Lietuviškos kilmės leksika Lietuvos paribio baltarusių šnektose

LIETUVIŲ KALBOS SPECIALIOJI LEKSIKA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXII (1983) E. GRINAVECKIENĖ LIETUVIŠKOS KILMĖS LEKSIKA LIETUVOS PARIBIO BALTARUSIŲ ; ŠNEKTOSE Lietuvos paribio baltarusių šnektos, vartojamos Baltarusijos TSR Vitebsko, Minsko ir Gafdino srityse, Lietuvos TSR Švenčionių, Ignalinos, Vilniaus, Trakų, Šalčininkų rajonuose ir Latvijos TSR Daūgpilio apylinkėse, yra svarbus lietuvių ir baltarusių kalbinių kontaktų židinys ir turtingas kalbos lobių aruodas, nuolat teikiantis naujos šnekamosios kalbos medžiagos, nušviečiančios sudėtingą tos teritorijos kontaktinę situaciją istorijos tėkmėje. Dialektologinių ekspedicijų metu iki šių dienų iš žmonių lūpų čia kasdien išgirstama nemaža neslaviškos kilmės ir vartosenos žodžių, tarp kurių gausu ir lietuviškos kilmės skolinių. Daugumas jų paprastai jau yra gerai prigiję baltarusių šnektose, prisitaikę prie visos baltarusių kalbos sistemos, įaugę į ją, paklusę jos dėsniams. Jų visa forma slaviška: slaviška galūnė, priesaga, priešdėlis, tik pagrindinis tokių žodžių branduolys — jų šaknis (ypač jos konsonantizmas), taip pat žodžio reikšmė, dar būdamos palyginti stabilios, leidžia įžvelgti pirmykštį baltišką jų pavidalą bei nustatyti artimą jų ryšį su atitinkamais lietuvių kalbos žodžiais. Čia pasitaiko ir tokių lietuviškos kilmės leksemų, kurių semantinis ryšys su lietuviškais tos pat šaknies žodžiais neabejotinas, tačiau dabartinė lietuvių kalba ne visada beturi išsaugojusi tiesioginių jų atitikmenų! ar tų žodžių formų, kurias lietuvių kalba praeityje turėjo ir jas baltarusių šnektos iš lietuvių skolinosi ir kurios davė pradžią tam skoliniui ten atsirasti. Šiame straipsnyje ir pateikiamas pluoštas baltarusių šnektų lietuviškos kilmės leksikos, tam tikru mastu galinčios prisidėti prie lietuvių — baltarusių kalbinių kontaktų problemos aiškesnio sprendimo. Straipsnis yra anksčiau tuo klausimu skelbtos medžiagos? papildymas ir tęsinys. Medžiaga daugiausiai jam imta iš mūsų pačių ekspediciniy užrašų?, iš išspausdintų, rengiamų spaudai bei rankraštinių baltarusių šnektų žodynų bei jų kartotekų* ir baltarusių šnektų leksikai skirtų kai kurių leidinių“. 1 Sakysim, visos kalbamosios Lietuvos paribio baltarusių (taip pat ir lenkų) šnektos gerai išsaugojusios mūsų šnektų retą senąjį Lietuvos sostinės Vilniaus vardą Vilnia (Binsas),. pvz., GsrY y Binbai; exaY ma Binbai; Binsus BėjnsMi nanéka ir kt. * Žr. Tpunapauxene D., Maukesny IO. O., PovManonuųu E. M., UeGepyx E. M. BuiTOBAA JIEKCHKA JIHTOBCKOTO IIDOHCXOXJICHHA B 3anamuoit benopyccun. — LT (LKK, t. 16), V., 1975, p. 163—195. 3 Gyvenamuosius punktus, iš kurių dialektologinių ekspedicijų metu mūsų rinkta ir čia panaudota baltarusių šnektų medžiaga, žr. CBI’, t. 1, c. 15—19, t. 2, c. 6. CBI, t. 1 — 3; t. 4 (spausdinamas) ir to paties žodyno kartoteka, saugoma BTSR MA J. Kolaso Kalbotyros instituto Dialektologijos sektoriaus rankraštyne, taip pat C us mkKoBių T. O. Cnoymix Ipojmsekckait soGnacui. Bem. 2. — I'poama, 1975 (rankraštis, saugomas pas autorę). Gyvenamieji punktai, iš kurių tiriamosios leksemos mūsų imitos iš T. Sciaškovič žodyno, nurodomos žvaigždute straipsnio gale pridedamų sutrumpinimų. šifruose po tikslios to punkto lokalizacijos. 5 Zr. NL, ZS, NS. 182 Visa šioji leksika straipsnyje pateikiama abėcėlės tvarka. Kiekviename lizde magrinėjama atskira leksema, nurodoma jos reikšmė ir lokalizacija, pateikiama Hiliustracija. Atpažįstant leksemos šaknį, visų pirma mėginama rasti galimas lietuviškas šaltinis, iš kurio ji galėjo būti paskolinta, stengiamasi įrodyti skolinio ir lietuviško atitikmens giminystę. Iškilus reikalui, atskirais atvejais kartais persvarstoma jau turimoji vienos ar kitos tokios baltarusiškos leksemos etimologija, pateikiama duomenų, leidžiančių ja suabejoti ir neretai iškeliama argumentų jos vietoje siūlyti naują. aūBėpka 'šikšnelė, raištis': AGeopkail 3aBsxb5I Kypbilibl Jamel i Haci. Jan., plg. dar tos pačios šaknies br. abépca ‘kanapiné virvelė': Ilpsrasci a6opcy mami 3aBa3aub. Kuch., abépa “vyžų raištelis' <absopa (CBI, 1,38). Žodžiai yra lietuviškos kilmės, plg. lie. apvard < apara, apvarsté, vérti, dar žr. CBM, 1, 55—56. adimiprye, adiuipsike ‘apdriskélis, kas vilkėdamas drabužius plėšia, jy netaupo’: He nam anzexbr ašdzipmycy raraMy. Mik. Ha icteim a6dz3ipsixce Hiskas amsexa He Jaspxsimua. Zod. Nors ir lietuvių, ir baltarusių ši šaknis yra savarankiška (plg. br. a603ipanw: “apdriskes’ GrauZ.; a603ipaneyų “driskius’ Bak.; lie. dirti "plėšti, nešioti"), tačiau a603ipmyc, pagal reikšmę būdamas dalyvis, sudarytas ne pagal baltarusių dalyvių darybos būdą, o pagal lietuvių, plg. lie. apdirtas "apiplyšęs, apnešiotas' ir br. a603ipans:. Ryšium su tuo yra pamato manyti, kad visa ši leksema bus buvusi paskolinta iš lietuvių. Analogiškai, be abejo, yra ir su a6d3ipesrxc, plg. lie. dirikas “kas plėšia drabužį'. Neabejotinas šių leksemy giminaitis br. a603ipryc "kas greit nuplėšia drabužį' 9CBM, 1,46 kvalifikuojamas kaip dirbtinai sulotyninta (mryuHas Jranini3aBanas) forma. Plačiau to dalyko nepagrindus, ši prielaida gana abejotina. Mūsų nuomone, veikiausiai ir leksemos a6d3ipxyc kaip ir a603ipmyc morfologija yra grynai lietuviška. ab ayaéiika "pasipūtėlis" Kalan. 9CBM, 1, 46 leksema semantiškai siejama arba su dalyviu a6dyam “anyxasi’, arba su lie. apdijelis (turėtų būti apdijélis) “nypans’. "Tačiau nė vienas iš šių spėjimų nėra pamatuotas, kadangi etimologizuojant neatsižvelgta į pirminę šios leksemos forma. Iš tikrųjų a60y4ėiūKa metatezės būdu (greičiausiai dėl lengvumo tarti) yra atsiradusi iš *adéy.