„Melioracija“, „drenažas“, „irigacija“: vertiniai, sinonimai ir hiponimai

LIETUVIŲ KALBOS SPECIALIOJI LEKSIKA LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXII (1983) J. KLIMAVIČIUS MELIORACIJA, DRENAŽAS, IRIGACIJA: VERTINIAI, SINONIMAI IR HIPONIMAI (Istorijos, sistemos ir vartosenos bruožai) I. Melioracija 1. Melioracijos kilmė ir istorija Melioracija yra sena kaip ir agrikultūra (lietuviškai ir naujoviškai tariant, žemdirbystė) — visos kultūros (dvasios ir kūno, arba fizinės, — iki kultūrizmo, dvasinės — iki pat akultūros, antikultūros, kontrkultūros ir materialinės — iki akvakultūros ir marikultūros) ir visokių kultūrų (žemės ūkio — grūdinių, ankštinių ir kt. monokultūrų ir polikultūrų, miško, mikroorganizmų, audinių kultūrų, t.y. eksplantacijos, taip pat akvakultūrų) pradžia ir pamatas. Pats žodis yra gerokai naujesnis. Vėl. lot. (pirmiausia Justiniano kodekse) melioratio yra susijęs su būdvardžio bonus aukštesniojo laipsnio supletyvine (kitakamiene) forma melior „geresnis“ (jai giminė ir liet. milžinas), vadinasi, reiškia „gerinimas — darymas geresnio“. Prancūzų kalboje nuo 1421 m. egzistuoja (iki XVII a. retas) amélioration (amėliorer < sen. pranc. ameillorer < lot. adir pranc. meillorer), tačiau šio žodžio reikšmėmis „pagerinimas“ ir „Žemės ūkio melioracija“ nuo 1584 m. vartojamas ir su nelyginamojo laipsnio būdvardžiu bon „geras“ susijusio veiksmažodžio bonifier „gerinti“? vedinys bonification (išeitų „gerinimas — darymas gero“, taigi šis terminų skirtumas veikiausiai yra susijęs su reikšmių niuansais), reiškiantis ir „bonifikacija — tam tikras priedas prie kainos už kokybę, tai yra priekainis (tiesioginė), arba nuokainis (atvirkštinė)“ (nuo XIX a. pabaigos), „premijinė priemoka, premijiniai“, sport. „papildomi taškai ar premijinis laikas (laiko nuoskaita)“ (plg. amėliorer sinonimo amender reikšmes „imti delspinigius“, „pigti“ ir amender sinonimo alléger reikšmę „mažinti mokesčius“*). Katras šiųdviejų terminų „melioracijos“ reikšt Pranc. améliorer reiškia ir „tręšti“ (amėliorer une terre — patręšti žemę), Jo ir bonifier (bei abonnir) sinonimo amender kita reikšmė irgi yra „fertiliser“, tai yra „tręšti“ (tręšti trąšomis — engraisser, mėšiu — fumer, pūdiniu — composter, plg. kompostas), taip pat „Šerti, penėti“ ir „riebėti, tukti“ (dėl semantikos plg. fosfatinės trąšos ir pašariniai fosfatai, pašariniai priedai fosfatinių trašų pavidalu, trąšos maitina žemę, riebi žemė, tauki žolė), o jo vedinio amendement „tręšimas“ daugiskaitos amendements reikšmė „melioracija“ rodo semantinę „melioracijos“ sąsiją su „tręšimu“, kuris dabar tėra vienas jos elementų (plg. terminus melioracinis trešimas Pievą 107, žaliosios trąšos MelŽ: pranc. plantes améliorantes „sideratai“, drėkinimo patręšiamasis veikimas). Rus. yoobpams „tręšti: dobpeui „geras“ (plg. etimologinį homonimą ydoGpams ,nenate MOOPLIM, TIDHBONHTb B JIOGpoe DpacriojIoxeHmHe Jryxa“ CCPJIA XVI). Pranc. bonification ir bonificateur ,melioratorius“ giminės yra tarptautiniai žodžiai bonitetas (miško, augiaviečių, medynų, dirvų, klimato), tai yra gerumas — rūšis, kokybė, vertė (bet skiriama, pavyzdžiui, medynų bonitetai, arba bonitetų klasės, ir prekinės vertės klasės), 26 į me normiškesnis, mūsų leksikografija nesutaria. Vartojami jiedu kiek ir kitose kalbose (vok. Bonifikation, lenk. amelioracja), bet labai bendra „gerinimo“ ar „gerėjimo“ reikšme. Išsiskiria tik vok. Amelioration, bet irgi įprastesnis yra Melioration (Bodenmelioration) arba vertiniai Bodenverbesserung, Wiederherstellung, Wiedergewinnung. Anglų kalboje yra melioration ir amelioration [soil(a)melioration — dirvų melioracija, agricultural amelioration — žemės ūkio melioracija, agromelioracija, nors pastaroji angliškai yra ir soil conservation, o conservation — ir „(gamtos) apsauga“, amer. „draustinis“, conservatory — „šiltnamis“], bet jie dažniau reiškia ne „žemės ūkio melioracija“, o apskritai „gerinimas, gerėjimas“. „Žemės ūkio melioracijos“ reikšme paprastai vartojami: reikšmės vertinys betterment (of land) (betterment irgi turi reikšmę „gerėjimas, gerinimas“, taip pat „tobulinimas“, net „modernizacija“, „nekilnojamojo