E. Setelos laiškas J. Endzelynui

E. SETELOS LAIŠKAS J. ENDZELYNUI Parengė N. Čepienė LTSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto rankraštyne, K. Būgos fonde (Signatūra F 7—35) yra suomių kalbininko E. Setelos (E. N. Setala, 1864 —1935) laiškas. Sprendžiant iš turinio, jis adresuotas ne K. Būgai, bet turbūt latvių kalbi- ninkui J. Endzelynui. Taip galvoti galima todėl, kad jame E. Setela praneša adresa- tui, jog pastarojo parašytą K. Būgos darbo recenziją jis artimiausiu metu nusiųsiąs į spaustuvę. Žinome, kad J. Endzelynas K. Būgos „,Aistiškų studijų“ recenziją iš- spausdino suomių žurnale ,,Anzeiger der Finnisch-ugrischen Forschungen“. Helsingfors 2. 1. 10. Hochgeehrter Herr Kollege, Ich muss mich ordentlich schimen, dass ich Thnen nicht frither meinen herzlichen Dank fiir Ihre Rezension liber die Biiga’sche Arbeit ausgesprochen habe. In den letz- ten Zeiten bin ich sehr stark beschéftigt gewesen, und ich habe auch viele Reisen ge- macht; vor unseren Weihnachten war ich wieder krank. Die Hefte der Finnisch- ugrischen Forschungen sind auch wegen vieler Umstinde verspitet worden. Jedenfalls schicke ich Thre Rezension in diesen Tagen zu der Druckerei. Ich méch- te aber gern den litauischen Titel des Buches erfahren, wie auch einige andere Noti- zen (Verleger, Format, Umfang, Preis), und deshalb bitte ich Sie das beiliegende Zet- telchen auszufiillen. Die Korrektur wollen Sie wohl selbst einmal sehen? Ist die Biiga’sche Arbeit in Buchhandlung zuginglich? Die Arbeit interessiert mich — um Threm Referat nach zu schliessen — sehr. Ich hoffe, dass Sie auch in der Zukunft uns Mitteilungen iiber Fennica auf dem baltischen Gebiet mitteilen werden. Der Anfang war ja freilich von unserer Seite nicht sehr aufmunternd, aber wir leben in der Zuversicht, dass wir bald mit unserer Zeitschrift a jour sein werden kdnnen. Sie fragen mich, ob nach meiner Ansicht die Auffassung Jaunis- Buga’s, dass die baltischen Lehnworter in Finnischen Spuren eines zwiefachen Akzents aufweisen irgendwie als wahrscheinlich zu gelten hat. Soviel ich nach Threm Referat beurteilen kann, sind die Jaunis- Buga’schen Hypothesen iiberhaupt einer Beachtung und ndheren Untersuchung wert, aber es scheint immer neben dem interessanten solches zu geben, was nicht Stich hilt. Es giebt kaum ein sicheres Beispiel dafiir dass b, d, g im Finn. zu pp, tt, kk geworden seien. Der Verf. nennt takkiainen Klette, aber das Wort heisst gewdhnlich takiainen und scheint sein geminiertes kk, wo es vorkommt, 52 dem Einfluss anderer Worter zu verdanken; ebenso ist finn. metti(a‘i)nen “Wald- taube’ kaum ein lit. Lehnwort, das entsprechende Wort kommt auch im Mordwi- nischen vor und setzt ein urspr. inlautendes ¢ voraus. Wie es mit den Wortern mit lit. p t k (finn. pp, tt, kk od. gewShnlicher p t k) sein mag, wage ich nicht zu entschei- den; die Beispiele sind, wenn man die b d g — Beispiele eliminiert, etwas gering an Zahl (finn. luokka ist wohl nicht < let. I'iiks, sondern russ. Jiyks; finn. ménttid "Quirl’ existiert nicht, das Wort heisst minta) und alle stimmen nicht mit der Hypothese des Verf:s iiberein. Indem ich Thnen frohliche Weihnachten und ein gutes, gliickliches neues Jahr wiinsche bin ich Ihr ganz ergebener Emil Setidld Helsingforsas, [19]10.1.2- Didziai Gerbiamas Kolega, Man tikrai gėda, kad anksčiau neiSreiSkiau Jums savo nuoširdžios padėkos uz Jūsų Būgos darbo recenziją. Paskutiniu laiku buvau labai užsiėmęs ir taip pat daug keliavau; prieš mūsų kalėdas aš vėl sirgau. Finų-ugrų tyrinėjimų sąsiuviniai irgi dėl daugelio aplinkybių pavėlavo. Vis dėlto Jūsų recenziją aš nusiųsiu šiomis dienomis į spaustuvę. Bet mielai no- rėčiau sužinoti lietuvišką knygos pavadinimą, taip pat kelis kitus duomenis (leidėją, formatą, apimtį, kainą) ir todėl prašau Jus užpildyti pridėtą lapelį. Korektūrą Jūs turbūt pats norėsite pažiūrėti? Ar galima gauti Būgos darbą knygyne? Sprendžiant pagal Jūsų referatą, darbas mane labai domina. Tikiuosi, kad Jūs taip pat ir ateityje mus informuosite apie fennica baltų srityje. Pradžia, žinoma, nebuvo iš mūsų pusės labai padrąsinanti, bet mes esame tikri, kad greitai su savo žurnalu galėsime būti A jour. Jūs klausiate manęs, ar, mano manymu, Jauniaus— Būgos nuomonė, kad baltų skoliniai suomių kalboje parodo dvejopo kirčio pėdsakus, yra tikėtina. Kiek aš galiu spręsti iš Jūsų referato, Jauniaus — Būgos hipotezės apskritai vertos dėmesio ir išsa- mesnio tyrinėjimo, bet atrodo, kad šalia to, kas įdomu, visada pasitaiko ir tai, kas nepagrįsta. Vargu ar yra bent vienas tikras pavyzdys tam, kad suomių D, dl, g virto pp, tt, kk. Autorius varnalėšą vadina takkiainen, bet šis žodis vadinasi paprastai takiai- nen, o jo dvigubas kk, kur jis pasirodo, atsiranda turbūt dėl kitų žodžių įtakos: lygiai taip pat suom. metti(di)nen “miškinis balandis’ vargu ar yra lietuviškas skolinys; ati- tinkamas žodis yra taip pat mordvių kalboje ir leidžia manyti buvus pirminį žodžio vidurio garsą ė. Kaip yra su žodžiais su liet. p, f, k (suom. pp, tt, kk ar dažniau p, t, k), nedrįstu spręsti; per mažai yra pavyzdžių, jeigu atmesime pavyzdžius su b, d, g — suom. luokka turbūt nėra< latv. hiks, bet iš rus. JIyKb; suom. mžinttė ‘“menturis’ ne- egzistuoja, žodis tariamas madntd), ir visa tai nesutampa su autoriaus hipoteze. Linkiu Jums linksmų kalėdų ir gerų, laimingų Naujųjų metų. Jus gerbiąs Emilis Setela Vertė N. Čepienė 53