О развитии исследований по теме «Русский язык как средство межнационального общения» в филологических институтах АН СССР и национальных республик

SOCIALINĖS LINGVISTIKOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XIX (1979) Bukropua Ausekcanapopra HBAHOBA O PA3BHTHH HMCCJIEJĮJOBAHHA NO TEME ,,PYCCKHM SI3bIK KAK CPEACTBO ME)XHALIMOHAJIBHOTO OBINIEHHS“ B ®UJIOJIOTHYECKUX MHCTUTYTAX AH CCCP H HALIMOHAJIbHBIX PECIYBJIMK Bonpoc 0 si3bike MeKHALHOHANLHOTO OČINEHHS B HAllefi MHOTOHAIHOHAJIbHON CTpaHe SIBJISIETCS eJIOM roCy/apCTBeHHOH BaKHOCTH. [lapTusi H npaBHTesIbCTBO NPHAAIOT GOJIbIIOE 3HAYEHHE NpaBHJIbHOMY pELIeHHIO 3TOKH mpoGuembl. Harm yueHbIe-(DH/IOJIOTH, OTKJIHKASICb Ha AKTYAJIbHbIE BONpOCbI COBPEMEHHOCTH, Harmnpa- BHJIH CBOH yCHJIMs Ha PelIeHHe STHX BaxHbIX 3ajay. Pa6ora Bejerca B IByX Ha- TNPABJIECHUSX: TEOPETHYECKOM H MPAKTHUECKOM. B reopernueckoM acnekre BHHMAaHHE JIHHTBHCTOB HANpaBJIEHO Ha pas3paboTKy npobJieMbl (pyHKIHOHHPOBAHHSA PYCCKOTO S13bIKa B HAIMOHAJBHBIX pecnybianKax H 06/aacTsX (MECTO H POJib PYCCKOrO s3blKa KaK CPENCTBA MEKHALMOHAJIbHOTO OOIOLEHHSI B pa3BHTOM COLMATHCTHYECKOM OČInecTBe). PaspaGaThiBaoTcs BOIIPOCHI: 1) Teopernueckne OcCHOBbI paciupenusi cep (GyHKIHOHHPOBAHHS PYCCKOTO SI3bI- Ka B HalHOHAJIbHBIX pecnyO6JiMKax, 2) COIMO- H TIČHXOJIHHTBHCTHUECKHE (ak Toph pacripocTpaHeHHsi PYCCKOTO A3bIKA B YCJIOBHSX PABHOTIPABHOTO HALHOHA/IbHO-PYC- CKOTO JIBY#3bIYHSL, 3) KYAbTYPa petH B VCJIOBHSX ABYSI3bIYHS, 4) CONOCTABHTEJIbHO- THIOJIOTHYECKOE H3Y4YEHHE DPYCCKOTO H HAUMOHAJbHBIX SI3BIKOB, 5) mnpob.ema TEPMHHOJIOTHH B HAUMOHAJNLHOM SI3bIKE, €e COOTHOILEHHE C PYCCKOM H HHTepHa- IIMOHAJILHOH TePMHUHOJOTHEH. OcoGento Goubliioe 3HAUEHHE NpH/IaeTCH B HACTOSIIEE BDpeMA MPaKTHYECKOMY pellieHHio npoG/ieM pacnpocTpaHeHHS PYCCKOTO si3biKa, PaciIHPEHHIO cep ero (YHKUMOHHPOBAHHS, BHEJPEHHIO ONTHMAJIbHbIX CIOCOGOB H OoOpM o0yueHHs. 9 centsiGps 1976 r. cocrosJiocb 3acenanne pesuanyma AH CCCP, rae 06CyxK- Aancs Bonpoc „O Hayunoji paspaGoTke po6JemM GyHKUHOHHPOBAHHS H H3YUEHHS pycckoro A3bIKa B HAUHOHAJIBHBIX pecnyOjiuKax“. Ha stom 3acejiaHHH GBIJIO mpu- HsATO NnOcTaHOBJIeKHe (Ne 558) „O pasBuruH pa6oTbi akajieMHuecKHX yupexjIeHni 10 OKa3aHHIO HAYyuHO-MeTOJĮH4eCKOH TIOMOINH HaunHOHAJIbHbIM INKOJIAM H By3aM B nperojiaBaHHH H pacIipocTpaHeHHH PYCCKOTO si3bIKa B pecrIVOJiHKax“. Bo ncnojinenne storo nocTaHoBJieHKA 4 mapra 1977 r. npu