éiika, kuri lietuviška, plg. atbulčika. aGmanrėssius “apipjauti dalgiu nuskriaudžiant': CyciM admanmausiy Mine cycen. Sil. Leksema, be abejo, yra br. abmsmmims "išperti kailį" (CBI, 1,63), msunin "pustyti dalgį" Msc., Gem., Mauramka ‘pustyklé’ Dan., Mamramanmne "dalgio pustymas' Uš., Maxmramsmęs "pustyti dalgį' Vas., navauramsmms "išdaužyti (indus, baldus)' Cel., Maumtomka "pustyklė' Alch., Mamnijia ‘pustyklé’ Ad. giminaitė. Visi šie žodžiai yra lietuviškos kilmės, plg. lie. meritė, mentė “maišeklis; pustyklė' mėsti "plakti, maišyti'. Turint visa tai galvoje, mūsų nuomone, nepamatuotas šių leksemų giminaičio br. admanyiys ‘kpenka mainus" siejimas su le. migé "Mans" ar meczyé ‘myusiup’ (DCEM, 1, 87). ardéra "Žuvies aSaka, kaulas’: Sx crymmbim sxkrypoy, TO axoms msma. Rag. Leksemos šaltinis yra tos pat reikšmės lie. akwotas, dar plg. CBI, 1, 73. 183 anče "pelkė, šaltiniuota lanka’: 3ašrpa Gaupkra moins wa aséc kKaciup. Ha anmbce yx3 nano ckacini cena. Berš. Kaas hor’ na as5ce cena pabini, a hare hot xa canaxaui nani. NL, 40, plg. aascasde cena. Mal. Žodžiai kildintini iš lie. alausai "Šlapios vietos", plg. aléti "tekėti, bégti’, žr. CBI, 1, 78. Dél au: o plg. br. xpéwa< lie. kraiisis, ném-xi < paiitai. Paradigmoje aaéc visai taip, kaip ir aséc pakluso baltarusių kalbos dėsniams. Tuo būdu ICBM, 1,106 šios leksemos kildinimas iš lie. alksnis, mūsų nuomone, atkristų. anéka ‘tinginys’: Ves m3speyus Befaelb, mTo Isan anoka. NS, 84. Hi nsxel, IK anoka, cxaja3i xoub apoy yHsci. NS, 132. Žodis perkeltinés reikšmės. Mūsų nuomone, etimologiškai jis galėtų būti sietinas su lie. apuokas *pusgalvis, žioplys, kvailys’, nors plg. CBM, 1, 129. Gase6ačni “rogių skersiniai' Kaun. Leksema yra aiškiausias lie. balžienai, balžienos "t. p." skolinys. Ganšni "balaitės': Han 6asaysami crasy TyManu, Acm., plg. lie. balditės, balaitės. Gamigjok "lepšė, toks grybas’: Basbyrokoj) nasbipana Y nece. Pag., plg. lie. balčiūkas "kas baltos spalvos' (lepšės spalva taip pat pilkšvai balta). GixykėsBanp "ieškoti, utinėti (galvą)' Bast., plg. lie. buZinéti "utinėti", bužė "utélé’, bužiūkė *utėlaitė'. Dėl šaknies w > i plg. Rodūnios ir Pelesos apyl. (Varanavo r.) vietinius lietuvius baltarusių kalbos įtakos paveiktus tarmės žodžius sūvežė, žūmušė "užmušė", Rodūnia tariant sšiveže, žėimuše, Roginia ir kt.; dar žr. MankeBuu IO. O., Pomanosuy E. M., Ue6epyx E. H., IT punanBsurene E. M. Hoskrit cjyuali Jemanataju3alld¥ B JIMTOBCKOM roBOpe OeOpyCCKO-JHMTOBCKOTO morpaHHuuba. III sąjunginė baltų kalbotyros konferencija 1975 m. rugsėjo 25-27 d. | Pranešimų tezės. V., 1975, p. 123—124. Gykurrsi“ "vandenyje specialiai priskandintos kadagio ar eglės šakos žuvims vilioti' NL, 33. Leksema neabejotinai lietuviškos kilmės; ypač tai jaučiama iš priesagos -št-, plg. jai giminišką lie. pūkšta, pūkštas "virptis su šiaudų gniūžte žymėti ribai ar draudimui, per kur eiti ar važiuoti'. Lietuviško žodžio pradžios p suskardėjimas ir išvirtimas b baltarusių šnektoje fonetiškai įmanomas dėl žodžio semantikos apiblukimo, plg. analogišką br. Gip6dmer < eipbdmer (< lie. viFbti *smailéti’) ‘nuvirbes’ (LT, 166) ir kt. atvejus. Baxbinsiuua "važinėtis": IĮ3eni eacbmsoyya Ha canauKax. Dub.; plg. dar tos pat šaknies masaxsiusinųa ‘pasivaZinéti’: En moGiub naeaiebinayya na Mauusine. Mak.; perk. 3aBaxbimsiuus ‘suvirsti’: JaegicbinAajjexA *brra ax Berpa. Rak. Šių Zodžių kamienas eaxceinyra lietuviškos kilmės, plg. lie. važinėtis. Bakapymki “vakaruškos': Baxapywki Obuni, TaknaBajii. Masc., plg. lie. vakarūškos. - Baprėjist "virintas vanduo — didžiai neturtingų valgis' ZS, 80, plg. lie. vargulys “uZskurdes laukinis augalas, nuskintas neprinokęs obuolys, serbentas". Bi3ikaBamp "Žiūrėti, Zvelgti': Bisikdiųy» &n na m3eyxy. Akač., plg. lie. vyzéti < vyzdėti, veizėti, veizdlai ‘akys’. * Baltarusių frikatyvinis r pavyzdžiuose žymimas lotynų abėcėlės raide 4. . 7 Autorė dėkinga BTSR MA J. Kolaso kalbotyros instituto moksliniam bendradarbiui V. Svežinskiui už atkreipima dėmesio į galimą šios leksemos lietuvišką kilmę. 184 Būn3ap ‘védaras’: BAdsxp cMauna. Až., plg. lie. vėdaras, vėdarai. Bamuėpka "virtinaitė': Banyepra psiO0bLi. Klad. Mažybinės žodžio formos pirm-. takas yra lie. virtinė, iš kurios ji metatezės būdu atsirado, plg. analogiškus metatezės atvejus: br. aboyséika < addynčiika, lie. lūtrankis < ratlankis, Raulynas < Laurynas ir kt. račamas ‘grumstai’: Ta6arnia 3smni. Užšat.; plg. lie. gabalai. raaymbka "priestatas prie tvarto pašarui' Tur., plg. lie. galas, galūninis "esantis gale’. rajsBa "plūgo reguliatorius": Tpaxrap me npauys, Oa He cnpaYjJiena 21664. Kar., plg. lie. galva (pvz.: galva visą kūną valdo). raasims "galybė, daugybė": I'aasima vacy § Mane. Pug., plg. lie. galybė. Žodžio forma galėjo pakisti dėl semantikos apiblukimo. raprapa "didelis, nerangus gyvulys': I '9To Hi kaposa, a Tak 2ap2apa Hekas, TOJIbxi MHOha ecnup. NS, 50, plg. lie. gargūras “didelis gyvulys, žmogus ar koks daiktas". risi risi "pempės Sauksmas’: T'iei 2iei kpsrabiuup kHihayka — Ybl XLIBbIA MTAIUb. Juod., plg. lie. gyvi gyvi "t.p."'