Indeks – słownik do „Daukšos Postilė“. Opracował Czesław Kudzinowski. Tom I (A–N). VI+543 p. Tom II (O–Ž), 527 p. Poznań, 1977

Rajonuose (Zarasų, Ignalinos, Švenčionių ir kt.), kur iš seno gyvena nemaža rusų ir kitų tautybių žmonių, matyti dvi tendencijos: 1) socialiai aktyvaus lietuvių — rusų bilingvizmo formavimasis ir 2) palyginti nedidelis socialinis pareikalavimas aktyvaus rusų — lietuvių bilingvizmo. Šios tendencijos atsiranda dėl to, kad nacionaliniu at- žvilgiu mišriuose rajonuose rusų kalba plačiai funkcionuoja kaip nacijų bendravimo priemonė. Lietuvių kalbą išmoksta tie rusai, kurie respublikoje gyvena ilgesnį laiką ir kurių darbe ir veikloje ji reikalinga. Lietuvių kalbos ypač prireikia rusams — kaimo gyventojams. Lietuvių kalbos mokėjimas rusų tautybės gyventojų tarpe respublikoje apskritai yra atvirkščiai proporcingas rusų gyventojų tankumui. Rajonuose, kur rusų gyventojų procentas didelis, lietuvių kalbos mokėjimas menkas. Antai, 1970 m. su- rašymo duomenimis, Zarasų rajone rusų gyventojai sudaro 20,39, bet lietuvių kal- bą temoka 41,194. Tuo tarpu Šiaulių rajone, kur rusų tautybės gyventojų iš viso yra tik 3,19 lietuviškai moka 719%, rusų tautybės žmonių. Tam tikras dėsningumas matyti ir bilingviams nustatant gimtąją kalbą. Jei šei- moje yra vartojama viena kalba, tai visų tautybių informantai (lietuviai, rusai, lenkai ir kt.) gimtąja kalba laiko savo tautybės kalbą, o mišrių šeimų informantų gimtoji kalba dažnai nesutampa su jų tautybės kalba. V. Michalčenko pagrįstai skiria antrosios kalbos mokėjimą nuo jos funkciona- vimo įvairiose gyvenimo sferose. Jaunesnioji ir vidurinioji respublikos gyventojų karta mokėsi rusų kalbos mokykloje, todėl galima manyti, kad daugumas lietuvių daugiau ar mažiau moka rusų kalbą. Bet visai kita padėtis yra su jos funkcionavimu. Lietuvių — rusų bilingvizmas yra socialiai aktyvus tik tam tikromis etninėmis saly- gomis (didelis procentas rusų ir kitų tautybių gyventojų). Rusų kalba čia yra vartoja- ma kaip įvairių tautybių susižinojimo priemonė; be to, ja yra skaitoma speciali li- teratūra, ji funkcionuoja radijo, televizijos, spaudos sferose. Socialiai aktyvus lietu- vių — rusų bilingvizmas yra būdingas pramoniniams respublikos centrams ir kai ku- riems rajonams (Šalčininkų, Vilniaus, Švenčionių ir kt.). Likusi respublikos gyven- tojų dalis rūsų kalbą moka menkiau, vadinasi, rusų kalbos funkcionavimas čia yra pasyvesnis, mokymasis mokykloje gyvojo bendravimo gali būti ir neparemtas, todėl panašiais atvejais apie bilingvizmą tegalima kalbėti labai sąlygiškai. Simas Karaliūnas Indeks — stownik do ,,Daukšos Postilė“. Opracowal Czeslaw Kudzinowski. Tom I (A — N), VI +543 p. Tom II (O —Ž), 527 p. Poznan, 1977. Mikalojaus Daukšos 1599 m. postilė yra vienas iš pačių reikšmingiausių senosios lietuvių raštijos paminklų. Dėl kalbos taisyklingumo, žodyno turtingumo ir ypač dėl kirčio vietos žymėjimo šios knygos duomenys plačiai kalbininkų naudojami ne tik lituanistiniuose, bet ir apskritai indoeuropeistiniuose darbuose. Lenkų kalbininkas Česlovas Kudzinovskis dabar padarė tuos duomenis mokslininkams lengviau priei- namus: išleido didelį, dviejų tomų (net 1076 p.!) indeksą-žodyną, kuriame suregist- ruoti visi Daukšos postilės žodžiai ir jų formos. Poznanės universiteto profesorius Č. Kudzinovskis—Zinomas Lenkijos baltis- tas. Jis 1935 m. baigė Vilniaus universitetą, kur studijavo lyginamąją indoeuropie- čių kalbotyrą. 