginti su kitų prielinksnių (apie, arti, netoli) yra ga- na silpnas. Dėl to įmanomos ir sudaromos konstrukcijos, į kurių sudėtį įeina net neapibrėžtą kiekį žymintys žodžiai. į . Apskritai šios reikšmės konstrukcijos dabartinėje kalboje gana retos ir daž- niausiai sudaromos su laiko mato vienetų pavadinimais, kurie gali eiti tiek vieni (a), tiek su kiekį žyminčiu žodžiu (paprastai kiekiniu skaitvardžiu ar skaitvardiš- kuoju įvardžiu) (b). a) Lig mėnesio reikėjo gerti vaistus. Šts. Šitokią temperatūrą bakterijos gali išlaikyti iki paros (trš.). Čia viščiukai auginami iki mėnesio (tsp.). b) Kai kurios antys pasinérusios vandenyje gali išbūti net ligi 15 minučių. MastT Z 479. Taip vaistai vartojami iki kelių mėnesių, kol visiškai užgyja žaizda (trš.). Kaltininkai gali būti nubausti laisvės atėmimu ligi kelių parų (tsp.). Tokioje būklėje jie gali išbūti iki 21 dienos. IvanPP 172. Paprasčiausia mūsų rūšis, naminė pelėda, peri iki 30 dienų. IvanAŽP 288. Šios reikšmės konstrukcijos su prielinksniais iki, lig(i) ir kilmininku yra si- nonimiškos atitinkamoms konstrukcijoms su prielinksniu apie ir galininku bei konstrukcijoms su prielinksniais arti, netoli ir kilmininku (žr. A. Ružė 1971: 10—12). 4. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU iš 4.0. Prielinksnis iš su kilmininku laiko reikšme mūsų raštuose vartojamas iš seno. Dabartinėje literatūrinėje kalboje laiko konstrukcijos su šiuo prielinksniu nelabai produktyvios, sudaromos išimtinai su laiko sąvokas žyminčiais daiktavar- džiais (plg. M. Čaikauskas 1959: 40). Neretai šių konstrukcijų prielinksnis iš su daik- tavardžio kilmininku jau yra labai artimas prieveiksmiui arba visai perėjęs į prie- veiksmio kategoriją (žr. P. Būtėnas 1930: 78; K. Ulvydas 1964: 15—16; Lietuvių kalbos gramatika 1971: 464—466). Pagal reikšmę konstrukcijos su prielinksniu iš skirtinos į dvi pagrindines gru- pes: 1) konstrukcijas, reiškiančias veiksmą ir pradinę jo laiko ribą, 2) konstrukcijas, reiškiančias veiksmą ir jo periodą ar įvykimo momentą. Tačiau labai aiškių forma- lių ribų tarp šių konstrukcijų reikšmių nėra. Nemaža įtakos konstrukcijų reikšmei gali turėti ir kontekstas (žr. 4.2.1.), ku- riame jos Vartojamos, ypač tuo atveju, kai jų priklausomuoju dėmeniu eina paros dalių ir metų laikų pavadinimai. 4.1. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir pradinę jo laiko ribą 4.1.1. Veiksmą ir pradinę jo laiko ribą reiškiančios konstrukcijos su prielinksniu išir kilmininku yra atitinkamų konstrukcijų su prielinksniais iki, lig(i) ir kilmininku sintaksiniai antonimai. Pagrindinį jų dėmenį dažniausiai sudaro eigos veikslo veiks- mažodžių, ypač esamojo laiko, formos, o įvykio veikslo — tik sudurtinės formos ir dalyviai. Konstrukcijos su įvykio veikslo veiksmažodžių vientisinėmis asmenuo- jamosiomis formomis dažniau reiškia veiksmą ir jo įvykimo momentą (žr.4.2.1.). Konstrukcijų su prielinksniu iš pradinės laiko ribos reikšmę sakinyje sustiprina dalelytė pat, kuri šiais atvejais po prielinksnio gana dažnai vartojama (žr. Lietuvių kalbos gramatika 1971: 594), 144 P. Būtėnas, kalbėdamas apie prielinksnio iš vartojimą laiko reikšme, nurodo, kad „,pradėtinis veiksmo momentas yra vidury laiko tarpo, pažymėto kilmininku“ (1930: 78). Čia reikalingas patikslinimas. Pradinis veiksmo laiko momentas yra daiktavardžiu pasakyto laiko tarpo ribose, bet nebūtinai jo viduryje: pradinis veiksmo laiko momentas gali būti tiek daiktavardžiu pasakyto laiko tarpo pradžioje, tiek viduryje, tiek gale ar kitame kuriame jo taške — to nei prielinksnis, nei daik- tavardis nerodo, plg.: Iš pat vakaro šveitėmės ir tvarkėmės. CvR, II 274. Jis jau iš vaikystės toks suglebes. Grl. ; 4.1.2. Kalbamosios reikšmės konstrukcijoms sudaryti dažniausiai vartojami paros dalių (rytas, diena, naktis, vakaras), metų laikų (vasara, žiema, ruduo, pa- vasaris) ir žmogaus amžiaus periodų pavadinimai. Pavalgiusi esu iš dienos — nenoriu vakarienės. Šts. Man galva iš nakties skauda. Als. Iš nakties gražiai pašalę. SruogR V 112. Kieno ražienos iš ru- dens neapartos? Jurkūno! GricZ 40. Iš žiemos suvažinėti keliai. LastUD 6. Labai kelio nebuvo iš žiemos. Stk. Iš mergystės dar du sijonu turiu. Skdv. Apie tą slankių iš senovės dar pasakų išlikę. MačAD 76. Gana retos šios reikšmės konstrukcijos su laiko mato vienetų pavadinimais. Šiuo atveju daiktavardis visada turi struktūriškai būtiną pažyminį. Šie atsiminimai kyla iš 13 —16 mano amžiaus metų. Myk-PutR VII 258. Pilies griuvėsiai išlikę iš XVI amžiaus (trš.). Kiek dažniau vartojamos konstrukcijos su daiktavardžiu laikas, kuris irgi visada eina su pažyminiu ir sudaro su juo apstabarėjusį junginį. Stiprieji akmeniniai mūrai stovi iš švedų laikų. SimonAŠL 89. 4.1.3. Konstrukcijos su prielinksniu iš, reiškiančios veiksmą ir pradinę jo laiko ribą, visada yra sinonimiškos tos pačios leksinės sudėties prielinksnio nuo kons- trukcijoms (žr. 6.1.). Konstrukcijos su prielinksniu iš vartojamos, kai norima aiš- kiai pabrėžti, jog veiksmas būtinai prasideda daiktavardžiu pasakomo laiko ribose. O konstrukcijų su prielinksniu nuo reikšmė universalesné: veiksmas gali prasidėti tiek daiktavardžiu pasakomo laiko ribose, tiek tam laikui pasibaigus, plg.: Nuo pat jaunystės jau turėjau nemažą tėvų paliktą turtą. BalčTVN, 123. Nuo pat ryto miestelis jau knibždėte knibžda. KrėvRg 59—60. Nuo rudens burnoj šapelio neturėjo. BaltPV II 346. Ašjus stebiu nuo pirmos dienos. Myk- PutR III 46. Broliai vargdieniai dejuoja nuo senų laikų. MairPB, 21. 4.2. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir jo periodą ar įvykimo momentą 4.2.1. Veiksmą ir jo įvykimo momentą reiškiančių konstrukcijų pagrindiniu dėmeniu dažniausiai eina įvykio veikslo veiksmažodžių vientisinės asmenuojamo- sios formos. Tą pačią reikšmę turi konstrukcijos, kurių pagrindinį dėmenį sudaro eigos veikslo veiksmažodžių bendratis su fazinių veiksmažodžių (baigti, nustoti ir pan.) formomis (pvz.: iš vakaro nustojo lyti, iš pavasario baigė skusti). Retesnės konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir jo periodą, sudarytos su eigos veikslo veik- smažodžiais. Pastarosios reikšmės konstrukcijos niekada nesudaromos su esamojo laiko veiksmažodžių formomis. Veiksmą ir jo periodą (a) ar įvykimo momentą (b) reiškiančių konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu eina paros dalių (paprastai rytas, vakaras, naktis) ir metų laikų pavadinimai. a) Negirk dienos iš ryto, o mergaitės pries -ištekant. PP 215. Iš pavasario jis mylėjo daug už save vyresnę Baltažiedę. VienR I 365. b) Iš ryto iškūlė du rugių klodus. Mšk. Dar iš vakaro vadeles pamerkė. BaltPV I 88. Arkliai buvo menki, o iš nakties palijo. Myk-PutAŠ, II 152. Iš pavasario daržai išdžiūvo. Ykš. Nubrido prie malkų rietuvės, sukirstos iš rudens. BaltPV II 359. 