Dėl keleto socialinių terminų K. Širvydo raštuose

IŠ LIETUVIŲ KALBOTYROS ISTORIJOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XX (1980) J. KARACIEJUS DĖL KELETO SOCIALINIŲ TERMINŲ K. ŠIRVYDO RAŠTUOSE Iš visų XVII a. Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje pasirodžiusių knygų lietuvių kalba išsiskiria K. Širvydo darbai. Pirma, jo „Punktai sakymų“ buvo ne vertimas iš kitos kalbos, bet originalūs pamokslai, kuriuos autorius pats išvertė į lenkų kalbą ir, antra, K. Širvydas pirmasis Lietuvoje sudarė ir išleido žodyną „Dictionarium trium linguarum“, kuriame lenkų ir lotynų kalbų žodžiams pateikė lietuviškus atitikmenis, imdamas juos iš gyvosios liaudies kalbos, kurdamas naujadarus arba aiškindamas lenkiškus ir lotyniškus žodžius įvairiais junginiais. Kadangi „Punktai sakymų“ yra bažnytinio turinio knyga ir joje vyrauja bažnytinė terminologija, o socialinių terminų (ne skolinių) nėra gausu, tai „Dictionarium linguarum“ atrodo, šiuo požiūriu turėtų būti naudingesnis. Deja, taip sakyt ne visai galima, nes K. Širvydo žodynas nėra aiškinamasis — jame autorius pateikė tik lietuviškus ekvivalentus lenkų ir lotynų kalbų žodžiams. Suprantama, dėl tos priežasties jame nepakankamai išryškinta ir to laikotarpio lietuviškų žodžių (žinoma, tuo pačiu ir socialinių terminų) semantika bei vartojimas1. Todėl kalbėti apie socialinių terminų vartojimą K. Širvydo (ir ne tik K. Širvydo) raštuose nėra paprasta, nes dabar mes tiksliai nežinome, kaip vienas ar kitas to meto socialinis institutas buvo vadinamas ir apskritai, ar jis turėjo lietuvišką pavadinimą, juk įvairūs dokumentai buvo rašomi kitomis kalbomis. Taigi apie kuriuos-ne-kuriuos senuosiuose raštuose aptinkamus socialinius terminus dabar galima kalbėti gana aprioriškai. Tą patį galima pasakyti ir apie socialinių terminų vartojimą K. Širvydo raštuose. Be to, tokių terminų vartojimas jo raštuose labai įvairuoja: vienus randame tik „Punktuose sakymų“, kitus — tik žodyne arba tie patys socialiniai terminai „Punktuose sakymų“ vartojami viena reikšme, o žodyne — kita ir atvirkščiai. Labai nedaug socialinių terminų, kurie būtų vartojami tomis pačiomis reikšmėmis ir „Punktuose sakymų“, ir žodyne. Taip yra todėl, kad K. Širvydas „Punktus sakymų“ rašė lietuviškai, o žodyne lietuviškus atitikmenis jis parinko N. Folkmaro ir G. Knapskio žodynų, kuriais jis naudojosi, lenkiškiems bei lotyniškiems žodžiams2. Čia bus kalbama ne apie visus K. Širvydo raštuose aptinkamus socialinius terminus, o tik apie keletą jų, kurie dažniau bei įvairiau vartojami „Punktuose sakymų“ bei žodyne, juoba kad kiekvieno socialinio termino reikšmė K. Širvydo raštuose kelia palyginti nemaža klausimų. 1 Пакалка К. Первый литовский словарь. Автореферат канд. дис. В., 1964, с. 11—12. 2 Pakalka K. Dėl K. Širvydo „Dictionarium trium linguarum“ lenkiškosios dalies šaltinio. — MA Darbai, 1960, t. 1(8), p. 229—233; Pakalka K. Iš K. Širvydo „Dictionarium trium linguarum“ žodyno istorijos. — LKK, 1960, t. 3, p. 280. 