1935 — 1937 m. specializavosi finų — ugrų kalbotyros srityje Helsinkyje, 1937—1939 m. — Budapešte, kur apgynė filologijos daktaro disertaciją (,,Suomiy garsų sistema“). Gyvendamas ir studijuodamas Vilniuje, išmoko lietuvių kalbą ir įsitraukė į įvairių baltų kalbotyros problemų tyrinėjimą. 1958 m. jis kartu su kitais lenkų kalbininkais pagal Britų muziejuje Londone sau- gomą S. Chilinskio biblijos vertimo rankraštį išleido ,,Naujojo testamento“ tekstą. Yra parengęs spaudai lenkų etnografo ir folkloristo O. Kolbergo raštų 53-iąjį tomą 188 („Litwa“, 1966 m.), skirtą lituanistikai. Paskelbė straipsnių apie slavų kalbų skoli- nius lietuvių kalboje, apie baltizmus savo gimtojoje lenkų tarmėje (jis gimė 1908 m. Vodzilovkoje, Bialystoko vaivadijoje) ir rašė kitais baltistikos bei lituanistikos klau- simais. Č. Kudzinovskis turi nemažą indeksų-žodynų sudarinėjimo patirtį. Jis apskritai yra tokio pobūdžio lituanistinių darbų pradininkas. 1964 m. pasirodė jo sudarytas S. Chilinskio ,,Naujojo testamento“ indeksas!, teigiamai įvertintas mūsų lingvisti- nėje spaudoje*. Dabar recenzuojamas indeksas — nepalyginamai didesnis (maždaug 6 kartus) darbas, skiriąsis nuo ano dar ir tuo, kad čia nurodoma ir į indeksą įtrauktų žodžių reikšmė. Indekso autorius Daukšos postile susidomėjo dar 1947 m., kada Lenkijoje buvo minimos J. Vujeko 350-osios metinės. Prof. J. Otrembskio pasiūlymu, Č. Kudzinovs- kis buvo numatęs naujai mokslo reikalui išleisti J. Vujeko postilės lenkiškąjį 1596 m. leidimą, iš kurio vertė M. Daukša. Nors toks leidimas nepasirodė, bet įdėtas darbas nenuėjo veltui. Turėdamas po ranka J. Vujeko tekstus, Č. Kudzinovskis galėjo sudaryti Daukšos postilės ne paprastą indeksą, bet indeksą-žodyną (su žodžių reikš- mės nurodymu). Tai labai pakėlė leidinio vertę. Sudarytojas atliko milžino darbą: kruopščiai suregistravo visus Daukšos posti- lėje pavartotus žodžius; sulygindamas su J.Vujeko originalu, nustatė tų žodžių reikš- mes; pateikė visas kiekvieno žodžio pavartotas formas. Tai — Č. Kudzinovskio gy- venimo darbas, savotiška Daukšos postilės kalbinė enciklopedija, kuri taps kiekvie- no baltisto parankine knyga. Šiuo darbu naudosis ne tik leksikos tyrinėtojai, bet ir kiti specialistai. Jis labai pra- vers morfologijos studijoms (surėgistruotos visos žodžių formos!), istorinės fonetikos tyrinėjimams (plg. *4 virtimui o tirti reikšmingus Daukšos duomenis kopyčia< 1. kapica, mandotas < 1. mandat, balsių jspraudimus žodžiuose cimentorius “1.cmyntarz’, elemožina "1. jalmuzna’), istorinei dialektologijai (plg. /ytelius "lietutis', pabanga "pabaiga") ir apskritai lietuvių kalbos istorijai (plg. žodžius pekus, penukšlas, velinas, siela “saziné’, sokoras “cukrus’ ir kt.). Iš Č. Kudzinovskio darbo matyti nepaprastas Daukšos postilės žodingumas: indeksas-žodynas turi vos ne dvigubai daugiau puslapių, negu pati Daukšos postilė. Nors Daukša, kaip ir daugelis kitų ano meto