„Melioracija“, „drenažas“, „irigacija“: vertiniai, sinonimai ir hiponimai

LIETUVIŲ KALBOS SPECIALIOJI LEKSIKA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXII (1983) J. KLIMAVIČIUS MELIORACIJA, DRENAŽAS, IRIGACIJA: VERTINIAI, SINONIMAI IR HIPONIMAI (Istorijos, sistemos ir vartosenos bruožai) I. Melioracija 1. Melioracijos kilmė ir istorija Melioracija yra sena kaip ir agrikultūra (lietuviškai ir naujoviškai tariant, žemdirbystė) — visos kultūros (dvasios ir kūno, arba fizinės, — iki kultūrizmo, dvasinės — iki pat akultūros, antikultūros, kontrkultūros ir materialinės — iki akvakultūros ir marikultūros) ir visokių kultūrų (žemės ūkio — grūdinių, ankštinių ir kt. monokultūrų ir polikultūrų, miško, mikroorganizmų, audinių kultūrų, t.y. eksplantacijos, taip pat akvakultūrų) pradžia ir pamatas. Pats žodis yra gerokai naujesnis. Vėl. lot. (pirmiausia Justiniano kodekse) melioratio yra susijęs su būdvardžio bonus aukštesniojo laipsnio supletyvine (kitakamiene) forma melior „geresnis“ (jai gimine ir liet. milžinas), vadinasi, reiškia „gerinimas — darymas geresnio“. Prancūzų kalboje nuo 1421 m. egzistuoja (iki XVII a. retas) amélioration (améliorer < sen. pranc. ameillorer < lot. ad- ir pranc. meilleur), tačiau šio žodžio reikšmėmis „pagerinimas“ ir „žemės ūkio melioracija“ nuo 1584 m. vartojamas ir su nelyginamojo laipsnio būdvardžiu bon „geras“ susijusio veiksmažodžio bonifier „gerinti“¹ vedinys bonification (išeitų „gerinimas — darymas gero“, taigi šis terminų skirtumas veikiausiai yra susijęs su reikšmių niuansais), reiškiantis ir „bonifikacija — tam tikras priedas prie kainos už kokybę, tai yra prie kainis (tiesioginė), arba nuokainis (atvirkštinė)“ (nuo XIX a. pabaigos), „premijinė priemoka, premijiniai“, sport. „papildomi taškai ar premijinis laikas (laiko nuoskaita)“ (plg. améliorer sinonimo amender reikšmes „imti delspinigus“, „pigti“ ir amender sinonimo alléger reikšmę „mažinti mokesčius“²). Katras šiųdviejų terminų „melioracijos“ reikš- 1 Pranc. améliorer reiškia ir „tręšti“ (améliorer une terre — patręšti žemę). Jo ir bonifier (bei abonir) sinonimo amender kita reikšmė irgi yra „fertiliser“, tai yra „tręšti“ (tręšti trąšomis — engraisser, mėšlu — fumer, pūdiniu — composter, plg. kompostas), taip pat „šerti, penėti“ ir „riebėti, tukti“ (dėl semantikos plg. fosfatinės trąšos ir pašariniai fosfatai, pašariniai priedai fosfatinių trąšų pavidalu, trąšos maitina žemę, riebi žemė, tauki žolė), o jo vedinio amendement „tręšimas“ daugiskaitos amendements reikšmė „melioracija“ rodo semantinę „melioracijos“ sąsają su „tręšimu“, kuris dabar tėra vienas jos elementų (plg. terminus melioracinis tręšimas Piev₂ 107, žaliosios trąšos MelŽ: pranc. plantes améliorantes „sideratai“, drėkinimo patręšiamasis veikimas). Rus. удобрять „tręšti: добрый „geras“ (plg. etimologinį homonimą удобрять „делать добрым, приводить в доброе расположение духа“ СССРЯ XVI). 2 Pranc. bonification ir bonificateur „melioratorius“ giminės yra tarptautiniai žodžiai bonitetas (miško, augaviečių, medynų, dirvų, klimato), tai yra gerumas — rūšis, kokybė, vertė (bet skiriama, pavyzdžiui, medynų bonitetai, arba bonitetų klasės, ir prekinės vertės klasės), 26 me normiškesnis, mūsų leksikografija nesutaria. Vartojami jiedu kiek ir kitose kalbose (vok. Bonifikation, lenk. amelioracja), bet labai bendra „gerinimo“ ar „gerėjimo“ reikšme. Išsiskiria tik vok. Amelioration, bet irgi įprastesnis yra Melioration (Bodenmelioration) arba vertiniai Bodenverbesserung, Wiederherstellung, Wiedergewinnung. Anglų kalboje yra melioration ir amelioration [soil(a)melioration – dirvų melioracija, agricultural amelioration – žemės ūkio melioracija, agromelioracija, nors pastaroji angliškai yra ir soil conservation, o conservation – ir „(gamtos) apsauga“, amer. „draustinis“, conservatory – „šiltnamis“], bet jie dažniau reiškia ne „žemės ūkio melioraciją“, o apskritai „gerinimas, gerėjimas“. „Žemės ūkio melioracijos“ reikšmę paprastai vartojami: reikšmės vertinys betterment (of land) (betterment irgi turi reikšmę „gerėjimas, gerinimas“, taip pat „tobulinimas“, net „modernizacija“, „nekilnojamojo turto kainos padidinimas“) ir svetimkilniai vediniai – improvement³ of land / of soil arba land / soil improvement (< improve „gerinti, tobulinti“ < norman. pranc. emprouer „arti, kasti, kultivuoti, naudoti“ < sen. pranc. en- ir prou „naudoti“ < vēl. lot. prōde „naudingas“); land reclamation (< reclaim „išarti; išplėsti; melioruoti; utilizuoti; sunaudoti“ < vid. angl. reclamen „atšaukti“ < sen. pranc. reclamer < lot. reclāmāre < re- ir clāmāre „šaukti“), reiškiantis ir „sausinimas“ bei „plėšinių išplėšimas“ (ir reclaiming, o reclaiming of land – „žemių melioracija“⁴); rečiau soil amendment (< amend „gerėti, gerinti, bonitavimas (miško, medžioklės plotų, žemių, dirbamųjų žemių, žemės ūkio naudmenų, gyvulių, galvijų, avių, vilnų), arba (į)vertinimas T 1977 73 2, taip pat agrobotinavimas M ir G 1977 1 11, bonituotojas, arba (į)vertintojas toliau – bonusas, bonistika, bona, bonifr atrai, bonvivanas; beneficija [lenk. ir benefaktor, beneficencija, angl. ir benefication „(i)so-drinimas“, o beneficial insects – naudingi vabzdžiai AŽŪŽ], beneficijantas (vok. ir Benefiziat), benefisas, benefisantas, benedikcija, benediktinai, benediktinas, Benediktas, Benigna Bonaventūras ir Bonifacas (angl. Boniface prk. „smuklininkas“). Angliškai bonitavimas / (i)vertinimas yra judge (beje, jis reiškia ir „teisėjas“, „žinovas“, „ekspertas“, „arbitras“) ir valuation, reiškiantis ir „įkainojimas“, „taksacija“, plg. tarptautinius valvacija, evalvacija, devalvacija, revalvacija, valiuta, valorizacija, revalorizacija, …; toliau – ekvivalentas, valentingumas, ambivalencija, invalidas, revalidacija, rekonvalescentas, Valent(in)as, Valerija. Taksacija, taksavimas angliškai yra estimate survey (taip pat įkainojimas, įvertinimas) AŽŪŽ. Kartais taksuoti ir vertinti pleonastiškai derinama, pvz.: <…> įvertinti <…> taksacinius miško rodiklius MG 1977 6 18. Medynų taksacinių rodiklių vertinimas MG 1977 6 19. Aspektinės lietuvių kalbos veiksmažodžio galimybės gerai atskleidžia for-ma nuvertėti: <…> XX amžiaus pradžioje nuvertėjusi sidabrą, kaip pinigų metalą, pradėjo keisti auksas T 1977 146 3. 3 Iš čia Amerikos lietuvių imprūmentas, imprūvinimas „pagerinimas, patobulinimas“ knygoje: Margeris A. Amerikos lietuviai ir angliškųjų skolinių žodynas. – Chicago, 1956. 4 Angl. reclaim reiškia ir „taisyti; atkurti, atstatyti“, „morališkai taisyti, atgrąžinti“, „civilizuoti“, „jaukinti“, o reclame – „meno kūryba arba veikla, teikianti blogą vardą, nešlovę“. Reklamos reikšme „pagarsinimo ir publikos, vartotojų, pirkėjų patraukimo priemonės“ vartojama nebe reclame, o publicity (šnekantis į rusų kalbą amerikoniškajam Rostovo slengu, reklama k aičiojama наблцити, žr. Ф. Филлин, Ф. П. Сок или друзья, обсужива-ние или сервис? – В кн.: Теория языка. Англистика. Кельтология. М., 1976, с. 153), menk. reikšme „triukšmingas kieno ar ko nors populiarinimas“ – sensation, racket, ballyhoo, „skelbimo, plakato“ reikšme – advertisement, (bill-)poster; placard. Reklamuoti reikšmę „populiarinti reklamos priemonėmis“ atitinka to advertise, (amer.) to publicize, o „pareikšti reklamaciją“ – to make reclamation, to make a claim (žr. Англо-русский и русско-английский словарь „ложных друзей переводчика“. Под общим руководством Акуленко В. В. – М., 1969). 27 taisyti“ < pranc. amender < lot. ē(m)endāre „taisyti, gerinti“ < ex- ir mendum / menda „trūkumas, kli autis; klaida, apsirikimas“), reiškiantis ir „tręšimas“ bei „meliorantas“ (taip pat „ydų šalinimas, taisymas; pataisa“ ir kt.); (land)development (< develop „naudoti žemę“, „vystyti(s), plėsti(s)“ < pranc. développer „vystyti“ < sen. pranc. desveloper < lot. dis- ir pranc. veloper „apdengti, apsupti, paslėpti“), paprastai reiškiantis „evoliucija, vystymasis, augimas“, taip pat „(veislių) išvedimas“ (plg. ir development engineer „inžinierius melioratorius“). Pavyzdžiui, „Русско-английский политехнический словарь“ (М., 1980) pateikia tokią šių terminų vartoseną: мелиорация – (land)reclamation, amelioration, drainage and irrigation : сельскохозяйственная м. – agricultural reclamation, агротехническая м. – cultivating reclamation, техническая м. – engineering reclamation, биологическая м. – biological reclamation, лесная м. – forest reclamation, химическая м. – chemical reclamation, полная м. – full-scale reclamation, осушительная м. – drainage amelioration, обводнительная м. – irrigation amelioration, водная м. – water amelioration, hydroamelioration, м. почвы – soil development. Daugėjant melioracijos rūšių ir būdų, plečiantis jos objektams (pavyzdžiui, ne tik dirvų, bet ir podirvio melioracija M ir G 1978 9 15, kartais net reljefo ar visos gamtinės aplinkos), gerėjant jos kokybei, randasi ir su lot. bonus aukščiausiojo laipsnio forma optimus „geriausias“ susijęs terminas optimizavimas, atseit, „gerinimas — darymas geriausio“. Pvz.: Visose aukštesnėse žmonių ir gamtos santykių vystymosi pakopose (žemės ūkis, miško ūkis, rekreacija, urbanistinis ūkis), įrengiant naudmenas, būtinai taikomos įvairios priemonės gamtinėms savybėms gerinti. Gerinimo priemonių sistema vadinama optimizavimu. Pavyzdžiui, laukui įrengti reikia išdeginti mišką, žemę suarti, patręšti, nusausinti ir kt. Krašt 171. Taigi, prisitaikant prie gamtinio landšafto sąlygų, reikia įvairinti naudmenas, naudmenų optimizavimo priemones, gyvenviečių išplanavimą, sodybų formas, pastatų konstrukcijas, kelių trasas ir kt. Šį prisitaikymą siūlome vadinti gamtinės landšaftinės adaptacijos principu Krašt 173. 5 Čia pasireiškia anglų kalbos terminijos yda – daugžodystė, arba polionimija (dėl termino žr. Суперанская А. В. Общая теория имени собственного. – М., 1973, с. 300, 301, 303; vartojamas ir terminas polionomija, žr. Девкин В. Д. Немецкая разговорная лексика. – М., 1973, с. 77), dažniausiai dar susijusi su polisemija. Anglų technikos kalbos daugžodystę pažymi ir jos tyrinėtojas A. Černuchinas [žr. Чернухин А. Е. Интралингвистическая пермеативность английского языка и интеграция терминологических инноваций (Анализ современных трудностей перевода английской технической терминологии). – В кн.: Теория языковой коммуникации и перевода научной и технической литературы. Челябинск, 1974, кн. 2, с. 41]. A. Černuchino nuomone, anglų kalba vienintelė pasaulyje turinti tokį milžinišką permeatyvumą (inovacijų imlumo, skvarbumo, „laidumo“ galią), inovacijų ir jų integracijos galią (žr. ten pat, p. 40). Čia dar galima pridurti, kad ir drėgmės reguliavimas (ar drėkinimas — irrigation) vadinamas kartais ir conditioning [šiaip — „priemonės kondicijai išlaikyti“, „(oro) kondicionavimas“]. Beje, ir prancūzų kalboje, be bonification ir amélioration, vartojamas ir trečias terminas assainissement (taip pat „sveikatinimas“, „asenizacija“), pvz.: assainissement agricole „žemės ūkio melioracija“, „agromelioracija“, reiškianti ir „sausinimas“, pvz.: amélioration par assainissement „sausinamoji melioracija“ [sausinimas – ir assèchement (du sol)]. 28 Taigi šis naujausias optimizavimas (anksčiau buvo tik matematinis) nebepriklauso melioracijos mokslui: Iš šio principo, užtikrinančio ir naudojamų ūkyje landšaftų apsaugą, ateityje turės atsirasti geonika – kuo tobuliausio techninių sistemų priderinimo prie gamtinių sistemų mokslas Krašt 173. Bet ir tai dar ne viskas. Greta terminų bonifikacija, (a)melioracija, optimizacija ekonominėje geografijoje sukurti lyg jų antonimai deterioracija (< lot. dēterus, dēterior, dēterrimus „blogas, menkas“ < de- ir tero „trinu“) ir pejorizacija (< lot. malus, pēior, pessimus „blogas“). Pvz.: В качестве наиболее общего термина для всех процессов, обозначающих ухудшение среды обитания и окружающей среды, предлагается термин детериорация. Этот термин впервые употребил в 1972 г. известный американский эколог Б. Коммонер (<…>) <…>. На русском языке этот термин впервые употреблен в 1973 г. <…> Эк геогр 148. В какой-то мере сопоставим с термином „загрязнение“ термин „разрушение пейзажа“, или пейоризация, т.е. нарушение эстетики среды обитания с отрицательным воздействием на психику людей Эк геогр 149. Skiriama химическая ir визуальная детериорация Эк геогр 151. Šiaip šie žodžiai nėra nauji, tik čia juos bandoma labai rimtai terminizuoti, kartu ir deterioracijos antonimą amelioracija, kaip jau parodyta, irgi visai ne naują: Если же будем принять термин „детериорация“, то закономерным станет введение термина амелиорация (<…>) для обозначения обратных детериорации процессов и мероприятий Эк геогр 150. Taigi šių terminų istorija matga ir nebaigta, jų sistema kaiti ir atvira. Nors Lietuvos melioracijos istorija turi jau per 120 metų, jos pavadinimas pirmą kartą fiksuojamas (forma melijoracija) tik J. Šlapelio „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlyje“ (Tilžė, 1907). 1936 m. ir 1969 m. „Tarptautinių žodžių žodynų“ amelioracija, rodos, tėra vadinamasis žodynžodis, o ne gyvas (ir jau reikalingas) pavadinimas. Melioracija prigijo tik paskutinio pokario metais. Dabar spaudoje minima prieškario Kėdainių melioracijos mokykla ir kultūrtechnikai melioratoriai M ir T 1976 11 44 iš tikrųjų vadinosi aukštesnioji kultūrtechnikos mokykla MLTE II 113 ir kultūrtechnikai MLTE II 552. Tiesa, 1929–1940 m. Kaune ėjo profesinis matininkų ir kultūrtechnikų žurnalas „Žemėtvarka ir melioracija“ MLTE III 904. Pasak J. Skaisgirio, „1938 metais Žemės ūkio ministerijoje buvo organizuotas taip svarbus melioracijos departamentas“ Šv 1977 9 10. O atkūrus Tarybų valdžią 1940 m. Kauno valstybiniame universitete buvo įsteigtas Hidrotechnikos-melioracijos skyrius Statybos fakultete M ir T 1977 9 39. Dabar, kiek pakitus sąvokoms ir ypač pavadinimams, turime net kultūrtechninę melioraciją. Melioratorius6 pradėtas vartoti, rodos, tik tarybiniais metais. Seniau melioracijos darbininkas liaudyje buvo vadinamas zimagōras (zymagōras), simagōras, 6 Kaip okazionalizmas minėtinas ir melioracininkas (Dulaitienė-Glemžaitė E. Kupiškėnų senovė. – V., 1958, p. 32). Pažymėtina, kad panašios agentų poros kartais turi visiškai skirtingas reikšmes, pvz.: akcininkas ir aktorius, ekspedicininkas ir ekspeditorius, eksploa- 29 kartais reiškęs ir „miškakiritys“, „kelmų rovėjas“, „plento darbininkas“, net „atsibastėlis iš svetur“ ir turėjęs neretai pejoratyvinę, o ne melioratyvinę prasmę. Greičiausiai tai skolinys iš rus. tarm. psn. зимогор „valkata, driskius, neturintis pastovaus uždarbio“ ССРЛЯ IV – jo reikšmės motyvacija būtų panaši, kaip liet. žiemkentys, -ė ppr. dgsk. „žieminis javas ar augalas“ (pavyzdžiui, žiemkentis rap- sukas LF III 556) ir „per žiemą laikomas, -a paršas ar kiaulė“ (taip pat perk. žiem- kentės gulbės, žiemkentėlis kuoduotasis vieversys MG 1976 4 24). 2. Melioracijos rūšys. Lingvistinė ir filosofinė melioracija Invariantinė melioracijos reikšmė yra „gerinimas“. Žemės ūkio melioracija tėra dažniausias semantinis variantas. Melioracija ir jos gimines vartojami ir kitų mokslų terminijoje. Pirmiausia minėtina lingvistinė melioracija7. Nors lietuvių kalbotyroje šis terminas dar nėra gyvas, tačiau jo antonimas pejor(iz)azija jau po kiek vartojamas. Aukštinamosios, taurinamosios reikšmės žodis yra melioratyvas, jo antonimas — pejoratyvas (gimininis šių rūšių, taip pat deminutyvo ir augmentatyvo pavadinimas — kvalitatyvas). Dažnesni už šiuos terminus būdvardžiai melioratyvinis, -ė (žodis, reikšmė, priesaga, priešdėlis, afiksas) ir pejoratyvinis, -ė, tai yra menkinamasis, kitaip deterioratyvinis, depreciatyvinis (< lot. de- ir prex, precis „vertė, kaina“)⁸. Prie lingvistinės melioracijos kiek šliejasi – pagal objektą, o ne pobūdį – okazionalizmas teksto melioracija, pvz.: Stiliaus lakoniškumas, iliustracijų vaizdingumas, teksto „melioracija“ ir kitos redagavimo meistriškumo priemonės — štai knygos apimties mažinimo būdai NKn 1977 8 5. Filosofijos istorijoje žinomas meliorizmas (< angl. meliorism) „idealistinė reakcinė buržuazinės visuomenės palaipsnio tobulinimo doktrina“⁹. tacininkas ir eksploatatorius (ką kalbėti jau apie desubstantyvinių agentų ir instrumentų skirtybes, pvz.: kolekcininkas ir kolektorius, reakcininkas ir reaktorius, selekcininkas ir selektorius, ventilacininkas ir ventilatorius). 7 Į kalbotyros terminų žodynus melioracija dar nėra patekusi, tačiau literatūroje vartojama ir nagrinėjama. Pvz.: Под мелиорацией условно понимается „завышение“, под пейорацией „снижение“ <...> (Девкин В. Д. Min. veik., p. 93); мелиорация, или семантическое завышение (Шувалов В. И. Семантические процессы мелиорации. — В кн.: Вопросы немецкой филологии. М., 1975, с. 140); мелиоративные и нейтральные действия (Копыленко М. М. О семантической природе молодёжного жаргона. — В кн. Социально-лингвистические исследования. М., 1976, с. 82). 8 Kai kurie autoriai linkę skirti pejoratyvinius, t.y. negatyvios denotatyvinės reikšmės žodžius, ir depreciatyvinius, t.y. menkinamai konotuotus, stilistiškai nuvertintus neutralios ar pozityvios reikšmės žodžius (plg. Девкин В. Д. Min. veik., p. 93). Angl. depreciation yra ne tik „nuvertinimas“ (deprecation — „smerkimas“), bet ir „amortizacija, susidėvėjimas“. Retkarčiais vartojami pavadinimai respektyvinės ir despektyvinės reikšmės (ar žodžiai). 9 Amer. meliorist reiškia „optimistas“ (angl. optimist). Optimistas, optimizmas yra giminingi lot. bonus aukščiausiojo laipsnio supletyvinei formai optimus „geriausias“, plg. taip pat optimalus (nelaipsniuojamas), optimumas, optimatai — senovės Romos aristokratija (:gr. ἄριστος „geriausias“, plg. arijai : sanskr. ārya), atsispindėjusi nobilių (: lot. nōbilis „kilmingas“, plg. nobilitacija, nobilitetas) interesus. Prognostikai jau prasimane optimistinius ir pesimistinius reikšmių variantus M ir G 1977 1 10. 