Ilpesuanywme AH CCCP 6bi1a mposenena XXXIV ceccusi CoBera no KOOPpj|HHaIilHH HayuHOH JNeSATEJIbHOCTH aKaJIeMHil HAYK COI03HbIX pecnyOJiHkK. B eHTpe BHHMAHHS ČbLIH NPAKTHYECKHE MEPONPHSTHS, OCYLIeCTBJISEMbIe (OHJIOJIOTHUECKHMH VUpexKJIEHH- simu AH no okasanio nomoiiy cpejteli H BeICINERN INIKOJIE B rnperroJlaBaHHH DpyCCKOTO 513bIKA H YJ/IYYIICHHIO BJIA/ĮEHHSI HM B3pOCJILIM HAaCeJIEHHeM DeECINyOJIHK, a TaKXe paGoTa TepMHHOJIOTHYECKHX OPTAHOB IIO Pa3paGoTKE OCHOB TMIOCTPOEHHS H YTIOPSi- Ao4eHHA HAYYHOH H TEXHHYECKOH TePMHHOJIOTHH (Ha HALHOHAJIbHbIX S13LIKAX B COOTBETCTBHH C PYCCKOH HayUuUHO-TeXHHUeCKOH TEP MHHOJIOTHEH). Ha ceccun npunsito nocranosnenue „O paGore OHIOJIOTHUECKHX VUpeXKJIEHHI AH CCCP, pecny6jmkanckux akajjeMuėoH OHnnajios AH CCCP no OKa3aHHIo HaY4HO-METO/IMYECKOH IIOMONNIH IIKOJIaM H BY3aM B IperiojjaBAaHHH H pacnpocrpa- HeHHH pycCKOTO s13bIKAa““. B CB5I3H ¢ THM ŠObIIO TMDpejųIOXKEHO CO3]ĮaTb B aKaje- MHS1X HayK COIO3HbIX pecITyOJIHK CIenHaJIbHbIeė HAYUHO-HCC/IEJĮOBATEJIBCKHĖ IIOJĮ- pasJiesienusi, 3aHHMAIONIIKHeCSA TOK MNpoO/IeMoH.. 31 B nacrosiiee BpeMs B OHJIoJioTHUeCKHX yupexkaenusx AH coto3nbix pecrry6- JIHK CO3JaHHe TaKHX INOJpasjiev/ieHHH 3aKaHuKBaeTcsS. B GOJIbuIHHCTBE peCIyOJIHK (YCCP, BCCP, Y3CCP, A3CCP, JIurCCP, ApMCCP, I'CCP, KuprCCP, TypkCCP, Jlars CCP, TCCP) cosjianki cranHoHapHbIe CeKTOPbI, OT/ĮEJIbi HJIH TPYIIIbI PYCCKO- ro s3hIKa. B apyrux pecny6aukax (MojijiaBun, DeroHnn) nojjoOGHbIe TPY IIIB Opra- HH30BaHbl Ha OOLIECTBEHHBIX HauaJIaX. B HUncturyTe pycckoro sidsika AH CCCP B 1975 r. Take co3jiana criennaJibHas rpynna ,,Pycckuii S3bIK Kak CPeJACTBO MexHalnLHOHAJIbHOTO OOINnEHHS“, KOTOpas paboTajia B TECHOM KOHTaKTe € CEKTOPOM CONHOJIHHTBHCTHKH MHCTHTYTa SIBBIKO- 3HKanus AH CCCP H HayuHbIM COBETOM TO M3YYEHHIO Pa3BHTHSI HAIHOHAJIbHbIX siseikoB npu OJISI AH CCCP, B kontakte ¢ HUM IIPSHIN xn. Munucrepcrsom npocBenteKH;A CCCP. 3a mporuesiiee BpeMs rpynnoi ,,Pycckuiil 53biK Kak CpejĮCTBO MEKHAIHOHAJb- Horo obumenns“ Mucruryra pycckoro sisbika AH CCCP Gema npojesnana ciie- nyiouias pabora: 1. CoBmectHo ¢ MuctutyToM si3biko3Hanusi AH CCCP H JMHIBHCTHYECKHMH yUpeXIeHHAMH aKaJIeMHH HayK COIO3HBIX pecnyOJHK H3JaHa KHHra ,,Pycckuil A3bIK KaK CPeJACTBO MexkHalHOHAaJIbHOTO obulennsi“ (M.: Hayka, 1977), B KoTopoii Halli oTpaxkenue obmue Bonpockl OHJIHHTBH3MA B CCCP H npo6iiemsl OyHKUKO- HHpoBAHHSA pyccKOTO fA3blKa Ha YKpauHe, B