10. Gramatinės kategorijos ir jų raida 145 Kilmininkas su prielinksniu iš aiškiausią veiksmo periodo (a) ar jo įvykimo momento (b) reikšmę turi tuose sakiniuose, kuriuose, be kilmininko su prielinksniu iš, yra dar kitų tos pačios reikšmės linksnių ar prieveiksmių, siejamų su tuo pačiu ar vienarūšiškai vartojamu kitu veiksmažodžiu. a) Iš vakaro ir rytmetį, lydėdama jau į stotį, vis meldė pasilikti. ŽemR IV 221. Sukrypo Vincas visai: iš rudenio kojas gėlė gėlė, o dabar — rankas. Srv. b) Kad taip man, išarčiau iš rudens, pavasarį pereičiau su drapaku... BaltR I 11. į Kalbamų reikšmių konstrukcijų daiktavardžių kilmininkas su prielinksniu iš yra labiausiai priartėjęs prie prieveiksmio (plg. K. Ulvydas 1964: 15—18). 4.2.2. Konstrukcijos su prielinksniu iš ir kilmininku, reiškiančios veiksmą ir jo įvykimo momentą, yra sinonimiškos tos pačios reikšmės daug rečiau vartojamoms konstrukcijoms su prielinksniu nuo ir kilmininku (pavyzdžių žr. 6.2.1.). (Veiksmą ir jo periodą reiškiančių konstrukcijų su prielinksniu »wu0 ir kilmininku iš viso ne- sudaroma.) Be to, konstrukcijos su prielinksniu iš ir kilmininku, reiškiančios veiksmą ir jo periodą (a) ar įvykimo momentą (b), visada yra sinonimiškos atitinkamoms konstrukcijoms su galininku ir konstrukcijoms su vietininku. Jų periodo ar įvykimo momento reikšmė visada aiški, nedviprasmiška. Dabartinėje literatūrinėje kalboje gausiausios yra sinonimiškos konstrukcijos, sudarytos su kalbamų daiktavardžių galininku (tik daiktavardžio vakaras, einančio be pažyminio, dažniau vartojamas ne galininkas, o vietininkas). a) Su kuo per tvorą rytą prie namų kuždėjais? SruogR III 10. Visi ūkininkai varžosi dabar pavasarį samdydami. PetkKMD 472—473. b) Pakyla rytą nuo mūriuko Domininkėlis. CvMS 64. Atėjo [lapė] vakarą pas gaspadorių (= šeimininką). Lt III 62. Naktį būrelis lietaus perėjęs. ŽemRII 238. Pavasarį išleido mane pas Babrą kiaulių ganyti. ŽemR 11 174. Rudenį visos avys apsilakstė. Jnš. Sinonimiškos konstrukcijos su metų laikų pavadinimų ir žodžio naktis vi etinin- ku, reiškiančios veiksmą ir jo periodą (a) ar įvykimo momentą (b), būdingesnės tarmėms, tautosakai. Pavartotos grožinės literatūros kūriniuose jos visada turi archaiškumo, tarmiškumo atspalvį. Konstrukcijoms su žodžių rytas, vakaras toks atspalvis nebūdingas. a) Ryte ji bėgdavo į parduotuvę. MarkPRL 133. Ir dundėjo nakty mus sunki automašina. VenclR I 162. Pirma kitų nereikia pavasary sėt. Ds. Matau ją liekną, aukštą, kasančią pavasary daržely lysves. VenclPU 289. b) Išėjau ryte krėsti. Dglš. Sako, kad jos išlįsdavo vakare arba ryte. SimonOBT 96. Pavasary kad ištrūks žirgas iš tvarto, tai kad nuveis (nueis), kojas viršum pamėtėdamas. Rod (LKŽ VIII 106). Rudenyj ėmė žmonys (žmonės) kulti. SlančSA 291. 5, KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU iš po 5.1. Konstrukcijos su prielinksniu iš po ir kilmininku reiškia veiksmą ir laiką, kuriam pasibaigus tas veiksmas realizuojamas. Dabartinei literatūrinei kalbai jos beveik nebūdingos: tam reikalui vartojamos sinoniminės konstrukcijos su prielin- ksniu po ir kilmininku (žr. 8.1.) . Šios konstrukcijos labai neproduktyvios: kiek dažniau jų pasitaiko su žodžiais naktis, žiema, kartkartėmis su vienu kitu procesą žyminčiu daiktavardžiu. Medyje iš po nakties rasdavo raudoną vėliavą. CvR IV 289. Iš po žiemos atkutusi musė atkakliai ropojo lango stiklu. BaltrTK I 109. Iš po kietos ir tvirtos žiemos pavasaris labai spėriai aušo. ŽemR 1194. Vaikas iš po ligos atkuto. Grk. Ilsėjomės iš po kelionės. ŽemR IV 218. 146 6. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU uo 6.0. Prielinksnio nuo laiko reikšmė iškeliama arba vienas kitas šios reikšmės pavyzdys pateikiamas įvairiuose gramatikos darbuose (žr. A. Schleicher 1856: 288; J. Jablonskis 1957: 655—656; P. Būtėnas 1930: 94; Lietuvių kalbos gramatika i 598). Plačiau prielinksnio nuo laiko reikšmę aptaria E. Frenkelis (1929: 116— 117). Laiko konstrukcijos su prielinksniu nuo ir kilmininku labai produktyvios ir gausiai vartojamos tiek šnekamojoje, tiek raštų kalboje. Jos reiškia: 1) veiksmą ir pradinę jo laiko ribą, 2) veiksmą ir jo įvykimo momentą. 6.1. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir pradinę jo laiko ribą : 6.1.1. Konstrukcijos su prielinksniu nuo ir kilmininku, reiškiančios veiksmą ir pradinę jo laiko ribą, yra konstrukcijų su prielinksniais iki, lig(i) ir kilmininku, reiškiančių veiksmą ir galinę jo laiko ribą, sintaksiniai antonimai. Jų veiksmažodžiu reiškiamas veiksmas gali prasidėti tiek daiktavardžiu pa- sakyto laiko ribose, tiek pasibaigus daiktavardžiu pasakytam laikui®, plg.: Mano motina ją nuo jaunystės pažino. CiurlRR II 244. Langai tebebuvo užkalti dar nuo žiemos. SimonOBT 42. Nuo kūlimo nebebuvo atėjusi. Er. Nuo pat sekminių nebebuvo rimto lietaus. CvR VIII 101. Jis jau nuo pus- ryčių siūsčiojo skvernais. PaukštPM 56. Konstrukcijų su prielinksniu nuo, reiškiančių veiksmą ir pradinę jo laiko ribą, pagrindinį dėmenį sudaro abiejų veikslų veiksmažodžiai. Vyrauja konstrukcijos su eigos veikslo veiksmažodžiais. Priklausomuoju dėmeniu dažniausiai eina laiko sąvokas reiškiantys, rečiau — kitų leksinių reikšmių daiktavardžiai. Be pažyminių gali eiti dauguma laiko sąvokas žyminčių daiktavardžių (išsky- rus 6.1.6.—6.1.8. nurodytus atvejus). Kalbamoms konstrukcijoms su prielinksniu nuo būdingas ir kiekybės reikšmės atspalvis. 6.1.2. Gausiausiai vartojamos konstrukcijos su paros dalių (paprastai su rytas), metų laikų, švenčių, valgymo meto, žmogaus amžiaus periodų, darbo, poilsio, apeigų laiko ir pan. pavadinimais. Gi nuo ryto vaikštome su tuo istoriku po muziejus. VienR VII 138. Jau té- vas nuo apyaušrio aria. Ds. Nuo gaidžiagystės du klojimus iškūlė. Dkš. Aš jau nuo pavasario šiaudų nebeturiu. Dov. Norbertas dirbo Vilniuje nuo vidurvasario. Gud-GuzKIT I 175. Čia dar nuo pereito rudens ir žiemos buvo užsilikę visokių šapų. Myk-PutR VI 169. Nuo Jurgio dievas daržinę atidaro. Lt V 379. Tik nuo jurginių parsisamdydavo mergą.VienIMA 7. Mes nuo kalėdų karvėms kratinį kratom. LKŽ VI 450—451. Karvė dar nuo pietų neperkelta.Ds. Jiedu abudu girtuokliavo nuo pat priešpiečių.VaižgRR I 451. Nuo pat kūdikystės jis pradėjo savarankišką gyvenimą. MarcBR 36. Turėjo tas sūnus nuo jaunystės auginamą jautelį. LTR 232. Jau nuo rugia- pjūtės niekas nebejojo nakties. Lt IV 565. Nuo ano sekmadienio su manimi nebekalba. SimonNTP 143. Nuo balandžio dirbu čerpinėje, bet ir ten tas pats. Vkš. Sesutės mūsų nuo senobės dėvėjo margus rūbelius. MairPB, 41. Miisy Bal- tija nuo amžių plaka smėlį. SNėrP, 241. * Per griežtas K. Musteikio teiginys, kad lietuvių kalbos laiko konstrukcijų su prielinksni nuo veiksmažodžio veiksmas neužgriebia daiktavardžiu pasakyto laiko (1972: 257). Pagal tokį teigimą pasakymas uo 1955 metų