„Melioracija“, „drenažas“, „irigacija“: vertiniai, sinonimai ir hiponimai

LIETUVIŲ KALBOS SPECIALIOJI LEKSIKA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXII (1983) J. KLIMAVIČIUS MELIORACIJA, DRENAŽAS, IRIGACIJA: VERTINIAI, SINONIMAI IR HIPONIMAI (Istorijos, sistemos ir vartosenos bruožai) I. Melioracija 1. Melioracijos kilmė ir istorija Melioracija yra sena kaip ir agrikultūra (lietuviškai ir naujoviškai tariant, žemdirbystė) — visos kultūros (dvasios ir kūno, arba fizinės, — iki kultūrizmo, dvasinės — iki pat akultūros, antikultūros, kontrkultūros ir materialinės — iki akvakultūros ir marikultūros) ir visokių kultūrų (žemės ūkio — grūdinių, ankšti- nių ir kt. monokultūrų ir polikultūrų, miško, mikroorganizmų, audinių kultūrų, t.y. eksplantacijos, taip pat akvakultūrų) pradžia ir pamatas. Pats žodis yra gerokai naujesnis. Vėl. lot. (pirmiausia Justiniano kodekse) melioratio yra susijęs su būdvar- džio bonus aukštesniojo laipsnio supletyvine (kitakamiene) forma melior „geresnis“ (jai giminė ir liet. milžinas), vadinasi, reiškia „gerinimas — darymas geresnio“. Pran- cūzų kalboje nuo 1421 m. egzistuoja (iki XVII a. retas) amélioration (amėliorer < sen. pranc. ameillorer < lot. ad- ir pranc. meillorer), tačiau šio žodžio reikšmėmis „pagerinimas“ ir „Žemės ūkio melioracija“ nuo 1584 m. vartojamas ir su nelygi- namojo laipsnio būdvardžiu bon „geras“ susijusio veiksmažodžio bonifier „gerinti“? vedinys bonification (išeitų „gerinimas — darymas gero“, taigi šis terminų skirtu- mas veikiausiai yra susijęs su reikšmių niuansais), reiškiantis ir „bonifikacija — tam tikras priedas prie kainos už kokybę, tai yra priekainis (tiesioginė), arba nuo- kainis (atvirkštinė)“ (nuo XIX a. pabaigos), „premijinė priemoka, premijiniai“, sport. „papildomi taškai ar premijinis laikas (laiko nuoskaita)“ (plg. amėliorer sinonimo amender reikšmes „imti delspinigius“, „pigti“ ir amender sinonimo allé- ger reikšmę „mažinti mokesčius“*). Katras šiųdviejų terminų „melioracijos“ reikš- t Pranc. améliorer reiškia ir „tręšti“ (amėliorer une terre — patręšti žemę), Jo ir bonifier (bei abonnir) sinonimo amender kita reikšmė irgi yra „fertiliser“, tai yra „tręšti“ (tręšti trąšomis — engraisser, mėšiu — fumer, pūdiniu — composter, plg. kompostas), taip pat „Šerti, penėti“ ir „riebėti, tukti“ (dėl semantikos plg. fosfatinės trąšos ir pašariniai fosfatai, pašariniai prie- dai fosfatinių trašų pavidalu, trąšos maitina žemę, riebi žemė, tauki žolė), o jo vedinio amen- dement „tręšimas“ daugiskaitos amendements reikšmė „melioracija“ rodo semantinę „me- lioracijos“ sąsiją su „tręšimu“, kuris dabar tėra vienas jos elementų (plg. terminus meliora- cinis trešimas Pievą 107, žaliosios trąšos MelŽ: pranc. plantes améliorantes „sideratai“, drė- kinimo patręšiamasis veikimas). Rus. yoobpams „tręšti: dobpeui „geras“ (plg. etimologinį homonimą ydoGpams ,nenate MOOPLIM, TIDHBONHTb B JIOGpoe DpacriojIoxeHmHe Jryxa“ CCPJIA XVI). Pranc. bonification ir bonificateur ,melioratorius“ giminės yra tarptautiniai žodžiai boni- tetas (miško, augiaviečių, medynų, dirvų, klimato), tai yra gerumas — rūšis, kokybė, vertė (bet skiriama, pavyzdžiui, medynų bonitetai, arba bonitetų klasės, ir prekinės vertės klasės), 26 į me normiškesnis, mūsų leksikografija nesutaria. Vartojami jiedu kiek ir kitose kal- bose (vok. Bonifikation, lenk. amelioracja), bet labai bendra „gerinimo“ ar „gerė- jimo“ reikšme. Išsiskiria tik vok. Amelioration, bet irgi įprastesnis yra Melioration (Bodenmelioration) arba vertiniai Bodenverbesserung, Wiederherstellung, Wieder- gewinnung. Anglų kalboje yra melioration ir amelioration [soil(a)melioration — dirvų me- lioracija, agricultural amelioration — žemės ūkio melioracija, agromelioracija, nors pastaroji angliškai yra ir soil conservation, o conservation — ir „(gamtos) apsauga“, amer. „draustinis“, conservatory — „šiltnamis“], bet jie dažniau reiš- kia ne „žemės ūkio melioracija“, o apskritai „gerinimas, gerėjimas“. „Žemės ūkio melioracijos“ reikšme paprastai vartojami: reikšmės vertinys betterment (of land) (betterment irgi turi reikšmę „gerėjimas, gerinimas“, taip pat „tobulinimas“, net „modernizacija“, „nekilnojamojo turto kainos padidinimas“) ir svetimkilmiai vediniai — improvement® of land | of soil arba land | soil improvement (< improve „gerinti, tobulinti“ < norman. pranc. emprouer „arti, kasti, kultivuoti, naudoti“ < sen. pranc. en- ir prou „naudoti“ < vėl. lot. préde „naudingas“); land reclamation (< reclaim „išarti; išplėšti; melioruoti; utilizuoti; sunaudoti“ < vid. angl. reclamen „atšaukti“ < sen. pranc. reclamer < lot. reclūmūre < re- ir clamare „šaukti““), reiškiantis ir ,,sausinimas® bei „plėšinių išplėšimas“ (ir reclaiming, o reclaiming of land — „žemių melioracija“)*; rečiau soil amendment (< amend „gerėti, gerinti, bonitavimas (miško, medžioklės plotų, žemių, dirbamųjų žemių, žemės ūkio naudmenų, gy- vulių, galvijų, avių, vilnų), arba (į)vertinimas T 1977 73 2, taip pat agrobonitavimas M ir G 1977 1 11, bonituotojas, arba (į)vertintojas; toliau — bonusas, bonas, bonistika, bona, boni- fratrai, bonvivanas; beneficija [lenk. ir benefaktor, beneficencja, angl. ir benefication „(į)so- drinimas“, o beneficial insects — naudingi vabzdžiai AZUZ), beneficiantas (vok. ir Benefi- ziat), benefisas, benefisantas, benedikcija, benediktinai, benediktinas, Benediktas, Benigna, Bonaventūras ir Bonifacas (angl. Boniface prk. ,smuklininkas®). Angliškai bonitavimas | (i) vertinimas yra judge (beje, jis reiškia ir „teisėjas“, „žinovas“, „ekspertas“, „arbitras“) ir valuation, reiškiantis ir „įkainojimas“, „taksacija“, plg. tarptautinius valvacija, evalva- cija, devalvacija, revalvacija, valiuta, valorizacija, revalorizacija, ...; toliau — ekvivalentas, valentingumas, ambivalencija, invalidas, revalidacija, rekonvalescentas, Valent(in)as, Vale- rija. Taksacija, taksavimas angliškai yra ir estimate survey (taip pat jkainojimas, įvertinimas) AŽŪŽ. Kartais taksuoti ir vertinti pleonastiskai derinama, pvz.: <...> įvertinti <...> taksacinius miško rodiklius MG 1977 6 18. Medynų taksacinių rodiklių vertinimas MG 1977 6 19. Aspektinės lietuvių kalbos veiksmažodžio galimybės gerai atsiskleidžia for- ma nuvertėti: <...> XX amžiaus pradžioje nuvertėjusį sidabrą, kaip pinigų metalą, pradė- jo keisti auksas T 1977 146 3. Iš čia Amerikos lietuvių imprūmentas, imprūvinimas „pagerinimas, patobulinimas“ knygoje: Margeris A. Amerikos lietuviai ir angliškųjų skolinių žodynas. — Chicago, 1956. Angl. reclaim reiškia ir „taisyti; atkurti, atstatyti“, „morališkai taisyti, atpratinti“, „civi- lizuoti“, „jaukinti“, o reclame — „meno kūryba arba veikla, teikianti blogą vardą, nešlovę“. Reklamos reikšme „pagarsinimo ir publikos, vartotojų, pirkėjų patraukimo priemonės“ Vartojama nebe reclame, o publicity (smelkiantis i rusų kalba amerikoniskajam Rostovo slengui, pexzama kaitiojama nabaucumu, žr. ®unun O. II. Cox mim Kye, obcmyxusa- HHe wi cepsuc? — B ku.: Teopus s3bika. AHraHCTHKA. KelibTOJIOTHA. M., 1976, c. 153), menk. reikšme „triukšmingas kieno ar ko nors populiarinimas“ — sensation, racket, bal- lyhoo, „skelbimo, plakato“ reikšme — advertisement, (bill-)poster; placard. Reklamuoti reikšmę „populiarinti reklamos priemonėmis“ atitinka to advertise, (amer.) to publicize, o „pareikšti reklamaciją“ — 10 make reclamation, to make a claim (žr. Aurno-pycckmii H. pyc- CKO-aHTJIHHŪCKHĖH CJIOBADb „JIOXHLIX Hpy3eli nepesoqumka“. Ilojį OOmmHuM pyKOBOJICTBOM Axynenxo B. B. — M., 1969). - 27 taisyti“ < pranc. amender < lot. émenddre „taisyti, gerinti“ < ex- ir mendum | menda „trūkumas, kliautis; klaida, apsirikimas“), reiškiantis ir „tręšimas“ bei „meliorantas“ (taip pat „ydų šalininias, taisymas; pataisa“ ir kt.); (land)deve- lopment (<develop „naudoti žemę“; „vystyti(s), plėsti(s)“ < pranc. dėvelopper „vystyti“ < sen. pranc. desveloper < lot. dis- ir pranc. veloper „apdengti, apsupti, paslėpti“), paprastai reiškiantis „evoliucija, vystymasis, augimas“, taip pat „(vei- slių) išvedimas“ (plg. ir development engineer „inžinierius melioratorius“). Pavyz- džiui, ,,Pyccko-aHrmmitckmit nonmTexHuyeckmit cJIOBapb“ (M., 1980) pateikia tokią šių terminų vartoseną: meauopayus — (land)reclamation, amelioration, drainage and irrigation : censckoxo3Aaiūcmeennaxm m. — agricultural reclamation, azpomexnuueckas Mm. — cultivating reclamation, mexnuyeckas M. — engineering reclamation, 6uoaoeuyeckasn m. — biological reclamation, necnanm m. — forest rec- lamation, xumuueckas m. — chemical reclamation, noanas m. — full-scale recla- mation, ocywumensnas M. — drainage amelioration, 06800HumeavHas m. — irriga- tion amelioration, eodnas m. — water amelioration, hydroamelioration, m. noes: — soil development“. Daugėjant melioracijos rūšių ir būdų, plečiantis jos objektams (pavyzdžiui, ne tik dirvų, bet ir podirvio melioracija M ir G 1978 9 15, kartais net reljefo ar visos gamtinės aplinkos), gerėjant jos kokybei, randasi ir su lot. bonus aukščiausiojo laip- snio forma optimus „geriausias“ susijęs terminas optimizavimas, atseit, „gerinimas — darymas geriausio“. Pvz.: Visose aukštesnėse žmonių ir gamtos santykių vystymosi pakopose (žemės ūkis, miško ūkis, rekreacija, urbanistinis ūkis), įrengiant naudmenas, būtinai taikomos įvai- rios priemonės gamtinėms savybėms gerinti. Gerinimo priemonių sistema vadinama optimizavimu. Pavyzdžiui, laukui įrengti reikia išdeginti mišką, žemę suarti, patręšti, nusausinti ir kt. Krašt 171. Taigi, prisitaikant prie gamtinio landšaf- to sąlygų, reikia įvairinti naudmenas, naudmenų optimizavimo priemones, gy- venviečių išplanavimą, sodybų formas, pastatų konstrukcijas, kelių trasas ir kt. Šį prisitaikymą siūlome vadinti gamtinės landšaftinės adaptacijos principu Krašt 173. š Čia pasireiškia anglų kalbos terminijos yda — daugžodystė, arba polionimija (dėl termino žr. Cynepaxcras A. B. Obmas teopus mmenu coOcrBeHoro. — M., 1973, c. 300, 301, 303; vartojamas ir terminas polionomija, žr. JĮlesBxun B. JĮ. HeMeiikas pazrosopHas JIEKCH- Ka. — M., 1973, c. 77), dažniausiai dar susijusi su polisemija. Anglų technikos kalbos daug- žodystę pažymi ir jos tyrinėtojas A. Černuchinas [žr. Uepuyxxux A. E. UaTtpanuarsu- CTHYCCKasA NepMeaTHBHOCTb aHnr. JIHACKOTO A3BIKA H HHTETDpallHA TEPMHHOJIOTAYCCKHX HHHO- Banu (AHaJru3 COBPEMEHHBIX TpyJIHOCTENH IIepeBOJia AHTJIKŪCKONĖ TEXHHYEeCKONĖ TEDMHHO- moran). — B xH.: TeopHsa A3bIKOBOM KOMMYHHKAINOIHH H IIeEpeBOJjia Hay4HOH HM TEXHH4eCKOKH JmTepaTypbI. ŪennaGumex, 1974, xn. 2, c. 41]. A. Černuchino nuomone, anglų kalba vienintelė pasaulyje turinti tokį milžinišką permeatyvumą (inovacijų imlumo, skvarbumo, „laidumo“ galią), inovacijų ir jų integracijos galią (Zr. ten pat, p. 40). Cia dar galima pridurti, kad ir drėgmės reguliavimas (ar drėkinimas —"irrigation) vadinamas kartais ir conditioning [šiaip — „priemonės kondicijai išlaikyti“, ,,(oro) kondicionavimas“ ]. Beje, ir prancūzų kalboje, be bonification ir amélioration, vartojamas ir trečias terminas assainis- sement (taip pat „sveikatinimas“, ,asenizacija“), pvz.: assainissement agricole „žemės ūkio melioracija“, „agromelioracija“, reiškianti ir „sausinimas“, pvz.: amélioration par assainissement „Ssausinamoji melioracija“ [sausinimas — ir asséchement (du sol)), Taigi šis naujasis optimizavimas (anksčiau buvo tik matematinis) nebepriklauso melioracijos mokslui: Iš šio principo, užtikrinančio ir naudojamų ūkyje landšaftų apsaugą, ateityje turės atsirasti geonika — kuo tobuliausio techninių sistemų priderinimo prie gamti- nių sistemų mokslas Krašt 173. Bet ir tai dar ne viskas. Greta terminų bonifikacija, (a)melioracija, optimizaci- ja ekonominėje geografijoje sukurti lyg jų antonimai deterioracija (< lot. dėterus, dėterior, dėterrimus „blogas, menkas“ < de- ir tero „trinu““) ir pejorizacija (< lot. malus, pčior, pessimus „blogas““). Pvz.: B Kguecmee naubonee obwe2o0 mepmuna 0A 6cex npoyeccoe, o003nauaroujux yxydwenue cpedbl 0OUMAHUA U oKpyKKcalowjeii cpedbi, npeoaazaemcs mepmun oeme- puopayus. Dmom mepmun enepevie ynompebus e 1972 2. uzeecmnbiū amepukKanckui 2K0102 B. Kammonep (<...>) <...>. Ha pycckom a3vike mom mepmun enepesie ynompebaen e 1973 2. <...> Ox reorp 148. B kakoii-mo mepe conocmasum ¢ mepmu- HOM .,3a2pA3HEHUE” MepMUuH „pazpymenue neusadxca“, uiu neuopuslayus, m.e. Hapyutenue 3CmemuKu cpedsl 0OUMAHUA C OMPUYAMeAbHbIM 6030eiicmeuemM Ha ncu- xuxy modeit Ox reorp 149. Skiriama xumuveckas ir eusyasvnas Oemepuopayus 3k reorp 151. Šiaip šie žodžiai nėra nauji, tik čia juos bandoma labai rimtai terminizuoti, kartu ir deterioracijos antonimą amelioracija, kaip jau parodyta, irgi visai ne naują: Ecau ce 6ydem npunam mepmun „Oemepuopayua“, mo 3aKOHOMEPHbIM Cmanem 66edenue mepmMuna amenuopayua (<...>) 04a obosnayenus 0Opamnbix Oemepuo- payuu npoyeccoe u meponpuamuii Ix reorp 150. Taigi šių terminų istorija marga ir nebaigta, jų sistema kaiti ir atvira. Nors Lietuvos melioracijos istorija turi jau per 120 metų, jos pavadinimas pirmą kartą fiksuojamas (forma melijoracija) tik J. Šlapelio „Svetimų ir nesupran- tamų žodžių žodynėlyje“ (Tilžė, 1907). 1936 m. ir 1969 m. „Tarptautinių žodžių žodynų“ amelioracija, rodos, tėra vadinamasis žodynžodis, o ne gyvas (ir jau reika- lingas) pavadinimas. Melioracija prigijo tik paskutinio pokario metais. Dabar spau- doje minima prieškario Kėdainių melioracijos mokykla ir kultūrtechnikai meliora- toriai M ir T 1976 11 44 iš tikrųjų vadinosi aukštesnioji kultūrtechnikos mokykla MLTE II 113 ir kultūrtechnikai MLTE II 552. Tiesa, 1929—1940 m. Kaune ėjo pro- fesinis matininkų ir kultūrtechnikų žurnalas „Žemėtvarka ir melioracija“ MLTE III 904. Pasak J. Skaisgirio, „1938 metais Žemės ūkio ministerijoje buvo organizuo- tas taip svarbus melioracijos departamentas“ Šv 1977 9 10. O atkūrus Tarybų val- džią 1940 m. Kauno valstybiniame universitete buvo įsteigtas Hidrotechnikos-me- lioracijos skyrius Statybos fakultete M ir T 1977 9 39, Dabar, kiek pakitus sąvo- koms ir ypač pavadinimams, turime net kultūrtechninę melioraciją. Melioratorius? pradėtas vartoti, rodos, tik tarybiniais metais. Seniau meliora- cijos darbininkas liaudyje buvo vadinamas zimagoras (zymagoras), simagoras, € Kaip okazionalizmas minėtinas ir melioracininkas (Dulaitienė-Glemžaitė E. Kupiškė- nų senovė. — V., 1958, p. 32). Pažymėtina, kad panašios agentų poros kartais turi visiškai skirtingas reikšmes, pvz.: akcininkas ir aktorius, ekspedicininkas ir ekspeditorius, eksploa- 29 kartais reiškęs ir „miškakirtys“, „kelmų rovėjas“, „plento darbininkas“, net „Aat- sibastėlis iš svetur“ ir turėjęs neretai pejoratyvinę, o ne melioratyving prasmę Greičiausiai tai skolinys iš rus. tarm. psn. sumozop „valkata, driskius, neturintis pastovaus uždarbio“ CCPJIAI IV — jo reikšmės motyvacija būtų panaši, kaip liet, žiemkentys, -ė ppr. dgsk. „Žieminis javas ar augalas“ (pavyzdžiui, žiemkentis rap- sukas LF III 556) ir „per žiemą laikomas, -a paršas ar kiaulė“ (taip pat perk. žiem- kentės gulbės, žiemkentėlis kuoduotasis vieversys MG 1976 4 24). 2. Melioracijos rūšys. Lingvistinė ir filosofinė melioracija Invariantinė melioracijos reikšmė yra „gerinimas“. Žemės ūkio melioracija tėra dažniausias semantinis variantas. Melioracija ir jos giminės vartojami ir kitų mokslų terminijose. Pirmiausia minėtina lingvistinė melioracija". Nors lietuvių kalbotyroje šis ter- minas dar nėra gyvas, tačiau jo antonimas pejor(iz)azija jau po kiek vartojamas, Aukštinamosios, taurinamosios reikšmės žodis yra melioratyvas, jo antonimas — pejoratyvas (gimininis šių rūšių, taip pat deminutyvo ir augmentatyvo pavadinimas — kvalitatyvas). Dažnesni už šiuos terminus būdvardžiai melioratyvinis, -ė (žodis, reikšmė, priesaga, priešdėlis, afiksas) ir pejoratyvinis, -ė, tai yra menkinamasis, kitaip deterioratyvinis, depreciatyvinis (< lot. de- ir prex, precis „vertė, kaina“)?. Prie lingvistinės melioracijos kiek šliejasi — pagal objektą, o ne pobūdį — okazio- nalizmas teksto melioracija, pvz.: Stiliaus lakoniškumas, iliustracijų vaizdingumas, teksto „melioracija“ ir kitos redagavimo meistriškumo priemonės — štai knygos apimties mažinimo būdai NKn 1977 8 5. Filosofijos istorijoje žinomas meliorizmas (<angl. meliorsm) „idealistinė re- akcinė buržuazinės visuomenės palaipsnio tobulinimo doktrina““*. tacininkas ir eksploatatorius (ką kalbėti jau apie desubstantyvinių agentų ir instrumentų skirtybes, pvz.: kolekcininkas ir kolektorius, reakcininkas ir reaktorius, selekcininkas ir se- lektorius, ventiliacininkas ir ventiliatorius). Į kalbotyros terminų žodynus melioracija dar nėra patekusi, tačiau literatūroje vartoja- md ir nagrinėjama. Pvz.: [Tog Mennopauiueit VCJIOBHO MOHHMAETCH „3aBbInIeHHMe“, MOA neiopamme# „cHHxeHHe“ <...