K. Būgos laiškai J. Basanavičiui, E. Volteriui(?), J. Būgienei

K. BUGOS LAIŠKAI J. BASANAVIČIUI, E. VOLTERIUI(?), J. BŪGIENEI Parengė J. Karaciejus Čia spausdinami iš Lietuvių kalbos ir literatūros instituto rankraštyno trys K. Bū- gos laiškai, rašyti skirtingu metu ir skirtingiems asmenims (J. Basanavičiui, E. Vol- teriui (?), žmonai), aiškiai parodo K. Būgos atsidavimą kalbos mokslui ir yra vertin- gi jo biografijai. Pirmajame laiške (Signatūra F 1—2209), rašytame 1908 m. balandžio mėn. 2—5 d. J. Basanavičiui, K. Būga nagrinėja lietuvių kalbos žodžių „vaivorykštė“ ir „savaitė“ kilmę. Šiame laiške ne tik minėtų žodžių kilmės aiškinimuose, bet iš dalies ir rašyboje dar palyginti stipri K. Jauniaus įtaka. Laiškas įdomus tuo, kad, palyginę jį su vėlesniais K. Būgos darbais, matome, kaip keitėsi kalbininko mokslinė mąstyse- na. Laiško kalba, rašyba ir skyryba netaisyta, todėl jame pasitaiko nevienodi ir kiek neįprasti sutrumpinimai (pvz.: graik. ir gr. = graikų; lat. = lotynų; latv. = latvių; liet., lit. ir li. = lietuvių; sanskr. ir scr. = sanskrito ir kt.). Stengtasi suvienodinti tik pabraukimus ir išretinimus, nes, kaip žinome, K. Būga rankraščiuose, norėdamas išskirti nagrinėjamus žodžius arba jų dalis, pabraukdavo dviem, trimis (ir daugiau) brūkšniais, o kartais tarp jų įterpdavo dar ir punktyrinę liniją. Visos šio laiško išna- šos — K. Būgos. Antrasis laiškas (1914 m. sausio mén. 4 (17) d.), atrodo, adresuotas E. Volteriui (Signatūra F 7—30). Jame K. Būga praneša adresatui apie savo ligą ir apgailestauja, kad jam tiek laiko veltui nuėjo. Trečiasis K. Būgos laiškas (Signatūra F 7— 13), rašytas 1924 m. spalio mėn 13 d. žmonai iš Karaliaučiaus universiteto Psichiatrinės ir nervų klinikos. Šiame laiške, šiek tiek pagerėjus sveikatai, K. Būga pirmiausia užsimena apie žodyną, o tik vėliau praneša namiškiams apie savo sveikatą ir gydymo išlaidas. Laiškas spausdinamas be jokių taisymų. [1] J. Basanavičiui Peterburgas, 1908 m. Balandžio mėn. 2 d. Brangusai Tautieti! Į Tamstos laišką (30 kovo 1908 m.) galiu suteikti sekančius paaiškinimus apie „vaivOrykštę“ ir „savaitę“: I. Kad kas „Regenbogen“, „panyry“, „tęczę“ vadintų „Vaivo rykštė“ (du at- skiru žodžiu!), neprisiėjo girdėti nei man, nei prop. Jauniaus nabastikui. Tariamoji 86 *Vaivo rykštė visur, kur tiktai šisai žodis žinomas, yra vienas (ne du!) žodis, ką parodo istarmé. Kvėdarnoję ir Riėtavė šisai žodis skamba kaipo vaivgrykstis msc., Kuliuosę (Telšių apskr.) kaipo vaivorykštė f. Pirmoji žodžio lytis buvo žinoma tai- pogi ir Stonio šnektoję: wayworiksztys (Historyia Szwenta ysz totinyszka ližuwia pardieta ant Žemaytyszka. Par Symona Stanewicze Žemayty. Wylniuje 1823 p. 7,15). Prop. Jaunius žodyję vaivdrykštis jokios rykštės nematė: jisai tą žodį dalijo i šiėdvi dali: vaivor-ykstis, iš kurių pirmojoję matė žodį, atsakantį graik. Hom. 7p "Oras = *dangūs' < *FaFp, o antrojoję — sumažinimo ir prigulmés prisagą (suffixum) -ykštja-, randamą sekančiuosę žodžiuosę: Seimpn-ykstis, band-pkstis, vakar-pkstis, pefn-ykstis. Pagal Jauniaus žodykilmės vaivdr-ykštis reiškia "caelestis (sc. arcus)’ (žr. Mano užrašų iš Jaunjaus III t., pag. 270). Vaivér-ykstis tolesniai, anote Jauniaus, yra giminė su žodžiu vaivéras „girtūklė = vaccinium myrtillus < *caeruleus = dangaus varsės“. Mano nuomonę vaivér-ykstis yra ne "caelestis', bet tikras “arcus’ (= vok. [Re- gen-] bogen, liet. di[n]gnd "tęcza' žr. mano „Aist. Stud.