101 1. GIMINĖ Terminas giminė priklauso tiems terminams, kurie vartojami socialinėms grupėms pavadinti. K. Širvydo raštuose tokių terminų nėra labai daug. Tai turbūt galima paaiškinti tuo, kad „Punktuose sakymų“ ir žodyne palyginti dažnai tas pats žodis vartojamas labai daugiareikšmiškai, t. y. kur, žiūrint šių dienų akimis, lauktume skirtingų pavadinimų, K. Širvydas vartoja vieną pavadinimą. Čia galbūt įtakos turėjo palyginti trumpa rašto tradicija ar tarmės, kurių pagrindu vienas ar kitas autorius rašė. Be to, K. Širvydo raštuose nerandame tokių senų socialinių terminų, kaip tauta, liaudis, kuriuos aptinkame šiek tiek anksčiau rašiusio M. Daukšos raštuose. Kodėl taip yra — nelengva pasakyti, nes yra pamato manyti, kad su M. Daukšos raštais K. Širvydas buvo susipažinęs3 (ypač kad tuo metu dabartinės Lietuvos teritorijoje lietuviškų knygų pasirodydavo nedaug). Žinoma, galima spėti, kad rytų aukštaičių tarmėms šie žodžiai buvo mažai pažįstami ir todėl K. Širvydas jų vietoje vartojo rytiečiams labiau žinomus žodžius giminė ir žmonės, plg. 1713 m. (penktajame) žodyno leidime4 lenk. lud, lot. populus = liet. žmonės (p. 137). Bet gali būti ir kita priežastis, kurios dabar aiškiai nežinome. Giminė K. Širvydo „Punktuose sakymų“ ir „Dictionarium trium linguarum“ vartojama tokiomis reikšmėmis, kurios dabartinei lietuvių literatūrinei kalbai nėra būdingos. Galbūt K. Širvydo laikais giminės semantinis laukas buvo platesnis. Tiesa, kol neturime istorinio lietuvių kalbos žodyno, labai sunku kalbėti apie vieno ar kito žodžio (šiuo atveju giminės) semantinį diapazoną, juo labiau, kad ir akademiniame „Lietuvių kalbos žodyne“ giminės reikšmėms pailiustruoti, išskyrus aštuntąją šio žodžio reikšmę „kartą“, prie kurios nurodyta K. Širvydo žodyno penktojo leidimo puslapis, kitų pavyzdžių iš K. Širvydo raštų nėra5. K. Širvydo „Dictionarium trium linguarum“ atrodo skirtingiems lenkiškiems bei lotyniškiems žodžiams pateikiamas vienas lietuviškas atitikmuo giminė, pvz.: lenk. národ, lot. natio, gens (tis f.), genus (eris n.) = liet. giminė (SzDi 168); lenk. pokolenie, lot. stirps (is f.), progenies (ei f.) = liet. giminė (SzDi 269); lenk. plemię / naród, lot. semen, soboles, progenies, propago = liet. giminė, weysle (SzDi 253); lenk. ród, lot. genus, notales, stirps, stemma = liet. giminė (SzDi 316). Vadinasi, K. Širvydas giminę vartojo labai apibendrintai — nei „Punktuose sakymų“, nei iš dalies žodyne jis nepateikia prie jos jokių kitų paaiškinančių žodžių, kuriuos labai dažnai aptinkame M. Daukšos „Postilėje“ ir kurie labai padėtų konkrečiu atveju nustatyti, kokia reikšme giminė yra vartojama, nes iš konteksto bei lenkiško vertimo (turima galvoje „Punktai sakymų“) ne visada esti aišku. Todėl aprioriškai galima manyti, kad pirmuoju atveju giminę K. Širvydas žodyne vartojo ne kraujo ryšiais susijusių žmonių grupei, bet etninei grupei pavadinti, t. y. „tautos, nacijos“ galbūt ir „liaudies“ reikš- 3 Pakalka K. Iš K. Širvydo „Dictionarium trium linguarum“ žodyno istorijos. — LKK, t. 3, p. 287. 4 Naudotasi šiuo K. Širvydo „Dictionarium trium linguarum“ leidimu. Toliau K. Širvydo žodynas žymimas santrumpa SzDi, o „Punktai sakymų“ (naudotasi F. Špechto 1929 m. fotografuotiniu leidimu) — SP. 5 Lietuvių kalbos žodynas. V., 1956, t. 3, p. 309–310. 