Besopyccun, Asep6aiizkane, JInTse, JlatBuH, Y36ekncrane. B 3Tol KHHIe NPHUBOJAMTCS pasBepHyTasi aHHOTHPOBAHHAs Gubsarorpagus COBETCKOH JHTepaTypel No mnpobjeMaM OWJIMHIBH3MA H IPEIO- JlaBaHHIO PYCCKOTO ;3bIKa B HAlHOHAJIbHEIX IIIKOJIAX H By3ax. B Hactosiiee Bpemsi TOTOBATCSH HOBbIE KHHTH Ha TV Ke TeMy (C ocBelleHHeM (DyYHKUHOHHpOBAHHA pyc- CKOTO si3blKa B JIPYTHX HalMOHAJbHBIX pecnyOjiHKAaX H OOJiacTSxX CoBeTcKoro Cor03a). 2. CoBmsecrHo c HUH TIPSTHII ATIH CCCP paspač6orani HayuKo 0G0CHOBAHHBIE pekKoMeH/įaliHH TI0 COBepllIeHCTBOBAHHIO NpenojjaBaHHSi PYCCKOTO S513bIKA B HAIlHO- HAJIbHbIX DecIryOJIHKax H ABTOHOMHbIX o6aactsix CCCP, kotopble rnepejiaHbi B OJI51 AH CCCP x B MunucrepcerBo npocBemenns CCCP. 3. CoBMecrHo c HuecrnuryromM pycckoro si3bika uM. A. C. Ilynikuna ObiJi ripo- BeJįeH CONOCTABHTEJIbHbIH aHaJIH3 VUeOHHKOB PYCCKOTO S13bIKa, ĮĮEHCTBYIONIHX B HallMOHAJIbHBIX INKOJIAX COIO3HbIX DECITyOJIHK B COOTBETCTBHH C HOBbIMH VUeO- HbIMH NPOTPaMMaMH, € yueGHHKAMH AHTJIHHCKOTO H (hpaHily3CKOTO SI3bIKOB JĮJISI uHoCTpaHues, H3jlaHHbIMH B Aurjun, CIIIA u Opanunu. (Pesyjbsrarbi akaJin3a nepejianbi B IlpesnjuyųM AH CCCP.) 4. CorpyjlHHkH TPYNINBI IIpHHHMAJIH yuacTHe B CO3JAHHH IIpOTpaMM H yuel- HHKOB JI/I51 HAIHMOHAJIbHbIX LIKOJ H BY30B: NporpaMMa (akyJbTaTHBHOTO Kypca »PYCCKHIl A3bIK KaK CPeACTBO MeKHALMOHAAbHOTO OOInenns“ (M., 1975); done- THYECKHH MHHHMYM IIO PYCCKOMY S3bIKY JJ/Isl HallHOHAJbHBIX Koj (M., CCCP, 1977, 5 &1.). 5. CoTpyJHHKH TpYMIB HpHHHMAJIH YY4CTHE B PELEH3HPOBAHHH (pelleH3HH chaanbl B YMC Munnicrepersa npocBemenus CCCP) HOpMaTHBHBIX JIOKYMEHTOB Munncrepersa npocsemenuss CCCP u HUM IIPSHIN ATIH CCCP: donetnueckuii MHHHMYM NO PYCCKOMY SI3BIKY JŲJISI HALIMOHAJBHBIX INKOJI; JIEKCHYECKHĖ MHHHMYM NO PYCCKOMY SI3BIKY JŲJISi HAIHOHAJIbHbIX INKOJI; TDAMMATHYECKHĖŪ MHHHMVYM IIO PYCCKOMY 53bIKY JI/Isi HAIHOHAJIbHbIX IIKOJI; OpĖhorpadHuecKHH MHHHMYM IO pyc- CKOMY A3BIKY JIJIsi HAILHOHAJIbHbIX IIKOJI; TOJIKOBBIH CJIOBAapb PYCCKOTO SI3bIKA JŲIS1 HalMOHAJIbHbIX 1LIKOJI. 6. CoTpyaHUKH TPYNNbI BbIe3>kKaJiH B HAUMOHAJBHLIE peCIyOJIKKH C HEIbIo O3HaKOMJIEHHSI ¢ paboToi JIMHTBHCTHYECKHX YUPEXKIEHHH akaJeMuil HayK COIO3- HbIX pecIyOJIHK TO H3YYeHHIO PYCCKOTO S3bIKA H NOCTAHOBKH ETO pero aBaHus 32 B HalHOHAJIbHbIX 1IKOJaX H By3ax (Deronnus, Benopyccus, Yrpanna, Mojiuasus, Tpysus, Apmsenus, Asep6aiypkan, Kuprusus, Tampkukneran, Tvprmenus, JIntsa). 