“ $ 70??: slav. dąga ‘Biigel’)* Kitokią vaivér-ykscio etymologija, nekaip prop. Jaunius, paduoti mane privertė nau- jas paktas, kursai Jauniui liko nežinomas, jog vaivér-ykstis dar turi antrą gretymine išvaizdą, būtent varvér-yksté (Butrimonįs, Vilniaus gub.). Butrimoniškių varvér-yksté aiškiausia parodo mums, kad vaivér-ykstis nėra nei su gr. jp "oras' (Jaunius), nei su negirdétu vaivas “šviesus' (Dr. Basanavičius. 1897 m. „Varpas“ pag. 86) arba vaiva “bėda' (Briickner, Starožytna Litwa 67). Žodį vaivéras (Kvėdarna, Riėtavas, Šiauliai) = vovéras (Klaipėda Kuršaitis) ‘girtiikle’ aš kartu su savo mokytoju prop. Jauniumi sugretinu su vaivér-yksciu ir duodu jam pirmutinę prasmę “caeruleus (iš *caeluleus “himmelblau’ kitoniškinimo keliu — per dissimilationem duorum / : caelum ‘Himmel’, žr. Walde, Lateinisches Etymologisches Worterbuch, p. 81) = dangauūs varsės, niebieskiego koloru'. Kad vaivoras V. vovoras Yra turėjęs „dangaus“ varsės prasmę, gali rodyti šis mergelės epi- tetas: vovor-akytė mergėlė (Klaipėda) = vaivor-akikė mergėlė (Kvėdarna) „žydromis akimis mergėlė“ (: žydras, -d "niebiesko koloru = blaivas' Kvėd. Rie- tavas). Vaivéras vovoras prasmėję "caeruleus = *caeluleus' yra išvestas iš santaraga- lūnio esybėvardžio vaivér-, vovér-, turėjusio pirmesniai reikšti ‘caelum’, su priesagds -a- pagalbą: latv. vet[e]s-a- „senas“ (: gr. Fėrocg ntr. lat. vetus, -eris), Zém-a-s (: avest. zam- humus’), graik. =i[/Jap-6-¢, sanskr. pivar-d-s ‘fett’ (: gr. riap ‘Fett, Schmalz’). Pri¢jome dabar prie to, kad senobés lietuvių kalboję buvo žodis vaivér- vovér-, kursai turėjo „dangaus“ prasmę. Kaip jau matėme, prie „dangaus“ vardo vaivér- vovér- dar yra buvusi trečia gre- tyminė išvaizda varvér-[yksté]. Prie šių trijų „dangaus“ vardo gretyminių išvaizdų dar galime pripléikti ketvirtą vgvor- (iš senesnės lytiės vanvér-), randamą žemaičių ! Slg. fin. "taivaan kaari, *ukon kaari, “sateen kaari ‘der Regen bogen' = *dangaus lankas, *Uko (= f. Ukko “der hichste Gott der heidnischen Finnen’) lankas, ®lietaus lankas: kaari ‘lankas’ * Pas Briiknerj I. c. vaivér-pksté = ‘rézga biedy’. Tokią etymologija Br-is paduodamas, be abejo- nės, mintyję turėjo fin. vaiva, nors jo ir nemini. 87 žodyję vqvéras "Schwarzbeere'*. Vieno ir to paties žodžio keturių gretyminiy išvaiz- dy nesutikimas rodo, jog šio žodžio pirmalytė (Grundform) turėjo būti toki, iš ku- rios lengvai galėjo kilti ir vaivér-, ir vovér-, ir vqvér-, ir varvér-. Visos šitos „dangaus“' vardo lytįs tegalėjo kilti iš aistiškos pirmalytės varavdr-, kurioję tritarsnis ara kilo iš indoeuropiško tarsnio, dabar mokslo vyrų priimto vadinti „r sonans“ (žr. mano LAist. Stud.“ §§ 53—56). Tritarsnio ara bal'sė a aisčių giminės kalbosę turi sekančią klotį: a) arba liekti kaipo a, jai jisai stovi priegaidėtoję sąjamoję (sub accentu), b) ar- ba virsta in i, jai šisai g negauna priegaidės (sine accentu). Sisai trumpojo nepriegai- dėto a virtimas in i padarė tai, kad senobinis žodis varavar- aisčių prokalbėję įgavo sekantį ablautą, nuo priėgaidės priklausantį: Nom. sg. virivdr-s, Acc. sg.vdrivar-am arba virdvar-am (del priegaidės kaitaliojimas tarp pirmojo ir antrojo a tritarsnyjg ara, slg. bardgas = biragas “ctord’ ,,Aist. Stud.