> (ĮleBkun B. JĮ, Min, veik., p. 93); MeJIHODAILIHA, HTH ceMaHTH4ecKOe2 3aBbInIeHHe ([ysamos B. H. CeMaHrHueckHe npoueccs MEeJIHOpalLIHH, — B xu.: Bonpocbi Hemenxoi ¢dmnonoran. M., 1975, c. 140); mMemHOpaTHBHBIE H HeŽTDpaJIb- Hele HelūcTBHua (KonsbiuegHko M. M. O cewanraveckoit IpHpOJIE MOJIOAEKHOrO Xapro- Ha. — B kd. CounanbHO-THHTBUCTHYECKAE HCCIENOBAHUA, M., 1976, c. 82). Kai kurie autoriai linkę skirti pejoratyvinius, t.y. negatyvios denotatyvinės reikšmės žodžius, ir depreciatyvinius, t.y. menkinamai konotuotus, stilistiškai nuvertintus neutralios ar pozi- tyvios reikšmės žodžius (plg. {esx x H B. JĮ. Min. veik., p. 93). Angl. depreciation yra ne tik „nuvertinimas“ (deprecation — „smerkimas“), bet ir „amortizacija, susidėvėjimas“. Ret- karčiais vartojami pavadinimai respektyvinės ir despektyvinės reikšmės (ar žodžiai). Amer. meliorist reiškia „optimistas“ (angl. optimist). Optimistas, optimizmas yra giminingi lot. bonus aukščiausiojo laipsnio supletyvinei formai optimus „geriausias“, plg. taip pat optimalus (nelaipsniuojamas), optimumas, optimatai — senovės Romos aristokratija (:gr. agisTos „geriausias“, plg. arijai : sanskr. drya), atsispindėjusi nobilių (: lot. nobilis „kilmin- gas“, plg. nobilitacija, nobilitetas) interesus. Prognostikai jau prasimanė optimistinius ir pesimistinius reikšmių variantus M ir G 1977 1 10. ia.) 30 3. Įvairi ne žemės ūkio melioracija Vis dėlto melioracija dažniausia ne lingvistikoje ir filosofijoje, o gamtoje ir ūkyje. Prieš prieidami prie įprasčiausios žemės ūkio melioracijos ir melioratorių, peržvelkime kitus retesnius. Jų yra gana apsčiai. Paprasčiausia jų turinį ir prasmę atskleisti ne apibrėžimais (ne visi juos ir turi), o tiesiog vartojimo pavyzdžiais. Štai jie: Užpelkėjusiose žemėse viržiai — gamtos melioratoriai. Siurbdami, ga- rindami vandenį, jie natūraliai sau prasausina valdas Kom T 1974 181 4 [Grudzins- kas L. Laiškai beržo tošyje. — V., 1976, p. 121 (su apmaudžia korektūros klaida gerindami vandenį)). Nemažai kalbų tarp gamtininkų kyla dėl vilkų, kaip kiolo- ginio melioratoriaus, skaičiaus reguliavimo KV 1976 13 15. O juk lydekos — ypač naudingi biologiniai „melioratoriai“, mintantys menkavertėmis žuvimis T 1976 235 4. Neabejojant gamtos ir biologinių melioratorių prasmingumu, dėl šių konkre- čių pavyzdžių reikia pažymėti štai ką. Viržiai veikiau yra ne gamtos melioratoriai, o žemės sausintojai. Plėšrūnai — vilkai, lydekos vykdo greičiau biologinę (tiksliau tik zoologinę) selekciją, o ne melioraciją. (Netikslu juos vadinti ir gamtos sanita- rais. Tokie yra maitėdžiai, arba nekrofagai, pavyzdžiui, hienos, šakalai, varnos, kai kurie vabalai, apskritai — reducentai. O vilkai, lydekos yra konsumentai.) Ne kiekvienas gerintojas vadinamas melioratoriumi. Reproduktorius (bulius, er- žilas, kuilys) gerintojas veislės melioratoriumi netituluojamas. Paukščiai graužikų ir kenkėjų naikintojai atlieka ir natūraliąją atranką, ir derlių gerina, bet dėl to nevadi- nami nei selekcininkais, nei melioratoriais. Ir populiariajame stiliuje žurnalistams, matyt, reikėtų daugiau pasikliauti įprastiniais Žodžiais ir terminais. Kas kita yra žuvys fitofagės (augalėdės), jų veikla, pvz.: <...> pladiakakciai ir amūrai, misdami augalais, <...>, padeda sėkmingai spręsti dabar labai aktua- lią biologinio vandenų melioravimo problemą MG 1977 4 23. <...> amūrai naudingi ir vandens baseinui kaip biologiniai melioratoriai T 1979 1474. <...> žuvis melioratorė T 1977 66 4 [apie baltąjį amūrą, suėdantį kanalų augaliją]. Taigi čia turime gerinimą pačių vandenų, o ne žemės — gerinant van- dens režimą. Tai iš tikrųjų yra lyg ir kokia vandenų ichtiomelioracija. Tačiau šiedu skirtingi dalykai kartais neapdairiai painiojami — ir plėšrūnės pavadinamos vandenų (ar net vandens telkinių T 1978 81 4) biologiniais meliorato- riais MG 1975 7 29. Rašoma net apie tvenkinių biologišką melioravimą T 1980 205 4. O juk yra ir dar kitokios reikšmės terminai žuvininkystės, žuvivaisos ir tvenkinių melioracija. Pvz.: Žuvininkai melioracija vadina vandens baseinų ir žuvų laimikių pagerinimą. Kadangi čia taikomi biologiniai metodai, todėl šis darbas ir vadinamas biologine melioracija Mir G 1973 11 28. Tvenkinių ūkyje turi didžiulės reikšmės žuvivaisos melioracija, kurios uždavinys yra atstatyti, palaikyti užsibrėžtame lygyje ir pakelti tvenkinių natūralų žuvų produktyvumą Tvenk 50. Žuvivaisos tvenki- nių melioracija Tvenk 50. Tais atvejais, kai tvenkinys visai nuleidžiamas, kelti jo žu- vivaisos ypatybes reikia ne tik trąšomis, bet ir atitinkamu tvenkinio daubos meliora- 31 ciniu apdirbimu Tvenk 83. Rusų kalboje yra ir psi0oxo3aūcmeennanm meauopa- yua, latvių — zivsaimnieciska melioracija Hidromet vard. Šias melioracijos rūšis būtų galima vadinti hidrobiologine melioracija. Kita melioracijos rūšių grupė susijusi su mišku arba su mišku ir kartu su žeme. Bandoma ją vadinti agrobiologine melioracija. Melioruojami patys medynai: Miš- ko priežiūros (auklėjamieji“) kirtimai kai kada vadinami melioraciniais, t.y. pagerinančiais miško augimą kirtimais, <...> Bendr mišk 427 (tai atitinka angl. improvement cutting felling, rus. yAymuaromas evibopounaa ewpybra), plg. medy- nq reikia gerinti MG 1977 6 19. Dažnesnė yra ne medynų, o paties miško meliora- cija. „<...> miškų ūkis naudojasi agronominėmis miškų melioracijos priemonė- mis“ Bendr mišk 348. Ji apima „miškų sausinimą ir vėjo pustomų smėlynų stipri- nimą bei apželdinimą mišku“ MLTE II 553. Miško ar miškų melioratorius (rus. aecomeauopamop CCPJIIA VI) lietuvių kalboje retas, pvz.: <...> nuo 1943 metų Baškirijos ATSR <...> dirbau <...> rajono žemės ūkio įstaigoje — vyresniuoju laukų ir miškų melioratoriumi Šv 1977 9 11 (J. Skaisgiris). Melioruojama ir miškais — kalnų šlaitai, smėlynai. Pvz.: Miškų meliora- cijos darbai kalnuose vykdomi siekiant visiškai ar nors iš dalies likviduoti pavir- šinį vandens nutekėjimą kalnų vietovėse pavartojant miškininkystės ir inžine- rines-technines priemones, <...> Mišk kult 389. Smėlynų melioracija Mišk kult 363 yra jų sutvirtinimas mechaninėmis (negyvosiomis) užtvaromis ir želdiniais (gyvosiomis užtvaromis). Tačiau dažniausiai miškais melioruojama žemė, dirvos. Angliškai tai vadinama agrosylviculture, latviškai agromežmeliorūcija, arba lauka | lauku meZmelioraci- ja (plg. mežmeliorūcija | mežu melioracija — miško | miškų melioracija). Liet. agromiškomelioracija „miškininkystės priemonių sistema, turinti tikslą pagerinti kur nors(! — J.K.) gamtines sąlygas, likviduoti arba dalinai sumažinti kenksmin- gus gamtinius faktorius, mažinančius (!— J.K.) derlingumą (sausvėjus, eroziją ir pan.)“ MelŽ nesutinka su lietuvių kalbos morfologija. Terminas agromiškome- lioracija yra ne tik ydingos formos, bet ir netikslus — orientuoja ne į sąvoką „dir- vu melioravimas mišku“, o į „dirvų ir miškų gerinimas“. Be to, atsiradus naujiems žodžiams agromiškas „žemės ūkio, kolūkinis, ne valstybinis miškas“ ir agromiš- kininkas KV 1976 40 15, taip pat agromiško želdiniai arba agroželdiniai MG 1978 8 7, agromiškomelioracijos formą sulietuvinus, išeitų nebe tas — agromiško melio- racija. Sukeitus dėmenis, kaip siūloma"*, irgi pasikeistų reikšmė — miško agrome- lioracija reikštų „miško žemių gerinimas“. Šis dalykas turi ir daugiau pavadinimų. MelŽ ir PolŽ yra miško techninė melio- racija — plg. apsauginės miško juostos „medžiai ir krūmai, pasodinti juostomis, norint apsisaugoti nuo vėjo, garavimą sumažinti ir kt.“ (minimos laukų apsauginės, drėgmę reguliuojančios, vandenį sugeriančios ir vėjastabdės miško juostos), taip pat apsauginiai miško želdiniai, net tiesiog miško sodiniai „medžių sodinimas smėlynams sutvirtinti, drėgmės sąlygoms pagerinti ir kitiems tikslams“, be to, miško techninės *0 Dabar įsigalėjęs tikslesnis terminas ugdomasis kirtimas MedŽ. 1 Zr. Valeckienė A. Kitų kalbų kilmės sudurtiniai žodžiai. — Kalbos kultūra, 1968, sąs. 15, p. 23. f 32 priemonės (Drėk 226 miškotechninės priemonės) žr. miškininkystės priemonės „pa- naudojimas miško kaip faktoriaus, apsaugančio nuo įvairių nepalankių klimati- nių ir meteorologinių įtakų (kovojant su sausromis, reguliuojant vandens režimą)“. Tokia terminų, dažnai per bendrų, netikslių, gausybė nėra pageidautina. Deja, literatūroje ta įvairovė dar didesnė. Pvz.: Atskirą melioracijų rūšį sudaro drėgmės nepritekliaus rajonuose sudaromos (!—- J. K.) laukų apsaugos miškų juostos, apsaugančios laukus nuo sausvėjų ir kitų nepalankių gamtos veiksnių Saus 8. Taip pat atskirą melioracijų rūšį sudaro priemonės, taikomos dirvožemiui apsaugoti nuo vandens ir vėjo erozijos — <...> Saus 8. Atskirą melioracijų rūšį sudaro laukų apsauginės miškų juostos nuo sausvėjų ir kitų nepalankių gam- tos reiškinių apsisaugoti Dirv mel 6. Į atskiras melioracijų rūšis kartais dar išski- riamos apsauginės miško juostos, priešerozinės priemonės ir kt. Mel 10. Atskiras melioracijų rūšis sudaro laukų apsaugos miško juostos it apsauga nuo vandens bei vėjo erozijos Mel 10. Kaip atskiros melioracijos rūšys gali būti apsauginių miškų juostų įrengimas bei priešerozinės priemonės Agr 165. <...> miško melioracinės priešerozinės priemonės Eroz 136. Nuostabiai pa- našiu stiliaus šablonu čia priskaldyta tiek rūšių ir jų pavadinimų, kiek yra priemonių, nors kitais atvejais melioracija klasifikuojama ne pagal jas, o pagal tikslą. LTE I agromiškomelioracija nukreipta į želdinamoji melioracija. Tai priimtina. Labai parankus ir artimesnis kitų kalbų terminams būtų agromelioracinė miškinin- kystė ir agromelioraciniai miškai. Jau vartojama agromelioraciniai miško sodiniai ŽŪ 1976 11 4. Meteorologijoje vartojamas terminas klimato melioracija (gerinimas) MetŽ. 4. Žemės ūkio melioracija ir jos rūšys Pagrindinė melioracijos rūšis yra žemės ūkio melioracija. Ji yra labai įvairi. Tai matyti ir iš apibrėžimų: Aplamai melioracija suprantama vandens-oro ir vėjo režimo pagerinimas žemės teritorijose Mišk kult 352. Mokslas apie pagrindines priemones ir būdus žemei pagerinti, keičiant nepalankias dirvožemio, klimato ir hidrologines sąlygas, vadinamas melioracijos mokslu Mel 5. Melioracija agronomijoje supranta- ma kaip netinkamų žemių pagerinimas Tvenk 50. Bene tiksliausiai melioracijos esmę atskleidžia šis apibūdinimas: Pagrindinis melioracijos uždavinys yra vandens reži- mo reguliavimas dirvožemyje Saus 5**, Pagal tai pirmiausia skiriama vandens reži- mo — hidrotechniné (atliekama hidrotechnikos priemonėmis) melioracija (hidrome- lioracija®®). Ji yra dvejopa: sausinimo melioracija MelZ, arba sausinamoji melioracija Hid- rogeol 92, ir drėkinimo melioracija MelZ, arba drėkinamoji melioracija Drék 5 | '2 Iš esmės teisinga, tik truputį komiška: Drégme reguliuoja šios srities specialistai — melio- ratoriai Augal 343. Zenonas Budrikas Žemaičių Naumiesčio tarybiniame ūkyje — lietaus šeimininkas Šv 1976 20 1. Beveik kaip amerikiečių dramaturgo Ričardo Nešo pjesė „Lie- * taus pardavėjas“ ar emocijų specialistas T 1976 265 4. * Egzistuoja ir specialisto pavadinimas hidromelioratorius MelŽ. 2. 1019 33 drėkinamosios melioracijos Hidrogeol 13**. Vadinamas šitas dalykas ir tiesiog sau- sinimas®, drėkinimas. Sausinimas gerai derinasi ir su kitomis reikšmėmis vartoja- mais apsausinimas: Prieš įrengiant drenažą rekomenduojama atlikti pirminį apsau- sinimą grioviais Mel 67 ir persausinimas MelŽ, Piev ir gan 212, MG 1967 5 4 (ati- tinka rus. nepecywmxa, angl. overdry). Retkarčiais pavartojamas nusausinimas, net iškraipant administracijos įstaigų pavadinimus (pvz.: nusausinimo sistemų valdybos T 1976 287 3), jokio naujo reikš- mės atspalvio neturi, todėl ir nereikalingas (sudrėkinimo dar niekas neprasimanė). Beje, sausinimas gali būti ne tik hidromelioracinis: Skiriamos hidromelioracinės ir agromelioracinės sausinimo priemonės. Pirmosioms priklauso grioviai ir drenažas, antrosioms — kurminimas, vagojimas, podirvio purenimas, lysvinis arimas Mel 47 (tik priemones tiksliau būtų vadinti hidrotechninėmis ir agrotechninėmis). Todėl, siekiant didelio tikslumo, vartojami terminai sausinamoji hidromelioracija Mel 10, drėkinamoji hidromelioracija Mel 10. Dar minėtini du specialesni — užliejamųjų plotų sausinimo būdai: polde- riai, arba sausinimas polderinėmis sistemomis Hidrogeol 302, polderinės sausinamo- sios sistemos Hidrogeol 312, tai yra „jūros pakrančių maršų (Oland., VFR), esan- čių žemiau jūros lygio“ GeogrŽ arba Nemuno žemupio ir deltos lankų saugojimo nuo užliejimo sistema: pylimai, vandens išpumpavimas už pylimų, sausinimas dre- nomis bei grioviais, ir kolmatažas — ne vandens lygio pažeminimas dirvoje, 0 že- 14 Tai yra beveik vienodos vertės terminai, tik dalyviné konstrukcija kartais darosi dvipras- miška, plg. sausinamieji grioviai Mišk kult 400. Autoriaus nuomonę šiuo ginčijamu klausi- mu žr. Mūsų kalba, 1972, Nr. 8, p. 35—37. P. Kniūkšta (kaip ir V. Būda bei A. Kučins- kaitė, žr. ten pat, p. 38—42) gina „dalyvių daugiareikšmiškumą“, o į jų „pagrindinės reikš- mės akcentavimą“, kurį „palaiko terminologai“, žiūri nepatikliai (Kniūkšta P. Priesa- gos -inis būdvardžiai. — V., 1976, p. 192; žr. taip pat p. 133—134, 191), bet terminizuotų reikšmių netyrinėja. K. Gaivenis, panagrinėjęs šį reiškinį „ne tik gramatiniu (sintaksiniu) . aspektu, bet ir reiškiamos;minties atžvilgiu“ (Gaivenis K. Dvižodžiai sudėtiniai terminai dabartinėje lietuvių kalboje. — Kn.: Lietuvių terminologija. V., 1975, p. 65), imdamas „pamatu pagrindinį žodžių junginio dėmenį“ (p. 70) ir atsižvelgdamas į tai, kad šis „ne visa- da sutampa su jų semantine dominante“ (p. 61), prieina prie tikresnių išvadų. Jis pažymi: „Kai sudėtinio termino šalutiniu dėmeniu nurodoma instrumentu arba agentu atliekama darbo operacija“ (p. 71), tai tas dėmuo „dažniau esti reiškiamas daiktavardžio kilmininku, negu <...> neveikiamosios rūšies dalyviu“ (p. 72). Todėl „šalia „kuliamoji“ tipo terminų turi teisę egzistuoti ir naujesni „kūlimo mašina“ tipo terminai“ (p. 75). Vaizdą gal kiek dar patikslintų patientų skyrimas greta agentų ir instrumentų. Apskritai daug duotų kilminin- ko ir neveikiamosios rūšies dalyvių konstrukcijų (ir jų realių bei galimų transformų) viso inventoriaus sudarymas, nes siaura medžiaga paprastai riboja ir teorines prielaidas bei išvadas. 15 Žinoma, sausinimas gali būti ir ne melioracinis, plg.: Arklių mėšlui prikišama, kad jis per karštas ir todėl sausą dirvą dar labiau nusausina Vad 33. Arba, pavyzdžiui, durpyno sausini- mas ne jo kultūrinimo, ne žemdirbystės, o eksploatacijos tikslui, taip pat karjerų, naudingųjų iškasenų telkinių, sporto ir kitokių aikščių, aerodromų, gyvenviečių, statybviečių, kelių ir pan. sausinimas. Yra ir ne žemės, o įvairių technikos objektų — laivo (povandeninės da- lies), triumy, mašinų skyriaus sausinimas kesonais (remontui) ar avariniais sausinimo siur- bliais, laivų šaldymo įrenginių agregatas sausintuvas (vandeniui nuo skysto freono skirti), sausintoji izoliacija ir pan. Vartojamas net garo sausinimas. Tačiau terminas su pažyminiu — šlapių ar per drėgnų žemių sausinimas jokių abejonių nekelia. 34 mės paviršiaus, atitverto pylimais, pakėlimas, nusodinant (plg. angl. deposition — nuosėdos, nuogulos; kolmatažas AŽŪŽ) nenutrūkstamai ar periodiškai užliejamo (per kolmatacinį kanalą) upių vandens mineralinius nešmenis (angl. colmatage/ colmation atitikmuo warping : warp „suneštas dumblas“) ir jais įtrešiant žemę (Lie- tuvoje netaikoma) arba pelkių gruntą užpilant smėlio sluoksniu. Dar retesnis yra sausinimas augalais (pavyzdžiui, sodinant eukaliptus šilto klimato kraštuose) Žem kult 54. Tačiau natūralusis, nemelioracinis toks sausi- nimas gana dažnas. Be anksčiau minėto L. Grudzinsko pavyzdžio viržiai — gam- tos melioratoriai, t.y. sausintojai, galima nurodyti ir liaudies kalbos posakį: nusau- sino jerais (t.y. ajerais) ežerą Adomynė. Kartais nusausinti Vartojama reikšme „nuleisti, išleisti (vandenį)“, pvz.: Čia ir kyla reikalas palikti žuvivaisos tvenkinius nusausintus ilgesnį laiką <...> Tvenk 51—52. Geriausias būdas kovoti su vandens augalija yra tvenkinio nusau- sinimas, jo dugno išdirbimas lėkštinėmis akėčiomis arba motorine freza Tvenk 54—55. Kartais nusausinti tvenkinį eina greta nuleisti tvenkinį: Geriausia tvenkinį padaryti nuleidžiamą, kad būtų galima jį visiškai nusausinti Tvenk 59. Arba nusausinti tvenkinį vartojama šalia nuleisti vandenį: Tvenkinį nusausinti galima tais atvejais, kai galima nuleisti vandenį <...> Tvenk 59. Tai net pretenduoja į terminiją: draw a pend — (nu)sausinti balą, tvenkinį AŽŪŽ. Šitaip daroma be reikalo. Nieko negalima prikišti sakiniams: Viduržemio jūros dalies nusausini- mas MG 1976 9 22. Pirmasis ežero nusausinimo etapas vyko <...>. Neplati apyežerio juosta virto pievomis ir arimais, < ...> MG 1977 4 30. Nes čia jūra, eže- ras vartojama ne vandens, baseino, akvatorijos, o dugno, ploto, teritorijos prasme. Kitaip nei su tvenkiniais yra su vandentakiais, pvz.: Keliamas uždavinys išsaugoti nenusausintų ir nutekamaisiais grioviais nepaverstų ne mažiau kaip 80 procentų mažų upelių MG 1977 4 10. Čia bene geriau tiktų apsausinti. Sausinimo padarinys yra sausėjimas. Tačiau gamtos veiksniai ir džiovina, plg. MetŽ dirvožemio (iš)džiūvimas [sauséjimas], (dirvožemio) perdžiūvimas, pasėlių (iš)džiūvimas. Greta kauzatyvo (priežastinės formos) sausinimas gali egzistuoti ir kuratyvas (parūpinamoji forma) sausindinimas, plg. Ponas ir tą miškelį iškirsdino, dabar pie- vas sausindina J. Jablonskis. Sausindinimas dabar visiškai nevartojamas. Apskritai kuratyvai dabartinėje kalboje, deja, nyksta. Turbūt ne be melioracijos poveikio sausinti ir džiovinti taip pamėgo humoris- tai. Pvz.: Nusausino gydančias Zoleles, šaknis, gyvates ir kitokias žaliuose buteliuose užmerktas baisybes K. Saja. Druska iš plaučių skystymą (= skystimą) varo, o ariel- kėlė ji nusausina Sl 1974 17 6. Konjako, vyno upelius beposėdžiaudami suspėjam išdžiovinti Sl kal 5. Net blaivykla „sausykla“ praminta S1 1978 7 13. Melioracinis drėkinimas yra „kompleksas priemonių, kuriomis siekiama dirb- tiniu būdu papildyti drėkinamuose plotuose trūkstamas vandens atsargas“ MelZ, rusiškai opowenue. Yra ir nemelioracinis — medžiagos drėkinimas „medžiagos drėgnumo padidinimas, leidžiant sugerti jai drėgmę dujinėje ar skystoje aplinkoje“ — yenancnenue, Anfeuchtung MedZ. Panašus kaip medienotyroje drėkinimas yra ir tekstilėje. Drékinamas ir oras: Jei butas sausas, jį reikia drėkinti TM 1979 4 PS. > 35 Drėkinamas ir nuolat palaikomas grynas aplinkos oras [palatoje] SA 1977 6 22. Sa- vaime suprantama, galima drėkinti ne tik žemę, bet ir sėklas, augalų šaknis (tik ne pačius augalus). Nuo drėkinimo melioracijoje skiriamas drėgmės sukaupimas, drėg- minimas — naxonaenue éaaeu „dirvožemio praturtinimas drėgme, panaudojant tam tikras priemones, k.a.: miško juostu sodinimą, sniego sulaikymą, rudeninį arimą, tvenkinių statybą ir kt.