Priešdėliniai ir priesaginiai darybiniai vertiniai lietuviškoje politechnikos terminijoje

SOCIALINĖS LINGVISTIKOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XIX (1979) Angelė KAULAKIENĖ PRIEŠDĖLINIAI IR PRIESAGINIAI DARYBINIAI VERTINIAI LIETUVIŠKOJE POLITECHNIKOS TERMINIJOJE 1. Įvadinės pastabos Vienas svarbiausių bet kurios mokslo srities terminologijos klausimų — naujų terminų daryba. Ją paprastai veikia du faktoriai: vidinis ir išorinis. Vidinis faktorius — bendroji savosios kalbos leksika. Ji yra pagrindinis naujų terminų darybos šaltinis. Išorinis faktorius — kitų kalbų terminija, kurios poveikis pasireiškia skoliniais ir vertiniais?. Vertiniy problema, apskritai paėmus, nėra labai sena. Kalbininkai į šią sąvoką atkreipė dėmesį tik XIX a. antroje pusėje. Dėl vertinių vis dar esama prieštaringiausių nuomonių: nesutariama dėl jų išskyrimo kriterijų, apibrėžimo, klasifikacijos ir kt. Vertinių kilmė irgi aiškinama dvejopai. Vieni kalbininkai (L. Bulachovskis, S. Buli- čius, B. Unbegaunas ir kt.) vertinių darybą yra aiškinę kaip vienos kalbos vidinių formų perdavimą kitai, o kiti (A. Tomsonas, V. Poržezinskis, D. Ušakovas, G. Vi- nokuras) — ją yra nagrinėję morfologinės struktūros aspektu. Antrasis aspektas yra labiau paplitęs. Kai kurie kalbininkai vertinį traktuoja kaip skolinį ir pačią ver- tinių darybą nagrinėja kaip dalinę skolinių problemą [Mulina R., 1955, 135; Pono- marenko L., 1962, 92; Ivanovas V., 1973, 12; Sergejeva L., 1975, 156— 160]. Tačiau pastaruoju metu vertinius linkstama laikyti atskirais leksiniais vienetais, nepriklau- sančiais skoliniams [Hegaj M., 1964, 299; Sanskis N., 1955, 28; Jefremovas L., 1960, 16—26; Laua A., 1969, 147—150; Osnovy, 1974, 79—86]. Be abejo, visi panašūs prieštaravimai yra atsispindėję ir vertinių klasifikacijoje. Pavyzdžiui, vokiečių kalbotyros literatūroje vertinių rūšys yra vadintos tokiais terminais: Bedeutungslehn- worter (semantiniai skoliniai), Bildungslehnwėrter (darybiniai skoliniai) [Flekenštei- nas K., 1966, 152], Lehnbildungen [Flekenšteinas K., 1966, 154] (darybiniai verti- niai). Si grupė skirstoma dar smulkiau: 1) Lekniibersetzungen (tikslieji darybiniai vertiniai); 2) Lehnschopfungen (dariniai, savarankiškai perduodantys svetimo žodžio turinį); 3) Lehniibertragungen (darybiniai vertiniai, laisvai perteikiantys savo modelį). Atskirą grupę sudaro Lehnprdgungen. Jai priklauso semantiniai ir frazeologiniai ver- tiniai. Anglų kalbotyroje vertiniai klasifikuojami kiek kitaip: loanwords (skoliniai), loanblends (pusiau vertiniai), loanshifts [Flekenšteinas K., 1966, 157]. Šiai grupei priklauso darybiniai ir semantiniai vertiniai. Prancūzų kalbinėje literatūroje pateikta jau gana detali vertinių klasifikacija [Flekenšteinas K., 1966, 152]: 1) emprunt semantigue (semantiniai skoliniai); 2) emp- runt du traduction (verstiniai žodžiai: tikslūs verstiniai žodžiai, netikslūs verstiniai žodžiai, ne visai tikslūs verstiniai žodžiai, pusiau vertiniai); 3) frazeologizmų verti- mai. Ši klasifikacija ir yra dabartinės vertinių klasifikacijos pamatas. Semantiniai ir darybiniai vertiniai dabartinėje kalbotyroje vadinami bendresniu terminu — leksiniai vertiniai. Leksiniu požiūriu toks vertinių skyrimas priimtinas, 1 Mūsų kalboje labiau linkstama vietoje termino kalké vartoti lietuvišką žodį vertinys. Vertinio terminas mūsų kalbotyros literatūroje atsirado maždaug XX a. antrame dešimtmetyje. Pirmą kartą šį terminą pavartojo Vydūnas 1914 m., o po 1930 m. jį įtvirtino P. Skardžius, A. Salys ir kiti kalbininkai. 143 tačiau vertinių klasifikacijoje tikslingiau išskirti šias vertinių grupes ir analizuoti jas atskirai. Semantinis vertinys — nauja kalboje vartojamo žodžio reikšmė, kuri yra kilusi iš kitos kalbos, pvz.: nuovargis ir (metalų) nuovargis (plg. rus. ycranocTb, pranc. Jfatiguė, vok. Ermiidung); senėjimas ir (metalo) senėjimas (plg. rus. crapenne, angl. age- ing, vok. Alterung) ir pan. Labiau paplitę ir daug įvairesni yra darybiniai vertiniai, pvz.: bangorašis (plg. rus. BosiHorpad, vok. Wellenschreiber); pokalbė (plg. rus. rojibfū3biIkK, angl. sublan- guage): smūgmatis (plg. rus. Tosukomep, angl. bumpometer) ir pan. Paprastai kiekvienas darybinis vertinys turi savo šaltinįž (pavyzdį, pagal kurį jis yra sudarytas). Toks darybinis vertinys gali turėti tiesioginį atitikmenį kurioje nors kalboje, pvz. : priesitampis (plg. vok. Vorspannung) arba būti atėjęs per kitas kalbas — tarpininkes (dažniausiai per rusų kalba), pvz.: nešėjas (fizika) <—nocumenrs<— vok. Trager || angl. carrier ir pan. Todėl vertinį, tiesiogiai sudarytą pagal kurios nors kalbos pavyzdį, galima vadinti tiesioginiu vertiniu, o atėjusį į lietuvių kalbą per kal- bas tarpininkes — netiesioginiu vertiniu. Verčiant vartojami savi darybos formantai, savos darybinės priemonės. Todėl tokių vertinių daryba yra dvilypė. Jai būdinga ne- atsiejama vertimo ir darybos vienybė, pagrįsta šaltinio motyvacija. Šią motyvaciją geriausiai išryškina darybos analizė. Dėl to vertinius naudinga apžvelgti darybos ana- lizės aspektu. Mūsų nuomone, tokia apžvalga tikslinga todėl, kad ji išryškina: 1) ver- tinio santykį su