102 me. „Tautos, nacijos“ reikšme giminė, atrodo, vartojama šiuose „Punktų sakymų“ sakiniuose6: Surinksiu tiek visas gimines klonin Jozaphoto / ir bilinesiu su jomis tinay. Plg. lenkišką vertimą: Zgromadzę / prawi wszystkie narody, na doline Jozaphat y będę cię tam sądził. SP I 4. Szatknis Jesses kuri stowi vnt žinklo žmonemus / iam gimines melsis. — Korzeń Jesego / ktory stoi na znak ludziom / iemu się narody będą modlić. SP I 191. Ležuwis trečias / pauditno daug / ir išwarineo iżg gimines giminen. — Język trzeci / wzruszył mnogie / y rozegnał ie z narodu do narodu. SP II 76. …ir apsakit wardan io gayleimu ir aleyidimu nusideimu po visas gimines. — …a żeby była przepowiadana w imię iego / pokutą / y odpuszczenie grzechow po wszystkich narodach. SP II 253. Antruoju atveju K. Širvydas giminę žodyne vartojo tikriausiai reikšme „karta“7. Kiek sunkiau kalbėti apie giminės vartojimą „kartos“ reikšme „Punktuose sakymų“. Nors lenkiškame pamokslų tekste vietomis, kaip ir žodyne, giminę K. Širvydas verčia lenkišku žodžiu pokolenie, bet iš konteksto lietuviško žodžio reikšmė nėra aiški, pvz.: Sedesite vnt dwilikos sostu sudidami dwilika kialu aba giminiu Izraelo. — Będziecie siedzieć ná dwunastu stolicach sądząc dwanaście pokolenia Israeliskiego. SP I 5. Tiesa, „Punktuose sakymų“ pasitaiko beveik identiškų sakinių, kuriuose giminė vienur verčiama lenkišku žodžiu pokolenie, kitur — naród. Pvz.: Ta žiame buvo Apasztalay szwenti ir kiti iż Židu gimines pirmieji krikščionis / kurie labai szwentibes didžios buwo… — Ta žiem iá byli Apostolowie święci / y inni z Zydowskiego pokolenia pierwszy Chrześcianie / ktorzy bárzo świątobliwości wielkiey byli… SP I 344. …tie krikščionis iż Židu gimines Apasztalay ir kiti iu kraujo / bus labay szwenti / iu teysibe ir szwyntibe patwins kaip wundenio twanay. — Ci Chrześcianie z Zydowskiego narodu Apostolowie y inni ich krwie / będą barzo święci / ich sprawiedliwość y świątobliwość wyleie iako powodz. SP I 344. Šiuose sakiniuose giminė, atrodo, atitinka jau cituotam SzDi trečiajam atvejui ir vartojama „padermės“, o kartais ir „genties“, „tautos“ reikšme (plg. lenkų plemię / naród, lot. semen, soboles, progenies, propago = liet. giminė, wysle SzDi 253). „Padermės“ reikšme giminė vartojama ir šiuose sakiniuose: Pamineimas ir išskaitimas tulù Wieszpatu ir wireshniu žinklinia ir rodžia labay didžiu piktiby / ir palodimu baysu žmoniu Židu gimines. — Wzmiánká y wyliczenie ro zmaitych pánów y przełożonych / znaczy y pokazuje bárzo wielka złości háńiebna rospuste ludu Zydowskiego… SP I 124. Jzgayszius butu wisa gimine žmoniu ir vmžinay prapuolus… — Zginęłaby była wszytka familia ludzka ná wieki… SP I 231. Ketvirtuoju atveju SzDi lenkų ród ir lotynų genus, notales, stirps, stemma kalbos žodžiams paaiškinti giminė turbūt vartojama ne viena, bet keliomis reikšmėmis. Turint omenyje, kad senojoje lenkų kalboje ród buvo vartojama reikšmėmis „płec; 6 Kadangi giminę K. Širvydas verčia keliais lenkų kalbos žodžiais, tai greta lietuviškų sakinių, kuriuose vartojama giminė, pateikiami ir jų lenkiškieji ekvivalentai. 7 Lietuvių kalbos žodynas, t. 3, p. 309. 