XVI a. Žeimelio apylinkės asmenvardžiai

LIETUVIŲ ONOMASTIKOS TYRINĖJIMAI LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXI (1981) JUOZAS ŠLIAVAS XVI A. ŽEIMELIO APYLINKĖS ASMENVARDŽIAI 1585 m. rugsėjo mėn. 26 d., dalyvaujant aukštiems jo didenybės Lietuvos Di- džiosios Kunigaikštystės karaliaus bei Kuršo hercogystės hercogo emisarams, Žei- melio apylinkėse buvo tikslinama siena tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iš vienos pusės bei Kuršo ir Žiemgaloshercogystės iš kitos pusės. Dalis Hilbran- to ir Dytricho Grothusų valdomo Berstelės dvaro žemių su viena Žeimelio mies- telio dalimi, kurios anksčiau priklausė Kuršo ir Žiemgalos hercogystei, perėjo Jo- no Hlebavičiaus iš Dubrovnos, tuo laiku ėjusio Upytės seniūno pareigas, žinion ir atiteko Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Ta proga Jonui Hlebavičiui atite- kusi Berstelės dvaro dalis buvo inventorizuota. Inventoriuose įrašyta apie 120 apy- linkės valstiečių, įvardytų daugiausia dviem asmenvardžiais!. Jų ypatybė yra ta, kad kraštui esant atskirtam nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, asmenvar- džiai beveik visiškai išvengė įtakos slavų (baltarusių ir lenkų) kalbų, kurios tuo metu buvo vartojamos Lietuvoje kaip to krašto oficialiosios valstybinės rašto ir valdančiųjų sluoksnių kalbos. Dokumentas surašytas baltarusių kalba. I. ASMENVARDŽIŲ YPATYBĖS 1. Vardai ir pavardės. Kaip rodo dokumentas, XVI a. antrojoje pusė- je valstiečiai dažniausiai įvardijami dviem asmenvardžiais, pvz.: ffxy6 Baamyuweic, Tepman Mypnuxace ir t. t. Įdomūs yra užrašymai asmenvardžiu ir prievardZiu, pvz.: "epuan meras, Ilempo rosar arba Keaenac Ywxypeic (Gaunés Užku- rys). Prievardis gali būti užrašomas ir po dviejų asmenvardžių, pvz.: Tomawe IOc- manuc nueoeap. Dokumente pasitaiko ir kitokių trinarių įvardijimų: Kepomzoc Kpomeanioc Keks (Kekų inventoriuje yra bent keli), ffauc Meneumuco Keranec, Meaniomuc Yananac Jludynmnurxoc. Tačiau nemažai tuo metu būta atvejų, kai as- muo įvardijamas vienu asmenvardžiu, pvz.: Baruyc, Kepeibroc, Mukpsauc, Cma- HroC ir t. t. Ribos tarp vardo ir pavardės, kaip kad yra šiandien, tuo metu dar nebuvo, to- dėl tokie asmenvardžiai, kaip baauroc, Banuc, Mamioanuc ir kt. vienais atvejais at- lieka vardo, kitais atvejais — pavardės funkcijas. O asmenvardžiai Keptuoie, C3- pauxo, Cmambpo, Kassanuc, [lemwauc, Ilempoixact dokumente eina tiktai var- dais. 1 Jablonskis K. Istorijos archyvas (XVI a.). — K., 1934, p. 265-274. 