šaltiniu ir 2) vertinio santykį su pagrindiniu savosios kalbos žo- džiu. Darybiniai vertiniai sudaro didžiausią leksinių vertinių pogrupį. Kalbotyros li- teratūroje šių vertinių pavadinimas dar įvairuoja: kartais jie vadinami morfologi- niais vertiniais [Mulina R., 1955, 133; Lyberis A., 1958, 104]. Dažnai darybinis ver- tinys traktuojamas kaip pamorfemė žodžio kopija [Sanskis N., 1972, 306]. Pastaruoju metu darybinį vertinį siūloma vadinti sfruktūriniu-semantiniu vertiniu, nes toks ver- tinys kopijuoja šaltinio struktūrą ir perima jo semantiką*. Darybinis vertinys — žodis, sudarytas iš savų darybos formantų, pagrįstas šaltinio motyvacija ir atgaminantis šaltinio reikšmę. Pa- prastai darybinis vertinys turi dabartinę šaltinio reikšmę, nors kartais jis gali atkurti ir etimologinę jo reikšmę. Pastarąją vertinys atkuria tik tokiu atveju, kai iš šaltinio motyvacijos nematyti, kodėl toks žodžio turinys turi tokią išraišką, pavyzdžiui, gr. geometria, plg. rus. 3emaemepue. Darybinio vertinio sąvoka kartais be reikalo esti praplečiama: jis suprantamas ne tik kaip žodis, bet ir kaip žodžių junginys, nukopijuotas iš sudurtinio šaltinio. Tokiais atvejais teigiama, jog šaltinis yra sudurtinis žodis, todėl pagal jį sudarytas vertinys turi būti darybinis. Tai nėra teisinga nuomonė. Paprastai vertiniai skirstomi į darybinius ne pagal šaltinį, bet pagal pačio vertinio sudarymo būdą. Todėl žodžių junginys negali būti darybiniu vertiniu. Tokios nuomonės laikomasi ir šiame straips- nyje. * Kai kurie kalbininkai tokiai sąvokai nusakyti vartoja terminą ucmourur xaabkuposarus (Don- dukovas U. — Ž. Š., 1972, 105). Kiti — asstk-ucmounux [Ivanovas V., 1973, 11; Sanskis N., 1955, 32; Bulachovskis L., 1953, 127]. Dar kiti kalbininkai vartoja terminus npomomun ar UHO3bli4HbL i opueunaa [Deribas V., 1972, 84; Roitenbergas F., 1953, 15; Jefremovas L., 1960, 21]. Dabartiniu metu L. Jefremovas siūlo vartoti terminą kaaoxupyemsiii 06sexm [Osnovy, 1974, 61 — 64]. Lietuvių kalbotyroje šiai sąvokai nusakyti pradėtas vartoti terminas kalba-šaltinis [Keinys S., 1974, 41]. Mūsu nuomone, tiksliausiai šią sąvoką išreikštų terminas vertinio šaltinis. * Tokios nuomonės laikosi B. Tatarincevas (1974, 7), vadindamas vertinį semantine ar struktūrine- semantine kitos kalbos žodžio kopija. E. Šaachmedovas (1974) išskiria du pagrindinius vertinių darybos būdus — struktūrinį ir semantinį. Struktūrinių ir struktūrinių-semantinių vertinių ter- minus vartoja V. Jarceva (1969, 21) ir V. Ivanovas (1973, 105). ai 144 Darybinių vertinių klasifikacija | lentelė | Santykis su šaltiniu Santykis su | tikslieji netikslieji | adekvatieji | neadekvatieji tiesioginiai | netiesioginiai pagrindiniu | Vertiniai vertiniai vertiniai | vertiniai vertiniai | vertiniai žodžiu pees (semantikos atžvilgiu) (darybos atžvilgiu) (kilmės atžvilgiu) | | . . . - . 47 . - | Priešdėliniai priešdėli- priešdėlinis |priešdėlinis |priešdėlinis |priešdėlinis |priešdėlinis vertiniai nis tikslu- netikslusis adekvatusis | neadekvatusis tiesioginis | netiesioginis sis | 2 3 4 5 6 Priesaginiai | priesagi- priesaginis | priesaginis priesaginis "priesaginis | | Driesaginis vertiniai nis tikslu-| netikslusis adekvatusis | neadekvatusis tiesioginis | netiesioginis | sis | | | 7 8 9 10 | 11 | 12 Galaniniai galūninis | galGininis galūninis galūninis | galūninis | galūninis vertiniai tikslusis | netikslusis |adekvatusis |neadekvatusis| tiesioginis | netiesioginis 13 14 15 15.7 art ją | 18 Sudurtiniai | sudurtinis sudurtinis sudurtinis | sudurtinis | sudurtinis | sudurtinis vertiniai tikslusis | netikslusis | adekvatusis neadekvatusis tiesioginis | netiesioginis 19 20 | 22 | 23 24 21 | Kai kurie kalbininkai darybinius vertinius skirsto tik į tiksliuosius, netiksliuosius ir pusiau vertinius. Paprastai tokį skirstymą apsprendžia vertinio santykis su $alti- niu. Kiti kalbininkai darybinius vertinius skirsto pagal darybos formantus (darybos afiksus). Toks skirstymas išryškėja iš vertinio santykio su pagrindiniu savosios kal- bos žodžiu. Matyt, tikslinga imti abu klasifikacinius požymius: vertinio santykį su šaltiniu ir vertinio santykį su pagrindiniu žodžiu. Šito reikalauja ir pati darybinių vertinių dvilypė prigimtis. Tokia analizė išryškina detalesnę darybinių vertinių kla- sifikaciją. Vertinius pagal santykį su pagrindiniu žodžiu galima skirstyti į priešdėli- nius, priesaginius, galūninius ir sudurtinius, o pagal santykį su šaltiniu — į tiksliuo- sius ir netiksliuosius (semantikos atžvilgiu), į tiesioginius ir netiesioginius (kilmės atžvilgiu), į adekvačius ir neadekvačius (darybos atžvilgiu) ir pan. (žr. 1 lentelę). Be abejo, tokią klasifikaciją lemia lietuvių kalbos darybos polinkiai bei kitų kalbų analogija. Tačiau, mūsų nuomone, darybinių vertinių klasifikacija turi remtis dviem pagrindiniais klasifikaciniais požymiais: vertinio santykiu su šaltiniu ir vertinio san- tykiu su pagrindiniu žodžiu. Šiame straipsnyje aptariami priešdėliniai ir priesaginiai darybiniai vertiniai. Analizuojami šių vertinių santykiai su šaltiniu ir pagrindiniu savosios kalbos žodžiu. Iš tokios analizės išryškėja vertinių motyvacija ir pati vertinių daryba. Medžiaga imama iš įvairių spausdintų šaltinių: terminų žodynų, mokslinių ir mokslo populia- rinimo žurnalų, aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų vadovėlių ir kt. Tokia įvairiarūšė medžiaga padeda geriau nustatyti atitinkamus priešdėlinių ir priesagi- nių darybinių vertinių darybos polinkius bei išryškinti jų vertinimo kriterijus. 