“ § 56* iš senesnio Nom. sg. *birdg-s: Gen. sg. *birig-és > acc. sg. barig-am. Par lyčių birdg-s bdrig-am surizgimg gimė nau- jadarai Nom. sg. bardgas [viétoj¢ *birdgas] ir biragas [vietoje *bdrigas]). Iš Acc. sg. vdrivar-am buvo padarytas naujadaras nom. sg. varivdr-s, iš kurios lyties dviejų r kitoniškinimo keliu (per dissimilationen duorum r) gimė kamienas va[r]livdr-* = yaivor-. Nom. sg. varivdr-s taisykliškai turėjo pavirsti ing varlilvdr-s: „trumpa pirm- toninė (antetonica) bal'sė nyksta“ Aist. Stud. §§ 27, 28, slg. pat/iJ]s-ai, an[a]s-ai etc. Kamienas varvdr- tolesniai turėjo pavirsti ing varvdr-: „dvibalsės pirmoji dalis aisčių prokalbėję įgauna prailgimą“ cf. Aist. Stud. $ 16 pag. 31. Iš kamiėno varvūr- dvie- jų r kitoniškinimo keliu gimė arba va/r)]vdr- (slg. If. kut-ris iš *krut-ris : kru-tėti), arba vanvdr- (slg. lat. cancer „vėžys“ < *carcer : gr. xapx-tvoc, latv. kan-kara- ‘Lumpen’ < kar-kar-a-: skaf-ti), iš kurių išvesti šių diėnų žodžiai: vovér-a-s ir van- vor-a-s (žem.). Nekitoniškintas! yarvar- užsiliko Butrimoniškių žodyję varvér-yksté ‘Regenbogen’. Su visais, angščiaus apZvalgytais, „girtū'klės“ ir „Laumės jūstos“ vardais yra gi- minė taipogi ir latvių varav-pksne “der Regenbogen’. Latvių žodis varav-pksné gimė kitoniškinimo keliu iš varav/r J-pksne. Žodžių vaivér-ykstis ir varav[r ]-)ksne priesagos -ykštis|ė ir -yksne (= ykšnė*) taip santykiuoja tarp savęs, kaip ir žodžiuosę mokes- tis ir mokes-nis, važiuo-tė šiėnau-tė ir kario-né bijo-nė. Zodjlyte (Wortform) varav(r)-, randamoji žodyję varavyksne, kilo iš senesnės varav[alr-$ : aist. gen. sg. varavar-és “dangaus = lanko’. Zodylytés varavar-ės vietoję, taisyklės (Aist. Stud. $ 55) reikalavimus kalbai užlaikius, mes turėtume laukti *viri- vir-ės (: nepriegaidėtas i.-europ. 4 aisčių giminės kalbosę virsta ing i Aist. Stud. §44, II); turime pirmąją žodžio išvaizdą ačių siėlos (vy 7c) įstatymams, kurie reika- lauja žodžio lyčių įvairumą prašalinti. Varavar- užlaikė savo a neperdirbta in i par sekančių lyčių įtekmę, — lyčių, kuriosę a buvo priegaidétas: nom. sg. viri-vdri-s (iš ee senesnės aistiškos lyties varavdra-s = i.-europ. vyvf-s; slg. aist. sdli-s ‘drs’ < sd- ? Iwinskio (Kalend. 1862 m.) tarmėję šis žodis ištariamas kaipo vasnivér(a)-s. Cf. jo tedvas "laibas". 4 Sig. žizdra "Grandkorn' < ž[v]i[g]zdra < *žveigzdrd' < *3vaigzdrd’ < *žvalrligzdrd' < žvaragzdy-: žvirlg])zdras žr. ,,Aist. Stud.“ pag. 182. 5 Slg. upd-kšnis m. (Rokiškis) ‘upelis’ ® Delto ir v nepavirto in x, kad nesenai turėjo iškristi a, stovįs po v. 88 la-s = i.-europ. sĮ-s Aist. Stud. § 62), gen. sg. virivir-és: acc. sg. vdrivir-am arba virdvir-am. Kamiėnas varavar-, iš pašlitųjų linksnių (casus obligui) pakliuvęs ing nom. sg., nominativ’ e turėjo pavirsti ing varavar-s (: dvibalsės pirmoji dalis pratįsta) > vara- vars > varavūrs". Iš varavar-s ilgumas tapo įvestas ir i pašlituosius linksnius, par ką gimė kamienas varavūr-, kurį mes jau radome lietuviškuosę žodžiuosę vaivér-a-s vovér-a-s vanvor-a-s ir vaivor-ykštis varvér-ykste. Kamiénas varavar- su trumpą galinę balsę a, kaip matėme užliko latviškame „laumės juostos“ vardę varav-pksne. Kamiénas varavdr- turėjo „dangaus“ (: vaivéras “*caeruleus> girtūklė' < cae- lum) ir „lanko“ (: vaivér-ykstis “Regen-bogen’) prasmę. Kad „dangūs“ sau vardą gauna nuo „lenkimo“, gali rodyti nors sekantįs „dangus“ pavadinimai: iriškai nem kymriškai nef ‘Himmel’ iš i.-eur. nemo-® < sanskr. ndma-tė ‘er verbeugt sich’, liet. dangūs prūs. dengūs “caelum’ kartu su di[n]gnd ‘Regenbogen’ Aist. stud. § 70** < latv. danga "Ecke, Winkel’ slav. dąga ‘Biigel’, got. himins ahd. himil ‘caelum’ < Sak. gem(e) ‘lenkti’ (slg. Mano užrašų nuo Jauniaus V. t., pag. 259, 404) latv. kamanas ‘der Schlitten’, fin. taivas “der Himmel; das Himmelsgewolbe' < taipua “sich biegen; gebogen werden’. Aistiškas žodis varavdr- ‘caclum = arcus’ turi savo giminaitį graikų kalboje: *Fopavėc > aiol. Špavos ‘caelum’ ir *0-Fopavėg (iš kur gimė) att. ion. odpavés dor. ėpavėg ‘Himmel’, Zr. Kretschmer, KZ XXXI, 444; Brugmann, Griech. Gramm?