30 3. Įvairi ne žemės ūkio melioracija Vis dėlto melioracija dažniausia ne lingvistikoje ir filosofijoje, o gamtoje ir ūkyje. Prieš priedami prie įprasčiausios žemės ūkio melioracijos ir melioratorių, peržvelkime kitus retesnius. Jų yra gana apsčiai. Paprasčiausia jų turinį ir prasmę atskleisti ne apibrėžimais (ne visi juos ir turi), o tiesiog vartojimo pavyzdžiais. Štai jie: Užpelkėjusiose žemėse viržiai — gamtos melioratoriai. Siurbdami, ga-rindami vandenį, jie natūraliai sau prasisąvina valdas Kom T 1974 181 4 [Grudzinskas L. Laiškai beržo tošyje. — V., 1976, p. 121 (su apmaudžia korektūros klaida gerindami vandenį)]. Nemažai kalbų tarp gamtininkų kyla dėl vilkų, kaip biologinio melioratoriaus, skaičiaus reguliavimo KV 1976 13 15. O juk lydekos — ypač naudingi biologiniai „melioratoriai“, mintantys menkavertėmis žuvimis T 1976 235 4. Neabejojant gamtos ir biologinių melioratorių prasmingumu, dėl šių konkrečių pavyzdžių reikia pažymėti štai ką. Viržiai veikia yra ne gamtos melioratoriai, o žemės sausintojai. Plėšrūnai — vilkai, lydekos vykdo greičiau biologinę (tiksliau tik zoologinę) selekciją, o ne melioraciją. (Netikslu juos vadinti ir gamtos sanitarais. Tokie yra maitėdžiai, arba nekrofagai, pavyzdžiui, hienos, šakalai, varnos, kai kurie vabalai, apskritai — reducentai. O vilkai, lydekos yra konsumentai.) Ne kiekvienas gerintojas vadinamas melioratoriumi. Reproduktorius (bulius, eržilas, kuilys) gerintojas veislės melioratoriumi netituluojamas. Paukščiai graužikų ir kenkėjų naikintojai atlieka ir natūraliąją atranką, ir derlių gerina, bet dėl to nevadinami nei selekcininkais, nei melioratoriais. Ir populiariajame stiliuje žurnalistams, matyt, reikėtų daugiau pasikliauti įprastiniais žodžiais ir terminais. Kas kita yra žuvys fitofagės (augalėdės), jų veikla, pvz.: <…> plačiakakčiai ir amūrai, misdami augalais, <…>, padeda sėkmingai spręsti dabar labai aktualią biologinio vandenų melioravimo problemą MG 1977 4 23. <…> amūrai naudingi ir vandens baseinui kaip biologiniai melioratoriai T 1979 147 4. <…> žuvís melioratorė T 1977 66 4 [apie baltąjį amūrą, suėdantį kanalų augaliją]. Taigi čia turime gerinimą pačių vandenų, o ne žemės — gerinant vandens režimą. Tai iš tikrųjų yra lyg ir kokia vandenų ichtiomelioracija. Tačiau šiedu skirtingi dalykai kartais neapdairiai painiojami — ir plėšrūnės, pavadinamos vandenų (ar net vandens telkinių) biologiniais melioratoriais T 1978 81 4) biologiniais melioratoriais MG 1975 7 29. Rašoma net apie tvenkinių biologiską melioravimą T 1980 205 4. O juk yra ir dar kitokios reikšmės terminai žuvininkystės, žuvivaisos ir tvenkinių melioracija. Pvz.: Žuvininkai melioracija vadina vandens baseinų ir žuvų laimikų pagerinimą. Kadangi čia taikomi biologiniai metodai, todėl šis darbas ir vadinamas biologine melioracija M ir G 1973 11 28. Tvenkinių ūkyje turi didžiulės reikšmės žuvivaisos melioracija, kurios uždavinys yra atstatyti, palaikyti užsibrėžtame lygyje ir pakelti tvenkinių natūralų žuvų produktyvumą Tvenk 50. Žuvivaisos tvenkinių melioracija Tvenk 50. Tais atvejais, kai tvenkinys visai nuleidžiamas, kelti jo žuvivaisos ypatybes reikia ne tik trąšomis, bet ir atitinkamu tvenkinio daubos meliora- 31 cinių apdirbimų Tvenk 83. Rusų kalboje yra рыбохозяйственная мелиорация, latvių — zivsaimnieciskā meliorācija Hidromet vard. Šias melioracijos rūšis būtų galima vadinti hidrobiologine melioracija. Kita melioracijos rūšių grupė susijusi su mišku arba su mišku ir kartu su žeme. Bandoma ją vadinti agrobiologine melioracija. Melioruojami patys medynai: Miško priežiūros (auklėjamieji)¹⁰ kirtimai kai kada vadinami melioraciniais, t.y. pagerinančiais miško augimą kirtimais, <…> Bendr mišk 427 (tai atitinka angl. improvement cutting felling, rus. улучшающая выборочная вырубка), plg. medyną reikia gerinti MG 1977 6 19. Dažnesnė yra ne medynų, o paties miško melioracija. «<…> miškų ūkis naudojasi agronominėmis miškų melioracijos priemonėmis“ Bendr mišk 348. Ji apima „miškų sausinimą ir vėjo pustomų smėlynų stiprinimą bei apželdinimą mišku“ MLTE II 553. Miško ar miškų melioratorius (rus. лесмелиоратор СССРЯ VI) lietuvių kalboje retas, pvz.: <…> nuo 1943 metų Baškirijos ATSR <…> dirbau <…> rajono žemės ūkio įstaigoje — vyresniuoju laukų ir miškų melioratoriumi Šv 1977 9 11 (J. Skaisgiris). Melioruojama ir miškais — kalnų šlaitai, smėlynai. Pvz.: Miškų melioracijos darbai kalnuose vykdomi siekiant visiškai ar nors iš dalies likviduoti paviršinį vandenų nutekėjimą kalnų vietovėse pavar toj ant miškininkystės ir inžinerines-technines priemones, <…> Mišk kult 389. Smėlynų melioracija Mišk kult 363 yra jų sutvirtinimas mechaninėmis (negyvosiomis) užtvaromis ir želdiniais (gyvosiomis užtvaromis). Tačiau dažniausiai miškais melioruojama žemė, dirvos. Angliškai tai vadinama agrosylviculture, latviškai agromežmeliorācija, arba lauka | lauku mežmeliorācija (plg. mežmeliorācija | mežu melioracija — miško | miškų melioracija). Liet. agromiškomelioracija „miškininkystės priemonių sistema, turinti tikslą pagerinti kur nors (! — J.K.) gamtines sąlygas, likviduoti arba dalinai sumažinti kenksmingus gamtinius faktorius, mažinančius (!— J.K.) derlingumą (sausvėjus, eroziją ir pan.)“ Melž nesutinka su lietuvių kalbos morfologija. Terminas agromiškomelioracija yra ne tik ydingo formos, bet ir netikslus — orientuoja ne į sąvoką „dirvų melioravimas mišku“, o į „dirvų ir miškų gerinimas“. Be to, atsiradus naujiems žodžiams agromiškas „žemės ūkio, kolūkinis, ne valstybinis miškas“ ir agromiškininkas KV 1976 40 15, taip pat agromiško želdiniai arba agroželdiniai MG 1978 8 7, agromiškomelioracijos formą sulietuvinus, išeitų nebe tas — agromiško melioracija. Sukėitus dėmenis, kaip siūloma¹¹, irgi pasikeistų reikšmė — miško agromelioracija reikštų „miško žemių gerinimas“. Šis dalykas turi ir daugiau pavadinimų. Melž ir PolŽ yra miško techninė melioracija — plg. apsauginės miško juostos „medžiai ir krūmai, pasodinti juostomis, norint apsisaugoti nuo vėjo, garavimą sumažinti ir kt.“ (minimos laukų apsauginės, drėgmę reguliuojančios, vandenį sugeriančios ir vėjastabdės miško juostos), taip pat apsauginiai miško želdiniai, net tiesiog miško sodiniai „medžių sodinimas smėlynams sutvirtinti, drėgmės sąlygoms pagerinti ir kitiems tikslams“, be to, miško techninės 10 Dabar įsigalėjęs tikslesnis terminas ugdomasis kirtimas Medž. 11 Žr. Valeckienė A. Kitų kalbų kilmės sudurtiniai žodžiai. — Kalbos kultūra, 1968, sąs. 15, p. 23. 32 priemonės (Drek 226 miškotechninės priemonės) žr. miškininkystės priemonės „panaudojimas miško kaip faktoriaus, apsaugančio nuo įvairių nepalankių klimatinių ir meteorologinių įtakų (kovojant su sausromis, reguliuojant vandens režimą)“. Tokia terminų, dažnai per bendrų, netikslių, gausybė nėra pageidautina. Deja, literatūroje ta įvairovė dar didesnė. Pvz.: Atskirą melioracijų rūšį sudaro drėgmės nepritekliaus rajonuose sudaromos (!—J. K.) laukų apsaugos miškų juostos, apsaugančios laukus nuo sausvėjų ir kitų nepalankių gamtos veiksnių Saus 8. Taip pat atskirą melioracijų rūšį sudaro priemonės, taikomos dirvožemiui apsaugoti nuo vandens ir vėjo erozijos — <...> Saus 8. Atskirą melioracijų rūšį sudaro laukų apsauginės miškų juostos nuo sausvėjų ir kitų nepalankių gamtos reiškinių apsisaugoti Dirv mel 6. Į atskiras melioracijų rūšis kartais dar išskiriamos apsauginės miško juostos, priešerozinės priemonės ir kt. Mel 10. Atskiras melioracijų rūšis sudaro laukų apsaugos miško juostos ir apsauga nuo vandens bei vėjo erozijos Mel 10. Kaip atskiros melioracijos rūšys gali būti apsauginių miškų juostų įrengimas bei priešerozinės priemonės Agr 165. <...> miško melioracinės priešerozinės priemonės Eroz 136. Nuostabiai panašiu stiliaus šablonu čia priskaldyta tiek rūšių ir jų pavadinimų, kiek yra priemonių, nors kitais atvejais melioracija klasifikuojama ne pagal jas, o pagal tikslą. LTE I agromišk melioracija nukreipta į želdinamoji melioracija. Tai priimtina. Labai parankus ir artimesnis kitų kalbų terminams būtų agromelioracinė miškininkystė ir agromelioraciniai miškai. Jau vartojama agromelioraciniai miško sodiniai ŽŪ 1976 11 4. Meteorologijoje vartojamas terminas klimato melioracija (gerinimas) MetŽ. 4. Žemės ūkio melioracija ir jos rūšys Pagrindinė melioracijos rūšis yra žemės ūkio melioracija. Ji yra labai įvairi. Tai matyti ir iš apibrėžimų: Aplamai melioracija suprantama vandens-oro ir vėjo režimo pagerinimas žemės teritorijoje Mišk kult 352. Mokslas apie pagrindines priemones ir būdus žemei pagerinti, keičiant nepalankias dirvožemio, klimato ir hidrologines sąlygas, vadinamas melioracijos mokslu Mel 5. Melioracija agronomijoje suprantama kaip netinkamų žemių pagerinimas Tvenk 50. Bene tiksliausiai melioracijos esmę atskleidžia šis apibūdinimas: Pagrindinis melioracijos uždavinys yra vandens režimo reguliavimas dirvožemyje Saus 5¹². Pagal tai pirmiausia skiriama vandens režimo — hidrotechninė (atliekama hidrotechnikos priemonėmis) melioracija (hidromelioracija¹³). Ji yra dvejopa: sausinimo melioracija MelŽ, arba sausinamoji melioracija Hidrogeol 92, ir drėkinimo melioracija MelŽ, arba drėkinamoji melioracija Drėk 5 / 12 Iš esmės teisinga, tik truputį komiška: Drėgmę reguliuoja šios srities specialistai — melioratoriai Augal 343. Zenonas Budrikas Žemaičių Naumiesčio tarybiniame ūkyje — lietaus šeimininkas Šv 1976 20 1. Beveik kaip amerikiečių dramaturgo Ri čardo Nešo pjesė „Lietaus pardavėjas“ ar emocijų specialistas T 1976 265 4. 13 Egzistuoja ir specialisto pavadinimas hidromelioratorius MelŽ. 2. 1019 33 drėkinamosios melioracijos Hidrogeol 1314. Vadinamas šitas dalykas ir tiesiog sausinimas15, drėkinimas. Sausinimas gerai derinasi ir su kitomis reikšmėmis vartojamais apsausinimas: Prieš įrengiant drenažą rekomenduojama atlikti pirminį apsausinimą grioviais Mel 67 ir persausinimas Melž, Piev ir gan 212, MG 1967 5 4 (atitinka rus. пересушка, angl. overdry). Retkarčiais pavartojamas nusausinimas, net iškraipant administracijos įstaigų pavadinimus (pvz.: nusausinimo sistemų valdybos T 1976 287 3), jokio naujo reikšmės atspalvio neturi, todėl ir nereikalingas (sudrėkinimo dar niekas neprisimanė). Beje, sausinimas gali būti ne tik hidromelioracinis: Skiriamos hidromelioracinės ir agromelioracinės sausinimo priemonės. Pirmosioms priklauso grioviai ir drenažas, antrosioms – kurminimas, vagojimas, podirvio purenimas, lysvinis arimas Mel 47 (tik priemones tiksliau būtų vadinti hidrotechninėmis ir agrotechninėmis). Todėl, siekiant didelio tikslumo, vartojami terminai sausinamoji hidromelioracija Mel 10, drėkinamoji hidromelioracija Mel 10. Dar minėtini du specialesni – užliejamųjų plotų sausinimo būdai: polderiai, arba sausinimas polderinėmis sistemomis Hidrogeol 302, polderinės sausinamosios sistemos Hidrogeol 312, tai yra „jūros pakrančių maršų (Oland., VFR), esančių žemiau jūros lygio“ GeogrŽ arba Nemuno žemupio ir deltos lankų saugojimo nuo užliejimo sistema: pylimai, vandens išpumpavimas už pylimų, sausinimas drenomis bei grioviais, ir kolmatažas – ne vandens lygio pažeminimas dirvoje, o že- 14 Tai yra beveik vienodos vertės terminai, tik dalyvinė konstrukcija kartais darosi dviprasmiška, plg. sausinamieji grioviai Mišk kult 400. Autoriaus nuomonę šiuo ginčijamu klausimu žr. Mūsų kalba, 1972, Nr. 8, p. 35–37. P. Kniūkšta (kaip ir V. Būda bei A. Kucinskaitė, žr. ten pat, p. 38–42) giną „dalyvių daugiareikšmiškumą“, o į jų „pagrindinės reikšmės akcentavimą“, kuri „palaiko terminologai“, žiūri skeptiškai (Kniūkšta P. Priesagos -inis būdvardžiai. – V., 1976, p. 192; žr. taip pat p. 133–134, 191), bet terminuotų reikšmių netyrinėja. K. Gaivenis, panagrinėjęs šį reiškinį „ne tik gramatiniu (sintaksiniu) aspektu, bet ir reiškiamos minties atžvilgiu“ (Gaivenis K. Dvižodžiai sudėtiniai terminai dabartinėje lietuvių kalboje. – Kn.: Lietuvių terminologija. V., 1975, p. 65), imdamas „pamatinį pagrindinį žodžių junginio dėmenį“ (p. 70) ir atsižvelgdamas į tai, kad šis „ne visada sutampa su jų semantine dominante“ (p. 61), prieina prie tikresnių išvadų. Jis pažymi: „Kai sudėtinio termino šalutiniu dėmeniu nurodoma instrumentu arba agentu atliekama darbo operacija“ (p. 71), tai tas dėmuo „dažniau esti reiškiamas daiktavardžio kilmininku, negu <...> neveikiamosios rūšies dalyviu“ (p. 72). Todėl „šalia „kultamoji“ tipo terminų turi teisę egzistuoti ir naujesni „kultimo mašina“ tipo terminai“ (p. 75). Vaizdą gal kiek dar patikslintų pacientų skyrimas greta agentų ir instrumentų. Apskritai daug duotų kilmininko ir neveikiamosios rūšies dalyvių konstrukcijų (ir jų realių bei galimų transformų) viso inventoriaus sudarymas, nes siaura medžiaga paprastai riboja ir teorines prielaidas bei išvadas. 15 Žinoma, sausinimas gali būti ir ne melioracinis, plg.: Arklių mėšlui prikišama, kad jis per karštas ir todėl sausą dirvą dar labiau nusausina Vad 33. Arba, pavyzdžiui, durpyno sausinimas ne jo kultūrinimo, ne žemdirbystės, o eksploatacijos tikslui, taip pat karjerų, naudingųjų iškasenų telkinių, sporto ir kitokių aikščių, aerodromų, gyvenviečių, statybviečių, kelių ir pan. sausinimas. Yra ir ne žemės, o įvairių technikos objektų – laivo (povandeninės dalies), triumų, mašinų skyriaus sausinimas kesonais (remontui) ar avariniais sausinimo siurbliais, laivų šaldymo įrenginių agregatas sausintuvas (vandeniui nuo skysto freono skirti), sausintoji izoliacija ir pan. Vartojamas net garo sausinimas. Tačiau terminas su pažyminiu – šlapių ar per drėgnų žemių sausinimas jokių abejonių nekelia. 34 mės paviršiaus, atitverto pylimais, pakėlimas, nusodinant (plg. angl. deposition — nuosėdos, nuogulos; kolmatažas ĄŽŪŽ) nenutrūkstamai ar periodiškai užliejamo (per kolmatacinį kanalą) upių vandens mineralinius nešmenis (angl. colmatage/colmation atitikmuo warping : warp „suneštas dumblas“) ir jais įtręšiant žemę (Lietuvoje netaikoma) arba pelkių gruntą užpilant smėlio sluoksniu. Dar retesnis yra sausinimas augalais (pavyzdžiui, sodinant eukaliptus šilto klimato kraštuose) Žem kul 54. Tačiau natūralusis, nemelioracinis toks sausinimas gana dažnas. Be anksčiau minėto L. Grudzinsko pavyzdžio viržiai — gamtos melioratoriai, t.y. sausintojai, galima nurodyti ir liaudies kalbos posakį: nusausino jerais (t.y. ajerais) ežerą Adomynė. Kartais nusausinti vartojama reikšme „nuleisti, išleisti (vandenį)“, pvz.: Čia ir kyla reikalas palikti žuvivaisos tvenkinius nusausintus ilgesnį laiką <…> Tvenk 51–52. Geriausias būdas kovoti su vandens augalija yra tvenkinio nusausinimas, jo dugno išdirbimas lėkštinėmis akėčiomis arba motorine freza Tvenk 54–55. Kartais nusausinti tvenkinį eina greta nuleisti tvenkinį: Geriausia tvenkinį padaryti nuleidžiamą, kad būtų galima jį visiškai nusausinti Tvenk 59. Arba nusausinti tvenkinį vartojama šalia nuleisti vandenį: Tvenkinį nusausinti galima tais atvejais, kai galima nuleisti vandenį <…> Tvenk 59. Tai net pretenduoja į terminiją: draw a pond — (nu)sausinti balą, tvenkinį ĄŽŪŽ. Šitaip daroma be reikalo. Nieko negalima prikišti sakiniams: Viduržemio jūros dalies nusausinimas MG 1976 9 22. Pirmasis ežero nusausinimo etapas vyko <…>. Neplati apyežerio juosta virto pievomis ir arimais, <…> MG 1977 4 30. Nes čia jūra, ežeras vartojama ne vandens, baseino, akvatorijos, o dugno, ploto, teritorijos prasme. Kitaip nei su tvenkiniais yra su vandentakiais, pvz.: Keliamas uždavinys išsaugoti nenusausintų ir mutekamaisiais grioviais nepavers­tų ne mažiau kaip 80 procentų mažų upelių MG 1977 4 10. Čia bene geriau tiktų apsausinti. Sausinimo padarinys yra sausėjimas. Tačiau gamtos veiksniai ir džiovina, plg. MetŽ dirvožemio (iš)džiūvimas [sausėjimas], (dirvožemio) perdžiūvimas, pasėlių (iš)džiūvimas. Greta kauzatyvo (priežastinės formos) sausinimas gali egzistuoti ir kuratyvas (parūpinamoji forma) sausandinimas, plg. Ponas ir tą miškelį iškirsdino, dabar pievas sausindina J. Jablonskis. Sausindinimas dabar visiškai nevartojamas. Apskritai kuratyvai dabartinėje kalboje, deja, nyksta. Turbūt ne be melioracijos poveikio sausinti ir džiovinti taip pamėgo humoristai. Pvz.: Nusausino gydančias žoleles, šaknis, gyvates ir kitokias žaliavas buteliuose užmerkas baisybes K. Saja. Druska iš plaučių skystymą (= skystimą) varo, o arielkelė jį nusausina ŠI 1974 17 6. Konjako, vyno upelius beposėdžiaudami suspėjam išdžiovinti ŠI kal 5. Net blaivykla „sausykla“ praminta ŠI 1978 7 13. Melioracinis drėkinimas yra „kompleksas priemonių, kuriomis siekiama dirbtiniu būdu papildyti drėkinamuose plotuose trūkstamas vandens atsargas“ MelŽ, rusiškai орошение. Yra ir nemelioracinis — medžiagos drėkinimas „medžiagos drėgnumo padidinimas, leidžiant sugerti jai drėgmę dujinėje ar skystoje aplinkoje“ — увлажнение, Anfeuchtung MedŽ. Panašus kaip medienotyroje drėkinimas yra ir tekstilėje. Drėkinamas ir oras: Jei butas sausas, jį reikia drėkinti TM 1979 4 P5. 2* 35 Drėkinamas ir nuolat palaikomas grynas aplinkos oras [palatoje] SA 1977 6 22. Savaime suprantama, galima drėkinti ne tik žemę, bet ir sėklas, augalų šaknis (tik ne pačius augalus). Nuo drėkinimo melioracijoje skiriamas drėgmės sukaupimas, drėgminimas – накопление влаги „dirvožemio praturtinimas drėgme, panaudojant tam tikras priemones, k.a.: miško juostų sodinimą, sniego sulaikymą, rudeninį arimą, tvenkinių statybą ir kt.