10. Užs. Nr. 1554 145 2. Priešdėlinių vertinių apžvalga Svarbi ypatybė, skirianti priešdėlių vedinius nuo priesagų vedinių, yra ta, kad priešdėliai daugeliu atvejų nepakeičia pagrindinio žodžio gramatinio statuso, t. y. jo priklausymo kuriai nors kalbos daliai. Kai kurie kalbininkai šią jų ypatybę vadina klasifikacinės reikšmės neturėjimu ir laiko svarbiu šios rūšies vedinių skiriamuoju bruožu [Levkovskaja K., 1960, 86]. Ši ypatybė leidžia gretinti priešdėlių vedinius su "„sudurtiniais žodžiais. Be to, priešdėlis, kaip žodžių darybos formantas, vedinyje išlieka fonetiškai, morfologiškai ir semantiškai savarankiškesnis, negu priesaga. Ta- čiau produktyvumu priešdėlių vediniai vis dėlto toli atsilieka nuo kitų vedinių. S. Kei- nio duomenimis, „,Rusų— lietuvių kalbų politechniniame žodyne“ (V., 1959) ir „Rusų lietuvių —angly kalbų skaičiavimo technikos terminų žodyne“ (V., 1971) daugiau kaip trys ketvirtadaliai pateiktų darinių (iš viso per 4300) yra priesagų ve- diniai (apie 3400). Terminų su priešdėliais daroma tik apie 29, [Keinys S., 1975a, 15]. ,,Lietuviy kalbos gramatikoje“ nurodoma, kad literatūrinės kalbos daiktavardžių daryboje yra vartojami šie priešdėliai: ant-, apy- (ap-, api-), at- (ata-, ato-), be-, į-, iš-, ne-, nuo-, pa-, per-, po-, pra-, prie-, pries-, pro-, są- (sam-, san-), už- (užu-, užuo-) [Gramatika, 1965, 423]. Pagal produktyvumą V. Urbutis šiuos priešdėlius išdėsto taip: pa-, už- (uZu-, užuo-), ant-, prie-, ne-, į-, apy- (ap-, api-), po-, be-, prieš-, at- (ata-, ato-), iš-, per-, pro-, nuo-, pra-, są- (sam-, san-) [Urbutis V., 1971, 30]. Be to, minėtoje gramatikoje pateikiama ir 19 ryškesnių tarptautinių priešdėlių: a-, anti-, ark(i)-, dis-, eks-, for-, infra-, ko(n)-, kontr(a)-, meta-, peri-, pro-, proto-, re-, sub-, super-, trans-, ultra-, vice-. Dabartinėje mūsų politechnikos terminijoje vertiniai dažniau daromi tik su šiais priešdėliais: a) lietuviškais ant-, at(o)-, ne-, pa-, po-, prieš-, virš-; b) tarptautiniais anti-, infra-, pro-, sub-, super-, ultra- ir t. t. Daiktavardžiai su tarptautiniais priešdė- liais paprastai išlaiko nepakeistą pagrindinio daiktavardžio galūnę. Be to, dalis tokių vertinių daroma iš darybiškai sudėtingų priesaginių vedinių, pvz.: postišvalymas (skaičiavimo technika), antisutapimas (fizika), superlaidininkas (fizika) ir pan. Prie šių vedinių gretinami dar su įvairiais kitais prefiksoidais sudaryti vertiniai, pvz.: milikiurvalandė (fizika), stopmygtukas (skaičiavimo technika), televaldymas (automa- tika), servodaugintuvas (skaičiavimo technika) ir pan. Visus tokius vedinius su tarp- tautiniais priešdėliais ir prefiksoidais laikysime pusiau vertiniais ir šiame straips- nyje jų neaptarsime. Be to, prie pusiau vertinių pritampa ir vediniai, padaryti iš lie- tuviško priešdėlio ir tarptautinio Žodžio, pvz.: paprogramė (skaičiavimo technika) — rus. noonpozpamma || angl. subprogram(me). Tokie vertiniai dabar darosi vis dažnes- ni, ir jie retkarčiais esti koreguojami dar vienu priešdėliu (pvz., subpaprogramė). Politechnikos terminijoje šalia priešdėlinių vertinių — tikrųjų šios srities termi- nų — yra ir tokių vedinių, kurie sudaryti ne kaip šios srities terminai, bet perimti jau gatavi įvardyti specialioms įvairių technikos šakų sąvokoms, pvz.: pogrupis (skaičia- vimo technika) ir pan. Tokie vertiniai taip pat neįeina į mūsų apžvalgos objektą. Toliau aptarsime lietuviškus politechnikos terminijoje vartojamus vertinius pa- gal atskirus priešdėlius. Priešdėlių ant-, virš-* vertiniai. Su priešdėliu ant- sudaryti vertiniai politech- nikos terminijoje dažniausiai nurodo pagrindiniu žodžiu įvardijamo terminologinio designato perviršį. Tam pačiam reikalui kartais pavartojamas ir priešdėlis virš- (plg. antįtampis ir vir§itampis). Abu vertinių priešdėliai atitinka rusiškus priešdėlius XaO-, ceepx-, vok. iiber-, angl. super-, over-. Priešdėlių ant- ir virš- vartosena šiuo atveju dar nėra kaip reikiant sunorminta, dažnesni yra priešdėlio ant- vertiniai, pvz.: antsrovis (fizika)<—rus. ceepxmox, angl. supercurrent, antslėgis (fizika)<-rus. ceepxdasienue, angl. superpressure ir pan. 4 Šiuo atveju prielinksnis virš pereina į priešdėlių grupę. Su juo sudaryti vertiniai laikomi priešdė- lio virš- vertiniais. 