®., 148, Grundriss 12, 824. Graikų žodis fopavég gimė iš senesnės lyties *FopFap-6-c: a) antrasis £ iSnyko kitoniskinimo keliu: att. 6p96¢ ‘hoch’ iš *6p9f6¢ = dor. fopdés (Prellwitz Et. Wb. d. Griech. Spr.* 228) abudu žodžiu iš */op9-F6g: scr. irdhvd-s ‘hoch’, slg. liet. overis (Katinas) is voverė; b) antrasis p kitoniskinimo keliu pavirto ing v: Tavdapule ‘zittere, erbebe’ < *90p-9apvy slav. drogati ‘zittern’ liet. drugys ‘Fieber’; anglosaks. gnorn = grorn „Trauer“ Brugmann, Kurze vergleich- Gramm. 241; latv. dun-dur-i-s ‘eine grosse Bremse’ < dur-dur- hom. 900pog “stiir- mend’ iš *9.Fop-Fog liet. pa-duf-mai “ungestiim’ slg. Per Persson, Studien zur Lehre von der Wurzelerweiterung und Wurzelvariation (Upsala 1891), 59; kankėrėžis iš *karkér- Aist. Stud. § 652°; gr. orpwpvėc = or[o]tppėg slav. strobls < *strobre ‘durus’ Ii. sterblės; gr. dowdy iš *dpudp-a Aist. Stud. § 657; § 678; lat. tener=sabin. tereno- ‘weich’ iš *terero — Aist. Stud. § 3725; got. anpar liet. antras=lat. alter = slav. va[rltors visi iš *ar-tero-; gr. wip-mpn-pr ‘deginu’ < *mup-mon-; drigaritas * Zuch- thengst’ iš *drigar-t-a-s Aist. Stud. § 662; spintras=spi[rltras ‘Zabalas’. Graikų žodis Fop(F)av[ < p]-6-¢ arba su protetiska balsę ė-Fopaxv-6-c yra tas pat Zo- dis, kaip ir aisčių varavdr-. Graikų zodylyté Fop(F)av-6- iš * Fapfup-6- kilo iš pragrai- kiskos lyties *FapFap-6-: pirmasis«[p] pavirto ing ofp] dėliai sekančio lūpinio tarsnio " Aisčių prokalbėję „,ilgasis“ a sub accentu pavirto in d, sine accentu in 4 žr. Aist. Stud. § 16 pag. 29. 8 Žodis *néma-s ,,dangaus“ prasmėję yra buvęs ir lietuvių kalboję; iš jo išvestas mėlynės „uepHH- Ka’ vardas nėm-ūgė, žinomas Joniškėlio parapijoję (žr. Si BHncs, IloxeBtxcrie roBODpkI, u. II, 27). ? Pagal Jauniaus iš šios šaknies išvestas ir Nėmūno vardas. Nėmiūnas v. Némunas — "lenktas". 89 FU įtekmės, k. a.: ėp96g ‘altus’ < *(F)op9.F6g *Fapdféc = scr. ūrdhva-s < i.-europ. *prdhvo-s (: scr. vardha-tė "erhebt, macht wachsen’), roAAdė ‘multa’ nom. plur. ntr. < *ro) Fa *naXFt = sci. purii < *paliva Aist. Stud. pag. 202,31° (slg. J. Schmidt, Die Pluralbildungen der indogermanischen Neutra 46). Pra-graikiskas „dangaus“ vardas *fapfap-6- kaip ir aistiSkas *varavdr-, išvesti iš indo-europiskos pirmalytés vyvdar- (pagal rašymo būdo, priimto dabar beveik visų kalbotyrių) arba *v,r,v,r (pagal mano rašymo būdo, Zr. Aist. Stud. pag. 205, 38°), kuri yra silpnalaipsnis prie tvirtdsios žodžio išvaizdos vere-vér-1* “arcus = caelum’. L.-europiSkas „lanko=dangaus“ vardas v,r,vėr-[i loc. sg.]; *v,r,v,r-[es gen. sg.] yra dvilypudtas (reduplicatus) esybévardis iš šaknies vere "lenkti, kreipti' (žr. Aist. Stud. pag. 200, 2897) osk[iSkai] uruvo f. ‘kreiva’ < *v,r,-vd-. Dvilypuotieji žodžiai, tokie kaip gr. ydp-yapa ‘Gewimmel’ scr. dar-dara-s ‘ge- borsten' gr. pėp-pogos ‘Furcht’ (Brugmann, Grundriss der vgl. Gamm. d. idg. Spr. II?, 47), nėra svetimi ir aisčių kalboms. Be minėtojo vara-vdr- galima privesti kaipo dvilypuotųjų žodžių pavyzdžiai sekantįs: gar-gara-s ‘szkapa’ Aist. Stud. $ 6517, kir-kul[r]-žė ‘ein Tannen- oder Fichtenzapfen’ I. c. $ 65**, de[r]-derviné 1. c. § 67*, kalr)-kar-lis "ilga mentė' 1. c. § 692° (pag. 156), ži-žirbd ‘Funke’ ti-tilvis "ūpoythoc' Si-sartis nom. propr. fluvii I. c. § 71%2, ger-gūlė “Menge, Gruppe’ gr. yėpyspa' Tolle Hes. I. c. § 71%, gar-galas “‘mazgas’ 1. c. § 71*?, pur-pūlė "Knospe' 1. c. § 71%, ka[r]- kar-iné ‘rnotka’ 1. c. § 71%, vo-veris ‘Eichhorn’, Ta-tald nom. prop. fluvii Panev. (šaknis tele “neSti= eiti’); viversis Pumpėnai!?? = voversjs, voversi Pruséliai (5IBb- HuCB, [loneBbk. roBopel. 