gyvena Vilniuje reikštų, jog 1955 metais Vilniuje dar negyveno, o pradėjo gyventi tik 1956 metais; pasakymas nwo pirmadienio lyja reiksty, kad pir- madienį nelijo, o pradėjo lyti tik antradienį ir t. t. 10* 147 6.1.3. Konstrukcijos su procesus žyminčiais daiktavardžiais leksiškai nėra ri- botos, bet vis dėlto palyginti su konstrukcijomis, į kurių sudėtį įeina laiko sąvokų pavadinimai, vartojamos kiek rečiau. « Nuo pat dvidešimt ketvirtųjų metų sukilimo nematytas kalėjime dalykas. Gud-GuzR V 243. Nuo Palangoje buvusio vaidinimo ir nuo nepasisekimo antrą vasarą Mintaujoje prasidėjo atvira kova už spaudą. PetkK 684. Buvome nesimatę gana ilgai: nuo pat mano arešto. Gud-GuzR V 94. Nuo gimimo nebuvo matęs tokių medžių. Lnkv. Nuo Petro išėjimo neapsakomai jai širdį sopéjo. BilR, I 231. Gana retai pasitaiko šios reikšmės konstrukcijų ir su kitokios leksinés reik- šmės daiktavardžiais, pavartotais metonimiškai laiko reikšme. Ši tradicija gyvuoja jau nuo Jablonskio (trš.). Kaitik nuo sniego nelijo. Skr. : 6.1.4. Apsčiai vartojama konstrukcijų, sudarytų su vietas ar daiktus žymin- čiais daiktavardžiais. Jos yra pereinamos ir turi erdvės— laiko reikšmę. Jau nuo pat Dinbarko nebepavaldoma galva sviro į šalį. VaizgRR TI 72. Nuo pusiaukelés pradėjo švisti. YVkš. Nuo dešimto ketureilio kartojama sena lyrinė daina. LKŽ V 653. 6.1.5. Šnekamojoje kalboje pasitaiko konstrukcijų, kurių priklausomąjį dė- menį sudaro vienas skaitvardžio kilmininkas su prielinksniu nuo. Kurį daiktavardį atstoja tuo atveju skaitvardis, būna aišku iš konteksto ar kalbos situacijos. Vakar atsiguliau nuo penkių. Jnšk. Nuo penkioliktos eimi atostogy.VKS. 6.1.6. Laiko mato vienetus ir neapibrėžtą laiko kiekį žymintys daiktavardžiai, taip pat Žodžiai diena, naktis veiksmą ir pradinę jo laiko ribą reiškiančiose kons- trukcijose vartojami su struktūriškai būtinais pažyminiais. — Nuo XVI a. samdytinei kariuomenei vadovavo kiemo, arba lauko, etmonas. LIT 166. Nuo 63-čiųjų metų valdė jis žemės plotelį. LzPR II 13. Dar neati- davus nuo anų metų. Brt. Tai truko maždaug nuo lapkričio mėnesio per vi- są žiemą. ĮvanAŽP 113. Nuo šios valandos tau užsidaro mūsų durys. Vkš. Juodu daug kas siejo nuo tos akimirkos, kai prieš pustrečių metų jie susitiko Merkinės areštinėje. BaltrTK I 309. Nes Grėtė nuo pat savo vestuvių dienos neturi ramybės. Simon R V 13. Nuo pirmos dienos sekioja viena kitą piktomis akimis. CiurlRR II 243. Nuo pirmadienio nakties akių nesudéjau. Grl. Šitokių konstrukcijų priklausomuoju dėmeniu einantis daiktavardis kartu su pažyminiu dažnai reiškia datą ar kitą konkretų laiką, ypač kai pažyminys — kelin- tinis skaitvardis. Tačiau, kaip matyti iš pavyzdžių, daiktavardis kartu su pažyminiu gali sudaryti ir apstabarėjusį junginį, savo reikšme artimą prieveiksmiams nwo šiol, nuo tada. Ypač tai pasakytina apie neapibrėžtą laiko kiekį žyminčius daiktavar- džius ir žodį diena. Tuo atveju daiktavardis kartu su pažyminiu reiškia ne konkretų, o tam tikrą apibendrintą laiką. ~~ 6.1.7. Neretos konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina bendras laiko sąvokas žymintys daiktavardžiai su struktūriškai būtinais pažyminiais. Šiuo atveju daiktavardis su pažyminiu paprastai sudaro apstabarėjusį junginį, savo reikšme artimą prieveiksmiui nuo tada. O aš nuo to karto nebeliečiau nei žiogo, nei paukštelio. SajK 32. Nuo to sykio jis dar gudriau apeina caro bernų akis. CvMS 129—130. Nuo šio laiko sumuštųjų senųjų kunigaikščių dinastijų palikuonys daugiau nebekėlė pretenzijų. ET 184. Nuo Galilėjaus laikų žiūronų konstrukcijoje įvyko daug pasikeitimų. SlaveénSS 90. Ir vis dėlto nuo to meto padėtis lageryje ėmė pamažėli gerėti. SruogR V 26. 6.1.8. Konstrukcijos su daiktavardžiais galas, pabaiga, pradžia, pusė, vidurys, «einančiais su būtinais pažyminiais, reiškia veiksmą ir konkrečią laiko tarpo dalį, nuo kurios tas veiksmas prasideda, ~~ Nuo XIX amžiaus galo revoliucinės nuotaikos ima ryškėti visuose šalies kampeliuose (tsp.). Elektrometalurgija pradėjo vystytis tiktai nuo XIX amž. 148 pabaigos. NovodvMT 41. Mūsų studentai jau nuo gegužio pradžios neturi kuomi už butus užsimokėti. Myk-PutR I 655. Nuo rugpjūčio vidurio paspar- tėja vaisių minkštėjimas. LKŽ VIII 227. 6.1.9. Veiksmą ir pradinę jo laiko ribą reiškiančios konstrukcijos su prielin- ksniu nuo ir daiktavardžių, žyminčių Žmogaus amžių, paros dalis, metų laikus bendras laiko sąvokas, kilmininku yra sinonimiškos konstrukcijoms su prielinks- niu iš ir atitinkamų daiktavardžių kilmininku (dėl šių konstrukcijų reikšmių at- spalvių žr. 4.1.), plg.: Nuo kūdikystės svajota svajonė išsipildė. SimonR V 300. Aš jau iš pat vaikystės temoku lėtai galvoti. SimonNTP 371. Iš pat ankstaus ryto slankioja pakluonėmis. GricZ 60. Rūbus turėjome iš vasaros. ŠRagSD, 71. Daug plotų mūsų krašte liko iš rudens neapsėta. PetkKMD 463. Mūsų žmonės Lietuvoje iš senovės taip galvoja. BinkRn 107. Ir iš pirmos dienos toji ragana pradėjo nekęsti tydviejy vaikučių. BsRP 144. Pažino dar iš tų laikų, kai ir jis gyveno Šelikūnų kaime. VienR V 33. 6.2. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir jo įvykimo momentą + 6.2.1. Konstrukcijų su prielinksniu nuo ir kilmininku veiksmo įvykimo momento reikšmė nėra aiškiai atsiskyrusi nuo pradinės veiksmo laiko ribos reikšmės ir susikristalizavusi į visiškai savarankišką reikšmę. Galima kalbėti tik apie tokios reikšmės užuomazgas, nes beveik visada galimas dvejopas tokių konstrukcijų traktavimas. Todėl tokiose konstrukcijose vartojamo prielinksnio muo reikšmė gramatikos darbuose atskirai dažnai nė nekeliama (plg. P. Būtėnas 1930: 94; J. Kruopas 1953: 26; Lietuvių kalbos gramatika 1971 : 598). Veiksmo įvykimo momento reikšme vartojamą prielinksnį nwo išskiria ir pavyzdžių duoda tik E. Frenkelis (1929: 116—117). Kalbamos reikšmės konstrukcijos literatūrinėje kalboje sudaromos su įvykio veikslo veiksmažodžiais, žyminčiais vienkartinį veiksmą. Bene ryškiausią veiksmo įvykimo momento reikšmę turi konstrukcijos su daiktavardžiais rytas, vakaras, pavasaris ir ruduo. | Kedulis nuo pat ryto vėl išėjo į kalvę. Myk-PutR VI 219. Jurgaitis nuo vakaro atsigulė visai sveikas. LKZ. Mykoliuką nuo pavasario ganytų išleisiu. VienIMA 72. Kiti ūkininkai visus laukus nuo rudens susiaria. Vvr. Apie šių konstrukcijų sinonimus žr. 4.2.2. Su kitų reikšmių daiktavardžiais tokios konstrukcijos yra atsitiktinės. Nuo XV a. pradžios Lietuvoje buvo sudarytos Vilniaus ir Trakų vaiva- dystės. LI 1 166. Štai nuo XIX amžiaus pusės buvo panaikinta baudžiava. KatkR 10. NS Šitokiais atvejais literatūrinėje kalboje paprastai vartojamos sinoniminės kons- trukcijos su vietininku. Jų veiksmo įvykimo momento reikšmė visiškai aiški, ne- dviprasmiška, plg.: XV a.antroje pusėje ypač daug valstiečių buvo išdalyta didikams. LI I 155. 7. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIAIS nuo — iki, nuo — lig(i) 7.1. Dabartinėje literatūrinėje kalboje neretos laiko konstrukcijos, kurių pri- klausomuoju dėmeniu eina du prielinksniai su linksniais: prielinksnis nuo su kil- mininku ir prielinksnis iki arba lig(i) su kilmininku (nuo ryto iki vakaro lakstau, baudžiama nuo trejų ligi penkerių metų). Šitokiomis konstrukcijomis reiškiamas veiksmas ir jo laiko ribos. Jų, kaip ir konstrukcijų su prielinksniu tarp (plg.10.), priklausomuoju dėmeniu pasakoma pradinė ir galinė laiko ribos, tarp kurių vyksta ar įvyksta veiksmas. Skirtingai nuo konstrukcijų su prielinksniu farp kalbamos 149 konstrukcijos turi labai ryškų trukmės reikšmės atspalvį. Antra vertus, išleidus vieną kurį šių konstrukcijų priklausomojo dėmens elementą (kilmininką su prie- linksniu nuo arba kilmininka su prielinksniais iki, lig(i)), dažnai įmanomos kon- strukcijos ir su likusiu priklausomojo dėmens elementu, tačiau tokios konstruk- cijos turės tokią reikšmę, kaip konstrukcijos su prielinksniu nuo arba konstrukcijos su prielinksniais iki, lig(i). 7.2. Konstrukcijų pagrindiniu dėmeniu gali eiti abiejų veikslų veiksmažodžiai, tačiau vyrauja konstrukcijos su eigos veikslo veiksmažodžiais. Šios konstrukcijos iš esmės sudaromos su tų pačių reikšmių daiktavardžiais, kaip ir konstrukcjios su prielinksniais nuo, iki, lig(i). Dažniausiai vartojamos konstrukcijos su laiko sąvokas, rečiau su procesus žyminčiais daiktavardžiais. Nuo ankstaus ryto iki vakaro skambėjo priekalas. KrėvRg 185. Kazi- mieras dabar nuo ryto iki vakaro pražūdavo laukuose. BaltPV I 254. Nuo rudens iki pavasario avėdavau klumpémis. VenclPU 46. Ir nuo kalėdų iki Naujųjų metų Barbė tikrai nesijuokė. SimonR V 104. Nuo pietų ligi vaka- rienės nupjovė visąpievą. Grl. Mėnuo švietė mio saulės laidos iki užtekėjimo. BalčAP 275. Kai pradinę ir galinę laiko ribą reiškia tas pats daiktavardis, konstrukcijos priklausomajame dėmenyje to daiktavardžio kilmininkas gali būti pasakytas tik su vienu prielinksniu, o su kitu gali eiti jį pavaduojančio įvardžio kilmininkas. Nuo vieno sekmadienio iki kito su Tamošienės pagalba siuvo ir perdir- binėjo semis motinos ritbus.LzPR 11 379. 7.3. Laiko mato vienetus, bendras laiko sąvokas žymintys daiktavardžiai, taip pat žodžiai galas, pabaiga, pradžia, pusė, vidurys visada eina su būtinais paZyminiais. Tie pažyminiai kartu su daiktavardžiais labai dažnai sudaro junginius, žyminčius tam tikras datas. Nuo 1942 metų rugsėjo mėnesio iki 1943 metų rugpjūčio mėnesio [...]1nacistai čia sunaikino daugiau kaip 500 tūkstančių kalinių. T 1970 297. To- kie kapinynai pajūrio ruože nuo pirmųjų mūsų eros amžių išsilaikė iki VI a. LI I 29. Nuo žilos senovės ligi šių laikų dreba mūsų žemė. LzPR VII 287. Medžioti galima nuo liepos mėn. 20 d. iki vasario mėn. I d. MastT Z 507. Jų galima matyti nuo balandžio pradžios iki spalio. IvanAŽP 220. Lietu- voje šviežiai padėti kiaušiniai randami ( = padėtų kiaušinių randama) nuo balan- džio mėnesio pusės iki gegužės mėnesio pradžios. IvanLP III 86. 7.4. Ypač aiškią veiksmo ir jo trukmės reikšmę turi konstrukcijos, į kurių priklausomąjį dėmenį įeina kiekiniai skaitvardžiai ar juos pavaduojantys kitų kalbos dalių žodžiai. Šis procesas trunka nuo 15 iki 30 valandų. NovodvMT 51. Vienas toks supulsavimas trunka nuo kelių valandų iki keliasdešimt dienų. MG1969 6 4. 7.5. Pasitaiko konstrukcijų, kurių priklausomąjį dėmenį sudaro ne daiktavar- džiai, o skaitvardžiai. Tokiais skaitvardžiais dažniausiai pasakomos valandos arba mėnesio dienos. Išsėdėjomeprie tonelemto stalčiaus nuo trečios iki pusės devintos. PetkK 704. Nuo aštuntos ryto iki dešimtos vakaro sukdavaus lotyniškoje virtuvėje kaip vijurkas. VienIMA 197. Pareiškimai priimami kiekvieną mėnesį nuo še- Sioliktos iki dvidešimtos. (tsp.). 8. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU po 8.0. Konstrukcijos su prielinksniu po ir kilmininku, išskyrus apstabarėjusias būdo reikšmės konstrukcijas, paprastai reiškia laiką (plg. Lietuvių kalbos grama- tika 1971: 649—650). 150 ; Konstrukcijos su prielinksniu po ir kilmininku yra konstrukcijų su prielinks- niu prieš ir galininku bei konstrukcijų su prielinksniu pirm(a) ir kilmininku sintak- siniai antonimai. į Senesniuose raštuose prielinksnis po laikui reikšti buvo vartojamas dar ir su naudininku bei įnagininku (žr. E. Fraenkel 1929: 154—157; J. Otrębski 1956: 332—334; J. Palionis 1967: 182—183). Tarmėse prielinksnis po su šiais linksniais laiko reikšme ir dabar dar vartojamas (žr. Z. Zinkevičius 1966: 423). Pavienių laiko konstrukcijų su prielinksniu po ir naudininku pasitaiko grožinės literatūros kūriniuose, pvz.: 0 po kiaulienai, po dešrų pats [alus] į gerklę sunkias. VaižgR VIII 77. Egi po maištui kad pakilo, pakilo. Gud-GuzR I 14. Dabartinei literatūrinei kalbai laiko konstrukcijos su prielinksniu po ir nau- dininku ar įnagininku visiškai nebūdingos. Literatūrinėje kalboje vartojamos kon- strukcijos su prielinksniu po ir galininku čia nebus aptariamos, nes nepriklauso svarstomai temai. Konstrukcijos su prielinksniu po ir kilmininku reiškia: 1) veiksmą ir laiką, kuriam pasibaigus tas veiksmas realizuojamas, 2) veiksmą ir laiko kiekį, skiriantį tą veiksmą nuo ankstesnio laiko. 8.1. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir laiką, kuriam pasibaigus tas veiksmas realizuojamas 8.1.1. Konstrukcijų su prielinksniu po linksniuojamuoju žodžiu reiškiamas laikas tėra tik orientyras laiko linijoje, kurio atžvilgiu veiksmažodžio veiksmas yra vėlesnis. Kitaip tariant, veiksmas realizuojamas ne linksniuojamuoju žodžiu pasakyto laiko tarpo viduje, o po jo galinės ribos. Tačiau to, ar veiksmas seka be- tarpiškai po galinės pasakyto laiko tarpo ribos, ar yra atsijęs nuo jos, kalbamų konstrukcijų dėmenys nerodo, plg.: Po priešpiečių važiuojame toliau. VenclJA 427. Pelytė grįžo namo jau po vidudienio. VienR II 276. Kai būtina akcentuoti, kiek laiko skiria veiksmažodžio veiksmą nuo daikta- vardžiu Zymimo ankstesnio laiko, tada konstrukcija išplečiama dar kitu linksniuo- jamojo žodžio linksniu ar linksniu su prielinksniu, plg.: Lygiai savaitę po vestuvių senis staiga pasimirė. ŽemR IV 420. Atsira- dau pasaulyje kelios savaitės po baudžiavos panaikinimo. PetkK 326. Už keturių dienų po apsiveršiavimo karvė jaučiasi visai gerai (tsp.). 