146 „Priešdėlio pries- vertiniai. Šiais priešdėliais dažniausiai verčiama: rusiškas priešdėlis npomue-, vokiški gegen-, vor-, angliškas counter- (ir tarptautinis kontra-). Vertiniai dažniausiai nurodo pagrindiniu žodžiu įvardijamo terminologinio designa- to tam tikrą priešpriešą, pvz.: priešslėgis (fizika)— rus. npomueodaenenue, vok. Gegendruck ir pan. Vertiniai tokiu atveju daromi iš priesagų bei galūnių vedinių, pvz.: priešstiprintuvis (fizika)<-rus. npedycurumens, priesitampis (fizika)<-vok. Vorspan- nung ir pan. Priešdėlių po-, pa- vertiniai. Šiais prieSdéliais dažniausiai verčiama: rusiškas priešdėlis nod-, angliškas (ir tarptautinis) sub-, vokiškas unter-. Vertiniai dažniausiai nurodo pagrindiniu žodžiu įvardijamo terminologinio designato smulkesnį vienetą; pvz.: pokalbé (kibernetika) rus. nods 2361, angl. sublanguage, posritė (skaičiavimo technika)<-rus. nodo6.racme, angl. subregion, poerdvis (f izika)—ruūs. nodnpocmpan- cmeo, angl. subspace, vok. Unterraum ir pan. PrieSdélio ne- vertiniai. Šiuo priešdėliu paprastai verčiama: rusiškas prieš- dėlis xe-, angliški non-, un-, vokiškas nicht-, un-. Vertiniai paprastai nurodo pagrindi- niu žodžiu įvardijamo terminologinio designato neigtinę priešpriešą, pvz.: nelai- dininkas (fizika)<—rūus. KenpoeoOdKux, vok. Nichtleiter ir pan. Priešdėlinių vertinių negausumas lietuviškoje politechnikos terminijoje neleidžia daryti platesnių apibendrinamųjų išvadų. Iš to, kas mūsų pasakyta apie priešdėlinius vertinius, galima konstatuoti tik du dalykus: 1) priešdėliniai vertiniai lietuviškoje politechnikos terminijoje paprastai kuriami tuo atveju, kai išvestinis terminologinis designatas išreiškiamas per pagrindinį designatą ir su pastaruoju esti susijęs tam tik- rais klasifikaciniais ryšiais; 2) dabartinėje lietuviškoje politechnikos terminijoje prieš- dėliniai vertiniai vis dažniau daromi iš įvairių priesagų vedinių. 3. Priesaginių vertinių apžvalga Visus politechnikos terminijoje vartojamus priesaginius darybinius vertinius ga- lima skirstyti į dvi grupes. Pirmajai grupei priklauso tokie vertiniai, kurie pagal san- tykį su šaltiniu ir pagrindiniu žodžiu laikytini realiaisiais (tikraisiais) vertiniais. Paprastai tokių vertinių jau pats pagrindinis žodis esti vertinys. Antrajai grupei skir- tini tokie priesaginiai darybiniai vertiniai, kurie tik pagal santykį su šaltiniu laikyti- ni vertiniais. Pagal santykį su pagrindiniu savosios kalbos žodžiu tokie vertiniai esti reliatyvūs, nes jų pagrindinis žodis savas, lietuviškas. Todėl griežtai atskirti vertinį ir vedinį šiuo atveju neįmanoma. Galima tiktai nurodyti vienos ar kitos kalbos po- veikį, dėl kurio atsiranda panašių neologizmų. Pirmajai grupei priklauso daugelis politechnikos terminijoje vartojamų vertinių su priesaga -imas. Rusų kalboje šią priesagą atitinka priesaga -exue, vokiečių -ung, anglų -ing. Priesagos -imas vertiniais pavadinamas pats veiksmas, vyksmas, bū- sena. Šios rūšies vertiniai yra sudaryti iš priešdėlinių veiksmažodžių. Tokie vertiniai pagal santykį su šaltiniu yra adekvatūs (darybos atžvilgiu) ir dažniausiai tikslūs (se- mantikos atžvilgiu). Todėl juos lengva atskirti iš kitų tokio pat tipo lietuviškų vedinių. Be to, šių vertinių pagrindinis žodis pats esti vertinys. Šių priesagos -imas vertinių motyvacija nustatoma dvigubais ryšiais, iš kurių išryškėja motyvuojančiojo ir moty- vuojamojo struktūrinė ir semantinė sąsaja, pvz., apvandeninti — apvandeninimas (te- chnika) plg. rus. 06600Kenue, vok. Bewdsserung; įanglinti — įanglinimas (technika) plg. rus. xayznepodicusanue, vok. Durchkohlung ; nuanglinti->nuanglinimas (technika) plg. rus. obGesyeaepoxcusarue, vok. Kohlenstoffentziehung: nuriebalinti->nurieba- linimas (technika) plg. rus. 06essxcupueanue, vok. Entfetung: nuvandeninti->nuvan- deninimas (skaičiavimo technika) plg. rus. 06eseomxueanue, vok. Entwdsserung. Kartais pagal vieną šaltinį sudaromi du lietuviški priesagos -imas vertiniai ir lygia- 10* 147 grečiai vartojami politechnikos terminijoje, pvz., inulinti—jnulinimas (technika) ir įžeminti->įžeminimas (technika) plg. rus. sasemaerue, angl. earting. Antroji grupė kiek įvairesnė. Jai priklauso tokie priesaginiai vertiniai. Priesagos -tuvas vertiniai. Rusų kalboje šią priesagą atitinka priesagos -meas, -HUK, -4UK, vokiečių -er, anglų -er, -or. Priesagos -tuvas vertiniais pavadinami įvairūs įrankiai, prietaisai, mechanizmai. Tai iš esmės sutampa su literatūrinės ir liaudies kalbos priesagos -tuvas vedinių darybos polinkiais. Tik literatūrinėje kalboje vartojami tokie vediniai darybiškai dažniausiai esti susiję su nepriešdėliniais veiks- mažodžiais, o vertiniai — su priešdėliniais. Priešdėliniai veiksmažodžiai, matyt, dažniau pasirenkami dėl kitų kalbų terminijos įtakos. Tokie priesagos -tuvas verti- niai kilmės požiūriu (pagal santykį su šaltiniu) laikytini vertiniais, O struktūros po- žiūriu (pagal santykį su pagrindiniu žodžiu) — vediniais. Todėl panašūs vertiniai va- dintini reliatyviaisiais, pvz., atskirti—atskirtuvas (šiluminė technika) plg. rus. omade- aumeas, angl. separator; iskrauti—iskrautuvas (technika) plg. rus. pasepyxcameas, vok. Auslader, angl. discharger; nuimti—nuimtuvas (skaičiavimo technika) plg. rus. cCSennHnuK, vok. Abnehmer: numesti->numestuvas (technika) plg. rus. copacoisanieno, angl. kicker; pašildyti->pašildytuvas (technika) plg. rus. noJdo2peeameno, angl. hea- ter; perkaitinti->perkaitintuvas (šiluminė technika) plg. rus. nepe2peeameno, vok. Uberhitzer: pertraukti->pertrauktuvas (technika) plg. rus. npepoteameno, angl. interrupter; praplauti—praplautuvas (technika) plg. rus. npomsieameas, vok. Wascher, angl. washer; priimti—priimtuvas (fizika) plg. rus. npuemrux, vok. Empfinger ir pan. Be to, daugelis šių vertiniy politechnikos terminijoje vartojami greta nepries- déliniu priesagos -tuvas vedinių. Tokia vartosena parodo, kad priešdėliniai variantai yra atsiradę dėl kitų kalbų įtakos, todėl jie laikytini vertiniais, pvz., skirtuvas ir at- skirtuvas (šiluminė technika) plg. rus. omdeaumeas, angl. separator; imtuvas ir pri- imtuvas (fizika) plg. rus. npuemnux, vok Empfinger; kreiptuvas ir nukreiptuvas (technika) plg. rus. omkaonumens, angl. deflector; šildytuvas ir pašildytuvas (technika) plg. rus. nodoepesamens, angl. heater; plautuvas ir praplautuvas (technika) plg. rus. npomsisamens, vok. Wiischer, angl. washer ir t. t. Siu vertiniy motyvacija nustatoma dvigubais ryšiais (semantine ir struktūrine vertinio — šaltinio ir vertinio — pagrin- dinio žodžio sąsaja). Kartais natūralus vertinio santykis su pagrindiniu žodžiu pažeidžiamas. Tuomet priešdėliniai priesagos -fuvas vertiniai esti netaisyklingi ir nekūrybiški, pvz., nukreip- tuvas (technika) plg. rus. omkKA0Hume.no, angl. deflector; pašildytuvas (technika) plg. rus. nodoepeeamens, angl. heater ir kt. Priesagos -iklis vertiniai. Šios priesagos vertiniais politechnikos termini- joje pavadinami: a) paprastesni prietaisai ar jų dalys ir b) įvairios cheminės medžia- gos. Didelė dalis prietaisus pavadinančių priesagos -iklis (rus. -me1b, angl. -er, -or, vok. -er) vertinių sudaryta iš priešdėlinių veiksmažodžių. Panašiai kaip ir priesagos -tuvas vertinių daryboje šio tipo vertiniams priešdėliniai veiksmažodžiai pasirenkami dėl kitų kalbų analogijos. Todėl pagal santykį su šaltiniu jie laikytini vertiniais, o pagal santykį su pagrindiniu žodžiu gali būti vediniai. Griežtai atskirti tokių vertinių taip pat neįmanoma. Galima konstatuoti tik tą faktą, kad lietuvių literatūrinėje kal- boje įprastesni yra nepriešdėliniai šios priesagos vediniai. Priešdėliniai priesagos -iklis terminologiniai naujadarai politechnikos terminijoje yra atsiradę dėl kitų kal- bų įtakos. Dalis jų laikytini vertiniais, nes jie darybiškai ir semantiškai adekvatūs su savo šaltiniu, pvz., atskyriklis (technika) plg. rus. omdeaumeas, angl. separator; numetiklis (šiluminė technika) plg. rus. cOpaceiéamens, angl. kicker; nustūmiklis (technika) plg. rus. ommaakusameas, angl. repeler; perjungiklis (technika) plg. rus. nepekawuamens, vok. Umschalter; sujungiklis (technika) plg. rus. coedurumens, angl. connecter; perkroviklis (technika) plg. rus. nepezpyncameno, angl. shifter , 148 praploviklis (technika) plg. rus. npomeisamens, vok. Wiischer, angl. washer; išstū- miklis (technika) plg. rus. eormeckumeno, vok. Verdringer. Keletas priesagos -iklis vertinių politechnikos terminijoje eina įvairių cheminių medžiagų pavadinimais. Tokie vertiniai susiję su priešdėliniais veiksmažodžiais, pvz., nuspalviklis (technika) plg. rus. okpacumeas; praskiediklis (chemija) plg. rus. pa3- 6aeumeno ir pan., nors kartais priešdėliniai veiksmažodžiai pasirenkami be reikalo (praskiediklis plg. rus. pas6aeumeno). Dabartinėje politechnikos terminijoje gana daug vartojama ir nepriešdėlinių priesagos -iklis terminologinių naujadarų, reiš- kiančių cheminių medžiagų pavadinimus. Šie neologizmai taip pat laikytini verti- niais, nes sudaryti pagal kitų kalbų analogiją, pvz., aušiklis (fizika) plg. rus. oxaa- JdOumeAo; ésdiklis (technika) plg. rus. mpasumeas, vok. Atzer; jungiklis (technika) plg. rus. coeduxumeno, vok. Verbindungsmitter; kietiklis (technika) plg. rus. omeep- Oumeo, angl. hardener; liesiklis (technika) plg. rus. omowumeas; lėtiklis (technika) plg. rus. samedaumens, vok. Verzėgerer; minkštiklis (technika) plg. rus. mseuumens, angl. softener. ; Priesagos -iklis vertiniai lietuviškoje politechnikos terminijoje sudaromi iš priešdė- linių veiksmažodžių. Šie vertiniai reliatyvūs, nes pagrindinis žodis esti savas, lietu- viškas. Toks darybos polinkis būdingas ir priesagos -tuvas vertiniams. Todėl labai griežtai skirti priesagų -tuvas ir -iklis vertinių neįmanoma. Galima daryti prielaidą, kad dažniausiai šių priesagų vertiniai susiję su priešdėliniais veiksmažodžiais, Dary- binė priesagų -fuvas ir -iklis vertinių motyvacija išryškėja iš struktūrinės ir semanti- nės vertinio — šaltinio ir vertinio — pagrindinio žodžio sąsajos. Pastaruoju metu politechnikos terminijoje labai dažnai priesagų -tuvas ir -iklis vertiniai vartojami sudėtiniuose pilnutiniuose terminuose*, kaip stiprintuvas-išlygin- tuvas (technika) plg. rus. ycuaumeano-soinpamumens, angl. amplifier-rectifier; perjun- giklis-skyriklis (technika) plg. rus. nepexaouameas-omoeaumeas, angl. switch-sepa- rator; pertauktuvas-skirstytuvas (technika) plg. rus. npepoeamens6-pacnpedenumeno, angl. interrupter-distributor, vok. Unterbrecher-Verteiler ir pan. Tokia sudėtinių pilnutinių terminų vartosena — pateisinama. Juose brūkšneliu jungiami du lygia- reikšmiai, vienodai tarp savęs santykiaujantys daiktavardžiai, kurių vienas esti vertinys. Tačiau apskritai tokie sudėtingų mašinų pavadinimai nėra patogūs. To- kiais atvejais siūloma įvardyti tik specifinę funkciją (bendresnė bus ir taip supranta- ma). Kitais