7. COTPYAHMKH TpyTrinbIi BbICTyTIAJIH C jĮOKJ/IAJIAMH H IIpHHHMAJIH yuacCTHe B Opranusanuu KOoHdĖepeHnHh: „Hayunbie H IpaKTHUECKHe OCHOBBI TIperioJlaBAHHSI pycckoro s5135IKa B HallHOHaJbHOH IIIKOJIe“, Tamkenr, 1975 r.; „PasBurne JiBys- BbI4HSA B IpONnecce OČVyUeHHA B HanLHOHaJIbHOK Kone PCOCP“, Hansunx, 1976 r.; »COBETCKHIi ONBIT CO3]/iaHHS H VCOBepINeHCTBOBAHHSA aJ(aBHTOB H Opdorpaduū A365IKOB HapojioB CCCP“, KapauaesBex, 1977 r.; ,, KomMmyHHCTHYECKOE BOCTIHTAHHE B Ipouecce OdYyueHHs5 pyCCKOMY fI3BIKY H JiHTEpaTYypėe B HallHOHAJBHOM IINKOJIE“, Tanaun, 1977 r.; „O6yuenne pycckoMy S3bIKy B VCJIOBHSX ČJIKH3KODpOJICTBEHHOTO 6GunuHTBH3Ma“, Munck, 1975 r.; „CoBepiuekcrBoBanne nperiojiaBaHH1A pyccKoro 53bIKA B HAlHOHAJIbHbIX IejtyuuJinmnax“, Bary, 1976 r.; „AkryaJibubie mpoOJieMbi TNPENOiaBaHusl Dp V CCKOTO A3bIKa CTY ĮĮEHTaM, OOYy4aIONHMCSA B HAlLHOHAJIbHbIX TPYII- nax HeSB3biKOBbIX By30B Cpejimeh Asnu x. Kasaxcrana“, JlymianG6e, 1977 r. u Ap. HucruryTy pycckoro s3LiKa AH CCCP u HucecruryTy s3bikozHanus AH CCCP nopyueHO KOOpJIHHHpOBATb H HANpaBJISTb PabOTy OTJIEJIOB pyCCKOTro SI3bIKA CO- JO3HLIX aKaJeMui. C arofi neaibio B Kone 1977 r. rpynnoit UHCTHTYTa pyCCKOTO 135IKa COBMECT- HO C OT/Ie/laMH COIO3HBIX aKajeMHil npoBejeHa pafoTa INO COCTaBJIEHHIO IIJIAHOB HayYHO-HCCJIEI0BATENbCKOH [esiTeIbHOCTH 3THX OTJIeJIOB. I lpejicrTaBJieHHbie nia- Hbl paspaboTaHbl B COOTBETCTBHH C OCHOBHOH INPOG/JEMAaTHKOM, OnpejieJIeHHONH BhillleHa3sBanHbIMH TlocTanoBaenusimu Ilpesuauyma AH CCCP u XXXIV Ceccun CoBera no koopaunauun. OHM npejycMaTpHBaioT Kak MOHOTpaduueckue dhyHa- MeHTAJIbHbIe HCCJIeIOBaHus 110 JJaHHOH npobJeMaTHKe, Tak H pa3paboTKy 4aCTHBIX BOTIPOCOB, 00Y CJIOBJIEHHBIX MECTHBIMH SIBBIKOBBIMH H 3THOTPaHYECKHMH YCJIOBH- SIMH H 0COGEHHOCTSIMH. B TIj1aHbi Tak:Ke BKJIKOUEHbI H3/IaHUE JIBYSI3BIYHBIX H TEPMH- HOJIOTHYECKHX CJIOBapeli (paGoTa no H3jlaHHIO TaKHX CJOBapeil B HaCTOSINICe BpeMs NIKHpoKO pa3BepHyTA BO Beex pecrnyOJIHKax), NPOBeJieHHe COBElNILAHHH H KOH(DpepeH- uHŪ H HaMeueHbl KOHKDeTHbIE (DOpMbI CBSI3H aKaJeMHYECKHX JIHHTBHCTHUECKHX yupex]teHKHH Cc OpraHaMH HapojJHoro O6pa30BaHHA, KadejipaMH PYCCKOIo Hi3bIKA HAalHOHAJIbHbIX BY30B, HanpaBJIeHHbIe Ha COBepiNeHCTBOBAHHe IperiOJlaBAHHS PYCCKOTO f3bika B pecny6JHKax. Onnako 3HaKOMCTBO € TIpejĮBADpHTEJIbHbIMH IIJIAHAMH YIKe JaeT OCHOBAHHE Bbi- CKasaTh psi NOXKeJaHHH B aJpec OT/eJIOB pycckoro sisbika AH coiosHbix