turto kainos padidinimas“) ir svetimkilmiai vediniai — improvement® of land | of soil arba land | soil improvement (< improve „gerinti, tobulinti“ < norman. pranc. emprouer „arti, kasti, kultivuoti, naudoti“ < sen. pranc. enir prou „naudoti“ < vėl. lot. préde „naudingas“); land reclamation (< reclaim „išarti; išplėšti; melioruoti; utilizuoti; sunaudoti“ < vid. angl. reclamen „atšaukti“ < sen. pranc. reclamer < lot. reclūmūre < reir clamare „šaukti““), reiškiantis ir ,,sausinimas® bei „plėšinių išplėšimas“ (ir reclaiming, o reclaiming of land — „žemių melioracija“)*; rečiau soil amendment (< amend „gerėti, gerinti, bonitavimas (miško, medžioklės plotų, žemių, dirbamųjų žemių, žemės ūkio naudmenų, gyvulių, galvijų, avių, vilnų), arba (į)vertinimas T 1977 73 2, taip pat agrobonitavimas M ir G 1977 1 11, bonituotojas, arba (į)vertintojas; toliau — bonusas, bonas, bonistika, bona, bonifratrai, bonvivanas; beneficija [lenk. ir benefaktor, beneficencja, angl. ir benefication „(į)sodrinimas“, o beneficial insects — naudingi vabzdžiai AZUZ), beneficiantas (vok. ir Benefiziat), benefisas, benefisantas, benedikcija, benediktinai, benediktinas, Benediktas, Benigna, Bonaventūras ir Bonifacas (angl. Boniface prk. ,smuklininkas®). Angliškai bonitavimas | (i) vertinimas yra judge (beje, jis reiškia ir „teisėjas“, „žinovas“, „ekspertas“, „arbitras“) ir valuation, reiškiantis ir „įkainojimas“, „taksacija“, plg. tarptautinius valvacija, evalvacija, devalvacija, revalvacija, valiuta, valorizacija, revalorizacija, ...; toliau — ekvivalentas, valentingumas, ambivalencija, invalidas, revalidacija, rekonvalescentas, Valent(in)as, Valerija. Taksacija, taksavimas angliškai yra ir estimate survey (taip pat jkainojimas, įvertinimas) AŽŪŽ. Kartais taksuoti ir vertinti pleonastiskai derinama, pvz.: <...> įvertinti <...> taksacinius miško rodiklius MG 1977 6 18. Medynų taksacinių rodiklių vertinimas MG 1977 6 19. Aspektinės lietuvių kalbos veiksmažodžio galimybės gerai atsiskleidžia forma nuvertėti: <...> XX amžiaus pradžioje nuvertėjusį sidabrą, kaip pinigų metalą, pradėjo keisti auksas T 1977 146 3. Iš čia Amerikos lietuvių imprūmentas, imprūvinimas „pagerinimas, patobulinimas“ knygoje: Margeris A. Amerikos lietuviai ir angliškųjų skolinių žodynas. — Chicago, 1956. Angl. reclaim reiškia ir „taisyti; atkurti, atstatyti“, „morališkai taisyti, atpratinti“, „civilizuoti“, „jaukinti“, o reclame — „meno kūryba arba veikla, teikianti blogą vardą, nešlovę“. Reklamos reikšme „pagarsinimo ir publikos, vartotojų, pirkėjų patraukimo priemonės“ Vartojama nebe reclame, o publicity (smelkiantis i rusų kalba amerikoniskajam Rostovo slengui, pexzama kaitiojama nabaucumu, žr. ®unun O. II. Cox mim Kye, obcmyxusaHHe wi cepsuc? — B ku.: Teopus s3bika. AHraHCTHKA. KelibTOJIOTHA. M., 1976, c. 153), menk. reikšme „triukšmingas kieno ar ko nors populiarinimas“ — sensation, racket, ballyhoo, „skelbimo, plakato“ reikšme — advertisement, (bill-)poster; placard. Reklamuoti reikšmę „populiarinti reklamos priemonėmis“ atitinka to advertise, (amer.) to publicize, o „pareikšti reklamaciją“ — 10 make reclamation, to make a claim (žr. Aurno-pycckmii H. pycCKO-aHTJIHHŪCKHĖH CJIOBADb „JIOXHLIX Hpy3eli nepesoqumka“. Ilojį OOmmHuM pyKOBOJICTBOM Axynenxo B. B. — M., 1969). - 27 taisyti“ < pranc. amender < lot. émenddre „taisyti, gerinti“ < exir mendum | menda „trūkumas, kliautis; klaida, apsirikimas“), reiškiantis ir „tręšimas“ bei „meliorantas“ (taip pat „ydų šalininias, taisymas; pataisa“ ir kt.); (land)development (<develop „naudoti žemę“; „vystyti(s), plėsti(s)“ < pranc. dėvelopper „vystyti“ < sen. pranc. desveloper < lot. disir pranc. veloper „apdengti, apsupti, paslėpti“), paprastai reiškiantis „evoliucija, vystymasis, augimas“, taip pat „(veislių) išvedimas“ (plg. ir development engineer „inžinierius melioratorius“). Pavyzdžiui, ,,Pyccko-aHrmmitckmit nonmTexHuyeckmit cJIOBapb“ (M., 1980) pateikia tokią šių terminų vartoseną: meauopayus — (land)reclamation, amelioration, drainage and irrigation : censckoxo3Aaiūcmeennaxm m. — agricultural reclamation, azpomexnuueckas Mm. — cultivating