Iš Permės archyvo apie K. Būgą

IS LIETUVIY KALBOTYROS ISTORIJOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XX (1980) V. BALAISIS IS PERMES ARCHYVO APIE K. BUGA K. Būga pradėjo dirbti Permės universitete nuo pat jo įkūrimo dienos. Apie K. Bii- gos veiklą šiame universitete palyginti maža žinių. 1978 m. Permės valstybiniame ar- chyve rastas vienas kitas dokumentas, liečiantis įžymųjį lietuvių kalbininka, gali kiek papildyti šį jo biografijos laikotarpj. Idėja steigti Permėje universitetą iškilo jau XIX a. pabaigoje. Konkretų stimulą jos įgyvendinimui davė Pirmasis pasaulinis karas. 1916 m. buvo kilęs reikalas evakuo- ti Tartu universitetą. Permės miesto valdžia sutiko jį priimti, tačiau, Rygos frontui nusistovėjus, šio universiteto evakuoti nereikėjo, bet idėja kurti Permėje universite- tą liko aktuali. 1916 m. liepos 12 d. Ministrų taryba nusprendė čia įsteigti universite- tą Imperatoriškojo Petrogrado universiteto pagrindu. 1916 m. spalio 1 d. įvyko Pe- trogrado universiteto Permės skyriaus atidarymas. Kadrai buvo formuojami iš Mask- vos, Tartu, Kazanės, Novorosijsko aukštųjų mokyklų, bet pagrindą sudarė Petrogra- do universiteto profesoriai. Į komandiruojamųjų tarpą pateko ir pastarojo universi- teto privatdocentas K. Būga. Permės universitete iš pradžių veikė tik 4 fakultetai: istorijos ir filologijos, fizikos ir matematikos, medicinos, teisės. K. Būga nuo pat pirmos dienos dirbo Istorijos ir filologijos fakulteto lyginamosios kalbotyros katedroje. Tuo metu fakultete dirbo 9 filologai. Iš jų tarpo, kaip pažymima fakulteto 50-ties metų jubiliejui skirtame straips- nyje?, vėliau išaugo žymūs mokslininkai: L. Bulachovskis, S. Obnorskis, P. Bogo- slovskis ir K. Būga. K. Būgos veikla Permės universitete buvo sėkminga. Jis toliau rinko medžiagą lietuvių kalbos žodynui, manoma, rašė A. Preobraženskio etimologinio rusų kalbos žodyno taisymus ir papildymus, tyrinėjo lietuvių tarmių žodžio galo fonetinius dės- nius, pradėjo darbą apie kalbos elementų, netekusių morfologinės reikšmės, nykimą, parašė straipsnį ,,Baltica G. A. Ilinskio ,,Praslavų gramatikoje“. Kaip matytiiš 1918 — 1919 m. darbo universitete ataskaitos, K. Būga čia taip pat rinko medžiagą etimolo- giniam baltų kalbų žodynui, studijavo slavų kalbų leksikos įtaką baltų kalboms. Permės universitete K. Būga dėstė senąją slavų kalbą, lietuvių kalbą, kalbotyros įvadą istorikams, indoeuropiečių kalbų lyginamąją fonetiką, vadovavo kalbotyros įvado proseminarui, dėstė praktinį sanskrito kalbos kursą ir etimologijos pratybas, 1 Šios publikacijos autorius dėkingas Permės valstybinio archyvo vedėjai M. A. Kiprijanovai, padė- jusiai tuos dokumentus rasti ir leidusiai jais pasinaudoti. * Tenkeab M. A. nu ap. OcHoBHble Hayunbie HanpaBjieHHst (HJIOJIOTHUECKOTO (aKV.IbTeTa c 1916 no 1966 roa. — Yuensie 3anucku. SI3biko3nanne. Ilepus, 1966, Ne 162, * Zinkevičius Z., Kabelka J. Kazimieras Būga. — Kn.: Būga K. Rinktiniai raštai. V., 1958, t. 1, p. 47—48. 47 Nors biblioteka ir stengėsi aprūpinti studentus reikiama literatūra, vis dėlto nor- maliam darbui sąlygų nebuvo. Tai matyti iš K. Būgos ataskaitos ir iš Permės univer- siteto istorinės apybraižos*. Kada K. Būga pradėjo eiti ekstraordinarinio profesoriaus pareigas, kol kas rasti duomenų nepavyko. Istorijos ir filologijos fakulteto posėdyje“, įvykusiame 1916 m. spalio 27 d., kur buvo svarstomas A. Voldemaro klausimas dėl jo įdarbinimo valan- dininku, K. Būga dar nėjo profesoriaus pareigų. Bet jau 1917 m. vasario 20 d. univer- siteto personalo sąraše“, skiltyje ,,laipsnis ir pareigos“, įrašyta: ,.einas ekstraordina- rinio profesoriaus pareigas lyginamosios kalbotyros katedroje“. Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje (I, p. 277) nurodoma, kad ekstraordinarinio profesoriaus vardas K. Būgai suteiktas 1918 m. pavasarį. i Galima pridurti, kad K. Būgos pavardė 1918 m. ir 1919 m. sausio 1 d. sąrašuose rašoma ,,Bugas (Buga)“. 1919 m. sausio 1 d. sąraše nurodoma ir K. Būgos gyve- namoji vieta Permėje: Zaimka, Meškovo namas, 14-tas butas“. Tai dabartinio Permės universiteto centrinis pastatas, statytas pirklio Meškovo ir 1916 m. atiduotas universitetui. Paskutinį kartą K. Būgos pavardė, kiek pavyko atsekti, minima Istori- jos ir filologijos fakulteto 1919 m. balandžio 4 d. posėdžio protokole. Tame posėdyje buvo renkamas fakulteto tarybos sekretorius. Septyniais balsais sekretoriumi buvo išrinktas J. Verchovskis, o K. Būga ir L. Bulachovskis gavo po vieną balsą“. 1919 m. vasarą Permės universitetas evakuojamas į Tomską. Permėje iš mokslo personalo pasiliko tik vienas profesorius®. 1920 m. universitetas grąžinamas į Permę. Tais pačiais metais K. Būga iš Tomsko grįžta į Lietuvą. [K. Būgos 1918—1919 m. darbo Permės universitete ataskaita**] H. g. 35.-op1. npod). K. K. Byra B 1918—1919 yuebHOoM rojty uuTaiJi CJAEAYIOLIHEe KYpCbI: 1) ppeBHen[epKOBHOCJIABSAHCKHĖ #A3bIK (00a rIOJIyTOJIKSi; 3 aca B HeAeN0), 2) AMTOBCKMH S36bIK (OCeHHee MOJYTOjHe; 3 4aca B HejleJI!O), 3) BBelleHHE B SI3bIKOBeJĮeHHe [1/151 HCTOPHKOB (BeceHHee MoJiyrojue; 2 daca B He- mento). 4) cpaBHuTeJIbHAS (DOHETHKA HHHKHOEeBpOneKCKHX S3bIKOB (BeceHHee TMOJIYTOJIKHe; 3 uaca B HėejieJIio), 5) npoceMHHapuii NO BBeNeHHIO B SI3bIKOBEJEHWE JI TIpOCJIVINIaBINHX KypC BBeJIEHHSA B i3bIKOBeJIeHHe (OceHHee TMOJYTOJHe; 2 uaca B HejleJIIO), 6) npakrnuecKHue 3aHSITHSI MO CAHCKPUTY (OceHHee moJsiyrojue; 1 uac B HejlejIIo), 4 Tlepmckuit rocynapcrsenubiii yHHBepcHTeT HMeHH A. M. Topbkoro. Heropnueckuiti ouepk. 1916—1966. Ilepmb, 1966. 5 Permés srities valstybinis archyvas (toliau PSVA), f. 180, a. 1, b. 521. 8 PSVA, f. 180, a. 1, b. 1026. 7 Ten pat, b. 532. 8 Ten pat. 9 TlepMmckuii rocylapCTBEHHBIH yHHBepcHTeT..., €. 2]. 10 Ataskaita, rašyta K. Būgos ranka, saugoma Permės srities valstybiniame archyve (f. 180, a. I, b. 531, p. 18). 48 7) aTuMoJiornuecKHe ynpaxHenHHsi (BeceHHee Mojyrojue; 1 yac B HejleJIIO). IlpakTHueckHe 3aHATHS MMO caKcKpHTy (uTeHHe rIepBoh KHHTH Pureena) sa OTCYTCTBHEM cCJyllaTesiell He COCTOSJIHCH. Yac 3THMOJIOTHYECKHX YTMpa>KHEeHHĖ Obl HCIOJIb30BaH Ha KYpC CPaBHHTE/IbHOH (POHETHKH MH/I0eBPONEHCKUX SI3bIKOB, Ha IrIpouTeHHe KOTOPOTO OKA43aJIOCb He- JIOCTATOUHBIX 3 HeJIeJIbHBIX UACOB B CeMecTp. JlesitesibHOE yuyacTHe B TPOCEMHHApHH [0 BBe/ĮEHHIO B f3bIKOBEJIEHHE INpHHH- mau JI. K. OuojieroBa u JI. B. IlokpoBckuii. Brin npoutens! asa pedepara Ha TeMy ,,[IPOHCXOXKJIeHHE CJIaBAHCKOTO CNHpaHTA X“. B JlunrBucruueckuit CemuHapuii B OTYETHOM TOY B BHJY PacTpPOHCTBAa BHYT- peHHerOo KHHKHOTO PhIHKA H OTCYTCTBHSI CBS3H C B3arpaHHIleIO MOCTY MHJIO HHYTOXK- Hoe KOJIHUECTBO KHUT (30 Ha3BakHH). O rpaBHJIbHbIX 3aHATHAX JIHHIBHCTHYECKH- MH TIpeJMeTaMH He MOTIMJIO ObiThb H peur, Tak Kak B CeMHHapHH OTCyTCTBOBAJIO GOJIbINHHCTBO HEOOXOJHMEHINHX nocoOuil (cJoBapel, rpaMMaTHK, TEKCTOB H CIIpa- BOYHHKOB). B o1ueTHOM rosy mpojo/Kaioch MHOIO COOGHpaHHe MaTepHaJioB JIS 3TUMOJIO- THYECKOTO cJioBapsi ČaJITHHCKHX sI3bIKOB. H3yueHne JIEKCHUECKOTO BJIMSIHHSA CJIA- BAHCKHX f3bIKOB Ha Oa/iTHHCKHE MOJBHHY/OCH 3HaUHTEJIbHO Briepejį.