vertėjų, laikėsi pažodinio vertimo prin- cipo, bet savo vertimo kalbą sąmoningai stengėsi įvairinti, padaryti ją žodingesnę. Tam buvo rimtų priežasčių. Norėdamas prisitaikyti prie anuomet lietuviškai silpnai mokėjusių arba visai nemokėjusių dvasininkų, jis gausiai vartojo leksinius parale- lizmus : poromis pateikė skolinį ir lietuvišką žodį. Daug paralelizmų atsirado dėl Daukšos noro įtikti įvairių tarmių atstovams, būti jų teisingai suprastam. Bet pabrėž- tina, kad tik dalis vadinamųjų paralelizmų yra visiškai vienodos reikšmės žodžiai, neturį stilistinių niuansų ar reikšmės skirtumo. Pvz., šalia tokių kaip žvejys || žuk- lijas, išgydyti || išvaistyti randame gausiai ir tokių, kaip Sapelis || šiaudelis, arklys || žirgas || kuinas ir pan. Dažnai vienam originalo žodžiui Daukša duoda po kelis lie- tuviškus atitikmenis su skirtingais stilistiniais atspalviais. Pvz., vargšas vadinamas bėduliu, benamiu, nuvargusiu, pavargėliu, pavarguliu, pavargusiu, ruduliu, vargeta. Taigi Daukša nesitenkino bespalviais, perdėm bendros reikšmės originalo žodžiais, bet ieškojo tikslesnių lietuviškų atitikmenų, geriau nusakančių kalbamą dalyką. Indekso-žodyno sudarytojas deja, tų Daukšos pastangų nesuprato ir tinkamai neį- vertino. Tai matyti kad ir iš įvade pasakymo, esą, Daukša sinonimus dažnai vartojąs „bez widocznej potrzeby“. Vietoj žodžio reikšmės nusakymų indekse-žodyne pateikti lenkiški Vujeko ati- tikmenys, žinoma, negali perteikti visų tų reikšmės niuansų, dažnai apskritai nėra * Biblia litewska Chylinskiego. Nowy testament. Tom III —indeks. Wydat Czestaw Kudzi- nowski. Poznan, 1964, VIII+169 p. ' 2 Zr. V. Zulio recenziją: Baltistica, t. I (1), p. 88—91. 189 adekvatiški Daukšos žodžiams, nes nuo jų skiriasi tiek forma (pvz., tulkas — wielu), tiek reikšme (pvz., šionai — dziš). Nežiūrint to, lenkiško originalo atitikmenų patei- kimą reikia vertinti labai teigiamai: Č. Kudzinovskis tuo būdu tyrinėtojams padarė didelę paslaugą, kadangi originalas daugeliui praktiškai nėra prieinamas. Lingvistinėje literatūroje jau prieš keliasdešimt metų imta abejoti, ar Daukša pats vienas išvertė visa postilę*, Tokiam abejojimui pagrindą sudarė esamos skirtingų tarmių formos ir žodžiai, nevienodas jų kirčiavimas. Č. Kudzinovskis taip pat linkęs palaikyti šią nuomonę, iškeldamas dar tokius argumentus: 1) tik nuo p. 512 balsis e perteikiamas ia raidėmis; 2) nes vartojama tik p. 175—254, o nesa p. 199—2532; 3) ė randame tik knygos pradžioje; nuo p. 495 — sporadiškai; 4) v būna tik skyrių pradžioje; 5) Wieszpats tik iki p. 69, vėliau — Wieszpatis. Tačiau šie argumentai, kaip ir panašūs anksčiau kelti, nėra įtikinantys. Tokio po- būdžio kalbos skirtybių gali būti ir vieno asmens darbe. Rašybos įvairavimas, atskirų dalykų kaitaliojimas yra būdingas ir kitoms ano meto knygoms, tarp jų ir tokioms, kurias parengė tikrai vienas asmuo. Postilės tituliniame puslapyje vertėju nurodytas Daukša. Abejose prakalbose (lotyniškoje ir lenkiškoje) jis vertimą vadina savo pa- ties darbu. Jokie kiti vertėjai ar talkininkai niekur neminimi ir vargu ar anuomet to- kių galėjo būti. O kalbos nevienodumai bei prieštaravimai daugeliu atvejų gali būti