. ! rix$urasi "piktas, suirzes’: F'isxcywmwwuo n3ius Yyciojibi jess. Berš.; rixaiset ‘neramus’: ixwcaiest Majien. Parch.; 3ariadus ‘sugiZti, paniurti, pasidaryti nesmagiam’: Yaho Ti 3a2incraa. Vav., plg. lie. giZti "pykti", gižlūs "nervingas, neramus". rinėcamM "per gyliavima, tuo laiku, kai gyliuoja': Iisécam nAmko Kapossi nacBib. Pa., plg. lie. gylius ‘gyliavimo, zyliojimo laikas’, plg. dar LT, 172. rayma ‘puskvailis’: Izyma, wro Tei podiui. NS, 92, plg. lic. gliumas "'pakvaišėlis, pusgalvis, kluikis’. rpaūsi ‘kaulai’: Cyxi — amass 2paber. Sal. CBIT, 1,472 žodis vartojamas perkeltine reikšme ‘rankos’: Cxosait cBoie epaber. Mūsų kildinamas iš lie. grébai “Sonkauliai, kaulai, griaučiai". rpyMxū "maža ežerų žuvis': IlojHa ssapo 2pymacer. Mich., plg. lie. gramzdė, gramždė >=tarm. grumzdė, grumždė "gružas, gruZlys’. rpyrki "grūdeliai": V kpaxmane 2pymki. Dzian., plg. lie. grūdas. r3ūmymęs "mirti" Var., plg. lie. geibti. risus ‘nestiprus’: I534b1 xJIOTI9BIK. Bis., plg. lie. kėžas "silpnas", kežlys "ištiža, vėpla'; dėl k : g plg. kaywmnbį : 2aymbb. narims "dagys': ĮĮazino surys hop 3a acor, Čyč. Žodis yra tiesioginis lie. dagilis "t.p." skolinys. napxuik ‘diendarZis’: V dapoaicnik y n3ens xapoy 3ahansemM. Mir. Japacuix Manel. Vais. Šalia sutinkama ir tos pat reikšmės gimini¥kas népaxuik : Bemycni napacsTak Ha OdopicniK... NS, 57. Leksemos siejamos su lie. daržas, daiZinykas ‘diendarzis’ (dar plg. IABM, 232, LKA, 1, 46, Urb., 56-57, Nepok., 188). A3eBymoK, n3esamok ‘diemedis’: JĮsesyniok (03esamox) at nyna. Zod., Malk. Šalia vartojamas ir formos variantas dsieyx ‘t.p.’: JĮsieyk — kycuix Taxi. Laip. Žodžiai kildintini iš lie. dievulitikas, dievalitkas, dievikas ‘diemedis’. mémumss ‘diemedis’: Jzema03s nobper max mains. Malk., Juod., plg. lie. diémedis. 185 Basup3simibiM “laukinis Česnakas: [J3903awbim knaayusb y kinbacel, ČH max mas, amsnas VacHoK. Kud. Žodis sietinas su lie. dedėšrė "t. p.', dedešva. nasimapst ‘védarai’: Jaswapwr maki, ei, i kak yKycka. Rag., Malk., Juod.; ‘storosios Zarnos': Jzawapw we ckpabGyub. Rakaus.; x3simapmet “storasis (apie Zarnas)': 03swapnvia kimi. Rag. Leksemos kilusios iš lie. dešrą ‘védarai’, plg. dėšžarnė (< dėšržarnė) “storesnė Zarna deSrai dėti". Apsimaup eiti lėtais Žingsniais' Cham.; “šokti lėtais žingsniais' Al.; 3ąprpbrna *apsileidėlis': Tsr 3a0dpoma, Tel myn huoto Hociur Ha caOe, cabe ne aOMbrem. Kud, Šaknis dpsmgalėtų būti siejama su lie. dryb-čioti *šokinėti', drib-¢iéti ‘kratytis, dribsėti šokant, nerangiai bėgti, eiti dribsint', drib-kus ‘sudribélis, apsileidėlis, tinginys’. Dėl šaknies b : p galimos kaitos plg. lie. dripine “risčia' greta dribine, dribina 't.p.', plg. taip pat dar ir trypčioti “protarpiais trypti’. *ūarapac “toks vandens paukštis': JKaeapac y nece Jis paxi sominua. Cy&., plg. lie. žūgara “juodasis garnys", la. žugure, žuguris ‘gandras’. — X*Baėšimsi ‘Zvalesnis, apsukresnis’: ŽKeasneiiuroi neneit xbrenbs. Zb., plg. lie. žvalus. xesimskamb kalbėti niekus, nemandagiai juoktis’: Yaho Te aceanskaew. Az., plg. lie. Zvéngti “juokus krėsti, vaipytis’. Haayruinua (prisigerti (svaigalu)’: I Tak naxwcayeyizics sx cBini. Loz. Perkeltiné reikšmė iš lie. žlūgtas "šlapia vieta, skalbiami baltiniai’ (plg. Paréjom kaip Zlugtas pėrmirkę), žlūgti ‘mirkti’, įžlūgti "prisigerti, prisitraukti', prižlūgti ‘prisisiurbti, prisigerti', plg. dar nmaxxrarramua “prisigerti (svaigaly)’: I a3e Tei MOX Tax HADIC142mayya. Michail. ; *nakTamp “godžiai gerti": En scaokua BOTKY, acaakmay Bony. Lag., plg. dar Urb., 60. Pastarosios leksemos savo šaknies w galėjo išversti į a br. šnektose dėl jų fonetikai galimo tokio nekirčiuotų balsių kaitaliojimosi, plg. br. esthasdasays: evwhafidycays (CBI, 1, 348), esimacmax: evinyemax (CBI, 1, 362), kazropa : ky3Ypxa ‘vabaliukas® ir kt. Zr. dar CBT, 1, 352; CBT, 2, 353, 559, aaomans ‘Zliumbti’: Sk mayay ocaomays, To i kana HiMa. Kem, Žodis turbūt kilęs iš lie. Zliumbti tarmėse dėl asimiliacijos tariamo žliurūti. womans ‘Ziaumoti’: Ito Te acomaew cyxi xne6. Dak. Žodis atėjęs į šnektą iš lie. Ziaumdti, plg. ir Zidumoti, dar plg. aséc. AbIOinTSH "stačias sienos Zibintas’: ŽKerčiumaii no6pa ceeuins. Malk., Juod., Rakaus., plg. lie. Zibifitas. Žodis $nektoje senas, kilęs greičiausiai iš formos *Zibintjus (> žibiūčius "kas žibina"). X*LUBBIOLA, XLUBBINĖ, xXyJILBINa "Žilvitis": JlicTsI acbiaveiys Gasurvaus. Bistr. ; MKoviseiųč napakanl i niasuem KONLILIK. As. JKyabeiya KpoxKas, JŪCTbI pacKijį3iCTbIA, Ind., plg. lie. žilvitis, Zilvyté, žr. LT, 176. Dėl leksemų šaknyje galimos w : y kaitos, plg. lie. žiburys : Ziuburys, br. evikdnvieays : evikdnysays (CBT, 1, 354). #bIpbyas “grandinės sukutis’: 3Bsizana aceipbyaém Tyxdi. Gol. Leksema kilusi iš lie. žvirblis “grandinés žiedo sukutis’, plg. dar la. zvirbulis ‘Zvirblis’. Dėl šaknies v išmetimo plg. kitus analogiškus pavyzdžius, pvz.: br. abdpka < absedpka ‘raistelis’, lie. apara < apvarq ‘t. p.’, apyniai < apvyniai. xypaa ‘kankintojas, kas nuolat zirzia’: XKypda eri: 6yGuius i 6youins; Hanasnaiup — He 6aba, a mexas acypoa. Mis., plg. lie. Zurdyti “žudyti, kankinti". 186 Kreps “Žaginiai': Cena cymibiM Ha Kk>2eps. Masc. Leksema šnektoje greiCiausiai galėjo atsirasti kontaminacijos keliu iš lie. žaginiai, br. tariamų »c3eiki ir žagarai (plg. dar Urb., 59—60). sdsaska ‘velké (durų, vartų)': 3aunmi a3sepsi Ha 3aeaaxy. Dak. Han BapoTam 3asaaxy 3aknansi. Gal.; 3aBajka ‘per arklio odą perveriamas plaukas, pro kuri išteka ligos sukeltas poodinis skystis’: ITpel HapbrupsI Jaenna 3a6a4Ka; KAHPO Maj cKypait yBoA3iub BOJIac, i Bana cugkaiub na sojacy. Achr.; 3aBšjiki ‘angina’: baJiup y ropae — szaeaaxi Y se. Malach.; sasaki $ ropne. Mer. Šaknis easgreiCiausiai lie. kilmės, plg. valkė “durų sklastis’ (LKA, 1, 40); vilkti ‘verti’, valka ‘trauka’ (pvz.: valka per kaminq); uz-vilkti ‘uZtraukti’, ap-vilkti ‘aptraukti’, valkius ‘akies, agrastų aptraukimas, plévé’. Br. easiyw kaip ir 3a6da, eas yra susiję su reikšme ‘versti’, o ne su "vilkti, traukti’. samiaraisst ‘rambus’: Koub 3ayinzaigwl, Xoub Tel 10 XBOCT SUIAVYLIKŲY Haknanaii. Pac. Šaknis yinz-, be abejo, skolinta iš lie. ting-ūs, tarm. cing-is. 3akabayk “medinis lankas tinklo virvei po ledu pagauti ir ištraukti': 3axa6A4yK — a6pyu y Heporax. Malach.; “Žagrės medinis lankas branktui užkabinti': J/[3epaBamas caxa Osuna a6Be;Gena n3epaBsHbIM 3akabaykom. Alchouc. Leksema turi tiesioginių savo šaknies ir reikšmės atitikmenų lie. kalboje — kablys “medinis lankas tinklo virvei po ledu pagauti', kablūkas "lankas prie medinių akėčių branktui prikabinti’ ir kildintina iš kab-inti. Ryšium su tuo, mūsų įsitikinimu, jai giminiško r. kabayk “pyra, Jryka' turimas kilmės aiškinimas (CPS, 2, 151) darosi abejotinas. sbaimnanna "susipainioti, susidėti su kitu (kita): En 361indayica 3 npyhoit. Val., plg. lie. blėsti “jaukti, maiSyti’, blendimas ‘maiSymas’, blefidinti, tarm. blifidinti ‘jaukti, maišyti', plg. taip pat Urb., 50, CBM, 1, 162— 163. 