Dėl keleto socialinių terminų K. Širvydo raštuose

IŠ LIETUVIŲ KALBOTYROS ISTORIJOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XX (1980) J. KARACIEJUS DĖL KELETO SOCIALINIŲ TERMINŲ K. ŠIRVYDO RAŠTUOSE Iš visų XVII a. Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje pasirodžiusių knygų lie- tuvių kalba išsiskiria K. Širvydo darbai. Pirma, jo ,,Punktai sakymų“ buvo ne ver- timas iš kitos kalbos, bet originalūs pamokslai, kuriuos autorius pats išvertė į lenkų kalbą ir, antra, K. Širvydas pirmasis Lietuvoje sudarė ir išleido žodyną „Dictionarium trium linguarum“, kuriame lenkų ir lotynų kalbų žodžiams pateikė lietuviškus ati- tikmenis, imdamas juos iš gyvosios liaudies kalbos, kurdamas naujadarus arba aiš- kindamas lenkiškus ir lotyniškus žodžius įvairiais junginiais. Kadangi „Punktai sakymų“ yra bažnytinio turinio knyga ir joje vyrauja bažny- tinė terminologija, o socialinių terminų (ne skolinių) nėra gausu, tai „Dictionarium rium li nguarum®, atrodo, šiuo požiūriu turėtų būti naudingesnis. Deja, taip sakyt ne visai galima, nes K. Širvydo žodynas nėra aiškinamasis — jame autorius pateikė tik lietuviškus ekvivalentus lenkų ir lotynų kalbų žodžiams. Suprantama, dėl tos prie- žasties jame nepakankamai išryškinta ir to laikotarpio lietuviškų žodžių (žinoma, tuo pačiu ir socialinių terminų) semantika bei vartojimas?. Todėl kalbėti apie socia- linių terminų vartojimą K. Širvydo (ir ne tik K. Širvydo) raštuose nėra paprasta, nes dabar mes tiksliai nežinome, kaip vienas ar kitas to meto socialinis institutas bu- vo vadinamas ir apskritai, ar jis turėjo lietuvišką pavadinimą, juk įvairūs dokumentai buvo rašomi kitomis kalbomis. Taigi apie kuriuos-ne-kuriuos senuosiuose raštuose aptinkamus socialinius terminus dabar galima kalbėti gana aprioriškai. Tą patį galima pasakyti ir apie socialinių terminų vartojimą K. Širvydo raštuose. Be to, tokių terminų vartojimas jo raštuose labai įvairuoja: vienus randame tik „Punktuose sakymų“, ki- tus — tik žodyne arba tie patys socialiniai terminai „Punktuose sakymų“ vartojami viena reikšme, o žodyne — kita ir atvirkščiai. Labai nedaug socialinių terminų, ku- rie būtų vartojami tomis pačiomis reikšmėmis ir „Punktuose sakymų“, ir žodyne. Taip yra todėl, kad K. Širvydas „Punktus sakymų“ rašė lietuviškai, o žodyne lietu- viškus atitikmenis jis parinko N. Folkmaro ir G. Knapskio žodynų, kuriais jis naudojosi, lenkiškiems bei lotyniškiems ZodZiams? Čia bus kalbama ne apie visus K. Širvydo raštuose aptinkamus socialinius ter= minus, o tik apie keletą jų, kurie dažniau bei įvairiau vartojami ,,Punktuose sakymų““ bei žodyne, juoba kad kiekvieno socialinio termino reikšmė K. Širvydo raštuose ke- lia palyginti nemaža klausimų, ! Ilakasnka K. Ilepsbii autoBckuit cJioBapb. AsBropegepar Kauz. auc. B., 1964, c. 11—12. 2 Pakalka K. Dėl K. Širvydo ,,Dictionarium trium linguarum“ lenkiškosios dalies šaltinio. — MA Darbai, 1960, t. 1(8), p. 229—233; Pakalka K. Iš K. Širvydo ,,Dictionarium trium lingua- rum“ žodyno istorijos. — LKK, 1960, t. 3, p. 280. 