reclamation, mexnuyeckas M. — engineering reclamation, 6uoaoeuyeckasn m. — biological reclamation, necnanm m. — forest reclamation, xumuueckas m. — chemical reclamation, noanas m. — full-scale reclamation, ocywumensnas M. — drainage amelioration, 06800HumeavHas m. — irrigation amelioration, eodnas m. — water amelioration, hydroamelioration, m. noes: — soil development“. Daugėjant melioracijos rūšių ir būdų, plečiantis jos objektams (pavyzdžiui, ne tik dirvų, bet ir podirvio melioracija M ir G 1978 9 15, kartais net reljefo ar visos gamtinės aplinkos), gerėjant jos kokybei, randasi ir su lot. bonus aukščiausiojo laipsnio forma optimus „geriausias“ susijęs terminas optimizavimas, atseit, „gerinimas — darymas geriausio“. Pvz.: Visose aukštesnėse žmonių ir gamtos santykių vystymosi pakopose (žemės ūkis, miško ūkis, rekreacija, urbanistinis ūkis), įrengiant naudmenas, būtinai taikomos įvairios priemonės gamtinėms savybėms gerinti. Gerinimo priemonių sistema vadinama optimizavimu. Pavyzdžiui, laukui įrengti reikia išdeginti mišką, žemę suarti, patręšti, nusausinti ir kt. Krašt 171. Taigi, prisitaikant prie gamtinio landšafto sąlygų, reikia įvairinti naudmenas, naudmenų optimizavimo priemones, gyvenviečių išplanavimą, sodybų formas, pastatų konstrukcijas, kelių trasas ir kt. Šį prisitaikymą siūlome vadinti gamtinės landšaftinės adaptacijos principu Krašt 173. š Čia pasireiškia anglų kalbos terminijos yda — daugžodystė, arba polionimija (dėl termino žr. Cynepaxcras A. B. Obmas teopus mmenu coOcrBeHoro. — M., 1973, c. 300, 301, 303; vartojamas ir terminas polionomija, žr. JĮlesBxun B. JĮ. HeMeiikas pazrosopHas JIEKCHKa. — M., 1973, c. 77), dažniausiai dar susijusi su polisemija. Anglų technikos kalbos daugžodystę pažymi ir jos tyrinėtojas A. Černuchinas [žr. Uepuyxxux A. E. UaTtpanuarsuCTHYCCKasA NepMeaTHBHOCTb aHnr. JIHACKOTO A3BIKA H HHTETDpallHA TEPMHHOJIOTAYCCKHX HHHOBanu (AHaJru3 COBPEMEHHBIX TpyJIHOCTENH IIepeBOJia AHTJIKŪCKONĖ TEXHHYEeCKONĖ TEDMHHOmoran). — B xH.: TeopHsa A3bIKOBOM KOMMYHHKAINOIHH H IIeEpeBOJjia Hay4HOH HM TEXHH4eCKOKH JmTepaTypbI. ŪennaGumex, 1974, xn. 2, c. 41]. A. Černuchino nuomone, anglų kalba vienintelė pasaulyje turinti tokį milžinišką permeatyvumą (inovacijų imlumo, skvarbumo, „laidumo“ galią), inovacijų ir jų integracijos galią (Zr. ten pat, p. 40). Cia dar galima pridurti, kad ir drėgmės reguliavimas (ar drėkinimas —"irrigation) vadinamas kartais ir conditioning [šiaip — „priemonės kondicijai išlaikyti“, ,,(oro) kondicionavimas“ ]. Beje, ir prancūzų kalboje, be bonification ir amélioration, vartojamas ir trečias terminas assainissement (taip pat „sveikatinimas“, ,asenizacija“), pvz.: assainissement agricole „žemės ūkio melioracija“, „agromelioracija“, reiškianti ir „sausinimas“, pvz.: amélioration par assainissement „Ssausinamoji melioracija“ [sausinimas — ir asséchement (du sol)), Taigi šis naujasis optimizavimas (anksčiau buvo tik matematinis) nebepriklauso melioracijos mokslui: Iš šio principo, užtikrinančio ir naudojamų ūkyje landšaftų apsaugą, ateityje turės atsirasti geonika — kuo tobuliausio techninių sistemų priderinimo prie gamtinių sistemų mokslas Krašt 173. Bet ir tai dar ne viskas. Greta terminų bonifikacija, (a)melioracija, optimizacija ekonominėje geografijoje sukurti lyg jų antonimai deterioracija (< lot. dėterus, dėterior, dėterrimus „blogas, menkas“ < deir tero „trinu““) ir pejorizacija (< lot. malus, pčior, pessimus „blogas““). Pvz.: B Kguecmee naubonee obwe2o0 mepmuna 0A 6cex npoyeccoe, o003nauaroujux yxydwenue cpedbl 0OUMAHUA U oKpyKKcalowjeii cpedbi, npeoaazaemcs mepmun oemepuopayus. Dmom mepmun enepevie ynompebus e 1972 2. uzeecmnbiū amepukKanckui 2K0102 B. Kammonep (<...>) <...>. Ha pycckom a3vike mom mepmun enepesie ynompebaen e 1973 2. <...> Ox reorp 148. B kakoii-mo mepe conocmasum ¢ mepmuHOM .,3a2pA3HEHUE” MepMUuH „pazpymenue neusadxca“, uiu neuopuslayus, m.e. Hapyutenue 3CmemuKu cpedsl 0OUMAHUA C OMPUYAMeAbHbIM 6030eiicmeuemM Ha ncuxuxy modeit Ox reorp 149. Skiriama xumuveckas ir eusyasvnas Oemepuopayus 3k reorp 151. Šiaip šie žodžiai nėra nauji, tik čia juos bandoma labai rimtai terminizuoti, kartu ir deterioracijos antonimą amelioracija, kaip jau parodyta, irgi visai ne naują: Ecau ce 6ydem npunam mepmun „Oemepuopayua“, mo 3aKOHOMEPHbIM Cmanem 66edenue mepmMuna amenuopayua (<...