3BalikaBūup ‘uZvaikyti’: IlaGe m3ayuata 3eaikyioysb, Xoub Th XaHiycs. Sur., plg. lie. uZ-vaikyti. sramxomn “suglamZytas’: 32amaucona nansro. V. Baj., plg. lie. gamžūotis ‘glamZytis’, taip pat glamzyti. 3roėlimisiųs, 3rdimbme “pagadinti’: 3esiiwasa cykenxky mito GphiTKa JIS/D3EIIb. Stuk. Ew seoiuetyf yinieisap. Vec. JI3eyxa seoiiurina caro xpacaty. Alchouc., plg. lie. gaiSinti “gadinti’, geiSama “galas, mirtis’, geisis "dalgis". saénary "iš greitumo’: Juonamy Tak 3pabiy. GrauZ., plg. lie. lapatdi, lapatiioti "šuoliais bėgti". 3Mi3ranbi "sutrikęs, sumišęs": En Taxi smis2anor. Sin., plg. lie. su-mizgęs "t.p. 3mmcninua ‘susimesti’: Vxo rmruojibi 3mMAacyizica ¥ xysxy. Val., plg. lie. susimėsti "t.p." isanka "venterio gerklė'. Bak. Leksemos šaknis eazskolinta iš lie. vilkti, vaika ‘vilkimas’, plg. dar įvilkti “velkant įtraukti", įsivilkti ‘velkant įlįsti". ikcBa, ikcBa "viksva': V Gajsione ikcea pacue. Kur., Laip., Malk.; ikxced xoctras. Pan., plg. lie. viksva. Žodžio pradžios v, greičiausiai nukritęs br. šnektų dirvoje dėl galimo semantikos išblukimo, dar Zr. CBI, 1, 309, Urb., 52. inripsiuraa, inripsranik "vingiarykštis": Ikeipsnuua § Gajione pacne. Malk.; in2ipbiunik — nict six paGina, CISAOJIO BbICOKI i KBeTKA Genas. Gem., plg. lie. vingiarykštė, vingiarykštis. Žodžio pradžios v nukritęs ir forma iškreipta (supaprastinta) br. šnektų dirvoje dėl lie. žodžio sudedamųjų dalių reikšmės nesuvokimo. 187 maxdaranime "įkalti": Tpa6a smy goGpa xuaxasmaniųs y honasy. Nek., plg. lie. į-kalti. „Karys "spragilkotis': TpsiMait xaamyjo! Kat., Krev.; "spragilo buožė' Žod.; *grūstuvas' Kir., plg. lie. keltūvė, keltuvė, keltoja "spragilkotis" (LKA, 1, 117, dar plg. Urb., 61). KaMnaBšuua "gyventi, laikytis': Uaho Ter kamnyica TyT. Bast., plg. lie. kampas *vieta, pastogė prisiglausti gyventi', karmpininkas "nuomininkas". KaMnpbiųua ‘pumpuré’: Kaunporya $ x0puax. S. Trak. Leksema yra lie. pumpūrės varianto pampūrė (LKA, 1, 140) suslavintas ir iškreiptas perdirbinys, plg. artimą kitą suslavintą variantą — pumprica < pumpur-ica (LKA, 1, 140). Tiriamosios leksemos pradžios k vietoj p bus nedėsningai atsiradęs dėl semantikos išblukimo, realijai iš vartosenos pasitraukus bei jos pavadinimą primiršus. Jos šaknies dvigarsis am rodo, kad be formos pumpuré® ir pampūrė lie. šnektose galėjo būti vartojama plačiau. kapaška "nešvarus autas’ Lap. Reikšme ir forma šiai leksemai giminingas ir žodis kapayki "nešvarūs baltiniai’ Uchv. Šaknis xapgreičiausiai yra Įkilusi iš lie. kar-oti "styroti, kaboti". kapdu "šluostė; rankšluostis su kutais' Alchouc., Malk. Dėl semantikos išblukimo ar dėl patogumo tarti greičiausiai yra nukritęs leksemos pradžios s (plg. analogišką br. 1dmxi < cAdodxi “saldus' Sem. ir kt. atvejus), ir ji yra tiesioginis br. cxapau (plg. dar exapduxa "rankšluostis su kutais' Kem.) atitikmuo’bei skolinta iš lie. skara, skarinys, skarti, dar žr. LT, 189, Urb., 152, Nepok., 195. Kaprajiūna "kreivas medis’ Lisn.; kūpka: "kreivas medis’ Vec.; "neskalus surietėjęs beržas' Kir.; kapkamicrsi "kreivas, išsikėtęs" Lisn.; kaprajriuma "krūmyti, keroti' Val. Leksemos, mūsų nuomone, galėtų būti sietinos su lie. kafklas "gluosnių šeimos medis ar kriimas’ (medis dažniausiai būna krėivas), plg. dar karkalai ‘karklai’, karklėnas "lazda". KapkūTei "kreivas" Lisn.; Kapramdcesir ‘riestanosis’ Gem. Leksemos savo kilme sietinos su lie. kdrka "kojos linkmuo, gyvulio kulnis’, karkanėsis ‘riestanosis’. Kapmanécer pirmojo dėmens m galėjo nedėsningai atsirasti vietoj x dėl disimiliacijos ar dėl semantikos išblukimo. KapHaTbi ‘kresnas’ Dak.; kapuūau "neūžauga, kas kresnas' Kir., plg. lie. kernd “kas kresnas, žemo ūgio, neūžauga". Kapėjis "kumpio dalis, už kurio jis pakabinamas’ Pac., plg. lie. karulys "kas karo". Kapiumėnms "karšti, senti’ Malk. ; kūpunvus "karšinti" Bal., Val.; xkapm3ns "karšinčius' Gem. Savo semantika leksemos tapatingos lie. kdršti, karšinti, karšiūčius ir laikytinos skoliniais iš lie. 8 Iš pumpūrės (pampūrės) atliekamos funkcijos mums atrodytų, jog netikslu ją kildinti iš pasipti, puripti "pūstis, tvenkti® (LEW, 667), kadangi ji girnų prapiestėje tėra tik pritvirtintas nejudantis geležinis (seniau medinis) skersinėlis, kiek pakilusiu aukštesniu vidurėliu pamautas ant varpstės. Tuo būdu ji pati nė pumpsta "pučiasi"', nė grūdus prapiestėje pumpdama tvenkia. Veikiausiai ji yra sietina arba su pdmpa, pūmpa, purnpis "nedidelis pakilimas, gumbas" (jis skersinėlio viduryje ir turimas!), arba su pariparas ‘pakaboklis, kas pakabintas, pamautas’, pariparioti "tvirtinti, raištyti, mauti’ . Antroji prielaida patikimesnė. 