“ MelŽ. Sąvokos „vandens papildymas, prašokant higroskopinį drėgmės kiekį“ reiškimas terminu sudrėkinimas (rus. увлажнение) MelŽ yra nepakankamai tikslus – jos turinį geriau atitiktų perdrėkinimas ar permerkimas. Labai įdomiai perkeltine prasme vartojamas „mažasis drėkinimas“ – pūdymai T 1978 260 4. Drėkinimas gali turėti ir kitokią paskirtį – yra tręšiamasis Drėk 5, Mel 140, ŽŪŽ, PolŽ, šildomasis Drėk 6, Mel 140, ŽŪŽ ir valomasis drėkinimas Drėk 6, Mel 140, ŽŪŽ. Rusų kalboje ir įprastinio drėkinimo pavadinimas turi savo determinantą— увлажнительное орошение. Aklai sekant, ir lietuviškai kartais bandoma vartoti vilgomasis drėkinimas Drėk 5, Mel 140. Tačiau semantinis dėmenų santykis čia yra veikiau priešingas nei rusų kalboje: rus. орошение, etimologiškai susijęs su роса (: liet. rasa, lot. rōs, rōris, pranc. rossée „rasa“, plg. pranc. arrosage „laistymas; drėkinimas“, sen ind. rasā „drėgmė“, rāsas „sultys, skystis“), semantiškai, matyt, artimesnis ne drėkinimui, o vilgymui. Drėkinti susijęs su drėkti, -sta, -o / drėgti, -sta, -o „darytis drėgnam“, drėkti, -ia, -ė „lynoti, snigti“, drėkti, drėkia, -ė „dergti, teršti“, drėkuoti „lynoti“, drėkva „lietingas oras, dargana“, drėgnas16, drėgnuoti „lyt“, drėgnoti „dulk­ti“ ir „šlapdribą mesti“, drėgenti „dukti“ (toliau ir su dėrkti „dergti, teršti“ / dėrgti „teršti“ ir „darganoti“, dūrgti „būti dergiamam, šlapti“, „lysti“, „darytis netrašiam, nederlingam“, „klajotis, dargti“, dārgi „šlapti, bjurt­i“, dargana, drengti, …), neol. drėgmens17 (A. Vireliūnas), drėgulai (K. Būga) „krituliai“. Drėgnumas senuosiuose raštuose (K. Širvydo, P. Ruigio) turėjo reikšmę „sultys, syvai“: O gardumas jo buvo kaip gardumas geriausio drėgnumo alyvos S. Chilinskis. Drėgninti kartais vartojamas reikšme „daryti drėgną (laistant)“: Pasemk uzboną vandens ir padrėgnink gėles Kūr­tuvėnai. Vilgyti, nors etimologiškai susijęs su rus. влажный, влага, semantiškai gerokai skiriasi. Влага reiškia „skystis, vanduo“, jis vartojamas kalbant apie ašaras, seiles; apie vandens masę ar paviršių, pvz.: зеркальная влага (пруда), серебристая влага (родника), голубая влага (океана); apie drėgmę, pvz.: влага тучи (mat jos giminės yra ir vok. Wolke bei sen. ind. vṛjani, reiškiantys „debesis“), ночная влага; iškilmingame poetiniame stiliuje – apie vyną, gėralą, pvz.: Вакхова влага (: lot. ūmor Bacchi), драгоценная влага, огненная влага, играющая влага, живительная влага 16 Pradžioje „drėkinimo“ reikšmė vartotas ir drėgninimas, pvz.: melioracija – žemės pagerinimas džiovinimu, drėgninimu, tręšimu (Šlapelis J. Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis). Drėgninimas gal geriau tiktų anksčiau minėtos medienotyros sąvokos drėkinimas reikšmė. 17 Dabar drėgmena vartojama reikšme „nusėdusi rūko drėgmė“, rus. наморось MetŽ. 36 ССРЛЯ II. Lietuvių kalboje atitinkamo (etimologiškai) daiktavardžio nė nėra¹⁸ [giminiškieji valgis, pavalga(s), pavalgis, pavilga „valgio pradaras — mėsa, riebalai, pienas, sūris, kiaušiniai — ne duona, ne bulvės, ne sriuba“, pavilgas „pavilga“ ir „padažas, mirkalas“ yra nutolusios reikšmės — artimesni rus. волога „skystis, skysti riebalai pradarui“, „viralas“ […] — verčiamasi rasa, drėgmė, skystimėliu ar kt. MelŽ suvilgymas — смачивание nurodomas į sudrėkinimas. Vilgyti (kauzatyvas iš vilgti „truputį šlapti, drėkti“) reiškia kiek kitoki ir ne taip intensyvių veiksmą kaip drėkinti. (Žinoma, visiškai klaidingai rašoma: Žuvis kepama <…> suvilgius miltais ar džiūvėsėliais T 1977 98 4). Tačiau kalbant apie lietų, rūką, rasą, jie vartojami sinonimiškai, plg.: lietus drėkina žemę ir lietus vilgo žemę, rasa sudrėkino žemę ir rasa suvilgė žemę (taip pat lietus rasą padarė); drėgnos drapanos, t. y. vilkšnos A. Juškos žodynas. Taip yra liaudies kalboje ir poezijoje, pvz.: Drėgina, vilgia sausumą kietą, mišką, laukelį ir žėdną vietą; Upeliai rūkus leidžia lyg dūmus, drėgnumu vilgia pievas ir krūmus Litauische Mundarten, Gesammelt von Baranowski A. Leipzig, 1920, Bd. I, S. 432 (nuo Kupiškio). Vilgo kartais užuot drėkinę ir žurnalistai: Ten, padangium aukštybėse, didžiuliai masyvai sniego ir ledo, — lauks suvilgomas dykumos T 1978 103 4. Tačiau terminijoje pleonastiška dėmenų semantika vilgomasis drėkinimas nereikalinga ir nepriimtina. Ir опоситель MelŽ, ir увлажнитель MetŽ lietuviškai yra drėkintuvas19. Dar nevykęs pagrindinės liejimo rūšies pavadinimas vilgomasis liejimas. Gimininiam nespecializuotam terminui rūšinis determinantas nereikalingas. Nors yra ir vėdinamasis drenažas MelŽ, tačiau prie įprastinio drenažo nepridedama sausinamasisis. Опошаемая культура lietuviškai yra laistomoji kultūra ŽUŽ, nes augalų, javų niekas nedrėkina, plg. taip pat laistomoji žemdirbystė, nors žemė yra ir drėkinamoji, ir laistomoji, ir užliejamoji ŽUŽ. Lietuvių kalbai, rodos, visai nereikalingi tiurkizmai bogarinė žemdirbystė ŽUŽ (богарное земледелие), AŽUŽ (dry farming) ir bogarinė kultūra ŽUŽ (богарная культура), AŽUŽ (rain crop). Lietuviškai tai yra nelaistomoji žemdirbystė, nelaistomoji kultūra. Įdomios motyvacijos yra angl. rain crop ir atitinkamas rus. дождевая культура. 18 Tik tarmėse vartojami vilgatis „drėgmė“ Ūdrija, Rudaminā, Veisiejai, Leipalingis, Nemunaitis, Druskininkai, Varėna, Švenčionėliai, Pelesa, Ródūnia, vilgastis Vilkaviškis, Dievėniškės, vilgmastis A. Juškos žodynas, vilga Jonava. 19 PolŽ, ŽUŽ, BŽ II увлажнитель, AŽUŽ dampener ir humidifier verčiama drėkintuvas, vilgytuvas, bet jų skirtumas neaiškus (humidor — įrenginys orui drėkinti). Paprastai vartojamas drėkintuvas. Beje, terminų griežtumo nėra ir anglų kalboje, plg.: moistening — drėkinimas AŽUŽ [ground moistening — podirvio (grunto) drėkinimas AŽUŽ], увлажнение Гидр сл, moisture — влажность; влага; сырость Гидр сл; damp — 1. сырость; влажность || смачивать: увлажнять || сырой, влажный, 2. илистый Гидр сл, dampness — drėgnumas, drėgmė AŽUŽ; wet — drėgmė, drėgnumas || šlapinti; mirkyti; drėkinti (dirvą) || šlapias, drėgnas (apie dirvą); lietingas (apie orą) AŽUŽ; wetting — drėkinimas, vilgymas AŽUŽ, wetness — drėgnumas AŽUŽ, увлажнение Гидр сл; water — 2) laistyti, drėkinti AŽUŽ, 2. орошать; <…> Гидр сл; madefaction — смачивание; увлажнение Гидр сл; maceration — šlapinimas; vilgymas; mirkymas; maceracija AŽUŽ; bedabble — орошать; обрызгивать Гидр сл [ir dew „drėkinti, šlakstyti“ ir „rasa; ašara, lašas“, bedew „apšlakstyti palaistyti, suvilgyti, aprašoti“]. Plg. išn. 5. 37 Drėkinimo būdai yra keli. 1) Podirvinis MelŽ, Drėk 141 (plg. ir dengta žr. uždara drėkinimo sistema MelŽ), rus. подпочвенное орошение Гидр сл. Rečiau pasitaiko jo tarptautinis sinonimas infiltracinis: upward irrigation – podirvinis, infiltracinis drėkinimas AŽŪŽ, angl. ir subirrigation Гидр сл. Kartais jis netinkamai vadinamas požeminiu drėkinimu ir visai netikusiai požeminiu laistymu M ir G 1980 5 34. Šiltn daržininkystėje vartojamą užliejamąjį (baseininį) drėkinimą Liet 150 (Vazonėliai statomi ant užpildo ir per jo dugne esančią skylę žemė siurbia drėgmę, <….>) turbūt reikėtų vadinti baseininiu. 2) Paviršinis MelŽ, Drėk 56 (plg. ir atvira drėkinimo sistema MelŽ) – užliejamasis Drėk 57 (plotai, pavyzdžiui, ryžių laukai, užliejami vandeniu ištisai visam vegetacijos laikotarpiui Drėk 57) ir apliejamasis20 MelŽ, Drėk 57: vagomis – pratekamosiomis (seklosiomis) Drėk 65 (Kur dirvų paviršius pakankamo nuolydžio Drėk 65) ir užliejamosiomis (giliosiomis) Drėk 65 (kitaip: pratekamosios Mel 161 ir aklos užliejamosios / aklos, užliejamosios21 Mel 162) – ir juostomis Drėk 69. MelŽ buvo ir laistymas, liejimas „vienkartinis dirbtinis dirvožemio sudrėkinimas, liejant vandenį paviršiumi arba lietinant“: paviršinis laistymas „laistymas liejant vandenį paviršiumi“ (ir laistymas paviršiumi) ir užliejamasis laistymas „полив затоплением“; nuotakinis laistymas „laistymo būdas, kada vandens perteklius gali nutekėti“ (ir savitakis laistymas) ir benuotakinis laistymas; juostinis žr. rečinis laistymas ir laistymas vagomis: aklavagis laistymas ir laistymas nutekamomis vagomis. Ši klasifikacija ne tokia priimtina: painiojami veiksmažodžių veiks­lai, semantiniai dėmenų santykiai nenatūralūs. Tai pasakytina ir apie pagrindinį rūšinį pavadinimą drėkinamasis laistymas (jo rusiškasis atitikmuo toks pat, kaip ir vilgomojo drėkinimo – увлажнительное орошение), nukaltą greta specialiųjų gaivinamasis ir praplaunamasis laistymas. Pagal laistymo semantiką tinkamas tik duobelinį laistymas MelŽ ir naujas būdas lašelinis laistymas Liet 150 (arba lašelinis drėkinimas ŽŪ 1976 11 4, M ir G 1978 9 15). 3) Vadinamasis lietininimas, arba drėkinimas lietinant22 ŽŪŽ, MelŽ yra tik bevamdizdis lietinimas, nors jame pateikiamas ir lietininimo vamzdis, lietinimo tūta. Beje, lietinimo sistemomis ar įtaisais neretai ir laistoma, pvz.: sukurti <….> automatizuotas lietinimo sistemas, kurių našumas 10–15 laistymo hektarų per žmogaus darbo pamainą, esant laistymo normai – 400 kubinių metrų vandens hektarui ŽŪ 1976 11 4 (plg. ir skysto mėšlo laistymas bei skysto mėšlo laistytuvas ŽŪ 1977 3 12). <….> pereiti prie laistymo, purkščiant vandenį lietinimo įtaisais Armand 50–51. Kadangi jais vanduo purškiamas (plg. taip pat: lietininimo vamzdis – lietinimui skirtas vamzdis, prie kurio įrengti purkštuvai vandeniui išpurkšti MelŽ, toliašaudė lietinimo tūta – ilgačiurkšlio lietinimo aparato darbo orga- 20 Blogai taiso „Kalbos praktikos patarimai“ (V., 1976): drėkinimas apliejant, apliejimu (= užliejamasis drėkinimas). Tai skirtingos sąvokos. 21 Užliejamosios vagos prie apliejamojo drėkinimo tikrai nedera. 22 Labai keista, kad vietoj drėkinimo kartais brukamas ne tik laistymas, bet ir lietininimas, pvz.: Tinkamas agromiško želdinių išdėstymas – ekonomiškiausias dirvų lietinimo būdas. Lietinimas želdiniais! Pasitaiko net drėkinimo lietinimo sistemos Šv 1978 6 5. 38 nas MelŽ, trumpačiurkšliai lietinimo įrenginiai Liet 52, laistomoji čiurkšlė MelŽ), tai šis būdas gali būti vadinamas purškiamasis | čiurkšlinis laistymas | drėkinimas. T. Ivanauskas vartoja tiesiog purškimas (=purškimas) Vad 58, 61. Įmanomas ir lietinis | lietiškas laistymas ar lydymas | lydymas. Rusų kalboje, be дождевание ir орошение дождеванием, yra ir струйчатое орошение Гидр сл. Panašios darybos kaip siūlomieji yra ir anglų kalbos terminai: flush irrigation, spray irrigation, sprinkler irrigation Гидр сл (kiek kitoks overhead irrigation Гидр сл), plg. dar sprinkler head system — дождевальная система с насадком-дождевателем, sprinkler pipe system — дождевальная установка с перфорированными трубами ir dėl reikšmės — under-ground sprinkler system — система подземного орошения Гидр сл. Lenkiskai, be deszczowanie ir sztuczne zraszanie, yra nawadnianie zraszające (o drėkinimas, увлажнительное орошение — nawadnianie zwilżające). Lietinimą reikėtų palikti meteorologijai [plg. latv. liედēšana (mākslīgā) — дождевание (искусственное), o lietēšana yra дождевание, полив дождеванием Hidromet vard. Nei DŽ₁, DŽ₂, nei LKŽ VII lieti (ir lietyti, lietauti) „дождевать“ reikšmės neturi. Ir jokiu būdu negalima purškiamojo laistymo vadinti dirbtiniu lietumi: Pastatyta siurblinė, lietinimo įrenginiai „Volžanka“. Jie dirbtiniu lietumi gaivins 200 hektarų kultūrinių ganyklų T 1977 131 2. Lietintuvas (plg. rus. дождеватель) „dirbtinio lietaus aparatas“ A. Kaulakienė. — Kalbos kultūra, 1977, sąs. 33, p. 27 irgi turėtų būti koks purškiamasis laistytuvas. Iš specialesnių drėkinimo būdų minėtinas limaninis drėkinimas MelŽ, ŽŪŽ, Mel 187, Drėk 205 — vienkartinis užliejimas sulaikytu potvynio ar (rečiau) specialiai sulaikyto sniego tirpsmo vandeniu (todėl angliškai jis ir vadinamas catchwork irrigation AŽŪŽ; įdomu, kad lenkiškai limaninis drėkinimas — nawadnianie polderowe). Prie jo šliejasi ir snieginė melioracija MetŽ — sniego sulaikymas stepėse jų drėkinimui, paprasčiausiai — sniego sulaikymas GeogrŽ 125. Prie drėkinimo šliejasi vadinamoji apvandeninimo melioracija „sausų rajonų aprūpinimo vandeniu kultūriniams-buitiniams ir ūkiniams reikalams pagerinimas“ MelŽ. Vertiniai apvandeninimas, nuvandeninimas [: rus. обводнение, обезвоживание, vok. Bewässerung — ir „drėkinimas“ (ir Berieselung), Entwässerung — ir „sausinimas“, angl. watering „drėkinimas“, „laistymas, liejimas“, „skiedimas“ (yra ir water-supply — водоснабжение, plg. urban water-supply — miesto водопровод, taip pat water feed — питание водой ir водоснабжение Гидр сл), dewatering „vandens pašalinimas“, „dehidratacija“] yra neįprastos darybos. Lietuviškiau ši dalyka būtų galima vadinti naujadaru vandentieka MetŽ „водоснабжение“: Vandentieka vadinamas centralizuotas nuolatinis tinkamos kokybės vandens tiekimas įvairiems vandens vartotojams. Vandentiekos sistema, arba vandentiekių, vadinamas inžinerinių įrenginių ir priemonių kompleksas, kuris centralizuotai tiekia geros kokybės vandenį ŽŪVand 5 (rus. водоснабжение), plg. drėgmėtieka MetŽ „влагообеспечение“ (šiam žodžiui jau 40 m.). Vartoti šiam reikalui vandentiekį23, kaip daroma PolŽ (ir водопровод, ir водоснабжение), netiktų — vanden- 23 Vandentiekis vartojamas ir anatomijos vardyne: smegenų vandentiekis — aqu(a)eductus cerebri MedicŽ, Žmog anat 527, Gyv anat 321, 330, prieangio vandentiekis — aqu(a)eductus vestibuli MedicŽ, Žmog anat 625, Anat I 68, Gyv anat 362 ir sraigės vandentiekis — 39 tieka yra ne tik vandentiekis, bet ir vandens vežiojimas cisternomis, t.p. rezervuarai, šuliniai ir kt. Anglų kalboje šia reikšme vartojamas terminas — water service AŽŪŽ. Atsiranda nauja sąvoka vandentvarka T 1977 258 6. Kitose terminijos panašiomis reikšmėmis vartojami tarptautiniai terminai hidratacija „vandens pri(si)jungimas“ ir dehidr(at)acija „vandens atėmimas“. Pvz.: Hidratacijos metu mineralai prisijungia vandenį Hidrogeol 39; hidratacija — H₂O prijungimas ČhŽ; hidratuotas aliejus ir dehidratuota mėsa (angliškai ir gesintos kalkės yra dehydrated lime); dehidratacija — vandens atėmimas — обезвоживание, дегидратация ЧhŽ; обезвоживание — nuvandeninimas, dehidravimas MetŽ (o savaiminis обезводить — nusausinti, netekti vandens [drėgmės] MetŽ); pulpos dehidracija — dehydra(ta)tio pulpae, обезвоживание пульпы StomatŽ. Anglų kalboje yra ir desiccation — обезвоживание; сушка Гидр сл, — džiovinimas, išdžiovinimas; nusausinimas AŽŪŽ, plg. tarptautinius žodžius sikatyvas, desikacija, desikantas, eksikatorius, eksikacija, eksikazė, eksikantas (:lot. siccus „sausas“). Meteorologijoje, klimatologijoje ir hidrologijoje vartojami terminai aridiškumas, sausringumas MetŽ, aridinė [sausringoji] zona / aridinė zona [juosta] / sausoji [aridinė] zona MetŽ, aridinis [sausasis] klimatas MetŽ, aridinių sričių dykumėjimas M ir G 1976 12 12, angl. arid — sausas, nederlingas (apie dirvožemį) AŽŪŽ, aridity — dirvos sausra AŽŪŽ, semiarid — pusiau sausringas AŽŪŽ ir humidinis, drėgmingas MetŽ, humidinės zona MetŽ, humidinis [drėgnasis] klimatas MetŽ, angl. humidification — drėkinimas, vilgymas AŽŪŽ, увлажнение Гидр сл, humidify — drėkinti, vilgyti AŽŪŽ, humidity — drėgnumas, drėgmė AŽŪŽ, humid farming — laistomoji žemdirbystė AŽŪŽ, humid area — увлажнённая область Гидр сл, dehumidification (mel.) — sausинimas, nusausinimas AŽŪŽ, dehumidify — sausinti, nusausinti AŽŪŽ [: lot. aridus „sausas ir (h)ūmidus „drėgnas“]. Įprastiniai sausिनimo ir drėkinimo tarptautiniai atitikmenys yra drenažas (žr. II sk.) ir irigacija. Hidromelioracija suaktyvina pačios žemės, arba agrotechninė (atliekama agrotechnikos priemonėmis) melioracija (agromelioracija) : kurminimas (urvinimas²⁴)— tam tikras neilgalai­kis tankus ir seklus kurminis (urvinis) drenažas, kaupiantis drėgmę, didinantis dirvos laidumą vandeniui ir kartu sausinantis, gerinantis dirvos aeraciją, purenantis podirvį, taip pat gilusis arimas, armenų pagilinimas (pastorinimas), siauralyvis arimas, vagojimas, dirvų subangavimas²⁵ ar kitoks dirvų profiliavimas, dirvų lyginimas (planiravimas) ir kt. Agromelioratorius negirdėtas. aqueductus cochleae Žmog anat 625. J. Elisono „Biologijos ir lyginamosios stuburinių gyvulių (taip pat ir žmogaus) anatomijos terminų medžiagos rinkinyje“ (Švietimo darbas, 1924, Nr. 1–9) vartojamas priemonės vandentraukis. Vandentraukis (bene vertinys iš lenk. wodociąg) vartotas J. Basanavičiaus, A. Vireliūno, A. Poškos, Vaižganto. Liaudies kalboje vandentraukiu kartais vadinama upelis, pvz.: Eina viens upelis per mūsų lauką, bet neturi vardo, tik toks vandentraukys Păbiržė. 24 Žr. Kučinskaitė A. Ar geri terminai kurminimas, kurmint uvas. — Žemės ūkis, 1973, Nr. 11, p. 39. 25 Žr. Balašaitis A. Dirvų subangavimas. — Žemės ūkis, 1976, Nr. 9, p. 31. Taip pat žr. G. aivenis K. Ne dirvų banguotavimas, bet bangojimas. — Kalbos kultūra, 1981, sąs. 41, p. 63. 40 Kultūrtechninė melioracija yra krūmų, kelmų, akmenų, kupstų šalinimas, taip pat pirminis įdirbimas (melioracinis arimas, lėkščiavimas ar frezavimas, volavimas) ir pirminis tręšimas (pievininkystėje ir vadinamas melioraciniu tręšimu Piev₂ 107). Cheminė melioracija yra cheminių meliorantų26 vartojimas: rūgščių dirvų kalkinimas27 (rus. ir удобрение известью, plg. ir liet. kalkinės trąšos T 1976 40 1, 287 3), sūrių drusketų gipsinimas ŽŪ 1976 11 3 (rus. ir удобрение гипсом), siekiant demineralizacijos / desalin(izacijos), taip pat sideratų || sideralinių kultūrų | sideralinių augalų (ankštinių augalų, pavyzdžiui, lubinų) sėjimas ir aparimas, kitaip sakant, sideracija, arba žaliosios trąšos (angl. sideral fertilizer AŽŪŽ) panaudojimas – žaliasis tręšimas. Nuo jo skiriasi pas mus dar tik pradedama vartoti fitomelioracija M ir G 1979 6 9 (lenk. fitomelioracja Słownik wyrazów obcych. Redaktor naukowy Tokarski J. – Warszawa, 1971), tai yra melioracija augalais (plg. agromelioraciniai miškai | želdiniai | sodiniai || želdinamoji melioracija, sausinimas augalais). Jeigu planuojama melioruoti atskirus landšaftus MG 1977 2 28, gal netruks atsirasti ir kokia landšaftų ar kompleksinė melioracija28. 5. Melioracija ar melioracijos Kadangi melioracijos yra daug rūšių, kai kurie autoriai, gerai nepagalvoję, įsivedė daugiskaitą melioracijos. Pvz.: Žemės ūkio melioracijos skirstomos į hidrotechnines, agrotechnines, kultūrtechnines ir chemines melioracijas. Į atskiras melioracijų rūšis kartais dar išskiriamos apsauginės miško juostos, priešerozinės priemonės ir kt. 26 Lenk. meliorant reiškia ir „melioratorius“ (nors įprastesnis meliorator). Tokių paralelių yra ir daugiau, pvz.: informantas ir informatorius, demonstrantas ir demonstratorius, psn. amatas ir amatorius, rus. секундант ir секундантор „bursininkų plakikas“, фабрикант ir фабрикатор „kas fabrikuoja“, оркестрант ir оркестратор „kas orkestruoja“, taip pat konservantas ir konservatorius, tik jų reikšmės paprastai skirtingos (tapačią semantiką turi спекулянт – спекулятор, пренумерант – пренумератор). Panašios agentų ir instrumentų poros irgi dažniausiai skiriasi: фумигант ir фумигаторius „dūmint uvas“, реагентаѕ ir реакториус, антитранспирантаѕ ir транспиранториус, вариантаѕ ir вариаторius, sekantas ir секаториус „sodo žirklės“, nors ta pačia agentų reikšme vartojami дезодорантаѕ ir дезодор(из)атораѕ, транквилантаѕ ir транквилизаторius, стимулантаѕ ir стимуляторius (teiktini pirmieji variantai, plg. dar антидепресантаѕ, адстрингентаѕ, релаксантаѕ, фотосенсибилантаѕ; nors оксидаториус). Prietaiso reikšmę turi (bio)стимуляториус. 