“ MelŽ. Sąvokos „vandens papildymas, prašokant higroskopinį drėgmės kiekį“ reiškimas terminu sudrékinimas (rus. yeaaxcrenue) MelŽ yra nepakankamai tikslus — jos turinį geriau atitiktų perdrėkinimas ar per- merkimas. Labai įdomiai perkeltine prasme vartojamas „mažasis drėkinimas“ — pūdy- mai T 1978 260 4. Drėkinimas gali turėti ir kitokią paskirtį — yra tręšiamasis Drėk 5, Mel 140, ŽŪŽ, PolŽ, šildomasis Drėk 6, Mel 140, ŽŪŽ ir valomasis drėkinimas Drėk 6, Mel 140, ŽŪŽ. Rusų kalbojeir įprastinio drėkinimo pavadinimas turi savo determinantą — yenancnumenonoe opowenue. Aklai sekant, ir lietuviškai kartais bandoma vartoti vilgomasis drėkinimas Drėk 5, Mel 140. Tačiau semantinis dėmenų santykis čia yra veikiau priešingas nei rusų kalboje: rus. opowenue, etimologiškai susijęs su poca (: liet. rasa, lot. ras, roris, pranc. rossée „rasa“, plg. pranc. arrosage „laistymas; drėkinimas“, sen ind. rasd „drėgmė“, rdsas „sultys, skystis“), semantiškai, matyt, artimesnis ne drėkinimui, o vilgymui. Drėkinti susijęs su drėkti, -sta, -o | drėgti, -sta, -o „darytis drėgnam“, drėkti, -ia, ė .lynoti, snigti“, drėkti, drėkia, -ė „derg- ti, teršti“, drėkuoti „Jynoti“, drėkva „lietingas oras, dargana“, drėgnas**, drėgnuo- ti „lyt ©, drėgnoti „dulkti“ ir „šlapdribą mesti“, drėgenti „dulkti“ (toliau ir su der- kti „dergti, teršti“ | defigti „teršti“ ir „darganoti“, difgti „būti dergiamam, šlapti“, „lysti“, „darytis netrąšiam, nederlingam®, „klojėtis, dargti“, dafgti „šlapti, bjur- ti“, dargana, drengti, ...), neol. drėgmens"“" (A. Vireliūnas), drėguliai (K. Būga) „krituliai“. Drėgnumas senuosiuose raštuose (K. Širvydo, P. Ruigio) turėjo reik- šmę „Sultys, syvai“: O gardumas jo buvo kaipo gardumas geriausio drėgnumo alyvos S. Chilinskis. Drėgninti kartais vartojamas reikšme „daryti drėgną (laistant)“: Pasemk uzboną vandens ir padrėgnink gėles Kūrtuvėnai. Vilgyti, nors etimolo- giškai susijęs su rus. e10KCHoNū, e1a2a, semantiškai gerokai skiriasi. Baaea reiškia „skystis, vanduo“, jis vartojamas kalbant apie ašaras, seiles; apie vandens masę ar paviršių, pvz.: 3epKa/bnas eaaza (npyda), cepeOpucmas eaaza- (podukra), 20- aybaa enaza (oxeana); apie drėgmę, pvz.: e/1a2a myuu (mat jos giminės yra ir vok. Wolke bei sen. ind. vrjani, reiškiantys „debesis“), xowxas enmnaza; iškilmingame poetiniame stiliuje — apie vyną, gėralą, pvz.: Bakxosa enaza (: lot. ūmor Bac- chi), Opazoyennan 6i1aza, o2zhennan 6Aaza, uzparomjan e1a2za, HCUBUMEAbHAA 6n1a2a 16 Pradžioje „drėkinimo“ reikšme vartotas ir drėgninimas, pvz.: melijoracija — žemės pageri- nimas džiovinimu, drėgninimu, tręešimu (Šlapelis J. Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynė- lis). Drėgninimas gal geriau tiktų anksčiau minėtos medienotyros sąvokos drėkinimas reik- šme, 17 Dabar drégmena vartojama reikšme „nusėdusi rūko drėgmė“, rus. xamMopoc6 MetŽ. 36 CCPJIA II. Lietuvių kalboje atitinkamo (etimologiškai) daiktavardžio nė néra’® Įgiminiškieji valgis, pavalga(s), pavalgis, pavilga „valgio pradaras — mėsa, riebalai, pienas, sūris, kiaušiniai — ne duona, ne bulvės, ne sriuba“, pavilgas „pavilga“ ir „padažas, mirkalas“ yra nutolusios reikšmės — artimesni rus. 801024 „skystis, skysti riebalai pradarui“, „viralas“ ...] — verčiamasi rasa, drėgme, skystimėliu ar kt. MelŽ suvilgymas — cmauueanue nurodomas į sudrėkinimas. Vilgyti (kauzaty- vas iš vilgti „truputį šlapti, drėkti“) reiškia kiek kitokį ir ne taip intensyvų veiksmą kaip drėkinti. (Žinoma, visiškai klaidingai rašoma: Žuvis kepama <...> suvil- gius miltais ar džiūvėsėliais T 1977 98 4). Tačiau kalbant apie lietų, rūką, rasą, jiedu vartojami sinonimiškai, plg.: lietus drėkina žemę ir lietus vilgo žemę, rasa sudrėkino žemę ir rasa suvilgė žemę (taip pat lietus rasą padarė); drėgnos drapa- nos, t.y. vilkšnos A. Juškos žodynas. Taip yra liaudies kalboje ir poezijoje, pvz.: Drėgina, vilgia sausumą kietą, mišką, laukelį ir žėdną vietą; Upeliai rūkus leidžia lyg dūmus, drėgnumu vilgia pievas ir krūmus Litauische Mundarten, Gesammelt von. Baranovski A. Leipzig, 1920, Bd. I, S. 432 (nuo Kupiškio). Vilgo kartais užuot drėkinę ir žurnalistai: Ten, padangių aukštybėse, didžiuliai masyvai sniego ir ledo, — lauks suvilgomos dykumos T 1978 103 4. Tačiau terminijoje pleonastiška dėmenų semantika vilgomasis drėkinimas nereikalinga ir nepriimtina. Ir opocumes1s5 MelŽ, ir yeaaxcnumeas MetZ lietuviškai yra drėkintuvas“. Dar nevykesnis pagrindinės liejimo rūšies pavadinimas vilgomasis liejimas. Gimininiam nespecializuotam ter- minui rūšinis determinantas nereikalingas. Nors yra ir vėdinamasis drenažas MelŽ, tačiau prie įprastinio drenažo nepridedama sausinamasis. Opowaemas kymAbmypa lietuviškai yra laistomoji kultūra ŽŪŽ, nes augalų, javų niekas nedrėkina, plg. taip pat laistomoji žemdirbystė, nors žemė yra ir drėkinamoji, ir laistomoji, ir užliejamoji ŽŪŽ. Lietuvių kalbai, rodos, visai nereikalingi tiurkizmai bogarinė žemdirbystė ŽŪŽ (602apnoe semnedenue), AŽŪŽ (dry farming) ir bogarinė kultūra ŽŪŽ (602ap- nan Kynemypa), AŽŪŽ (rain crop). Lietuviškai tai yra nelaistomoji žemdirbystė, nelaistomoji kultūra. Įdomios motyvacijos yra angl. rain crop ir atitinkamas rus. d09Kcde6a1 Kyabmypa. '8 Tik tarmėse vartojami vilgatis „drėgmė“ Ūdrija, Rudaminą, Veisiejai, Lėipalingis, Nemu- nditis, Drūskininkai, Varėna, Švenčionėliai, Pelesa, Rėdūnia, vilgastis Vilkaviškis, Dievé- niškės, vilgmastis A. Juškos žodynas, vilga Jonava. PolZ, ŽŪŽ, BZ II ysaancuumens, AŽŪŽ dampener ir humidifier verčiama drėkintuvas, vil- gytuvas, bet jų skirtumas neaiškus (humidor — įrenginys orui drėkinti). Paprastai var- tojamas drėkintuvas. Beje, terminų griežtumo nėra ir anglų kalboje, plg.: moistening — drėkinimas AŽŪŽ [ground moistening — podirvio (grunto) drėkinimas AŽŪŽ), yenanienenue Uunp cn, moistu- re — 6A00KcHKoCnb; 61a2za; cbipocmo T'unp cn; damp — 1. cwipocms; eaaxcnoems || cMauu- eams: yeaaxcuamy || coipoii, eradcuwiii, 2. uaucmolii Tuznp cn, dampness — drėgnumas, drėgmė AŽŪŽ; wet — drėgmė, drėgnumas || šlapinti; mirkyti; drėkinti (dirvą) || šlapias, drėgnas (apie dirvą); lietingas (apie ora) AŽŪŽ; wetting — drėkinimas, vilgymas AŽŪŽ, wetness — drėgnumas AŽŪŽ, yenannenue Tap cn; water — 2) laistyti, drėkinti AŽŪŽ, 2. opowams; < ...> Tunp cn; madefaction — cMauusanue; yeraxcuenue T unp cin; macera- ration — $lapinimas; vilgymas; mirkymas; maceracija AZOZ; bedabble — opowams: o6- puiseusams Tunp cin [ir dew „drėkinti, Slakstyti“ ir „rasa; ašara, lašas“, bedew „apšlakstyti palaistyti, suvilgyti, aprasoti“]. Plg. išn. 5. 19 37 Drėkinimo būdai yra keli. 1) Podirvinis MelŽ, Drėk 141 (plg. ir dengta žr. uždara drėkinimo sistema MelZ), rus. noonousennoe opowerue I'map cn. Rečiau pasitaiko jo tarptautinis sinoni- mas infiltracinis: upward irrigation — podirvinis, infiltracinis drékinimas AZUZ, angl. ir subirrigation Tunp cn. Kartais jis netinkamai vadinamas požeminiu dréki- nimu ir visai netikusiai poZeminiu laistymu M ir G 1980 5 34. SiltadarZininkystéje vartojamą užliejamą ji (baseinini) drékinimq Liet 150 (Vazonéliai statomi ant uzpil- do ir per jo dugne esančią skylę žemė siurbia drėgmę, <...>) turbūt reikėtų vadin- ti baseininiu. 2) Paviršinis MelŽ, Drėk 56 (plg. ir atvira drėkinimo sistema MelZ) — užlieja- masis Drėk 57 (plotai, pavyzdžiui, ryžių laukai, uZliejami vandeniu ištisai visam ve- getacijos laikotarpiui Drėk 57) ir apliejamasis® MelŽ, Drėk 57: vagomis — prate- kamosiomis (sekliosiomis) Drėk 65 (Kur dirvų paviršius pakankamo nuolydžio Drėk 65) ir uZliejamosiomis (giliosiomis) Drėk 65 (kitaip: pratekamosios Mei 161 ir ak- los užliejamosios | aklos, užliejamosios** Mel 162) — ir juostomis Drėk 69. MelŽ buvo ir laistymas, liejimas „vienkartinis dirbtinis dirvožemio sudrėkinimas, liejant vandenį paviršiumi arba lietinant“: paviršinis laistymas „laistymas liejant vandenį paviršiumi“ (ir laistymas paviršiumi) ir užliejamasis laistymas „nomaB 3aromjnemueM“; nuotakinis laistymas „Jaistymo būdas, kada vandens perteklius ga- li nutekėti“ (ir savitakis laistymas) ir benuotakinis laistymas; juostinis Zr. rėžinis laistymas ir laistymas vagomis: aklavagis laistymas ir laistymas nuiekamomis vago- mis. Ši klasifikacija nė tokia priimtina: painiojami veiksmažodžių veikslai, seman- tiniai dėmenų santykiai nenatūralūs. Tai pasakytina ir apie pagrindinį rūšinį pava- dinimą drėkinamasis laistymas (jo rusiškasis atitikmuo toks pat, kaip ir vilgomojo drėkinimo — yenaxcnumensnoe opowenue), nukaltą greta specialiųjų gaivinamasis ir praplaunamasis laistymas. Pagal laistymo semantiką tinkamas tik duobelinis lais- tymas MelZ ir naujas būdas lašelinis laistymas Liet 150 (arba lašelinis drėkinimas ŽŪ 1976 11 4, M ir G 1978 9 15). 3) Vadinamasis lietinimas, arba drėkinimas lietinant®® ZUZ, MelZ yra tik bevam- zdis lietinimas, nors jame pateikiamas ir lietinimo vamzdis, lietinimo tūta. Beje, lie- tinimo sistemomis ar įtaisais neretai ir laistoma, pvz.: sukurti <...> automatizuo- tas lietinimo sistemas, kurių našumas 10—15 laistymo hektarų per žmogaus darbo pamainą, esant laistymo normai — 400 kubinių metrų vandens hektarui ZU 1976 11 4 (plg. ir skysto mėšlo laistymas bei skysto mėšlo laistytuvas ŽŪ 1977 312). <...> pereiti prie laistymo, purkščiant vandenį lietinimo įtaisais Armand 50—51. Kadangi jais vanduo purškiamas (plg. taip pat: lietinimo vamz- dis — lietinimui skirtas vamzdis, prie kurio įrengti purkštuvai vandeniui išpurkš- ti MelŽ, toliašaudė lietinimo tūta — ilgačiurkšlio lietinimo aparato darbo orga- 20 Blogai taiso „Kalbos praktikos patarimai“ (V., 1976) : drėkinimas apliejant, apliejimu (=užliejamasis drėkinimas). Tai skirtingos sąvokos. t Užliejamosios vagos prie apliejamojo drėkinimo tikrai nedera. 22 Labai keista, kad vietoj drėkinimo kartais brukamas ne tik laistymas, bet ir lietinimas, pvz.: Tinkamas agromiško želdinių išdėstymas — ekonomiškiausias dirvų lietinimo būdas. Lietinimas želdiniais! Pasitaiko net drėkinimo lietinimo sistemos Šv 1978 6 5. nas MelZ, trumpačiurkšliai lietinimo įrenginiai Liet 52, laistomoji čiurkšlė MelZ), tai šis būdas gali būti vadinamas purškiamasis | čiurkšlinis laistymas | drėkinimas. T. Ivanauskas vartoja tiesiog purkštimas (=purškimas) Vad 58, 61. Įmanomas ir lietinis | lietiškas laistymas ar lydymas | lydinimas. Rusų kalboje, be d0xcdecanue ir opowenue doxcdesanuem, yra ir cmpyiiuamoe opowenue T'upp cn. Panašios da- rybos kaip siūlomieji yra ir anglų kalbos terminai: flush irrigation, spray irriga- tion, sprinkler irrigation Tunp cn (kiek kitoks overhead irrigation T'unp cn), plg. dar sprinkler head system — Oodcdesassnas cucmema ¢ nacadkom-0oxcoesamenem, sprinkler pipe system — dodwdesanvnan ycmanoska ¢ nepdopuposannsimu mpybamu ir dėl reikšmės — wunder-groud sprinkler system — cucmema nodsemnozo opowienus up cit. Lenkiškai, be deszczowanie ir sztuczne zraszanie, yra nawadnianie zrasza- Jace (o drėkinimas, yenaoxnumensnoe opowenue — nawadnianie zwilzajgce). Lieti- nimq reikėtų palikti meteorolgijai [plg. latv. liedesana (maksliga) — doxdeeanue (uckyccmesennoe), o lietéSana yra doxwcdesanue, nous doxcoeeanuem Hidromet vard. Nei DZ,, DZ,, nei LKZ VII lietinti (ir lietyti, lietauti) „nowxmeBars“ reikšmės ne- turi. Ir jokiu būdu negalima purskiamojo laistymo vadinti dirbtiniu lietumi: Pastaty- ta siurblinė, lietinimo įrenginiai „Volžanka“. Jie dirbtiniu lietumi gaivins 200 hektarų kultūrinių ganyklų T 1977 131 2. Lietintuvas (plg. rus. do»xcdeeamens) „dit- btinio lietaus aparatas“ A. Kaulakienė. — Kalbos kultūra, 1977, sąs. 33, p. 27 irgi turėtų būti koks purškiamasis laistytuvas. Iš specialesnių drėkinimo būdų minėtinas limaninis drėkinimas MelŽ, ŽŪŽ, Mel 187, Drėk 205 — vienkartinis užliejimas sulaikytu potvynio ar (rečiau) specia- liai sulaikyto sniego tirpsmo vandeniu (todėl angliškai jis ir vadinamas catchwork irrigation AZUZ; įdomu, kad lenkiškai limaninis drėkinimas — nawadnianie pol- derowe). Prie jo šliejasi ir snieginė melioracija MetŽ — sniego sulaikymas stepė- se jų drėkinimui, papraščiausiai — sniego sulaikymas GeogrŽ 125. Prie drėkinimo šliejasi vadinamoji apvandeninimo melioracija „sausų rajonų aprūpinimo vandeniu kultūriniams-buitiniams ir ūkiniams reikalams pagerinimas“ MelŽ. Vertiniai apvandeninimas, nuvandeninimas |: rus. o6e8oOnenue, obe3eoxcu- sanue, vok. Bewdsserung — ir „drėkinimas“ (ir Berieselung), Entvūsserung — ir „sausinimas“, angl. watering „drėkinimas“, „laistymas, liejimas“, „skiedimas“ (yra ir water-supply — eodocnaG>xenue, plg. urban water-supply — miesto 6000- npoeo0, taip pat water feed — numanue eodoii ir 6000crabxcenue I'map cn), dewa- tering „vandens pašalinimas“, ,.dehidracija“] yra neįprastos darybos. Lietuviskiau šį dalyką būtų galima vadinti naujadaru vandentieka MetŽ „BoxmocmaGxemne“: Vandentieka vadinamas centralizuotas nuolatinis tinkamos kokybės vandens tie- kimas įvairiems vandens vartotojams. Vandentiekos sistema, arba vandentie- kiu, vadinamas inžinerinių įrenginių ir priemonių kompleksas, kuris centralizuotai tiekia geros kokybės vandenį ŽŪVand 5 (rus. e0d0cnadOxcenue), plg. drégmétieka MetŽ „BuarooGecneuemne“ (šiam žodžiui jau 40 m.). Vartoti šiam reikalui van- dentiekį*?, kaip daroma PolZ (ir e000npoe0o0, ir 6e000cnadokenue), netiktų — vanden- ** Vandentiekis vartojamas ir anatomijos vardyne: smegenų vandentiekis — agu(a)eductus cerebri MedicŽ, Žmog anat 527, Gyv anat 321, 330, prieangio vandentiekis — agu(a)educ- tus vestibuli MedicZ, Zmog anat 625, Anat I 68, Gyv anat 362 ir sraigės vandentiekis — 39 tieka yra ne tik vandentiekis, bet ir vandens vežiojimas cisternomis, t.p. rezervua- rai, šuliniai ir kt. Anglų kalboje šia reikšme vartojamas terminas — water service AŽŪŽ. Atsiranda nauja sąvoka vandentvarka T 1977 258 6. Kitose terminijose panašiomis reikšmėmis vartojami tarptautiniai terminai hidratacija „vandens pri(si)jungimas“ ir dehidr(at)acija „vandens atėmimas“. Pvz.: Hidratacijos metu mineralai prisijungia vandenį Hidrogeol 39; hidratacija — H,O prijungimas ChŽ: hidratuotas aliejus ir dehidratuota mėsa (angliškai ir gesintos kalkės yra dehidrated lime); dehidratacija — vandens atėmimas — 00e360- Musanue, Oecuopamayus ChŽ: o6eseoncueanue — nuvandeninimas, dehidravimas MetŽ (o savaiminis 06e3s6od0umo — nusausinti, netekti vandens [drėgmės] MetŽ); pulpos dehidracija — dehydra(ta)tio pulpae, o6eseoncueanue nynonti StomatŽ. Anglų kalboje yra ir desiccation — 0o6eseoxcueanue; cymxa I'map cn, — džiovinimas, išdžiovinimas; nusausinimas AŽŪŽ, plg. tarptautinius žodžius sika- tyvas, desikacija, desikantas, eksikatorius, eksikacija, eksikazė, eksikantas (:lot. siccus „sausas“). Meteorologijoje, klimatologijoje ir hidrologijoje vartojami termi- nai aridiškumas, sausringumas MetZ, aridinė [sausringoji) zona | aridinė zona [ juos- ta] | sausoji [aridiné] zona MetZ, aridinis [sausasis] klimatas MetZ, aridiniy sričių dykumėjimas M ir G 1976 12 12, angl. arid — sausas, nederlingas (apie dirvožemį) AŽŪŽ, aridity — dirvos sausra AŽŪŽ, semiarid — pusiau sausringas AŽŪŽ ir hu- midinis, drėgmingas MetŽ, humidinė zona MetŽ, humidinis Įdrėgnasis| klimatas MetZ, angl. humidification — drėkinimas, vilgymas AZUZ, ysaancnenue Tunp ci, humidify — drėkinti, vilgyti AZUZ, humidity — drėgnumas, drėgmė AŽŪŽ, humid farming — laistomoji žemdirbystė AŽŪŽ, humid area — yeiaxcuénnaa obaacme Tunp cin, dehumidification (mel.) — sausinimas, nusausinimas AZUZ, dehumidify — sausinti, nusausinti AŽŪŽ [: lot. aridus „sausas ir (h)amidus „drėgnas“. Įprastiniai sausinimo ir drėkinimo tarptautiniai atitikmenys yra drenažas (žr. II sk.) ir irigacija. | Hidromelioraciją suaktyvina pačios žemės, arba agrotechninė (atliekama ag- rotechnikos priemonėmis) melioracija (agromelioracija) : kurminimas (urvinimas**) — tam tikras neilgalaikis tankus ir seklus kurminis (urvinis) drenažas, kaupiantis drėgmę, didinantis dirvos laiduma vandeniui ir kartu sausinantis, gerinantis dirvos aeraciją, purenantis podirvį, taip pat gilusis arimas, armens pagilinimas (pastori- nimas), siauralysvis arimas, vagojimas, dirvų subangavimas** ar kitoks dirvų pro- filiavimas, dirvų lyginimas (planiravimas) ir kt. Agromelioratorius negirdėtas. agueductus cochleae Žmog anat 625. J. Elisono „Biologijos ir lyginamosios stuburinių gy- vulių (taip pat ir Žmogaus) anatomijos terminų medžiagos rinkinyje“ (Švietimo darbas, 1924, Nr. 1—9) vartojamas priemenės vandentraukis. Vandentraukis (bene vertinys iš lenk. wodocigg) vartotas J. Basanavičiaus, A. Vireliūno, A. Poškos, Vaižganto. Liaudies kalboje vandentraukiu kartais vadinama upelis, pvz.: Eina viens upelis per mūsų lauką, bet neturi vardo, tik toks vandentraukys Pabiržė. 1 Žr. Kučinskaitė A. Ar geri terminai kurminimas, kurmintuvas. — Žemės ūkis, 1973, Nr. 11, p. 39. 25 Žr. Balašaitis A. Dirvų subangavimas. — Žemės ūkis, 1976, Nr. 9, p. 31. Taip pat žr. G a i- venis K. Ne dirvų banguotavimas, bet bangojimas. — Kalbos kultūra, 1981, sąs. 41, p. 63. 40 Kultūrtechninė melioracija yra krūmų, kelmų, akmenų, kupstų šalinimas, taip pat pirminis įdirbimas (melioracinis arimas, lėkščiavimas ar frezavimas, volavimas) ir pirminis tręšimas (pievininkystėje ir vadinamas melioraciniu tręšimu Piev, 107). Cheminė melioracija yra cheminių melioranty®® vartojimas: rūgščių dirvų kal- kinimas*" (rus. ir ydobpenue u36ecmvio, plg. ir liet. kalkinės trąšos T 1976 40 1, 287 3), sūrių druskėtų gipsinimas ZU 1976 11 3 (rus. ir ydoOpenue zuncom), siekiant demineralizacijos | desalinizacijos, taip pat sideratų || sideralinių kultūrų | siderali- nių augalų (ankštinių augalų, pavyzdžiui, lubinų) sėjimas ir aparimas, kitaip sakant, sideracija, arba žaliosios trąšos (angl. sideral fertilizer AŽŪŽ) panaudojimas — žaliasis tręšimas. Nuo jo skiriasi pas mus dar tik pradedama vartoti firomelioracija M ir G 1979 69 (lenk. fitomelioracja Stownik wyrozėw obcych. Redaktor naukowy Tokars- ki J. — Warszawa, 1971), tai yra melioracija augalais (plg. agromelioraciniai miškai | želdiniai | sodiniai || želdinamoji melioracija, sausinimas augalais). Jeigu planuojama melioruoti atskirus landšaftus MG 1977 2 28, gal netruks atsirasti ir kokia landšaftų ar kompleksinė melioracija®. 5. Melioracija ar melioracijos Kadangi melioracijos yra daug rūšių, kai kurie autoriai, gerai nepagalvoję, įsivedė daugiskaitą melioracijos. Pvz.: Žemės ūkio melioracijos skirstomos į hidrotechnines, agrotechnines, kultūrtech- nines ir chemines melioracijas. Į atskiras melioracijų rūšis kartais dar išskiriamos apsauginės miško juostos, priešerozinės priemonės ir kt. * Lenk. meliorant reiškia ir „melioratorius“ (nors įprastesnis meliorator). Tokių paralelių yra ir daugiau, pvz.: informantas ir informatorius, demonstrantas ir demonstratorius, psn. amantas ir amatorius, Tus. cexynoanm ir cexyKdamop „bursininkų plakikas“, fabpuxaum ir gpabpuramop „kas fabrikuoja“, opxecmpanm ir opxecmpamop „kas orkestruoja“, taip pat konservantas ir konservatorius, tik jų reikšmės paprastai skirtingos (tapačią semantiką turi cnexy1Aum — cneKyAAmop, npenyMepaum — npenymMepamop). Panašios agentų ir instrumentų poros irgi dažniausiai skiriasi: fumigantas ir fumigatorius „dūmintuvas“, reagentas ir reaktorius, antitranspirantas ir transpiratorius, variantas ir variatorius, sekan- tas ir sekatorius „sodo žirklės“, nors ta pačia agentų reikšme vartojami dezodorantas ir de- zodor(iz)atorius, trankvilantas ir trankvilizatorius, stimuliantas ir stimuliatorius (teiktini pir- mieji variantai, plg. dar antidepresantas, adstrigentas, relaksantas, fotosensibiliantas; nors oksidatorius). Prietaiso reikšmę turi (bio)stimuliatorius. 