8.1.2. Dažniausiai vartojamos konstrukcijos, kurių priklausomuoju dėmeniu eina paros dalis, metų laikus, savaitės dienas, šventes, valgymo metą, darbo, poilsio, apeigų, istorijos laikotarpius Zymintys daiktavardžiai. Tik po nakties mums pateka aušrinė.Myk-PutBV 138. Po pusiaunakčio buvo girdėti klykčiojimas, siautimas. LKŽ VI 87. Po žiemos ir senelė atkuto. Alk. Ir vasara tik po pavasario teateina. Vdk. Po sekmadienio pjausime kviečius. T 1967 111. Tais metais užšalo tik po kalėdų. Avyž ISK 29. Po pusry- Čių tuoj ir išvažiavo. PaukštK 143. Po rugiapjūtės kviečiai užgrius. BaltPV II 282. Po mėšlavežio buvo stengiamasi laukus tuojau aparti. LEB 67. Po pertraukos eina į kitą klasę. PaukštPM 150. Po atostogų grįžęs į Kauną, vėl redagavau žurnalą. VenclJA 215. Po adventų ir vestuvės buvo sutartos. GricZ 302. Tik po lenkmečio šitos gimnazijos durys ir „klopų“ vaikams atidaryta. BsRR 11. Po dvylikės vėl prapuola. Lt IV 642. 8.1.3. Kitą labai produktyvią grupę sudaro konstrukcijos su procesus ir bū- senas žyminčiais daiktavardžiais. Jis po ligos atsikvošėjo. Lp. Po vienos savaitės apsiausties jie |...) pa- ėmė Pskovą. LI I 71. Vėl po ilgų ginčų ir kalbų, po kudakavimų, bliovimų 151 ir šauksmų atidavė kiaulaitę auklėti katinui. CvR VII 314. Po varžytinių Jur- gis Kilpa pradėjo kvaitelioti. LKŽ VI 1032. Po apvaisinimo piestelinių žiedų burbuolė labai išauga. F II 20. Martelė, lyg negera padariusi, visai po mau- dyklės nesirodo: CvMS 201. Po šito kivirčo Domantienė keletą dienų galvojo, kas jai toliau veikti. GrušK 53. Po liuobos einam pusryčių. BaltPV II 347. Po draugo operacijų Krizas šiek tiek mažiau kenčia. CvMS 305. Po audrų spindės saulutė. JanR I 189. 8.1.4. Ne tokią ryškią laiko reikšmę turi konstrukcijos su kitų leksinių reik- šmių daiktavardžiais: su asmenų, gyvūnų, vietų, valgių, daiktų, istorinių dokumen- tų ir pan. pavadinimais. ; Po Bagdono atėjo ir jam eilė. Ykš. Po provinciališko Kauno J. Tysliava pateko visai į kitą aplinką. TysINR 8. Po kopūstų atnešė prielaidienos. KatkR 183. Po veršio karvė davė pilną kibirą krekenų. Grš. Po arbatos, kaip kas va- karą, žmona dėliojo pasjansą. VienR 11 222. Po valgių ir gėrimų meisterio na- mas ištuštėja. CvMS 183. Po ašarų nusikrizens, ir bus gerai. Vj. Po trečiojo Lietuvos statuto bitininkystės teisėje žymesnių pakitimų nebuvo padaryta. LEB 147. Juodasis pūdymas dažniausiai laikomas po vasarojaus. MonstP 161. 8.1.5. Tokią pat reikšmę turi konstrukcijos, sudarytos su daiktavardiškaisiais (paprastai asmeniniais) įvardžiais. Po manęs kitas ateis. JabIRR I 660. Jis vis labiau pradeda galvoti apie tuos, kurie turės gyventi po jo... VenclGD, 79. Po mūs nebus mūs. Klvr. Nuomininkas, nuo to, gyveno rankas nuleidęs; juo blogiau, juo arčiau galo; lyg ty- čia, kad po jo niekas kitas nebepagyventų. VaižgRR I 272. Tik po visko at- važiavo milicininkai. VKS. 8.1.6. Sudaroma konstrukcijų ir su skaitvardžiais, vartojamais valandų, mė- nesio dienų ar metų reikšme. Tokios konstrukcijos būdingesnės šnekamajai kalbai. Po devynių atėjo dar viena sanitarė. SirGirŠV 16. Po keturiasdešimtųjų iš esmės pasikeitė Lietuvos valstiečių padėtis (trš.). Skolą žadėjo grąžinti po penkioliktos. Grl. Po septynių aš jau nebeguliu. Iš. 8.1.7. Bendras laiko sąvokas ir laiko kiekį žymintys daiktavardžiai šios reik- šmės konstrukcijose visada turi struktūriškai būtiną pažyminį. Šitokios leksinės sudėties konstrukcijų pasitaiko labai retai. Po ledynų laikotarpio klimatas vėl atšilo. IvanAŽP 53. Po maudymosi sezono paplūdimys apmiršta (tsp.). Po aštuntos valandos čia vaikščioti pavojinga (trš.). 8.2. Konstrukcijos, reiškiančios veiksmą ir laiko kiekį, skiriantį tą veiksmą nuo ankstesnio laiko 8.2.1. Konstrukcijų pagrindiniu dėmeniu eina abiejų veikslų veiksmažodžiai. Priklausomąjį dėmenį paprastai sudaro laiko sąvokas reiškiantys daiktavar- džiai, vieni ar su kiekį žyminčiais žodžiais. Procesus reiškiantys daiktavardžiai ši- tokioms konstrukcijoms sudaryti vartojami labai retai ir visada su kiekį žyminčiu žodžiu, plg.: Po poros reisų tokio „žvejo“ nė su auksu nebeįviliosi į jūrą (tsp.). 8.2.2. Laiko kiekis, skiriantis veiksmą nuo ankstesnio laiko, būna apibrėžtas (a) ar neapibrėžtas (b). a) Apibrėžtas laiko kiekis reiškiamas laiko mato vienetus žyminčiais daik- tavardžiais, kurie gali eiti tiek vieni, tiek su kiekiniais skaitvardžiais. Su kitas lai- ko sąvokas žyminčiais daiktavardžiais šiuo atveju visada vartojami kiekiniai skai- tvardžiai. Pastarosios leksinės sudėties kalbamos konstrukcijos neproduktyvios. Po mėnesio bulves kast pradėsim. Rk. Po pusvalandžio ji atsirado vėl prie Šaritkų. PaukštK 187. Po savaitės Jadvyga grįžo iš Vilniaus. Myk-PutR 152 VII 108. Po šešių mėnesių jis atsiminė tėvą. BaléTVN, 76. Pirmą kartą po ke- turiy parų kovotojai valgo pasigardžiuodami. MarcBR 224. Truputį pastovėti gandriukai pradeda tik po dviejų savaičių. IvanAPZ 246. Užeik pas mus po poros dienų. Als. Po dviejų žiemų mečiau mokyklą. Grl. b) Neapibrėžtas laiko kiekis reiškiamas vienais neapibrėžtą laiko kiekį žy- minčiais daiktavardžiais arba kitas laiko sąvokas žyminčiais daiktavardžiais, ei- nančiais su neapibrėžtą kiekį žyminčiais žodžiais. Staiga tolumoje kažkas suūžia, o po akimirkos sugriaudžia jau virš galvų. MarkPRL 48. Misiulis išėjo ir po minutėlės grįžo su pinigais. KrėvRg 227. Po kelių savaičių pašaukė į teismą vieną tik Cinoką. ŽemR II 105. Po kelerių metų senis pasimirė. Myk-PutR VI 265. Po keliolikos minučių Povilas laikė du gražius ir stiprius popierélius, ant kurių pažymėtas šimtinis skaitmuo. MarcBR 79. O paskui po daugelio dienų buvo laidotuvės. SimonOBT 31. Po keleto nemiegotų naktų ir dienų |...| Stenia pabaigė darbą. LzPR 394. Neapibrėžtą laiko kiekį rodo ir daiktavardis laikas su kiekį žyminčiu žodžiu, su kuriuo sudaro apstabarėjusį junginį. Po ilgoko laiko mokytojas grįžo. VenclR II 45. Po kurio laiko pasi- girdo anoje vartų pusėje žingsniai. KrévRg 262. Po kiėk laiko atsikvošėjo, lyg iš miego pabudo, kad jam pinigų nebėra. Lnkv. 8.2.3. Konstrukcijos su prielinksniu po ir kilmininku, reiškiančios veiksmą ir apibrėžtą (a) ar neapibrėžtą (b) laiko kiekį, skiriantį tą veiksmą nuo ankstesnio laiko, yra sinonimiškos konstrukcijoms su prielinksniu ## ir kilmininku (žr. 11.), plg.: a) Atidavė skolą už mėnesio. Ant. Eisim už metų pas tavo tėvus. BsRP 235. Juk mama už savaitės dar tik parvažiuos. LzPK 41. Tas už trijų dienų ir numirė. Lt IV 481. Už pusės valandos pradės rinktis žmonės. LzPR VII 168. b) Sugrisiu už valandėlės. Pn. Už kelių minučių jis paleido šį daiktą iš snapo. IvanLP III 27.Mano traukinys Tilžės — Klaipėdos link išeina už keleto valandų. SimonNTP 154. 9. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU prie 9.1. Prielinksnis prie senesniuose raštuose laiko reikšme buvo vartojamas ne tik su kilmininku, bet ir su naudininku (E. Fraenkel 1929: 35; J. Palionis 1967: 184—185). Dabartinėje literatūrinėje kalboje šis prielinksnis visada eina su kilmi- ninku (J. Būtėnas 1930: 116—118; J. Kruopas 1953:27; M. Caikauskas 1963: 11— 13; Lietuvių kalbos gramatika 1971: 604—605). Laiko konstrukcijos su prielinksniu prie literatūrinei kalbai nelabai būdingos (J. Kruopas 1953: 27), ribotos leksiškai. Jomis reiškiamas veiksmas ir jo realiza- vimo laikas. 