188 kémma "stora nerangi moteris' Rud. Astr., plg. lie. kepšys "kas niekam tikes’, kėpša "liurbis, kvailys’, kepésa "kas nerangus dėl apsirengimo, storas’. ool képar ‘kuliamosios krumpliaratis’ Rud. Astr., plg. lie. kéré "ratelio ropé’. kiniuxa "kielė, ledspira’: Kisiuki mpaicui ne mamyus. M. Pug., plg. lie. kielė. kiana "spąstai, kilpa': V kine cimey xapoms: sic. Gaz., plg. lie. kilpa. kimea "kupstas pelkéje’: Anni kimcer § 6anoue. Kimca mxom abpowsi. Skrud., plg. lie. kimsas, kémsas “t.p. kipanaa ‘kerépla’: He 3maio, sk Takoii xipaniati na SOJIbIKi 3anecns. Juod., S. Trak., plg. lie. kerépla, plg. dar Zd., 341, Nepok., 195. kaaiimandhi ‘Sleivakojis’ Pr.; aims "klišės, perk. kojos’: Pacrasius csai xaiwl, abl CSI Ha conubl. NS, 35; kusimasst ‘kreivakojis’: Kasnuass: nsnska KJbIwapara xousiink. Mag.; ...Kabituasbi Xon3iy Hear, HeneHkHa... NS, 10; kaiméss: ‘t.p.": Takas sna yxo Ktiwasas ypamsinack...NS, 35; kasimmassi "t.p." NL, 109; Kabimmi, Kaomni "(vėžio Znyplés': Kasnuni § para. Kur. Kwowni pax acrayaseus. Sal.; dar Zr. LT, 179. Visos šios leksemos, be abejo, vienos šaknies. Jos turi gausių neabejotinų savo atitikmenų lie. kalboje (pvz.: klaiSas ‘raisas’, klaišioti "šlubčioti", kleišas “kurio kreivos kojos’, kleišis, kleišys, kleiskajis “Sleivys’; klišė "kliša, kreiva koja’, klišas, klišius, klišis, klišys, klišti ir kt.), todėl esame linkę laikyti jas kilusias iš lie, Šios šaknies darinių buvimas ukrainiečių šnektose ir lenkų raštuose (J. Karlovičiaus žodyne, jo paties tvirtinimu — SGP, Il, 382, jie užrašyti iš Lietuvos) bei negalutiniai F. Slavskio samprotavimai dėl galimos jų kilmės (SEJP, 2, 228— 229) mūsų nuomonę palieka galioje. : Santykis tarp xasnuni iv kaowni, mūsų nuomone, greičiausiai toks pat, koks yra tarp br."csipadniexa ir cypaėneka "ūmėdė". Taigi ir Kasumi, Karowni, be abejo, yra vienos šaknies — šaknies x4b5nudariniai, ir forma xkasnuni pirminė. O formų KAbiuiir Kaiwtarties skirtumą paaiškinti iš tikro sunku. Tačiau, turint prieš akis lie. upelio ir miestelio Lijitupis (< Leritupis) BTSR baltarusišką tarimą Jemmyns (t.y. su kietuoju junginiu as) arba lie. išlįsti Lazūnų šnektoje dėl br. adstrato tariamą išlšišč, galima įtarti, kad kiekvieno lie. junginio li kietinimas yra lie. žodžių slavėjimo rezultatas, palaikomas lie. junginio /s (< len) tarimo rytų ir pietryčių lietuvių šnektose. Remiantis tuo, galima spėti, kad formos su x4imgalėjo būti paskolintos gerokai prieš lie. junginio /sr atsiradimą. kaaycd "kas nieky klausosi’ Mag. ; kaayciok “kas dedasi nieko nežinąs, vis klausinéja’ Gem. ; kaayeiuka ‘kas vartoja priežodį , klausyk*’ S. Smilg. Leksemos lietuviškos kilmės, plg. lie. klausai “apklausinéjimas’, klusis "kas klausosi nieku ir jais tiki’, klausiūkas "1863 m. sukilimo dalyvis, vis klausęs, kur caro kariuomenė; kas mėgsta iš šalies pasiklausyti, ką kiti kalba’, klausyk, klaūsai "klausyk". KJIĖMIBI "apavas su mediniais padais, odiniu viršumi ir užkulniu' Mer.; Kaém6m t.p." Tuch.; kaymM6Or "t.p." Grik., S. Trak., Šiaul., S. Smilg.,Malk.; gmt0MObI “t.p.' Zod., Krev., Bak., Gl.; raymési, rayém "t.p." CBT, 1, 450. Visos šios leksemos neabejotinai yra lietuviškos kilmės ir sietinos su lie. klūmpės, klumbé, klūmbiai, dar plg. LT, 178, Urb., 61. Žodžio pradžios ir vidurio g vietoj k galėjo atsirasti dėl po k einančio sklandžiojo / asimiliuojamosios skardinimo įtakos ar dėl žodžio semantikos išblukimo. 189 kaibdTer "raišas, Slubas’ Kir., Pac., S. Sel., Sap.; kumi6au "raišis, Slubis’ Pal.; waibame "raišti, šlubuoti' Kir., Sal., S. Smilg., Asip., Rud. Astr.; kni36a ‘Slubis’: Kaisba ne3rpaOnst § xan3506, knibaiub xzisba. Per.; kiną "raišis, Slubis’ Malk., ZS, 24. Leksemos neabejotinai lie. kilmės, sietinos su lie. klibas "šleivas, klifas’, klibis "raišis, Slubis’, klibinda ‘kas Slubas’, klibinéti "šlabčioti', klibzas "šlubas", klibzis "šlubis', klibzėti, klyzūoti (< klybzuūoti) "klišenti, raišti'; klipšas (< klibšas), klipšis (<klibšis), klipšius (< klibšius), klipšiūoti (< klibšiūoti) ‘Slubuoti’. Dėl kai6ir KAbi0šaknų santykio plg. kaaiwandhi, dėl bz : 36 metatezés lie. klibzas : br. KaAi36a plg. analogišką lie. šnektų Maksva, br. Mackea, r. Mockea atvejį. Vadinasi, slavėjant lie. klibzas, bus įvykusi kalbamųjų žodžio vidurio priebalsių metatezė, ir taip atsirado br. xais6a. kainams "klypuoti' Žil., Mir.; kame "besveikatis": En cinsHa xasmamer. Vec. Leksemos lie. kilmės, plg. lie. klypūoti; kippinti "klypuojant nueiti", klšpauti "klypuoti'; klipyta, klipata. Dėl kain — xawin santykio plg. Kaaiimandhi. wasimma ‘kas sunkiai vaikšto; šleivakojis' Malk.; kasimmams "sunkiai lėtai vaikščioti, klampoti' Malk., Juod. Leksemos lietuviškos kilmės, plg. lie. klemšius, klemšis, -ė "kas sunkiai vaikšto'; klemšti “sunkiai vaikščioti". KHixXbLINp "verkti, nerimauti": JI3ius xwincoiys. Krev.; kuixdms "knibždėti": MyXi kuixncays Han xactpyJieil. Nist. Leksemos lie. kilmės, plg. lie. knigZdéti, kniugždėti "verkti"; kniuZéti "rinktis, spiestis’, kneZéti "knibždėti', dar plg. gniZéti ‘knibŽždėti'. KasiyusLius "(kniaukčioti' Gem., plg. lie. knidukčioti. Žodžio vidurio k galėjo iškristi apiblukus žodžio semantikai. koifpauka “kairys, kairė' Malk., plg. lie. kairys. KoMenpb ‘plastaka’: 3eMJIS mpaMokiaa Ha KOMCY5, Jlourd meyHa Ha KoMcyb 3eMmo npamausty. Kir., plg. lie. tarm. kūmščia, dzūkų kimscia. Saknies variantui kymumMoK “gniūžtė' (:xymMuruoK updpeni, naneps. Čyč.) atliepia lietuviškas atitikmuo kūmštis ‘sugniauZta rankos plaštaka', dar žr. LT, 181, Urb., 63. KOperamua ‘siausti, iSdykauti’ Msc., plg. lie. kdrstytis “laipioti, šokinėti, siausti’. kocims ‘kasti’; Kypbrusi xkocays hpaaki. Kur., plg. lie. kasti ‘kapstyti’. xpammrams ‘draskyti (nagais)’': Kot kpamumay m3sepwi. S. Trak.; “tvarkytis, dirbinéti, triūsti' Malk., S. Smilg., plg. lie. krapstyti ‘draskyti nagais; triūsti', dar zr. LT, 179. kpamyai ‘kreSuliai’ Laip.; xpamdus, kpuumdus ‘kreséti’: Kpoy wawana kpaWoy; KPOY cKkpbiuuayusl, Kpoy kpeuusiys. Malk., plg. lie. kreSuliai, krešėti. kpomeanki ‘kruopelés, krislai, laseliai’: Kponeaoki Tiylndy HaBsipXy — BOT Manaxo xsipHae. Juod. Nors lie. krudpos yra tiesioginis slavų xpynd atitikmuo, tačiau leksema xpdnenoxi, kaip