7 Plg.: Tvenkinių ūkio sąlygomis kalkinimas yra svarbi melioracinė priemonė Tvenk 52. Kal- cis naudojamas melioracine ir dezinfekcine priemone Tvenk 82. 28 Šis pirmosios straipsnio redakcijos (1977 m.) spėjimas labai greitai pasitvirtino. Pirma bu- vo kalbama apie melioraciją kaip tam tikrų priemonių kompleksą MG 1973 3 6, T 1973 52 4, paskui apie melioracijos darbų kompleksą M ir G 1978 9 15 ir jų kompleksiškumą M ir G 1978 9 14, kompleksinius melioravimo darbus T 1978 67 2, kad darbų programa darosi kompleksinė T 1978 129 3, melioracija darosi vis kompleksiškesnė T 1978 67 2, galiausiai kaip šūkis paskelbta: Pagrindinė kryptis — kompleksinė melioracija T 1978 70 1 (straipsnio pa- vadinimas). Beje, kompleksinis sausinimas radosi kiek anksčiau — MG 1976 10 7. Rečiau pasitaiko landšafto biologinė melioracija Šv 1978 19 22. 41 Hidrotechninės melioracijos, arba hidromelioracijos, dar skirstomos į sausinamą- sias ir drėkinamąsias Mel 10. Dar didesnė yda, kad ta daugiskaita nuosekliai neišlaikoma, painiojama su vienaskaita. Pvz.: Melioracijos labai reikšmingos, <...>. Ši mokslo šaka ypač svarbi dabar Mel 3. Mokslas apie pagrindines priemones ir būdus žemei pagerin- ti, <...>, vadinamas melioracijos mokslu Mėl 5. Nors melioracijų (sausini- mo ir drėkinimo) praktinis panaudojimas siekia keletą tūkstantmečių prieš mūsų erą, tačiau platesnis teorinis melioracijų mokslo vystymasis prasidėjo palyginti nese- niai Mel 5. Mokslinį darbą melioracijų srityje mūsų respublikoje plačiausiai vykdo Lietuvos Hidrotechnikos ir melioracijos mokslinio tyrimo institutas Mel 6. Užsie- nyje melioracijų mokslo srityje daug pasidarbavo <...> Mel 6. Mūsų šalies melioracijos mokslui daug davė <...> Mel 6. Šiuo metu melioracijų mokslo vystymu mūsų šalyje užsiima kelios dešimtys institutų Mel 6. <...> me- lioracijų planavimas Mel 227. <...> melioracijos darbų planas Mel 228. Pa- našių svyravimų apstu ir kitur, pvz.: drėkinamosios melioracijos Hidrogeol 13, bet sausinamoji melioracija Hidrogeol 92; hidrotechninės žemės ūkio melioracijos Drėk 3, bet drėkinamoji melioracija Drėk 5; melioracijų sistemos Vand ūk 48 ir meliora- cijos sistemos Vand ūk 66, 90, 134, 170. Viena J. Čeičio knyga vadinama „Dirvože- mių melioracija“, kita — „Žemės ūkio melioracijos. Sausinimas“, nors nereikalin- gos daugiskaitos esama jau pirmojoje, pvz.: Ilgalaikiai dirvožemių pagerinimai, kurie atliekami agrotechninėmis priemonėmis, yra vadinami agromelioracija Saus 6. K. Ramanausko knygoje „Vandens ūkio ekonomika“ vartojamas melio- racijų ekonominis efektyvumas Vand ūk 186, 200, 204 (taip pat Mel 235), tačiau yra ir V. Mališausko „Melioracijos ekonominis efektyvumas“ (V., 1970), S. Šešelgienės | „Melioracijos efektyvumas Tarybų Lietuvoje“ (V., 1973). Ši painiava eina iš rusų kalbos. Pavyzdžiui, 1965 m. Maskvoje išėjo dvi knygos: Ilaunxuannjix A. JĮ. ir kt. Cejxseorxoxo3aitcrBeHHas MeJIMOpaliHs ir Po3uH B. A., Beamenos A. H., Jlyrancxruit B. JĮ. CenbCckoX034#CTBEHHbIC MeJIMOpaliHH. Žinoma, tai mums nėra pasiteisinimas. Melioracija galėtų turėti daugiskaitą tik konkrečia „melioracijos sistemos“ reikšme (plg.: įrengė melioraciją | -as, gerai veikia melioracija | -os, pagedo melioracija | -os). Tačiau tokios reikšmės (kaip, pavyzdžiui, konstrukcijos, operacijos, organizacijos, reparacijos, repeticijos...) ji neturi, kaip jos neturi kanalizacija, mechanizacija, automatizacija, filtracija®... Blogiausia, kad melioracijų pavyzdžiu atsiranda ir drenažai: Įrengimai grunto vandeniui nuvesti ar pažeminti vadinami drenažais Autokel 106 (nors Drenažo įrengimų įvairūs atvejai Autokel 106, drenažo rūšys Autokel 107), Tiesiant kelius, įrengiami tokie drenažai: <...> Kel 129; drėkinimai: Specialios drėkinimų rūšys Mel 185 (nors drėkinimo rūšys Mel 140, drėkinimo būdai Mel 140); lie- jimai: liejimų rūšys Mel 151, vegetaciniai liejimai Mel 151. Bando reikštis net fech- nikos: Kolūkyje darniai ir mechanizuotai vyksta technikų remontas Ši 1977 10 9 (iš spaudos). <...> estampai, atlikti giliaspaudės ar litografijos technikomis. Nauji temų sprendimo būdai pareikalavo naujų technikų, tarp kurių populia- 29 Tokia reikšmė kartais randasi poezijoje: Magistralėmis eisiu ir eisiu takais Pro melioraci- jas, buvusį liekną L ir M 1980 4 10. 42 resnės tapo įvairios ofortų rūšys ir mišrios technikos P 1977 6 132. Tačiau jie neturi konkrečios reikšmės, kaip arimai, audimai, todėl negali būti toleruoja- mi. Daugumas reiškiamas ne tik gramatine daugiskaita. 6. Gerinimas Kadangi vėl. lot. melioratio reiškia „gerinimas“, tai melioracijos aiškinimuose ir apibūdinimuose šis Žodis ir yra svarbiausias. Pvz.: melioracija — pagrindinis nepalankių gamtinių sąlygų pagerinimas, siekiant gauti gausius ir pastovius žemės ūkio kultūrų derlius MelŽ; agromelioracija — pagrindinis dirvožemio savybių pagerinimas agromelioracinémis priemonėmis MelŽ; hidromelioraci- ja — pagrindinis žemės pagerinimas hidromelioracinėmis priemonėmis MelŽ; melioracija — pagrindinis žemės pagerinimas: <...> TŽ 1936, melioracija, melio- ravimas — pagrindinis žemės pagerinimas žemės ūkio reikalams, <...> TŽ 1969; melioracijomis gali būti vadinami tik p agrindiniai ilgalaikio pobūdžio dirvožemio pagerinimai Saus 7: Mokslas apie pagrindines priemones ir būdus žemei pagerin- ti, <...> vadinamas melioracijos mokslu Mel5. Aiškinimai kiek svyruoja — vienur Žemės, dirvožemio, jo savybių, kitur gamtinių sąlygų (dar kituose šalti- niuose — vandens-oro ir vėjo režimo Mišk kult 352) — tačiau visuose greta reikš- mės branduolio „gerinimas“ ir jo objekto (žemės, dirvožemio...) eina ir trečias reikšmės elementas — pažyminys pagrindinis (atseit, kapitalinis). Nepaisant šito, kartais kalbama ir apie einamuosius bei pagrindinius melioracinius darbus Tvenk 50 arba pagrindinį melioravimą Armand 38 (juo, matyt, suprantama hidromeliora- cija), plg. rus. xopennas meauopayus, lenk. melioracja podstawowa. Gerinimas yra ne tik svarbiausias melioracijos aiškinimo (apibrėžimo) elementas, bet vartojamas — dažniausiai tik žodynuose — ir kaip savarankiškas terminas. Antai ŽŪŽ yayuuenue — gerinimas (greta genetikos, selekcijos ir eugenikos termino veislės gerinimas yra ir žemių gerinimas), AŽŪŽ soil improvement — dirvos melio- racija, gerinimas, MelŽ yra pagerinimas — ynymuenue „laukiamų rezultatų požiū- riu teigiamų savybių kiekio didinimas, neigiamų mažinimas“ ir pagrindinis page- rinimas — KopeHnoe yaywwenue „žemės plotų pagerinimas ilgalaikémis priemonė- mis, kurios reikalauja žymaus darbo ir lėšų įdėjimo“ (kitaip — melioracija). Kartais net ne melioracija aiškinama gerinimu (be pažyminio pagrindinis), o priešingai, pvz.: Ilgalaikiai dirvožemių pagerinimai, kurie atliekami agrotechninė- mis priemonėmis, vadinami agromelioracija Dirv mel 6. Svarbiausios agrarinio land- šafto gerinimo priemonės sausuose landšaftuose yra irigacijos, o drėgnuose — sausi- namosios melioracijos Krašt 173. Populiariajame stiliuje kartais žemės gerinimas vartojamas kaip melioraci- jos aiškinimas, apibūdinimas, pvz.: <...> melioracijos, kitaip žemės geri- nimo, tema mūsuose lyg ir išblėso L ir M 1977 23 16 (R. Sadauskas). % Kartais klaidingai rašoma ir šitaip: lotyniškas žodis melioratio reiškia žemės pagerinimą iš pagrindų žemės ūkio reikalams, nusausinant pelkes, sutvirtinant lakiuosius smélynus, dirb- tiniu būdu drėkinant, įrengiant vandens telkinius M ir G 1973 11 28. 43 Pievininkystėje, nors yra pievų melioracijos būrys MelZ, pievų melioracijos sto- tis MelZ (rus. ir nyzomesnuopamop CCPJIS1 VI), pati melioracija vartojama labai tetai, pvz.: paviršutinis ir pagrindinis melioravimas Armand 110. Specialiojoje li- teratūroje įprastinis terminas yra gerinimas, pvz.: pievų gerinimas, ganyklų gerini- mas ŽŪŽ, pasture improvement — ganyklų patobulinimas, pagerinimas AŽŪŽ (taip pat pagerintos pievos T 1977 97 1). Jis yra pagrindinis ir paviršinis, dalinis®,, pvz.: Pagrindinis gerinimas toksai, kai visa buvusi augalija sunaikinama ir sukuriama nau- ja, dėl to ji dar vadinama sėtinių pievų įrengimu Piev, 74; paviršinis pievų pagerinimas — pievų pagerinimas neapariant velėnos MelŽ. Kituose šaltiniuose kalbama apie du pievų ir ganyklų įrengimo būdus: pagrindinį ir paviršinį Augal 345 (rus. saryokenue), bet vartojamas ir pagrindinis pagerinimas Augal 346. Keistokas terminas tas pavir- šinis gerinimas. Dar keisčiau, kad pagrindinis gerinimas baigiamas pagrindiniu (prieš- sėjiniu) tręšimu Piev, 90, o paviršinis — melioraciniu tręšimu Piev, 107. Terminų opozicijos nėra tobulos. Apskritai žemės gerinimas turi kiek neapibrėžtą reikšmę, jam trūksta termino griežtumo. Plg.: Antras knygos tikslas — surinkti <...> patyrimą, sukauptą žem- dirbių, melioracijos specialistų, agronomų, mokslinių darbuotojų, kurie be atvangos užsiėmė žemės pagerinimu, visokių dirvos teršėjų naikinimu, <...> Žem kult 3. Toks pat įstatymas veikia Indijoje, kur apsileidusio valstiečio žemės gali būti kon- fiskuotos dešimčiai metų ir grąžintos po pagerinimo bei naudojimo, padengusio išlaidas Armand 12—13. Kartais net nukalbama: Žemė iš prigimties tobula ir dos- ni, ją žmogus myli, ja didžiuojasi, 0 todėl ir gerina, taiso L ir M 1971 33 10. Kam ge- rinti tobula? Neretai (pa)gerinimas, pagerinti vartojama aiškiai ne „melioraci- jos“, „melioruoti“ reikšme, tačiau nepereinamos ribos čia nėra, plg.: Sapropeliu (<...>) pagerinta per 100 ha nederlingų žemių ir <...> dumblo panaudojimas dirvoms gerinti turėtų tapti atskira melioracijos rūšimi T 1979 112 4. Bendra priemonė dirvų pagerinimui, tai mėšlas Vad 28. <...> vežame durpes dirvože- miui pagerinti T 1977 47 4. <...> mineralinės trąšos nėra pagrindinė mūsų kul- tūrų pagerinimo priemonė, o vien papildomoji Vad 32. Balota, niūri šių apylinkių juodgirė stojo duonpeniui skersai kelio. Kirsti ją reiškė šviesinti, gerinti, kilninti žemę P 1978 9 124. Tas pat pasakytina ir apie gerintoją: Ankštiniai — geriausia žalioji trąša, < ... >, dirvos aeracijos, drėgmės, temperatūros režimo gerintojai MG 1977 2 25. Tyrimais nustatyta miško, kaip dirvų cheminės ir organinės sudėties gerintojo, vaidmuo M ir G 1981 1 37. Žinoma, šių pastabų nereikia suprasti kaip tokios varto- senos smerkimo. O melioracija jau taip prigijusi, kad randasi, tiesa, okazionaliai, ir visai lietu- viškų jos vedinių, pavyzdžiui, „pomelioracinės“ gyvenvietės MG 1976 10 6. Nors deterioracija lietuvių kalboje dar nefiksuota, jos vertinys blogėjimas jau pasitaiko: Grėsmingas ekologinės krizės požymis — aplinkos kokybės blogė- jimas M ir G 1978 12 7. 31 Kartais jis vadinamas abiem vardais — Piev, 74, kartais tik vienu — paviršinis Gyvul 93, 114, dalinis Piev, 212 (rus. nosepxnocmmuoe). 7. Funkciniai trūkumai Melioracijos istorija ir funkcinė semantinė struktūra yra painoka ir kiek para- doksiška. O jos klestinti dabartis kartais pražysta ir visai tuščiais Žiedais. Vieną kitą būdingesnį vartosenos trūkumą čia ir iškelsiu. Tik pretenzingais pleonazmais (paslėptaisiais tautologizmais) reikia laikyti šito- kius pavyzdžius: Natūralią žemės kokybę buvo galima pagerinti, laukus melioruo- jant <...> Mir G1978527. Melioruojant ir kultūrinant žemes, gerinamas jų produktyvumas Šv 1980 3 13. Plačiai melioruojama, intensyviai pertvarkoma ir gerinama žemė brandina vis svaresnes varpas T 1976 31 1. <...> pagerinta 300 tūkstančių hektarų drėkinamųjų žemių melioracinė būklė. Pertvarkytos drėki- nimo sistemos 300 tūkstančių hektarų plote T 1972 19 2. <...> pagerinta 92 tūk- stančių hektarų drėkinamųjų žemių melioracinė būklė ir pertvarkytos drėkinimo sistemos 76 tūkstančių hektarų plote T 1973 172 2. Ką reiškia melioracinė būklė? Tiesa, MelŽ yra dirvožemio melioracinės sąlygos — noueenno-Memuopamuenbie yeaosus, bet šis „terminas“ neaiškinamas. Matyt, tai yra tas pats, kas dirvožemio sąlygos „dirvožemio vandens, oro ir maisto medžiagų režimas, mechaninė sudėtis, karbonatų buvimas“ MelZ (plg. condition of soil surface — cocmosnue no6epx- Hocmu nouen T'ujip ci), tik į jas žvelgiama melioracijos aspektu®?. Pagerinti galima ir reikia tik natūralią būklę, natūralias sąlygas, bet ir pagerintos jos netampa melio- racinés, o kultūrinės. Ką reiškia plačiai (ar siaurai) malioruoti? Sito turbūt nei me- lioratoriai, nei kalbininkai nežino. Aišku tik, kad tokius laikraštininkų kuriozus reikia gerai „pamelioruoti“ — nuleisti vandenį, iškirsti minčių brūzgynus. Pleo- nazmas yra ir irigacinės drėkinimo sistemos M ir G 1980 1 22. Žodžio melioruoti ir jo hiponimų (dalinių sinonimų, implikacinių pavadinimų)** sausinti, drenuoti ir drėkinti, iriguoti bendro vartojimo yra dvi blogybės. Pirma — tai gimininio žodžio (hiperonimo®) melioruoti brukimas vietoj rūšinio (hiponimo) sausinti arba drenuoti. Ji nemažėja, nors greta sausinimo vis labiau praktikuojamas ir drėkinimas. Pvz.: Melioracija baigia nusausinti balas, išnaikinti krūmokš- nius T 1977 187 4. 1975 metais javų vidutinis derlingumas melioruotose žemėse buvo 8,1 cnt|ha didesnis, lyginant su derlingumu nesausintose žemėse Šv 1976 20 4. Estijoje pagamintais daugiakaušiais ekskavatoriais nusausinta per 4 milijonus Tarybų Sąjungoje melioruojamų žemių (Lietuvoje jais nudrenuota 97 proc. melioruojamų plotų) Šv 1978 4 17. Numelioravus padidinto drėgnumo plotus, paskelbtas spartus gandrų skaičiaus mažėjimas kiek apstojo T 1978 75 4. Lie- tuvoje numatyta per šį penkmetį numelioruoti 540 tūkstančių hektarų pernelyg drėgnų žemių T 1977 90 2. Melioratoriai užpelkėjusias pernelyg drėgnas *2 Panašus yra ir melioracinis žemėlapis „Žemėlapis, kuriame sutartiniais ženklais yra atvaiz- duotas vietos reljefas“ MelŽ. # Dėl šių terminų žr. Lyons J. Wstęp do jezykoznawstwa. — Warszawa, 1976, s. 496. Dž. Lajenzas hiponimija apibrėžia kaip vienpuse implikacija (p. 497), arba inkliuzija (p. 496), o sinonimija — kaip abipuse, arba simetring, hiponimija (p. 498). Zr. taip pat Cre- nanos O. C. OcHoBel oOmero s3wiko3naums. — M., 1975, c. 52. 3 Dėl termino hiperonimija (ir hiponimija) žr. Agricola Ch., Agricola E. Wérter und Gegenworter. Antonyme der deutschen Sprache. — Leipzig, 1979, S. 15. Abu terminai jau įtraukti į vadovėlį. — Hosuxkos JI. A. CeManTHKa pycckoro si3eika. — M., 1982, c 241. 45 žemes paverčia derlingais laukais Ekspl 283. <...> indikavimas vandens pertek- liaus, kurį tiksliai (! — J. K.) ir planingai šalina melioracija M ir G 1977 8 11. V. Šileikos „Primirkusių plotų melioracija“ (V., 1956) nagrinėja tik „primirku- sių plotų nusausinimo klausimus“ (p. 5), o ne visas melioracijos rūšis. Nevykęs ir sąmojis kišenių numelioravimas S| 1976 10 6 (=nusausinimas) ir „Burtų“ auto- riy reikia numelioruoti N 1975 6 59, tai yra, žemaitiškai tariant, pasausinti vaiką. Apskritai numelioruoti nelabai vykusiai sudarytas su iš nusausinti perkeltu priešdė- liu — tolygu nugerinti, t.y. per daug gerinant pagadinti. Negirdėtas ir specialybės pavadintojas sausintojas. Tiesa, sausintojai, patys visada besitituluoja melioratoriais, šį žodį kartais vartoja, bet ydingai — „Ssausin- tuvo“ reikšme. Tik žodingojo Albino Žukausko eilėraštyje užtikau nusausintojq KV 1976 29 4. : Retas svečias ir sausinimo grioviai Mel 10, dažniausiai vartojama melioracijos - “ arba, melioraciniai grioviai. V. Šileikos knyga vadinama „Melioraciniai grioviai“ (V., 1968), nors joje kalbama tik apie sausinimo tinklą (p. 3,9). Tas pat pasakytina ir apie MelŽ aiškinimus: melioracinės sistemos reguliuojančioji dalis — nu sau- sinimo sistemos sausintuvų visuma ir melioracinės sistemos nuvedamoji da- lis — visuma nusausinimo sistemos nuvedamųjų kanalų, <...>. Specialistai lyg gėdisi rašyti paprastai ir tiksliai. [ Antra blogybė — tai hiponimų sausinti, drėkinti, iriguoti gretinimas ar net ta- patinimas su hiperonimu melioruoti. Pvz.: Melioracijos (nusausinimo) bū- du pagerindami užpelkėjusius medynus <...> Mišk kult 398. Miško žemių nusausinimas, arba jų hidrotechninė melioracija Mišk kult 397. Visiškai at- sisakyti melioracijos ir sausinimo aplinkinėse teritorijose nerealu, todėl deri- nant sausinimo darbų projektus, siekiama, kad ūkinė veikla kuo mažiau paveiktų (! — J. K.) rezervatą MG 1976 8 7. <...> kaip biocenozes veikia plotų drėkinimo ir melioracijos darbai M ir G 1979 10 16. Vis didesnį vaidmenį, toliau intensyvi- nant žemės ūkio gamybą, didinant jos ekonominį efektyvumą, vaidina irigacija ir melioracija, <...> T 1978 238 1. Į irigavimo ir melioracijos statybą valsty- bė ir kolūkiai įdėjo 6,6 milijardo rublių T 1976 26 2. Tai atsispindi net administraci- joje, plg.: 1949—63 m. pelkėtų žemių sausinimo ir kultūrinimo darbus vykdė melio- racijos mašinų stotys (MMS). <...>. Nuo 1963 m. melioracijos darbus vykdo me- lioracinės statybos valdybos (MSV), <...>. Melioracijos darbus planuoja ir kon- troliuoja <...> (nuo 1963) sausinimo sistemų valdybos MLTE II 553. Tokia vartosena tolygi žemės ūkis arba laukininkystė, žemės ūkis ir laukininkystė ir pan. Šitokių klasifikacijos alogizmų reikia vengti. Kita bėda — tarptautinio žodžio melioruoti semantinio valdymo iškraipymas. Pvz.: Tuo tarpu nieko panašaus neturime apie šiuo metu melioruojamus Drusko- nio ir Ilgio ežerus T 1974 256 4. Kalno papėdėje — tiesi kaip strėlė melioruota Kražantė L ir M 1979 7 13. Čia reikia ne melioruoti, o sausinti. Tai ir literatų bei humoristų nuodėmės: <...> drąsiai ir demonstratyviai, taip sakant, „numelio- ruojami“ mums įprasto poetinio gražumo, uždaros loginės savigynos bei emocinės atlapaširdės argumentacijos upeliai ir upeliūkščiai Šv 1979 18 11. Ir konjaką, ir karčiąją padavėjas ... numelioruoja Sl 1976 10 6. 