4. II, 30), voversis Dusetos = vi[r]virsys Kvédarna = se- nobės pris. vervirsys V, 733 ‘Lerche’: visos šitos zodylytés kilo iš viends aist. pirma- lytés *v,r,-vefs-. Daugiur vietų vaivér-ykstis/é ‘Regenbogen=arcus’ yra vadinamas ordrykstés vardu. Ordryksté nėra senobinis žodis, paveldėtas iš aisčių prokalbės, kaip tai ro- dosi A. Bezzenberger'iui, A. Briickner’iui (Starožytna Litwa, 67) ir kitiems. Ordrykštė yra perdirbtas žodis iš senesnės lyties *ovdr-ykštė ačių tautiškei etymolo- gijai (Volksetymologie), radusiai šiamę žodyję rykštę. Anykščių miestelio vardą, tau- tiškė etymologija radusi nykštį, klaidingai išaiškina iš A(i) nykštį! (įsikirtau)“*. An- ykščiai, be abejonės, turi priesagą -ykštja- (: band-ykštis), bet ne žodį nykštis. *Ovar-ykštė, išnykus iš kalbos žodžiui [v]ovdr- “arcus', gavo pas žmones naują lytimokslinį (morphologisch.) padalinimą, būtent *ovd-rykštė. *Ovd-rykste tautiškė etymologija, pritaikinusi prie Oro, télesniai perdirbo ing ord-rykštė. 10 y, virsta ing o netikt par F bet ir par v įtekmę: Šp-vū-pu < *Ap-vb- scr. pildomi, mob < *TaAug scr. purus slg. Aist. Stud. pag. 199, 282, 11 Indoeuropiečių prokalbéje kiekvienas e (resp. 0), atsistojęs prieStonyje (ante accentum), virzdavo ing a (Aist. Stud. pag. 197, 25°), kursai aisčių giminės kalbose pereidavo ing i. Sisai a likdavo kaipo a aisčių kalbos¢, jai jisai gaudavo priegaidę. 12 Viversis iš *vaivers-Y)-s (Aist. Stud. § 38) < *valrlivers-ys: acc. *varivers-ym. Slg. tai, kas pasakyta apie vaivor-ykséio kilmę, 3 Pirm įkūrus An$9kščius buvęs toks atsitikimas, nuo kurio miestelis gavęs vardą: Vienas žmogus kirtęs medį ir kirviu įsikirtęs nykštį; iš skausmo jis surikęs: ai npksti, nuo ko ir praminę Anykščius. 90 Žodylytė *ovar-ykštė, kurią tautiškė etymologija perdirbo ing ordrykštę, gimė dviejų v kitoniškinimo keliu (: [v]overis Kaunas, [v]ivd Dus'* "pakanktis, rus. ryks’ < vei- "lenkti, rišti' = lenk. iwa ir wiwa “karklas = pynimui, rišimui, lenkimui tinkas’: į-vai-rūs, j-vij-a-s “KocBeHHbIK") iš *vovdr-ykštė; slg. vovér-a-s, vovor-akytė mergėlė. Vovdr- iš aist. valr]vdr (+ Vocalis)< var[i]vdr- (žr. aug.): vovėr- (e iš nom. sg.) > vover-ykštis [v]over-ykštis ‘Regenbogen’ Geitler Stud. 119, s. v. waiworiksztis. Iš šito mūsų tyrinėjimo aišku, kad 1) nebuvo jokio *Vaivo ir jo rykštės; 2) „Laumės juostos“ vardai vaivérykstis varvéryksté etc. yra deminutivai iš vaivor- varvor- etc., išvesti su priesagos -ykštjd- pagalbą; 3) vaivér- varvér- [v]ovdr- vover- etc. turi „lanko =dangaus“ prasmę ir yra išvesti iš aistiškų pirmalyčių vr vdr- v rvarls vrvér-; 4) Aisčių zodylyté varavar- pilnai atsako senobés graikų žodžiui *Fopav-6-¢ iš pra- „gr. *FapFap-6-c ‘Himmel’; 5) ordryksté yra tautiškės etymologijos padaras iš nebesuprastės žodylytės *ovdr- -ykste, kilusios kitoniškinimo keliu iš *vovar-ykste. II. Prius. sawayte V. 16 ‘Woche’ ir possi-ssawaite V. 20 ‘Mittwoch’ < pusi-sa- vaitė : liet. pusé "Halfte'. Iš prūsų kalbės „seredės“ vardas pus-sevaitė (taip sako aplink Laūkiškį, netoli Labguvės žr. Nesselmann, Thesaurus linguae prussicae 138; slg. Aist. Stud. $ 37**) skolinimo keliu pakliuvo į lietuvių šnektą, artimiausią prie prūsų kalbės pasiénio. Pus-sevaitė tadą paskolinta iš prūsų kalbos, kadą jų kal- boję savaitė dar tebebuvo ištariama kaipo sevaitė. Dr. Erich'as Berneker'is savo raštę „Die preussische Sprache“ (Strassburg 1896) p. 318 s. v. sawaite priveda lietuvišką „nedėlios“ vardą savaitė su sekančiu patėmijimu: „Laukischken: sawaite fir nedėlė "ūblich'. Iš kur Berneker’is Zino, kad savaitė Laukiškyję yra "ūblich' vartojamas žodis, mums nepasisako. Lig Berne- ker'iui savaitė kaipo atskiras žodis buvo nežinomas. Labai abejotina, kad Berneker'is šį žodį būtų girdėjęs Laukiškyję, tuo labiaus kad apie jo kelionę ing šią vietą nieko nežinoma. Mano akysę Bernekerio žodis savaitė yra įtartinas. Jai „nedėlios“ vardas 14 Senobės prūsų Waywensis terra (XIV amž. Script. rerum Pruss. II, 404) neturi nieko bendro nei su vaivdr-ykščiu, nei su įtartinu vaivas ,,Šviesus“ (Dr. J. Basanavičius, 1897 m. Varpas, p. 86). Senobés prūsų žemėskričio vardas W. aywe (Pierson, Altpreuss. Namencodex s. v. Wewa) ,,die Ge- gend, in welcher Mehlsack liegt* senesniuos¢ dokumentuose yra vadinamas Wewa 1288 m. arba Wewe 1292 m. (Zr. Pierson I. c.). Zodylyté Wew4/e reikia skaityti kaipo Véva, Vévé (NB. pris. é = liet., latv. i Aist. Stud. § 40), kuri pilnai atsako liet. miestelio vardui Vivis m. (Vilniaus gub.). Vaivė: Véve lit. Vivis = pr. snaiga-s V: pr. snégd’ nom. plur. Grunau = dt-laikas, saitas kaimas : atlikas sitas ki’mas. Vaive, Véve lit. Vivis, tur’ būti, yra giminės su latv. upės vardu Vive (Bielenstein Grenzen) „*lenkta“: Vvei "lenkti". Pavardė Vaivaris (1692 m.: ,,Varpas* 1897 p. 86) yra giminė su vietovardziais: latv. Vaivere (Bielenstein, Grenzen 115)ir liet. Veiveriai (Suvalkų gub.). Vaivaris la. Vaivere li. Veiveriai greičiausia yra išvestiniai žodžiai iš vaiveris ‘das Minnlein von Eichhornchen' (Milcke DLWb. 144), vaivarys ‘das Mūnnchen vom Iltis, Marder, Eichhorn, Reh u. a. Tieren’ (Nesselmann, Lit. Wb. 58); slg. Voveriné, panaikintos karčemos vardas (važiuojant USpaliy vieškeliu į Dusetas, 4-ame varstę nuo Dusetų). 91 būtų vadinamas Laukiškyję žodžiu, paskolintu iš prūsų kalbės, tad mes lauktumėme ne *savaitės, bet sevaitės, slg. pūs-sevaitė. Bernekerio savaitė yra perdirbta sevaitė par prūsiško žodžio sawayte įtekmę (GescosnarenbHasi riepejtbjiKa); sevaité gi paimta iš Nesselmann'o Thesaurus linguae prussicae 138. Nesselmann’as I. c. liepia savo lietuv. žodynę p. 58 artikūlą waitė išbraukti ir 464 puslakštyję įrašyti: sewaitė, Woche, pus-sewaitė, Mittwoch. Pas Nesselmann'ą (Liet. Zod. 58) gimė waite „die Woche, ist wohl kaum mehr irgendwo bekannt“ par nemokėjimą lytimoksliškai iš- skirstyti žodį pus-sewaite 1. c. Nesselmann’as, rašydamas lietuv. žodyną, pussewaite klaidingai išskirstė į dalis: vietoje pus-sewaite jis paskaitė *puse-waite; slg. taipogi Leskien'o Die Bildung der Nomina im Litauischen (Leipzig 1891), p. [425] 575. A. Fick'as (Vgl. Wb. d. idg. Sprachen, Il?, 775) sevaitės vietoję be jokio reika- lo rašo *są-vaitė, klaidingai sanprotaudamas, jog šis žodis reiškė „ursprūnglich die Zeit, worin eine vaite'® "“Volksversammlung' abgehalten wurde“. Prūsų savaitė liet. sevaitė priešais Fick'ui neturi priešdėlio są-. Savaitė, jai būtų sudurtinis žodis iš są + vaitė, prūsų kalboję būtinai skambėtų kaipo *sanvaitė. Thumb’as (žr. O. Schrader, Reallexikon 963) mano, kad senaprūsių savaitė yra perdirbtas žodis iš gr. caBParov, caBarra, kursai naujamjame įstatymę reiškia netikt „subatą““, bet ir „nedelią“ (Woche). Šisai Thumb'o sanprotis būtų panašus į tiesą, jai savaitė būtų kilusi ne iš senesnės lyties sevaitė. Graikiškas vardas, skolinimo keliu pakliuvęs į prūsų kalbą, tegalėjęs būtų pavirsti į *sabata, bet jokiuo būdu į savaitė. Iš to, ką pasakėme angščiaus; aišku, kad nei Fick'o, nei Thumb'o savaitės : se- vaitės aiškinimas nėra tikras. Daug geresnis yra sevaitės kilmės aiškinimas, kurį paduoda prop. K. Jauniaus nabaštikas. Jaunius sanprotauja, kad sevaitė etymologiškai reiškia tą pat, ką ir gr. £Bdopas lat. septimana, slav. coOmuya ‘Woche’, t.y. jos vardas yra susirišęs su skait- ling septyni : scr. saptd gr. énva got. sibum “T. Pris. septmas v. sepmas “septimus’ = sanskr. saptamd-s. Tokiai Zod§lytei, kaip graikų £Bdopos ir slaviu sedms ‘der siebente’ iš *sebdmo- (Brugmann, Griech. Gramm.? 