207 Vien tiktai vardo funkcijas teturi bažnytiniai vardai, tokie kaip: ffxoc, IOpk- euc, Mapmun's, tačiau ir jie kartais gali atlikti tam tikras pavardės funkcijas, pvz.: Kaaesanuc IOpreuce, kurie tolimesnėj raidoj gavo jau ir priesagas, būdingas pavar- dėms, pvz.: Žlospoixs Akdperonoc, Am6pococ Silnynoc, Banuc Slnukaumuc. Įdo- mūs aprašomojo pravardinio tipo vardai. Pvz.: Aayucme IOpkeuc (aluistas Jurgis). Moterų asmenvardžių dokumente tėra užfiksuotas tik vienas: e006a [Oceea. Visiškai nėra moteriškų vardų. Iš kitų to meto dokumentų matyti, kad dažniau var- tojami moterų vardai apylinkėje tuo metu buvo: Anna (1611 m.)?, Manena (1595 m.)?, Kamepuna (1593 m.)*. Kilmingųjų damų pavardės funkciją galėjo atlikti gyvena mosios vietovės pavadinimas: Kamepuna uss Kpomowuna (1593 m.)s. 2. Fonetika. Kirčiui nustatyti asmenvardžiai pakankamai duomenų neduo- da, tačiau atitrauktinis kirtis matyti ir asmenvardžio Axmynonaumu (greičiausiai: Antanaitis) šaknies rašyboje Axmyn- < Anton-. Galūnių redukciją galbūt rodo vardas Muxc, tačiau iš kitų asmenvardžių ga- lūnių rašybos matyti, kad tuo metu ji dar nebuvo tiek pažengusi, kiek dabar, kadan- gi kalbamojo dokumento asmenvardžiuose daugeliu atvejų ji dar tebėra išlaikyta, pvz.: Muxoc, Coruonuce, Banuyc ir t. t. Atsižvelgiant į tai, kad kirtis tarmėje tuo metu jau buvo atitrauktas, rekonstruojant asmenvardžius, galūnės -is ir -ys šiame darbe rašomos vienodai -is, kaip tuo metu jos jau buvo (ir dabar yra) tariamos. Nu- statyti, kuriuo atveju asmenvardis turėjo galūnę -is, o kuriuo -ys, nežinant kirčio charakterio (senovinis ar atitrauktinis), neįmanoma. Daugiskaitos galūnė -iai (as- menvardžiai Kaebouau, Kpymeneu, Sacmopmou) nebuvo susiaurėjusi, kaip šiuo metu yra latvių kalboje. Trumpųjų nekirčiuotų balsių i, « platėjimą rodo tokie pa- vyzdžiai: Bonontrzuc (Volufigis), Measud (Milvydas), Ilopkeunuce (Puiginis), Ilynany (Pūpiniui), Cmam6po (Stumbras). Čia jau minėtas pavyzdys Measud (Mėlvydas < Milvydas) rodo, kad priegai- dė ir tuo metu kai kada buvo priešinga dabartinei lietuvių kalbos priegaidei, plg. lie. Milvydas“. Nosiniai balsiai dokumento asmenvardžiuose kai kada yra išlikę, pvz.: Bus- Kuc (Unikis), o kai kada ne (tai ypač yra ryšku iš asmenvardžių priesagos -ininkas), pvz.: Jludymuuxoc, Ilonesemesnurxoc, YHKemunurkoc. Pavardės Butkuc užrašymas turbūt rodo, kad mišriojo dvibalsio balsis a tarmėje tuo metu buvo susiaurėjęs, jei Buwruc= Unkis (tarm. Orik(i)s < Arikis, plg. Ankėvičius). Priebalsiai k, g' prieš priešakinės eilės balsius dažniausiai yra išlikę sveiki: Jlakanec (nuo lie. lokys), Keep- nenac, Keupduronac, Ilopkeunuce, Cmunreuc, bet yra ir atvejų, kai jie yra išvirtę ic, dz, pvz.: Qowpauns (K 1., plg. lyb. kiras „kirvis“ ar lie. kyrūs?"). *Onuce jgokKyMenToB Bujienckaro LlentpaabHoro Apxusa ApeBHHX AKTOBbIX KukHr. — Bujibua, 1912, T. 8, c. 446. * Ten pat, p. 228. * Ten pat, p. 214. 