>) 04a obosnayenus 0Opamnbix Oemepuopayuu npoyeccoe u meponpuamuii Ix reorp 150. Taigi šių terminų istorija marga ir nebaigta, jų sistema kaiti ir atvira. Nors Lietuvos melioracijos istorija turi jau per 120 metų, jos pavadinimas pirmą kartą fiksuojamas (forma melijoracija) tik J. Šlapelio „Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlyje“ (Tilžė, 1907). 1936 m. ir 1969 m. „Tarptautinių žodžių žodynų“ amelioracija, rodos, tėra vadinamasis žodynžodis, o ne gyvas (ir jau reikalingas) pavadinimas. Melioracija prigijo tik paskutinio pokario metais. Dabar spaudoje minima prieškario Kėdainių melioracijos mokykla ir kultūrtechnikai melioratoriai M ir T 1976 11 44 iš tikrųjų vadinosi aukštesnioji kultūrtechnikos mokykla MLTE II 113 ir kultūrtechnikai MLTE II 552. Tiesa, 1929—1940 m. Kaune ėjo profesinis matininkų ir kultūrtechnikų žurnalas „Žemėtvarka ir melioracija“ MLTE III 904. Pasak J. Skaisgirio, „1938 metais Žemės ūkio ministerijoje buvo organizuotas taip svarbus melioracijos departamentas“ Šv 1977 9 10. O atkūrus Tarybų valdžią 1940 m. Kauno valstybiniame universitete buvo įsteigtas Hidrotechnikos-melioracijos skyrius Statybos fakultete M ir T 1977 9 39, Dabar, kiek pakitus sąvokoms ir ypač pavadinimams, turime net kultūrtechninę melioraciją. Melioratorius? pradėtas vartoti, rodos, tik tarybiniais metais. Seniau melioracijos darbininkas liaudyje buvo vadinamas zimagoras (zymagoras), simagoras, € Kaip okazionalizmas minėtinas ir melioracininkas (Dulaitienė-Glemžaitė E. Kupiškėnų senovė. — V., 1958, p. 32). Pažymėtina, kad panašios agentų poros kartais turi visiškai skirtingas reikšmes, pvz.: akcininkas ir aktorius, ekspedicininkas ir ekspeditorius, eksploa29 kartais reiškęs ir „miškakirtys“, „kelmų rovėjas“, „plento darbininkas“, net „Aatsibastėlis iš svetur“ ir turėjęs neretai pejoratyvinę, o ne melioratyving prasmę Greičiausiai tai skolinys iš rus. tarm. psn. sumozop „valkata, driskius, neturintis pastovaus uždarbio“ CCPJIAI IV — jo reikšmės motyvacija būtų panaši, kaip liet, žiemkentys, -ė ppr. dgsk. „Žieminis javas ar augalas“ (pavyzdžiui, žiemkentis rapsukas LF III 556) ir „per žiemą laikomas, -a paršas ar kiaulė“ (taip pat perk. žiemkentės gulbės, žiemkentėlis kuoduotasis vieversys MG 1976 4 24). 2. Melioracijos rūšys. Lingvistinė ir filosofinė melioracija Invariantinė melioracijos reikšmė yra „gerinimas“. Žemės ūkio melioracija tėra dažniausias semantinis variantas. Melioracija ir jos giminės vartojami ir kitų mokslų terminijose. Pirmiausia minėtina lingvistinė melioracija". Nors lietuvių kalbotyroje šis terminas dar nėra gyvas, tačiau jo antonimas pejor(iz)azija jau po kiek vartojamas, Aukštinamosios, taurinamosios reikšmės žodis yra melioratyvas, jo antonimas — pejoratyvas (gimininis šių rūšių, taip pat deminutyvo ir augmentatyvo pavadinimas — kvalitatyvas). Dažnesni už šiuos terminus būdvardžiai melioratyvinis, -ė (žodis, reikšmė, priesaga, priešdėlis, afiksas) ir pejoratyvinis, -ė, tai yra menkinamasis, kitaip deterioratyvinis, depreciatyvinis (< lot. deir prex, precis „vertė, kaina“)?. Prie lingvistinės melioracijos kiek šliejasi — pagal objektą, o ne pobūdį — okazionalizmas teksto melioracija, pvz.: Stiliaus lakoniškumas, iliustracijų vaizdingumas, teksto „melioracija“ ir kitos redagavimo meistriškumo priemonės — štai knygos apimties mažinimo būdai NKn 1977 8 5. Filosofijos istorijoje žinomas meliorizmas (<angl. meliorsm) „idealistinė reakcinė buržuazinės visuomenės palaipsnio tobulinimo doktrina““*. tacininkas ir eksploatatorius (ką kalbėti jau apie desubstantyvinių agentų ir instrumentų skirtybes, pvz.: kolekcininkas ir kolektorius, reakcininkas ir reaktorius, selekcininkas ir selektorius, ventiliacininkas ir ventiliatorius). Į kalbotyros terminų žodynus melioracija dar nėra patekusi, tačiau literatūroje vartojamd ir nagrinėjama. Pvz.: [Tog Mennopauiueit VCJIOBHO MOHHMAETCH „3aBbInIeHHMe“, MOA neiopamme# „cHHxeHHe“ <...