46 Paskutinė keistenybė — dirbtinis drėkinimas: pažyminys dirbtinis yra be reika- lo prikergtas, perteklingas, nes šį reikšmės elementą turi pati gramatinė kauzaty- vumo forma, reiškiama priesaga -inti — „daryti, kad drėktų“, „skatinti, kad dary- tųsi drėgnas“ (aktyvusis, antropogeninis kauzatyvas) arba „leisti, kad drėktų“ (pasyvusis, gamtinis kauzatyvas). Šio trūkumo neišvengia ir žodynai. Štai irigacijos aiškinimai juose: dirbtinis laukų drėkinimas, laistymas M. ir S. „Svetimų ir tarptautiškų žodžių žodynėlis“, dirbtinis laukų drėkinimas, laistymas TŽ 1936, dirbtinis laukų drėkinimas TŽ 1951, DŽ,, DŽs, dirbtinis laukų drėki- nimas GeogrZ. Panašiai yra ir MetZ: uppueayus — irigacija, irigavimas, (dirb- tinis) drėkinimas, opowenue — (dirbtinis) drėkinimas, irigavimas, uckxycemeennoe opowenue — dirbtinis drėkinimas. Tas pat melioracijos aiškinimuose: pagrindinis žemės pagerinimas: balų nusausinimas, dirvos patobulinimas, dirbtinis drė- kinimas, lekiančio smėlio sutvirtinimas TŽ 1936, pagrindinis žemės pagerinimas <...>, <...>, <...>, dirbtiniu būdu drėkinant, <...>, <...> TZ 1969. Šitaip rašoma ir tekstuose, pvz.: Dabar pasaulyje dirbtinai drėkinama apie 20 proc. žemės ūkio naudmenų ŽŪ 1976 8 31. Virš 1000 hektarų plote įrengsime dir- btinį drėkinimą MG 1976 10 5. Kur dygę šito reiškinio šaknys, aišku: rusų kal- boje, kuriai panašios veiksmo diatezės nėra taip būdingos. Žinoma, tokios inter- ferencijos priežastis yra psicholingvistinė, taigi kalta čia ne rusų kalba, o mūsų pačių nemokėjimas — lietuvių kalbės, jos skirtumų nuo rusų kalbos nesuvokimas. Nepateisinamas ir tokiu pat būdu atsiradęs gamtinis, natūralus drėkinimas, pvz.: Pelkėmis vadinami gausiai drėkinami (=labai drėgnos, įmirkusios) žemės ruožai Kel 295. Endogeniniams priskiriami ir tokie reiškiniai, kaip įmagnetinto Žemės bran- duolio dreifas, sukeliantis svorio jėgos lauko (...) svyravimus, kurie savo ruožtu veikia atmosferos cirkuliavimo anticikloniškumą, nulemianti Šiaurės pusrutulio drėkinimo (= drėgnumo, drėgmės) ritmą M ir G 1980 5 36. Taip atsiranda ir opozitas natū- ralusis drėkinimas: Jis naudojamas <...> natūraliam bei dirbtiniam laukų drėkinimui, <...> Armand 14. Kitokios kilmės yra dirbtinis dvišlaitis drėkinimas — drėkinimas liejantis van- deniui iš drėkintuvo į abi puses dirbtinai sudarytu nuolydžiu MelZ. Jį reiké- ty vadinti nuolydinis, tiksliau nuolaidinis, dvislaitis drėkinimas. Sausinimas dirbtiniu niekada nevadinamas: mat rusų kalboje yra diatezé ocy- wenue ir ebicbrixanue““. Ii. Drenažas Drenažo ir sausinimo yra daug rūšių ir būdų. Pvz.: tobulas ir netobulas drena- žas Hidrogeol 268 (plg. tobula drena Hidrogeol 268 ir netobula drena Hidrogeol 269, tobulas šulinys Hidrogeol 252 ir netobulas šulinys Hidrogeol 252, „tobulas“ šulinys MelŽ ir „netobulas“ šulinys MelŽ); intensyvus ir ekstensyvus nusausinimas 35 Pirmojoje redakcijoje autoriui tikosi kiek apsirikti — toks dalykas, tiesa, ne specialistų lūpose kartais pasitaiko, pvz.: Etrurijos <...> žemės ūkis buvo įmanomas, tik dirbtinai nusausinus balas Maškinas N. Senovės Romos istorija. — V., 1955, p. 80. Č. Kudaba net dirbtinį lietinimą vartoja — L ir M 1971 33 40. 47 ŽŪŽ [intensyvus nusausinimas „toks nusausinimas, kur yra įvykdyta (! — J. K.) reguliuojanti nusausinimo sistemos dalis (uždari ar atviri sausintuvai)“ MelZ]; sis- teminis drenažas „toks drenažas, kai sausintuvai išdėstomi lygiagrečiai vienas Ki- tam per tam tikrus atstumus“ MelŽ; pilnas sisteminis drenažas „meišretintas siste- minis drenažas“ MelŽ ir rinktinai išretintas sisteminis drenažas „toks išretintas sis- teminis drenažas, kai išvedami tik atrinkti, labiausiai reikalingi sausintuvai, tačiau prisilaikant tam tikros sistemos ir lygiagretumo“ MelŽ taip, kad „praleistas drenų linijas galima įvykdyti (! — J. K.) papildomai “ Mel 56 (ir detalus sausinimas grio- viais Mel 72) ir nesisteminis drenažas „toks drenažas, kai drenos išdėstytos nevieno- dais atstumais, neprisilaikant lygiagretumo, tik tomis vietomis, kur pasireiškia drėgmės perteklius“ MelŽ, arba rinktinis drenažas | dalinis drenažas žr. atrankinis drenažas „mnesisteminis drenažas, kai sausintuvai išvedami ne visame plote, o tik sausinimo reikalingomis vietomis“ MelŽ. Kartais artimi būdai susilieja, pvz.: 1920 — 39 intensyviai (detaliai) nusausinta <...> MLTE II 552 arba per neapdairumą supainiojami, pvz.: Šiuo metu respublikoje nusausinta 2,2 milijono hektarų, iš jų in- tensyviai (t.y. atliekant visus melioracijos ir žemių kultūrinimo darbus) — 1,7 mili- jono Šv 1976 20 4. Problemą kelia taip pat terminų pora vertikalusis ir horizontalusis drenažas. MelŽ horizontalinis drenažas aiškinamas kaip „drenažas, kuriuo vanduo nuvedamas į šalį“, ne visiškai horizontaliai, bet paprastu nuolydžiu, o vertikalinis — „toks drenažas, kai sausinimas atliekamas vertikaliais vamzdžiais, kuriais vanduo arba nuleidžiamas į laidžius gilesnius sluoksnius (olandiskasis drenažas), arba pakeliamas į žemės paviršių (kaliforniškasis drenažas)“. Tačiau kelininkai drenažą bando skir- styti ne pagal vandentakių, o filtro sluoksnių drenažo tranšėjoje kryptį, pvz.: Racio- nalus vertikalusis drenažas, kuriame filtro sluoksniai supilti ne horizontaliai, o vertika- liai: smulkiagrūdžiai prie vandeningo sluoksnio grunto, o stambiagrūdžiai — drenažo viduryje Kel 130—132. Taigi čia yra įprastinio horizontaliojo drenažo primityvus variantas — drenažas be tuščiavidurio vandentakio (vamzdelio), panašus į akme- nų drenažą, tik nedengtas, užtai patobulintas šoniniais smėlio ir žvyro filtrais. Va- dinti jo vertikaliuoju nepatartina, nes tai painioja terminus. Tačiau didžiausia problema yra įprastinio horizontaliojo drenažo ir jo lietuviš- kojo atitikmens sausinimo reikšmių santykis, jų skyrimas — desinonimizacija ir jos padariniai (pleonazmai ir oksimoronai). Liet. drenažo istorija ttumpa — prasideda prieš gerą pusšimtį metų, praėjus be- veik dviem šimtmečiams nuo šiuolaikinio drenažo atsiradimo (molinio drenažo būta jau Mezopotamijoje prieš 4 tūkstančius metų). M. ir S. „Svetimų ir tarptautiš- kų žodžių žodynėlyje“ drenažas aiškinamas taip: „Sausinimas žemės tam tikrais požeminiais vamzdžiais“. Priešingai, TŽ 1936 apibrėžime — „drėgnos dirvos nusausinimas podirvyje įkasamais vamzdžiais ir kanalais“, matyt, turima omenyje atviri kanalai (nes įkasti kanalų negalima). TŽ 1969 aiškinimas panašus: „pelkėto dirvožemio sausinimas atvirais grioviais arba akytais (arba su šoni- nėmis angomis) vamzdžiais, suklojamais po žeme“. Panašiai apibūdina ir spe- cialioji literatūra: DrenaZiniu įrenginiu gali būti griovys, tranšėja, galerija, po žeme suklotų vamzdžių linija ir kiti įrenginiai, kurie pažemina vandens lygį 48 Hidrogeol 268. Iš to daroma principinė išvada: Teoretiškai visų horizantalių drena- žo įrenginių principinis veikimas yra panašus. Todėl toliau juos vadinsime tiesiog drena arba drenažu Hidrogeol 268. Vadinasi, iš esmės ir griovys yra drena. Kel 129 tiesiog sakoma: Paprasčiausias drenažas yra atviras griovys, įgilintas į vandeningą sluoksnį. Atviras griovys tolygus drenažo grioviui, o šiedu — priešy- bė uždarajam drenažui: Dažniausiai įrengiamas uždarasis drenažas (2. 3. 3 pav.). Griovio dugne klojamas vandenį nuleidžiantis įrenginys — drenažas Kel 129. Vadinasi, drenažas čia yra jau dviprasmis. Kiti autoriai yra priešingos nuomonės: Dirbtiniai požeminiai vandens takai dirvožeminio-gruntinio vandens pertek- liui nutekėti (pašalinti) vadinami drenažu Mel 51. Katra nuomonė yra tikresnė ar kuo pranašesnė, geriausiai gali parodyti dre- nos bei drenažo — gamtinio ir dirbtinio, tai yra melioracinio, — pirmykštė reikšmė ir jos raida. Geriau didesnis nukrypimas į hidrologiją nei likusios baltos dėmės. 1. Natūralusis, arba gamtinis, drenažas Liet. drena yra 1. „įrengta drenažo vamzdžių linija sausinimo tikslams““; 2. „drenažo vamzdis“ MelŽ. Šis dvireikšmiškumas jau iškeltas (kaip neigiamas) net bendruosiuose terminologijos (teorijos) darbuose®. Tačiau jis didesnis žodynuose nei praktikoje: drenažo vamzdelio reikšme drena dažnesnis tik liaudies kalboje: Drenažo vamzdžiai, arba liaudiškai drenos, Lietuvoje ne naujiena. Pirmosios bu- vo pagamintos netgi 1855 metais Vas 199. (Tarmėse pasitaiko ir drenė, medikų kal- boje — drenas.) Reta ir vamzdinė drena ŽŪŽ (ir vamzdžių drenažas Šv 1978 16 13). Angl. drain reikšmė daug platesnė — „drenažas, drena, drenažo kanalas; nutekė- jimas“ AŽŪŽ, 1. „npenax; pena; IpeHaXkHas KaHaBa“; 2. ,BOJOCTOK; BOXOOT- Bon“ T'map cn. Atitinkamai platesnės reikšmės yra ir draining — „(nu)sausinimas; nuotakis; nutekėjimas; (iS)tekéjimas; drenažas“ AZUZ ir drainage, reiškiantis pirmiausia 1. ,,Bomoc6op, Gacceitn®; 2. ,peunas cers” (tik paskui 3. „tpemax“:; 4. ,npeHmpoBaHme; ocymenue“): lake drainage — eodocbop o3zepa, drainage la- ke — npomounoe ozepo (pring. drainless lake — Geccmounoe o3epo), drainage ba- sin — 6odocbopuuiii bacceiir, 6000c60p, lake drainage basin — sodocopmwiii bacceiix o3epa, sink drainage — cmounaa cucmema Tunp ci. Blind | closed drainage yra ne tik saxpbimbtūė openanc, bet ir 6eccmounwiii 6acceun (plg. closed basin — 1. bac- Cetin, He umerowull cmoxka 6 mMope; 2. 3aKpbimblū Oacceiin; 3. HenpomMouHslii 6000€M, o inland basin — 6eccmountiū 6acceiin) T'unp ci. Pagaliau anglai turi autogenetic drainage — Openadxcnas cems, cosoannas camoii pexoii, well drained stream ba- sin — xopowo OpeHuposaumslii peunoii Gacceiin, poorly drained stream basin — caa- 60 Openupoeannsiii peuroii bacceiin T'map cin. „The Concise Oxford Dictionary of Current English“ (Fourth Edition Revised by E. McIntosh) drainage ais- kina apibendrintai — , draining; system of drains, artificial or natural“. Lietuvių kalbos žodynų natūralusis, arba gamtinis, drenažas dar nėra pasiekęs, bet specialiojoje literatūroje plačiausiai vartojamas. Tačiau melioracijos raštuose 36 Žr, Keinys S. Terminologijos abėcėlė. — V., 1980, p. 32. 49 natūraliojo žemės drenažo — gretinant ji su dirbtiniu — reikšme paprastai var- tojamas lietuviškasis atitikmuo sausinimas — mat jis yra bendresnis. Pvz.: Sau- sinimo tinklą sudaro įvairaus dydžio upeliai ir įvairios paskirties grioviai Mel gr 3. Teritorijos sausinimo priemonės gali būti natūralios (upeliai, upės, eže-- rai) ir dirbtinės (grioviai, vagos, drenos) Mel 39. Priešingai, hidrogeologijoje yra. drenažas, drenavimas, drenavimasis. Kaip ir melioracijoje, pirmiausia minėtinas žemės drenažas, tai yra vandenų surinkimas (plg. angl. the river drains the whole conntryside — upė surenka viso rajono vandenis) ir nutraukimas iš žemių, tik natū-- raliais vandentakiais, pvz.: Geras gamtinis drenažas, nes upės giliai įsipjovusios: “ nuo upės vagos iki vandenskyros būna 15— 18 m peraukštėjimas (= aukščio skirtumas) Hidrogeol 309. Natūraliai drenuojamos priemolio žemės M ir G 1978 12 15, natira- lus dirvožemio drenažas ten pat 16. Tačiau hidrogeologijoje ir vandenys drenuoja, tai yra nutraukia vandenis iš vandens baseinų: Trakų rajone ežerų daug (295), bet jie užima tik 3,30%, rajono ploto. Jų lygis dėl natūralaus drenažo gerokai pa- žemėjęs Krašt 81. Gruntinio vandens srautas paprastai juda (=teka) link žemiausių reljefo elementų: upių, upelių, griovių, slėnių, ežerų, daubų, kurie jį drenuoja Hidro- geol 134. Kai upė arba ežeras drenuoja spūdinį vandeningą sluoksnį, pje- zometrinis vandens paviršius žemėja į drenavimo vietą, <...> Hidrogeol 164. Kai gruntinių vandenų lygis yra aukštesnis kaip tarpsluoksninių vandenų lygis, tada grunti- niai vandenys papildo spūdinius tarpsluoksninius vandenis. Tai vadinama natūraliu gruntinių vandenų drenavimu Hidrogeol 144. Šio proceso gamtiškumas, savai- miškumas, kai nenurodomas jį sukeliantis veiksnys, reiškiamas sangrąžine for- ma: Plotas, kur gruntinis vandeningas sluoksnis priartėja prie žemės paviršiaus ir požeminiai vandenys išsilieja į žemės paviršių, vadinamas gruntinių vandenų: drenavimosi sritimi Hidrogeol 135. Iš pavyzdžių darosi aišku, kodėl čia nega- limas lietuviškas atitikmuo sausinimas ar sausėjimas: vandenys negali sausinti vandenų nei žemių, vandenis vandenys (nu)traukia, (nu)leidžia, (nu)plukdo [plg. angl. to drain into the river — plukdyti vandenis į upę (apie intaką)], vandenys taip pat nesausėja, o nuteka, nuplaukia arba išsilieja. Nors dirvožeminiai van- denys dažnai esti sausinamųjų melioracijų objektu Hidrogeol 131, bet jie nėra sau- sinami, sausinamos tik dirvos — reguliuojamas drėgmės režimas jose. Kartais sausi- nami vandens baseinai: Tačiau mums pakanka pievų, ir mums labai brangios Kur- šių marios, kad leistume gamtai nusausinti Vas 90. | Natūralusis | gamtinis drenažas | drenavimas || drenavimasis yra tik viena van-- denų apykaitos žemėje dalis. Ji susijusi su priešingu procesu — vandenų maitinimu. Pvz.: Vidutinio ir labai drėgno klimato rajonuose daugiausia gruntiniai vandenys maitina upes ir kitus natūralius paviršinio vandens telkinius arba upė drenuoja gruntinius vandenis Hidrogeol 141. Spūdinių vandenų drenavimo sritį sudaro vandeningo sluoksnio išėjimo į žemės paviršių ruožai, kurie yra žemiau maiti- nimo srities Hidrogeol 158. Žemumose esančias pelkes arba supelkėjusias že-- mes daugiausia maitina išsiliejantys gruntiniai arba tarpsluoksniniai vandenys Hidrogeol 311. Pelkės sukaupia dideles vandens atsargas, maitina upelius, upes, ežerus Mir G 1978 7 36. <...> upės, įtekančios į ežerus, maitinamos tik požeminių šaltinių <...> T 1980 25 4. Todėl Vidurinės Azijos upės — tranzi-- 50 4inės, t.y. nemaitinamos paviršinio nuotėkio vandenimis, tik plukdančios aukšti- kalniy ledynų tirpsmo vandenis T 1980 203 4. Už ledyno ribos esančiuose rajonuose upių vagos buvo maitinamos tirpstančio ledyno vandenimis Hidrolog 48. Šie [tarp- sluoksniniai] vandenys gali būti maitinami gruntinio vandens, upių ir net spū- dinio vandens Mel 28. O gruntinius vandenis maitina krituliai Hidrogeol 144. Ir priešingai: <...> tirpstantis sniegas bei ledas maitina ne tik upelius ir upes, „bet ir prie kalno besiformuojančius debesis Galv 148. Beje, maitinimo (mitybos) priešybė yra ne tik drenažas (drena), bet ir iškrova arba ištaka, plg.: Infiltracinėse vandens spūdinėse sistemose požeminio vandens filtra- Cija vyksta nuo aukščiau esančių mitybos sričių link vietinės ar regioninės reikšmės drenų Hidrogeol pagr 9 ir Hidrogeologiniu rajonu vadinama geologinė struktūra -arba jos dalis, pasižyminti požeminio vandens susidarymo sąlygų bendrumu, api- manti pagrindines jo mitybos, tranzito bei iškrovos sritis ir <...> ten pat 7. <...> požeminio vandens mitybos bei ištakos sritis T 1980 209 2. Vartojama maitinti ir melioracijoje ar amelioracijoje, optimizacijoje, pvz.: <...> upei skirta kita užduotis — maitinti drėkinimo kanalus vandeniu Lir M 1976 46 13. <...> irigacinė sistema maitina stambius ryžių masyvus T 1980 111 3. 419 ha tvenkinys, maitinamas Dubysos T 1979 194 4. Numatyta pastatyti ke- letą stambių tvenkinių, kuriuos maitins Senegalo upės vandenys, <...> T 1980 37 3. Maitinimas vandeniu (be objekto nurodymo) yra ir MelŽ: poZemi- nis maitinimas vandeniu „kurios nors upės, kanalo, šulinio maitinimas pože- miniu vandeniu“, beslégis maitinimas vandeniu „kurio nors žemės ploto maiti- nimas vandeniu, ateinančiu į jį be slėgimo“ — matyt, natūralus (plg. ir maitinimo plotas „plotas, iš kurio-požeminiai ar paviršiniai vandenys patenka į vandens taką arba į vandeningą horizontą“), nors gal ir išnaudojamas žmogaus, ir dirbtinis s/é- giminis maitinimas vandeniu „kurio nors žemės ploto maitinimas slėgimo poveiky- je esančiu (! — J.K.) vandeniu“, plg. slėgiminis (spūdinis) podirvinis drėkinimas „drėkinimas, kai vanduo slegiamas įsisunkia į dirvožemį“ MelŽ*". Požeminis maiti- nimas (upių) yra ir GeolZ®, 3 Polioniminėje anglų terminijoje (plg. išn. 5, 19) maitinimą atitinka feed: feed by lake — 03ėpHoe numanue, groundwater feed — epynmoeoe numanue, spring feed — 1. secennee numanue; 2. poonuxosoe numanue, water feed — numanue 000i; eodocuabxucenue (O gra- vity feed — nodaua camomérom), plg. feeder canal — numaiowuit xanaa, feeding canal — numamenbnorū Kanai, feeder — 1. npumox (pexmn); kauaa; 2. ucmounux, Karou; collecting area — 1. naowads numanua; 2. eodocoopras niowaos, plg. kolektorius | rinktuvas; in- filtration area — 1. niowade unduasmpayuu; 2. niowads numanusm 2PYHMOSHIX 800; reception basin — 60docBop, peunoit bacceiin numanus, npuémnsii 6acceiin; influent river — peka, numaiowaq 2pynmossie 800s [pri3ng. effluent river — pexa, evimekaiowas us 8000- éma Opyeoiū (MOA3EMHOI) peku WIA o3epal; recharge — nonoanenue; numanue; noOnumbi- eanue: artificial groundwater recharge — uckyccmeennoe noonumsiéanue 2pyHmoesix 600, recharge area — o6aacms numanus, pring. discharge — pacxod (Bomsi) (Zr. toliau tekste vandens balanso išlaidos): hidraulic ir phreatic discharge — 6vix00 2pynmossix 600 na nosepxnocms, groundwater discharge area — niowaods esixoda 2pyHmossix 600 (plg. anksčiau tekste vandens drenavimosi sinonimą vandenų išsiliejimas), discharge canal ir chan- nel — omeodaujuii Kanas, canal discharge — pacxod Kkanasna, discharging — ucmeuenue, cmexanue Tapp cn. Ledyno mityba MetZ angliškai yra dar kitaip, bet irgi ne vienaip: 51 4 Neretai greta arba vietoj gamtinio drenažo, drenuotas ir maitinimo, maitinamas: vartojami sausumas, sausas ir šlapumas, šlapias. Pvz.: Mėlynynai užima šlapokas, mažiau drenuotas vietas Bendr mišk 314. Ilgasamaniai miškai užima silpnai drenuotas, šlapias vietas ten pat 315. Ąžuolynai pilkuose priemoliuose (<...>) auga statesnėse atšlaitėse su sausesniais drenuotais ir dar daugiau sušilainėju- siais (pajurusiais) dirvožemiais ten pat 335. Plg.: Kerpiniai miškai užima labai sau- sus smėlio arba akmeningus, humusu neturtingus (= nehumusingus) dirvožemius ten pat 315. Ypač dažnas vietoj maitinimo drėkinimas, pvz.: Viršutinių sluoksnių grun- tai gausiai drėkinami kritulių Kel 119. Šios grupės eglynai auga lygiose žemose vietose su gausiu stovinčio vandens drėkinimu Bendr mišk 318. Dirvožemiai maistingi, puveniniai, dumblingi, pavasarį dažnai užliejami, šlapi arba drėgni, bet su tekančio vandens drėkinimu ten pat 319. Slėninis eglynas (Pic. fonti- nale) auga siauruose upelių, upokšnių slėniuose, maistingesniuose puveniniuose, smarkiai drėkinamuose dirvožemiuose ten pat 319—320. Kintant dirvožemio — podirvio sąlygoms tiek drėkinimo ir aeracijos atžvilgiu, tiek ir podirvio turtingu- mo maistinėmis medžiagomis atžvilgiu, pastebima, kad kinta (ploto ir laiko at- žvilgiu) ir tipai ten pat 316. Paskutiniuose dviejuose sakiniuose greta dirvožemio: maistingumo tegalimas jo drėkinimas, o ne maitinimas (net vandeniu). Plg. angl. subirrigation — rus. nodnoueexnoe opowmenue: artificial — uckycemeennoe ir na- tural — ecmecmeennoe T uzp ci, taip pat irrigation basin — opocumejsnbitūi Oacceiin, pring. drainage basin — eod0c60pHwiūi bacceiin, 6000c60p T unp cn. Beje, šis drė- kinimas niekur niekada nevadinamas gamtiniu, nors iš esmės toks yra, ir šitai neduoda pagrindo melioracinį drėkinimą vadinti dirbtiniu (apie šią klaidą žr. p. 47). Tačiau dirbtinis maitinimas amelioracijoje įmanomas : <...