213), prūsų kalboje turėjo atsakyti *sebdmas v. sebmas (slg. sep[t]mas). Graikų žodžiui émta ‘septem’ atsakanti lytis prūsų kalboje turėjo iSveizdéti kaipo *sėptan. *Septan par „ordinalio“ sébmas įtekmę tapo perdirbtas į *séban, lygiai kaip ir gotų sibun "ėnrd)'. IS seban ‘= got. sibun' senobės prūsai buvo pasidarę naują „or- dinalį“, būtent sėbD-a-s ‘septimus’; slg. scr. ddga ‘decem’ > ordin. dvū-dag-a-s ‘dvy- liktas’, gr. £-xardv scr. catd-m liet. šimtas ‘centum’ > ordin. Simt-d-s+is ‘coThlif’. „Ordinalis“ sébas ‘septifitas” par jvardoviétés (pronomen) sévas ‘suus’, turėjusios gretyming išvaizdą sébas “suus’, įtekmę įgavo gretyming išvaizdą sévas ‘septimus’. Prūsų kalboję priė taisyklisko sévas ‘suus = gr. £6¢’ (: svais “savas’) gimė nauja- daras sébas “suus’ par dat. sg. sebei ‘sibi = slav. ce65’ : gen. sg. sevė!* ‘save (Kaunas) (: gr. é acc. < * gefé Brugmann, Griech. Gramm?. 247). Sébas par linksnių su priegaidę ant galūnės (: instr. sg. msc. *sebd etc.) kalčią pavirto ing sdbas (: neprie- 15 Iš prūs. vaité “consilium, concilium’ paskolintas somų žodis véite, vdiittė ‘die Behauptung’ žr. Aist. Stud. § 69?* (pag. 157). 16 Slav. gen. sg. c8609 yra naujadaras tikrojo *c969 vietoje. 92 gaidėtas e virsta ing a Aist. Stud. §§ 35—37). Tolesniai sdbas par instr. sg. msc. subd (iš sabd : nepriegaidétas a padéjime prieš lūpines santaras virsta ing w „Aist. Stud.“ pag. 197, 26° : upės < *apés < pr. dpé ‘fluvius’) kalčią pavirto i subas : subba-n Enchiridion’as (1561 m.) 70% ‘proprium = saviski’. Žodžio sévas ‘suus = proprius’ ,,promiscuus* (6e3pazmunbii = ? mišrūs) vartojimas su sébas "t. p." padarė tai, kad bendralytis (homonymus) žodis sébas ‘septimus’, nors ir jvairia-prasmis, irgi įgavo gretyming išvaizdą *sévas ‘septimus’, kuri turėjo būti mišriai vartdjama su sébas ‘septimus’. Kada senapriisiai darėsi sa- vaitės vardą, sébo vietą pilnai jau buvo paėmęs sévas ‘septimus’ Senobės indų kalboję yra priesaga -taja-, su kurios pagalbą yra daromi būdvar- džiai iš skaitlinių žodžių su reikšmę „von so vielen Abteilungen oder Arten““: saptd- -taja-, tri-taja- etc. Whitney, Indische Grammatik § 1245, a. Prūsai iš sévas ‘septimus’ buvo pasidar¢ būdavardį su priesagą -taja- *séva-taja-s m. "iš septynių dalių sudétas’, *seva-tajd f. *". Prūsų prokalbėję *sevatajd turėjo taisykliškai pavirsti ing *savat/a Jj# (: nepriegaidėtas e virsta ing a Aist. Stud. §§ 35—37; trumpa pirmtoninė balsė iš- nyksta I. c. §§ 27, 28) > *savatjū > *sava'tjū : „a (: e : u)+ Consonans +j“ prūsų kalboję virsta ing „ai (: ei, ui)+ Cons.