27 Plg.: Tvenkinių ūkio sąlygomis kalkinimas yra svarbi melioracinė priemonė Tvenk 52. Kalcis naudojamas melioracine ir dezinfekcine priemone Tvenk 82. 28 Šis pirmosios straipsnio redakcijos (1977 m.) spėjimas labai greitai pasitvirtino. Pirma buvo kalbama apie melioraciją kaip tam tikrų priemonių kompleksą MG 1973 3 6, T 1973 52 4, paskui apie melioracijos darbų kompleksą M ir G 1978 9 15 ir jų kompleksiškumą M ir G 1978 9 14, kompleksinius melioravimo darbus T 1978 67 2, kad darbų programa darosi kompleksinė T 1978 129 3, melioracija darosi vis kompleksiškesnė T 1978 67 2, galiausiai kaip šūkis paskelbta: Pagrindinė kryptis – kompleksinė melioracija T 1978 70 1 (straipsnio pavadinimas). Beje, kompleksinis sausinimas radosi kiek anksčiau – MG 1976 10 7. Rečiau pasitaiko landšafto biologinė melioracija Šv 1978 19 22. 41 Hidrotechninės melioracijos, arba hidromelioracijos, dar skirstomos į sausinamasias ir drėkinamąsias Mel 10. Dar didesnė yda, kad ta daugiskaita nuosekliai neišlaikoma, painiojama su vienaskaita. Pvz.: Melioracijos labai reikšmingos, <…>. Ši mokslo šaka ypač svarbi dabar Mel 3. Mokslas apie pagrindines priemones ir būdus žemei pagerinti, <…>, vadinamas melioracijos mokslu Mel 5. Nors melioracijų (sausinimo ir drėkinimo) praktinis panaudojimas siekia keletą tūkstantmečių prieš mūsų erą, tačiau platesnis teorinis melioracijų mokslo vystymasis prasidėjo palyginti neseniai Mel 5. Mokslinį darbą melioracijų srityje mūsų respublikoje plačiausiai vykdo Lietuvos Hidrotechnikos ir melioracijos mokslinio tyrimo institutas Mel 6. Užsienyje melioracijų mokslo srityje daug pasidarbuota <…> Mel 6. Mūsų šalies melioracijos mokslui daug davė <…> Mel 6. Šiuo metu melioracijų mokslo vystymu mūsų šalyje užsiima kelios dešimtys institutų Mel 6. <…> melioracijų planavimas Mel 227. <…> melioracijos darbų planas Mel 228. Panašių svyravimų apstu ir kitur, pvz.: drėkinamosios melioracijos Hidrogeol 13, bet sausinamoji melioracija Hidrogeol 92; hidrotechninė žemės ūkio melioracijos Drėk 3, bet drėkinamoji melioracija Drėk 5; melioracijų sistemos Vand ūk 48 ir melioracijos sistemos Vand ūk 66, 90, 134, 170. Viena J. Čeičio knyga vadinama „Dirvožemių melioracija“, kita — „Žemės ūkio melioracijos. Sausinimas“, nors nereikalingos daugiskaitos esama jau pirmojoje, pvz.: Ilgalaikiai dirvožemių pagerinimai, kurie atliekami agrotechninėmis priemonėmis, yra vadinami agromelioracija Saus 6. K. Ramanausko knygoje „Vandens ūkio ekonomika“ vartojamas melioracijų ekonominis efektyvumas Vand ūk 186, 200, 204 (taip pat Mel 235), tačiau yra ir V. Mališausko „Melioracijos ekonominis efektyvumas“ (V., 1970), S. Šešelgienės „Melioracijos efektyvumas Tarybų Lietuvoje“ (V., 1973). Ši painiava eina iš rusų kalbos. Pavyzdžiui, 1965 m. Maskvoje išėjo dvi knygos: Панцадиди А. Д. ir kt. Сельскохозяйственная мелиорация ir Розин В. А., Безменов А. И., Луганский В. Д. Сельскохозяйственные мелиорации. Žinoma, tai mums nėra pasiteisinimas. Melioracija galėtų turėti daugiskaitą tik konkrečia „melioracijos sistemos“ reikšme (plg.: įrengė melioraciją /-as, gerai veikia melioracija /-os, pagedo melioracija /-os). Tačiau tokios reikšmės (kaip, pavyzdžiui, konstrukcijos, operacijos, organizacijos, reparacijos, repeticijos...) ji neturi, kaip jos neturi kanalizacija, mechanizacija, automatizacija, filtracija29… Blogiausia, kad melioracijų pavyzdžių atsiranda ir drenažai: Įrengimai grunto vandeniui nuvesti ar pažeminti vadinami drenažais Autokel 106 (nors Drenažo įrengimų įvairūs atvejai Autokel 106, drenažo rūšys Autokel 107), Tiesiant kelius, įrengiami tokie drenažai: <…> Kel 129; drėkinimai: Specialios drėkinimų rūšys Mel 185 (nors drėkinimo rūšys Mel 140, drėkinimo būdai Mel 140); liejimai: liejimų rūšys Mel 151, vegetaciniai liejimai Mel 151. Bando reikštis net technikos: Kolūkyje darniai ir mechanizuotai vyksta technikų remontas ŠI 1977 10 9 (iš spaudos). <…> estampai, atlikti giliaspaudės ar litografijos technikomis. Nauji temų sprendimo būdai pareikalavo naujų technikų, tarp kurių populia- 29 Tokia reikšmė kartais randasi poezijoje: Magistralėmis eisiu ir eisiu takais Pro melioracijas, buvusi liekną L ir M 1980 4 10. 42 resnės tapo įvairios ofortų rūšys ir mišrios technikos P 1977 6 132. Tačiau jie neturi konkrečios reikšmės, kaip arimai, audimai, todėl negali būti toleruojami. Daugumas reiškiamas ne tik gramatine daugiskaita. 6. Gerinimas Kadangi vėl. lot. melioratio reiškia „gerinimas“30, tai melioracijos aiškinimuose ir apibūdinimuose šis žodis ir yra svarbiausias. Pvz.: melioracija – pagrindinis nepalankių gamtinių sąlygų pagerinimas, siekiant gauti gausius ir pastovius žemės ūkio kultūrų derlius MelŽ; agromelioracija – pagrindinis dirvožemio savybių pagerinimas agromelioracinėmis priemonėmis MelŽ; hidromelioracija – pagrindinis žemės pagerinimas hidromelioracinėmis priemonėmis MelŽ; melioracija – pagrindinis žemės pagerinimas: <...> TŽ 1936, melioracija, melioravimas – pagrindinis žemės pagerinimas žemės ūkio reikalams, <...> TŽ 1969; melioracijomis gali būti vadinami tik pagrindiniai ilgalaikio pobūdžio dirvožemio pagerinimai Saus 7; Mokslas apie pagrindines priemones ir būdus žemei pagerinti, <...> vadinamas melioracijos mokslu Mel5. Aiškinimai kiek svyruoja – vienur žemės, dirvožemio, jo savybių, kitur gamtinių sąlygų (dar kituose šaltiniuose – vandens-oro ir vėjo režimo Mišk kult 352) – tačiau visuose greta reikšmės branduolio „gerinimas“ ir jo objekto (žemės, dirvožemio...) eina ir trečias reikšmės elementas – pažyminys pagrindinis (atseit, kapitalinis). Nepaisant šito, kartais kalbama ir apie einamuosius bei pagrindinius melioracinius darbus Tvenk 50 arba pagrindinį melioravimą Armand 38 (juo, matyt, suprantama hidromelioracija), plg. rus. коренная мелиорация, lenk. melioracja podstawowa. Gerinimas yra ne tik svarbiausias melioracijos aiškinimo (apibrėžimo) elementas, bet vartojamas – dažniausiai tik žodynuose – ir kaip savarankiškas terminas. Antai ŽOŽ улучшение – gerinimas (greta genetikos, selekcijos ir eugenikos termino veislių gerinimas yra ir žemių gerinimas), AŽOŽ soil improvement – dirvos melioracija, gerinimas, MelŽ yra pagerinimas – улучшение „laukiamų rezultatų požiūriu teigiamų savybių kiekio didinimas, neigiamų mažinimas“ ir pagrindinis pagerinimas – коренное улучшение „žemės plotų pagerinimas ilgalaikėmis priemonėmis, kurios reikalauja žymaus darbo ir lėšų įdėjimo“ (kitaip – melioracija). Kartais net ne melioracija aiškinama gerinimu (be pažyminio pagrindinis), o priešingai, pvz.: Ilgalaikiai dirvožemių pagerinimai, kurie atliekami agrotechninėmis priemonėmis, vadinami agromelioracija Dirv mel 6. Svarbiausios agrarinio landšafto gerinimo priemonės sausuose landšaftuose yra irigacijos, o drėgnuose – sausinamosios melioracijos Krast 173. Populiariajame stiliuje kartais žemės gerinimas vartojamas kaip melioracijos aiškinimas, apibūdinimas, pvz.: <...> melioracijos, kitaip žemės gerinimo, tema mūsųse lyg ir išblėso L ir M 1977 23 16 (R. Sadauskas). 30 Kartais klaidingai rašoma ir šitaip: lotyniškas žodis melioratio reiškia žemės pagerinimą iš pagrindų žemės ūkio reikalams, nusausinant pelkes, sutvirtinant lakiuosius smėlynus, dirbtiniu būdu drėkinant, įrengiant vandens telkinius M ir G 1973 11 28. 43 Piev ininkystėje, nors yra pievų melioracijos būrys MelŽ, pievų melioracijos stotis MelŽ (rus. ir лу гомелиоратор ССРЛЯ VI), pati melioracija vartojama labai retai, pvz.: paviršutinis ir pagrindinis melioravimas Armand 110. Specialiojoje literatūroje įprastinis terminas yra gerinimas, pvz.: pievų gerinimas, ganyklų gerinimas ŽUŽ, pasture improvement – ganyklų patobulinimas, pagerinimas AŽUŽ (taip pat pagerintos pievos T 1977 97 1). Jis yra pagrindinis ir paviršinis, dalinis³¹, pvz.: Pagrindinis gerinimas toksai, kai visa buvusi augalija sunaikinama ir sukuriama nauja, dėl to ji dar vadinama sėtinių pievų įrengimu Piev₂ 74; paviršinis pievų pagerinimas – pievų pagerinimas neariant velėnos MelŽ. Kituose šaltiniuose kalbama apie du pievų ir ganyklų įrengimo būdus: pagrindinį ir paviršinį Augal 345 (rus. залужение), bet vartojamas ir pagrindinis pagerinimas Augal 346. Keistokas terminas tas paviršinis gerinimas. Dar keisčiau, kad pagrindinis gerinimas baigiamas pagrindiniu (priešsėjiniu) tręšimu Piev₂ 90, o paviršinis – melioraciniu tręšimu Piev₂ 107. Terminų opozicijos nėra tobulos. Apskritai žemės gerinimas turi kiek neapibrėžtą reikšmę, jam trūksta termino griežtumo. Plg.: Antras knygos tikslas – surinkti <…> patyrimą, sukauptą žemdirbių, melioracijos specialistų, agronomų, mokslinių darbuotojų, kurie be atvangos užsiėmė žemės pagerinimu, visokių dirvos teršėjų naikinimu, <…> Žem kult 3. Toks pat įstatymas veikia Indijoje, kur apsileidusio valstiečio žemės gali būti konfiskuotos dešimčiai metų ir grąžintos po pagerinimo bei naudojimo, padengusio išlaidas Armand 12–13. Kartais net nukalbama: Žemė iš prigimties tobula ir dosni, ją žmogus myli, ja didžiuojasi, o todėl ir gerina, taiso L ir M 1971 33 10. Kam gerinti tobula? Neretai (pa)gerinimas, pagerinti vartojama aiškiai ne „melioracijos“, „melioruoti“ reikšme, tačiau neper einamos ribos čia nėra, plg.: Sapro pel iu (<…>) pagerinta per 100 ha nederlingų žemių ir <…> dumblo panaudojimas dirvoms gerinti turėtų tapti atskira melioracijos rūšimi T 1979 112 4. Bendra priemonė dirvų pagerinimui, tai mėšlas Vad 28. <…> vežame durpes dirvožemiui pagerinti T 1977 47 4. <…> mineralinės trąšos nėra pagrindinė mūsų kultūrų pagerinimo priemonė, o vien papildomoji Vad 32. Balota, niūri šių apylinkių juodgirė stojo duonpeniui skersai kelio. Kirsti ją reiškė šviesinti, gerinti, kil ninti žemę P 1978 9 124. Tas pat pasaky tina ir apie gerintoją: Ankštiniai – geriausia žalioji trąša, <…>, dirvos aeracijos, drėgmės, temperatūros režimo gerintojai MG 1977 2 25. Tyrimais nustatyta miško, kaip dirvų cheminės ir organinės sudėties gerintojo, vaidmuo M ir G 1981 1 37. Žinoma, šių pastabų nereikia suprasti kaip tokios vartosenos smerkimo. O melioracija jau taip prigijusi, kad randasi, tiesa, okazionaliai, ir visai lietuviškų jos vedinių, pavyzdžiui, „pomelioracinės“ gyvenvietės MG 1976 10 6. Nors deterioracija lietuvių kalboje dar nefiksuota, jos vertinys blogėjimas jau pasitaiko: Grėsmingas ekologinės krizės požymis – aplinkos kokybės blogėjimas M ir G 1978 12 7. ³¹ Kartais jis vadinamas abiem vardais – Piev₂ 74, kartais tik vienu – paviršinis Gyvul 93, 114, dalinis Piev₁ 212 (rus. поверхностное). 44 7. Funkciniai trūkumai Melioracijos istorija ir funkcinė semantinė struktūra yra painoka ir kiek paradoksiška. O jos klestinti dabartis kartais pražysta ir visai tuščiais žiedais. Vieną kitą būdingesnį vartosenos trūkumą čia ir iškelsiu. Tik pretenzingais pleonazmais (paslėptaisiais tautologizmais) reikia laikyti šitokius pavyzdžius: Natūralią žemės kokybę buvo galima pagerinti, laukus melioruojant <...> M ir G 1978 5 27. Melioruojant ir kultūrinant žemes, gerinamas jų produktyvumas Šv 1980 3 13. Plačiai melioruojama, intensyviai pertvarkoma ir gerinama žemė brandina vis svaresnes varpas T 1976 31 1. <...> pagerinta 300 tūkstančių hektarų drėkinamųjų žemių melioracinė būklė. Pertvarkytos drėkinimo sistemos 300 tūkstančių hektarų plote T 1972 19 2. <...> pagerinta 92 tūkstančių hektarų drėkinamųjų žemių melioracinė būklė ir pertvarkytos drėkinimo sistemos 76 tūkstančių hektarų plote T 1973 172 2. Ką reiškia melioracinė būklė? Tiesa, MelŽ yra dirvožemio melioracinės sąlygos — почвенно-мелиоративные условия, bet šis „terminas“ neaiškinamas. Matyt, tai yra tas pats, kas dirvožemio sąlygos „dirvožemio vandens, oro ir maisto medžiagų režimas, mechaninė sudėtis, karbonatų buvimas“ MelŽ (plg. condition of soil surface — состояние поверх-ностной почвы Гидр сл), tik į jas žvelgiama melioracijos aspektu³². Pagerinti galima ir reikia tik natūralią būklę, natūralias sąlygas, bet ir pagerintos jos netampa melioracinės, o kultūrinės. Ką reiškia plačiai (ar siaurai) malioruoti? Šito turbūt nei melioratoriai, nei kalbininkai nežino. Aišku tik, kad tokius laikraštininkų kuriozus reikia gerai „pamelioruoti“ — nuleisti vandenį, iškirsti minčių brūzgynus. Pleonazmas yra ir irigacinės drėkinimo sistemos M ir G 1980 1 22. Žodžio melioruoti ir jo hiponimų (dalinių sinonimų, implikaciniu pavadinimu)³³ sausinti, drenuoti ir drėkinti, iriguoti bendro vartojimo yra dvi blogybės. Pirma — tai giminingo žodžio (hiperonimo³⁴) melioruoti brukimas vietoj rūšinio (hiponimo) sausinti arba drenuoti. Ji nemažėja, nors greta sausinimo vis labiau praktikuojamas ir drėkinimas. Pvz.: Melioracija baigia nusausinti balas, išnaikinti krūmokšnius T 1977 187 4. 1975 metais javų vidutinis derlingumas melioruotose žemėse buvo 8,1 cnt/ha didesnis, lyginant su derlingumu nenusausintose žemėse Šv 1976 20 4. Estijoje pagamintais daugiakaušiais ekskavatoriais nusausinta per 4 milijonus Tarybų Sąjungoje melioruojamų žemių (Lietuvoje jais nudrenuota 97 proc. melioruojamų plotų) Šv 1978 4 17. Numelioravus padidinto drėgnumo plotus, paskelbtas spartus gandrų skaičiaus mažėjimas kiek apstojo T 1978 75 4. Lietuvoje numatyta per šį penkmetį numelioruoti 540 tūkstančių hektarų pernelyg drėgnų žemių T 1977 90 2. Melioratoriai užpelkėjusias pernelyg drėgnas 32 Panašus yra ir melioracinis žemėlapis „žemėlapis, kuriame sutartiniais ženklais yra atvaizduotas vietos reljefas“ MelŽ. 33 Dėl šių terminų žr. Lyons J. Wstęp do językoznawstwa. — Warszawa, 1976, s. 496. Dž. Lajenzas hiponimiją apibrėžia kaip vienpusę implikaciją (p. 497), arba inkluziją (p. 496), o sinonimiją — kaip abipusę, arba simetrinę, hiponimiją (p. 498). Žr. taip pat Степанов Ю. С. Основы общего языкознания. — М., 1975, с. 52. 34 Dėl termino hiperonimija (ir hiponimija) žr. Agricola Ch., Agricola E. Wörter und Gegenwörter. Antonyme der deutschen Sprache. — Leipzig, 1979, S. 15. Abu terminai jau įtraukti į vadovėlį. — Новиков Л. А. Семантика русского языка. — М., 1982, с. 241. 45 žemės paviršią derlingais laukais Ekspl 283. <…> indikavimas vandens pertek- liaus, kurį tiksliai (! — J. K.) ir planingai šalina melioracija M ir G 1977 8 11. V. Šileikos „Primirkusių plotų melioracija“ (V., 1956) nagrinėja tik „primirkusių plotų nusausinimo klausimus“ (p. 5), o ne visas melioracijos rūšis. Nuvykęs ir sąmojis kišenių numelioravimas Šl 1976 10 6 (=nusausinimas) ir „Burtų“ auto- rių teikia numelioruoti N 1975 6 59, tai yra, žemaitiškai tariant, pasausinti vaiką. Apskritai numelioruoti nelabai vykusiai sudarytas su iš nusausinti perkeltu priešli- liu — tolygu pagerinti, t.y. per daug gerinant pagadinti. Negrįdetas ir specialybės pavadintojas sausintojas. Tiesa, sausintojai, patys visada besititulują melioratoriais, šį žodį kartais vartoja, bet ydingai — „sausintuvo“ reikšme. Tik žodingojo Albino Žukausko eilėraštyje užtikau nusausintoją KV 1976 29 4. Retas svečias ir sausinimo grioviai Mel 10, dažniausiai vartojama melioracijos arba melioraciniai grioviai. V. Šileikos knyga vadinama „Melioraciniai grioviai“ (V., 1968), nors joje kalbama tik apie sausinimo tinklą (p. 3,9). Tas pat pasakytina ir apie MelŽ aiškinimus: melioracinės sistemos reguliuojančioji dalis — nusausinimo sistemos sausintuvų visuma ir melioracinės sistemos nuvedamoji dalis — visuma nusausinimo sistemos nuvedamųjų kanalų, <…>. Specialistai lyg gėdisi rašyti paprastai ir tiksliai. Antra blogybė — tai hiponimų sausinti, drėkinti, iriguoti gretinimas ar net tapatinimas su hiperonimu melioruoti. Pvz.: Melioracijos (nusausinimo) būdu pagerindami užpelkėjusius medynus <…> Mišk kult 398. Miško žemių nusausinimas, arba jų hidrotechninė melioracija Mišk kult 397. Visiškai atsisakyti melioracijos ir sausinimo aplinkinėse teritorijose nerealu, todėl derinant sausinimo darbų projektus, siekiama, kad ūkinė veikla kuo mažiau paveiktų (! — J. K.) rezervatą MG 1976 8 7. <…> kaip biocenozes veikia plotų drėkinimo ir melioracijos darbai M ir G 1979 10 16. Vis didesnį vaidmenį, toliau intensyvinant žemės ūkio gamybą, didinant jos ekonominį efektyvumą, vaidina irigacija ir melioracija, <…> T 1978 238 1. Į irigavimo ir melioracijos statybą valstybė ir kolūkiai įdėjo 6,6 milijardo rublių T 1976 26 2. Tai atsispindi net administracijoje, plg.: 1949—63 m. pelkėtų žemių sausinimo ir kultūrinimo darbus vykdė melioracijos mašinų stotys (MMS). <…>. Nuo 1963 m. melioracijos darbus vykdo melioracinės statybos valdybos (MSV), <…>. Melioracijos darbus planuoja ir kontroliuoja <…> (nuo 1963) sausinimo sistemų valdybos MLTE II 553. Tokia vartosena tolygi žemės ūkis arba laukininkystė, žemės ūkis ir laukininkystė ir pan. Šitokių klasifikacijos alogizmų reikia vengti. Kita bėda — tarptautinio žodžio melioruoti semantinio valdymo iškraipymas. Pvz.: Tuo tarpu nieko panašaus neturime apie šiuo metu melioruojamus Druskonio ir Ilgio ežerus T 1974 256 4. Kalno papėdėje — tiesi kaip strėlė melioruota Kražantė L ir M 1979 7 13. Čia reikia ne melioruoti, o sausinti. Tai ir literatų bei humoristų nuodėmės: <…> drąsiai ir demonstratyviai, taip sakant, „numelioruojami“ mums įprasto poetinio gražumo, uždaros loginės savivynos bei emocinės atlapširdės argumentacijos upeliai ir upeliūkščiai Šv 1979 18 11. Ir konjaką, ir karčiąją padavėjas … numelioruoja Šl 1976 10 6. 