101 1. GIMINĖ Terminas giminė priklauso tiems terminams, kurie vartojami socialinėms grupėms pavadinti. K. Širvydo raštuose tokių terminų nėra labai daug. Tai turbūt galima pa- aiškinti tuo, kad ,,Punktuose sakymų“ ir žodyne palyginti dažnai tas pats žodis var- tojamas labai daugiareikšmiškai, t. y. kur, žiūrint šių dienų akimis, lauktume skirtingų pavadinimų, K. Širvydas vartoja vieną pavadinimą. Čia galbūt įtakos turėjo palyginti trumpa rašto tradicija ar tarmės, kurių pagrindu vienas ar kitas autorius rašė. Be to, K. Širvydo raštuose nerandame tokių senų socialinių terminų, kaip tauta, liaudis, kuriuos aptinkame šiek tiek anksčiau rašiusio M. Daukšos raštuose. Kodėl taip yra — nelengva pasakyti, nes yra pamato manyti, kad su M. Daukšos raštais K. Širvydas buvo susipažinęs? (ypač kad tuo metu dabartinės Lietuvos teritorijoje lietuviškų knygų pasirodydavo nedaug). Žinoma, galima spėti, kad rytų aukštaičių tarmėms šie žodžiai buvo mažai pažįstami ir todėl K. Širvydas jų vietoje vartojo rytiečiams labiau žinomus žodžius giminė ir žmonės, plg. 1713 m. (penktajame) žodyno leidime* lenk. lud, lot. populus = liet. žmones (p. 137). Bet gali būti ir kita priežastis, kurios dabar aiškiai nežinome. Giminė K. Širvydo „Punktuose sakymų“ ir „Dictionarium trium linguarum“ vartojama tokiomis reikšmėmis, kurios dabartinei lietuvių literatūrinei kalbai nėra būdingos. Galbūt K. Širvydo laikais giminės semantinis laukas buvo platesnis. Tiesa, kol neturime istorinio lietuvių kalbos žodyno, labai sunku kalbėti apie vieno ar kito žodžio (šiuo atveju giminės) semantinį diapazoną, juo labiau, kad ir akademiniame „Lietuvių kalbos žodyne“ giminės rikšmėms pailiustruoti, išskyrus aštuntąją šio žodžio reikšmę „karta“, prie kurios nurodyta K. Širvydo žodyno penktojo leidimo puslapis, kitų pavyzdžių iš K. Širvydo raštų nėra“. K. Širvydo „Dictionarium trium linguarum“ atrodo skirtingiems lenkiškiems bei lotyniškiems žodžiams pateikiamas vienas lietuviškas atitikmuo giminė, pvz.: lenk. narod, lot. natio, gens (tis f.), genus (eris n.) = liet. gimine (SzDi 168); lenk. poko- lenie, lot. stirps (is f.), progenies (ei f.) = liet. gimine (SzDi 269); lenk. pliemię | na- rod, lot. semen, soboles, progenies, propago = liet. gimine, weysle (SzDi 253); lenk. rod, lot. genus, notales, stirps, stemma = liet. gimine (SzDi 316). Vadinasi, K. Sirvy- das giminę vartojo labai apibendrintai — nei ,,Punktuose sakymų““, nei iš dalies žo- dyne jis nepateikia prie jos jokių kitų paaiškinančių žodžių, kuriuos labai dažnai ap- tinkame M. Daukšos „Postilėje“ ir kurie labai padėtų konkrečiu atveju nustatyti, kokia reikšme giminė yra vartojama, nes iš konteksto bei lenkiško vertimo (turima galvoje „Punktai sakymų“) ne visada esti aišku. Todėl aprioriškai galima manyti, kad pirmuoju atveju giminę K. Širvydas žodyne vartojo ne kraujo ryšiais susijusių žmonių grupei, bet etninei grupei pavadinti, t. y. „tautos, nacijos“ galbūt ir „liaudies“ reikš- 3 Pakalka K. Iš K. Širvydo ,,Dictionarium trium linguarum“ žodyno istorijos. — LKK, t. 3, p. 287. 4 Naudotasi šiuo K. Širvydo ,,Dictionarium trium linguarum“ leidimu. Toliau K. Širvydo žodynas žymimas santrumpa SzDi, o ,,Punktai sakymų“ (naudotasi F. Špechto 1929 m. fotografuotiniu leidimu) — SP. 5 Lietuvių kalbos žodynas. V., 1956, t. 3, p. 309—310. 