pec- nyOJIHK. Tak, B nianax oT/e/10B akajieMuii HayK Y36eKcKoil H AsepGaiipkanckoii pec- myGJIuK NnpejycMaTpHuBaeTC1 paspaGoTKa TOJIbKO TEOPETHUYECKHX NPoGJeM IBY - SISbIYMS H MaJIO BHHMAHHA yJeJsieTcs TPy/AaM IIpaKkTHUeCKOTO XapakTepa (IIKOJb- Hble TPaMMaTHKH H T.J.). B orjteJiax akanemuit Hayk Jlateuu, Deronun, larecrana pabota, HaoGOPOT, OTPaHHUMBAETCS CO3/ĮaHHeM Y3KOMPAKTHUECKHX JBYSA3BIYHBIX H TEPMHHOJIOTHYECKHX CJ/IoBapeH. MHOTHMH OT/[eJJaMH COBEpILEHHO He CTaBSATCS BOIIPOCHI IOMOLIJH LIKOJaM H By3aM B YJIYUIICHHH IPENOJaBaHHs PYCCKOTO Si3bi- Ka, COCTaBJIEHHM H pa3palOTKe NporpaMM, yueGHBIX NMOCOOHE H T.II., BONPOCHI pacnpocrpaHeHHA PYCCKOTO si3blKa CpejiH B3POCJIOTO HacCejieHHS DpeCcIyOJIHK (Mais HHCTHTY Thi JIH TBbI H MoJiJiaBHH B IMHTBHCTHYECKHUX XYpHAaJIaX NJIAHHD YIOT NOCTOSIHHYI0 PYOpPHUKY JŲISi BapocJioro uKTATeJix). He yKra3biBaioTCA OOpMbI mpo- raraH/Įbi PyCCKOTO si3blka Yepes cpejįcTBa MaccoBOlH HHĖpopManHH (Ta3eTbi, pajHo, TEJIeBHICHHE). Hekoropeie Ha3BaHHbIe B MJIaHAX TEMBI HE HMEIOT MEPBOCTENEHHOTO 3HAYCHHS Ha (one obllel HENOCTATOUHOH paspaboTaHHOCTH (hyHIAaMEHTAJbHBIX BONPOCOB HJIH paspabaThiBalOTCS Ha YyY3KOM TEPPHTOPHAJIbHOM MATepHaJIe (HalnpuMep, TeMbl „KViMeHHTejibHbIė MOCTNO3HTHBHBIN B Ge3TJIaroJIbHbIX NPHCOEAMHHTEbHBIX KOHC- 3. Uis. Nr. 1554 33 TPYKIHSX B COBPEMEHHOM pyCCKOM sidbike“, „ConnaJibHbie BapHAHTbI Pa3roBop- Horo sisblka EpesBana“ H Ap.). B cBsi3u ¢ 3THM npejcTaBaAseTCs HEOŪDXOJIHMEIM 06paTHTh BHHMAHHE BCEX JIMHT- BHCTHYECKHX HHCTHTYTOB aKaJeMuii HayK Ha TO, JTO IJIaBHOH Bajayedl ceiuac ABJISETCS pa3paboTKa aKTya/ibHbIX H KPYMHBLIX IpoODJIeM pa3BHTHA PYCCKOTO si3blKa Kak CpejicTBa MEXHAIHOHAJILHOTO OOiIINEHHA H YCHJEHHE NPaKTHYECKOH TIOMOIIH IIeJjaTOTHUECKHM HHCTHTYTAM HAlLHOHAJIbHbIX pecnmyOJIHK B VJIYJLIEeHHH NIperi0oJĮjaBaHHS DyCCKOTO f3blKa B HALMOHAJBHBIX IIKOJIAX H By3aX, B 0COOEHHOCTH B IIJIaHE TOJATOTOBKH H OOCY2K/EHHA Y4eOHHKOB IIO PYCCKOMY SI3bIKY C LEJbIO MX YHHOHKALHH H TOBbINIEHHA KayecTBa. | Bce 310 roBopHT O TOM, 4TO JHHIBHCTHYecKHM yupexaenusim AH CCCP H COIO3HBIX pecnyO/HK MPEeJCTONT HaJjlaJuTh 0oJiee TeCHbIH KOHTAKT C MHHHC- TepcTBaMH HapOJHOIo 00pa30BaHHA, paGOTHHKAMH INKOJI H BY30B H OO beJIMHHTb CBOH VCHJIHS JJ MPEJCTOsIIeH COBMECTHOH 00J/IbLIOH, OTBETCTBEHHOH H OUCHb HYKHOH cTpaHe paboTsl. HuctutyT pycckoro si3bika AH CCCP DEL TEMOS „RUSŲ KALBA KAIP TAUTU BENDRAVIMO PRIEMONE* TYRINEJIMU