> vandeningų horizontų dirbtinis maitinimas ir saugojimas nuo užteršimo bei išsekimo M ir G 1979 4 16. Vis dėlto dirbtinio vandens maitinimo įrenginiai Šv 1976 9 9, įrengta alimentation of glacier — 1. numanue aeonuxa; 2. napacmanue Anednuka, region of ali- mentation — o601acms numanus, accumulation area — obaacmb aKKymyaayuu, obaacms numanus (negHuKa), surplus area — obaacmv akkymyaayuu; obaiacme numanusn (NeIHAKA), condition of nourishment — ycaoeus numanus (nemumka), plg. artificial nourishment of shore — uckyccmeennoe numanue 6epeza nanocamu Tunp cn. Lietuvių kalboje vartojami tik teisės terminai alimentai (lot. alimentum ,maistas*), alimentininkas, -ė, alimentiné prievolė, medicinoje žinomas alimentinis: Alimentiné distro fija — nepakankamo miti- mo liga. Tikslesnis, bent ankstyvai stadijai, yra GelSteino pasiūlytas ,,Alimentinio iš- sekimo“ terminas Vid lig 819 (iš tikrųjų pirmasis terminas yra pleonastiSkas: distrofija < gr. dys ir trophė „mityba“). Forma alimentarinis TŽ 1969: alimentarinė distrofija TŽ 1969; Kiti autoriai mano, kad karieso atsiradimą skatina alimentariniai veiksniai M ir G 1976 12 20 yra prastesnė. 28 Be vandens (ir ledyno) bei žemės, žinomas dar kopų maitinimas T 1976 114 4 (V. Gudelis). Dažnas ir metaforinis maitinti vartojimas, pvz.: Literatūra — kaip šaltinis, — <...>, — gyva, skaidri ir gaivi tol, kol ją maitina ir atjaunina giluminės versmės P 1974 7 125. Gal' todėl toks stiprus poeto kūrybos prisirišimas prie tautosakos, prie tų neišsenkančių versmių, kurios taip ilgai maitina lietuvių poeziją L ir M 1981 3 4. Jis galimas ir be vandens: Kol kas: šis gerumas dar nebanalus, jį maitina asmeninis dramatizmas L ir M 1980 34 5. 52 vandens klodų dirbtinės mitybos sistema T 1979 87 4 yra pleonazmai: irenginiai, įrengta čia dubliuoja žodžio dirbtinis, -ė semantiką. Pagaliau greta arba vietoj gamtinio drenažo Vartojamas ir paprasčiausias nu- tekėjimas. Pvz.: <...> dirvožemis mažiau turtingas maistinėmis medžiagomis (=turi maistinių medžiagų), su silpniau nutekančiu vandeniu Bendr mišk 320. Vandens perteklius nuteka nebūtinai vien paviršiumi. Neretai pasitaiko ir po- žeminis ežerų drenažas MG 1977 5 16, plg. nenuotėkinis ežeras Hidrolog 24, 156 ir nuotėkinis — pratekamasis ežeras ten pat 156. Populiariajame stiliuje maitinti ir drėkinti gerai vaduoja gerti ir girdyti: Žakas Ivas Kusto yra tyrinėjęs Viktorijos ežerą. <...> iš čia geria Nilas T 1980 78 3. Visos per Ukrainą į Juodąją jūrą atitekančios upės — <...> — yra daug kartų patvenktos, „girdo“ kanalus M ir G 1980 9 30. Visa dirvožemio maitinimo ir drenažo — gamtinio ir dirbtinio — sistema at- rodo šitaip: Vandens balanso pajamos arba vandens maitinimo šalti- niai Mel 36. — Dirvožemio drėgmės atsargas nuolat papildo gamtiniai ir dirbti- niai vandens maitinimo šaltiniai, kurie skirstomi į šiuos tipus: 1) atmosferinis, 2) paviršinis, 3) gruntinis arba požeminis, 4) salpinis, 5) dirbtinis drėkinimas ten pat 36—37. — Atmosferinio maitinimo šaltinis veikia visur, nes kritulių lietaus ar „sniego pavidalu būna visose žemės rutulio dalyse ten pat 37. Prie atmosferinio mai- tinimo priskiriama ir atmosferos ore esančių vandens garų kondensacija dirvože- myje ten pat. Krituliai, ypač didesnio intensyvumo, nespėja susigerti į dirvožemį, su- daro paviršinį nuotakį ir maitina vandeniu žemiau esančius plotus ten pat. Gruntinis arba požeminis maitinimas <... >.<...> susideda iš vandens, pritekančio požemiu nuo aukštesnių vietų, S, ir vandens, pritekančio iš gi- lesniy grunto sluoksnių, R, ten pat. Salpinis maitinimas būna upių slėniuose, kai potvynio metu upė išsilieja iš krantų ir apsemia salpą arba slėnį. Pot- vynio vanduo slėnio dirvožemį paprastai prisotina iki pilno drėgmės imlumo (visos poros užpildytos vandeniu, <...>) ten pat 38. Maitinimas drėkinimu ten pat (žinoma, melioraciniu). — Dirvožemio vandens balanso išlaidos susideda iš penkių pagrindinių dalių: I) suminio išgaravimo, 2) paviršinio nuotakio, 3) požeminio nuotakio, 4) vandens, nutekančio į gilesnius sluoksnius; 5) nuo- takio, surenkamo teritorijos sausinimo priemonėmis (upėmis, kanalais, drenažu ir pan.) ten pat. Kaip jau buvo minėta (žr. p. 50), Teritorijos sausinimo priemonės gali būti natūralios (upeliai, upės, ežerai) ir dirbtinės (grioviai, vagos, drenos) ten pat 39. Panašiai ir upių maitinimo vandeniu šaltiniai gali būti: 1) paviršiniai vande- nys, tekantys žemės paviršiumi, lyjant lietui arba tirpstant sniegui bei ledynui, ir 2) požeminiai vandenys Hidrolog 63. Atitinkamai yra maitinimas lietumi, maiti- nimas sniegu, maitinimas ledynais ar ledynų tirpsmo vandeniu ir maitinimas požeminiu vandeniu ten pat. "Gamtinis drenažas (nuotakis) ir drėkinimas (maitinimas), kaip susiję daly- kai, gali virsti vienas kitu: <...> vienai reljefo formai tas pats vandens kiekis gali 53 būti kaip paviršinis nuotakis, o kitai — kaip paviršinis maitinimas Mel 39, plg. drainage system — e2udpoepaguveckas cemv, OpeHANCHAA cemo; cucmema opowenus I'map cl. 2. Drena ir drenaZas Nors egzistuoja ir natūralusis, arba gamtinis, drenažas, tačiau natūraliosios dre- nos nėra. Todėl klausimo, kas yra drena, esmė tokia: koks tai sausinimo vandenta- kis — bet koks ar tik požeminis? Pirmiausia paieškokime atsakymo žodžio etimo-- logijoje ir sąvokos istorijoje. Angl. drain reiškia ne tik „drenuoti (drenomis)“, bet ir „sausinti“ (plg. marsh drainage — pelkės nusausinimas AŽŪŽ), „džiūti“, „džiovinti“ (paprastai indus, plg. drainer — indų džiovykla ir, žinoma, nuolaidinis kanalas), plg. dry „džiūti“, „džiovinti; sausinti“, „nu(si)šluostyti“; „sausas, išdžiūvęs“. „sausringas“, „ištroš- kes“; „sausra“, „sausuma“, drought „sausra“, „(oro) sausumas, drėgmės trūkumas“, droughty „sausringas; sausas; išdžiūvęs“, „ištroškęs“, ne tik „ištekėti, nutekėti, sutekėti“ (plg. drainless — Gecemounwū Tunp ci, dry „išsekti“), „(prasi)sunkti(s), filtruotis, koštis“ (net „gerti, tai yra perk. sausinti, košti, siurbti; išgerti“), bet ir „nuleisti; nuvesti; išleisti; išpaumpuoti, išsiurbti“. Todėl ir lietuviškai visiškai tei- singai sakoma: vandenį nuleidžiantis įrenginys — drena Kel 129. Mat kelininkys- tėje sausinimo kaip tokio ir nėra, čia tik pažeminamas vandens lygis. Antra vertus, nuleidžiant vandenį sausinama dirva, tai yra dirvos sausinimas — vandens nuleidimo padarinys. Kartais ta priežastis greta savo padarinio labai gražiai ir taikliai nurodo- ma: <...> gruntui nusausinti taikomas (! — J. K.) specialus įrenginys — dre- nažas. Pagrindinė drenažo paskirtis — nuleisti gruntinį vandenį, <...> Kel 127. Tiesiant kelius, įrengiami tokie drenažai: a) šlaitų drenažas iškasos šlaitams nusausinti; <...>; c) drenažas <...> už tilto atramų sutekančiam vandeniui nuleisti; <...>; e) kelio dangos pagrindo drenažas vandeniui iš po dangos nu- leisti Kel 129. Vartojama ir tiesiog drenuoti vandenį, pvz.: Drenažo išilginis nuoly- dis nustatomas pagal sąlygą, kad drenuojamas vanduo neplautų grunto Autokel - 108. <..:> vaga nudrenavo podirvio vandenis Armand 20, plg. angl. drain water — rus. Openupocannas eoda Vunp ci. Matyt, su reikšme „filtruoti“ susijęs drenuojantis smėlis: Labai svarbu užtikrinti gerą gruntinio ir atmosferinio vandens nutekėjimą iš drenuojančio smėlio pasluoksnio ir skiriamosios juostos M ir T 1977 7 49—50. Panašiai perkeltine prasme drenuoti pavartojamas humoristikoje: Vysto- me melioraciją, <...> Prie baro drenuojam konjaką visi, Kol tampam... sausi Valaitis L. Kelmai ir kelmučiai. — V., 1973, p. 41—42. Angl. drain viena reikšmių yra „(drenažo) griovys“: agricultural drain — ocywumu- meabHas Kanaesa, opera T vip ci (kitur ir — ocywumenviiaa karnaea, Openanenas mpy- 6a). Lietuvių kalboje drena griovio nereiškia, bet moksliniuose apiblidinimuose pasa- koma panašiai, pvz.: Paprasčiausias drenažas yra atviras griovys, < ...> Kel 129 (net pleonasti¥kai pabrėžiant — atviras griovys). Be abejo, drain tik šitokią reikšmę būtų ir turėjusi (ją būtų gavusi ir drena, jeigu tik ji būtų buvusi reikalinga, — juk turime griovį), jeigu ne drenažo tobulejimas. Grioviai užslenka, todėl imta juos tvirtinti — 54 krauti į juos akmenis, dėti kartis, tašelius, žabus ir jų ryšulius, lietuviškai vadinamus Zabinys MelŽ, DZ,, Zabinis TŽ 1969, žabynas AŽŪŽ (DZ, — „žabų miškas, krū- mai“), tarptautiškai — fasina®, o kadangi ir tokie užpildytieji grioviai skaido lauką, užima žemę, pradėta juos ir užpilti žemėmis su drenuojančio smėlio posluoksniu**. Paskui vandens nutekėjimui gerinti atsirado vamzdžiai, išsyk mediniai — lentiniai, rąstiniai (su išgręžta ar išfrezuota kiauryme), paskui moliniai, paskiau betoniniai, galiausiai guminiai (rubber drain — guminis drenažo vamzdis AŽŪŽ) ir plastma- siniai. Tada ir kalboje atsirado reikalas skirti sausinimo griovį — (open) ditch (ir to ditch „kasti griovį“ ir „sausinti grioviais“) ir požeminį sausinimo vandentakį: drain pipe — Openancnaa mpyba, plg. ir pipe drainage — mpybuamulii Openane (taip pat pipeline — mpybonposoo, piping — 3. mpy6onposo0, kaip water-pipe | water piping, water-line — eodonpoeod) ir drainage tube — Openaxcnaa mpyéa, plg. ir tube drainage — mpybuameiii openaxc T'map ci, taip pat drainage way | drainageway — Opena ir net drain canal — Openadcuwiii Kanaan; Opena T'map ci. Lietuvoje sausinimas platesnį masta įgavo, matyt, tada, kai vyraujantis sausi- nimo vandentakio tipas buvo požeminis vamzdinis. Todėl liet. drena yra „požemi- nis kanalas (vamzdis) gruntiniam vandeniui nuvesti arba jo lygiui pažeminti“ TŽ 1969. Nors kartais pasakoma ir apibendrintai požeminiai takai — drenos Dirv mel 26, tačiau paprastai turima omenyje vamzdinė drena Saus 200, MelŽ, ŽŪŽ (plg. drenažo vamzdis MelZ), vamzdinis drenažas MelŽ, ŽŪŽ, PolŽ ar tiesiog keraminių (molio) vamzdžių drenažas PolŽ. Tobulėjant sausinimui ir technikai, priartėta prie gamtos — atsirado ir nevamzdinių požeminių sausinimo vandenta- kių. Jie irgi vadinami drenomis. Tokia yra kurminė drena — „Specialiu (kurminiu) plūgu tam tikrame gylyje padarytas nustatyto diametro drenuojantis urvelis, 29 Fašina < vok. Faschine < lot. fascina „žabų ryšulys“, plg. lot. dgsk. fasces „diržu suriš- ti virbų ryšulėliai su kirviu viduryje — romėnų magistratų titulo ženklai, kuriuos nešdavo jų priekyje Zygiuojantys liktoriai; fascijos“, plg. anat. fascija „raištis“ [< lot. fascia „raištis“ < fasciare „(ap)rišti“), bot. fasciacija „Stiebo ar šakų sujuostėjimas, suplokš- tėjimas“, informatikos terminas — informacijos palydovas ir dažnai jos pakaitas fascina- cija ( < lot. fascinatio ,suzavéjimas, užbūrimas, užkerėjimas, užkalbėjimas“; medicinoje fascinacija — „visiškas snaudimas (hipnozė)“ MedicŽ) bei jo priešybė kontrfascinacija Šreideris J. Ženklų sistemų logika (Semiotikos elementai). — V., 1976, p. 71; fašizmas ( < ital. fascismo < fascio „sąjunga“ < „ryšulys“). Anglų kalboje, be fascine, vartojami ir fagot Tunp cn, dažniau reiškiantis „žabų kūlelis kurui“ ( < ital. fagotto „ryšulys“, plg. fagotas „medinis pučiamasis instrumentas su dvigubu vamzdžiu“), kidding Tunp cn, bavin (bavin drainage — fašinų drenažas AŽŪŽ). 40 Žinoma, kiekviena drenažo rūšis turi tam tikrų privalumų ir naudojama diferencijuotai, neatsisakant ir senesnių. Pvz.: Degto molio vamzdžiai naudojami mineralinių ir durpi- nių dirvožemių drenavimui Mel 52. Fašinų arba palaidų žabų drenažas naudojamas daugiausia durpynuose Mel 53. Akmenų drenažas <...>. <...>. <...>, <...> yra atsparus šalčiui ir neužauga šaknimis, todėl gerai tinka sodų, parkų ir šaltiniuotų vietų nusausinimui Mel 54, Kambarinėje (vazoninėje) gėlininkystėje drenuojama dar kitaip, pvz.: Indo dugne padaromas drenažas iš medžio anglies gabaliukų Abramova E. Kak- tusai mėgėjo kolekcijoje. — V., 1973, p. 18. Drenažinės léksteliy skylutės uždengiamos šukėmis, ant jų dedami medžio anglies gabalėliai ir vėl suskaldytos šukės, o iš viršaus užpilama paruošta žemė ten pat, p. 23. <...> drenažas iš nesijotos žemės Gėlių auginimo vadovas. — V., 1971, p. 170, 55 panašus į kurmio išrausiamą“ MelŽ (taip pat PolZ ir ZUZ; ŽŪŽ ir kurminis kana- las) ir kurminis drenažas MelŽ, Saus 234, 239, plg. latv. kurmju drena ir kurmjalu drenaža Lauk teh vard, angl. mole drain — rus. kKpomoeas Odpena, KpomosuHa (ir molehill — kpomosuna, mole — 3. kpomosuna, net crotovine — Kpomoeuna) Tuxnp ci, rus. Kpomosoit Openanie MelZ. Urvelis vartojamas ne tik kurminei dre- nai apibūdinti, bet kartais ir kaip jos sinonimas, pvz.: Aurminés drenos (urveliai) Saus 200, Dirv mel 34. Dirv mel 34 jos ir rausiamos, nors čia pat rašoma: Kurminiu pligu <...> padaromas urvelis. Kurminis plūgas „padargas kurminéms drenoms prakasti“ (! — J. K.) MelZ (keistas ir kurminis ėjimas bei jo aiškinimas — „Sspecia- laus (kurminio) plūgo praėjimas per drenuojama plotą; <...>“) vadinamas ir drenaZinis plūgas „plūgas kurminiam drenažui išvesti“ MelŽ bei kurminio drenažo plūgas. Prie jo primontuojamas dreneris — „kūrminio drenažo plūgo darbo orga- nas, kuriuo padaromi žemėje urveliai vandeniui nutekėti“ Melž. Lietuviškai drene- ris vadinamas kurmintuvas, pvz.: Kurmintuvas (dreneris) primontuotas prie plūgo Pav saus 51. Kurmintuvas pritvirtintas prie penkiavagio plūgo antrojo kor- puso Mel 79. Kurmintuvu padarytas urvelis Mel 53. Jis tvirtinamas prie kurminio peilio „kūrminio drenažo plūgo peilis, skirtas drenai reikiamame gylyje padaryti“ MelŽ. Kurminio drenažo rūšis yra armeninis drenažas: Negilus kurminis drenažas, taikomas ne kaip hidromelioracijos, o kaip agromelioracijos priemonė, vadinamas armeninis drenažas PPMel 111. Yra dar ir kurminis raižymas (kurminimas) — „poarmenininiame sluoksnyje planingas dirbtinių nustatyto diametro urvelių išvedimas“ (! — J. K.) MelŽ (rus. xpomosanue — angl. moling Tump cn), atliekamas padargu, vadinamu kurminis raiZytuvas (kurmintuvas) — „įrankis dir- voZemio kurminiam raizymui atlikti“ MelZ (rus. xpomosameas, mawuna 01s xKpomoeozo Openaxca — angl. moling machine Tunp cn). Nors Cia kalbama apie urvelių padarymą, plg. ir kurminis urvelis ,kurminiu raizytuvu (kurmintuvu) pa- darytas urvelis“ MelZ (rus. kxpomosuna, reiškiantis, beje, ir kurmiarausis), tačiau žodžių raiZymas, raiZytuvas semantika, taip pat raiZytuvo aiškinimas „mejreBa- TeJIb — raižymo įrankis, raižiklis; plg. kurminis raižytuvas“ Melž leidžia manyti, kad vadinamasis kurminimas yra artimas ar net identiškas terminui plyšinė drena — wenesasn Opena „dirvožemyje (grunte) padarytas plyšys, skirtas sausinimo tikslams“ MelŽ ir plyšinis drenažas Saus 237, padaromas diskine arba sraigtine mašina“!. “1 Visa tai reikia turėti omenyje galutinai sprendžiant įdomų ir išradingą A. Kučinskaitės pa- siūlymą kurminimą, kurmintuvą keisti urvinimu, urvintuvu (žr. išn. 24). Tokį keitimą sun- kintų ir šių terminų motyvacija: jos tarptautiškumas ir tam tikras gyvumas bei liaudiškas asociatyvus akivaizdumas, taip pat emocinis, ekspresinis pobūdis, anaiptol nesvetimas ir terminijai, tiksliau nomenklatūrai (apie tai žr. [Ipoxoposa B. H. Akryajisbikbie npobie- MBI COBDpEMEHHOH pyCcCeKOH JieKcHKOJIOTHH, — M., 1973,c.48; Apsymansau 9. P. O Hero - TODBIX 3aKOHOMEPHOCTSAX B NOAGOpE BKBHBAJIEHTOB K TEDMHHAM, OOpa3OBAHHbIM JIEKCHKO- CeMAHTHUECKHM CIIOCOGOoM,. — B kKH.: Pycckuit s351K. Borpochi TEOpHH H MeTOHHKH. Epe- Ba, 1976, c. 135—136. Bent jau kurminé drena, kurminis drenažas, nekalbant apie kurminį plūgą ir peilį, atrodo net tikslesni nei urvinis, -ė. Prie jų gražiai šliejasi kurminis urvelis. Todėl ir priimant urvinimą bei urvintuvą reikėtų juos determinuoti pažyminiu kurminis. Rusų kalboje yra 6ezmpyO6noitė Openamc Stow tech, bet toks terminas gali reikš- ti tiek bendrą kurminio ir plyšinio drenažo sąvoką, tiek akmenų, karčių, tašelių, žabų, fašinų drenažą, tiek abi šias grupes kartu. Yra ir kombinuotas drenažas — komMOunupoeannoiū Openane — „vamzdžių drenažas derinyje su kurminiu drenažu arba kurminimu“ MelŽ (taip pat Mel 54— 55, Saus 239). Rus. xombunuposanuwiii Openanmc Stow tech aiškinamas kaip pože- minio ir vertikaliojo drenažo derinys. Kurmintuvas, arba kurminis urvintuvas, naudojamas ir plastmasinių vamzdžių drenažui įrengti: Plastmasinis drenažas gali būti įrengiamas tranšėjiniu ir betranšėji- diu būdu. <...> betranšėjiniu (= netranšėjiniu) būdu vamzdžiai įtraukiami į kurmin- tuvu padarytą urvelį Mel 53. Beje, kurminio drenažo darymas irgi priklauso prie netranšėjinio*?, Drenų klojimo (arba universali drenų klojimo ir kurminiu drenų darymo) mašina rusiškai vadinama Opexamcep Slow tech, OpexoykKnaduur — latv. drenu licėjs Lauk teh vard. Lietuviškai būtų drenuotuvas, drenų klotuvas. Vadinasi, lietuvių kalboje visai neseniai drenos reikšmė prasiplėtė. Ji prilygs- ta rus. dpena reikšmei — „IOJ3eMHEIH HCKYCCTB. BOAOTOK (TpyGa, CKBaxHHA, HOJIOCTL) <...>“ Ilojmmrex ci, „NIOJ36MHbIĖ HCKYCCTB. BOJoOTOK (TpyGa, mo- aocth)“ bC9, VIII 496, nors nurodoma ne tik mpybuamsie ir nosocmmusie (kpomosvie, wWeneebie) Openoi, bet ir c 3anosnumessmu (2pasuiinvie, Gauunnbie) ten pat. Taigi čia jau priartėjama prie angl. drain reikšmės, kuri yra dar pla- tesnė — apima ne tik „griovį“, bet ir „kanalizacijos vamzdį“ (plg. drain — „channel carrying off liguid, artificial conduit for water, sewage, etc. <...>“ The Con- cise Oxford Dictionary ... by E. McIntosh), plg. angl. drainage „kanalizacija“, nors yra ir canalisation „kanalizacija“ (taip pat „kanalizavimas — dujų, elektros laidų skirstomojo tinklo išvedžiojimas“) ir „kanalų įrengimas“ bei „kanalų sistema“. 