102 me. „Tautos, nacijos“ reikšme giminė, atrodo, vartojama šiuose „Punktų sakymų“ sakiniuose®: Surinksiu tieg wisas gimines klonin Jozaphoto | ir bilinesiu su jomis tinay. Plg. lenkišką vertimą: Zgromadze | prawi wszytkie narody, na doling Jozaphat y bede Cig tam sadZil. SP I 4. Szaknis Jesses kuri stowi vnt Zinklo žmonemus | iam gimines melsis. — Korzen Jesego | ktory stoi na znak ludziom | iemu Sie ndrody będą modlic. SP I 191. LeZuwis tracias | paiudino daug- | ir izwarineio ižg gimines giminen. — Jezyk trzeci | wzruszyt mnogie | y rozegnal ie z narodu do narodu. SP II 76. ...ir apsakit wardan io gayleimu ir atleydimu nusideimu po wisas gimines. — ...a Zeby byla przepowiddana w imie iego | pokutd | y odpuszczenie grzechow po wszytkich ndroddch. SP II 253. Antruoju atveju K. Širvydas giminę žodyne vartojo tikriausiai reikšme „karta““". Kiek sunkiau kalbėti apie giminės vartojimą „kartos“ reikšme „Punktuose sakymų“ Nors lenkiškame pamokslų tekste vietomis, kaip ir žodyne, giminę K. Širvydas ver- čia lenkišku žodžiu pokolenie, bet iš konteksto lietuviško žodžio reikšmė nėra aiški, pvz.: Sedesite vnt dwilikos sostu sudidami dwilika kialu aba giminiu Jzraelo. — Be- dziecie siedžieč nd dwunastu stolicūch sadząc dwanaséie pokolenia Jsraelskiego. SP1S. Tiesa, ,,Punktuose sakymų“ pasitaiko beveik identiškų sakinių, kuriuose giminė. vienur verčiama lenkišku žodžiu pokolenie, kitur — naréd. Pvz.: Ta žiame buwo Apasztalay szwenti ir kiti iž Zidu gimines pirmieii krikszčionis | kurie tabai szwentibes didžios buwo... — Ta žiem ia byli Apostolowie Swieci | y inni z Zydowskiego pokolenia pierwszy Chrzeščianie | ktorzy barzo Swiatobliwoséi wiel- kiey byli... SP I 344. ...tie krikščionis iž Zidu gimines Apasztalay ir kiti iu krauio | bus labay szwenti | iu teysibe ir szwyntibe patwins kaip wundenio twanay. — Ci Chrzeščianie z Zydowskiego narodu Apostolowie y inni ich krwie | będą barzo $wieci | ich šprawiedliwošč y šwiatobliwošc wyleie iako powodz. SP 1 344. Šiuose sakiniuose giminė, atrodo, atitinka jau cituotam SzDi trečiajam atvejui ir vartojama „padermės“, o kartais ir „genties“, „tautos“ reikšme (plg. lenkų plemie | narod, lot. semen, soboles, progenies, propago = liet. gimine, weysle SzDi 253). „Padermės“ reikšme giminė vartojama ir šiuose sakiniuose: Pamineimas ir ižskaitimas tulu Wieszpatu ir wiresniu žinklina ir rodžia labay di- džiu piktiby | ir palodimu baysu žmoniu Židu gimines. — Wzmianka y wyliczenie ro zmditych panow y przeložonych | znaczy y pokdzuie barzo wiélka zloščy hdniébna rospuste ludu Zydowskiego... SP I 124. Jžgayszus butu wisa gimine žmoniu ir vmži- nay prapuolus... — Zginęlaby byla wszytka familia ludzka na wieki... SP 1 231. Ketvirtuoju atveju SzDi lenkų rdd ir lotynų genus, notales, stirps, stemma kalbos žodžiams paaiškinti giminė turbūt vartojama ne viena, bet keliomis reikšmėmis. Tu- rint omenyje, kad senojoje lenkų kalboje r0d buvo vartojama reikšmėmis »plec; ¢ Kadangi giminę K. Širvydas verčia keliais lenkų kalbos žodžiais, tai greta lietuviškų sakinių, ku- riuose vartojama giminė, pateikiami ir ju lenkiškieji ekvivalentai. 7 Lietuvių kalbos žodynas, t. 3, p. 309. 