atvejais tokius sudėtinius pilnutinius terminus vertėtų pakeisti derina- maisiais junginiais — sudėtiniais terminais [Balašaitis A., 1977, 20]. Rusų kalbos priesaga -meas, anglų -er, -or, vokiečių -er lietuvių kalboje atitinka dar priesagas -ėjas, -tojas. Su šiomis priesagomis rusų, dažnai anglų ir vokiečių kalbose sudaryti daiktavardžiai įvardija ir veikėjus, ir daiktus. Apskritai pagal reikš- mę rusų k. priesagą -meas dabartiniu metu reikėtų laikyti abstrakčia, mažiausiai tu- rinčią konkrečių reikšmių, priskiriančių ją prie tam tikros, griežtai apribotos seman- tinės žodžių grupės. Daug tikslesnė priesagos -me/6 senoji gramatinė reikšmė, ati- tinkanti lietuviškas priesagas -éjas, -tojas. Todėl su priesagos -me/ vartosena susijęs semantinis dvilypumas. Pirma, ir toliau sudaromi su priesaga -mne16 rusų k. daikta- vardžiai, turį veikėjo (žmogaus) reikšmę. Antra vertus, vis daugiau, ypač specialioje technikos terminijos vartosenoje, atsiranda su ta priesaga žodžių, reiškiančių daiktus, priemones ar net abstrakčius komponentus [Sorokinas J., 1965, 229]. Be abejo, toks šios priesagos semantinis dvilypumas turėjo įtakos lietuvių kalboje vartojamiems atitinkamiems šios priesagos vertiniams. Todėl dėl tokios analogijos su rusų, kartais anglų ir vokiečių kalbomis lietuviškoje politechnikos terminijoje atsiranda dvejopa šios priesagos vertinių vartosena: a) taisyklinga, b) netaisyklinga. * Rusų lingvistinėje literatūroje panašūs terminai vadinami „C.I0>xxHOcOcTaBHbleė TEpMHHbI“ arba „AByXOCHOBbIe CJIOxKEeHHsi“ [Andrejevas N., 1963, 119—134]. 149 Lietuvių kalboje šios priesagos skiriamos. Veikėjų ar veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimams nusakyti vartojamos priesagos -ėjas, -tojas plg. rus. -Mme/1b, angl. -er, -or, vok. -er, 0 įvairių prietaisų, mechanizmų ar jų dalių pavadinimai suda- romi su priesagomis -tuvas, -iklis plg. rus. taip pat -meas, angl. -er, -or, vok. -er, pvz., angl. finder plg. liet. 1. ieškiklis. 2. ieškotojas; rus. depacameas, angl. holder, vok. Halter plg. liet. 1. laikiklis. 2. laikytojas; rus. Hocumeas, angl. carrier, vok. Trager plg. liet. 1. nešėjas. 2. nešiklis ir pan. Lietuviškoje politechnikos terminijoje su šiomis priesagomis sudaryti vertiniai yra artimesni veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimams. Tokiais vertiniais dažniausiai pavadinami ne patys asmenys, pvz., vartotojas plg. rus. nompebumeas, sukėlėjas plg. rus. 6036ydumeans: Nagrinėjamas optimizacijos uždavinys, kai turima vartotojų, kurių kiekvienas sudarytas iš k, (i=1, ... n) resursą vartojančių elementų. Deguonis laikomas neginčijamu katilo metalo korozijos sukéléju. Šiais vertiniais negyviems objektams perkeltine prasme suteikiamas veikėjo, grei- čiau veiksmažodinės ypatybės turėtojo pavadinimas plg. dar gamykla gamintoja rus. 3asod-npoussodumeasv, gamykla teršėja rus. 3a6000-30epasKumeno, gamykla tiekėja rus. 3a800-nocmaswuk ir pan. Tik loginiu atžvilgiu tokie terminai, kaip ga- mykla gamintoja, gamykla tiekėja nesuprantami, nes kiekviena gamykla ką nors ga- mina ir tiekia. Apskritai tokia priesagų -ėjas, -tojas vertinių vartosena politechnikos terminijoje yra pateisinama, nes semantinė ir struktūrinė sąsaja vertinio — šaltinio ir vertinio — pagrindinio Žodžio nepažeista. Vertinys darybiškai motyvuotas ir perima darybinę šaltinio motyvaciją. Kartais dėl semantinio priesagos -meas dvilypumo lietuviškoje politechnikos ter- minijoje verčiama ir gana daug vartojama netaisyklingų vertinių. Jų esti trejopų. Vienų vertinių netaisyklingumas susijęs su pagrindiniu žodžiu, kuris netinkamai pa- rinktas. Tokiais atvejais pažeidžiama vertinio ir pagrindinio Žodžio semantinė sąsaja. Toks darybiškai adekvatus savo šaltiniui priesaginis darybinis vertinys semantiniu atžvilgiu yra netikslus ir netaisyklingas, pvz., nešėjas plg. rus. Hocumeas, angl. carrier, vok. Trager || izotopo nešėjas“, rus. Hocumeaov u3omona, angl. izotopic carrier, vok. Izotopentrūger || krūvio nešėjas, rus. Hocumeas sapada, angl. charge carrier, vok. Ladungstrager || šalutinis nešėjas, rus. HEOCHOBHO LU Hocumens, angl. minority carrier, vok. Minoritdtstrdger (fizika). Kitų vertiniy, vartojamų politechnikos terminijoje, netaisyklingumas susijęs su pačios priesagos netaisyklinga vartosena, pvz., atšako- tojas (technika) plg. rus. omeemeumeas, angl. coupler; perjungėjas (technika) plg. rus. nepexawouamens, angl. reverser, vok. Umschalter; žadintojas (technika) plg. rus. 8036y0ume/o, angl. exciter; nutraukėjas (technika) plg. rus. npepsisameas, angl. interrupter ir pan. Dar kitais priesagų -ėjas, -tojas vertiniais netaisyklingai pavadina- mos medžiagos, pvz., įliepsnodintojas (technika) plg. rus. 60cnmanMeKHumenob; gaivin- tojas (technika) plg. rus. 6ocemaxoeumeno; atšaldytojas (technika) plg. rus. ox1ad0u- meas ir pan. Daugiausia tokių netaisyklingų priesaginių darybinių vertinių esti specialiųjų vi- durinių mokyklų vadovėliuose ir moksliniuose Žurnaluose. Šių vertinių motyvacija yra nepagrįsta. Neaiški ir darybinė bei semantinė vertinio ir pagrindinio žodžio są- saja. Todėl tokie akli vertiniai neatitinka lietuvių kalbos žodžių darybos normų. Ter- minologijoje panašiems prietaisams ar medžiagoms pavadinti vartotinos kitos prie- sagos, kurias galima specializuoti [Keinys S., 1975b, 7—53]. Priesagų -ėjas, -tojas vertiniai, vartojami lietuviškoje politechnikos terminijoje, yra artimesni veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimams. Dėl rusų k. priesa- gos -meab bei kitose kalbose vartojamų analogiškų priesagų semantinio dvilypumo 4 Sie sudėtiniai terminai nelaikomi darybiniais vertiniais. Tačiau jų komponentas — nešėjas — yra darybinis vertinys, todėl analizuojama šio vertinio semantika. 