9.2. Ryškesnę laiko reikšmę turi tos konstrukcijos, kurių priklausomaji dė- menį sudaro asmenis, procesus, tam tikrus reiškinius bei laiką žymintys daikta- vardžiai. Kronika buvo rašoma prie Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio. JučLM 185—186. Bet prie jaunos mergaitės taip kalbėti. SruogR III 231. Prie tarnai- tės ir grafas Marijonas bei viešnia vengė savo dirbtinės užuojautos. VienR II 51. Prie marčios mirė. Skr. Prie pietų tarnavo ir padavinėjo valgius kitas bū- rys dvasių. BaléGK 190. Prie kavos permeté rytinį laikraštį. Venc1GD, 175. Kelkis, išsiklibinsi prie darbo.Šts. Prie laužo prisimena žmonas. MarukŽŠG 20. Prie vakaro vėl ima niauktis. Všt. Vietoj daiktavardžių laiko reikšme kartais pavartojami ir daiktavardiškieji įvardžiai. : Prie jo ir mums bus geriau gyventi. LKRZ 93. Nedriso prabilti prie jy lietuviškai. LKZ. | 153 9.3. Nemaža dalis kitų reikšmių (pavyzdžiui, būdo, sąlygos, vietos ir kt.) kon- strukcijų su prielinksniu prie sakinyje irgi neretai įgyja laiko reikšmės atspalvį?*. Šnektose, be anksčiau minėtų, vartojama ir kitokių laiko reikšmių konstruk- cijų, tačiau literatūrinei kalbai jos nebūdingos. Jų vietoj vartojamos kitos laiko konstrukcijos (žr. J. Kruopas 1953: 27). 10. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU tarp 10.1. Laiko konstrukcijos su prielinksniu tarp ir kilmininku reiškia veiksmą ir jo laiko ribas. Dabartinėje literatūrinėje kalboje jos nelabai populiarios. Pagrindiniu dėmeniu eina abiejų veikslų veiksmažodžiai. Priklausomąjį dė- menį gali sudaryti laiko sąvokas ar procesus reiškiantys daiktavardžiai. 10.2. Su vienu daiktavardžiu kalbamos konstrukcijos sudaromos retai. Tuo atveju daiktavardis visada turi daugiskaitos kilmininko formą. Tarp švenčių gerokai padirbėjome. BalkS 204. Tarp seansų spindulia- vimas padidėjo kelias dešimtis kartų. T 1970 290. Dažnesnės konstrukcijos, kurių priklausomąjį dėmenį sudaro du daiktavar- džiai, sujungti jungtuku ir, kartais — bei. Ir dabar jis laukė ateinant kito tarno tarp vienuolikės ir pusiau dvylikės. BalčAŽ 11.Mėšlas į laukus paprastai būdavo vežamas tarp pava- sario sėjos ir šienapjūtės. MLTE II 565. Sudegė tarp pusryčio ir pietų. BūtPM 132. Tarp kalėdų bei trijų karalių yra dvylikinės. KG 401. 10.3. Laiko mato vienetus Zymintys daiktavardžiai tokiose konstrukcijose visada turi struktūriškai būtinų pažyminių. Tuo atveju daiktavardis dažniausiai (bet ne visada) pasakomas tik antrojoje priklausomojo dėmens dalyje, einančioje po jungtuko, o pirmojoje tėra pažyminio funkciją atliekantis žodis. Tarp 400 ir 800 m. Lietuvos teritorijoje įvyko nauji dideli pasikeitimai. LI I 32. Tarp 15 — 14000 m. pr. m. e. ir 8000 m. pr. m. e. buvo trys šalti ir drėgni laikotarpiai. RimPLG 12. Jaunikliai šeriasi |...) tarp rugpjūčio ir spa- lio mėn. IvanLP III 126. Devynios keleivės buvo sumedžiotos tarp XI. 25 d. ir II. 15 d. IvanLP II 68. Juk tai turi įvykti tarp vienuoliktos ir dvyliktos valandos nakties. SimonVK II 110. 11. KONSTRUKCIJOS SU PRIELINKSNIU už 11.1. Laiko konstrukcijos su prielinksniu už ir kilmininku reiškia veiksmą irlaiko kiekį, skiriantį tą veiksmą nuo ankstesnio laiko. Jos yra atitinkamų konstruk- cijų su prielinksniu prieš ir galininku bei konstrukcijų su prielinksniu pirm(a) ir kilmininku, reiškiančių veiksmą ir laiko kiekį, skiriantį tą veiksmą nuo vėlesnio lai- ko, sintaksiniai antonimai. | J. Jablonskis šitokių konstrukcijų prielinksnį už tiek ,,Linksniuose ir prielinks- niuose“, tiek savo straipsniuose yra keitęs prielinksniu po (žr. 1957: 667; 1959: 188, 231,297). Taisymo motyvų, rodos, niekur nėra aiškiai suformulavęs, bet iš atskirų pastabų matyti, kad prielinksnio už vartoseną laiko reikšme yra laikęs netaisyklin- ga, lietuvių kalbai svetima (1959: 187—188, 229). Tačiau lietuvių kalboje prielinksnis už šią reikšmę turi iš seno. Jo pavyzdžių yra raštų paminkluose (žr. A. Bezzenberger 1877: 246; E. Fraenkel 1929: 178). Kaip rodo „,Lietuvių kalbos atlaso“ medžiaga ir akademinio ,,Lietuviy kalbos Zo- dyno“ kartoteka, laiko konstrukcijos su prielinksniu už gyvos daugelyje lietuvių m Šitokių konstrukcijų pavyzdžių yra M. Čaikausko straipsnyje (1963: 11—13), ypač c posky- ryje. Straipsnio autorius jas skiria prie laiko reikšmės, bet taip pat pažymi, kad tokios konstrukcijos turi ir kitų reikšmių atspalvių. 154 kalbos šnektų“. Jos pažįstamos ir tautosakoje. Šių konstrukcijų apstu akademiko J. Balčikonio vertimuose. Jų vartosena literatūrinėje kalboje dabar įteisinta (žr. B. Vosylytė 1951 : 31; J. Kruopas 1953: 28; Lietuvių kalbos gramatika 1971: 645—646; Dabartinės lietuvių kalbos žodynas 1972 : 878). Vadinasi, dėl laiko konstrukcijų su prielinksniu už ir kilmininku teiktinumo dabartinei literatūrinei kalbai nėra jokių abejonių. | 11.2. Konstrukcijų su prielinksniu už priklausomuoju dėmeniu reiškiamas laiko kiekis, skiriantis veiksmą nuo ankstesnio laiko, gali būti apibrėžtas (a) ir neapi- brėžtas (b). a) Apibrėžtas laiko kiekis reiškiamas laiko mato vienetus žyminčiais daikta- vardžiais, einančiais su kiekiniais skaitvardžiais ar be jų. UZ mėnesio parvažiuos sinus. Krsn. Už metų dievas jiems sūnų duoda. Lt IV 98. Dar maždaug už pusmečio atėjo pas mane Tamulio pusseserė. SimonNTP 389. Tegu už pusvalandžio ateina tavo pusbrolis. BalčHP 259. Už savaitės ir šienapjūtė prasidės. Nnd. Traukinys ateis už penkių minučių. Sk. Už dvie- jų parų rūgštis jau vartojama. KatkR 243. Dar už dviejų savaičių atėjo kitos melžėjos. Lnkv. Jis vos už dviejų savaičių atsipeikėjo nuo karo įspūdžių. PetkKMD 175. Už pusės valandos jau visa raštinė žinojo. KrėvLŽ 183. Iš ma- lūno visada už dviejų dienų parvažiuoja. Šd. b) Neapibrėžtas laiko kiekis reiškiamas neapibrėžtą laiko kiekį žyminčiais daiktavardžiais arba laiko mato vienetus žyminčiais daiktavardžiais, einančiais su neapibrėžtą kiekį pasakančiais žodžiais. Už akimirkos drioksteléjo vienas šūvis (tr8.). Už valandėlės Kauno pusėje pasirodė dūmai. Grl. Už keleto minučių jis jau vilkosi žingsniais pajū- rio smėlynais į Rygą. VaižgRR II 62. Už kiek metų niekas ir nežinos. 8d. Už kelių dienų atvežė Joniškėlio vokiečio gydytojo receptą. PetkKMD 620—621. 