103 rodzaj; naród; pokolenie; rodzina; narodziny“⁸ bei lotynų kalbos žodžių reikšmes, galima manyti, kad šiuo atveju giminė pateikta reikšmėmis „palikuonys; karta, artimieji“, o retkarčiais turbūt ir „šeima“. „Punktuose sakymų“ pastebėtas vienas sakinys, kuriame giminė tikriausiai vartojama „šeimos“ reikšme, pvz.: Teyp broliey Jozepho ne nori io ażu karaliu turet | iog iaunesnių ażu iuos ir ligus iiemus buwo giminey. – Tak Jozepha niechcieli bracia za krolamieć | że młodszym był y w vrodzeniu im rownym. SP I 75–76. Be to, „Punktuose sakymų“ giminė dažnai su paaiškinamaisiais žodžiais aukšta, didi vartojama „kilmės, kilmingumo“ reikšme. Pvz.: …todryn turi atżwilgi ne mažu iew aukštos gimines | iew augalatas | iew gieray turis | iew senos familios ir iš namu skaystu eyt tasay… – dlatego maią wzgląd nie mały | iesli wysokiego rodu | iesli vrodźiwy | iesli bogaty | iesli stárey familiey y z domu idący okazałego… SP I 75. Bet gimine aukszta | turtas | rubay nedaug padest vnt giero kitu waldżiomo… – Lecz wysokie vrodźenie bogactwa | odżienie | nie wiele służą do rządu dobrego…SP I 76. Wel buwo ne iż didźiu giminiu | ney auksz tu namu bet prasti… — …byli nie z wielkich familiy | ani wysokich domow | ále prości… SP I 298. Jra kam stebetis | kodrin žmones labiausiey didźios gimines | ir vnt aukštu sostu pasodinti tiesos ne mili… – Jest się czemu podżiwo-wáć | czemu ludzie | osobliwie | z vrodźenia wielcy | y ná wysokich krzesłach siedzący | prawdy nie miłują? SP II 137. Apibendrinant, atrodo, galima konstatuoti, kad K. Širvydas giminė vartojo reikšmėmis „tauta, nacija; karta; gentis, padermė; artimieji, palikuonys, šeima?; kilmė“. Bet versdamas „Punktus sakymų“ į lenkų kalbą, jis, turbūt remdamasis to meto atskirų lenkų kalbos žodžių daugiareikšmišku vartojimu ar stilistiniais sumetimais, vienai ar kitai giminės reikšmei parinkdavo nevienodus lenkiškus ekvivalentus. 2. GENTIS Be giminės, SzDi dar randame žodžius gentis, gentystė, kurie, sprendžiant iš žodyno lenkiškų bei lotyniškų žodžių, buvo vartojami ne tik giminės, giminystės reikšme, bet pirmasis, atrodo, ir genties reikšme, nes SzDi (p. 113) lenkų krewność / powinowáctwo z iedney krwie, lot. consanguinitas aiškina lietuviškais žodžiais gintiste, gintis, o lenk. rodźina, lot. cognatorum multitudo (SzDi 316), — tiesa, su nuoroda V. powinowactwo (pastarajam bei lotynų k. žodžiams cognatio, necessitudo fraterna, etc.: propinquitas (SzDi 286) pateikia lietuvišką atitikmenį gimtiste = gentystę⁹), — aiškina lietuviškais žodžiais gintis, gintiste. Išeitų, kad šiuo atveju gentis, gentystė vartojama ne tiesiogiai kraujo ryšiais susijusiai žmonių grupei, bet daugiau socialiniais ryšiais susietai artimų žmonių grupei pavadinti. 8 Reczek S. Podręczny słownik dawney polszczyzny. Wrocław—Warszawa—Kraków, 1968, p. 428–429. 9 Lietuvių kalbos žodynas. t. 3, p. 315. 