46 Paskutinė keistenybė — dirbtinis drėkinimas: pažyminys dirbtinis yra be reikalo prikergtas, perteklингas, nes šį reikšmės elementą turi pati gramatinė kauzatyvumo forma, reiškiama priesaga -inti — „daryti, kad drėktų“, „skatinti, kad darytųsi drėgnas“ (aktyvusis, antropogeninis kauzatyvas) arba „leisti, kad drėktų“ (pasyvusis, gamtinis kauzatyvas). Šio trūkumo neišvengia ir žodynai. Štai irigacijos aiškinimai juose: dirbtinis laukų drėkinimas, laistymas M. ir S. „Svetimų ir tarptautinių žodžių žodynėlis“, dirbtinis laukų drėkinimas, laistymas TŽ 1936, dirbtinis laukų drėkinimas TŽ 1951, DŽ₁, DŽ₂, dirbtinis laukų drėkinimas GeogrŽ. Panašiai yra ir MetŽ: орошение — ирригация, иригация, (дқрб-тиніс) дрėкинimas, орошение — (dirbtinis) drėkinimas, irigavimas, искусственное орошение — dirbtinis drėkinimas. Tas pat melioracijos aiškinimuose: pagrindinis žemės pagerinimas: balų nusausinimas, dirvos patobulinimas, dirbtinis drėkinimas, lekiančio smėlio sutvirtinimas TŽ 1936, pagrindinis žemės pagerinimas <…>, <…>, <…>, dirbtiniu būdu drėkinant, <…>, <…> TŽ 1969. Šitaip rašoma ir tekstuose, pvz.: Dabar pasaulyje dirbtinai drėkinama apie 20 proc. žemės ūkio naudmenų ŽŪ 1976 8 31. Virš 1000 hektarų plote įrengsime dirbtinį drėkinimą MG 1976 10 5. Kur dygę šito reiškinio šaknys, aišku: rusų kalboje, kuriai panašios veiksmo diatezės nėra taip būdingos. Žinoma, tokios interferencijos priežastis yra psicholingvistinė, taigi kalta čia ne rusų kalba, o mūsų pačių nemokėjimas — lietuvių kalbos, jos skirtumų nuo rusų kalbos nesuvokimas. Nepateisinamas ir tokiu pat būdu atsiradęs gamtinis, natūralus drėkinimas, pvz.: Pelkėmis vadinami gausiai drėkinami (=labai drėgnos, įmirkusios) žemės ruožai Kel 295. Endogeniniams priskiriami ir tokie reiškiniai, kaip įmagnetinto Žemės branduolio dreifas, sukeliantis svorio jėgos lauko (…) svyravimus, kurie savo ruožtu veikia atmosferos cirkuliavimo anticikloniškumą, nulemiantį Šiaurės pusrutulio drėkinimo (= drėgnumo, drėgmės) ritmą M ir G 1980 5 36. Taip atsiranda ir opozitas natūralusis drėkinimas: Jis naudojamas <…> natūraliam bei dirbtiniam laukų drėkinimui, <…> Armand 14. Kitokios kilmės yra dirbtinis dvišlaitis drėkinimas — drėkinimas liejant vandenį iš drėkintuvo į abi puses dirbtinai sudarytu nuolydžiu MelŽ. Jį reikėtų vadinti nuolydinis, tiksliau nuolaidinis, dvišlaitis drėkinimas. Sausinimas dirbtiniu niekada nevadinamas: mat rusų kalboje yra diatezė осушение ir высыхание35. II. Drenažas Drenažo ir sausinimo yra daug rūšių ir būdų. Pvz.: tobulas ir netobulas drenažas Hidrogeol 268 (plg. tobula drena Hidrogeol 268 ir netobula drena Hidrogeol 269, tobulas šulinys Hidrogeol 252 ir netobulas šulinys Hidrogeol 252, „tobulas“ šulinys MelŽ ir „netobulas“ šulinys MelŽ); intensyvus ir ekstensyvus nusausinimas 35 Pirmojoje redakcijoje autoriui tikosi kiek apsirikti — toks dalykas, tiesa, ne specialistų lūpose kartais pasitaiko, pvz.: Etrurijos <…> žemės ūkis buvo įmanomas, tik dirbtinai nusausinus balas Maškina s N. Senovės Romos istorija. — V., 1955, p. 80. Č. Kudaba net dirbtinį lietinimą vartoja — L ir M 1971 33 40. 47 ŽŪŽ [intensyvus nusausinimas „toks nusausinimas, kur yra įvykdyta (! – J. K.) reguliuojanti nusausinimo sistemos dalis (uždari ar atviri sausintuvai)“ MelŽ]; sis-teminis drenažas „toks drenažas, kai sausintuvai išdėstomi lygiagrečiai vienas ki- tam per tam tikrus atstumus“ MelŽ; pilnas sisteminis drenažas „neišretintas siste- minis drenažas“ MelŽ ir rinktinis išretintas sisteminis drenažas „toks išretintas sis- teminis drenažas, kai išvedami tik atrinkti, labiausiai reikalingi sausintuvai, tačiau prisilaikant tam tikros sistemos ir lygiagretumo“ MelŽ, taip, kad „praleistas drenų linijas galima įvykdyti (! – J. K.) papildomai“ Mel 56 (ir detalus sausinimas grioviais Mel 72) ir nesisteminis drenažas „toks drenažas, kai drenos išdėstytos nevienodais atstumais, neprisilaikant lygiagretumo, tik tomis vietomis, kur pasireiškia drėgmės perteklius“ MelŽ, arba rinktinis drenažas / dalinis drenažas žr. atrankinis drenažas „nesisteminis drenažas, kai sausintuvai išvedami ne visame plote, o tik sausinimo reikalingomis vietomis“ MelŽ. Kartais artimi būdai susilieja, pvz.: 1920–39 intensyviai (detaliai) nusausinta <...> MLTE II 552 arba per neapdairumą supainiojami, pvz.: Šiuo metu respublikoje nusausinta 2,2 milijono hektarų, iš jų intensyviai (t.y. atliekant visus melioracijos ir žemių kultūrinimo darbus) – 1,7 milijono Šv 1976 20 4. Problemą kelia taip pat terminų pora vertikalusis ir horizontalusis drenažas. MelŽ horizontalinis drenažas aiškinamas kaip „drenažas, kuriuo vanduo nuvedamas į šalį“, ne visiškai horizontaliai, bet paprastu nuolydžiu, o vertikalinis – „toks drenažas, kai sausinimas atliekamas vertikaliais vamzdžiais, kuriais vanduo arba nuleidžiamas į laidžius gilesnius sluoksnius (oland škasis drenažas), arba pakeliamas į žemės paviršių (kaliforn iškasis drenažas)“. Tačiau kelininkai drenažą bando skirstyti ne pagal vandentakių, o filtro sluoksnių drenažo tranšėjoje kryptį, pvz.: Racionalus vertikalusis drenažas, kuriame filtro sluoksniai supilti ne horizontaliai, o vertikaliai: smulkiagrūdžiai prie vandeningo sluoksnio grunto, o stambiagrūdžiai – drenažo viduryje Kel 130–132. Taigi čia yra įprastinio horizontaliojo drenažo primityvus variantas – drenažas be tuščiavidurio vandentakio (vamzdelio), panašus į akmenų drenažą, tik nedengtas, užtai patobulintas šoniniais smėlio ir žvyro filtrais. Vadinti jo vertikaliuoju nepatartina, nes tai painioja terminus. Tačiau didžiausia problema yra įprastinio horizontaliojo drenažo ir jo lietuviškojo atitikmens sausinimo reikšmių santykis, jų skyrimas – desinonimizacija ir jos padariniai (pleonazmai ir oksimoronai). Liet. drenažo istorija trumpa – prasideda prieš gerą pusšimtį metų, praėjus beveik dviem šimtmečiams nuo šiuolaikinio drenažo atsiradimo (molinio drenažo būta jau Mezopotamijoje prieš 4 tūkstančius metų). M. ir S. „Svetimų ir tarptautinių žodžių žodynėlyje“ drenažas aiškinamas taip: „Sausinimas žemės tam tikrais požeminiais vamzdžiais“. Priešingai, TŽ 1936 apibrėžime – „drėgnos dirvos nusausinimas podirvyje įkasamais vamzdžiais ir kanalais“, matyt, turima omenyje atviri kanalai (nes įkasti kanalų negalima). TŽ 1969 aiškinimas panašus: „pelkėto dirvožemio sausinimas atvirais grioviais arba akytais (arba su šoninėmis angomis) vamzdžiais, suklajamais po žeme“. Panašiai apibūdina ir specialioji literatūra: Drenažiniu įrenginiu gali būti griovys, tranšėja, galerija, po žeme suklotų vamzdžių linija ir kiti įrenginiai, kurie pažemina vandens lygį 48 Hydrogeol 268. Iš to daroma principinė išvada: Teoretiškai visų horizontalių drenažo įrenginių principinis veikimas yra panašus. Todėl toliau juos vadinsime tiesiog drena arba drenažu Hydrogeol 268. Vadinasi, iš esmės ir griovys yra drena. Kel 129 tiesiog sakoma: Paprasčiausias drenažas yra atviras griovys, įgilintas į vandeningą sluoksnį. Atviras griovys tolygus drenažo grioviui, o šiedu – priešybė uždarajam drenažui: Dažniausiai įrengiamas uždarasis drenažas (2. 3. 3 pav.). Griovio dugne klojamas vandenį nuleidžiantis įrenginys – drenažas Kel 129. Vadinasi, drenažas čia yra jau dviprasmis. Kiti autoriai yra priešingos nuomonės: Dirbtiniai požeminiai vandens takai dirvožeminio-gruntinio vandens pertekliui nutekėti (pašalinti) vadinami drenažu Mel 51. Katra nuomonė yra tikresnė ar kuo pranašesnė, geriausiai gali parodyti drenos bei drenažo – gamtinio ir dirbtinio, tai yra melioracinio, – pirmykštė reikšmė ir jos raida. Geriau didesnis nukrypimas į hidrologiją nei likusios baltos dėmės. 1. Natūralusis, arba gamtinis, drenažas Liet. drena yra 1. „įrengta drenažo vamzdžių linija sausinimo tikslams“; 2. „drenažo vamzdis“ MelŽ. Šis dvireikšmiškumas jau iškeltas (kaip neigiamas) net bendruosiuose terminologijos (teorijos) darbuose³⁶. Tačiau jis didesnis žodynuose nei praktikoje: drenažo vamzdelio reikšme drena dažnesnis tik liaudies kalboje: Drenažo vamzdžiai, arba liaudiškai drenos, Lietuvoje ne naujiena. Pirmosios buvo pagamintos netgi 1855 metais Vas 199. (Tarmėse pasitaiko ir drėnė, medikų kalboje – drenas.) Reta ir vamzdinė drena ŽŪŽ (ir vamzdžių drenažas Šv 1978 16 13). Angl. drain reikšmė daug platesnė – „drenažas, drena, drenažo kanalas; nutekėjimas“ AŽŪŽ, 1. „дренаж; дрена; дренажная канава“; 2. „водосток; водоотвод“ Гидр сл. Atitinkamai platesnės reikšmės yra ir draining – „(nu)sausinimas; nuotakis; nutekėjimas; (iš)tekėjimas; drenažas“ AŽŪŽ ir drainage, reiškiantis pirmiausia 1. „водосбор, бассейн“; 2. „речная сеть“ (tik paskui 3. „дренаж“; 4. „дренирование; осушение“): lake drainage – водосбор озера, drainage lake – проточное озеро (pršng. drainless lake – бессточное озеро), drainage basin – водосборный бассейн, водосбор, lake drainage basin – водосборный бассейн озера, sink drainage – сточная система Гидр сл. Blind / closed drainage yra ne tik закрытый дренаж, bet ir бессточный бассейн (plg. closed basin – 1. бассейн, не имеющий стока в море; 2. закрытый бассейн; 3. непроточный водоём, o inland basin – бессточный бассейн) Гидр сл. Pagaliau anglai turi autogenetic drainage – дренажная сеть, созданная самой рекой, well drained stream basin – хорошо дренированный речной бассейн, poorly drained stream basin – слабо дренированный речной бассейн Гидр сл. „The Concise Oxford Dictionary of Current English“ (Fourth Edition Revised by E. McIntosh) drainage aiškina apibendrintai – „draining; system of drains, artificial or natural“. Lietuvių kalbos žodynų natūralusis, arba gamtinis, drenažas dar nėra pasiekęs, bet specialiojoje literatūroje plačiausiai vartojamas. Tačiau melioracijos raštuose ³⁶ Žr. Keinys S. Terminologijos abėcėlė. – V., 1980, p. 32. 49 natūraliojo žemės drenažo – gretinant jį su dirbtiniu – reikšme paprastai vartojamas lietuviškasis atitikmuo sausinimas – mat jis yra bendresnis. Pvz.: Sausinimo tinklą sudaro įvairaus dydžio upeliai ir įvairios paskirties grioviai Mel gr 3. Teritorijos sausinimo priemonės gali būti natūralios (upeliai, upės, ežerai) ir dirbtinės (grioviai, vagos, drenos) Mel 39. Priešingai, hidrogeologijoje yra drenažas, drenavimas, drenavimasis. Kaip ir melioracijoje, pirmiausia minėtinas žemės drenažas, tai yra vandenų surinkimas (plg. angl. the river drains the whole countryside – upė surenka viso rajono vandenis) ir nutraukimas iš žemių, tik natūraliais vandentakiais, pvz.: Geras gamtinis drenažas, nes upės giliai įsipjovusios: nuo upės vagos iki vandenskyros būna 15–18 m peraukštėjimas (= aukščio skirtumas) Hidrogeol 309. Natūraliai drenuojamos priemolio žemės M ir G 1978 12 15, natūralus dirvožemio drenažas ten pat 16. Tačiau hidrogeologijoje ir vandens drenuoja, tai yra nutraukia vandenis iš vandens baseinų: Trakų rajone ežerų daug (295), bet jie užima tik 3,30% rajono ploto. Jų lygis dėl natūralaus drenažo gerokai pažemėjęs Krašt 81. Gruntinio vandens srautas paprastai juda (= teka) link žemiausių reljefo elementų: upių, upelių, griovių, slėnių, ežerų, daubų, kurie jį drenuoja Hidrogeol 134. Kai upė arba ežeras drenuoja spūdinį vandeningą sluoksnį, pjezometrinis vandens paviršius žemėja į drenavimo vietą, <...> Hidrogeol 164. Kai gruntinių vandenų lygis yra aukštesnis kaip tarpsluoksninių vandenų lygis, tada gruntiniai vandenys papildo spūdinius tarpsluoksninius vandenis. Tai vadinama natūraliu gruntinių vandenų drenavimu Hidrogeol 144. Šio proceso gamtiškumas, savaiškumas, kai nenurodomas jį sukeliantis veiksnys, reiškiamas sangrąžine forma: Plotas, kur gruntinis vandeningas sluoksnis priartėja prie žemės paviršiaus ir požeminiai vandenys išsilieja į žemės paviršių, vadinamas gruntinių vandenų drenavimosi sritimi Hidrogeol 135. Iš pavyzdžių darosi aišku, kodėl čia negalimas lietuviškas atitikmuo sausinimas ar sausėjimas: vandens negali sausinti vandenų nei žemių, vandens vandenys (nu)traukia, (nu)leidžia, (nu)plukdo (plg. angl. to drain into the river – plukdyti vandenis į upę (apie intaką)], vandens taip pat nesausėja, o nuteka, nuplaukia arba išsilieja. Nors dirvožeminiai vandenys dažnai esti sausinamoji melioracijų objektu Hidrogeol 131, bet jie nėra sausinami, sausinamos tik dirvos – reguliuojamas drėgmės režimas jose. Kartais sausinami vandens baseinai: Tačiau mums pakanka pievų, ir mums labai brangios Kuršių marijos, kad leistume gamtai nusausinti Vas 90. Natūralusis | gamtinis drenažas | drenavimas || drenavimasis yra tik viena vandenų apykaitos žemėje dalis. Ji susijusi su priešingu procesu – vandenų maitinimu. Pvz.: Vidutinio ir labai drėgno klimato rajonuose daugiausia gruntiniai vandenys maitina upes ir kitus natūralius paviršinio vandens telkinius arba upė drenuoja gruntinius vandenis Hidrogeol 141. Spūdinių vandenų drenavimo sritį sudaro vandeningo sluoksnio išėjimo į žemės paviršių ruožai, kurie yra žemiau maitinimo srities Hidrogeol 158. Žemumose esančias pelkes arba supelkėjusias žemes daugiausia maitina išsiliejantys gruntiniai arba tarpsluoksniniai vandenys Hidrogeol 311. Pelkės sukaupia dideles vandens atsargas, maitina upelius, upes, ežerus M ir G 1978 7 36. <...> upės, įtekančios į ežerus, maitinamos tik požeminių šaltinių <...> T 1980 25 4. Todėl Vidurinės Azijos upės – tranzi- 50 tinės, t.y. nemaitinamos paviršinio nuotėkio vandenimis, tik plukdančios aukštikalnių ledynų tirpsmo vandenis T 1980 203 4. Už ledyno ribos esančiuose rajonuose upių vagos buvo maitinamos tirpstančio ledyno vandenimis Hidrolog 48. Šie [tarpsluoksniniai] vandenys gali būti maitinami gruntinio vandens, upių ir net spūdinio vandens Mel 28. O gruntinius vandenis maitina krituliai Hidrogeol 144. Ir priešingai: <…> tirpstantis sniegas bei ledas maitina ne tik upelius ir upes, bet ir prie kalno besiformuojančius debesis Galv 148. Beje, maitinimo (mitybos) priešybė yra ne tik drenažas (drena), bet ir iškrova arba ištaka, plg.: Infiltracinėse vandens spūdinėse sistemose požeminio vandens filtracija vyksta nuo aukščiau esančių mitybos sričių link vietinės ar regioninės reikšmės drenų Hidrogeol pagr 9 ir Hidrogeologiniu rajonu vadinama geologinė struktūra arba jos dalis, pasižyminti požeminio vandens susidarymo sąlygų bendrumu, apimanti pagrindines jo mitybos, tranzito bei iškrovos sritis ir <…> ten pat 7. <…> požeminio vandens mitybos bei ištakos sritis T 1980 209 2. Vartojama maitinti ir melioracijoje ar amelioracijoje, optimizacijoje, pvz.: <…> upei skirta kita užduotis — maitinti drėkinimo kanalus vandeniu L ir M 1976 46 13. <…> irigacinė sistema maitina stambius ryžių masyvus T 1980 111 3. 419 ha tvenkinys, maitinamas Dubysos T 1979 194 4. Numatyta pastatyti keletą stambių tvenkinių, kuriuos maitins Senegalo upės vandenys. <…> T 1980 37 3. Maitinimas vandeniu (be objekto nurodymo) yra ir MelŽ: požeminis maitinimas vandeniu „kurios nors upės, kanalo, šulinio maitinimas požeminiu vandeniu“, beslėgis maitinimas vandeniu „kurio nors žemės ploto maitinimas vandeniu, ateinančiu į jį be slėgimo“ — matyt, natūralus (plg. ir maitinimo plotas „plotas, iš kurio požeminiai ar paviršiniai vandenys patenka į vandens taką arba į vandeningą horizontą“), nors gali ir išnaudojamas žmogaus, ir dirbtinis slėgiminis maitinimas vandeniu „kurio nors žemės ploto maitinimas slėgimo poveikyje esančiu (! — J.K.) vandeniu“, plg. slėgiminis (spūdinis) podirvinis drėkinimas „drėkinimas, kai vanduo slėgiamas įsisunkia į dirvožemį“ MelŽ³⁷. Požeminis maitinimas (upių) yra ir GeoIž³⁸. 37 Polioniminėje anglų terminijoje (plg. išn. 5, 19) maitinimą atitinka feed: feed by lake — озёрное питание, groundwater feed — грунтовое питание, spring feed — 1. весеннее питание; 2. родниковое питание, water feed — питание водой; водоснабжение (о gravity feed — подача самотёком), plg. feeder canal — питающий канал, feeding canal — питательный канал, feeder — 1. приток (реки); канал, 2. источник, ключ; collecting area — 1. площадь питания; 2. водосборная площадь, plg. kolektorius / rinktuvas; infiltration area — 1. площадь инфильтрации; 2. площадь питания грунтовых вод; reception basin — водосбор, речной бассейн питания, приёмный бассейн; influent river — река, питающая грунтовые воды [pršng. effluent river — река, вытекающая из водоёма другой (подземной) реки или озера]; recharge — пополнение; питание; подпитывание; artificial groundwater recharge — искусственное подпитывание грунтовых вод, recharge area — область питания, pršng. discharge — расход (воды) (žr. toliau tekste vandens balanso išlaidos): hidraulic ir phreatic discharge — выход грунтовых вод на поверхность, groundwater discharge area — площадь выхода грунтовых вод (plg. anksčiau tekste vandens drenavimo sinonimą vandenų išsiliejimas), discharge canal ir channel — отводящий канал, canal discharge — расход канала, discharging — истечение, стекание Гидр сл. Ledyno mityba MetŽ angliškai yra dar kitaip, bet irgi ne vienaip: 51 Neretai greta arba vietoj gamtinio drenažo, drenuotas ir maitinimo, maitinamas vartojami sausumas, sausas ir šlapumas, šlapias. Pvz.: Mėlynynai užima šlapokas, mažiau drenuotas vietas Bendr mišk 314. Ilgasamaniai miškai užima silpnai drenuotas, šlapias vietas ten pat 315. Ąžuolynai pilkuose priemoliuose (<…>) auga statesnėse atšlaitėse su sausesniais drenuotais ir dar daugiau susilainėjusiais (pajurusiais) dirvožemiais ten pat 335. Plg.: Kerpiniiai miškai užima labai sausus smėlio arba akmeningus, humusu neturtingus (=nehumusingus) dirvožemius ten pat 315. Ypač dažnas vietoj maitinimo drėkinimas, pvz.: Viršutinių sluoksnių gruntai gausiai drėkinami kritulių Kel 119. Šios grupės eglynai auga lygiose žemose vietose su gausiu stovinčio vandens drėkinimu Bendr mišk 318. Dirvožemiai maistingi, puveniniai, dumblingi, pavasarį dažnai užliejami, šlapi arba drėgni, bet su tekančio vandens drėkinimu ten pat 319. Slėninis eglynas (Pic. fontinale) auga siauruose upelių, upokšnių slėniuose, maistingesniuose puveniniuose, smarkiai drėkinamuose dirvožemiuose ten pat 319–320. Kintant dirvožemio-podirvio sąlygoms tiek drėkinimo ir aeracijos atžvilgiu, tiek ir podirvio turtingumo maistinėmis medžiagomis atžvilgiu, pastebima, kad kinta (ploto ir laiko atžvilgiu) ir tipai ten pat 316. Paskutiniuose dviejuose sakiniuose greta dirvožemio maistingumo tegalimas jo drėkinimas, o ne maitinimas (net vandeniu). Plg. angl. subirrigation — rus. подпочвенное орошение: artificial — искусственное ir natural — естественное Гидр сл, taip pat irrigation basin — оросительный бассейн, pršng. drainage basin — водосборный бассейн, водосбор Гидр сл. Beje, šis drėkinimas niekur niekada nevadinamas gamtiniu, nors iš esmės toks yra, ir šitai neduoda pagrindo melioracinį drėkinimą vadinti dirbtiniu (apie šią klaidą žr. p. 47). Tačiau dirbtinis maitinimas amelioracijoje įmanomas : <…> vandeningų horizontų dirbtinis maitinimas ir saugojimas nuo užteršimo bei išsekimo M ir G 1979 4 16. Vis dėlto dirbtinio vandens maitinimo įrenginiai Šv 1976 9 9, įrengta alimentation of glacier — 1. питание ледника; 2. нарастание ледника, region of alimentation — область питания, accumulation area — область аккумуляции, область питания (ледника), surplus area — область аккумуляции; область питания (ледника), condition of nourishment — условия питания (ледника), plg. artificial nourishment of shore — искусственное питание берега наносами Гидр сл. Lietuvių kalboje vartojami tik teisės terminai alimentai (lot. alimentum „maistas“), alimentininkas, -ė, alimentinė prievolė, medicinoje žinomas alimentinis: Alimentinė distrofija — nepakankamo mitymo liga. Tikslesnis, bent ankstyvai stadijai, yra G. Gelšteino pasiūlytas „Alimentinio išsekimo“ terminas Vid lig 819 (iš tikrųjų pirmasis terminas yra pleonastiškas: distrofija < gr. dys ir trophē „mityba“). Forma alimentarinis TŽ 1969: alimentarinė distrofija TŽ 1969; Kiti autoriai mano, kad karieso atsiradimą skatina alimentariniai veiksniai M ir G 1976 12 20 yra prastesnė. 