103 rodzaj; nardd; pokolenie; rodzina; narodziny*® bei lotynų kalbos žodžių reikšmes, galima manyti, kad šiuo atveju giminė pateikta reikšmėmis „palikuonys; karta, ar- timieji“, o retkarčiais turbūt ir „šeima“. „Punktuose sakymų“ pastebėtas vienas sa- kinys, kuriame giminė tikriausiai vartojama „Šeimos“ reikšme, pvz.: Teyp broliey Jozepho ne nori io ažu karaliu turet | iog iaunesniu ažu iūos ir li- gus iiemus buwo giminey. — Tak Jozepha niechcieli bračia za krolamieč | že mlod- szym byl y w vrodzeniu im rownym. SP 1 75—76. Be to, „Punktuose sakymų“ giminė dažnai su paaiškinamaisiais žodžiais aukšta, didi vartojama „kilmės, kilmingumo“ reikšme. Pvz.: ...todryn turi atžwilgi ne mazu iey auksztos gimines | iey augalatas | iey gie- ray turis | iey senos familios ir iž namu skaystu eyt tasay... — dlatego maią wzgląd nie maly | iesli wysokiego rodu | iesli vrodžiwy | iesli bogaty | iesli starey fami- liey y z domu idacy okazalego... SP I 75. Bet gimine aukszta | turtas | rubay ne- daug padest vnt giero kitu waldžioimo... — Lecz wysokie vrodZenie bogdctwa | odžienie | nie wiele služa do rzadu dobrego...SP I 76. Wel buwo ne iž didžiu giminiu | ney auksztu namu bet prasti... — ...byli nie z wielkich familiy | dni wysokich domow | dle prošči... SP 1 298. Jra kam stebetis | kodrin žmones labiausiey didžios gimines | ir vnt auksztu sostu pasodinti tiesos ne mili... — Jest sie czemu podžiwo- wdc | czemu ludZie | osobliwie | z vrodzenia wielcy | y na wysokich krzeslach Siedzacy | prawdy nie miluiq? SP II 137. Apibendrinant, atrodo, galima konstatuoti, kad K. Širvydas giminę vartojo reiks- mėmis „tauta, nacija; karta; gentis, padermė; artimieji, palikuonys, šeima ?; kilmė“. Bet versdamas „Punktus sakymų“ į lenkų kalbą, jis, turbūt remdamasis to meto at- skirų lenkų kalbos žodžių daugiareikšmišku vartojimu ar stilistiniais sumetimais, vienai ar kitai giminės reikšmei parinkdavo nevienodus lenkiškus ekvivalentus. 2. GENTIS Be giminės, SzDi dar randame žodžius gentis, gentystė, kurie, sprendžiant iš Zo- dyno lenkiškų bei lotyniškų žodžių, buvo vartojami ne tik giminės, giminystės reiks- me, bet pirmasis, atrodo, ir genties reikšme, nes SzDi (p. 113) lenkų krewnosč | powinowdčtwo z iedney krwie, lot. consangvinitas aiškina lietuviškais žodžiais gintiste, gintis, o lenk. rodžina, lot. cognatorum multitudo (SzDi 316), — tiesa, su nuoroda V. powinowactwo (pastarajam bei lotynų k. žodžiams cognatio, necessitudo fraterna, etc.: propinquitas (SzDi 286) pateikia lietuvišką atitikmenį gimtiste = gentyste??), — aiškina lietuviškais žodžiais gintis, gintiste. Išeitų, kad šiuo atveju gentis, gentystė vartojama ne tiesiogiai kraujo ryšiais susijusiaiį Žmonių grupei, bet daugiau sociali- niais ryšiais susietai artimų žmonių grupei pavadinti. | ® Reczek S. Podręczny slownik dawney polszezyny. Wroclaw—Warszawa—Krakow, 1968, p. 428—429, * Lietuvių kalbos žodynas. t. 3, p. 315. 