> (ĮleBkun B. JĮ, Min, veik., p. 93); MeJIHODAILIHA, HTH ceMaHTH4ecKOe2 3aBbInIeHHe ([ysamos B. H. CeMaHrHueckHe npoueccs MEeJIHOpalLIHH, — B xu.: Bonpocbi Hemenxoi ¢dmnonoran. M., 1975, c. 140); mMemHOpaTHBHBIE H HeŽTDpaJIbHele HelūcTBHua (KonsbiuegHko M. M. O cewanraveckoit IpHpOJIE MOJIOAEKHOrO XaproHa. — B kd. CounanbHO-THHTBUCTHYECKAE HCCIENOBAHUA, M., 1976, c. 82). Kai kurie autoriai linkę skirti pejoratyvinius, t.y. negatyvios denotatyvinės reikšmės žodžius, ir depreciatyvinius, t.y. menkinamai konotuotus, stilistiškai nuvertintus neutralios ar pozityvios reikšmės žodžius (plg. {esx x H B. JĮ. Min. veik., p. 93). Angl. depreciation yra ne tik „nuvertinimas“ (deprecation — „smerkimas“), bet ir „amortizacija, susidėvėjimas“. Retkarčiais vartojami pavadinimai respektyvinės ir despektyvinės reikšmės (ar žodžiai). Amer. meliorist reiškia „optimistas“ (angl. optimist). Optimistas, optimizmas yra giminingi lot. bonus aukščiausiojo laipsnio supletyvinei formai optimus „geriausias“, plg. taip pat optimalus (nelaipsniuojamas), optimumas, optimatai — senovės Romos aristokratija (:gr. agisTos „geriausias“, plg. arijai : sanskr. drya), atsispindėjusi nobilių (: lot. nobilis „kilmingas“, plg. nobilitacija, nobilitetas) interesus. Prognostikai jau prasimanė optimistinius ir pesimistinius reikšmių variantus M ir G 1977 1 10. ia.) 30 3. Įvairi ne žemės ūkio melioracija Vis dėlto melioracija dažniausia ne lingvistikoje ir filosofijoje, o gamtoje ir ūkyje. Prieš prieidami prie įprasčiausios žemės ūkio melioracijos ir melioratorių, peržvelkime kitus retesnius. Jų yra gana apsčiai. Paprasčiausia jų turinį ir prasmę atskleisti ne apibrėžimais (ne visi juos ir turi), o tiesiog vartojimo pavyzdžiais. Štai jie: Užpelkėjusiose žemėse viržiai — gamtos melioratoriai. Siurbdami, garindami vandenį, jie natūraliai sau prasausina valdas Kom T 1974 181 4 [Grudzinskas L. Laiškai beržo tošyje. — V., 1976, p. 121 (su apmaudžia korektūros klaida gerindami vandenį)). Nemažai kalbų tarp gamtininkų kyla dėl vilkų, kaip kiologinio melioratoriaus, skaičiaus reguliavimo KV 1976 13 15. O juk lydekos — ypač naudingi biologiniai „melioratoriai“, mintantys menkavertėmis žuvimis T 1976 235 4. Neabejojant gamtos ir biologinių melioratorių prasmingumu, dėl šių konkrečių pavyzdžių reikia pažymėti štai ką. Viržiai veikiau yra ne gamtos melioratoriai, o žemės sausintojai. Plėšrūnai — vilkai, lydekos vykdo greičiau biologinę (tiksliau tik zoologinę) selekciją, o ne melioraciją. (Netikslu juos vadinti ir gamtos sanitarais. Tokie yra maitėdžiai, arba nekrofagai, pavyzdžiui, hienos, šakalai, varnos, kai kurie vabalai, apskritai — reducentai. O vilkai, lydekos yra konsumentai.) Ne kiekvienas gerintojas vadinamas melioratoriumi. Reproduktorius (bulius, eržilas, kuilys) gerintojas veislės melioratoriumi netituluojamas. Paukščiai graužikų ir kenkėjų naikintojai atlieka ir natūraliąją atranką, ir derlių gerina, bet dėl to nevadinami nei selekcininkais, nei melioratoriais. Ir populiariajame stiliuje žurnalistams, matyt, reikėtų daugiau pasikliauti įprastiniais Žodžiais ir terminais. Kas kita yra žuvys fitofagės (augalėdės), jų veikla, pvz.: <...> pladiakakciai ir amūrai, misdami augalais, <...>, padeda sėkmingai spręsti dabar labai aktualią biologinio vandenų melioravimo problemą MG 1977 4 23. <...> amūrai naudingi ir vandens baseinui kaip biologiniai melioratoriai T 1979 1474. <...> žuvis melioratorė T 1977 66 4 [apie baltąjį amūrą, suėdantį kanalų augaliją]. Taigi čia turime gerinimą pačių vandenų, o ne žemės — gerinant vandens režimą. Tai iš tikrųjų yra lyg ir kokia vandenų ichtiomelioracija. Tačiau šiedu skirtingi dalykai kartais neapdairiai painiojami — ir plėšrūnės pavadinamos vandenų (ar net vandens telkinių T 1978 81 4) biologiniais melioratoriais MG 1975 7 29. Rašoma net apie tvenkinių biologišką melioravimą T 1980 205 4. O juk yra ir dar kitokios reikšmės terminai žuvininkystės, žuvivaisos ir tvenkinių melioracija. Pvz.: Žuvininkai melioracija vadina vandens baseinų ir žuvų laimikių pagerinimą. Kadangi čia taikomi biologiniai metodai, todėl šis darbas ir vadinamas biologine melioracija Mir G 1973 11 