11.3. Visos konstrukcijos su prielinksniu už ir kilmininku, reiškiančios veiks- mą ir apibrėžtą (a) ar neapibrėžtą (b) laiko kiekį, skiriantį tą veiksmą nuo ankstes- nio laiko, yra sinonimiškos atitinkamoms konstrukcijoms su prielinksniu po ir kilmi- ninku (žr. 8.2.). Jų reikšmės yra visiškai identiškos, be skirtingų atspalvių, tik konst- rukcijos su prielinksniu už dabartinėje literatūrinėje kalboje šiek tiek retesnės negu konstrukcijos su prielinksniu po (žr. P. Būtėnas 1930: 135; Lietuvių kalbos gramati- ka 1971: 646). Plg.: a) Maždaug po mėnesio sugrįžo į Bagdadą. BalčTVN, 146. Po mėtų išė- jes iš kariuomenės, dirbo įvairių laikraščių redakcijose. TysINR 5.0 Sikorskio linų po savaitės tikrai neberasime. AvyžĮSK 79. Po aštuonių dienų suso- dino mus į švarų trečios klasės vagoną — ir išvežė iš Tilžės. SruogR V 39. Traukinys atėjo tik po pusės valandos. Jnš. b) Motiejus išnyko ir po valandėlės sugrįžo. Myk-PutR VI 153. Petras išėjo po kelių minučių. VenclGD, 33. Po keleto valandų jis jau buvo mies- te. LankNR 101. Tik po kelių dienų grįžo Pranas Strimas. VenclGD, 240. Papildomi sutrumpinimai BsRR — Basanavičius J. Rinktiniai raštai. V., 1970. JučLM — Jučas M. Lietuvos metraščiai. V., 1968. LAB — Kulikauskas P., Kulikauskienė R., Tautavičius A. Lietuvos ar- cheologijos bruožai. V., 1961. LastUD — Lastauskienė M. Upės dovana. K., 1946. MačAD — Mačiulis J. Augo diemedis. V., 1961. MarkPRL — Markevičius A. Plakatas restorano lange. V., 1967. MarukŽŠG — Marukas K. Žaliakalny šluoja gatves. V., 1962. MastTZ — Mastauskas S. Taikomoji zoologija. K., 1947. * Kai kuriose $nektose laiko konstrukcijų sudaroma su prielinksniu už ir naudininku (Zr. Z. Zinkevičius 1966: 429). Dabartinėje literatūrinėje kalboje šitokios konstrukcijos nevartojamos. 155 MG = Mokslas ir gyvenimas. Lietuvos TSR „Žirijos“ draugijos Žurrales. MLTE — Mažoji lietuviškoji tarybinė encikleredija. T. 1I—I1I. V., 19€€—1971. MonstP — Monstvilaitė J. Piktžolės. V., 1967. RimPLG — Rimantienė R. Pirmieji Lietuvos gyventojai. V., 1972. SirGirŠV — Sirijos Gira V. Štai ir viskas. V., 1963. SlančSA — Slančiauskas M. Šiaurės Lietuvos sakmės ir anekdotai. V., 1975. SRagSD, — Šatrijos Ragana. Sename dvare. V., 1969. TysINR — Tysliava J. Nemuno rankose. V., 1967. ŽiugždLKG — Žiugžda J. Lietuvių kalbos gramatika. D. II. Sintaksė. K., 1957. LITERATŪRA Bezzenberger A. Beitrige zur Geschichte der litauischen Sprache auf Grund litauischer Texte des XVI. und des XVII. Jahrhunderts. Gėttingen, 1877. Būtėnas P. Lietuvių kalbos prielinksnių mokslas. K., 1930. Čaikauskas M. Veiksmažodiniai lietuvių kalbos žodžių junginiai su prielinksniu „iš“. — „Vil- niaus valstybinio pedagoginio instituto mokslo darbai. Lietuvių kalba ir literatūra“, 1959, t. VIII, p. 31—48. Čaikauskas M. Veiksmažodiniai žodžių junginiai su prielinksniu „prie“ dabartinėje lietuvių kal- boje. — „,„Kalbotyra“, 1963, t. IX, p. 5—15. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. II papildytas leidimas. V., 1972. Dauzat A. Grammaire raisonée de la langue frangaise. 3 ėd. Lyon, 1947. Die deutsche Sprache. Bd. 2. Leipzig, 1970. Endzelins J. Darbu izlase. I. Riga, 1971. Fillmore Ch. J. The Case for Case. — In: Universals in Linguistic Theory. New York e. a., 1968, p. 1—88. Fraenkel E. Syntax der litauischen Postpositionen und Pridpositionen. Heidelberg, 1929. Jablonskis J. Linksniai ir prielinksniai. — Kn.: Rinktiniai raštai. T. I. V., 1957, p. 551-672. Jablonskis J. Rinktiniai raštai. T. II. V., 1959, Jakobson R. Beitrag zur allgemeinen Kasuslehre. — In: Travaux du Cercle Linguistique de Prague, T. VI. Prag, 1936, p. 240—288. Kilius J. Dėl prielinksnio. — „Kalbotyra“, 1974, t. XXV(1), p. 43—52. Kruopas J. Laiko aplinkybės reiškimas lietuvių kalboje. — „Tarybinė mokykla“, 1953, Nr. 7, p. 21-30. Kurytowicz J. Le problėme du classement des cas. — Esguisses linguistiques. Wroctaw— Kra- kow, 1960, p. 131—150. Lietuvių kalbos gramatika. T. I. Fonetika ir morfologija. V., 1965. Lietuvių kalbos gramatika. T. II. Morfologija. V., 1971. Mūsdienu latviešu literdras valodas gramatika. I. Fonėtika un morfologija. Rigū, 1959. Otrebski J. Gramatyka jezyka litewskiego. T. HI, Nauka o formach. Warszawa, 1956. Palionis J. Lietuvių literatūrinė kalba XVI— XVII a. V., 1967. Ružė A. Apytikrio laiko konstrukcijos su prielinksniais. — ,,Kalbos kultūra“, 1971, sąs. 20, p. 10—13. Ružė A. Laiko konstrukcijos su prielinksniu pirma (pirm). — „Kalbos kultūra“, 1972, sąs. 23, p. 41—46. Schleicher A. Handbuch der litauischen Sprache. Litauische Grammatik. Prag, 1856. Schmidt W. Grundfragen der deutschen Grammatik. Berlin, 1967. Szober S. Gramatyka języka polskiego. Wydanie si6dme. Warszawa, 1966. Ulvydas K. Vienaskaitos kilmininko prieveiksmėjimas ir prieveiksmiai su formantais -(i)o, -(i)os, -ės dabartinėje lietuvių kalboje. — Kn.: Lietuvių kalbos morfologinė sandara ir jos raida („Lietuvių kalbotyros klausimai“, t. VII). V., 1964, p. 11—46. Vosylytė B. Kada laiką nusakant vartoti prielinksnį po, kada už? — ,, Tarybiné mokykla“, 1951, Nr. 12, p. 31. Zinkevičius Z. Lietuvių dialektologija. V., 1966. Aamoun B. I. Cuxrakchc COBPEMEHHOr0 HeMenKOro s13bIKA. JI., 1973. Bunorpanos B. B. Pyccknit a3eik. Hajilakne sropoe, M., 1972. i payiiavugs COBPEMEHHOr0 pycckoro JHTepatypHoro ssbika. Ors. pen. H. IO: Illseposa. +», 1970. Xupmynckuii B. M. O rpaunuax caosa. — „Bonpocbi s3biko3HaHHs“, 1961, Ne 3, c. 3—21. Hcauenxo A. B. I'pammatHueckuil crpolt pyccKOro si3elka B COMOCTABJIEHHH C CJIOBAIKHM. Mopdosorus. Y. 1. Bparucaasa, 1954. Memannunos H. H. Unennl npeanoxenns H yactu peun. M.— JI., 1945. Mycreiiknc K. ConocrasHrejnbHasi MOpiboJ10rHsA PyCCKOro H JIKTOBCKOTO 513bIKOB. Busbioc, 1972. HauxuresBuųu B. M. I'pammaTHuecKue KareropHH B COBpeMeHHOM pycckKoMm s135IKe. M., 1963. [Temkosckuit A. M. Pycekuli cuntakcuc B HayuHoM OcBemeHHnu. H3janne ceasmoe. M., 1956. Penumna T. A. O nporusonocraBjieHHH ,, Nae — npejiior“ B COBPEMEHHOM DYyMbIHCKOM si3blKe. — wHayunsle JoKjaagsl BbiCcinelt IUKOJIbi. OnjiojiornueckHe Hayku“, 1968, Ne 5, c. 91—99. 156 Cuuprunknii A. H. Cuntakcuc aur/uiickoro si3prga. M., 1957. CyuacHa ykpaitcbKa JiitepaTypHa Moga. Mopdouioris. Kuis. 1969. Qoprynarton O. O. CpasuuTensHOe s3siK0BegzeHne. — B Ki. : HUsbpannsie tpyast. T. 1. M., 1956, c. 23-197. Ilapesa I. B. CeoGoaubie cioBocoyeranus en Tera. OEujojiorus“, 1969, Ne 2, c. 31 —4]. Yepkacosa E. T. Ilepexojį nojiHo3HauHbIX cos B npengorx. M., 1967. [laxmaToB A. A. Ouepk coBpemenoOro pycckoro JIHTEpaTypHOro si3biKa. M., 1941. Illep6a JI. B. O uacrax peux B pycckom sasuke. — B Ki: $13bIKOBasi CHCTEMa H peueBas jesi- TeNnbHOCTb. JI., 1974, c. 77-100. peta BI arr ara H CaoBocoueranne. — B ki.: Bonpocht rpamMmaTHueckoro crpos peAsioroM. — ,BecTHHK MOCKOBCKOIrO yHHBEpCH- A. PY)XE BPEMEHHbIE MPEJJIO)HBIE KOHCTPYKI!HH C POAUTEJIbHBIM MALE)XOM B COBPEMEHHOM JIMTOBCKOM JIMTEPATYPHOM $I3bIKE Pesome B crarbe anasmsupyiores Bpemenusie KOHCTPYKUHHK', B POJIH OCHOBHOTO KOMMOHEHTa KO- TOPIX BBICTYTAET rJ1aroJ, B POJIH 3aBHCHMOrO KOMIOHEHTa — DOJIKTEJIbHbIĖ MACK HMEIHH cy- WECTBHTEJILHOrO HJIH MECTOHMEHHA C NMPEA/IOraMH, a B HEKOTOPHIX CJIyuasiX H HMEHH UKHCJIHTEJIb= Horo c¢ mpeasoramu. OcBemaeTcs poJib Npejsoros B CTpyKTYpe KOHCTPYKIHH, JEKCHYECKHil COCTaB ONHCHIBAEMbIX KOHCTDYKILHĖ, HX NPOAYKTHBHOCTD, TeHACHIHH VIIOTpEOJIEHHSA, BbisiBJIEHbI HX 3HAYEHHS H CHHTAKCHUYECKHE