paaiškinti Daukšos noru įtikti platesniam skaitytojų ratui — tiek aukštaičiams, tiek ir žemaičiams*. Patys indekso-žodyno sudarymo principai Č. Kudzinovskio gerai apgalvoti. Su- darytojas stengėsi leidinį taip sutvarkyti, kad skaitytojui būtų patogiau juo naudotis. Leidinio sandara paprasta: po didžiosiomis raidėmis pateikto antraštinio žodžio be jokio skyrybos ženklo nurodoma jo reikšmė, tiksliau, J. Vujeko lenkiškas atitikmuo; toliau, taip pat be jokių skyrybos ženklų, tam tikra tvarka surašytos Daukšos pa- vartotos to žodžio formos ir jų metriką rodantys skaitmenys. Viskas akivaizdu ir aiš- ku. Sudarytojas neužgožė teksto santrumpomis, kableliais ir kitais ženklais, kaip rei- kalauja normatyvai. Tokio pobūdžio leidinyje iš tikrųjų visa tai būtų nereikalinga, apsunkintų naudojimąsi ir gerokai padidintų knygos apimtį. Antraštinio žodžio formą sudarytojas pateikia apdairiai ir net per daug atsargiai. Jei kurio žodžio Daukša pavartojo tik daugiskaitos formas, paprastai (bet ne visuomet) pateikiamas daugiskaitos vardininkas, pvz., bromos, ponios. Jei tėra tik moteriškosios giminės pavyzdžiai, dažnai pateikiamas moteriškosios giminės vardininkas, pvz., burnotina, darbinga, prieteliškos. Kartais moteriškosios giminės forma eina atskiru straipsniu, kartais abi sudedamos į vieną straipsnį, pvz., bursinykė šalia bursinykas, bet draugetarnis, -ė (= draugiatarnis, -ė). Net lietuvių kilmininkas vietoj lenkų būdvar- džio iškeliamas antraštiniu žodžiu (pvz., gyvatės "węžowski', užmarių “zamorski’), taip pat tokiu kartais eina jvardZiuotiné būdvardžio forma, jei nepavartota atitinka- ma paprastoji (pvz., rodnasis). Atskirai iškeliamos ir sangrąžinės veiksmažodžių formos, pvz., draskytis šalia draskyti, drūtintis šalia drūtinti, gadintis šalia gadinti. Atrodo, kad čia visur sudarytojas persistengė. Nurodytas formas pakaktų išskirti tik gramatinių formų grupėje. Kaip ir S. Chilinskio ,,Naujojo testamento“ indekse, sudarytojas antraštinius žodžius dirbtinai priartino prie dabartinės bendrinės kalbos. Taip elgdamasis, jis ne- paisė ne tik Daukšos kalbos fonetinių, bet ir morfologinių ypatybių. Antai priešdėlį ata- keitė dabartiniu ati-, taigi vietoj Daukšos ataduoti, atadengti antraštiniu žodžiu iškėlė atiduoti, atidengti. Vietoj prielinksnio variantų ing, in iškėlė dabartinį į (nors 3 Žr. Būga K. Rinktiniai raštai. V., 1961, t. III, p. 331; Gerullis J. Senieji lietuvių skaitymai. K., 1927, p. 124; Gerullis G. Baltica. — AfSIPh, t. XXXIX,Ip. 52; Tang] E. Der Accusativus und Nominativus cum Participio im Altlitauischen. Weimar, 1928, p. 21 tt. 4 Dar žr. Skardžius P. Daukša pirmasis bendrinės kalbos kūrėjas Didžiojoj Lietuvoj. — APh, t. IV, p. 7—19; Lebedys J. Mikalojus Daukša. V., 1963, p. 231 tt. 190 Daukša tokio visai nevartojo), vietoj antras liekas, trečias liekas ir t. t. — dvyliktas, tryliktas, vietoj šešios dešimtys, trys dešimtys ir t. t. — šešiadešimt (sic!), trisdešimt. Sudarytojas dažnai nekreipė dėmesio į Daukšos sudėtinių žodžių jungiamąjį balsį (pvz., iškėlė vienširdžiai vietoj vienaširdžiai), priešdėlinių veiksmažodžių sangrąžos dalelytės vietą (pvz., susižadėti, prisivakaravus vietoj sužadėtis, privakaravusi), seno- vines