5 Ten pat. * Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų etimologinis žodynas. — Kn.: Vardai ir žo- džiai. V., 1971, p. 119. * Endzelins J. Latvijas PSR vietvardi, — Riga, 1956, p. 169. 208 Priebalsių junginių £j, dj tarimas nelabai aiškus. Kai kuriais atvejais jie yra iš- virtę į č, dž, pvz.: ITuxuroc, Bnioduronac, Tupduronac; arba plg. to paties dokumen- to kaimo pavadinimą: J/u6e4a (K linksnis). Aiškių atvejų, kada jie būtų išvirtę į š, ž, kaip šiuo metu yra latvių kalboje, — nėra. Ypač tai aišku iš jau minėto vietov. Jlubeua, kuris šiuo metu latvių tariamas Libieši. Tačiau kai kurių kitų dokumen- to asmenvardžių rašyba leidžia manyti, kad priebalsių junginiai tj, dj kai kuriais atvejais dar galėjo būti išlikę ir sveiki, pvz.: Mamionuc (Momeioc > Mamow > Ma- mionuc), Ilemionuc (ITamep > Ilsmpac> ITemionuc), QsioHaumu. Priebalsiai s, z tariami š, ž: JKemunuroc (plg. la. zemnieks), XKeumoc (plg. la. ziem-). Tame pat dokumente upévardis lie. Švitinis, la. Svitene visur rašomas: IIleumomrnot (K linksnis). Tačiau asmenvardyje 3acmopmsu priebalsis z dar greičiausiai yra išlikęs (plg. lie. žąstis). Prabaltiškųjų balsių 4, č išlikimui susekti yra daug sunkumų. Slavai vietoj lie- tuvių tariamo balsio a rašo paprastai o, o vietoj 0 — a. Tačiau šiame dokumente tai daroma labai nenuosekliai. Tas ypač ryšku yra iš priesagos lie. -onis, la. -ūns ra- šybos, pvz.: Pomananuc ir Ponanonuc. Čia šiek tiek padeda kiti šaltiniai. Pavyz- džiui, Upytės pavieto teismo knygose 1594 m. yra įrašytas upévardis ///oget (K links- nis) netoli vietovės Kpomowwns®. Šiame dokumente balsis o vietoj a rašomas nuosekliai, plg. Kpomowwuns, lie. Kratašinas, buv. dvaras Žeimelio apyl. Taigi jau minėtas upelis tuo metu bus buvęs vadinamas Sava (<* Sava), kurio etimologija sietina su lie. Sova, la. sdva „išpuvusi rievė, kiaurymé*®. Iš to matyti, kad pra- baltiškasis 4 tuo metu dar buvo išlikęs. Dar neaiškesnis dalykas yra su prabaltiškuoju č. Lie. priesaga -ėnai slavų kal- bomis surašytuose dokumentuose paprastai rašoma -axot, plg. IT10KAaKb: „Plo- nėnai“, buv. dvaras Žeimelio apyl. Tačiau šiame dokumente lie. priesaga -ėnas, la. -ėns su fa rašoma tik vieną kartą: Kanesana (K linksnis). Kitais atvejais ji rašoma arba su e (Keepaenac), arba su sr ([Tausinac). Dėl paskutiniojo atvejo reikia pas- tebėti, kad ir asmenvardyje Yomac — Yanoc „Čėpas“, kur lietuvių ir latvių kalbo- je yra atviras e, dokumente rašoma raidė eu. Ir priešingai, asmenvardžių mažyb. priesagos -elis rašyba Muxpaauc, Illextumoanuc rodo, kad ši priesaga, kaip ir latvių kalboje, yra buvus tariama su siauru é. Susumuojant