38 Be vandens (ir ledyno) bei žemės, žinomas dar kopų maitinimas T 1976 114 4 (V. Gudelis). Dažnas ir metaforinis maitinti vartojimas, pvz.: Literatūra — kaip šaltinis, — <…>, — gyva, skaidri ir gavi tol, kol ją maitina ir atgaivina giluminės versmės P 1974 7 125. Gal todėl toks stiprus poeto kūrybos prisirišimas prie tautosakos, prie tų neišsenkamųjų versmių, kurios taip ilgai maitina lietuvių poeziją L ir M 1981 3 4. Jis galimas ir be vandens: Kol kas šis gerumas dar nebanalus, jį maitina asmeninis dramatizmas L ir M 1980 34 5. 52 vandens klodų dirbtinės mitybos sistema T 1979 87 4 yra pleonazmai: įrenginiai, įrengta čia dubliuoja žodžio dirbtinis, -ė semantiką. Pagaliau greta arba vietoj gamtinio drenažo vartojamas ir paprasčiausias nutekėjimas. Pvz.: <...> dirvožemis mažiau turtingas maistinėmis medžiagomis (= turi maistinių medžiagų), su silpniau nutekančiu vandeniu Bendr miš̌k 320. Vandens perteklius nuteka nebūtinai vien paviršiumi. Neretai pasitaiko ir požeminis ežerų drenažas MG 1977 5 16, plg. nenuotėkinis ežeras Hidrolog 24, 156 ir nuotėkinis — pratekamasis ežeras ten pat 156. Populiariajame stiliuje maitinti ir drėkinti gerai vad uoja gerti ir girdyti: Žakas Ivas Kusto yra tyrinėjęs Viktorijos ežerą. <...> iš čia geria Nilas T 1980 78 3. Visos per Ukrainą į Juodąją jūrą atitekančios upės — <...> — yra daug kartų patvenktos, „girdo“ kanalus M ir G 1980 9 30. Visa dirvožemio maitinimo ir drenažo — gamtinio ir dirbtinio — sistema atrodo šitaip: Vandens balanso pajamos arba vandens maitinimo šaltiniai Mel 36. — Dirvožemio drėgmės atsargas nuolat papildo gamtiniai ir dirbtiniai vandens maitinimo šaltiniai, kurie skirstomi į šiuos tipus: 1) atmosferinis, 2) paviršinis, 3) gruntinis arba požeminis, 4) salpinis, 5) dirbtinis drėkinimas ten pat 36–37. — Atmosferinio maitinimo šaltinis veikia visur, nes kritulių lietaus ar sniego pavidalu būna visose žemės rutulio dalyse ten pat 37. Prie atmosferinio maitinimo priskiriama ir atmosferos ore esančių vandens garų kondensacija dirvožemyje ten pat. Krituliai, ypač didesnio intensyvumo, nespėja susigerti į dirvožemį, sudaro paviršinį nuotakį ir maitina vandeniu žemiau esančius plotus ten pat. Gruntinis arba požeminis maitinimas <...>.<...> susideda iš vandens, pritekančio požemiu nuo aukštesnių vietų, S₁ ir vandens, pritekančio iš gilesnių grunto sluoksnių, R₁ ten pat. Salpinis maitinimas būna upių slėniuose, kai potvynio metu upė išsilieja iš krantų ir apsemia salpą arba slėnį. Potvynio vanduo slėnio dirvožemį paprastai prisotina iki pilno drėgmės imlumo (visos poros užpildytos vandeniu, <...>) ten pat 38. Maitinimas drėkinimu ten pat (žinoma, melioraciniu). — Dirvožemio vandens balanso išlaidos susideda iš penkių pagrindinių dalių: 1) sumin io išgaravimo, 2) paviršinio nuotakio, 3) požeminio nuotakio, 4) vandens, nutekančio į gilesnius sluoksnius; 5) nuotakio, surenkamo teritorijos sausinimo priemonėmis (upėmis, kanalais, drenažu ir pan.) ten pat. Kaip jau buvo minėta (žr. p. 50), Teritorijos sausinimo priemonės gali būti natūralios (upeliai, upės, ežerai) ir dirbtinės (grioviai, vagos, drenos) ten pat 39. Panašiai ir upių maitinimo vandeniu šaltiniai gali būti: 1) paviršiniai vandenys, tekantys žemės paviršiumi, lyjant lietui arba tirpstant sniegui bei ledynui, ir 2) požeminiai vandenys Hidrolog 63. Atitinkamai yra maitinimas lietumi, maitinimas sniegu, maitinimas ledynais ar ledynų tirpsmo vandeniu ir maitinimas požeminiu vandeniu ten pat. Gamtinis drenažas (nuotakis) ir drėkinimas (maitinimas), kaip susiję dalykai, gali virsti vienas kitu: <...> vienai reljefo formai tas pats vandens kiekis gali 53 būti kaip paviršinis nuotakis, o kitai — kaip paviršinis maitinimas Mel 39, plg. drainage system — гидрографическая сеть; дренажная сеть; система орошения Гидр сл. 2. Drena ir drenažas Nors egzistuoja ir natūralusis, arba gamtinis, drenažas, tačiau natūraliosios drenos nėra. Todėl klausimo, kas yra drena, esmė tokia: koks tai sausinimo vandentakis — bet koks ar tik požeminis? Pirmiausia paieškokime atsakymo žodžio etimologijoje ir sąvokos istorijoje. Angl. drain reiškia ne tik „drenuoti (drenomis)“, bet ir „sausinti“ (plg. marsh drainage — pelkės nusausinimas AŽŪŽ), „džiūti“, „džiovinti“ (paprastai indus, plg. drainer — indų džiovykla ir, žinoma, nuolaidinis kanalas), plg. dry „džiūti“, „džiovinti; sausinti“, „nu(si)šluostyti“; „sausas, išdžiūvęs“, „sausringas“, „ištroškęs“; „sausra“, „sausuma“, drought „sausra“, „(oro) sausumas, drėgmės trūkumas“, droughty „sausringas; sausas; išdžiūvęs“, „ištroškęs“, ne tik „ištekėti, nutekėti, sutekėti“ (plg. drainless — бессточный Гидр сл, dry „išsekti“), „(prasi)sunkti(s), filtruotis, koštis“ (net „gerti, tai yra perk. sausinti, košti, siurbti; išgerti“), bet ir „nuleisti; nuvesti; išleisti; išpumpuoti, išsiurbti“. Todėl ir lietuviškai visiškai teisingai sakoma: vandenį nuleidžiantis įrenginys — drena Kel 129. Mat kelininkystėje sausinimo kaip tokio ir nėra, čia tik pažeminamas vandens lygis. Antra vertus, nuleidžiant vandenį sausinama dirva, tai yra dirvos sausinimas — vandens nuleidimo padarinys. Kartais ta priežastis greta savo padarinio labai gražiai ir taikliai nurodoma: <…> gruntui nusausinti taikomas (! — J. K.) specialus įrenginys — drenažas. Pagrindinė drenažo paskirtis — nuleisti gruntinį vandenį, <…> Kel 127. Tiesiant kelius, įrengiami tokie drenažai: a) šlaitų drenažas iškasos šlaitams nusausinti; <…>; c) drenažas <…> už tilto atramų sutekantiems vandenui nuleisti; <…>; e) kelio dangos pagrindo drenažas vandeniui iš po dangos nuleisti Kel 129. Vartojama ir tiesiog drenuoti vandenį, pvz.: Drenažo išilginis nuolydis nustatomas pagal sąlygą, kad drenuojamas vanduo neplautų grunto Autokel. 108. <…> vaga nudrenavo podirvio vandenis Armand 20, plg. angl. drain water — rus. дренированная вода Гидр сл. Matyt, su reikšme „filtruoti“ susijęs drenuojantis smėlis: Labai svarbu užtikrinti gerą gruntinio ir atmosferinio vandens nutekėjimą iš drenuojančio smėlio pasluoksnio ir skiriamosios juostos M ir T 1977 7 49—50. Panašiai perkeltine prasme drenuoti pavartojamas humoristikoje: Vystome melioraciją, <…> Prie baro drenuojam konjaką visi, Kol tampam… sausi Valaitis L. Kelmai ir kelmučiai. — V., 1973, p. 41—42. Angl. drain viena reikšmių yra „(drenažo) griovys“: agricultural drain — осушительная канава, дрена Гидр сл (kitur ir — осушительная канава, дренажная труба). Lietuvių kalboje drena griovio nereiškia, bet moksliniuose apibūdinimuose pasakoma panašiai, pvz.: Paprasčiausias drenažas yra atviras griovys, <…> Kel 129 (net pleonastiškai pabrėžiant — atviras griovys). Be abejo, drain tik šitokia reikšme būtų ir turėjusi (ją būtų gavusi ir drena, jeigu tik ji būtų buvusi reikalinga, — juk turime griovį), jeigu ne drenažo tobulėjimas. Grioviai užslenka, todėl imta juos tvirtinti — 54 krauti į juos akmenis, dėti kartis, tašelius, žabus ir jų ryšulius, lietuviškai vadinamus žabynis MelŽ, DŽ, žabinis TŽ 1969, žabynas AŽŪŽ (DŽ – „žabų miškas, krūmai“), tarptautiškai – fašina39, o kadangi ir tokie užpildytieji grioviai skaido lauką, užima žemę, pradėta juos ir užpildyti žemėmis su drenuojančio smėlio posluoksniu40. Paskui vandens nutekėjimui gerinti atsirado vamzdžiai, išsyk mediniai – lentiniai, raštiniai (su išgręžta ar išfrezuota kiauryme), paskui moliniai, paskiau betoniniai, galiausiai guminiai (rubber drain – guminis drenažo vamzdis AŽŪŽ) ir plastmasiniai. Tada ir kalboje atsirado reikalas skirti sausinimo griovį – (open ditch (ir to ditch „kasti griovį“ ir „sausinti grioviais“) ir požeminį sausinimo vandentakį: drain pipe – дренажная труба, plg. ir pipe drainage – трубчатый дренаж (taip pat pipeline – трубопровод, piping – 3. трубопровод, kaip water-pipe | water piping, water-line – водопровод) ir drainage tube – дренажная труба, plg. ir tube drainage – трубчатый дренаж Гидр сл, taip pat drainage way | drainageway – дрена ir net drain canal – дренажный канал; дрена Гидр сл. Lietuvoje sausinimas platesnį mastą įgavo, matyt, tada, kai vyraujantis sausinimo vandentakio tipas buvo požeminis vamzdinis. Todėl liet. drena vra „požeminis kanalas (vamzdis) gruntiniam vandeniui nuvesti arba jo lygiui pažeminti“ TŽ 1969. Nors kartais pasakoma ir apibendrintai požeminiai takai – drenos Dirv mel 26, tačiau paprastai turima omenyje vamzdinė drena Saus 200, MelŽ, ŽŪŽ (plg. drenažo vamzdis MelŽ), vamzdinis drenažas MelŽ, ŽŪŽ, PolŽ ar tiesiog keraminių (molio) vamzdžių drenažas PolŽ. Tobulėjant sausinimui ir technikai, prioritetą prie gamtos – atsirado ir nevamzdinių požeminių sausinimo vandentakių. Jie irgi vadinami drenomis. Tokia yra karminė drena – „specialiu (karminiu) plūgu tam tikrame gylyje padarytas nustatyto diametro drenuojantis urvelis, 39 Fašina < vok. Faschine < lot. fascina „žabų ryšulys“, plg. lot. dgsk. fasces „diržų surišti virbų ryšulėliai su kirviu viduryje – romėnų magistratų titulo ženklai, kuriuos nešdavo jų priekyje žygiuojantys liktoriai; fascijos“. plg. anat. fascija „raištis“ [< lot. fascia „raištis“ < fasciare „(ap)rišti“], bot. fascijacija „stiebo ar šakų sujuostėjimas, suplokštėjimas“, informatikos terminas – informacijos palydovas ir dažnai jos pakaitas fascinacija (< lot. fascinatio „sužavėjimas, užbūrimas, užkerėjimas, užkalbėjimas“; medicinoje fascinacija – visiškas snaudimas (hipnozė)“ MedicŽ) bei jo priešybė kontrfascinacija Šreideris J. Ženklų sistemų logika (Semiotikos elementai). – V., 1976, p. 71; fašizmas (< ital. fascismo < fascio „sąjunga“ < „ryšulys“). Anglų kalboje, be fascine, vartojami ir fagot Гидр сл, dažniau reiškiantis „žabų kūlelis kurui“ (< ital. fagotto „ryšulys“, plg. fagotas „medinis pučiamasis instrumentas su dvigubu vamzdžiu“), kidding Гидр сл, bavin (bavin drainage – fašinų drenažas AŽŪŽ) 40 Žinoma, kiekviena drenažo rūšis turi tam tikrą privalumą ir naudojama diferencijuotai, neatsisakant ir senesnių. Pvz.: Degto molio vamzdžiai naudojami mineralinių ir durpinių dirvožemių drenaavimui Mel 52. Fašinų arba palaidų žabų drenažas naudojamas daugiausia durpynuose Mel 53. Akmenų drenažas <...>. <...>. <...>, <...> yra atsparus šalčiui ir neužauga šaknimis, todėl gerai tinka sodų, parkų ir šaltiniuotų vietų nusausinimui Mel 54. Kambarìnėje (vazoninėje) gėlininkystėje drenuojama dar kitaip, pvz.: Indo dugne padaromas drenažas iš medžio anglies gabaliukų A b r a m o v a E. Kaktusai mėgėjo kolekcijoje. – V., 1973, p. 18. Drenažinės lėkštelių skylutės užkemšamos šukėmis, ant jų dedami medžio anglies gabalėliai ir vėl suskaldytos šukės, o iš viršaus užpilama paruošta žemė ten pat, p. 23. <...> drenažas iš nesi yotos žemės Gėlių auginimo vadovas. – V., 1971, p. 170. 55 panašus į kurmio išrausiamą“ MelŽ (taip pat PolŽ ir ŽUŽ; ŽUŽ ir kurminis kanalas) ir kurminis drenažas MelŽ, Saus 234, 239, plg. latv. kurmju drena ir kurmjaltu drenāža Lauk teh vārd, angl. mole drain — rus. кротовая дрена, кротовина (ir molehill — кротовина, mole — 3. кротовина, net crotovine — кротовина) Гидр сл, rus. кротовой дренаж MelŽ. Urvelis vartojamas ne tik kurminei drenai apibūdinti, bet kartais ir kaip jos sinonimas, pvz.: kurminės drenos (urveliai) Saus 200, Dirv mel 34. Dirv mel 34 jos ir rausiamos, nors čia pat rašoma: Kurminių plūgu <…> padaromas urvelis. Kurminis plūgas „padargas kurminėms drenom pr akasti“ (! – J. K.) MelŽ (keistas ir kurminis ėjimas bei jo aiškinimas — „specialaus (kurminio) plūgo praėjimas per drenuojamą plotą; <…>“) vadinamas ir drenažinis plūgas „plūgas kurminiam drenažui išvesti“ MelŽ bei kurminio drenažo plūgas. Prie jo primontuojamas dreneris — „kurminio drenažo plūgo darbo organas, kuriuo padaromi žemėje urveliai vandeniui nutekėti“ MelŽ. Lietuviškai dreneris vadinamas kurmint uvas, pvz.: Kurmintuvas (dreneris) primontuotas prie plūgo Pav saus 51. Kurmintuvas pritvirtintas prie penkiavagio plūgo antrojo korpuso Mel 79. Kurmintuvu padarytas urvelis Mel 53. Jis tvirtinamas prie kurminio peilio „kurminio drenažo plūgo peilis, skirtas drenai reikiamame gylyje padaryti“ MelŽ. Kurminio drenažo rūšis yra armeninis drenažas: Negilus kurminis drenažas, taikomas ne kaip hidromelioracijos, o kaip agromelioracijos priemonė, vadinamas armeninis drenažas PPMel 111. Yra dar ir kurminis raižymas (kurminimas) — „poarmeniniame sluoksnyje planingas dirbtinių nustatyto diametro urvelių išvedimas“ (! — J. K.) MelŽ (rus. кротова́ние — angl. moling Гидр сл), atliekamas padargu, vadinamu kurminis raižytuvas (kurmint uvas) — „įrankis dirvožemio kurminiam raižymui atlikti“ MelŽ (rus. кротователь, машина для кротового дренажа — angl. moling machine Гидр сл). Nors čia kalbama apie urvelių padarymą, plg. ir kurminis urvelis „kurminiu raižytuvu (kurmintuvu) padarytas urvelis“ MelŽ (rus. кротовина, reiškiantis, beje, ir kurmiarausis), tačiau žodžių raižymas, raižytuvas semantika, taip pat raižytuvo aiškinimas „щелеватель — raižymo įrankis, raižiklis; plg. kurminis raižytuvas“ MelŽ leidžia manyti, kad vadinamasis kurminimas yra artimas ar net identiškas terminui plyšinė drena — щелевая дрена „dirvožemyje (grunte) padarytas plyšys, skirtas sausinimo tikslams“ MelŽ ir plyšinis drenažas Saus 237, padaromas diskine arba sraigtine mašina41. 41 Visa tai reikia turėti omenyje galutinai sprendžiant įdomų ir išradingą A. Kučinskaitės pasiūlymą kurminimą, kurmintuvą keisti urvinimu, urvintuvu (žr. išn. 24). Tokį keitimą sunkintų ir šių terminų motyvacija: jos tarptautiškumas ir tam tikras gyvumas bei liaudiškas asociatyvus akivaizdumas, taip pat emocinis, ekspresinis pobūdis, anaiptol nesvetimas ir terminijai, tiksliau nomenklatūrai (apie tai žr. П. Пороховава В. Н. Актуальные проблемы современной русской лексикологии. — М., 1973, с. 48; Арзуманян Э. Р. О некоторых закономерностях в подборе эквивалентов к терминам, образованным лексико-семантическим способом. — В кн.: Русский язык. Вопросы теории и методики. Ереван, 1976, с. 135—136. Bent jau kurmine drena, kurminis drenažas, nekalbant apie kurminį plūgą ir peilį, atrodo net tiksl esni nei urvinis, -ė. Prie jų gražiai šliejasi kurminis urvelis. Todėl ir priimant urvinimą bei urvintuvą reikėtų juos determinuoti pažyminiu kurminis. 56 Rusų kalboje yra безтрубный дренаж Slow tech, bet toks terminas gali reikšti tiek bendrą kurminio ir plyšinio drenažo sąvoką, tiek akmenų, karčių, tašelių, žabų, fašinų drenažą, tiek abi šias grupes kartu. Yra ir kombinuotas drenažas – комбинированный дренаж – „vamzdžių drenažas derinyje su kurminiu drenažu arba kurminimu“ Melž (taip pat Mel 54–55, Saus 239). Rus. комбинированный дренаж Slow tech aiškinamas kaip požeminio ir vertikaliojo drenažo derinys. Kurmintuvas, arba kurminis urvintuvas, naudojamas ir plastmasinių vamzdžių drenažui įrengti: Plastmasinis drenažas gali būti įrengiamas tranšėjiniu ir betranšėjiniu būdu. <…> betranšėjiniu (=netranšėjiniu) būdu vamzdžiai įtraukiami į kurmintuvu padarytą urvelį Mel 53. Beje, kurminio drenažo darymas irgi priklauso prie netranšėjinio42. Drenų klojimo (arba universali drenų klojimo ir kurminių drenų darymo) mašina rusiškai vadinama дренажер Slow tech, дреноукладчик – latv. drenu licējs Lauk teh vārd. Lietuviškai būtų drenuotuvas, drenų klotuvas. Vadinasi, lietuvių kalboje visai neseniai drenos reikšmė prasiplėtė. Ji prilygsta rus. дрена reikšmei – „подземный искусств. водоток (труба, скважина, полость) <…>“ Политех сл, „подземный искусств. водоток (труба, полость)“ БСЭ, VIII 496, nors nurodoma ne tik трубчатые ir полостные (кротовые, щелевые) дрены, bet ir с заполнителями (гравийные, фашинные) ten pat. Taigi čia jau priartėjama prie angl. drain reikšmės, kuri yra dar platesnė – apima ne tik „griovį“, bet ir „kanalizacijos vamzdį“ (plg. drain – „channel carrying off liquid, artificial conduit for water, sewage, etc. <…>“ The Concise Oxford Dictionary … by E. McIntosh), plg. angl. drainage „kanalizacija“, nors yra ir canalisation „kanalizacija“ (taip pat „kanalizavimas – dujų, elektros laidų skirstomojo tinklo išvedžiojimas“) ir „kanalų įrengimas“ bei „kanalų sistema“. 