150 sudaroma nemaža netaisyklingų vertinių. Vieniems parenkamas netinkamas pagrin- dinis veiksmažodis. Tokių vertinių esti terminų žodynuose. Kitų vertinių netaisyk- lingumas susijęs su pačios priesagos netaisyklinga vartosena. Šios rūšies vertinių dažniausiai esti specialiųjų vidurinių mokyklų vadovėliuose. Priesagos -umas vertiniai. Rusų kalboje šią priesagą atitinka priesaga -0cmb, anglų -bility, vokiečių -keit. Priesagos -umas vertiniai pavadina apibendrintą, atsietą, iš pagrindinio žodžio reikšmės išplaukiančią ypatybę, savybę arba būseną. Tokie vertiniai dažniausiai yra išverčiami iš rusų k. neveikiamosios rūšies esamojo I. dalyvių, pvz., apdirba—apdirbamas—apdirbamumas (technika) plg. rus. 06pa6a- moteaem-—>00pa6ambieaembiti—>06pa6bambieaenocmo, vok. Bearbeitbarkeit; pasi- kartoja — pasikartojamas->pasikartojamumas (skaičiavimo technika) plg. rus. no- 8MOPACMEA—>NOBMOPACMbLU—>N0BMOPAEMOCME; atstato—atstatomas—atstatomu- mas (skaičiavimo technika) plg. rus. eoccrmanasausaem—»eoccmanasausaemolii— soccmanasaueaemocme, angl. restorability; jgeria—>jgeriamas—igeriamumas (tech- nika) plg. rus. snumeisaem—enumeisaemolii—enumeoleaemocmes; neapvercia—-neap- verciamas—neapverciamumas (šiluminė technika) plg. rus. wenepesepmoieaem— Henepesepmoléaemslii — Henepesepmolgaemocms, vok. Unkenterbarkeit; suspau- dzia—suspaudZiamas — suspaudZiamumas (technika) plg. rus. cacumaem — cucumae- Moll —cocumaemocmes, angl. compressibility ir t. t. Sie vertiniai esti darybiskai adek- vatus ir semantiSkai tikslūs. Politechnikos terminijoje vartojama keletas šios priesagos vertiniy, kurie seman- tiškai tikslūs, tačiau darybiškai nėra adekvatūs, nes lietuvių kalbos darybos polin- kiai su vertinio šaltinio (šiuo atveju rusų kalbos) darybos polinkiais nesutampa, pvz., užsidegamumas (technika) plg rus. camososeapaemocme; atsistatomumas (skaičia- vimo technika) plg. rus. camosoccmarasausaemocme, angl. self-restorability ir pan. Priesagos -umas vertiniai dažniausiai daromi iš neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių. Pagrindinis šių vertinių žodis esti priešdėlinis. Tokie vertiniai su savo šaltiniu yra adekvatūs ir tikslūs, tik kartais per daug griozdiški. Apskritai imant, priesagų -umas vedinių darymas lietuvių kalboje iš dalyvių nėra įprastas. Tačiau tokie dalyviniai šios priesagos vediniai yra išplitę ir toliau plinta terminologijoje. Jų plitimą galima paaiškinti kitų kalbų, ypač rusų kal- bos, įtaka. Todėl politechnikos terminijoje greta naujadarų vartojami ir šios priesagos reliatyvūs darybiniai vertiniai, sudaryti iš vardažodžių. Tokie vertiniai vadintini vardažodiniais. Politechnikos terminijoje vartojami ir veiksmažodiniai vertiniai (sudaryti iš veiksmažodžių). Vadinasi, visus priesaginius darybinius verti- nius galima skirstyti į realiuosius ir reliatyvuosius, veiksmažodinius ir vardažodinius. Veiksmažodiniai priesaginiai darybiniai vertiniai esti 5 tipų su priesagomis -imas (veiksmų pavadinimai), -tuvas (įrankių pavadinimai), -iklis (įrankių pavadinimai), ~ ėjas (veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai), -tojas (veiksmažodinės ypa- tybės turėtojų pavadinimai). Vardažodiniai priesaginiai darybiniai vertiniai vartoja- mi tik su priesaga -umas (ypatybių pavadinimai). Veiksmažodinių ir vardažodinių priesaginių darybinių vertinių darybinė motyvacija išryškėja iš dvigubų ryšių: struk- tūrinės ir semantinės vertinio — šaltinio ir vertinio — pagrindinio žodžio sąsajos. Literatūra Balašaitis A. Žemės ūkio specialistų kalbos rūpesčiai. — Kalbos kultūra. V., 1977, sąs. 33. Keinys S. Kurie-ne-kurie terminų darybos bruožai. — Kalbotyra. V., 1974, t. 25 (1). Keinys S. Lietuviškų technikos terminų darybos apžvalga. — Kalbų dėstymas. K., 1975 a. Keinys S. Priesaginė lietuviškų terminų daryba. — Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1975 b, t. 16. Lietuvių kalbos gramatika. V., 1965, t. 1. Laua A. Latviešu leksikologija. Riga, 1969. Lyberis A. ir Ulvydas K. Lietuvių literatūrinės kalbos leksikos praturtėjimas tarybinės santvarkos metais. — Kn.: Literatūra ir kalba. V., 1958, t. 3. 151 Anppees H. JI. u 3amGpxuuknii B. JI. Husennoe cji08006pa30BaHHe B CrOPTHBHO TepMHHOJIO- rnu. — B ku.: PassutHe coBpeMeHHoro pycckoro s3bika. M., 1963. Byaaxosckuii JI. A. Bsejnenne B s351iK03KHaxHe. M., 1953. T. 2. Įlepučac B. M. O 3auMCTBOBaHHH H KAJIbKHDpOBAHHH MPOM3BOJAHBIX CJIOB B PYCCKOM SI3blKe. DTH- MOJIOTHUECKHE HCCJIeOBaHus M0 pyCCKOMY s3niKy. — M.: M3x-so MTV, 1972. Burn. 7. Houaykos V.