galima padaryti išvadą, kad prabaltiškasis ė kai kuriais atvejais, bent jau priesagoje -énas, buvo išlikęs. Po minkštojo priebalsio / balsis a, atrodo, išvirtęs į e, kaip yra lietuvių kalbo- je, nebuvo, pvz.: Kaaeanuc (plg. la. klava, lie. klėvas). Dvibalsis au kai kuriuose asmenvardžiuose, atrodo, yra buvęs išvirtęs į al, pvz.: Andpyxreu (plg. lie dudra), Aadyxeu (plg. lie. dusti, la. aūst). Šis reiškinys pasitaiko ir šio krašto vietovardžiuose, pvz.: lie. Aldruvé, la. Audruve, up. Joniškio — Elė- Js apyl." 8 Onuch JOKYMeHTOB, c. 163. * Būga K. Rinktiniai raštai. — V., 1959, t. 2, p. 588. 10 Būga K. Rinktiniai raštai. — V., 1961, t. 3, p. 257. 209 3. Dvikamieniai, vienkamieniai ir sudurtiniai asmenvardžiai. Dvikamienių asmenvardžių, atstovaujančių patį seniausią asmenvardžių sluoks- nį, dokumente užfiksuota vos keletas — Measud: mil- + vid-; Hap6ymanuc: nar- +but-; Hap6ynonuc: nar- + bun- ir galbūt Sacmopmou (daugisk., Zostartis): zos- (lie. žąsti?) + tart-. Vienas dvikamienis asmenvardis yra greičiausiai vokie- čių kilmės: Sewesarmoc: sig- (sen. vok. aukšt. sigu „pergalė“) + valt- (sen. vok. aukšt. waltan „valdyti“). Tačiau daugiausia dokumente asmenvardžiai yra vienkamieniai. Jų kilmė yra labai įvairi. a. Veiksmažodinė: Bypba (plg. lie. burbéti), Keupduronac (lie. girdėt:, la. dzir- dėt), Cadeuxonu (daugisk., lie. sėdėti, la. sėdėt), Ckpobymuc (plg. la. skrabinat „su- sižinoti“), CxpaOurac (plg. la. skribinat „krabždėti“). b. Būdvardinė: Aayucm® (lie. aluistas), Banuroc (lie. baltas, la. balts), Hakes- Huc (lie. ilgas, la. ilgs), IOdOuc (lie. juodas, la. jods „velnias“), Koupeauc (lie. kairis ar la. kairs „suvedžiojamas“), Kepwouc (lie. keišas), ITururoc (lie. piktas, la. pikts), /Kebaruc (lie. žėbas"?). c. Daiktavardinė. Šios rūšies asmenvardžiai galėjo būti labai įvairūs: 1) tauto- vardiniai: //omeunoc (lie. latvis, la. latvis), )Keumoc (lie. Ziem-, la. ziem-< *zeim-); 2) gyvūniniai: Bpaduc (lie. briedis, la. briedis), Keauxearac (lie. gaigalas, la. gai- gala), Keyaboinocs (lie. gulbinas, la. gulbis), Jlakanec (lie. lokys, la. lacis), Metuxau- muc® (lie. meška), Cmambpo (lie. stumbras), Boaonwvkeuc (lie. volungé); 3) augme- niniai: Kepuoibroc (lie. grybas), Kaasanuc (lie. klévas, la. klava), K pymereu (daugisk., lie. krūmas, la. krims), Meuponuc (lie. meiriinas), ITynany (N linksnis, lie. pupa, la. pupa), Cmuaxeuc (lie. smilga, la. smilga); 4) daiktiniai: A10pyreu (plg. lie. du- dra), Baaswoswnac (lie. blauzda), Iosrpauna (K linksnis, lyb. kiras „kirvis“), Ku- auc (lie. kylys, la. kilis), Kynarkanec (lie. kulėkas), Hanuc (suom. nend „nosis““), Ilexzumoaanuc (lie. šiekštas, la. sieksta), Ill9pena (K linksnis, lie. Serjs); 5) amatiniai: Odbronaumu (daugisk., lie. ddZius), Anrdykeu (plg. lie. dusti, la. aust), Bawdasioc (lie. bliūdas, bliūdžius), Kaneana (K linksnis, lie. kalvis, la. kalvis), Kapena (K links- nis, lie. karys), Keko (est. kook „virtuvė“, suom. kokki „virėjas“), JludumHuxoc (la. lidumnieks ,lydimininkas®), Myprurace (la. mūrnieks „mūrininkas“), ITaubi- nac (lie. patis, la. pats), Tueynoc (lie. tijūnas), Viukypow (lie. užkurys), Xemunuxoc (la. zemnieks „valstietis“); 6) lokalizaciniai: Knokuce (lie. klonis), Jlomenuce (lie. loma, la. lama), Ilacmoanroce (lie. pastalé). Yra ir krikštavardinių asmenvardžių: Audperoroc, Akmynonaumu (daugisk.), Jlnenuc, 5lauroc, Snukaumuc, Slaxynoc, Hlnynoc, Muyo, IOpreuc, IOcmanuc, Mamioanuc, Mapmunanuce, Mausnionoc, Hurenuc, Hurnionoc, Ilemionuc, ITem- porace, Pomananucs, Cmanioc, Illoimanuc (Cormonuce). Dalies šių vienkamienių asmenvardžių kilmė šiuo metu jau yra nebeaiški, pvz.: Byxonoee (daugisk.), Makyauc, Cepauxo, )Kexkeyrnucws. Kai kurie šiame dokumente užfiksuoti asmenvardžiai vėliau išvirto kaimų pa- vadinimais (buv. asmenvardžių dokumente ir dabartinių kaimų lokalizacija vietovėje 1 Būga K. Rinktiniai raštai. — V., 1958, t. 1, p. 197. 210 atitinka arba netolima): Adžiūnai < Odbronaumu (nuo 1921 m. Lat.), BlauzdZiii- nai < Bnmnaeesdaronac, Kairėliai < Koupeauc, Pastaliskiai < [lacmoarocs (nuo 1921 m. Lat.). Kad ir paties Žeimelio kilmė yra antroponiminė, rodo dokumento asmenvardis JKeunoc. Keletas dokumento asmenvardžių yra sudurtiniai, kurių vienas komponentas yra determinatyvinis: baamawarec (lie. baltas, la. balts + lie. šonas, la. sana), Hunencenuc (? + lie. ženėklis „jaunikis“), ITunosgcenuc (plg. la pipe „indo noselė“ + lie. ženėklis), ITonesxemonuxoc (? + la. ziemnieks „valstietis“), Pyrnoncomrukxoc (la. runa „kalba“ + la. zemnieks „valstietis““). 4. Galūninė ir priesaginė asmenvardžių daryba.' Iš dokumento pavar- dinio tipo asmenvardžių, tokių, kurie neturi darybinio formanto ir kurie sutinka su bendriniu daiktavardžiu, yra nedaug: B5psduc, Keauxeanace, Kuauc, Kaonuco Cmanm6po, Yuixypoc. Neišsiskiria darybinis formantas daugiausia tik krikštavardžiuose: /Opxreuc, ITempoc, Ilaeunoc, Paxac, Iarncuc, Tepmanuce, Mamowc, Ilempowc, Coruonucse, Anyc, Banioc, Tanyce ir t.t. Būdinga to meto apylinkės vardų ypatybė yra jų trumpinimas, pvz.: Au6pococ (Ambraziejus), /lospoix6 (Dytrichas), Kepomeoc (Grigalius), Mamow (Motiejus), Muxcws (Mikalojus), Hukeauc (Nikolajus), [Tempo (Peteris), Cmanuc (Stanislo- vas), Yanoc (Steponas), Tomac (Tamošius). a. Galūninė daryba (skaičius skliausteliuose rodo asmenvardžių kiekį): -a, la. -a (1): Bypba; -ė, la. -e (1): Keaenac (K linksnis); -is, la. -is (12): Banu, IOduc, Kepiuvic, Hanuc, Ilukmuc, Cmunreuc, Boaronokeuc; -(i)us, la. -us (8): Baauroc, Kepeibroc, ITuraroc. b. Priesaginé daryba. Tai pati gausiausia dokumento asmenvardžių grupė. Asmenvardžiams sudaryti yra pavartotos šios priesagos: -ainis, la. -ain- (1): Hopauns (K linksnis); -aitis (6): Odsronaumu (daugisk.), Anmynonaumu (daugisk.), ffnukaumuc, Meuxaumuce, Cxuburaumu (daugisk.); -aitis (ar -otis) (1): Kae6Gowuau (daugisk.); -eika (1): Capauxo; -elis, la. -elis (9): Sneauc, Koupeaue, Kapeas (K linksnis), Murxpasnuc, Hurenuc, IIIspena (K links- nis), Lexmmonuc; -enis, la. -enis (3): Hakeanuc, Jlomenuc; -ėnas, la. -ėns (4): Keepnenac, Kaneana (K linksnis), ITauvwnac, Ckydens; -ikas, -ikus (5): Baronu- kacs, Slnuroc, Ilempnixace, CkpoOurac, 5lnuryc; -inas, la. -ins (2): JIlomeu- Hoc; -inis, la. -en-? (3): Kpymeneu (daugisk.), IToprkeunuce; -ytis, la. -itis (1): Measumuc; -nykas, la. -nieks (5): JIuOumnuxoc, Mypruracs, Ilonexwewtnukrosc, Pynowomnuxoc, Kemunukoc; -onis, la. -ūns (23): Yyxkyuaranuc, IĮs6r0prkeanuc, Ocmanuc, Kaasanuc, Kynaranec, Jlaxanec, Mapmunanuce, Hap6ymanuc, Pomananuce, Illoimanuc, ĮĮoeemxonuce, Keaukearonuc, IOxnonuc, Meupo- nuce, Hap6ynonuce, ITencoimonuc, Cadeuronu (daugisk.); -šta (1): Mukwma; -ulis, la. -ulis (4): Mamiwoauc, Maxyauc, Ilemionuce; -ūnas (15): Andperonac, B1a64- 12 Latvių vietovardžiuose ši priesaga Yra -ene, pvz.: Svitene, lie. Švitinis, up. Žeimelio — Pašviti- nio apyl. 211 Oaionac, bawdwonac, Keupwionac, Slnurkynoc, Si nynoc, Maysaoroc, Muaionoc, Hurnionoc, Honamowmynoc, Bekynoc; -unis, la. -uns (1): Kekeynuc®; -utis, la. -ut- (2): Meatomue, Ckpobymuc; -ušis (2): Baamywewc; -uska (1): Sluyuno. IŠVADOS 1. XVI a. Žeimelio apylinkių asmenvardžių fonetika (tj, dj kai kuriais atvejais išlikimas; tj, dj išvirtimas į č, dž; priebalsių s, z tarimas š, ž) rodo, kad žmonės tuo metu Žeimelio apylinkėse kalbėjo lietuvių kalba. Dauguma senųjų apylinkės gyven- tojų (galbūt žiemgalių) vokiečių agresijos XIII amžiuje ir po jos sekusių kalavijuo- čių— lietuvių kovų metu buvo arba sunaikinta, arba iš šių apylinkių pasitraukė. Po to šias vietas kolonizavo lietuviai. 2. Grynai latviškų reiškinių nebuvimas asmenvardžiuose rodo, kad kai kurios fonetinės tarmės ypatybės (kirčio atitraukimas, galūnių redukcija, priešinga lietuvių kalbai kirčio priegaidė, prabaltiškieji balsiai 4, é, balsio a išlikimas po minkštojo priebalsio /) yra ne latvių kalbos, o žiemgalių substrato reliktai. 3. Trumpųjų balsių i, u nekirčiuotoje pozicijoje paplatėjimas tarmėje yra senas reiškinys. 4. Galūnių redukcija, žiemgalių kalboje prasidėjusi jau XIII a.