CHHOHHMBL. . B pos 3aBeCHMOro KoMroHeHTa H3yuaemsix KOHCTPYKIHH BBICTYNAIOT HMEHa CYIIECTBH- TeJbHbIe, 00603HaYalOIHe BpeMs, POLECCH, a HHOT Aa H KOHKpeTHBIe 00BeKThl, KaK C 005132 TEJIbHEI- MH OMNpeJle/IeHHsiMH, Tak H 6e3 HHX. MBIMH TIDOAYKTHBHBIMH H HAHOOJICE UACTO VNOTDEČ.ISIEMbIMH SBJASIOTCSH KOHCTPYKUHH C npeanoramu iki, lig(i), nuo, po u už. Kouerpykuun e npepnoramu iki, lig(i) BRIDAXKAIOT: |) feficTBHE H ero KOHeuHslii npeje. BO BpemenH (kulia iki nakties ,,monoTaT 110 Houn“, ėjo lig(i) pietų „men no obena“, 2) gelicTBHe H ero NpuOJIH3HTEJIbHYJO NPOJOIKHTEILHOCTL (peri lig(i) (iki) dviejų savaičių ,BHICHIKUBaET OKOJIO ABYX Helenb“). Koncrpykunu e npegnoramu iki, lig(i), Bbipaxatonmne JIeHCTBHE H €ro NIpKOJIH3KHTEJIbHYIO NPOIOIKHTENLHOCTh, CHHOHHMHUHbI AHA TOTHYHLIM KOHCTDYKUHAM C Hpejo- rami apie (C BHHHTeJIbHbIM Najįe>xXxOM), arti, netoli (peri apie dvi savaites, peri arti (netoli) dviejų savaičių ,,BHICHXKHBaeT OKOJIO IBYX HeJesp"). KoHCTpyKumi c npesoroM nuo uauie BCero BbipaxaloT JeliCTBHE H ero Hava bHblil npejteJi BO BpeMeHH (dirba nuo jaunystės „paGoraeT c I0HOCTH). DTHM KOHCTDYKUKAM CHHOHHMHUHbI KOHCTPYKUMH € npejijioroM Iš (dirba iš jaunystės „padoraeT c IOHOCTH®), HO TIOCJEHHE JIOBOJIbHO orpaHHnueBbi JieKCHUuecKH. H3pejika BerpeualoTCS KOHCTPYKUHH C NMPEAJIOrOM nuo, KOTOPhE Bhi- paxaioT ĮlelteTBHe I MOMeHT ero COBepuIeHHs (nuo ryto susirgo ,,yTpOM 3a60.e.1 “). B atom cayuae OHH CHHOHHMHYHbI AHAJIOTHUHLIM KOHCTPYKUHSIM C NMPeJJIOroM Iš, a Take KOHCTPYKIUHSAM C BH- HHTEJIbHbIM HJIH C MECTHBIM NAajįexxOM (Iš ryto susirgo, rytą susirgo, ryte susirgo ,,y pou 3a6ojien“). Koncrpykuun e npejuioroM po seipaxaior: 1) geiierBHe u BpeMS1, NO HCTEUeHHH KOTOporo 3TO AEHCTBHE peajnsyercsi (po pusryčių pradėjo kasti „nmocjne 3aBTpaka HayaJu KONATsL“, po su- sirinkimo susipyko „mocje co6Gpaunsi NOCCOPHAKCH™), Hau 2) AeliCTBHE H KOJIHYECTBO BpeMeHH, KOTOpOe OTJe/ISIeT TO AeiiCTBHE OT NpejuNeCcTBVIOLIETO BpeMeHH (po mėnesio grįžo „4Uepe3 MeCSst Bo3BpaTHJ/ICA “). KokerpykunH ¢ npeasiorom po, BbiparkalOlijnke feficTBHe H KOJIHUECTBO BPEMEHH, OTAEASIONIEe ITO JCHCTBHE OT NPEAUIECTEYVIOUIEr0 BPEMeHH, BCEr/la CHHOHHMHUHbI aHAJIOTHYHBIM KOHCTPYKUHSIM C NepeioroM už (už mėnesio grįžo ,uepes Mecsily BO3BPAaTHJICA“), HO NOCHE B JIHTEPATYPHOM $5I3bIKE BCTPEUAIOTCHA pee, ueM KOHCTPYKLHH C NMPEAJOroM po. Kouerpykuuu ¢ npegnoramu nuo — iki (nuo ryto iki vakaro verkia „c yTpa 10 B2uyepa n.ja- uer“), nuo — lig(i) (nuo piety lig(i) vakarienės ilsisi „c oGena 10 yxHHa OTABIXAIOT"), a TaKxe € tarp (ateik tarp dešimtos ir dvyliktos valandos „npuxojin MX Ly AeCATHIO H JIBEHALLATBIO yacamu“) BHIDAXKAIOT ACHCTBHE H Npejiejibi BO BPEMEHH, MEXKJIY KOTOPHIMH 3TO JAECTBHE pea/ins3yercs. Koucrpykuuu ec npegnoramu gale, pabaigoj(e), pradzioj(e), puséj(e), pusiau, vidury, viduryj(e) BbipaxaioT JeiiCTBHE H ero nepnojį (miega vidury dienos „cnaT B cepefune AHA“) HH MOMeHT ero copepiueHHs (pradžioj metų mirė „B nuauane ropa cKOHuaJjiocs“, gale vasaros atšilo „B KOHIIe JIeTa TIOTeEnJIeJIO“)., Bpemennsie KoHCTpykuHH C npejijioraMH be, iš po H prie B COBpeMEHHOM JTHTEPATYPHOM S13bl- Ke HeETNpOJĮyYKTHBHbI, BCTPEUAIOTCS ĮĮOBOJIbHO PEIKO. į ! BpeMeHHEiMH KOHCTDYKIKSAMH HJIH KOHCTPYKUHSIMH 3[€Ch HA3bIBAIOTCHA CJIOBOCOYETAHHS BHIDAXKAIOUIHE BPEeMEHHEIe OTHOLICHHA. 157 A. RUŽĖ TEMPORAL CONSTRUCTIONS WITH GENITIVE AND PREPOSITIONS IN MODERN STANDARD LITHUANIAN Summary The paper discusses temporal constructions the principal component of which is a verb and the subordinate component is a noun, pronoun and in special cases a numeral in the genitive case with prepositions. The role of prepositions in the constructions, their different meanings, lexical structure, the productivity, the usage and their syntactical synonyms are also considered in the paper. The subordinate component of the constructions in guestion is expressed by nouns denoting time, processes and in certain cases objects with or without attributes. The most productive and freguently used are temporal constructions with the prepositions iki, lig(i), nuo, po and už. Constructions with the prepositions iki, lig(i) express 1) action and its time limit (kulia iki nakties "he threshes till the night“, ėjo lig(i) pietų he was walking till the afternoon“); 2) action and its approximate continuation (peri lig(i) (iki) dviejų savaičių "they hatch about two weeks“). Constructions with the prepositions iki, lig(i) expressing action and its approximate continuation are synonymous to the corresponding constructions with the prepositions apie, arti, netoli (peri apie dvi savaites, peri arti (netoli) dviejų savaičių "they hatch about two weeks“). Constructions with the preposition nue mostly express action and its initial limit (dirba nuo jaunystės “they work from youth“). These constructions are synonymous to the constructions with the preposition iš (dirba is jaunystės "they work from youth“) which are rather limited lexi- cally. Constructions with the preposition nuo rarely express action and the moment it took place (nuo ryto susirgo “he fell ill in the morning“). In this case they are synonymous to the corresponding constructions with the preposition iš, accusative or locative (iš ryto susirgo, rytą susirgo, ryte su- sirgo he fell ill in the morning“). Constructions with the preposition po express 1) action and the time after the expiration of which the action is realized (po pusryčių pradėjo kasti "they began digging after breakfast“, po su- sirinkimo susipyko “they quarrelled after the meeting“) or 2) action and the period separating it from the previous time (po mėnesio grįžo ‘‘he returned after a month“). Constructions with the preposition po expressing action and the period separating it from the previous time are always synonymous to the constructions with the preposition už which are not so frequently used in stand- ard Lithuanian (už mėnesio grįžo “he returned after a month®). Constructions with the prepositions „uo — iki (nuo ryto iki vakaro verkia “she cries from morning till night), nuo — lig(i) (nuo piety lig(i) vakarienės ilsisi “she rests from dinner till supper) and with tarp (ateik tarp dešimtos ir dvyliktos valandos "come between ten and twelve“) express action and time limits within which it is realized. Constructions with prepositions gale, pabaigoj(e), pradzioj(e), puséj(e), pusiau, vidury, vi- duryj(e) express action and its period (miega vidury dienos "she sleeps in the middle of the day“) or the moment it took place (pradžioj metų mirė “she died at the beginning of the year“, gale vasaros atšilo "it got warmer at the end of the summer“). Temporal constructions with the prepositions be, iš po and prie are not productive and are very rarely used in modern standard Lithuanian.