3. Drenažas it sausinimas Siaurėjant ar platėjant drenos sąvokai, atitinkamai kito ir liet. drena, rus. Opeka reikšmės apimtis, o angl. drain liko pastovus ir talpus terminas. Tas pat pasakyti- na ir apie drenažą. Štai kaip šios sąvokos (ir termino reikšmės) raida atsispindi rusy enciklopedijoje. [Jpenaxnc — 1) ocymenue, 2) cmcreMa KaHaB H TDYG6, HPOJIOKEHHBIX [JIS OCYIIKH TpyHTOB H IOYB, 3) B TeXHHYECKOM JIATEpaType — CIIOCOO OCYLICHHS MyTeM NPOKJaJAKH Ha HEK-pOoif TIJIyOHHe MOA IOBEPXHOCTHIO B3eMJIH CHCTEMbI TI'OHYAPHBIX, JEPEBSHHBIX H Ip. TpyO <...> HIM ycTpoifcTBO TpaHIIe#, 3aMOJHIAEMBIX BOJONPOHHIAEMBIM MaTepHaloM (KaMEHb, XBOPOCT) OHI CeJIbXO3 CII; — „CETb HOJ3eMHBIX TPYO (Apem)“, nors ,,ape- HaXkHasi CETb MOXET BKJIIOUAaTb B ces H OTKDLITbIE KAaHAJIbi“ BCI, XV. Po 20 metų BCI; VIII Odpenanic ceavckoxosaiicmeennvix semenn apibūdinamas kaip ,,cmo- ** Kad parašoma: <...> drenuojamas plotas nėra ištisai padengiamas dreny tinklu, jos klojamos tik reikalingiausiose vietose (žemės paviršiaus įdubimuose) Mel 56, nereikėtų manyti, jog čia yra koks antžeminis drenažas — tai tik paprasto dalyko „paden- gimas“ mokslišku žodžių „tinklu“. 57 cob OCYymeHHA 3eMeJIb IPH IIOMOLNIH IIO/Į3€MHbIX HCKYCCTB. BOJOTOKOB — JIpeH“, todėl ir klasifikuojamas kaip nod3emnbiū, specialiai pažymint, kad „3a rpanuueir (CIA, BemukoOpuranus) mox JĮ. moHUMarOT 000i BHA OcynIeHHa“. Anglų kalboje drainage (kaip ir drain) reikšmė kartu su sąvokos raida nesikai- čiojo. Savaime suprantama, kad kitaip ir būti negalėjo, juk drainage — tai sausi- nimas. Sąvokos raidą ir sistemą atspindi rūšinių terminų sistema, sudaroma su kva- lifikaciniais determinantais: open (cut) drain — omkpbimas Opena ir blind drain — 3aKpoimas Opena Tunp cn, open (cut) drainage — omxpeuimulii Openane ir blind drainage — 1. sakpeimuiii Opename (2. Geccmounviii Openannc) | closed drainage — sakpeimulit Openaxc | covered drainage — 3axpwuimvlii Openaxc ( # indirect drai- nage — ckpwimuiii Openaxc) Tump cn, surface drainage — paviršinis drenažas AŽŪŽ ir subsurface drainage — 3axkpuimuiii Opewadc [plg. subsurface irrigation | subi- rrigation — nodnou6eennoe opowenue, subterranean irrigation — nodzemroe opowe- Hie, pring. broad irrigation — noeepxnocmnoe opouienue (ir surface irrigation — drėkinimas pavir§iniais vandenimis AZUZ) | subdrain — 3axpeimsiii Opename (ir subdrainage — požeminis drenažas AZUZ) | underdrainage — 3axpwimeiti Openadw (ir uždaras drenažas AZUZ), internal soil drainage — enympunoueennbiii Operas Tuop cn. Kaip matome, verstiniuose žodynuose angl. drainage visur — dpernaxc (ir om- xpwimutil), drenažas (ir paviršinis). Žinoma, tai tėra dosniy autorių vertiniai, Zodyn- žodžiai, o ne gyvi terminai, kaip ir PolZ paviršinis drenažas, „Anglų — lietuvių kalbų žodyno“ (V., 1975) ditch vertimas — 2) drenuoti dirvą atvirais grioviais ar Ar- mand 50 ypač svarbu pereiti nuo atviro drenažo prie uždaro. Anglų kalboje yra tik drainage, o lietuvių kalboje į jį atitinka du terminai: drenažas ir sausinimas: Drėg- mės perteklių iš sausinamų plotų galima pašalinti juos drenuojant arba nuvedant iš jų vandenį grioviais, vagomis (paviršinis sausinimas) Pav saus 6. Drenavimas yra tik sausinimas drenažu, o drenažas — sausinimo būdas, pašalinant drėgmės per- teklių (uždarais) vandens takais (pvz., vamzdžiais) MelŽ. Etimologiškai žiūrint, pirmasis apibrėžimas yra pleonastiškas (paslėptoji tautologija), prilygstąs sausini- mas sausinimu, Oo antrasis-— per siauras, tolygus tik uždaro drenažo sąvokai. MelŽ apie ją ir sakoma: „kartais taip apskritai vadinamas drenažas“. O atviras drenažas MelŽ aiškinamas — 1. „drenažas, kurio tranšėja iki pat viršaus užpildoma vande- niui laidžia medžiaga (pvz., skalda)“; 2. „kartais (retai) taip vadinamas sausinimas 48 Paskutinį kartą susiduriant su tikrai dažna anglų kalbos hidrologijos terminijos polionimija ir polisemija (žr. dar išn. 5, 19, 37), reikia padaryti ir išlygą. Nors šitai nelaikoma tobulybe, bet nėra ir koks išimtinis (gal tik dažnesnis) anglų terminijos trūkumas. Toks nukrypimas yra visiškai reguliarus. „VjieajrsHbrit“ TEDMHH HOJDKEH ObITb OJIHO3HAUHbIM, HO HA NPAKTH- Ke HAOJIKOJIAIOTCA ĮIOBOJILHO HacThle CJIY4AH NOOJIKCEMHH BHYTDH OJIHOŽH TEDMHHOCHCTEMEI, OMOHHMHH MEXJIY TEDMHHOCHCTEMAMH, CHHOHHMHHKH, KOTOpas HE BCEr;la MOXET OLITL cBeJIeHa K ĮYOJIETHOCTH, 3MONMOHAJILHO-IKCIOPECHBHON OTMEYEHHOCTH <...>“ — sako E. Arzumanjanas (Ap3yMaxsan D. P. Min. veik., p. 135). OI. Volnina tiesiai sako: ,,On- HOH H3 OcoGOeHHoCcTeit HayJHOH TEDMHHOJIOTHH SBJISeTCA monucemus (Bona una H. B. O cneumduke BaygžEoro craig. — B KH.: SI3bIK H CTHJIL Hay4HON JiaTepaTypsI. Teope- TH4ECKHE H IIpHKJIAJIHGIC npobnemsl. M., 1977, c. 26), nors pripažįsta, kad tekste siekiama monosemantizmo (ten pat, p. 32). grioviais“. Tačiau iš tikrųjų pirmoji reikšmė nėra visai tiksli (= drenažas | sausini- mas su atviru užpildu), be to, nebe aktuali, tik istorinė, o antrąja reikšme paprastai vartojamas ne atviras drenažas, o (paviršinis) sausinimas (grioviais). Atviras ir pa- viršinis drenažas, kaip jau minėta, nėra gy as terminas. Latvių kalboje drenažo si- nonimu vartojamas ne uždaras drenažas, o uždaras sausinimas — drenūža, segtū no- susinūšana Lauk teh vard. Rūšinių terminų (hiponimų) (uždaras) drenažas ir sausinimas (grioviais) (skiria- mas paviršinis nusausinimas „Žemės paviršiuje esančio vandens pašalinimas“ ir dug- ninis nusausinimas „durpyno nusausinimas visu durpių klodo storiu“ MelŽ) gimi- ninis pavadinimas (hiperonimas) yra sausinimas: Sausinimo sistemos gali būti atviros, uždaros ir mišrios** Mel 50, plg. atviras nusausinimo tinklas — atvirų nusausinimo griovių sistema MelŽ, uždaras nusausinimo tinklas — drenažo sistema®® MelŽ, arba uždaras (dengtas) nusausinimo tinklas — drenažas Saus 170. Logiškai bet kurios sausinimo sistemos vandentakis turėtų būti sausintuvas, tačiau praktiškai atviro- joje sistemoje — sausinime yra griovys, o uždarojoje — drenaže — drena, o gimininis sausintuvas retkarčiais pavartojamas tik kaip apibūdinimas: Sausinant grioviais, sausintuvai yra atviri grioveliai, o drenažo sistemoje jie yra uždari (drenos) Dirv mel 18 (stilius ir logika nekomentuojami...) arba kaip sisteminis žodynų terminas: atviras sausintuvas „sausintuvas griovys“ ir uždaras sausintuvas „sausintuvas drena“, taip pat drenažo sausintuvas | drenažinis sausintuvas MelŽ arba atviras sausintuvas ir drenažinis sausintuvas ŽŪŽ. Praktiškai" sausintuvas dažniausiai vartojamas hie- rarchiškai žemiausio sausinimo tinklo elemento reikšme. Aukštesnis yra rinktu- vas, O drenažo tinkle prie tarptautinio drenažo taikosi kolektorius, nors MelŽ ir rinktuvui bando teikti sisteminę gimininio termino reikšmę: vandens rinktuvas „griovys ar drena, kur iš sausintuvų surenka vandenį“: griovys-rinktuvas ir dre- nažinis kolektorius žr. drenažo rinktuvas | drenažinis rinktuvas. Skiriasi ir aukš- čiausio tinklo elemento pavadinimai — nuvestuvas ir nutekamasis | nuvedamasis kanalas || požeminis surenkamasis kanalas, taip pat nehierarchiniai pavadinimai — gaudytuvas ir gaudančioji drena. Taigi žodžių etimologija ir sąvokų raida aiškiausiai rodo, kaip atsirado ši ba- la. Pirmykštė angl. drainage reikšmė yra „sausinimas“, o drain — „sausinimo van- dentakis“. Tačiau „griovys“ (drain, griovys) > „griovys su užpildu“ (drain) > „už- daras griovys su užpildu“ (drain) > „uždaras griovys su vamzdžiu“ ir ,urvelis® (drain, drena), o „sausinimas“ (drainage, sausinimas) > „uždaras sausinimas“ (drainage, drenažas). Taigi lietuvių, kaip ir rusų, kalbos terminų sistema yra komp- likuota, susidvejinusi — joje egzistuoja griovys ir. drena, sausinimas ir drenažas, be to, desinonimizuotų sinonimų junginys — pleonazmas (paslėptoji, arba etimolo- ginė, tautologija) sausinimas drenažu. Reikia manyti, kad tai yra bendra skolinan- *4 Be jau anksčiau minėto kombinuoto drenažo keletas ypatingesnių būdų yra kelių ir geležin- kelių tiesyboje: drenažas po šoniniais kelio grioviais Kel 129, 132, pokiuvetinis drenažas Gelžkel 28 (rusų kalboje yra ne tik nodxiosemnsū Openane, bet ir npuxiosemusiii Openaie Stow tech). 5 Tačiau pats drenažas yra sisteminis ir nesisteminis MelŽ, taigi išeitų ir nesisteminio drenažo sistema. 59 čiųsi kalbų leksinės ir semantinės struktūros ypatybė, skirianti jas nuo skolinančių kalbų. Komplikacija gimdo komplikaciją. Ją reikėtų pavadinti tiesiog paradoksine — drenažo reikšmei siaurėjant, drenos reikšmė platėja: „sausinimo vandentakis“ > „melioracijos vandentakis“. Atsiranda nenatūralūs, dirbtiniai antonimų junginiai, vadinamieji oksimoronai, arba pažyminio ir pažymimojo žodžio priešprieša (lot. contradictio in adiecto) drėkinimo drena MelŽ, ŽŪŽ, drėkinamoji drena PolŽ. Pri- durmui išplečiama ir siaurareikšmio drenažo apimtis — atsiranda drenažinis drė- kinimas ZUZ, drėkinamasis drenažo šliuzavimas Saus 264 (semantiškai tai kitas ti- pas nei vėdinamasis drenažas MelŽ). Etimologiškai žiūrint, išeitų drėkinimo sausin- tuvas, sausinamasis drėkinimas. Tai savaime, gaivališkai atsiradę oksimoronai, ne tokie, kaip sąmoningi, pilni gilios prasmės poetizmai skambanti tyla, kartus džiaug- smas, saldus skausmas ar sąmojingi paradoksai iškalbingas tylėjimas, vieša pa- slaptis**. Skolintų reiškinių įvardijimas visada yra keblesnis nei savų. Pereinamųjų reiš- kinių pavadinimas dar komplikuotesnis. Kol visos parduotuvės buvo aptarnauja- mosios, jas parduotuvėmis, krautuvėmis tevadinome, kai ėmė prekybos forma keistis, atsirado savitarnos parduotuvė (bet aptarnaujamosios parduotuvės neprasimanėme, nors tokia forma tebeegzistuoja). Kol visur buvo pardavinėjama iš lentynų, buvo tie- siog prekyba, kai ėmėm pirktis ir iš dėžių, atsirado konteinerinė prekyba (nors anto- nimo lentyniné prekyba nesusikūrėme). Tačiau kai šios naujovės visur įsigalės, savi- tarnos parduotuvė ir konteinerinė prekyba neteks prasmės — vėl bus (jei tik mūsų kalbos jausmas neatbuks) tik parduotuvė ir prekyba. Taip ir sausinime. Tik kai nebeliks griovių — o jų tikrai neliks?" — iškils ne sausinimo ir drenažo skyrimo, o 46 Minėti oksimoroniniai terminai juoba pavojingi, kad plinta — ir, be abejo, įsigalės — sau- sinimo-drėkinimo sistemos Saus 266, tai yra abipusio (o ne dvigubo, kaip Armand 59, T 1978 70 1) drėgmės reguliavimo sistemos. Jau dabar vienas drėkinimo sistemos elementų yra sausinimo tinklas — tai grioviai arba drenažas, kurio paskirtis — nuvesti vandens pertek- lių iš drėkinamo ploto, baigus drėkinimą ar liūčių metu Mel 141. Čia Drėkintuvai sujungti su drena Mel 165. Prastesni yra: Podirvinis drėkinimas <...> kurminėmis drenomis Mel 164. Pigiausia drėkintuvams medžiaga — paprasti 5 ar 7,5 cm skersmens drenažo vamzdžiai Drėk 148. Visiška nesąmonė yra: <...> lietingomis dienomis drėkintuvai pakeičia sausintuvus Drėk 148 (= drėkintuvai veikia kaip sausintuvai). Čia atsisklei- džia angl. pipe, tube, conduit pranašumas prieš drain, drena. 47 Gaila, kad prasidėjęs griovių vertimas požeminiais vandentakiais imtas vadinti netiksliai. Pvz.: <...> grioviai tapo rimtu kliuviniu. <...> griovių priežiūra pasidarė savotiška naš- ta: <...> Tad ir kilo sumanymas <...> rengti uždarus kanalus T 1976 267 2. Paprastai griovius kanalizuoja melioratoriai ten pat. Mūsų kolektyvas taip pat kanalizuoja griovius, įrengdamas didelio skersmens rinktuvus T 1976 268 2. Tačiau čia kalbama ne apie griovio pavertimą kanalu (o jei būtų kanalas, kanalą verstume kanalu?!), tai yra vandentakio dydžio keitimą, bet apie vandentakio pjūvio formos keitimą — atviro paver- timą uždaru. Kanalizuoti, be to, reiškia „įrengti kanalizaciją“, o čia turime lyg ir dre- nizaciją. Labai keistas, visiškai nedisciplinuotas ir šitoks rašymas: Grioviai — po žeme (žinutės pavadinimas) T 1977 239 1. <...> pradėta kanalizuoti atvirus melioracinius griovius. Raseinių melioratoriai po žeme čia yra „paslėpę“ beveik 5 kilometrus griovių ten pat. Dabar kasmet po žeme paslepiame po šimtą kilometrų griovių Šv 1978 6 5. Bandoma šiam reikalui vartoti ir žodį užversti, pvz.: <...> planuojame užversti visus jų sinonimijos ir gal konkurencijos klausimas (nelikus melioracijoje griovio, drena gali stiprinti drenažo pozicijas). Į balą kritęs, sausas nekelsi. Tačiau kelti reikia, balą sausinti irgi, nelaukiant kol neliks griovių ir sausinimo sistema išsidvejins. Žinoma, tai pirmiausia specia- listų, o ne kalbininkų reikalas. Iškeltus prieštaravimus ir paradoksus galima jveik- ti dviem būdais. Radikalus, tačiau turbūt nerealus būtų jų pašalinimas — drenažą ir sausinimą vartoti sinonimiškai. Tada rūšinių terminų opozicija būtų sisteminė: uždaras — atviras — mišrus drenažas | sausinimas kaip ir sausinimo sistemos de- rintysi su drėkinimo sistema — podirvinis drėkinimas MelZ | požeminis drėkinimas PolZ — paviršinis drėkinimas MelZ, PolŽ bei dengta žr. uždara drėkinimo sistema — atvira drėkinimo sistema MelŽ. Populiariai galėtų būti ir vamzdinis sausinimas (vam- zdynu) ir griovinis sausinimas (griovynu). Taip pasitvarkius, greta drenos reikėtų ir sausintuvo. Tikresnis kitas prieštaravimų įveikimo būdas — žinoti juos, nuodugniai pažinti jų atsiradimo istoriją ir priežastis. Tai gali padėti protingai pasitvarkyti — galbūt atsisakyti minėtų oksimoroninių terminų, saugotis kitokių stiliaus nepap- rastybių, o ypač — vengti panašių ydų ateityje. 4. Ne melioracinis drenažas Kadangi drenažo etimologinė reikšmė yra „nuleidimas“, šio termino semanti- ka ir vartojimo sfera išeina už melioracijos ribų. Drenažas yra ne tik vandens ir ne tik skysčių nuleidimas ar nutekėjimas. Geologijoje vartojamas klodo drenavimas „procesas, kai nafta išteka iš klodo į jį atvėrusį gręžinį“ TŽ 1969. Mašininkystėje drenažu vadinama garotiekio dehi- dratacija (Openupoeanue naponposoda Slow tech). Erozijos ciklas anglų kalbos terminijoje yra ne tik erosion cycle, bet ir drainage cycle Tunp cn. Chemijoje drena- Zas — ,katodiné požeminių įrenginių apsauga nuo korozijos“ ChZ. Plačiai drenažas (ir drenas MedicZ) vartojamas medicinoje (lot. umoris deduc- tio): žaizdos drenažas, plaučių drenažas, aktyvusis drenažas, sifoninis drenažas (pleuri- tui gydyti). Vokiečių kalboje čia yra nebe Entwdsserung („sausinimas“, „kanaliza- cija“, „dehidratacija“), o Drainage (Drčinage). atvirus melioracijos griovius MG 1976 10 6. Tačiau tai labai netikslu — juk visai ką kita reiškia užversta drenažo tranšėja Hidrogeol 269 (plg. ir drenažo tranšėjų užbertuvas, bul- dozerio verstuvas 'T 1976 76 1). Rašoma ir kanalą užlyginti | užversti | užberti, pvz.: Šiuo metu, <...>, melioraciniai kanalai užlyginami ir pakeičiami (= verčiami) didelio diametro uždarais vamzdynais, <...>. Erozinių procesų suintensyvėjimui užverstų kanalų vietose išvengti LH MMTI parengtos atitinkamos priemonės MG 19744 11. <...> kanalai užberiami ir vietoj jų tiesiami požeminiai vandentakiai T 1980 43 4. Labai netikslu: priešingai, pirma kanale klojamas vamzdynas, paskui jis užverčiamas, uzlyginamas. Ir tai jokia kanalizacija: kanalai čia virsta požeminiais vamzdynais, o ne kanalais. Tiksliau yra: užversti, sudėjus betoninius vamzdžius Šv 1978 6 5 arba pakeisti griovius vamzdžiais M ir G 1978 9 14. Be minėtos griovių (ir kanalų) drenizacijos, galėtų tikti ir grioviadanga, plg: dengta žr. uždara drėkinimo sistema — drėkinimo sistema, kai vanduo į drėkinimo plotą atveda- mas ir paskirstomas dengtais vandens takais (pvz., vamzdžiais) MelZ, ir grioviakasė. 61 Yra ir dujų drenažas. Kalnakasyboje tai — metano pašalinimas, demetaniza- cija (Openanic memana Stow tech), aviacijoje — apskritai deaeracija (Openanic Stow tech). Tolimiausia pirmykštei reikšme drenažas vartojamas elektrotechnikoje, pvz.: current drainage — 2. nompeGmenue moka; 3. omdaua moka; 4. ymeuka moka Mensaukosa M. M.,, CMupuos HM. II. Aurjio-pyccknit CJIOBapb mo 3JIEKTpO- XHMHH H KOppo3HH. M., 1976; drain — 2. sxcnayamayuonneiii mok paspada, pedxcum paspada (TanbBaHHYECKOTO 5JIeMeHTa); 3. nompebaenue moka ten pat ir o1eKmpu- weckull openadc — drenaz elektryczny urzqdzeri podziemnych Stow tech, Openu- posanue moka — odprowadzanie prądu, drenowanie prądu Stow tech. Angl. drain taip pat turi reikšmę „(krašto turto; lėšų; jėgų) eikvojimas; (svei- katos) alinimas“ [prieSingai, pranc. drainer — „kaupti, užgrobti (kapitalus)“]ir posakį brain drain — smegenų nutekėjimas (dėl šios reikšmės plg. : Iš Lietuvos išeivybė — emigracija nutekino visą ketvirtą dalį sveikojo, jaunojo kraujo). Liet. drenuoti metaforinė vartosena labai nauja ir negausi, pvz.: Kažkas yra pasakęs, jog ambicija išdrenuoja visus kitus jausmus, kaip alkoholis — vitamino B komplek- są iš organizmo L ir M 197599, Dar 1932 m. Prahos lingvistikos būrelio, kalbos kultūrai padėjusio tvirčiau- sius teorinius pamatus, nariai B. Havranekas ir V. Matezijus visų savo bendramin- čių vardu rašė: „Lingvistikos teorija labai paveikiai remia terminijos kūrimą, ir ši- tas darbas yra be galo“**. Terminų semantikos tyrimui teorija ypač svarbi. Pradinio etapo struktūrinėje lingvistikoje, kai buvo tik kuriamas ir metodas ir jis bandomas elementariausių struktūrų pavyzdžiu (fonologija), semantikai nelikdavo nei laiko, nei jėgų, neretai jos vaidmuo būdavo tyčia menkinamas ar net ignoruojamas (pa- vyzdžiui, amerikiečių deskriptyvizmo). Paskutiniaisiais metais padėtis keičiasi į gėra. Jau 1963 m. V. Ivanovas straipsnyje „Kai kurios šiuolaikinės kalbotyros prob- temos“ tarp septynių penktąja nurodė reikšmės aprašymą. Reikšmės tyrinėjimas pasaulinėje kalbotyroje vis atkakliau keliamas į pagrindinio kalbos analizės užda- vinio padėtį. Tam bus turėję reikšmės ir bendrosios (filosofinės) bei loginės seman- tikos ieškojimai. Nebegalima žaisti slėpynių su reikšme ir kalbos struktūras tyrinėti, nepaisant semantikos problemų, — sako R. Jakobsonas straipsnyje „Žodinis (kal- binis) bendravimas“ (1972). Gyvybinga semantikos struktūros teorija būtina bendra- jai kalbos teorijai, — knygoje „Reikšmė ir kalbos struktūra“ (rus. k. 1975) tvirtina V. Čeifas. Reikšmės problema dabar yra bendra mokslinė, — mano V. Koducho- vas. XII tarptautinio lingvistų kongreso dalyvis V. Mažiulis teigia: aktualiausia problema kongrese buvo semantika. Tačiau ne vienas Dž. Lajenzas mano, kad kol kas niekas nepateikė patenkinamos ir protingos semantikos teorijos. Semantikos tyrinėjimams būdinga metodų įvairovė. Jau randasi ir struktūrinė semantika. Kom- ponentinė analizė taikoma net etimologijoje. Struktūriškai bandoma grįsti seniai sukurtą lauko teoriją. Apskritai įsivyrauja semasiologinis, o ne onomasiologinis požiūris į kalbą (ir ypač leksiką). Jį remia ir palengva besiplėtojanti senokai prasi- * Allgemeine Grundsūtze der Sprachkultur. — In: Grundlagen der Sprachkultur. Beitrige der Prager Linguistik zur Sprachtheorie und Sprachpflege. Berlin, 1976, TI. 1, S. 84. 