rodo jos semantika, veikiausiai yra gauta iš lie. kruopėlės (priesaga -kašiuo atveju žodžiui naujos reikšmės nesuteikia, o yra vien tik kaip jo suslavinimo požymis). Reikšme ‘kriausis (skardingas, olotas, nuslinkes)’ br. šnektose paplitusios leksemos: kpbma Gem. ; kpoyx Kur., Malk.; kpemt NL, 35. Šalia jy vartojamas ir kpaYaxviern ‘skardingas, su aukštais kriausiais’ Kur., kpaymécrsi "t.p." Malk., Rakaus. Žodžiai, nors jy fonetinis pavidalas ir nevienalytis (tokie nedésningi iškraipymai 190 nėpnuyms "tirpti": Lepnuyai pyki. Pac.; uépxuyms ‘t.p.’: Lepxuyys uohi. Krev., Bak., Vostr., Zil., plg. lie. tifpti. uikasams "tykoti": Korka yixyeys muuust. Skrud., plg. lie. tykoti. uimness ‘bulviné kosé’: Linyeas Taš: i Gym6y mickani Taykauém. Juod., plg. lie. činčičlius ‘t.p.’, dar žr. LKK. — V., 1966, t. 8, p. 169—172. ubinnajis ‘kutas’: AGpsi3rayuusica cnamiua, ysinyaai sicsub, oT Gaba Hipaxa. S. Smilg.; HoBbr Mmauepsisin i abpsisraycs, CKOJILKI yoinyanéy. Achr.; Iformyanos aTapsi, a TO Bicitb. Juod. ; ustuusuasius ‘styrinéti be darbo’: Isinysiaas mens npsi Ami, HiBenp Ase. Loinysianiys 3 xatel y xary...ZS, 161, plg. lie. tifitalas ‘kas tintaluoja', cificalas, cincélas ‘maskatuojantis papuosimas’, cificiliuoti ‘bastytis’, cincilija ‘darZelio gėlė, kurios žiedai karuliuoja’. usiKijŲtA ‘kas nerangus’: SIkpas 3 ysikizdoro hanakait NpbŲĘ3aLI y Hac. NS, 40; 3aubikijŲįaup ‘apslubti, pradėti nerangiai vaikščioti': Jaubixinda)j: Haha Gamius. Alchouc.; mauskiabadus "lėtai nerangiai nueiti’: Va nawsikissoasa Anena Y kpamy...NS, 116, plg. lie. cikilda “šiurkšti, nemandagi moteris’. LKZ, 2, 107 pateiktas Cikildos reikšmei pailiustruoti sakinys Tokia te iš jos merga — čikilda, o ne merga rodytų, kad leksemos reikšmei labiau būdingas prastumo, o ne nemandagumo niuansas. Leksema, be abejo, yra garsažodinės kilmės dūrinys < *čik-kilda (plg. klibilda < klib + bilda, plg. dar čiukčiūoža *velkant kojas', čiukėnti “eiti smulkiais žingsneliais'; kildakėjis ‘Slubis’, kildikšt (apie raišo ėjimą), kiuldinti *pamažu netvirtai eiti, kėblinti'. Dėl čik-: čiukir kild-: kiuldgalimo santykio plg. šilta : šiuIta ir pan. Jos tikras giminaitis (nežiūrint ankstesnių etimologinių samprotavimų) greičiausiai yra ir r. iųexo1da (BCPS, 4, 500). ubipruKyjii ‘iSspirgos’: Kawa 3 wsipwxyasmi. Achr., Juod., plg. lie. čirškuliai *t.p.". mand "Šerkšnas': JI3ich wana — ycé Gena Gena. Meg., plg. lie. šalna. mBSnas ‘kas netvarkingas® Sal., Bak.; mmdmaa ‘t.p.’: V usbe Bensi HElpbicTOHHBI Bifl, XOJI3ILI AK wesnaa. NS, 138. Esame nuomonės, kad leksemos sietinos su lie. §véplas ‘neaiSkiai kalbantis’, švėplė “kuri $vepluoja’. mrkiasmad ‘skilandis’: Ha nanyasens y3sni Ki LA KO BI kasanax i XIIeGa absprHIO. NS, 15; mxiasinasix t.p." Gaz.; mkiaénaa ‘t.p.’: Hkisénds ¥ rateim hoxss maeni aa nera... NS, 48; mkiasimna ‘kravjiniai ar bulviniai védarai® Cech.; wixiséndpa “t.p.’: lixiaéndpa 3 uépraii GynsGOkbi cMauHelimas usm 3 kpymami. NS, 138: mKaénapa ‘t. p." Bak.; mkinénna perk. ‘lipa’: Anmseciy wiséndy. Mir. Leksemos kilusios iš lie. skildndis, dar žr. Urb., 156. Jų formų variantai ir reikšmės atspalviai rodytų, kad tokie įvairavimai galėjo atsirasti dėl faktinio realijos pasitraukimo iš vartosenos ir ryšium su nevienoda jų adaptacija skirtingose baltarusių šnektose. mjėKmasi ‘karnos’: Mlaoxumne: n3sipoM 3 Jianurubrasi. S. Trak. Leksema kilusi iš lie. sluoksnė ‘t.p.’, plg. LT, 189. may6st “raišas, šlubas": En jayno ways. Skrud., plg. lie. šlūbas. uryn:raBaTsi “apyžioplis': Ex taxi wyniaedme. Kir., plg. lie. Zidplas. mypnyai ‘Siurpuliai’: Zypnyai inyns na cnime. Skrud., plg. lie. Siurpuliai. mLETHIKA0p “ilgas su platéjandiais į apačią įdūrimais išeiginis senoviškas sijonas’: Ilommoixniop He Kaas Hacina, He ¥ Kaxyrait Guy. V. Baj.; Įlašneit $ wbi197 HmbIKAIOpbi § kacuén xaasini 6abwi. Kir. Kadangi realija seniai iš vartosenos pasitraukusi ir leksema prikeliama iš užmaršties tik senų Žmonių praeities laikų prisiminimuose, pats žodis neaiškus, jo daryba neskaidri. Be to, tikroji jo forma gali būti ir kiek primiršta bei dėl to iškraipyta. Daugiau panašios ar paralelinės darybos bei reikšmės žodžių baltarusių ir jų kaimynų rusų bei lenkų kalbose mums rasti nepavyko: Pagal semantiką ir forma wemmeka0p yra panašus į tokius lie. dūrinius, kaip šimtaklėstis (ar hibr. šimtakvėldis), šimtasifllis, šimtaskl)pis, šimtašūkis, šimtažičdis. Be to, lie. turimi ir tokie žodžiai, kaip sklifiras “rėžis, medžiagos sklypas, atraiža' ir kliuFmas ‘gabalas’, kurių semantika ir forma, galima sakyti, kone sutampa su antruoju — x4/0p dėmeniu. Taip pat ir pirmasis jo dėmuo wemmesilabai primena lie. šimtas, ypač iškraipytą jo formą Sifitas, minimą Vaižganto kaip tikrą lietuvių šnekamosios kalbos faktą?. Dėl to br. mwbmmbixA10p yra rimto pamato laikyti lie. kilmės leksema, atsiradusia iš lie. šimtas ir sklifiras (ar kliušmas) ir dėl svetimžodžio baltarusių šnektose adaptacijos ar jo primiršimo iškraipyta. Panašaus kai kurių žodžių formų iškraipymo yra ir lietuvių kalboje. Pavyzdžiui, paimkime kad ir žinomos mįslės žodžius: čimčifibis deSimcifibis vandens paukštis viena koja (kopūstas), kur čimčifibis iš tikrųjų yra ne kas kita kaip šimtšūbis "šimtą kailinių vilkintis', o dešimčitūbis — dešimtštbis "dešimt kailinių vilkintis". tomaimp skaudėti": Tpomki :003ių5, nem jiaunoe 3ejJie. Alchouc.; Kojibrrbi "išvesti': Kyzisi €ho rdsu. NL, 99; 3*i013iup įkalbėti bloga daryti' Alchouc.; V3bi0nazinma ‘jsiaudrinti’: V354003iraca ĮGina cahojiKs, LDJIbI A3eHb Hijjae HIKOMY CINaKOO, ZS, 97—98. Leksemos skolintos iš lie. jūdinti “skaudėti, mausti; graudinti, jaudinti; skatinti ką daryti', judinps ‘sujudimas, sumiSimas’. iomime "juodinti, dergti, šmeižti': 3Jrodsisa sua sho. Bagr., plg. lie. jūodinti ‘t.p.” jūdėti ‘juoduoti’. 