28. Tvenkinių ūkyje turi didžiulės reikšmės žuvivaisos melioracija, kurios uždavinys yra atstatyti, palaikyti užsibrėžtame lygyje ir pakelti tvenkinių natūralų žuvų produktyvumą Tvenk 50. Žuvivaisos tvenkinių melioracija Tvenk 50. Tais atvejais, kai tvenkinys visai nuleidžiamas, kelti jo žuvivaisos ypatybes reikia ne tik trąšomis, bet ir atitinkamu tvenkinio daubos meliora31 ciniu apdirbimu Tvenk 83. Rusų kalboje yra ir psi0oxo3aūcmeennanm meauopayua, latvių — zivsaimnieciska melioracija Hidromet vard. Šias melioracijos rūšis būtų galima vadinti hidrobiologine melioracija. Kita melioracijos rūšių grupė susijusi su mišku arba su mišku ir kartu su žeme. Bandoma ją vadinti agrobiologine melioracija. Melioruojami patys medynai: Miško priežiūros (auklėjamieji“) kirtimai kai kada vadinami melioraciniais, t.y. pagerinančiais miško augimą kirtimais, <...> Bendr mišk 427 (tai atitinka angl. improvement cutting felling, rus. yAymuaromas evibopounaa ewpybra), plg. medynq reikia gerinti MG 1977 6 19. Dažnesnė yra ne medynų, o paties miško melioracija. „<...> miškų ūkis naudojasi agronominėmis miškų melioracijos priemonėmis“ Bendr mišk 348. Ji apima „miškų sausinimą ir vėjo pustomų smėlynų stiprinimą bei apželdinimą mišku“ MLTE II 553. Miško ar miškų melioratorius (rus. aecomeauopamop CCPJIIA VI) lietuvių kalboje retas, pvz.: <...> nuo 1943 metų Baškirijos ATSR <...> dirbau <...> rajono žemės ūkio įstaigoje — vyresniuoju laukų ir miškų melioratoriumi Šv 1977 9 11 (J. Skaisgiris). Melioruojama ir miškais — kalnų šlaitai, smėlynai. Pvz.: Miškų melioracijos darbai kalnuose vykdomi siekiant visiškai ar nors iš dalies likviduoti paviršinį vandens nutekėjimą kalnų vietovėse pavartojant miškininkystės ir inžinerines-technines priemones, <...> Mišk kult 389. Smėlynų melioracija Mišk kult 363 yra jų sutvirtinimas mechaninėmis (negyvosiomis) užtvaromis ir želdiniais (gyvosiomis užtvaromis). Tačiau dažniausiai miškais melioruojama žemė, dirvos. Angliškai tai vadinama agrosylviculture, latviškai agromežmeliorūcija, arba lauka | lauku meZmelioracija (plg. mežmeliorūcija | mežu melioracija — miško | miškų melioracija). Liet. agromiškomelioracija „miškininkystės priemonių sistema, turinti tikslą pagerinti kur nors(! — J.K.) gamtines sąlygas, likviduoti arba dalinai sumažinti kenksmingus gamtinius faktorius, mažinančius (!— J.K.) derlingumą (sausvėjus, eroziją ir pan.)“ MelŽ nesutinka su lietuvių kalbos morfologija. Terminas agromiškomelioracija yra ne tik ydingos formos, bet ir netikslus — orientuoja ne į sąvoką „dirvu melioravimas mišku“, o į „dirvų ir miškų gerinimas“. Be to, atsiradus naujiems žodžiams agromiškas „žemės ūkio, kolūkinis, ne valstybinis miškas“ ir agromiškininkas KV 1976 40 15, taip pat agromiško želdiniai arba agroželdiniai MG 1978 8 7, agromiškomelioracijos formą sulietuvinus, išeitų nebe tas — agromiško melioracija. Sukeitus dėmenis, kaip siūloma"*, irgi pasikeistų reikšmė — miško agromelioracija reikštų „miško žemių gerinimas“. Šis dalykas turi ir daugiau pavadinimų. MelŽ ir PolŽ yra miško techninė melioracija — plg. apsauginės miško juostos „medžiai ir krūmai, pasodinti juostomis, norint apsisaugoti nuo vėjo, garavimą sumažinti ir kt.“ (minimos laukų apsauginės, drėgmę reguliuojančios, vandenį sugeriančios ir vėjastabdės miško juostos), taip pat apsauginiai miško želdiniai, net tiesiog miško sodiniai „medžių sodinimas smėlynams sutvirtinti, drėgmės sąlygoms pagerinti ir kitiems tikslams“, be to, miško techninės *0 Dabar įsigalėjęs tikslesnis terminas ugdomasis kirtimas MedŽ. 1 Zr. Valeckienė A. Kitų kalbų kilmės sudurtiniai žodžiai. — Kalbos kultūra, 1968, sąs. 15, p. 23. f 32 priemonės (Drėk 226 miškotechninės priemonės) žr. miškininkystės priemonės „panaudojimas miško kaip faktoriaus, apsaugančio nuo įvairių nepalankių klimatinių ir meteorologinių įtakų (kovojant su sausromis, reguliuojant vandens režimą)“. Tokia terminų, dažnai per bendrų, netikslių, gausybė nėra pageidautina. Deja, literatūroje ta įvairovė dar didesnė. Pvz.: Atskirą melioracijų rūšį sudaro drėgmės nepritekliaus rajonuose sudaromos (!