62 dėjusios ideografinės (semantinės) leksikografijos teorija ir praktika. Semantikos renesansą stiprina ir lingvistinės tipologijos atgimimas (matyt, irgi stimuliuotas struktūrinės kalbotyros pasiekimų). Labai pagyvėjus domėjimuisi nominacija (įvar- dijimu), jos motyvacija (įvardijimo pagrindimu, įprasminimu ir perprasminimu), vidine žodžio forma, realijų ir žodžių santykiu, šie klausimai gvildenami platesniu ir bendresniu pagrindu: tiriama leksinių ir semantinių grupuočių (vienoje kalboje ar keliose, net artimai negiminiškose kalbose) motyvacija, ieškoma jos tipologijos — universalijų, analogijų ir specifikos. Šie klausimai ne tik teoriškai gyvybiškai aktu- alūs terminologijai kaip leksikologijos daliai ir vienai svarbiausių kalbos ateities lėmėjų. Vaisingai, ypač gausiuose (rusų, latvių, lietuvių) liaudies terminijos ty- rinėjimuose (kokybe tikrai pralenkiančiuose mokslo ir technikos terminologiją), panaudojama kritiškai įvertinta patirtis Žodžių ir daiktų (Worter und Sachen) mokyklos (H. Šuchardtas, R. Meringeris ir kt.), sukūrusios sintetinį metodą — ne gretinamąjį, o kryžminį kalbos ir etnografijos, istorijos, archeologijos faktų aiš- kinimą, lygiagretų etimologinį (tradiciniu, klasikiniu šaknies arba etimono rekons- trukcijos supratimu) ir istorinį bei kultūrinį tyrinėjimą, siejusios Žodžio istoriją su žodžio geografija (izopragmų gretinimas su izoglosomis), ištobulinusios dvi ono- masiologijos operacijas — žodžio kūrimo (daikto įvardijimo priežasčių ieškojimas) ir žodžio vartosenos (tolesnio semantinio žodžio likimo pasekimas) tyrimą“*?. Tiesa, daiktus reiškiantys — vadinamieji denotatiniai (onomasiologiniai) žodžiai sudaro žodyno marginaliją, kaičiausią jos dalį (reliktai, archaizmai, etnografizmai, istoriz- mai, dialektizmai, neologizmai), dabar perspektyvesni ir vaisingesni designatinės (semasiologinės) leksikos, ilgaamžių, daugiaprasmių, universalių mazginių (kerti- nių) kultūros žodžių (SchlūBelworter, kirouessie cosa) tyrinėjimai (E. Benvenis- tas, R. Budagovas)*?. Tačiau nomenklatūra sudaro didelę terminijos dalį, ir jos tyrinėjimo metodologija bei teorija yra neatidėliotinas uždavinys. Terminų reikšmių ir prasmių, jų atspalvių ir kitimų aiškinimas labai keblus, bet būtinas. Jis labai aktualus praktiškai. Prieš pusšimtį metų A. Pieškovskis ra- šė: „Aš prašau prisiminti, kiek laiko mūsų ginčuose eikvojama tiesai tikrai išaiš- kinti ir kiek žodiniams nesusipratimams išsiaiškinti, susitarti, ką reiškia žodžiai <...> — ir skaitytojas sutiks su manimi, kad supratimo sunkūmai yra būtinas kultūringo literatūrinio kalbėjimo palydovas... Laukiniai tiesiog „šneka“, o mes vis norim ką nors pasakyti. Kiekvienas visiškai supranta tik savo paties kalbą“. Iš to ir atsirado visa filologija. Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos autorius Danielius Kleinas daugiau kaip prieš tris amžius įžvalgiai pastebėjo: „Būtent, 4* Tasamc B. II. K Bonpocy Mecra H 3HauHMOCTH HanpaPJ)IeKHHA ,,C0Ba H BEI B HCTODHH JIMHTBHCTHKH. — B xH.: PoManckoe H repManckoe s3biko3HaHHe. — Munck, 1977, Bb. 7, c. 105—106, 108—109, 50 Trečiosios kartos (prancūzų) struktūralizmas (K. Levi-Strosas, R. Bartas, Ž. Lakanas, M. Fuko) eina dar toliau — savo mokslo metodologijoje žodžiui užkrauna 3 funkcijas— pažini- mo objekto, pažinimo pagrindimo (metodo), pažinimo priemonės (žr. AeTonomosa A. C. GunocogdaerHe IrHpoOJIiEeMLI CTpyKTYpHOTO aHajiHM3a B ryMaHHTapHbIX Haykax. — M., 1977, c. 243, Tai — lingvocentrizmas, kalbos, kaip „betarpiškos minties tikrovės“ (K. Marksas), vaidmens pervertinimas, „Ženklinis fetišizmas“, kultūros kalbinio simbolinio aspekto ab- soliutizacija (Zr. ten pat, p. 251—232), 63 reikia, kad žodžių supratimas ir dailus sudėjimas būtų pirmesnis už daiktų paži- nimą ir vartojimą. Ir kiek dėl žodžių klystama, tiek ir paties dalyko nustojama; <...>. Dėl žodžių mes turime iš anksto susitarti, o tada dar lengvesnis ir laimin- gesnis, be daužymosi į uolas, be sudužimo pavojaus, bus būsimasis plaukimas per šį vandenyną“. Čia bandyta tikslinti mažą to plaukimo kurso atkarpėlę. Ji yra sudėtingesnė negu iš karto atrodė. „Kiekvienos mokslo šakos terminijai būdingas pagrindinis prieštaravimas — prieštaravimas tarp sisteminio terminijos pobūdžio ir jos forma- vimosi istoriškumo. Terminų sistema atspindi mokslo sąvokų sistemą. Kaip tik tai ir daro terminiją sisteminę. Bet mokslo raida, nauji atradimai keičia seną sąvokų sistemą, mokslo sąvokos įgyja naujų santykių. Sąvokos apimtis, jos pobūdis kinta, o žodžiai pavadinimai kurį laiką lieka nekitę. Tai verčia kisti seną terminų sistemą, atsirasti senų ir naujų terminų neatitikimui“*?, Tai matyti ir iš straipsnio kompozi- cijos. Dalykinės jungtys vienur tyčia kartojamos, kitur, priešingai, ir labai stengian- tis jos liko plonos ir ištemptos, nors šiaip tikros. Čia neįmanoma pasiekti liniji- nės kompozicijos, ji veikiau primena hidrografinį tinklą su vingiuotomis tėkmėmis, vorupėmis ir slenksčiais. Terminijos ydos gali pasirodyti truputį perdėtos. Tačiau šituo norėta tik jas paryškinti, padaryti suprantamesnes, o ne didesnes. Tik taip, rodos, įmanoma siekti jos taisymo ir tobulinimo. Pagrindinių melioracijos terminų sistemos raidos (vidinės, intralingvistinės ir tarptautinės, interlingvistinės) analizė leidžia daryti ir vieną bendresnę termino- logijos teorijos išvadą: terminologija, nors specifinė leksikologijos šaka, nors spe- cialiai tvarkoma, paklūsta bendriesiems semantikos dėsniams, neišvengia polise- mijos, sinonimijos, pleonazmų, oksimoronų ir kitų tikrų ir tariamų ydų. Trumpos išvados 1. Melioracija yra tarptautinis žodis, bet kai kuriose kalbose įprastine jo reikš- me „pagrindinis žemės gerinimas“ vartojami kiti internacionalizmai (pranc. boni- fication, amėlioration...), ju vertiniai (angl. betterment) arba visai kiti terminai (angl. reclamation, improvement...). Visi jie ir daugiareikšmiai. Į šią atvirą terminų sistemą bejeina nauji nariai: trečias žodis nuo lotyniško supletyvinio būdvardžio bonus, melior, optimus — optimizacija ir antonimai deterioracija ir pejorizacija. 2. Melioracija yra universalus terminas, vartojamas ir daugelyje kitų sričių — kalbotyroje, filosofijoje, žuvininkystėje, miškininkystėje, klimatologijoje, ekologijoje. 3. Žemės ūkio melioracijos sąvoka ir terminas yra talpaus turinio. Net kai kurie jos komponentai vartojami su pažyminiu melioracinis — arimas, tręšimas. Pag- rindinės melioracijos rūšys yra sausinimas (ir drenažas) ir drėkinimas | irigacija. 4. Melioracijos rūšių visumai reikšti be reikalo vartojama daugiskaita (be to, nenuosekliai). ** Murxosuau B. A. O cjioBape HoBoH JIKHTBHCTH4eCKOH TepMHHOJIOTHH. — B kH.: JiunrBu- CTH4eCKAaA TEDMHHOJIOTHA HM NpHKJIaJIHas TONOHOMACTHKAa. M., 1964, c. 33. 5. Melioracija turi ir lietuvišką vertinį gerinimas, bet jis nėra visiškai adekvatus, terminiškas ir gyvybingas. 6. Melioracijos ir jos hiponimų sausinimas, drėkinimas vartosena turi funkci- nių trūkumų (pleonazmai, hiperonimo vartojimas vietoj hiponimų). Juo terminas universalesnis ir neapibrėžtesnis, juo auktualesnis ir dažnesnis, juo daugiau jo var- tojimo klaidų. 7. Drenažo ir sausinimo skyrimas nėra prigimtinis, o tik istoriškai susiklostęs ir tradiciškai palaikomas. 8. Drenažas (drenavimas) yra dirbtinis ir natūralusis, arba gamtinis (ir drena- vimasis, nutekėjimas, taip pat sausumas). Gamtinio drenažo priešybė yra maitini- mas (drėkinimas, taip pat šlapumas). 9. Drena yra dirbtinio drenažo vandentakis: anglų kalboje (drain) — bet koks, lietuvių (ir rusų) — tik požeminis dengtas. Šis skirtumas atsirado dėl to, kad sausi- nimas, plitęs iš Anglijos, Lietuvoje platesniu mastu įsigalėjo tada, kai vyraujantis sausinimo vandentakio tipas buvo nebe griovys, o požeminis vamzdis (ar vamzde- lių linija). 10. Panašus ir drenažo sąvokos susiaurėjimas: angl. drainage yra bet koks sausinimas, liet. drenažas — uždaras požeminis sausinimas, o atviras — tiesiog sausinimas arba sausinimas grioviais (pastarasis terminas gimdo antonimą sausini- mas drenažu). Gimininių ir rūšinių terminų sistema lietuvių kalboje yra komplikuo- ta ir logiškai ne be priekaištų (yra pleonazmų). 11. Iš to atsirado tikras paradoksas: drenažo sąvokai susiaurėjus, drenos reikš- mė praplatėjo: „sausinimo (požeminis) vandentakis“ — „(požeminis) melioracijos vandentakis“, pvz.: drėkinimo drena. Greta šio oksimorono atsiranda net drenaži- ‘nis drėkinimas. 12. Šitas sistemos susidvejinimas išnyks, kai melioracijoje nebeliks griovių. Bet tada iškils sausinimo ir drenažo sinonimijos, tiksliau sakant, dubletiškumo ir jų kon- kurencijos klausimas. Griovius pakeitus drenomis, gali nugalėti drenažas. Dėl tos pačios priežasties sunku bus atsikratyti ir drėkinimo drenos, drenažinio drėkinimo. Sykį prarastas tobulumas sunkiai atgaunamas. Sutrumpinimai Agr — Agronomijos pagrindai. — V., 1973. Armand — Armandas D. Mums ir anūkams. — V., 1967. Augal — Dereškevičius K., Subačienė A., Tuminas A. Augalininkystė. — V., 1972. Autekel — Autokeliai ir jų eksploatacija / Red. E. Palšaitis. — V., 1954. AŽŪŽ — Anglų lietuvių kalbų žemės ūkio terminų žodynas / Sudarė D. Čeponienė, R. Gelūnienė, J. Kazė- nas, R. Kelbauskienė (atsak. redaktorė). — V., 1977, Bendr mišk — Kolpikovas M. Bendroji miškininkystė. — K., 1948. BC3; XV — Bonemas Coserckas OJOuumximomemus. Man. 2.—M., T. 15, 1952. 3. 1019 65 BCD, VIII BŽ I ir II ChZ Dirv mel Drék DZ, DZ, OK reorp Ekspl DHHO CelbX03 CII Eroz Galv Gelzkel GeogrZ GeolZ I'mop cn Gyv anat Gyvul Hidrogeol Hidrogeol pagr Hidrolog Hidromet vard Kel KomT Krast „KV Lauk teh vard LF III Liet Lir M LKŽ LKŽ K LTE I MedicŽ MedŽ 66 Bonsmas Coserckas Oamaxnonenas. Max. 3. — M., 1. 8, 1972. Rusų lietuvių kalbų žodynas / Paruošė V. Baronas, V. Galinis. — V., 1967, t. 1 ir 2. Daukšas K. Chemijos žodynas. — V., 1960. Čeičys J. Dirvožemių melioracija. — V., 1951. Dirsė A., Ziberskas J. Drėkinimas. — V., 1967. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. — V., 1954. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. — V., 1972. AnaesB S. E. DKOHOMHEKO-Ireorpadu3seckas1 TEDMHHO- noras, — M., 1977. Astrauskas J. ir kt. Mašinų-traktorių parko eksp- loatacija. — V., 1972. DRINKKIIONEJIMIELeCKHĖ CEJILCKOXOBSHCTBERHLIHO CIIOBADL- cnpaBOuHHK (kpatkmii). — M., 1959. Visockis O. Dirvožemių erozija. — V., 1971. Galvydis J. Kodėl ir kaip žmonės pradėjo tikėti? — V., 1978. Aksionovas I., Sujazovas I. Vadovėlis TSR Są- jungos geležinkelių techninės eksploatacijos taisyklėms studijuoti. — V., 1955. Agapovas S., Sokolovas S., Tichomirovas D. Geografijos žodynas. — K., 1972. Gudelis V. Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas. — V., 1956. Aurjio-pycckužū THHDpOJIOTH3eCKHH — CJIOBApb. — M., 1966. Pabijanskas A. Žemės ūkio gyvulių anatomija. — V., 1967. Gyvulininkystės pagrindai. — V., 1952. Kinderis Z. Hidrogeologija ir grezyba. — V., 1974. Juodkazis V. Pabaltijo hidrogeologijos pagrindai. — V., 1979, Poška A. Hidrologija ir hidrometrija. — V., 1976. Hidrometeorologijas terminu vardnica. — Riga, 1976. Lukošiūnas S. ir kt. Kelių tiesimas. — V., 1972, t. 2. Komjaunimo tiesa. Basalykas A. Lietuvos TSR kraštovaizdis, — V., 1977. Kalba Vilnius. Lauksaimniecibas tehnikas terminu vardnica. — Ri- ga, 1974, Lietuvos TSR flora. — V., 1961, t. 3. Žemės ūkio kultūrų lietinimas. — V.; 1972. Literatūra ir menas. Lietuvių kalbos žodynas. — V., 1956—1978, t. 1—11 (ir jo santrumpos). Lietuvių kalbos žodyno kartoteka. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. — V., 1976, t. 1. Medicinos terminų žodynas. — V., 1980. Aiškinamasis medienos apdirbimo terminų žodynas- V., 1971. Mel Mel gr MelŽ MetŽ MG Mir G Mir T Mišk kult MLTE II PolZ PPMel SA Saus Slow tech CCPIIA StomatZ Si "Ši kal Sv ™ TZ 1936 TZ 1951 TZ 1969 Vad Vand 0k 3 Dirsė A., Kinderis Z., Tumas R., UrbonasR Žemės ūkio melioracijos. — V., 1971. Sileika V. Melioraciniai grioviai. — V., 1968. Čeičys J. Melioracijos terminų žodynas. — V., 1960. Mikalajūnas M. Rusų- lietuvių kalbų meteorolo- gijos terminų žodynas. — V., 1975. Mūsų gamta. Mokslas ir gyvenimas. Mokslas ir technika. Zaborovskis E. Miškų kultūros. — V., 1954. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. — V., 1968. t. 2. Nemunas. Naujos knygos. Pergalė. Gražys J. Paviršinis laukų sausinimas. — V., 1963. Čugunovas L. Pievininkystė. — V., 1952. Petkevičius A., Rimkus K. Pievininkystė. — V., 1972. Tonkūnas J., Kadžiulis L. Pievos ir ganyklos. — V., 1966. IMomaTexamyeckuii c1noBapsL. — M., 1976. Rusy—lietuviy kalbų politechninis žodynas / Redak- ciné kolegija: A. Novodvorskis (pirmininkas), L. Kumpikas, J. Mikuckas, J. Stanaitis, S. Vasauskas, J. Vidmantas. — V., 1959. Šileika V. Primirkusių plotų melioracija. — V., 1956, Sveikatos apsauga. Čeižys J. Žemės ūkio melioracijos. Sausinimas. — V., 1965. Wielki stownik techniczny rosyjsko-polski. — War- szawa— Mocxsa, 1973. Cin0oBapb COBDEeMEHHOrfO PYCCKOTO JIHTEPATYPHOrO S53bI- Ka. — M—JL, 1948—1965, 1. 1—17. Stomatologinis lotyny— lietuviy—rusu kalbų žodynas/ Parengė S. Čepulis. — Lietuvos TSR stomatologų. darbai, 1976, t. 7, p. 185—235. Šluota. „Šluotos kalendorius“ 1978. Švyturys. Tiesa. Tarybinė moteris (P — Pagrandukas). Martyšiovas F. Kaspinas B. Kolūkių tvenkininės žuvivaisos technika. — V., 1953. Tarptautinių žodžių žodynas. — Klaipėda, 1936. Tarptautinių žodžių žodynas. — V., 1951 Tarptautinių žodžių žodynas. — V., 1969. Ivanauskas T. Vadovas jaunajam sodininkui— dar- žininkui. — V., 1969. Ramanauskas K. Vandens ūkio ekonomika. — V., 1971. 67 Vas — Šniukas D., Šiekštelė A. Žalioji tėviškės vasara. — V., 1977. Vid lig — Gelšteinas E., Zeleninas V. Vidaus ligų specia- ; lioji patologija ir terapija. — V., 1952. Žem kult — Vasinauskas P. Žemiių kultūrinimas. — V., 1969. Žmog anat — Pavilonis S., Stropus R., Tamašauskas K., Urbonas A. Žmogaus anatomija. — V., 1972. Z0 — Žemės ūkis. ŽŪVand — Kusta A., Kustienė R., Matulis J. Žemės ūkio vandentieka. — V., 1977. Z0Z — Anskaitis V., Kilas M. Rusų-— lietuvių kalbų žemės ūkio terminų žodynas. — V., 1971. Skaitmuo po santrumpos reiškia puslapį, du skaitmenys — tomą ar numerį ir puslapį. MELIORACIJA, DRENAŽAS, IRIGACIJA: KAJIbKM, CHHOHHMbI H THITOHUMBI (AEPTbI MCTOPHH, CHCTEMbI H VIIOTPEBJIEHHS) Pe310M€e Uccnenopanne Goraroi JHTOBCKON MEJIKODpaTHBHOH H CMexXHOH JHTEDPATYPHI, TEDMHHOJIO- THYCCKHX H OOMEJIATEDATYDHLIX CJIOBAapeli MO3BOASAET CJIeJIATb CJIeJyIONIHe KPATKHE JIAHTBHCTH- YEeCKHE BbIBOJIBI: 1. JIar. melioracija „Mejnnopaima“ SBISETCS HHTEepHAlLHOHAJILHELIM CJIOBOM, HO B HEKOTOPAIX SBLIKAX B OOLIKHOBEHHOM ETO 3HAUSHHH „KODEHHOC YVYJIyJIneHHe 3eMeJIb“ VYrIOTpeOJISIOTCA JIpyrHe HHTEDpHAIKHOHAJIH3MEI (Op. bonification, amėlioration...), BX Xanbku (aur. betterment...) BIH COB- ceM HHEBIE TepMuEEI (aur. reclamation, improvement...). Bce OEM He JHIIEHBI TaKXKe€ MHOTO3HA4Y- HOCTH. B 3TY OTKDBITYIO CHCTEMY TEDMHHOB Ha4YHMHAIOT BXOJIHTb HOBBIC WICHBI: TPEThE COBO OT JIATHHCKOTO CYNIUICTHBHOTO INPHJIATATENILHOTO 6onus, melior, optimus — onmumusayus Vi Tep- MHHBI-aHTOHHMEI Oemepuopayus Hi neiopusayus. 2. Meauopayus SBNSETCS YHHBEPCAIGHBIM TEPMHHOM, YNOTPEOIMIOMAMCA BO MHOTHX JIpy- THX OOJIACTSX — B JIMHIBHCTHKE, OHJIOCOOHH, PpLIOOJIOBCTBE, JIECOBOJICTBE, KJIHMATOJIOTHH, 3KO- JIOTHH. 3. IlonarHe H TEDMHH CetbCKOxXO0J3AŪcmeeHHan Meauopayus obnanaeT EMKAM COJiepxaHHeM. Įlaxe HEKOTOpBIE ETO KOMIOHEHTEbI VIIOTDEOJISIOTCA C OnpejieJIeHHeM Meduopamu6hbil, -aA, -00 — naxoma, ydo6penue, OcHOBHbIe BHJIbI Meauopayuu — ocymenue (Hi Opekanic) i opoiwmenue | uppuzayus. 4. Jljia BLIDAX€HHS;A COBOKYITHOCTH BHJIOB meauopayuu Oe3 HanobrocTH YNOTpeOJICTCSA MHO- KECTBEHHOE 4KCIIO (IPHTOM HE IOOCJIEJOBATEJILHO), 5. Jlar. melioracija AMeeT u CBOIO KaJILKY gerinimas „YyJniyumenue“, HO OHa He COBCeM AJjįe- KBATHA, TEDMHHOJIOTH4UHA H XKH3HECTIOCOOHA. 6. B ynorpebnenun nar. melioracija m ero TAnOHHMOB sausinimas „Ocymenmne“, drėkinimas „OponmeHmne“ BCTpe4aIOTCA (DVYHKIMOHAJILHbICE HENOCTATKH (IJICOHa3MbI, YVNIOTpeOJIEHHe runepo- HAMA BMECTO THIJOHHMOB). UeM TEDMHH VHHBEpCAJILHES, HeONpeIe/iCHHee H akTyalbHee, TeM GOJIL- me OMAUOOK B ero ynorpebiennu. 7. Pasnmuenue 3HAYEHHAN Openadca VU OCYWMEHUA HE SBNACTCS eCTeCTBEHHBIM, OHO JIMINb HCTO- PHYECKH CJIOXHBINECCA H TPaOHIHOHHO TOINEPKUBAEMOE. 8. Hpenaxc (Openuposanue) GuiBaeT WCKYCCTBEHHBIM HM €CTECTBEHHBIM (TaKxe cmok). AHTO- HUM ecmecmeenno2o openaxca — numanue (pejikO YEAANCHEHUE). 9. Jpena — BONOTOK MCKYCCTBEHHOTO JpEHAXa: B aHrimiickom s3bike (drain) — nroboi, B JIATOBCKOM (H DpyCCKOM) — TOJIbKO NOI3EMHBIM 3aKpHITHIA. ITO pa3/MYHE BO3HHKIO MOTOMY, YTO OCYIICHHE, PACIPOCTPAHMBINEECH H3 Anrjiun, B JIATBE YKOpeHHJIOCb TOTHa, Korza mnpeoGna- JIAIOILIHM THOM OCYIIHTENILHOrO BOJIOTOKA Oba yXe He KaHaBa, a Moa3eMHas Tpyda (HJIH JIMHHUA TpyO0Kx). 68 10, CxoxHM 06pa30M NPOH3ONLIO H CYXEHHe NOHSTHA npeKaxa: aHrJI. drainage — moboe OocynIeHnue, JIMT. drenažas — 3aKphiTOe NMOA3EMHOE OCyIICHHE, a OTKDbITOS — NpocTO sausinimas »OCYIIEHHE MIM sausinimas grioviais „oOcymemue KaHaBaMnu“ (nociiejmmHŪ TepMHH HOPOKAAET AHTOHMM sausinimas drenazu „ocymenmne apeHaxoM“). CHCTEMA BHIOBBIX H POJOBBIX TEPMHHOB B JIHTOBCKOM A3BIKE CTPAaeT OCJIOXHEeHHeM H JIOTH4eCKH HeGe3ynpeuHa (MMeeT MECTO IUIEOHA3M). 11. Orcitojia BO3HHKAeT HACTOAMMY NAPALOKC: MOHATHE openadca cyxaeTca, a 3HaueHHe Ope- Hbl DACHIHPACTCA: „OCYLIMTeJIbHbIĖ (OO/3eMHEIŪ) BOJIOTOK“ — ,,(HON3eMHBIH) MEJIKMOpATHBHEIH BOJIOTOK“, HANID.: 0pocumenb5nan opera. Hapamy € tum OKCIOMODOHOM BO3HHKAET Jiaxe Openancenoe opowmenue. 12. Takoe ygiBoeHHe CHCTEMBI HCYE3HET, KOIMa B MeJIHuOpaliuH He CTaHeT KaHmaB. Ho Torma BO3HHKHET BONDpOC CHHOHHMHH, TO4HCECS AYOICTHOCTH H KOHKYDEHLMH OCVIIEHUA Ki dpenaxca. Tlpu 3dMCHE KaHaB JIDEeHAMH MOXeT H00euTs dpenaxc. I10 TOM Ke camo npHuHHe TpyaHo GyjieT u3ba- BHTLCS H OT 0pocumesroi Opens, OPeHANCHO20 opouenusn,