+j“ > ai (: ei : ui)+ palatalis consonans“ (: epenthesis) žr. Aist. Stud. § 10, 5°. Iš nom. sg. sava'tjA buvo accus. sg. sévaitjiam, kuri žodylytė turėjo pavirsti ing sėva'tjėm (: silpnapriegaidis @ virsta ing ė Aist. Stud. § 31) ir pagaliės ing sėva'tėm (: j po santarės prieš č nyksta). Accus. sing. sėva'tėm pagimdė naują nom. sg. sava'tė (: nepriegaidėtas e virsta ing a) arba seva'tė (: su e apibendrintu iš accus. sg.). Iš prūsų žodylytės seva'tė paskolinta yra lietuvių sevaitė, teužlikusi sudurtiniame žodyję pus-sevaité. Prūsų sėva'tei lietuvių kalboję tegali atsakyti *sevaté, bet nieka- dos ne sevaitė, delto kad lietuvių kalbai yra svetima epentezis. Priesagą -taja-, su kurios pagalbą padaryta pr. sava'té, prop. K.Jaunius randa liet. žodžiuosę: tritainis ‘Drittel’, ketvirtainis "Viertel, Viereck’ < praliet. *tritajū' (: gen. *tritain-és) iš tri-taja-s, slg. ruduo < rūdas. K. Būga Baigta rašyti Balandžio .mėn. 5 dieną (1908 m.). [2] E. Volteriui (?) Peterburge 1914 m. sausio mėn. 4(17) d. Garbus Prieteliau! Pagaliaus išsiritau iš lovos. Teko pragulėti sunkioj ligoje daugiau nei puspenktos dienos. Liga mane pagavo nuo to vakaro, kada aš buvau pas Tamstas, o Tamsta man nežiniomis apie 9 val. vakare pas mane, kur, žinoma, Tamsta nieko neradai. Aš iš 17 Del priegaidės šokinėjimo slg. mėlynas : mélynd, Odbulmušas arklys : obulmuša kumėlė Kvėdarna. 93 karto nenorėjau tikėti, kad Tamsta važiuodamas pas Remikį patektumei pas mane, bet pagaliaus, tarnaitės tikrinamas, kad tasis svetys, kurs klausęs Būgienės, tikrai esąs Tamsta. Labai gaila, kad Tamsta veltui pridėjai nemažą žygį. Juzė turėjo nuo Daili- dės grįžti aštuntoj, o pargrįžo kur-kas vėliau. Atsiprašau, kad Tamsta nenoromis likai suvadžiotas: aš sakiau ji liko mano globiamųjų vaikų baliūje, ji jame ir buvo tik- tai vėliau kaip aštuntoje valandoje. Atsiguliau į ligos patalą nėdėlios vakarą. Sirgau sunkiai: pirmas tris dienas tem- peratūra siekė iki 39,4° ir 39,5“. Antrą dieną net klajojau. Sirgau peršalimu. Ta liga vie- na būtų buvusi ne sunki, bet prie jos turėjau antrą, būtent nepakeliamą slunktą (slogą KacMopK 5), kursai taip sugadino nosį, kad per dieną lig penkių ir šešių kartų kraujai tekėdavo. Kraujai tekėti dar nenustojo ir iš lovos išsiritus. Per tą ligą daug laiko man veltui nuėjo. Vakar, pirmąją dieną po ligos, nieko ne- galima buvo veikti, net ir vaikščioti buvo sunku, vis kas tarytum stūmė į šalį. Tuojau kai apsirgau, prašiau Tamstoms pranešti žmoną ir Dailidę laišku, kad aš del ligos negaliu atvykti laukti Naujų Metų ir tuo pačiu žygiu pasveikinti su Naujais Metais. Del mano ligos ir Juzė liko nebevažiavusi į Lauckaimį. Daktaras išeiti iš namų neleidžia. Liepia palūkėti ligi visai pagysiu. Todėl ir dabar par trijų karalių šventes Tamstų atlankyti negalėsiu jokiu būdu. Iš namų išei- ti tegalėsiu gal tik 8 I. Del ligos liko baisiai pavėlintas atsakymas Šachmatovui del mano stipendijos. Prie to laiško norėjau pridėti ir savo straipsnį del jo keltų. Laiško tuo tarpu dar nepa- jėgiu rašyti, nes po ligai gana sunki kalba. Mano straipsnio egzempliarį, kurį Tamsta gausi pašta teikkis Tamsta įduoti Šachmatovui paminint, jog aš pats to padaryti ne- galėjęs del ligos. 8 I tikiuosi pasimatyti su Tamsta knygyne. Labų dienų Tamstos Kazimieras Būga Man. ĮlBopsuckas 7 KB. 47. * [3] J. Būgienei Karaliaučius, 1924 spalių 13 d. Mieloji! Kortučių laišką Tau sudavau. Tikras esu Vireliūno ir Varno kortučių atsidurta žodyno redakcijoje. Žodyno redakcijoje gali Vireliūnas ir Varnas dirbti tomis valandomis, kuriomis galės sutarti Būgienė ir Salys. Kalba kasdien eina geryn. Iki lapkričio 15 dienos tikiuosi parvažiuoti į Kauną. Klinikos pinigus geri Žmonės mano vardui nuleisti konsului. Pinigų reikės apie 250 ar 300 dolerių. Geriausi per ministeriją konsului mano vardu įgėti 250 dolerių ir 500 lity. 94 Reikalo važiuoti Tau nėra. Valyza bus reikalinga kelionei. Sode kas dieną 2—3 valandas vaikštinėjuosi. Labų dienų visiems namiškiams. Kazys Nuo X 2 kalba pradėjo eiti geryn net ir vokiškai. Suprantu mane ir sesutes ir dak- tarai.