10ojpa "linų piktZolé’: FOdpa — sk N€H, TONbKI KAJIIOVAS, BAPWIOK Kojinua. Rag. ; jonpema ‘t.p.’: FOdpeiya pacue i § Abii, 3apHIomKa HiGaJIbINOe, MsKiHbl MHOha. Bal., plg. lie. judra, judré “linų piktžolė". lopabika ‘iSdykaujanéiy vaikų būrys': FOposika — Tak haBopsub y Hac Ha maJIbIX JAE, kai sme 350iparomua hpymanoii. ZS, 19, plg. lie. jūrdinti “erzinti, jaudinti, kurstyti, raginti, siundyti’, jūrytis ‘nirSti’, juršti ‘drumsti, mieSti’, jurštvas ‘tankumynas’, jūrti ‘juruoti, sujusti’. sys “klojimo priestatas linams dZiovinti’ Čyč., plg. lie. jauja, dar plg. Urb., 58—59., siypa ‘jaura’: fAypa — ax hnina: Ha ašpbi cnaba pacnenp. ffypa cinsBaras, Hi To Genas, Hi TO xofras. Achr., Juod.; ssypa 't.p.': Heypa — 3sMJIS HahjiinicTas, a Takas maj3oJicras, LAIIKas, Aa ei Gon caasiui i suMeHb ces. Mag., sYpbierbi ‘jaurinis’: Aypeicman 3amna. Achr., plg. lie. jdura, jdurinis. Straipsnyje nagrinėjama apie 300 Siaurvakarinése br. Snektose dabar vartojamų lie. kilmės žodžių, nurodoma jy geografija. Didelė ju dauguma nebuvo iki šiol žinomi ar plačiau minimi. Remiantis išdėstyta medžiaga, galima daryti tam tikrų išvadų: * Žr. Lietuvių literatūros istorija. — V., 1961, t. 3, d. 1, p. 270. 198 1. Patekdami į br. šnektas, lie. žodžiai jose adaptuojasi, paklūsta jų dėsniams, įgyja slavišką galūnę, priesagą, priešdėlį. Tačiau tokio žodžio šaknis ilgiausiai išlieka nepakitusi, šiai niveliacijai pasiduoda sunkiausiai ir neretai ilgiau išlaiko lie. šnektoms būdingą tarmišką fonetiką (plg. 2pymca, Kymuud, nimna, cYcnapoi, cympa ir kt.). Tačiau apskritai skolinių fonetika, taip pat morfologija ir semantika nuolat kinta. Tas kitimas formuoja tam tikrus ryškesnius dėsningumus. Iš ryškesnių pakitimų pastebėta, kad subaltarusėjusių žodžių forma neretai paprastinama. Visų pirma siaurėja šaknies vokalizmas: lie. a verčiamas o (pdSinas — néwans), ai — oi (paišos — ndūchi), am — om (samtis — comyix), ar — or (daižas — d0pc); vienbalsinami šaknies dvibalsiai: ei — 2 (geibti — 236nyys), uo — o (akūotas — akoma ); išmetamas dvigarsio priebalsis (stimbiras — yvi6Gypė); nukrinta žodžio pradžios priebalsis (viksva — ikcea); iškrinta priebalsių grupės priebalsis (žvirblis — MWhipbyn6); priebalsiai skardieji verčiami dusliaisiais (laužai — says); duslieji skardinami (kėblas — 246151); priebalsiai ar atskiri skiemenys sukeičiami vietomis (virtinė — eanyépka) ir pan. Taip kisdamas lietuviško žodžio vokalizmas, sukuria visai naujus, iki tol nebūdingus ir neįprastus baltų—slavų vokalizmo dėsningumus. Iš tokių ypač minėtinas lie. dvibalsio au išvirtimas vienbalsiu o (kriaiisis — xpowa, paiitai — nomki, alaušai — anėc). Slavėjant lituanizmui, neretai atskiri jo šaknies balsiai verčiami dėsningais baltarusiškais atitikmenimis: lie. w verčiamas i (bužinėti — bincykéeays), i — vi (klišas — KAbnudew, plg. dar lie. Lijitupis < Leritupis ir br. JIšiumynoe). 2. Tokių žodžių kirčiavimas dažniausiai prisiderina prie br. akcentuacijos dėsnių (plg. ikcea, KamMnpbiya, kémua, KiniuKa, Kywaa, nympa), tačiau tais atvejais, kai lie. akcentuacija neprieštarauja slaviškai, leksemos išlaiko senąjį lie. kirčiavimą ieanka, kiana, Kipdnaa, kopcmayya, KOciųs, KAGAbI, AdKmbi, MdpuiKa, npéza, pdzyyi, cmymd, wmM3p2AA ir kt.). 3. Žymių pakitimų patiria ir morfologija: neretai pakinta gramatinė žodžio giminė (pentinas — nanyina, stuomud — cmymd), jo skaičius (ragaišis — pazéiiwnt) ir pan. Skolinamojo žodžio morfemos br. šnektose netenka savo morfologinés reikšmės ir kaip atskiros žodžio dalys nesuvokiamos, nebeegzistuoja. Dėl to visas tokių žodžių kamienas suvokiamas kaip šaknis, prie kurios lipdomos slaviškos morfemos, tačiau dariniui ne visada jos suteikia naują reikšmę, o kartais tėra tik kaip jų suslavėjimo požymis (plg. kponeaxi < kruopélés + xi). Taip suvokta šaknis paprastai netenka ryšio su kitais to paties lizdo žodžiais, pasidaro atsiskyrėlė, vieniša, atitrūksta nuo savo reikšmės. Ryšium su tuo nedėsningai tokia šaknis pradedama kraipyti. 4. Kartais pasitaiko, kad paskolinamas visas prielinksninis junginys, kuris br. šnektų dirvoje sudaro vieną leksemą (: 340namy, cnadir6d). 5. Tam tikrų pakitimų patiria ir Žodžių semantika, pakinta kartais žodžio reikšmė, pvz., švėplas “kuris neištaria tam tikrų garsų', baltarusių šnektose išvirtęs wmeėnna, turi reikšmę “kas netvarkingas" ir kt. 6. Remiantis br. šnektų kai kurių skolinių šaknies fonetika, galima spėti, kad ir lie. kalbos šnektose analogiškos šaknies leksemos anksčiau galėjo būti vartoja199 mos ir plačiau (plg. xaunpsiya < namnpeya < pampirė + ica, dar plg. LKA,I, 140 ir žemėl. Nr. 70). 7. Kai kurie čia nagrinėjami br. žodžiai bei jų fonetiniai dubletai leidžia naujai interpretuoti bei etimologizuoti ir kitus (mūsų nuomone, jiems giminiškus) br. kalbos, tame tarpe ir jų Ik vartojamus žodžius (: kuowni). 8. Straipsnyje susiduriama su atvejais, kai br. šnektų skoliniai duoda naujos medžiagos, leidžiančios iš naujo peržiūrėti atskirų lie. bei r. žodžių etimologijas (: pumpūrė, linrba; wexéada, kabayx ‘nyra, nyka’) ir kai jų fonetiniai dubletai leidžia spręsti apie nevienodą tokių dublety skolinimosi laiką (xAimdei, Kabnudei)., Visi šie ir kiti tiriamajame plote vykstantys kalbų raidos procesai formuoja naujus baltų — slavų kalbų skolinių adaptacijos dėsningumus?**. FEE EEE Ap. — Apam. - EERETFEFEKEEFEEFETĘ? | 10 Straipsnis parengtas pranešimo, sioje 1980 m. Rygoje, pamatu. 3 Sutrumpinimai AuMinasa Hasarpyuxi p.* AxpaMafubri Bpacnaycxi p. Amnsck I'poasencki p.* Axausl Crosimcki p.* Anexciusl Bepacrasiuxi p.