—- J. K.) laukų apsaugos miškų juostos, apsaugančios laukus nuo sausvėjų ir kitų nepalankių gamtos veiksnių Saus 8. Taip pat atskirą melioracijų rūšį sudaro priemonės, taikomos dirvožemiui apsaugoti nuo vandens ir vėjo erozijos — <...> Saus 8. Atskirą melioracijų rūšį sudaro laukų apsauginės miškų juostos nuo sausvėjų ir kitų nepalankių gamtos reiškinių apsisaugoti Dirv mel 6. Į atskiras melioracijų rūšis kartais dar išskiriamos apsauginės miško juostos, priešerozinės priemonės ir kt. Mel 10. Atskiras melioracijų rūšis sudaro laukų apsaugos miško juostos it apsauga nuo vandens bei vėjo erozijos Mel 10. Kaip atskiros melioracijos rūšys gali būti apsauginių miškų juostų įrengimas bei priešerozinės priemonės Agr 165. <...> miško melioracinės priešerozinės priemonės Eroz 136. Nuostabiai panašiu stiliaus šablonu čia priskaldyta tiek rūšių ir jų pavadinimų, kiek yra priemonių, nors kitais atvejais melioracija klasifikuojama ne pagal jas, o pagal tikslą. LTE I agromiškomelioracija nukreipta į želdinamoji melioracija. Tai priimtina. Labai parankus ir artimesnis kitų kalbų terminams būtų agromelioracinė miškininkystė ir agromelioraciniai miškai. Jau vartojama agromelioraciniai miško sodiniai ŽŪ 1976 11 4. Meteorologijoje vartojamas terminas klimato melioracija (gerinimas) MetŽ. 4. Žemės ūkio melioracija ir jos rūšys Pagrindinė melioracijos rūšis yra žemės ūkio melioracija. Ji yra labai įvairi. Tai matyti ir iš apibrėžimų: Aplamai melioracija suprantama vandens-oro ir vėjo režimo pagerinimas žemės teritorijose Mišk kult 352. Mokslas apie pagrindines priemones ir būdus žemei pagerinti, keičiant nepalankias dirvožemio, klimato ir hidrologines sąlygas, vadinamas melioracijos mokslu Mel 5. Melioracija agronomijoje suprantama kaip netinkamų žemių pagerinimas Tvenk 50. Bene tiksliausiai melioracijos esmę atskleidžia šis apibūdinimas: Pagrindinis melioracijos uždavinys yra vandens režimo reguliavimas dirvožemyje Saus 5**, Pagal tai pirmiausia skiriama vandens režimo — hidrotechniné (atliekama hidrotechnikos priemonėmis) melioracija (hidromelioracija®®). Ji yra dvejopa: sausinimo melioracija MelZ, arba sausinamoji melioracija Hidrogeol 92, ir drėkinimo melioracija MelZ, arba drėkinamoji melioracija Drék 5 | '2 Iš esmės teisinga, tik truputį komiška: Drégme reguliuoja šios srities specialistai — melioratoriai Augal 343. Zenonas Budrikas Žemaičių Naumiesčio tarybiniame ūkyje — lietaus šeimininkas Šv 1976 20 1. Beveik kaip amerikiečių dramaturgo Ričardo Nešo pjesė „Lie- * taus pardavėjas“ ar emocijų specialistas T 1976 265 4. * Egzistuoja ir specialisto pavadinimas hidromelioratorius MelŽ. 2. 1019 33 drėkinamosios melioracijos Hidrogeol 13**. Vadinamas šitas dalykas ir tiesiog sausinimas®, drėkinimas. Sausinimas gerai derinasi ir su kitomis reikšmėmis vartojamais apsausinimas: Prieš įrengiant drenažą rekomenduojama atlikti pirminį apsausinimą grioviais Mel 67 ir persausinimas MelŽ, Piev ir gan 212, MG 1967 5 4 (atitinka rus. nepecywmxa, angl. overdry). Retkarčiais pavartojamas nusausinimas, net iškraipant administracijos įstaigų pavadinimus (pvz.: nusausinimo sistemų valdybos T 1976 287 3), jokio naujo reikšmės atspalvio neturi, todėl ir nereikalingas (sudrėkinimo dar niekas neprasimanė). Beje, sausinimas gali būti ne tik hidromelioracinis: Skiriamos hidromelioracinės ir agromelioracinės sausinimo priemonės. Pirmosioms priklauso grioviai ir drenažas, antrosioms — kurminimas, vagojimas, podirvio purenimas, lysvinis arimas Mel 47 (tik priemones tiksliau būtų vadinti hidrotechninėmis ir agrotechninėmis). Todėl, siekiant didelio tikslumo, vartojami terminai sausinamoji hidromelioracija Mel 10, drėkinamoji hidromelioracija Mel 10. Dar minėtini du specialesni — užliejamųjų plotų sausinimo būdai: polderiai, arba sausinimas polderinėmis sistemomis Hidrogeol 302, polderinės sausinamosios sistemos Hidrogeol 312, tai yra „jūros pakrančių maršų (Oland., VFR), esančių žemiau jūros lygio“ GeogrŽ arba Nemuno žemupio ir deltos lankų saugojimo nuo užliejimo sistema: pylimai, vandens išpumpavimas už pylimų, sausinimas drenomis bei grioviais, ir kolmatažas — ne vandens lygio pažeminimas dirvoje, 0 že14 Tai yra beveik