3. Drenažas ir sausinimas Siaurėjant ar platėjant drenos sąvokai, atitinkamai kito ir liet. drena, rus. дрена reikšmės apimtis, o angl. drain liko pastovus ir talpus terminas. Tas pat pasakytina ir apie drenažą. Štai kaip šios sąvokos (ir termino reikšmės) raida atsispindi rusų enciklopedijoje. Дренаж – 1) осушение, 2) система канав и труб, проложенных для осушки грунтов и почв, 3) в технической литературе – способ осушения путем прокладки на нек-рой глубине под поверхностью земли системы гончарных, деревянных и др. труб <…> или устройство траншей, заполняемых водопроницаемым материалом (камень, хворост) Энц сельхоз сл; – „сеть подземных труб (дрен)“, nors „дренажная сеть может включать в себя и открытые каналы“ БСЭ, XV. Po 20 metų БСЭ, VIII дренаж сельскохозяйственных земель apibūdinamas kaip „спо- 42 Kad parąšoma: <…> drenuojamas plotas nėra ištisai padengiamas drenų tinklu, jos klojamos tik reikalingiausiose vietose (žemės paviršiaus įdubimuose) Mel 56, nereikėtų manyti, jog čia yra koks antžeminis drenažas – tai tik paprasto dalyko „padengimas“ moklišku žodžiu „tinklu“. 57 соб осушения земель при помощи подземных искусств. водотоков — дрен“, todėl ir klasifikuojamas kaip подземный, specialiai rašumit, kad „за границей (США, Великобритания) под Д. понимают любой вид осушения“. Anglų kalboje drainage (kaip ir drain) reikšmė kartu su sąvokos raida nesikeičiojo. Savaime suprantama, kad kitaip ir būti negalėjo, juk drainage — tai sausinimas. Sąvokos raidą ir sistemą atspindi rūšinių terminų sistema, sudaroma su kvalifikaciniais determinantais: open (cut) drain — открытая дрена ir blind drain — закрытая дрена Гидр сл, open (cut) drainage — открытый дренаж ir blind drainage — 1. закрытый дренаж (2. бессточный дренаж) / closed drainage — закрытый дренаж / covered drainage — закрытый дренаж (≠ indirect drainage — скрытый дренаж) Гидр сл, surface drainage — paviršinis drenažas AŽŪŽ ir subsurface drainage — закрытый дренаж [plg. subsurface irrigation / subirrigation — подпочвенное орошение, subterranean irrigation — подземное орошение, pršng. broad irrigation — поверхностное орошение (ir surface irrigation — drėkinimas paviršiniais vandenimis AŽŪŽ) / subdrain — закрытый дренаж (ir subdrainage — požeminis drenažas AŽŪŽ) / underdrainage — закрытый дренаж (ir uždaras drenažas AŽŪŽ), internal soil drainage — внутрипочвенный дренаж Гидр сл⁴³. Kaip matome, verstiniuose žodynuose angl. drainage visur – дренаж (ir открытый), drenažas (ir paviršinis). Žinoma, tai tėra dosnių autorių vertiniai, žodynžodžiai, o ne gyvi terminai, kaip ir PolŽ paviršinis drenažas, „Anglų–lietuvių kalbų žodyno“ (V., 1975) ditch vertimas — 2) drenuoti dirvą atvirais grioviais ar Armand 50 ypač svarbu pereiti nuo atviro drenažo prie uždaro. Anglų kalboje yra tik drainage, o lietuvių kalboje ją atitinka du terminai: drenažas ir sausinimas: Drėgmės perteklių iš sausinamu plotų galima pašalinti juos drenuojant arba nuvedant iš jų vandenį grioviais, vagomis (paviršinis sausinimas) Pav saus 6. Drenavimas yra tik sausinimas drenažu, o drenažas — sausinimo būdas, pašalinant drėgmės perteklių (uždarais) vandens takais (pvz., vamzdžiais) MelŽ. Etimologiškai žiūrint, pirmasis apibrėžimas yra pleonastiškas (paslėptoji tautologija), prilygstas sausinimas sausinimu, o antrasis — per siauras, tolygus tik uždaro drenažo sąvokai. MelŽ apie ją ir sakoma: „kartais taip apskritai vadinamas drenažas“. O atviras drenažas MelŽ aiškinamas — 1. „drenažas, kurio tranšėja iki pat viršaus užpildoma vandeniui laidžia medžiaga (pvz., skalda)“; 2. „kartais (retai) taip vadinamas sausinimas 43 Paskutinį kartą susiduriant su tikrai dažna anglų kalbos hidrologijos terminijos polionimija ir polisemija (žr. dar išn. 5, 19, 37), reikia padaryti ir išlygą. Nors šitai nelaikoma tobulybe, bet nėra ir koks išimtinis (gal tik dažnesnis) anglų terminijos trūkumas. Toks nukrypimas yra visiškai reguliarus. „Идеальный“ термин должен быть однозначным, но на практике наблюдаются довольно частые случаи полисемии внутри одной терминосистемы, омонимии между терминосистемами, синонимии, которая не всегда может быть сведена к дублетности, эмоционально-экспрессивной отмеченности <...>“ — sako E. Arzumajanas (Арзуманян Э. Р. Min. veik., p. 135). O I. Volnina tiesiai sako: „Одной из особенностей научной терминологии является полисемия“ (Волнина И. В. О специфике научного стиля. — В кн.: Язык и стиль научной литературы. Теоретические и прикладные проблемы. М., 1977, с. 26), nors pripažįsta, kad tekste siekiama monosemantizmo (ten pat, p. 32). 58 grioviais“. Tačiau iš tikrųjų pirmoji reikšmė nėra visai tiksli (= drenažas | sausinimas su atviru užpildu), be to, nebe aktuali, tik istorinė, o antrąja reikšme paprastai vartojamas ne atviras drenažas, o (paviršinis sausinimas (grioviais)). Atviras ir paviršinis drenažas, kaip jau minėta, nėra gy as terminas. Lietuvių kalboje drenažo sinonimu vartojamas ne uždaras drenažas, o uždaras sausinimas – drenažu, segta nosusinšana Lauk teh vārds. Rūšinių terminų (hiponimų) (uždaras) drenažas ir sausinimas (grioviais) (skiriamas paviršinis nusausinimas „žemės paviršiuje esančio vandens pašalinimas“ ir dugninis nusausinimas „durpyno nusausinimas visu durpių klodo storiu“ MelŽ) gimininis pavadinimas (hiperonimas) yra sausinimas: Sausinimo sistemos gali būti atviros, uždaros ir mišrios44 Mel 50, plg. atviras nusausinimo tinklas — atvirų nusausinimo griovių sistema MelŽ, uždaras nusausinimo tinklas — drenažo sistema45 MelŽ, arba uždaras (dengtas) nusausinimo tinklas — drenažas Saus 170. Logiškai bet kurios sausinimo sistemos vandentakis turėtų būti sausintuvas, tačiau praktiškai atvirojoje sistemoje — sausinime yra griovys, o uždarojoje — drenaže — drena, o gimininis sausintuvas retkarčiais pavartojamas tik kaip apibūdinimas: Sausinant grioviais, sausintuvai yra atviri grioveliai, o drenažo sistemoje jie yra uždari (drenos) Dirv mel 18 (stilius ir logika nekomentuojami…) arba kaip sisteminis žodynų terminas: atviras sausintuvas „sausintuvas griovys“ ir uždaras sausintuvas „sausintuvas drena“, taip pat drenažo sausintuvas | drenažinis sausintuvas MelŽ arba atviras sausintuvas ir drenažinis sausintuvas ŽŪŽ. Praktiškai sausintuvas dažniausiai vartojamas hierarchiškai žemiausio sausinimo tinklo elemento reikšme. Aukštesnis yra rinktuvas, o drenažo tinkle prie tarptautinio drenažo taikosi kolektorius, nors MelŽ ir rinktuvui bando teikti sisteminę gimininio termino reikšmę: vandens rinktuvas „griovys ar drena, kurį iš sausintuvų surenka vandenį“; griovys-rinktuvas ir drenažinis kolektorius žr. drenažo rinktuvas | drenažinis rinktuvas. Skiriasi ir aukščiausio tinklo elemento pavadinimai — nuvestuvas ir nutekamasis | nuvedamasis kanalas || požeminis surenkamasis kanalas, taip pat nehierarchiniai pavadinimai — gaudytuvas ir gaudančioji drena. Taigi žodžių etimologija ir sąvokų raida aiškiausiai rodo, kaip atsirado ši bala. Pirmykštė angl. drainage reikšmė yra „sausinimas“, o drain — „sausinimo vandentakis“. Tačiau „griovys“ (drain, griovys) > „griovys su užpildu“ (drain) > „uždaras griovys su užpildu“ (drain) > „uždaras griovys su vamzdžiu“ ir „urvelis“ (drain, drena), o „sausinimas“ (drainage, sausinimas) > „uždaras sausinimas“ (drainage, drenažas). Taigi lietuvių, kaip ir rusų, kalbos terminų sistema yra komplikuota, susidvejinusi — joje egzistuoja griovys ir drena, sausinimas ir drenažas, be to, desinonimizuotų sinonimų junginys — pleonazmas (paslėptoji, arba etimologinė, tautologija) sausinimas drenažu. Reikia manyti, kad tai yra bendra skolinan- 44 Be jau anksčiau minėto kombinuoto drenažo keletas ypatingesnių būdų yra kelių ir geležinkelių tiesyboje: drenažas po šoniniais kelio grioviais Kel 129, 132, pokiuvetinis drenažas Geležkel 28 (rusų kalboje yra ne tik подкюветный дренаж, bet ir прикюветный дренаж Slow tech). 45 Tačiau pats drenažas yra sisteminis ir nesisteminis MelŽ, taigi išeitų ir nesisteminio drenažo sistema. 59 čiųsi kalbų leksinės ir semantinės struktūros ypatybė, skirianti jas nuo skolinančių kalbų. Komplikacija gimdo komplikaciją. Ją reikėtų pavadinti tiesiog paradoksine – drenažo reikšmei siaurėjant, drenos reikšmė platėja: „sausinimo vandentakis“ > „melioracijos vandentakis“. Atsiranda nenatūralūs, dirbtiniai antonimų junginiai, vadinamieji oksimoronai, arba pažyminio ir pažymimojo žodžio priešprieša (lot. contradictio in adiecto) drėkinimo drena MelŽ, ŽŪŽ, drėkinamoji drena PolŽ. Pridurmui išplečiama ir siaurareikšmio drenažo apimtis – atsiranda drenažinis drėkinimas ŽŪŽ, drėkinamasis drenažo šluzavimas Saus 264 (semantiškai tai kitas tipas nei vėdinamasis drenažas MelŽ). Etimologiškai žiūrint, išeitų drėkinimo sausin-tuvas, sausinamas drėkinimas. Tai savaime, gaivališkai atsiradę oksimoronai, ne tokie, kaip sąmoningi, pilni gilios prasmės poetizmai skambanti tyla, kartus džiaugsmas, saldus skausmas ar sąmojingi paradoksai iškalbingas tylėjimas, vieša paslaptis46. Skolintų reiškinių įvardijimas visada yra keblesnis nei savų. Pereinamųjų reiškinių pavadinimas dar komplikuotesnis. Kol visos parduotuvės buvo aptarnaujamos, jas parduotuvėmis, krautuvėmis tevadinome, kai ėmė prekybos forma keistis, atsirado savitarnos parduotuvė (bet aptarnaujamosios parduotuvės neprasimanėme, nors tokia forma tebeegzistuoja). Kol visur buvo pardavinėjama iš lentynų, buvo tiesiog prekyba, kai ėmėm pirktis ir iš dėžių, atsirado konteinerinė prekyba (nors antonimo lentyninė prekyba nesusikūrėme). Tačiau kai šios naujovės visur įsigalės, savitarnos parduotuvė ir konteinerinė prekyba neteks prasmės – vėl bus (jei tik mūsų kalbos jausmas neatbuks) tik parduotuvė ir prekyba. Taip ir sausinime. Tik kai nebeliks griovių – o jų tikrai neliks47 – iškils ne sausinimo ir drenažo skyrimo, o 46 Minėti oksimoroniniai terminai juoba pavojingi, kad plinta – ir, be abejo, įsigalės – sausinimo-drėkinimo sistemos Saus 266, tai yra abipusio (o ne dvigubo, kaip Armand 59, T 1978 70 1) drėgmės reguliavimo sistemos. Jau dabar vienas drėkinimo sistemos elementų yra sausinimo tinklas – tai grioviai arba drenažas, kurio paskirtis – nuvesti vandens perteklių iš drėkinamo ploto, baigus drėkinimą ar liūčių metu Mel 141. Čia Drėkintuvai sujungti su drena Mel 165. Prastesni yra: Podirvinis drėkinimas <…> kurminėmis drenomis Mel 164. Pigausia drėkintuvams medžiaga – paprasti 5 ar 7,5 cm skersmens drenažo vamzdžiai Drėk 148. Visiška nesąmonė yra: <…> lietingomis dienomis drėkintuvai pakeičia sausintuvus Drėk 148 (= drėkintuvai veikia kaip sausintuvai). Čia atsiskleidžia angl. pipe, tube, subtili pranašumas prieš drain, drena. 47 Gaila, kad prasidėjęs griovių vertimas požeminiais vandentakiais imtas vadinti netiksliai. Pvz.: <…> grioviai tapo rimtu kliuviniu. <…> griovių priežiūra pasidarė savotiška našta: <…> Tad ir kilo sumanymas <…> rengti uždarus kanalus T 1976 267 2. Paprastai griovius kanalizuoja melioratoriai ten pat. Mūsų kolektyvas taip pat kanalizuoja griovius, įrengdamas didelio skersmens rinktuvus T 1976 268 2. Tačiau čia kalbama ne apie griovio pavertimą kanalu (o jei būtų kanalas, kanalą verstume kanalu?!), tai yra vandentakio dydžio keitimą, bet apie vandentakio pjūvio formos keitimą – atviro pavertimą uždaru. Kanalizuoti, be to, reiškia „įrengti kanalizaciją“, o čia turime lyg ir drenizaciją. Labai keistas, visiškai nedisciplinuotas ir šitoks rašymas: Grioviai – po žeme (žinutės pavadinimas) T 1977 239 1. <…> pradėta kanalizuoti atvirus melioracinius griovius. Raseinių melioratoriai po žeme čia yra „paslėpę“ beveik 5 kilometrus griovių ten pat. Dabar kasmet po žeme paslepiame po šimtą kilometrų griovių Šv 1978 6 5. Bandoma šiam reikalui vartoti ir žodį užversti, pvz.: <…> planuojame užversti visus 60 jų sinonimijos ir gal konkurencijos klausimas (nelikus melioracijoje griovio, drena gali stiprinti drenažo pozicijas). Į balą kritęs, sausas nekelsi. Tačiau kelti reikia, balą sausinti irgi, nelaukiant kol neliks griovių ir sausinimo sistema išsidėvės. Žinoma, tai pirmiausia specialistų, o ne kalbininkų reikalas. Iškeltus prieštaravimus ir paradoksus galima įveikti dviem būdais. Radikalus, tačiau turbūt nerealus būtų jų pašalinimas — drenažą ir sausinimą vartoti sinonimiškai. Tada rūšinių terminų opozicija būtų sisteminė: uždaras — atviras — mišrus drenažas | sausinimas kaip ir sausinimo sistemos derintųsi su drėkinimo sistema — požeminis drėkinimas MelŽ | požeminis drėkinimas PolŽ — paviršinis drėkinimas MelŽ, PolŽ bei dengta žr. uždara drėkinimo sistema — atvira drėkinimo sistema MelŽ. Populiariai galėtų būti ir vamzdinis sausinimas (vamzdynu) ir griovinis sausinimas (griovynu). Taip pasitvarkius, greta drenos reikėtų ir sausintuvo. Tikresnis kitas prieštaravimų įveikimo būdas — žinoti juos, nuodugniai pažinti jų atsiradimo istoriją ir priežastis. Tai gali padėti protingai pasitvarkyti — galbūt atsisakyti minėtų oksimoroninių terminų, saugotis kitokių stiliaus nepaprastų rast ybių, o ypač — vengti panašių ydų ateityje. 4. Ne melioracinis drenažas Kadangi drenažo etimologinė reikšmė yra „nuleidimas“, šio termino semantika ir vartojimo sfera išeina už melioracijos ribų. Drenažas yra ne tik vandens ir ne tik skysčių nuleidimas ar nutekėjimas. Geologijoje vartojamas klodo drenavimas „procesas, kai nafta išteka iš klodo į jį atvėrusį gręžinį“ TŽ 1969. Mašininkystėje drenažu vadinama garotiekio dehidratacija (дренирование паропровода Slow tech). Erozijos ciklas anglų kalbos terminijoje yra ne tik erosion cycle, bet ir drainage cycle Гидр сл. Chemijoje drenažas — „katodinė požeminių įrenginių apsauga nuo korozijos“ ChŽ. Plačiai drenažas (ir drenas MediČ) vartojamas medicinoje (lot. umoris deductio: žaizdos drenažas, plaučių drenažas, aktyvusis drenažas, sifoninis drenažas (pleuritui gydyti). Vokiečių kalboje čia yra nebe Entwässerung („sausinimas“, „kanalizacija“, „dehidratacija“), o Drainage (Dränage). atvirus melioracijos griovius MG 1976 10 6. Tačiau tai labai netikslu — juk visai ką kita reiškia užversta drenažo tranšėja Hidrogeol 269 (plg. ir drenažo tranšėję užbertuvą, buldozerio verstuvas T 1976 76 1). Rašoma ir kanalą užlyginti | užversti | užberti, pvz.: Šiuo metu, <…>, melioraciniai kanalai užlyginami ir pakeičiami (= verčiami) didelio diametro uždarais vamzdynais, <…>. Erozinių procesų suintensyvėjimui užverstų kanalų vietose išvengti LHMMTI parengtos atitinkamos priemonės MG 1974 4 11. <…> kanalai užberiami ir vietoj jų tiesiami požeminiai vandentakiai T 1980 43 4. Labai netikslu: priešingai, pirma kanale klojamas vamzdynas, paskui jis užverčiamas, užlyginamas. Ir tai jokia kanalizacija: kanalai čia virsta požeminiais vamzdynais, o ne kanalais. Tiksliau yra: užversti, sudėjus betoninius vamzdžius Šv 1978 6 5 arba pakeisti griovius vamzdžiais M ir G 1978 9 14. Be minėtos griovių (ir kanalų) drenizacijos, galėtų tikti ir griovių vandžiagis, plg: dengta žr. uždara drėkinimo sistema — drėkinimo sistema, kai vanduo į drėkinimo plotą atvedamas ir paskirstomas dengtais vandens takais (pvz., vamzdžiais) MelŽ, ir grioviakase. 61 Yra ir dujų drenažas. Kalnakasyboje tai – metano pašalinimas, demetanizacija (дренаж метана Slow tech), aviacijoje – apskritai deaeracija (дренаж Slow tech). Tolimiausia pirmykštei reikšmė drenažas vartojamas elektrotechnikoje, pvz.: current drainage – 2. потребление тока; 3. отдача тока; 4. утечка тока Мельникова М. М., Смирнов И. П. Англо-русский словарь по электрохимии и коррозии. М., 1976; drain – 2. эксплуатационный ток разряда, режим разряда (гальванического элемента); 3. потребление тока ten pat ir elektri- cheскый дренаж – дренаж электрических подземных устройств Slow tech, dreniruojančio moka – odprowadzanie prądu, drenowanie prądu Slow tech. Angl. drain taip pat turi reikšmę „(krašto turto; lėšų; jėgų) eikvojimas; (sveikatos) alinimas“ [priešingai, pranc. drainer – „kaupti, užgrobti (kapitalus)“] ir posakį brain drain – smegenų nutekėjimas (dėl šios reikšmės plg.: Iš Lietuvos išėvybė – emigracija nutekino visą ketvirtą dalį sveikojo, jaunojo kraujo). Liet. drenuoti metaforinė vartosena labai nauja ir negausi, pvz.: Kažkas yra pasakęs, jog ambicija išdrenuoja visus kitus jausmus, kaip alkoholis – vitamino B komplek- są iš organizmo L ir M 1975 9 9. Dar 1932 m. Prahos lingvistikos būrelio, kalbos kultūrai padėjusio tvirčiausius teorinius pamatus, nariai B. Havranekas ir V. Matezijaus visų savo bendraminčių vardu rašė: „Lingvistikos teorija labai paveikiai remia terminijos kūrimą, ir šitas darbas yra be galo“48. Terminų semantikos tyrimui teorija ypač svarbi. Pradinio etapo struktūrinėje lingvistikoje, kai buvo tik kuriamas ir metodas ir jis bandomas elementariausių struktūrų pavyzdžiu (fonologija), semantikai nelikdavo nei laiko, nei jėgų, neretai jos vaidmuo būdavo tyčia menkinamas ar net ignoruojamas (pavyzdžiui, amerikiečių deskriptyvizmo). Paskutiniaisiais metais padėtis keičiasi į gera. Jau 1963 m. V. Ivánovas straipsnyje „Kai kurios šiuolaikinės kalbotyros problemos“ tarp septynių penktąją nurodė reikšmės aprašymą. Reikšmės tyrinėjimas pasaulinėje kalbotyroje vis atkakliau keliamas į pagrindinio kalbos analizės uždavinio padėtį. Tam bus turėję reikšmės ir bendrosios (filosofinės) bei loginės semantikos ieškojimai. Nebegalima žaisti slėpynių su reikšme ir kalbos struktūras tyrinėti, nepaisant semantikos problemų, – sako R. Jakobsonas straipsnyje „Žodinis (kalbinis) bendravimas“ (1972). Gyvybinga semantikos struktūros teorija būtina bendrajai kalbos teorijai, – knygoje „Reikšmė ir kalbos struktūra“ (rus. k. 1975) tvirtina V. Čefas. Reikšmės problema dabar yra bendra mokslinė, – mano V. Koduchovas. XII tarptautinio lingvistų kongreso dalyvis V. Mažiulis teigia: aktualiausia problema kongrese buvo semantika. Tačiau ne vienas Dž. Lajenzas mano, kad kol kas niekas nepateikė patenkinamos ir protingos semantikos teorijos. Semantikos tyrinėjimams būdinga metodų įvairovė. Jau randasi ir struktūrinė semantika. Komponentinė analizė taikoma net etimologijoje. Struktūriškai bandoma grįsti seniai sukurtą lauko teoriją. Apskritai įsigyrauja semasiologinis, o ne onomasiologinis požiūris į kalbą (ir ypač leksiką). Jį remia ir palengva besiplečianti senokai prasi 48 Allgemeine Grundsätze der Sprachkultur. – In: Grundlagen der Sprachkultur. Beiträge der Prager Linguistik zur Sprachtheorie und Sprachpflege. Berlin, 1976, Tl. 1, S. 84. 