pilnesnes lytis (pvz., vietoj velinas, visokias randame velnias, visoks), žodžio priklausymą kitai paradigmai (pvz., Daukšos amžias pakeistas dabartiniu amžius). Pateikiame daugiau įvairesnių pakeitimo pavyzdžių (pirmasis poros narys — Daukšos kalbos duomuo, antrasis — indekso antraštinis žodis): vienarokas—>vie- neriokas (sic!), žvaizdė->žvaigždė, (ne)seniai—(ne)senai, gandžiaus->gandžiau, his- torija->istorija, byskupas—vyskupas, biedna—bédna, lilija->lelija, pardosté—par- duosté, penukšlas->peniukšlas. Plg. tikrinius vardus (jie pateikti leidinio gale) Grekai— Graikai, Krokavas—Krokuva, Poznania—Poznané. Tačiau taip elgiamasi ne visur nuosekliai. Antai vietoj bendrinės kalbos priesa- gos -ininkas paprastai paliko Daukšos -inyką (ir gerai padarė), tačiau randame ir ūkininkavimas, vietininkavimas (su -inink-; Daukša turi tik -inyk-). Šalia velnias iškėlė velinuva, šalia kaznadėja (vietoj Daukšos -ieja) — koznadieja (kaip Daukšos), šalia pražiosti (vietoj -Zosti) — žosmė (kaip Daukšos). Dar plg. Macedonai “makedoniečiai', Rymas ‘Roma’ šalia Graikija (Daukšos tėra Grecija). Visų čia nurodytų pakaitalų Daukša nevartojo. Tai jo kalbai svetimos formos. Toks formų pateikimo indekse būdas patogus tiems kalbininkams, kurie nėra susipa- žinę su Daukšos kalba arba kurie ieško to ar kito žodžio (leksikografai, leksikologai), bet jis netinka Daukšos kalbos tyrinėtojams, nes perdėm niveliuoja Daukšos kalbos ypatybes. Jos pateiktos tik straipsnių viduje. Sudarytojas labai suprastino Daukšos kalbos įvairovę dar ir tuo, kad iš esamų kelių gretiminių variantų antraštiniu žodžiu iškėlė tik vieną kurį, paprastai artimesnį bendrinės kalbos normai, pvz., iš dubleto arba || alba iškėlė tik arba, iš bet || beti || bat — tik bet, iš persona || persuna (persūna?) — tik persona, iš šėtonas || šatonas || satonas — tik šėtonas, iš žmogus || žmuo — tik žmogus. Į vieną straipsnį suplakė vi- sagalis ir visagalįs (prie visagalįs). Ilgesni variantai neskiriami nuo trumpesniyjy, pvz. (skliausteliuose nurodomas antraštiniu iškeltasis): iki || ik (iki), jis || jisai (jis), jog|| jogi (jog), mažai || maža || mažu || maž (mažai), neg || negu (neg), nes || nesa (nes), net || nete (net), nug || nugi (nug), pagal || pagaliai (pagal), pats || patis || patsai || pa- tisaig (pats), pent || pen (pent), tada || tad (tada), tarp || tarpu (tarp), tas || tasai || tasjau (tas), vienaip || vienaipo (vienaip), viešpats || viešpatis (viešpats). Dažniausiai atskirai neiškeliami ilgesni variantai su dalelyte g(i), pvz., drinag (tėra tik drin), jukaig (juk), kanag (kana), kodrinag (kodrin), norintig (norint), nuog, nug, nog (nuo), prieg (ir pri, surašyta prie Daukšos visai nevartojamo varianto prie), teipag, teipagu, teipajag, tei- pajau, teipajaug, teipog, teipogu ir kt. (visi surašyti prie Daukšai svetimo taip), vieno- king (vienok). Bet atskirai iškeliama jeig, kadaig, kaipog šalia jei, kada, kaipo. Dar plg. tikrinių vardų variantų suplakimą (paprastai iškeltas labiau primenąs lenkišką ekvi- valentą, jis nurodomas skliausteliuose): Abrahomas || Abromas (Abrahomas), Barna- ba || Barnabas (Barnaba), Christus || Kristus (Christus), Eva || Jeva (Eva), Izidorius || Isodoras (Izidoras — Daukšai svetimas), Jobas || Jopas (Jobas), Jokūbas || Jakobas (Jokūbas), Judošius || Judas (Judošius), Saulas || Saulius (Saulas), net Vengrai || Un- garai (Vengrai)! Suprantamas dalykas, atskirais atvejais sudarytojui būtų buvę nelengva nustatyti Daukšos vartojamo žodžio pamatinę forma, pvz., iš loc. pl. Synosę 915, rekonstruoti Kinijos pavadinimo vardininką (Sina, Sinos?). Bet prie tokių rekonstrukcijų galima buvo pridėti klaustuką. Prie formų, kurios labai skiriasi nuo dabartinių, galima buvo pridėti nuorodas į dabartines. Nuorodas pravartu buvo panaudoti ir gretiminiams variantams išryškinti. Reikia pasakyti, kad sudarytojas nuorodų iš viso vengia, jos 191 gana retos. Plačiau pavartojus nuorodas, galima buvo patenkinti ne tik leksikografų, bet ir Daukšos kalbos tyrinėtojų poreikius. Labai praverstų platesnis ir išsamesnis indekso-žodyno sandaros aprašymas, ku- ris skaitytojui palengvintų naudotis leidiniu. Reikėjo bent pagrįsti svarbiausius in- dekso-žodyno sudarymo principus. Galbūt tuo atveju atkristų bent dalis čia pareikštų priekaištų. Dar keletas pastabų dėl atskirų Daukšos kalbos formų traktavimo. Sudarytojas antraštiniais žodžiais pateikia, pvz., dangujejis, dienojejis, žemėjejis, pragarejis, vi- duryjejis®, viršujejis ir kt. Turėtų būti rašoma dangujejis, dienojęjis, žemėjęjis, praga- ręjis, viduryjęjis, viršujęjis... Tai rodo tiek formų kilmė (plg. panašios darybos įvar- džiuotinę žemaičių formą loc. sg. m. baltamėje "baltajame"), tiek ir Daukšos rašyba. Ne visur pasisekė atskirti priesagą -ymas nuo -imas, plg. išdraskimas šalia papik- tymas, sumišymas. Vietoj išlėpęs, juodkunigai, pasimegti, paspalytas, prisiegti, trekšti, žekas, žiegorius, Laurinas, Mednikai, Pilipas, Salamonas turėtų būti išlepęs (plg. tarminį Daukšos ra- Syma g. sg. iszldpusio 167.3), juodaknygiai (!), pasimégti, paspalitas, prisiekti, trėkšti, žėkas, ziegorius, Laurynas, Mednykai, Pilypas, Saliamonas. Yra ir viena kita spaudos klaida, pvz., vietoj antraštinių žodžių apsipaustyti, binges, isakymas, issiųsti, kalinejis, parsiusti, pebausti, peleda, prizopostyjmas, suses- ti, sutariti, suželusi, takotojas, sirijškas turi būti apsipjaustyti (apsipiaustyti), bin- ges, įsakymas, išsiųsti, kalnęjis, parsiysti, perbausti, pelėda, prizopostyjimas, susėsti, sutaryti, sužėlusi, tykotojas, sirijiškas. Tokio pobūdžio darbuose praktiškai būna labai sunku išvengti tam tikrų trūkumų bei netikslumų. Bet ne tai nulemia leidinio vertę. Svarbiausia, kad Č. Kudzinovskio dėka tyrinėtojai dabar jau turės suregistruotus visus Daukšos postilės žodžius, visas jų formas, kad tyrinėtojams ateityje nebereikės ieškoti po visą postilę to ar kito žo- džio, atskiros jo formos. Č. Kudzinovskis atliko tikrai didelį ir labai reikalingą dar- bą. Už tai jam visi turime būti dėkingi. Tai įspūdingas leidinys, visiems mums pavyz- dys, skatinąs imtis kitų lietuvių kalbos paminklų indeksų-žodynų sudarymo darbo. Zigmas Zinkevičius 5 Šalia f. naktijeja (su -ij-) Daukšos tarmė galėjo turėti ir -ij-, o ne -yj-, plg. dial. loc. sg. naktij ‘naktyje’. Tačiau sudarytojui reikėjo vartoti vienodos rūšies formas. 192