* Ansxoyka Hasarpyuxi p. Ansxoyusr Jlsxapiuki p. Anita Iyeycki p. Apamounkasal.V. J punaseuxene A. I, Maukeiv IO, ®., Pamanosiv A. M., Yabsapyx A. I., Mlaranasa JI. O. Jlexcika Ganrtuifickara naxomkaHnas VY Oenapyckix rasopkax. — B xu.: Benapyckas ninrsicrsika, Mincx, 1973(3). ¢, 27-37. Acasen Bineiicki p.* Acinayusl Bopanaycxi p.* Asspansl Paravoycki p. Barymosiust Bapasincki p. Bbarpanmašusr Illgygsracki p.* Baspck Cmaproscki p.* Baxrnrrer Iyeycxi p. Baloži Daūgpilio r., Lat. TSR Bacrynsr Bopanašceki p. Bepnašyra Hasarpyuxi p.* Bepmrsi Ilayusracki p.* Bickynusr Jliacki p.* BeicTpeilia AcTpaseuxi p. baltarusiy Byiiki [d3sarnaycxi p.* lNlemoxrajurasi3Ha Iyeycki p.* Xamiusr 3bBencki p.* Ysxi Acrpaseuxi p.* skaityto IV sąjunginėje baltisty konferencijoje, vyku- Čyč. — Čyččliai Švenčionių r. Č. Sel. ~~ UsipBonae Cano 3anbpencki p.* JABM — Jsisnextanariynsl atnac Genapyckalt MOBLI. — Misck, 1963. Dain. — Jlaitnasa Bopamaycki p. Dak. — Jlaxynasa Jliacki p. Daug. — Jlašransi Bopamaycki p. Dub. — ĮlyOnixi Acrpaseuxi p.* Dubr. — Jlybapoyka CmMaproxcki p.* Dziag. — Įlsarenesa AcrpasBeuxi p. Dzian. — Jasmickasiusl anuesiuxi p. Dzmit. — ĮlamMiTpasius:i Kamaseuxi p. BCBM — OTeiManariusel coYVnix OGenapyckaii MOBbI. — Miuck, 1978, 1. 1. 2CPA — ®acmep M. DTHMONOrHYeckHil CIOBaps pYyCCKOro s3bIKa, IlepeBoji C Hemeuxoro H. nononsenns O. H. TpyGaueBa, — M., 1964—1973, T. 1-4. Gal, — TanyOsi Macroycki p.* Gaz. — Ta3a Acrpaseuxi p.* Gem. — Gemzai Šalčininkų r. Gl. — Tanošai Bopanaycki p.* Gol. — Tonsbni Bepacrasiuxi p.* Golm. — Tlonsmaruimxi Bopanaycki p.* Grauz. — ITpayxsunuxi AmmsHCKI p. Grik, — Grikičniai Vilniaus r. Gruz. — I'pysnasa Ilacrajcxi p. Gur. — Typurasi3Ha Iyeycxi p.* Gut. — Tyra J3srnaycki p.* Ind. — Indra Kraslavas r.; Lat. TSR Jan. — Sinasius1 Hasarpyuxi p.* Juod. — Ėmnaniust Bpacnaycki p. Kad. — Kamimxi Jlinexi p.* Kalan. — Kananrai Bašrasbicki p.* Kales. — Kanecnixi Baposzaycki p.* Kar, — Kapanin 3anssencki p.* Karob. — Kapo6Gusmpr I'ponsencki p.* Kasc. — Kacusnėsa Illuyusracki p.* Kat. — Karel Cmaproscki p.* Kaun. — Kayusuas I'poasescki p. Kir. — Kipani Illuywsracki p. Kem. | — Kemeiimeri Bopanajcexri p. Klad. — Knammixi Iyeycxi p.* Krab. — Kapai Ammsncki p.* Krap. — Kpaniyniua Csicnauxi p.* Krb. — Kapobusmet I'pomsencki p.* * Krev. — Kpasa Cwmaproscki p. Kuch. — Kyxapst Macroycki p.* Kud. — Kudeliénys Šalčininkų r. Kur. — Kypanonne IMacraycki p. la. — latvių Lag. — Jlarajmmi Illuyusmmcki p.* Laip. — Laipūškės Švenčionių r. 201 M.Auc. Jlaniust Acinosiuxi p. Laumane B. Zivju nosaukumi latviešu valodū. — Riga, 1973. Jlasnynki Iyeycki p. lenkų Fraenkel E. Litauisches etymologisches Worterbuch. — Heidelberg — Gottingen, 1952— 1965. lietuvių Jlicua Bepxusumaincki p. Jlireinki I'poasescki p.* JlioGamusi Bopanaycki p.* Lietuvių kalbos atlasas.—V., 1977, t. 1. Lietuvių kalbos gramatika.—V., 1965, t. 1. Jlo3x JA3srnaycki p.* Lietuvių terminologija.—-LKK. V., 1975, t. 16. Mavuack Bapasiucki p. Marynst Ilacraycki p. Maki Acrpaseuki p.* Mani Acrpaseuxi p. Manaxoyust Bapsicaycki p. Malkfinai Ignalinos r. Macinasiust CromiMcki p. Macusasi Actpasenki p.* Maunssiusi Kapaniuki p.* Manus Aywoxi Kaniakasiuxi p. Msryust Bopanaycki p.* Msipauxis I'isibGokeki p. Merpanojns Hasarpyuxi p.* Mixaiusi CMaprotcki p.* Mixaitrrojuribina: Ammsaucki p.* Mikanxi Ceicnanki p.* Miparsrasi Kapaniuki p. Minirnesiusi IlyMinianeki p. Manus Ilyrausi Miluyusracki p.* Mcuibasa Bašxraskicki p. Hasacénki Ceicnauki p.* Hexpamsr Iyeycki p.* Henoxkynusiii A. II. Banto-cesepHOC/IaBAHCKHE A3bIKO~ pele cess. — Kuen, 1976. niekinamai Hicranimki Cmaproscki Dp. Hizox Vamseucki p. Hapoauas nekcika. — Minck, 1977. Hapoauas cnosarsopyacus. — Mines, 1979. INanapa CmMapronckri p.* Ilanašurasraa JA3sTaaycki p. Manssanikae Įl3arnajorki p.* IMaraponua Bopamaycki p.* Mansuximki Bopanaycki p. IManapust Acrpaseuxi p.* Ilapauua I'poasencki p. Ilapxivašusrt Bepacrasiuki p.* Ilacexa Crapanapoxcki p. Per. — TIlepavanust Bopanajexi p.* perk. — perkeltinė reikšmė, perkeltinės reikšmės. PI, — Ilanix bapsica¥cki p. Pr. — Ilepošusi Bopanaycki p.* Priv. — Ilpsisanki I'ponsencki p.* Psn, — Pasiene Ludzas r., Lat. TSR Pug. = „Ilyrausi Iilgygsmcexi p.* r. — rusy Rag. — Raguliški Daūgpilio r., Lat. TSR Rak. — Pakasina Wyyusincki p.* Rakaus. — Rakauskai Švenčionių r. Ryb. — Pnibubina Bineiicki p. Rym. — Poivawmki Illuygsiuegi p.* Rud. — Pynns Yapsencki p. Rud. Astr. — Pynus Acrtpasitas U3pBencxi p. Rūdn. — Rūdninkai Šalčininkų r. Sal. — Cananoe Bineiicki p. Salen. — Caneniki Kapoaniuxi p.* Sam. — Camapasiusl 3a1bBeHCKi p.* Sap. — Canouxina I 'pomencki p. CET — Cno$nix Genapyckix raBopak nayHo4sa— 3axonusi benapyci i se narpauisua. — Minck, 1979, T. 1; Misck, 1980, T. 2; 1982, T. 3. S. Dal. — Cyxas JĮlaniunxa I 'pon3encki p.* SEJP — Slawski F. Slownik etymologiczny języka polskiego.—Krakėw, 1958—1965, t. 2. Sem. — Cemexasa Cayuxi p. SGP — Slownik gwar polskich, utožyt Karlowicz J. — Krakėw, 1901, t. 2. Sin. — Cinxi Cmaproscki p. Sinš. — Cinajurasrama Išešcki p.* Skrud. — Skrudaliena Daūgpilio r., Lat. TSR. sl. — Canaski Bopanaycki p.* Sol. — Const Cmaproscki p. S. Sel. — Crapoe Cano 331n5Bencki p. S. Smilg. — Crapsie Cuminsrini Bopanaycki p. S. Trak. — Senieji Trakai Trūkų r. Stral. — Crpansust I'pomsencki p.* Stuk. — Crykaner Macroycki p.* Sur. — Cypax Iyeycxki p.* Šiaul — Šiauliai Šalčininkų r. Se. — Ill4aBen Nlauyusracki p.* Šil. — Ilsinasiusi CnoniMeki p.* Šved. — Švėdai Vilniaus r. Sveil. — Išlseituansi Actpaseuxi p.* tarm. — tarmiškai Tuch. — Tyxasius JIsxasiuxi p. Tur. — Typau Kapaniuxi p.* Uchv. — Vxsana Kpyncki p. Ug. — Vrasust Cmaproscki p.* Urb. — Urbutis V. Dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai. — Baltistica, 1969, t. 5(1), p. 43-68, t. 5(2), p. 149—162. 203