62 dėjusios ideografinės (semantinės) leksikografijos teorija ir praktika. Semantikos renesansą stiprina ir lingvistinės tipologijos atgimimas (matyt, irgi stimuliuotas struktūrinės kalbotyros pasiekimų). Labai pagyvėjus domėjimuisi nominacija (įvardijimu), jos motyvacija (įvardijimo pagrindimu, įprasminimu ir perprasminimu), vidine žodžio forma, realijų ir žodžių santykiu, šie klausimai gvildenami platesniu ir bendresniu pagrindu: tiriama leksinių ir semantinių grupuočių (vienoje kalboje ar keliose, net artimai negiminiškose kalbose) motyvacija, ieškoma jos tipologijos — universaliųjų, analogijų ir specifikos. Šie klausimai ne tik teoriškai gyvybiškai aktualūs terminologijai kaip leksikologijos daliai ir vienai svarbiausių kalbos ateities lėmėjų. Vais ingai, ypač gausiuose (rusų, latvių, lietuvių) liaudies terminijos tyrinėjimuose (kokybe tikrai pralenkiančiuose mokslo ir technikos terminologiją), panaudojama kritiškai įvertinta patirtis žodžių ir daiktų (Wörter und Sachen) mokyklos (H. Šuchardtas, R. Meringeris ir kt.), sukūrusios sintetinį metodą — ne gretinamąjį, o kryžminį kalbos ir etnografijos, istorijos, archeologijos faktų aiškinimą, lygiagretų etimologinį (tradiciniu, klasikiniu šaknies arba etimono rekonstrukcijos supratimu) ir istorinį bei kultūrinį tyrinėjimą, siejančios žodžio istoriją su žodžio geografija (izopragmų gretinimas su izoglosomis), ištobulinusios dvi onomasiologijos operacijas — žodžio kūrimo (daikto įvardijimo priežasčių ieškojimas) ir žodžio vartosenos (tolesnio semantinio žodžio likimo pasekimas) tyrimą.49. Tiesa, daiktus reiškiantys — vadinamieji denotatiniai (onomasiologiniai) žodžiai sudaro žodyno marginaliją, kaičiausią jos dalį (reliktai, archaizmai, etnografizmai, istorizmai, dialektizmai, neologizmai), dabar perspektyvesni ir vaisingesni designatinės (semasiologinės) leksikos, ilgaamžių, daugiaprasmių, universalių mazginių (kertinių) kultūros žodžių (Schlüsselwörter, ключевые слова) tyrinėjimai (E. Benvenistas, R. Budagovas)50. Tačiau nomenklatūra sudaro didelę terminijos dalį, ir jos tyrinėjimo metodologija bei teorija yra neatidėliotinas uždavinys. Terminų reikšmių ir prasmių, jų atspalvių ir kitimų aiškinimas labai keblus, bet būtinas. Jis labai aktualus praktiškai. Prieš pusšimtį metų A. Pieškovskis rašė: „Aš prašau prisiminti, kiek laiko mūsų ginčuose eikvojama tiesai tikrai išsiaiškinti ir kiek žodiniams nesusipratimams išsiaiškinti, susitarti, ką reiškia žodžiai <…> — ir skaitytojas sutiks su manimi, kad supratimo sunkumai yra būtinas kultūringo literatūrinio kalbėjimo palydovas… Laukiniai tiesiog „šneka“, o mes vis norim ką nors pasakyti. Kiekvienas visiškai supranta tik savo paties kalbą“. Iš to ir atsirado visa filologija. Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos autorius Danielius Kleinas daugiau kaip prieš tris amžius įžvalgiai pastebėjo: „Būtent, 49 Гавдис В. П. К вопросу места и значимости направления „Слова и вещи“ в истории лингвистики. — В кн.: Романское и германское языкознание. — Минск, 1977, вып. 7, с. 105—106, 108—109, 50 Trečiosios kartos (prancūzų) struktūralizmas (K. Levi-Strosas, R. Bartas, Ž. Lakanas, M. Fuko) eina dar toliau — savo mokslo metodologijoje žodžiui užkrauna 3 funkcijas— pažinimo objekto, pažinimo pagrindimo (metodo), pažinimo priemonės (žr. Автономова А. С. Философские проблемы структурного анализа в гуманитарных науках. — М., 1977, с. 243. Tai — lingvocentrizmas, kalbos, kaip „betarpiškos minties tikrovės“ (K. Marksas), vaidmens pervertinimas, „ženklinis fetišizmas“, kultūros kalbinio simbolinio aspekto absoliutizacija (žr. ten pat, p. 251—252). 63 reikia, kad žodžių supratimas ir dailus sudėjimas būtų pirmesnis už daiktų pažinimą ir vartojimą. Ir kiek dėl žodžių klystama, tiek ir paties dalyko nustojama; <…>. Dėl žodžių mes turime iš anksto susitarti, o tada dar lengvesnis ir laimingesnis, be daužymosi į uolas, be sudužimo pavojaus, bus būsimasis plaukimas per šį vandenyną“. Čia bandyta tikslinti mažą to plaukimo kurso atkarpėlę. Ji yra sudėtingesnė negu iš karto atrodė. „Kiekvienos mokslo šakos terminijai būdingas pagrindinis prieštaravimas – prieštaravimas tarp sisteminio terminijos pobūdžio ir jos formavimosi istoriškumo. Terminų sistema atspindi mokslo sąvokų sistemą. Kaip tik tai ir daro terminiją sisteminę. Bet mokslo raida, nauji atradimai keičia seną sąvokų sistemą, mokslo sąvokos įgyja naujų santykių. Sąvokos apimtis, jos pobūdis kinta, o žodžiai pavadinimai kurį laiką lieka nekintę. Tai verčia kisti seną terminų sistemą, atsirasti senų ir naujų terminų neatitikimui“51. Tai matyti ir iš straipsnio kompozicijos. Dalykinės jungtys vienur tyčia kartojamos, kitur, priešingai, ir labai stengiantis jos liko plonos ir ištęptos, nors šiaip tikros. Čia neįmanoma pasiekti linijinės kompozicijos, ji veikiau primena hidrografinį tinklą su vingiuotomis tėkmėmis, vorupėmis ir slenksčiais. Terminijos ydos gali pasirodyti truputį perdėtos. Tačiau šituo norėta tik jas paryškinti, padaryti suprantamesnes, o ne didesnes. Tik taip, rodos, įmanoma siekti jos taisymo ir tobulinimo. Pagrindinių melioracijos terminų sistemos raidos (vidinės, intralingvistinės ir tarptautinės, interlingvistinės) analizė leidžia daryti ir vieną bendresnę terminologijos teorijos išvadą: terminologija, nors specifinė leksikologijos šaka, nors specialiai tvarkoma, paklūsta bendriesiems semantikos dėsniams, neišvengia polisemijos, sinonimijos, pleonazmų, oksimoronų ir kitų tikrų ir tariamų ydų. Trumpos išvados 1. Melioracija yra tarptautinis žodis, bet kai kuriose kalbose įprastine jo reikšme „pagrindinis žemės gerinimas“ vartojami kiti internacionalizmai (pranc. bonification, amélioration…), jų vertiniai (angl. betterment) arba visai kiti terminai (angl. reclamation, improvement…). Visi jie ir daugiareikšmiai. Į šią atvirą terminų sistemą įeina nauji nariai: trečias žodis nuo lotyniško supletyvinio būdvardžio bonus, melior, optimus – optimizacija ir antonimai deterioracija ir pejorizacija. 2. Melioracija yra universalus terminas, vartojamas ir daugelyje kitų sričių – kalbotyroje, filosofijoje, žuvininkystėje, miškininkystėje, klimatologijoje, ekologijoje. 3. Žemės ūkio melioracijos sąvoka ir terminas yra talpaus turinio. Net kai kurie jos komponentai vartojami su pažyminiu melioracinis – arimas, tręšimas. Pagrindinės melioracijos rūšys yra sausinimas (ir drenažas) ir drėkinimas | irigacija. 4. Melioracijos rūšių visumai reikšti be reikalo vartojama daugiskaita (be to, nenuosekliai). 51 Ицкович В. А. О словаре новой лингвистической терминологии. — В кн.: Лингвистическая терминология и прикладная топономастика. М., 1964, с. 33. 64 5. Melioracija turi ir lietuvišką vertinį gerinimas, bet jis nėra visiškai adekvatus, terminiškas ir gyvybingas. 6. Melioracijos ir jos hiponimų sausinimas, drėkinimas vartosena turi funkcinių trūkumų (pleonazmai, hiperonimo vartojimas vietoj hiponimų). Juo terminas universalesnis ir neapibrėžtesnis, juo aktualesnis ir dažnesnis, juo daugiau jo vartojimo klaidų. 7. Drenažo ir sausinimo skyrimas nėra prigimtinis, o tik istoriškai susiklostęs ir tradiciškai palaikomas. 8. Drenažas (drenavimas) yra dirbtinis ir natūralusis, arba gamtinis (ir drenavimasis, nutekėjimas, taip pat sausumas). Gamtinio drenažo priešybė yra maitinimas (drėkinimas, taip pat šlapumas). 9. Drena yra dirbtinio drenažo vandentakis: anglų kalboje (drain) – bet koks, lietuvių (ir rusų) – tik požeminis dengtas. Šis skirtumas atsirado dėl to, kad sausinimas, plitęs iš Anglijos, Lietuvoje platesniu mastu įsigalėjo tada, kai vyraujantis sausinimo vandentakio tipas buvo nebe griovys, o požeminis vamzdis (ar vamzdelių linija). 10. Panašus ir drenažo sąvokos susiaurėjimas: angl. drainage yra bet koks sausinimas, liet. drenažas – uždaras požeminis sausinimas, o atviras – tiesiog sausinimas arba sausinimas grioviais (pastarasis terminas gimdo antonimą sausinimas drenažu). Gimininių ir rūšinių terminų sistema lietuvių kalboje yra komplikuota ir logiškai ne be priekaištų (yra pleonazmų). 11. Iš to atsirado tikras paradoksas: drenažo sąvokai susiaurėjus, drenos reikšmė praplėtėjo: „sausinimo (požeminis) vandentakis“ → „(požeminis) melioracijos vandentakis“, pvz.: drėkinimo drena. Greta šio oksimorono atsiranda net drenažinis drėkinimas. 12. Šitas sistemos susidėvėjimas išnyks, kai melioracijoje nebeliks griovių. Bet tada iškils sausinimo ir drenažo sinonimijos, tiksliau sakant, dubletiškumo ir jų konkurencijos klausimas. Griovius pakeitus drenoms, gali nugalėti drenažas. Dėl tos pačios priežasties sunku bus atsikratyti ir drėkinimo drenos, drenažinio drėkinimo. Syki prarastas tobulumas sunkiai atgaunamas. Sutrumpinimai Agr — Agronomijos pagrindai. — V., 1973. Armand — Armandas D. Mums ir anūkams. — V., 1967. Augal — Dereškevičius K., Subačienė A., Tuminas A. Augalininkystė. — V., 1972. Autekel — Autokeliai ir jų eksploatacija / Red. E. Palšaitis. — V., 1954. AŽŪŽ — Anglų–lietuvių kalbų žemės ūkio terminų žodynas / Sudarė D. Čeponienė, R. Gelūnienė, J. Kazėnas, R. Kelbauskienė (atsak. redaktorė). — V., 1977. Bendr mišk — Kolpikovas M. Bendroji miškininkystė. — K., 1948. БСЭ₂ XV — Большая Советская Энциклопедия. Изд. 2.—М., т. 15, 1952. 3. 1019 65 БСЭ₃ VIII — Большая Советская Энциклопедия. Изд. 3. — М., т. 8, 1972. BŽ I ir II — Rusų—lietuvių kalbų žodynas / Paruošė V. Baronas, V. Galinis. — V., 1967, t. 1 ir 2. ChŽ — Daukšas K. Chemijos žodynas. — V., 1960. Dirv mel — Čeičys J. Dirvožemių melioracija. — V., 1951. Drėk — Diršė A., Ziberskas J. Drėkinimas. — V., 1967. DŽ₁ — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. — V., 1954. DŽ₂ — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. — V., 1972. Эк геогр — Алаев Э. Б. Экономико-географическая терминология. — М., 1977. Ekspl — Astrauskas J. ir kt. Mašinų-traktorių parko eksploatacija. — V., 1972. Энц сельхоз сл — Энциклопедический сельскохозяйственный словарь-справочник (краткий). — М., 1959. Eroz — Visockis O. Dirvožemių erozija. — V., 1971. Galv — Galvydis J. Kodėl ir kaip žmonės pradėjo tikėti? — V., 1978. Gelžkel — Aksionovas I., Sujazovas I. Vadovėlis TSR Sąjungos geležinkelių techninės eksploatacijos taisyklėms studijuoti. — V., 1955. GeogrŽ — Agapovas S., Sokolovas S., Tichomirovas D. Geografijos žodynas. — K., 1972. GeolŽ — Gudelis V. Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas. — V., 1956. Гидр сл — Англо-русский гидрологический словарь. — М., 1966. Gyv anat — Pabijanskas A. Žemės ūkio gyvulių anatomija. — V., 1967. Gyvul — Gyvulininkystės pagrindai. — V., 1952. Hidrogeol — Kinderis Z. Hidrogeologija ir gręžyba. — V., 1974. Hidrogeol pagr — Juodkazis V. Pabaltijo hidrogeologijos pagrindai. — V., 1979. Hidrolog — Poška A. Hidrologija ir hidrometrija. — V., 1976. Hidromet vãrd — Hidrometeorologijos terminų vardinė. — Riga, 1976. Kel — Lukošiūnas S. ir kt. Kelių tiesimas. — V., 1972, t. 2. KomT — Komjaunimo tiesa. Krašt — Basalykas A. Lietuvos TSR kraštovaizdis. — V., 1977. KV — Kalba Vilnius. Lauk teh vãrd — Lauksaimniecības tehnikas terminu vārdnīca. — Rīga, 1974. LF III — Lietuvos TSR flora. — V., 1961, t. 3. Liet — Žemės ūkio kultūrų lietinimas. — V., 1972. L ir M — Literatūra ir menas. LKŽ — Lietuvių kalbos žodynas. — V., 1956–1978, t. 1–11 (ir jo santrumpos). LKŽ K — Lietuvių kalbos žodyno kartoteka. LTE I — Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. — V., 1976, t. 1. MedicŽ — Medicinos terminų žodynas. — V., 1980. MedŽ — Aiškinamasis medienos apdirbimo terminų žodynas. — V., 1971. 66 Mel — Dirsė A., Kinderis Z., Tumas R., Urbonas R Žemės ūkio melioracijos. — V., 1971. Mel gr — Šileika V. Melioraciniai grioviai. — V., 1968. MelŽ — Čeičys J. Melioracijos terminų žodynas. — V., 1960. MetŽ — Mikalajūnas M. Rusų–lietuvių kalbų meteorologijos terminų žodynas. — V., 1975. MG — Mūsų gamta. M ir G — Mokslas ir gyvenimas. M ir T — Mokslas ir technika. Mišk kult — Zaborovskis E. Miškų kultūros. — V., 1954. MLTE II — Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. — V., 1968, t. 2. N — Nemunas. NKn — Naujos knygos. P — Pergalė. Pav saus — Gražys J. Paviršinis laukų sausinimas. — V., 1963. Piev₁ — Čugunovas L. Pievininkystė. — V., 1952. Piev₂ — Petkevičius A., Rimkus K. Pievininkystė. — V., 1972. Piev ir gan — Tonkūnas J., Kadžiulis L. Pievos ir ganyklos. — V., 1966. Политтех сл — Политехнический словарь. — М., 1976. PolŽ — Rusų–lietuvių kalbų politechninis žodynas / Redakcinė kolegija: {A. Novodvorskis (pirmininkas), L. Kumpikas, J. Mikuckas, {J. Stanaitis, S. Vasauskas, J. Vidmantas. — V., 1959. PPMel — Šileika V. Primirkusių plotų melioracija. — V., 1956, SA — Sveikatos apsauga. Saus — Čeičys J. Žemės ūkio melioracijos. Sausinimas. — V., 1965. Słow tech — Wielki słownik techniczny rosyjsko-polski. — Warszawa—Mockba, 1973. СССРЛЯ — Словарь современного русского литературного языка. — М—Л., 1948—1965, т. 1—17. StomaŽ — Stomatologinis lotynų–lietuvių–rusų kalbų žodynas/ Parengė S. Čepulis. — Lietuvos TSR stomatologų darbai, 1976, t. 7, p. 185—235. Šl — Šluota. Šl kal — „Šluotos kalendorius“ 1978. Šv — Švyturys. T — Tiesa. TM — Tarybinė moteris (P — Pagrandukas). Tvenk — Martyšiovas F. Kaspinas B. Kolūkių tvenkininės žuvivaisos technika. — V., 1953. TŽ 1936 — Tarptautinių žodžių žodynas. — Klaipėda, 1936. TŽ 1951 — Tarptautinių žodžių žodynas. — V., 1951 TŽ 1969 — Tarptautinių žodžių žodynas. — V., 1969. Vad — Ivanauskas T. Vadovas jaunajam sodininkui—daržininkui. — V., 1969. Vand ūk — Ramanauskas K. Vandens ūkio ekonomika. — V., 1971. 3° 67 Vas — Šniukas D., Šiekštele A. Žalioji tėviškės vasara. — V., 1977. Vid lig — Gelšteinas E., Zeleninas V. Vidaus ligų specialioji patologija ir terapija. — V., 1952. Žem kult — Vasinauskas P. Žemių kultūrinimas. — V., 1969. Žmog anat — Pavilonis S., Stropus R., Tamašauskas K., Urbonas A. Žmogaus anatomija. — V., 1972. ŽŪ — Žemės ūkis. ŽŪVand — Kusta A., Kustienė R., Matulis J. Žemės ūkio vandentiekia. — V., 1977. ŽŪŽ — Anskaitis V., Kilas M. Rusų–lietuvių kalbų žemės ūkio terminų žodynas. — V., 1971. Skaitmuo po santrumpos reiškia puslapį, du skaitmenys — tomą ar numerį ir puslapį. MELIORACIJA, DRENAŽAS, IRIGACIJA: КАЛЬКИ, СИНОНИМЫ И ГИПОНИМЫ (ЧЕРТЫ ИСТОРИИ, СИСТЕМЫ И УПОТРЕБЛЕНИЯ) Р е з ю м е Исследование богатой литовской мелиоративной и смежной литературы, терминологических и общелитературных словарей позволяет сделать следующие краткие лингвистические выводы: 1. Лит. melioracija „мелиорация“ является интернациональным словом, но в некоторых языках в обыкновенном его значении „коренное улучшение земель“ употребляются другие интернационализмы (фр. bonification, amélioration...), их кальки (англ. betterment...) или совсем иные термины (англ. reclamation, improvement...). Все они не лишены также многозначности. В эту открытую систему терминов начинают входить новые члены: третье слово от латинского существительного прилагательного bonus, melior, optimus — оптимизация и термины-антонимы детериорация и пейоризация. 2. Мелиорация является универсальным термином, употребляющимся во многих других областях — в лингвистике, философии, рыболовстве, лесоводстве, климатологии, экологии. 3. Понятие и термин сельскохозяйственная мелиорация обладает ёмким содержанием. Даже некоторые его компоненты употребляются с определением мелиоративный, -ая, -ое — пахота, удобрение. Основные виды мелиорации — осушение (и дренаж) и орошение (ирригация). 4. Для выражения совокупности видов мелиорации без надобности употребляется множественное число (притом не последовательно). 5. Лит. melioracija имеет и свою кальку gerinimas „улучшение“, но она не совсем адекватна, терминологична и жизнеспособна. 6. В употреблении лит. melioracija и его гипонимов sausinimas „осушение“, drenkinimas „оропение“ встречаются функциональные недостатки (плеоназмы, употребление гиперонима вместо гипонимов). Чем термин универсальнее, неопределеннее и актуальнее, тем больше ошибок в его употреблении. 7. Различение значений дренажа и осушения не является естественным, оно лишь исторически сложившееся и традиционно поддерживаемое. 8. Дренаж (дренирование) бывает искусственным и естественным (также сток). Автоним естественного дренажа — питание редко увлажнение). 9. Дрена — водоток искусственного дренажа: в английском языке (drain) — любой, в литовском (и русском) — только подземный закрытый. Это различие возникло потому, что осушение, распространившееся из Англии, в Литве укоренилось тогда, когда преобладающим типом осушительного водотока была уже не канава, а подземная труба (или линия трубок). 68 10. Схожим образом произошло и сужение понятия дренажа: англ. drainage — любое осушение, лит. drenažas — закрытое подземное осушение, а открытое — просто sausinimas „осушение“ или sausinimas grioviais „осушение канавами“ (последний термин порождает антоним sausinimas drenažu „осушение дренажом“). Система видовых и родовых терминов в литовском языке страдает осложнением и логически небезупречна (имеет место плеоназм). 11. Отсюда возникает настоящий парадокс: понятие дренажа сужается, а значение дрены расширяется: „осушительный (подземный) водоток“ → „(подземный) мелиоративный водоток“, напр.: оросительная дрена. Наряду с этим оксюмороном возникает даже дренажное орошение. 12. Такое удвоение системы исчезнет, когда в мелиорации не станет канав. Но тогда возникает вопрос синонимии, точнее дублетности и конкуренции осушения и дренажа. При замене канав дренами может победить дренаж. По той же самой причине трудно будет избавиться и от оросительной дрены, дренажного орошения.