**, vėlyvesnio lietuvių kalbos antplūdžio buvo, matyt, kuriam laikui gerokai sulaikyta ir smarkiau progresuoti vėl pradėjo tiktai nuo XVI a. galo, tarmei galutinai atitraukus kirtį į žodžio pradžią. 5. Dalis žiemgalių po vokiečių agresijos ir karų apylinkėje vis dėlto išliko. Tai patvirtina senesnio už žiemgalius lybių substrato išlikimas (Kexs, Hanuc, Ilerpa- una (K linksnis). Šioji išlikusioji žiemgalių asmenvardžių dalis nerodo, kad žiemga- lių kalba būtų buvusi latvių kalbos tarmė. Priešingai, kai kuriais atvejais ji turėjo būti netgi artimesnė lietuvių kalbai. Tas ypač aiškiai matyti iš šio dokumento asmen- vardžių priesagų: tokių priesagų, kurių lietuvių kalboje nebūtų arba kurios lietuvių kalboje būtų retos, juose nėra. Tačiau savo fonetika (4, ė, a po /, s, z)ir žodynu — priešingai: artimesnė ji turbūt buvo latvių kalbai. 6. Būdingu žiemgalių kalbos substrato padariniu tarmėje reikia laikyti vienask. vardin. I. daiktavardžių galūnių -is ir -us populiarumą. Vardų su šiomis galūnėmis vartojimas apylinkėje neparodo jų savininkų tuometinės tautinės priklausomybės arba jų tautinės kilmės, kadangi vardai Sfxuc ir ffxoc dokumente yra užfiksuoti tos pačios šeimos broliams pavadinti (Zr. skyr. II, 1). 7. Vokiški asmenvardžiai į apylinkę atėjo greičiausiai su sklindančiu liuteroniz- mu (liuteronų — evangelikų bažnyčia Žeimelyje buvo pastatyta 1540 m.'4), kadangi kitų vokiškos kilmės asmenvardžių dokumente tėra užfiksuota vos keletas (35x26a4- moc, Mepbiuų). 8. Slavų kalbų įtaka tuo metu Žeimelio apylinkės asmenvardžiams yra buvusi dar mažesnė. 18 Šliavas J. Substratas Žeimelio apylinkės vardyne ir tarmėje. — Kn.: Kraštotyra. V , 1970, p. 267. 4 Kallmeyer T. Die evangelischen Kirchen und Prediger Kurlands. — Riga, 1910, S. 202. 212 1. 15 16. 17. 18. 19. . Sina Ilsipaunsa (K linksnis) 21. 23. 24. 25. 26. 27. 28. . Tomac Krya6uizocs . TspMaH TtKaub 31. 32. . AmGpococ Sluynoc . Slaukyc 35. 36. 37. . Tomawr Once 39. 40. 41. 42. 43. SOEND UR WN II. ASMENVARDZIU SARASAS Cia pateikiamame sąraše asmenvardžiai išdėstyti abėcėlės tvarka pagal antrąjį asmenvardį, atliekantį pavardės funkciją. Kartu gyvenantys šeimos nariai (broliai, kaip vienoje vietoje ir pažymėta) surašyti kartu. Siuuc, Banuioc, Ileriojnucts, Sluoc OjnbioHaHTH Maren Ajnpykren sixyGoc, . Sinoc Aaaykeu Ilsipsixs Augnpetonoc Mara, Ilerynsac AHTYHOHAHTH . IOxnanucs Bajiubic Banuyc Ocrac, Tomam Basaramasnec . Tanyc Baatyummic . SIKy6 Baartyumic 11. 12. 13. 