PLETOJIMO TSRS IR NACIONALINIU RESPUBLIKU MOKSLU AKADEMIJU FILOLOGINIUOSE INSTITUTUOSE Reziumé Tautų bendravimo kalba mūsų daugianacionalingje valstybėje yra valstybinės reikšmės dalykas. TSRS MA Koordinavimo tarybos XXXIV sesijos (1977 m. kovo 4 d.) nutarimu, sąjunginių respubli- kų MA lingvistiniuose institutuose baigiami steigti rusų kalbos sektoriai, skyriai ar grupės, turintys teikti nacionalinėms mokykloms mokslinę-metodinę pagalbą dėstant ir platinant rusų kalbą. Koordi- nuoti rusistinių padalinių darbą pavesta TSRS MA Rusų kalbos ir Kalbotyros institutams. TSRS MA Rusų kalbos instituto 1975 m. taip pat įkurta grupė ,,Rusy kalba kaip tautų bend- ravimo priemonė“. Dirbdama kartu su kitomis kalbotyros ir pedagogikos įstaigomis, ši grupė jau parengė knygą „Rusų kalba kaip tautų bendravimo priemonė“ (Maskva, 1977) ir moksliškai pa- grįstas rekomendacijas gerinti rusų kalbos dėstymą TSRS nacionalinėse respublikose ir autonominėse srityse, palygino sąjunginių respublikų rusų kalbos vadovėlius su naujomis mokymo programomis bei užsieniniais anglų ir prancūzų kalbų vadovėliais, parengė programą, vadovėlį ir rezenzavo 5 nor- minamuosius dokumentus nacionalinėms mokykloms, susipažino su nacionalinių respublikų rusis- tinių padalinių darbu. 1977 m. pabaigoje grupė su minėtais rusistiniais padaliniais sudarė jų mokslinio tiriamojo dar- bo planus. Teorinė planų problematika tokia: 1) rusų kalbos funkcionavimo sferų nacionalinėse respublikose plėtimas, 2) rusų kalbos plitimo socio- ir psicholingvistiniai faktoriai lygiateisės nacio- nalinės-rusų dvikalbystės sąlygomis, 3) kalbos kultūra dvikalbystės sąlygomis, 4) rusų ir nacionali- nių kalbų gretinamasis-tipologinis tyrimas, 5) nacionalinės kalbos terminijos problema, jos santykis su rusų bei internacionaline terminija. Ypač didelis dėmesys planuose turėtų būti skiriamas minėtoms problemoms platesniu praktiniu aspektu: masinės informacijos priemonėmis propaguoti rusų kalbą tarp mokinių ir suaugusių, padėti diegti optimalius mokymo būdus bei formas. Taigi svarbiausias MA filologinių institutų uždavinys dabar yra nagrinėti rusų kalbos kaip tautų bendravimo priemonės plėtojimosi aktualias ir svarbias problemas, visokeriopai padėti nacionalinių respublikų pedagogi- niams institutams gerinti rusų kalbos dėstymą vidurinėse bei aukštosiose mokyklose, rengti ir svars- tyti rusų kalbos vadovėlius.