104 3. ŠEIMYNA Iš karto reikia pasakyti, jog šį žodį K. Širvydas vartojo ne taip daugiareikšmiškai, kaip giminę, nors ir jo reikšmės iš „Punktų sakymų“ ne visada yra aiškios. Tiesa, tiek pamoksluose, tiek ir žodyne šeimyną K. Širvydas verčia vienu lenkišku žodžiu czeladź (plg. lenk. czeladź, lot. familia, famuntium = liet. sieimina SzDi 35). Bet senojoje lenkų kalboje czeladź dažniausiai buvo vartojama šiomis reikšmėmis: ród, pokolenie, rodzina, familia10. Todėl „Punktuose sakymų“ randame sakinių, iš kurių ne visai aišku, kokia reikšme šeimyna vartojama. Pvz.: Kad piktu pawe ykstu savo girtibemis | biauribėmis | ir kitomis piktibemis waykus | moteri | tarnus | šieyminu piktina aba vnt pikto priwadžioia. SP I 253. Kad Wieszpats paleydzia sunus | tarnus | ir šieyminu | ne turi iu grausmey | ne draudžia nuog pikto. SP I 254. Atrodo, kad abiejuose sakiniuose šeimyną K. Širvydas vartoja ne apibendrinančia reikšme ir ne reikšme „visi namų žmonės (savi ir svetimi)“11, bet dar platesne. Galbūt į šeimynos sąvoką K. Širvydas įjungia visus artimuosius ir gimines arba kitus asmenis, vienokiais ar kitokiais ryšiais su šeimyna susijusius. „Punktuose sakymų“ šeimyna reikšme „visi namų žmonės (savi ir svetimi)“, t. y. šeimos nariai, tarnai bei samdiniai, vartojama palyginti dažnai, pvz.: Priliginta ira karaliste dangaus žmoguy szeyminos wieszpati, kuris iszėjo taba vnksti sumditu darbiniku winičion sawo. SP I 317. Teyp Juobas S. sawo šieyminay perleydzawo bilinet su sawim. SP II 134. Kaip žinome, rytų bei iš dalies greta draugės ir pietų aukštaičių tarmėse nuo seno šeimyna yra vartojama ir „šeimos“ reikšme. Todėl turbūt nereikia abejoti, kad rytų aukštaitis K. Širvydas šeimyną taip pat vartojo „šeimos“ reikšme. Plg.: Jr iau butu teyp parważiawis | kad ne gera butu sze ymina ii užutüreius… SP II 181. Dar galima pridurti, kad „Punktuose sakymų“ K. Širvydas „šeimos“ reikšme retkarčiais vartojo skolinį familija, greta pateikdamas lietuvišką paaiškinimą namai, plg.: Ažulaykimas gimines ir familias aba namu. – Lenkiškai verčia: Przyczyna| zachowanie rodziny y famili ey abo domu. SP I 231. Toks šių žodžių vartojimas pacituotame sakinyje, atrodo, stilistiškai yra motyvuotas, nes lenkiškai parašytoje pratarmėje („Przedmowa do czytelnika“) K. Širvydas nurodo, jog pamokslus jis skiria ne tik „prastiems“, bet ir „mokytiems“ klausytojams (ir skaitytojams). Turbūt ten, kur K. Širvydui atrodė, kad lietuviškas žodis klausytojams (ir skaitytojams) gali būti nesuprantamas, jis vartojo ir skolinius, nors šiaip jau svetimybių savo raštuose vengė. 4. VALDINYS Didelę socialinę grupę kiekvienoje klasinėje visuomenėje sudaro žemesnio luomo žmonės – pavaldiniai. Istorikų teigimu, XVI a. lietuviškuose raštuose pavaldiniams pavadinti buvo vartojami du žodžiai – lietuviškas veldamas ir turbūt iš lenkų kal- 10 Rec zek S. Min. veik., p. 53. 11 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. V., 1972, p. 807. 105 bos pasiskolintas žodis paduonis12. Tiesa, šalia paduonis senuosiuose raštuose dažniau vartojama padonas, padonasis bei kitos šio skolinio formos13. Minėtas šio skolinio formas (t. y. padonas, padonasis) „valdinio“ reikšme retkarčiais vartojo ir K. Širvydas, pvz.: Nes nieko tasay karalus nuog sawo padanu ne ima. SP I 243. Vnt galo gali ir kunu sáwo padonuiu ážumusztí / wárgint / kalet… SP II 154. Nes karaliste Chrystaus sawo padonosius daro luosus nuog nusideimu / nuog wergistos welino. SP II 155. Tačiau padonas, padonasis aptinkami tik „Punktuose