14. Baus (K linksnis) IOprkruc Banucs Sia Baaswbasionac Ora Baasasionac Mukcs Buaoauionac Illenau Bmonnkacs IOpkru Bpsauc Mariojne, Si1koc, Maprtunoc, fuukoc, Ūsninac, Byxonose Ilerps Byp6a Ilerios, Toma, Oprrucs, Anznpemoc, Kacnop Uykynjnanuc, GpaTbs Sinennc JloBenikonnu et Eunce Ilabioprkrauuc Kepumic: Krankrajioune KraBuse Vurkypeie Maprunus Krepjienac Ysnac Krupauionac Krpui6ioc Maptunoc Hakrsuuc Sinoc, IOpkruc Siuxynoc Bannc $Iinukantic Coimouncs, Iletpocs, IOpkrics STHHKaHTH Makyunc FOxuounc Aayucts IOpkric Kassaunc IOpkruc srosa IOcesa Tomar Octanue nusopap AwmGpococ Koupejinc 44, 45. 46. 47. 48. 49. 50. 51. 82. 53. 54. 55. 56. 57. 58. 59. . Slnac, Krpuikracs Jlakanec . Kraukranacs Jlomenncs . Jlykam Jlomenuc . Ilynauy Marsiomio (N linksnis) . Ilsrap Maptunanncs . IOxuo Mausmonoc . Oct» Menponucs . Bmoasvioc Mepring . IOpkruc, Banuc Mewkantics . Mukpsauc . Augnpeioc Muaionoc . Muxkoc Muaionoc . IOpkruc MeasuTic . 'epman Mypuukacs . Cracuc, Mareioc, Yanoc, Menu B88A*88SF8R28 75. 76. 717. 78. . JlaBnpsr: HukHOHOC . Ilerps Hunexsuucs 81. 82. . Taucuc Muy TIlonexembHHKOC 84. . Iletps koBaa 86. 87. . Slnyce TMukrtac 89. IMukTioc Konpeanc SAnywko, funk, Koupeauc Heipeixa Kaassina (K linksnis) Hukennc Kaperkuc Aky6s Keks Krpukroc Krpuiraaioc Keks Anppeloc Kekuc Sluuc Measures Kek(a)uec Anoc Kuanc flnac, Fanuc KaeGouan Mariojiuec: Kaouncs l'anyca Kapeas (K linksnis) ITasesn, Cspanko Kpywmenen IOuannac Kyaakanec Maretoc Jlotsuuoc Memoric Yanauac JluaumuHKOC Hap6yuonscs Baunc HapGyrauuc Ilerpsikxac Hemaunc Ilsrep Hsuuc [Opkric Hukuionac SIlnac Ilausmmac SIky6 Ilojnromynoc Ocrac ITacroaiocs IOpkruc Ilexsimonnc [Massn [Mukwocs Tannc INunsxkennc 213 eaEB8S8 . Crannc IlopkrHHHCb . IOprkruc PoManotnc . Mariojnnc PomManannc . Maprun Pomanauuc . Matec Pomananuc . erp» Pomananucn . I'spmanics PyHOXOMHHKOC 97. . Crannicnas, Marion CkuOGHJIAHTH . Ilšstpsic: CkpobyTHC 100. 101. 102. 103. 104. 105. Ilerpac, Pakac CseHKOHH Siky6 CkpuibHkac IOpkru Ckyaens Octe Cryjlbin Cranuc, KOpkruc CMHJIkrHe Cranioc Mareoc Cgycuc 106. 107. 108. 109. 110. 111. 112. 113. 114. 115. 116. 117. 118. 119. 120, Slua Ilspena (K linksnis) Sluac INlexurrajine (...) Nlsmdannc IOprxruc TuBynoc Sluoc BubKHC Krasusic VYuukypbic Sluoc Bekynoc Aky6oc Boson bruce (...) 3kIKrBaJITOC Aunpetoc, Ilerpuikacs 3actopTan Mukwra YKsiGanne Crannc )KeGaauc Ilasujoc JKekryuucs [lsrsp JKenmoc Krpsikocs, func, CramGpo JKemunnkoc AHTPONOHHMHS OKPECTHOCTEH XEHMSJIMCA XVI BEKA Peswme [MoapoGuo anaausupyloTcst anTpononnMbl )KeliMajibekoro HHBeHTaps 1585 r. Onn H3yuenHbi B (DOHETHUECKOM, CJIOBOOGpa30BATEJIbHOM H JeKcHuecKkoM OTHOLIeHHS;X, Ha OcHOBe donetnue- CKOro aHaJiH3a AHTpOTNOHHMOB ĮĮEJIaIOTCHA HEKOTODbIe BBIBOJALI O XKEHMSA.JIbCKOM jnajiekKTe XVI B. IlpejgnpunnuMaeTcA. NOMBITKA BblIABHTb DpejiHKTbhI XKeMTaJIbCKOTO CcyOcTpaTa B aHTPONOHHMHH 3TOro persona JluTBBI.