-)XK. III. KarskupoBannue B GypsiTcKOM Ji TepaTypHOM si3bike. — B ku.: Crujnnce- THKA H JIEKCHKOJIOTHS OypsiTCcKOro si3bika. ¥.raH-¥ je, 1972. Edpemos JI. II. KansknpoBanne H ero orsmune or 3aHMcTBOBAHHSA. — Hae. AH KasCCP. Cep. thuaos0ornH H HCKyccTBoBeaeHHst, 1960, swim. I. HBanos B. B. Tepmuuo/orust H 3aHMCTBOBAHHS B COBPEMEHHOM KHTAHCKOM s3bike. — M., 1973. Jleskosckas K. A. Mmennoe cji0B5006pa3soBanHe B COBpeMeHHOl HEMELKOil OOLIECTBEHHO-IO/IH- THYeCcKoil TepMHHOJIiorHH. — M., 1960. Myaanna P. K Bonpocy 0 pycckHx H HHTepHALHOHAJIbHbIX 3AHMCTBOBAHHAX IY TEM KaJIbKHDOBA- HHS B Ka3aXCKOM f3blke. — Vuenbie 3ariekH Kasaxckoro rocynupepcutera. SI35IK H ute: parypa. Aama-Ara, 1955. T. 19. OcHoBbi TEOpHH IEKCHYECKOro KaljibkHpOBaHHSA. (Vuečuoe nocobue.) — Aama-Ara, 1974. Mounomapenko JI. O. [po Tak 3BaHe ceMaHTHUuHe KalibkyBaHHsi. — Bicuuk KuiscbKoro yHisepcu- Tery. Cep. disosorii Ta xYypHajiicTHKH. Kuis, 1962, T. 5, Bun. I. PoirenGepr O. E. O pyccekHx 3aHMCTBOBAHHAX BO (PPAHILY3CKOM SI3bIKE B COBETCKYIO 3MOXY, — HuocrpaHnble si3bikH B mIKOJIe, 1953, Ne 4. Cepreesa JI. H. O HeKOTOpHIX OCOGEHHOCTSIX 3aHMCTBOBAHUS HEMELKHM S3bIKOM KOCMHUYECKOIl JIEKCHKH H3 pyCccKoro 3bIKa. Mccaeopanus no repMaHcKoii H poManckoit pusogornu. — Kues, 1976. Copoxun 10. C. PassiTie C/10BapHOTO COCTaBa PyCCKOro JintepatypHoro sibika B 30 —90-e roast XIX B. — M. —-JI., 1965. Tarapunues B. H. Pycckue u jekcuueckue 3aHMCTBOBAHHA B COBPEMEHHOM TYBHHCKOM si3biKe. — Kerabrn, 1974. Yp6yruc B. CinosooGpa3oBanue HMeH CYHIECTBHTE/bHbIX B COBPEMEHHOM JIHTOBCKOM $3bIKe. Astoped. gokT. auc. — Busbatoec, 1971. daexkenmtein K. O HexoTopbix TeopeTHuecKHX NpoO/IeMAX KAJIbKHpOBAHHAS. DTHMOJIOTrHYUeCKHE HCCJIeJ1OBAaHHSA No pycckomy si3bIKŲy. — M.: M3a.-so MTV, 1966, Buin. 5. Xera# M.A. K nousiTHio Kajibku. — YueHbie 3anucki TallKeHTCKOro roc. Ine. HH-Ta, 1 allkeHT, 1964, T. 45, Buin. 3. llaaxmenos 3. Ll. Boripochi Ka ibKupoBaHust ¢ pycckoro Ha y3bexkckuii s3biK. AH Y3CCP, 1974. lilanckuū H. M. [IepuBauust cio H Opa3eojiornueckHx oboporos. — B ku.: Pycckoe u caassiuc- Koe S1351KO3HaHHe. K 70-zetmio ua.-kop. AH CCCP P. H. Asanecosa. M., 1972. lilanckuū H. M. Jlekcuueckue u Opa3eojiornueckHe KaJIbKH B pyCCKOM fidbike. — Pycckuii si3bik B Kose, 1955, Ne 2. fipuesa B. H. CrpyKTypHO-CeMaHTHYECKHE KAJIbKH B YCJOBHAX AByA3buHA. — B KH.: Tesucwl HayyH. KOH(., nocBsileHHoi npob.ieme AByA3bIUHS H MHOrosi3biuus. M., 1969. Lietuvos TSR Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institutas NMPE®UKCAJIBHBIE U CY®DP UK CAJIbHBIE CJIOBOOBPA3OBATEJIbHBIE KAJIbKH B JIMTOBCKOW MOJIMTEXHHYECKOHW TEPMHHOJIOTHH Pe31iomMe B crarsbe aHa.jim3HpyIOTCA CJIOBO00pa30BaTe.JIbHbIe KAJIBKH MO IBYM aCMeKTaM: M0 OTHOLIEHHIO K CBOEMY HCTOYHHKY (OO bEKTY) H K HCXOJĮHOMY CJIOBY JIHTOBCKOTO si3bika. [To OTHOLIEHHIO K CBOE- MY HCTOUHHKY CJIOBOOOpa3OBATE.IbHbIE Ka/IbKH JAEJISATCA Ha TOYHBIE H HeTOUHEIe (IO ceMaHTHKe), ajieKBaATHbIe H HeaJleKBaTHbIE (NO CJI0B00G6pa30BaHHIO), KOCBEeHHbIE H HeNOCpejlCTBEHHbIe (M0 Npo- HCXOXKIEHHIO). [To orHomeHHIO K HCXOAHOMY CJIOBY JIMTOBCKOTO $i3blKa C/10BOOOpa30BaTe. 1bHBIE Ka/IbKH pa3- aensioTess Ha npedukcadabHble, CyOOĖOHKCANbHbICE, OJIEKTHBHbIE H CJOKHbIE. [Ipedukcanbhbie C/IOBOOOpa30BATEJIbHLICE KAJbKH B JHTOBCKOH MOJHTEXHHYECKOIl TEpMHHO- JIOTHH VIIOTpeOJISIOTCA C TaKHMH npeduxkcamu: ant-, virs- (cp. pyc. xHad-, csepx-, HeM. iiber-, alr. super-, over-), prieš- (cp. pyc. npomus-, HeM. gegen-, yor-, aHrJl. counter-), pa-, po- (cp. pyc. nod-, Hem. unter-, aur.. sub-), ne- (Cp. pyc. He-, HeM. nicht-, un-, aur. non-, un-). IlpemukcajibHbIe: CJIOBOOOpa30BATEJIbHbIE Ka/bKH B MOJHTEXHHYECKOH TEepMHHO.JIOTHH BOCHpO- H3BOASATCH JIHINb TOr/a, KOrja TpOH3BOJIHbIH TEpMHHOJ/IOTHUECKHH JCHTHAT BbIpaxKaeTCH uepes HCXOJIHBIH H TECHO CBA3aH C MOCJEJAHMM OMNpejie/1eHHBIMH K/IaCCH(ĖDHKALHOHHbIMH cBassamu. [Ipe- (ukcasbHBle CJIOBOOOpa30BATEJIbHbIE KaJbKH B COBpeMeHHOH JHTOBCKOIl MOJIHTEXHHYECKOIl Tep- MHHOJIOTHH BCE Yale BOCTPOM3BOAATCA OT cyduKca ibHBIX HOBOOGPA30BaHHIL. 152 CyOdunkcajibubie: C10B006pa30Ba Te/bHbIE KA.JIDKH TO OTHOLIEHHIO K HCXOJHOMY CJIOBY JIH- TOBCKOTO SI3bIKa ĮEJIATCA HA peaJibHble H PeJisiTHBHBIC. Peanbubie: CyOfHkcaJibHbIe: CJI0B000pa30BaTe.IbHbIe: KAJIbKH yale BCEro BOCIPOU3BOAATCH cybdukcom -imas (Cp. pyc. -exue, HEM. -Ung, AHT.I. -ing). [pynna peisiTHBHBIX CyOOHKCA.IbHBIX C/I0BOOOPA30BATE IbHEIX KajeK GoJee pasHOBHIHA. K Heit OTHOCHATCA KaJbKH C TAKHMA Cy(ohuKCaMi: -fuvas (cp. pyc. -meab, -HUK, -4UK, HEM. -er, aur. -er, -or), -iklis (cp. pyc. -meab, HeM. -er, aur.. -er, -or), -tojas, -éjas (cp. pyc. -meab, HEM. -er, aur. -er, -or), -umas (Cp. pyc. -0Cmb, HEM. -keit, aura. -bility). Ha ocHOBe jilepHBaiii BblIeJeHbl CJIeJĮyIOLIĮHe rp yTiTbl cydbuKcaIbHBIX C/10B000pa30BaTE.1b- HBIX KaJjiek: |) oTruarosbble H 2) OTbIMeHHbIC. Orr.aaroJibHbie Cy (uKcaIbHbIE c.108006pa3o- BATEJIbHbLIE KAJIbKH BOCIPOH3BOAATCA B OCHOBHOM OT npegHKCcaIbHbIX IJ1aro.I08. MoTuBanus OTrJIarOJbHBIX H OTHIMEHHBIX CY(pHKCAIbHBIX C.10B006PA30BATE IbHBIX Ka/IeK yCTaHOB/IeHA ABY- MS CBSI3SIMH (CTPYKTYPHOH H cemanTHueckoil). OTsivenHble cyhHKCaTbHbIE c.;10B000pa3oBaTe/ib- HbIe KAJIBKH BCE Ualle BOCMPOH3BOAATCA OT MpeduKcaibHBIX o6pa3oBaHuii. -