sakymų“. Nerandame šio skolinio K. Širvydo žodyne. Jame lenk. poddany, lot. subiectus, subditus mancipatus adiciu jis aiškina lietuvišku žodžiu waldonas (žr. SzDi 260), kuris darybos požiūriu skiriasi nuo M. Daukšos vartoto veldamo: Nes kokie ira wiresniei / tokie esti ir iu waldonay / aba kuriuos anis waldo / ir vnt iu wieszpatauia. SP I 124. Waldonams idant iu klausitu / garboy imos turetu / wisa kas iemus priguli / ízpilditu. SP I 135. Vnt Jeroboamo dažnay razstas skundžiasi / kuris karalum budamas sawo waldonus vnt sunkaus nusideimo / tay ira vnt paganistes privede. SP I 295. Noreio Asuerus Karalus puotu pakielt sáwiemus waldonamus / ipačiey didesniamus galunamus… SP II 94. Mokslas čia duostis didžunámus to swieto / idant klaustus nuog sawo waldonu / er ira iiemus kalti? SP II 134. Be to, tame pačiame žodyno puslapyje lenk. poddánstwo, lot. subiectio K. Širvydas taip pat aiškina lietuvišku žodžiu waldonibe. Tiek waldonas, tiek waldonybė, atrodo, nėra K. Širvydo naujadarai, nes waldoną vartojo S. Vaiš नारas („Margarita Theologi-ca“, 1600 m.), J. Telega („Kniga Nobaznistes Krikščioniszkos…“, 1653 m.) bei kiti autoriai. Tikriausiai waldonas tuo metu buvo vartojamas kaip veldamo sinonimas. K. Širvydo žodynas ir pamokslai, kaip ir visi senieji rašto paminklai, yra vertingas šaltinis lietuvių socialinių terminų istorijai pažinti. Juose netiesiogiai galima aptikti to meto socialinių santykių bei socialinių grupių pavadinimus. Ю. КАРАЦЕЮС О НЕКОТОРЫХ СОЦИАЛЬНЫХ ТЕРМИНАХ В СОЧИНЕНИЯХ К. ШИРВИДАСА Резюме Сочинения К. Ширвидаса среди письменных памятников литовского языка XVII в. занимают исключительное место. Свои проповеди („Punktai sakymų“) он не переводил с другого языка, а сам написал на литовском языке того времени и потом перевел их на польский. Как известно, он первым составил и опубликовал трехъязычный словарь „Dictionarium trium linguarum“, в котором польским и латинским словам дал литовские соответствия. Всё-таки, несмотря на оригинальность сочинения К. Ширвидаса, употребление и особенности значения слов (в данном случае социальных терминов) не всегда ясны. Это, наверно, зависит от нескольких причин, и определить их сейчас почти невозможно. 12 Jurginis J. Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje. V., 1962, p. 204. 13 Lietuvių kalbos žodynas. V., 1973, t. 9, p. 51, 60–61. 106 В статье, со ссылками на словарь и проповеди К. Ширвидаса, разбираются такие социальные термины литовского языка, как giminė, gentis, šeimyna, valdonas. Из всех этих терминов наиболее часто в разных значениях К. Ширвидас употреблял слово giminė. Как можно судить по польским и латинским словам в словаре и по контексту „Punktai sakymų“, слово giminė К. Ширвидас употреблял в значениях „нация, народ; поколение; племя; род; потомки, близкие, родня; семья (?); происхождение“, а слово gentis (gentystė) в значениях „родня; племя“. Слово šeimyna К. Ширвидас в основном употреблял в значениях „челядь; семья“. Для обозначения понятия „подданный“ в словаре К. Ширвидаса дается только литовское слово valdonas, а в „Punktai sakymų“ рядом с valdonas находим и заимствование славянского происхождения — padonas, padonasis.