104 3. SEIMYNA Iš karto reikia pasakyti, jog šį žodį K. Širvydas vartojo ne taip daugiareiksmiskai, kaip giminę, nors ir jo reikšmės iš „Punktų sakymų“ ne visada yra aiškios. Tiesa, tiek pamoksluose, tiek ir žodyne šeimyną K. Širvydas verčia vienu lenkišku žodžiu cze- ladž (plg. lenk. czeladž, lot. familia, famuntium = liet. sieymina SzDi 35). Bet se- nojoje lenkų kalboje czeladž dažniausiai buvo vartojama šiomis reikšmėmis: rod, pokolenie, rodzina, familia“. Todėl „Punktuose sakymų“ randame sakinių, iš kurių ne visai aišku, kokia reikšme šeimyna vartojama. Pvz.: Kad piktu paweykstu sawo girtibemis | biauribėmis | ir kitomis piktibėmis waykus | moteri | tarnus | Sieyminu piktina aba vnt pikto priwadžioia. SP 1 253. Kad Wiesz- pats paleydžia sunus | tarnus | ir Sieyminu | ne turi iu grausmey | ne draudžia nuog pikto. SP I 254. Atrodo, kad abiejuose sakiniuose šeimyną K. Širvydas vartoja ne apibendrinan- čia reikšme ir ne reikšme „visi namų Žmonės (savi ir svetimi)“, bet dar platesne. Galbūt į šeimynos sąvoką K.. Širvydas įjungia visus artimuosius ir gimines arba kitus asmenis, vienokiais ar kitokiais ryšiais su šeimyna susijusius. „Punktuose sakymų“ šeimyna reikšme „visi namų žmonės (savi ir svetimi)“, t. y. šeimos nariai, tarnai bei samdiniai, vartojama palyginti dažnai, pvz.: Priliginta ira karaliste dungaus žmoguy szeyminos wieszpati, kuris iszeio laba vnksti sumditu darbiniku winičion sawo. SP 1 317. Teyp Juobas S. sawo šieyminay perleyzdawo bilinet su sawim. SP II 134. Kaip žinome, rytų bei iš dalies greta draugės ir pietų aukštaičių tarmėse nuo se- no šeimyna Yra vartojama ir „šeimos“ reikšme. Todėl turbūt nereikia abejoti, kad rytų aukštaitis K. Širvydas šeimyną taip pat vartojo „Šeimos“ reikšme. Plg.: Jr iau butu teyp parwažiawis | kad ne gera butu szeymina ii uZutureius... SP 11 181. Dar galima pridurti, kad „Punktuose sakymų“ K. Širvydas „šeimos“ reikšme retkarčiais vartojo skolinį familija, greta pateikdamas lietuvišką paaiškinimą namai, plg.: Ažulaykimas gimines ir familios aba namu. — Lenkiškai verčia: Przyczynal zachowanie rodžiny y familiey abo domu. SP 1 231. Toks šių žodžių vartojimas pacituotame sakinyje, atrodo, stilistiškai yra moty- vuotas, nes lenkiškai parašytoje pratarmėje („Przedmowa do czytelnika“) K. Šir- vydas nurodo, jog pamokslus jis skiria ne tik „prastiems“, bet ir „mokytiems“ klau- sytojams (ir skaitytojams). Turbūt ten, kur K. Širvydui atrodė, kad lietuviškas žodis klausytojams (ir skaitytojams) gali būti nesuprantamas, jis vartojo ir skolinius, nors šiaip jau svetimybių savo raštuose vengė. 4. VALDINYS Didelę socialinę grupę kiekvienoje klasinėje visuomenėje sudaro žemesnio luomo žmonės — pavaldiniai. Istorikų teigimu, XVI a. lietuviškuose raštuose pavaldiniams pavadinti buvo vartojami du žodžiai — lietuviškas veldamas ir turbūt iš lenkų kal- 10 Reczek S. Min. veik., p. 53. 11 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. V., 1972, p. 807. 105 bos pasiskolintas žodis paduonis**. Tiesa, šalia paduonis senuosiuose raštuose dažniau vartojama padonas, padonasis bei kitos šio skolinio formos*?. Minėtas šio skolinio formas (t. y. padonas, padonasis) „valdinio“ reikšme retkarčiais vartojo ir K. Širvy- das, pvz.: Nes nieko tasay karalus nuog sawo padanu ne ima. SP 1243. Vnt galo gali ir kunu sawo padonuiu džumuszti | wargint | kalet... SP II 154. Nes karaliste Chrystaus sawo padonuosius daro luosus nuog nusideimu | nuog wergistos welino. SP II 155. Tačiau padonas, padonasis aptinkami tik „Punktuose sakymų“. Nerandame šio skolinio K. Širvydo žodyne. Jame lenk. poddany, lot. subiectus, subditus mancipatus adicui jis aiškina lietuvišku žodžiu waldonas (žr. SzDi 260), kuris darybos požiūriu skiriasi nuo M. Daukšos vartoto veldamo: Nes kokie ira wiresnieii | tokie esti ir iu waldonay | aba kuriuos anis waldo | ir vnt iu wieszpatauia. SP I 124. Waldonams idant iu klausitu | garboy iuos turetu | wisa kas iemus priguli | ižpilditu. SP 1 135. Vnt Jeroboamo dažnay rasztas skundžia- si | kuris karalum budamas sawo waldonus ynt sunkaus nusideimo | tay ira ynt pa- ganistes privede. SP I 295. Noreio Asuerus Karalus puotu pakielt siwiemus waldona- mus | ipačiey didesniamus galunamus... SP II 94. Mokslas čia duostis didZiundmus to swieto | idant klaustus nuog sawo waldonu | er ira iiemus kalti? SP II 134. Be to, tame pačiame žodyno puslapyje lenk. poddaristwo, lot. subiectio K. Širvydas taip pat aiškina lietuvišku žodžiu waldonibe. Tiek valdonas, tiek valdonybė, atrodo, nėra K. Širvydo naujadarai, nes valdoną vartojo S. Vaišnoras („Margarita Theologi- ca“, 1600 m.), J. Telega („Kniga Nobaznistes Krikščioniszkos...“, 1653 m.) bei kiti autoriai. Tikriausiai valdonas tuo metu buvo vartojamas kaip veldamo sinonimas. K. Širvydo žodynas ir pamokslai, kaip ir visi senieji rašto paminklai, yra vertin- gas šaltinis lietuvių socialinių terminų istorijai pažinti. Juose netiesiogiai galima ap- tikti to meto socialinių santykių bei socialinių grupių pavadinimus. 10. KAPAILEIOC O HEKOTOPbIX COUMAJIbHBIX TEPMHHAX B CO4HHEHHSX K. LIIMPBH/IACA Peswome Counnenns K. IllupBnjjaca cpean nmucCbMeHHBIX MaMSATHHKOB JIMTOBCKOTO $I3bl- Ka XVII B. 3anumMalor HeKJItoOuHTeJIbHOe mMecto. Cou riponoBej (,,Punktai saky- mų““) OH He HepeBOJIHJI ¢ APYroro 513bIKA, a CAM HarHCaJI Ha JIHTOBCKOM $I3bIKE TOTO BpeMeHH H IIOTOM IlepeBes1 HX Ha MOoJbCKHH. Kak H3BeCTHO, OH MEpBLIM COCTABHJI H ONYOJIHKOBAJI TPeXbsA3blYHbIA CJIOBApb ,,Dictionarium trium linguarum®, B Ko- TOPOM IIOJIbCKHM H JIATHHCKHM CJIOBaM JiaJl JIMTOBCKHE COOTBETCTBHA. BcĖ-TaKH, HECMOTPs Ha OpHTHHAJIbHOCTb counHenna K. IllupBupaca, ynorpebienue H ocoben- HO 3HayeHHsl CJOB (B J@HHOM CJyyae CONHAJIbHbIX TEPMHHOB) HE BCer/la SICHBI. DTO, HABEPHO, 3aBHCHT OT HECKOJIbKHX IPHYMH, H ONpejte/IHTb HX Celuac MOUTH HEBO3MOXKHO. 12 Jurginis J. Baudziavos įsigalėjimas Lietuvoje. V., 1962, p. 204. 13 Lietuviu kalbos žodynas. V., 1973, t. 9, p. 51, 60-61. 106 B crarbe, co cckhi/IKaMH Ha CJIOBapb H nponoseau K. IllupBnjjaca, pa30upa- ĮOTCH TaKkHe COlLHAJIbHbIE TEDpMHHbI JUTOBCKOIO f3blKa, Kak giminė, gentis, šeimy- na, valdonas. V13 Bcex 3THX TepMHHOB HanboJ1ee 4acTo B pa3HbIX 3Hauenusax K. Illnp- BHJac VIIOTpeO/JIA/JI CJIOBO giminė. Kak MOXKHO CYJIKHTb MO NMOJbCKHM H JIATHHCKHM CJIOBAM B CJIOBApe H 110 KOHTEKCTY „Punktai sakymų“, cioso giminė K. IllupBnjnac VIIOTpeOJISJI B 3HaUeHHSX „HALHS, HApPOJ; NOKOJIEHHE; IJIeMs; DpOJĮ; IOTOMKH, OJIH3KHE, pOJIHA; ceMbsl (?); MPOHCXOXK/EHHE, a CJIOBO gentis (gentystė) B 3Haue- HHSAX „pOJIHA; IJIeMSA“. CzoBo šeimyna K. INnupBujjac B ocHOBHOM VIIOTDeOJIAJI B 3HAYEHHSX „USA Ib, ceMbsi“, Hast obo3Hauenus nousitus „TIOJŲIaHHbIK“ B cJIioBape K. IllupBujnaca naercs TOJIbKO JIHTOBCKOe CJIOBO valdonas, a B „Punktai sakymų“ psnoM c valdonas HAXOJIHM H 3aHMCTBOBaHHe CJIABSIHCKOIO I[POUCXOXKAEHHS — padonas, padonasis.