vienodos vertės terminai, tik dalyviné konstrukcija kartais darosi dviprasmiška, plg. sausinamieji grioviai Mišk kult 400. Autoriaus nuomonę šiuo ginčijamu klausimu žr. Mūsų kalba, 1972, Nr. 8, p. 35—37. P. Kniūkšta (kaip ir V. Būda bei A. Kučinskaitė, žr. ten pat, p. 38—42) gina „dalyvių daugiareikšmiškumą“, o į jų „pagrindinės reikšmės akcentavimą“, kurį „palaiko terminologai“, žiūri nepatikliai (Kniūkšta P. Priesagos -inis būdvardžiai. — V., 1976, p. 192; žr. taip pat p. 133—134, 191), bet terminizuotų reikšmių netyrinėja. K. Gaivenis, panagrinėjęs šį reiškinį „ne tik gramatiniu (sintaksiniu) . aspektu, bet ir reiškiamos;minties atžvilgiu“ (Gaivenis K. Dvižodžiai sudėtiniai terminai dabartinėje lietuvių kalboje. — Kn.: Lietuvių terminologija. V., 1975, p. 65), imdamas „pamatu pagrindinį žodžių junginio dėmenį“ (p. 70) ir atsižvelgdamas į tai, kad šis „ne visada sutampa su jų semantine dominante“ (p. 61), prieina prie tikresnių išvadų. Jis pažymi: „Kai sudėtinio termino šalutiniu dėmeniu nurodoma instrumentu arba agentu atliekama darbo operacija“ (p. 71), tai tas dėmuo „dažniau esti reiškiamas daiktavardžio kilmininku, negu <...> neveikiamosios rūšies dalyviu“ (p. 72). Todėl „šalia „kuliamoji“ tipo terminų turi teisę egzistuoti ir naujesni „kūlimo mašina“ tipo terminai“ (p. 75). Vaizdą gal kiek dar patikslintų patientų skyrimas greta agentų ir instrumentų. Apskritai daug duotų kilmininko ir neveikiamosios rūšies dalyvių konstrukcijų (ir jų realių bei galimų transformų) viso inventoriaus sudarymas, nes siaura medžiaga paprastai riboja ir teorines prielaidas bei išvadas. 15 Žinoma, sausinimas gali būti ir ne melioracinis, plg.: Arklių mėšlui prikišama, kad jis per karštas ir todėl sausą dirvą dar labiau nusausina Vad 33. Arba, pavyzdžiui, durpyno sausinimas ne jo kultūrinimo, ne žemdirbystės, o eksploatacijos tikslui, taip pat karjerų, naudingųjų iškasenų telkinių, sporto ir kitokių aikščių, aerodromų, gyvenviečių, statybviečių, kelių ir pan. sausinimas. Yra ir ne žemės, o įvairių technikos objektų — laivo (povandeninės dalies), triumy, mašinų skyriaus sausinimas kesonais (remontui) ar avariniais sausinimo siurbliais, laivų šaldymo įrenginių agregatas sausintuvas (vandeniui nuo skysto freono skirti), sausintoji izoliacija ir pan. Vartojamas net garo sausinimas. Tačiau terminas su pažyminiu — šlapių ar per drėgnų žemių sausinimas jokių abejonių nekelia. 34 Kultūrtechninė melioracija yra krūmų, kelmų, akmenų, kupstų šalinimas, taip pat pirminis įdirbimas (melioracinis arimas, lėkščiavimas ar frezavimas, volavimas) ir pirminis tręšimas (pievininkystėje ir vadinamas melioraciniu tręšimu Piev, 107). Cheminė melioracija yra cheminių melioranty®® vartojimas: rūgščių dirvų kalkinimas*" (rus. ir ydobpenue u36ecmvio, plg. ir liet. kalkinės trąšos T 1976 40 1, 287 3), sūrių druskėtų gipsinimas ZU 1976 11 3 (rus. ir ydoOpenue zuncom), siekiant demineralizacijos | desalinizacijos, taip pat sideratų || sideralinių kultūrų | sideralinių augalų (ankštinių augalų, pavyzdžiui, lubinų) sėjimas ir aparimas, kitaip sakant, sideracija, arba žaliosios trąšos (angl. sideral fertilizer AŽŪŽ) panaudojimas — žaliasis tręšimas. Nuo jo skiriasi pas mus dar tik pradedama vartoti firomelioracija M ir G 1979 69 (lenk. fitomelioracja Stownik wyrozėw obcych. Redaktor naukowy Tokarski J. — Warszawa, 1971), tai yra melioracija augalais (plg. agromelioraciniai miškai | želdiniai | sodiniai || želdinamoji melioracija, sausinimas augalais). Jeigu planuojama melioruoti atskirus landšaftus MG 1977 2 28, gal netruks atsirasti ir kokia landšaftų ar kompleksinė melioracija®. 5. Melioracija ar melioracijos Kadangi melioracijos yra daug rūšių, kai kurie autoriai, gerai nepagalvoję, įsivedė daugiskaitą melioracijos. Pvz.: Žemės ūkio melioracijos skirstomos į hidrotechnines, agrotechnines, kultūrtechnines ir chemines melioracijas. Į atskiras melioracijų rūšis kartais dar išskiriamos apsauginės miško juostos, priešerozinės priemonės ir kt. * Lenk. meliorant reiškia ir „melioratorius“ (nors įprastesnis meliorator). Tokių paralelių yra ir daugiau, pvz.: informantas ir informatorius, demonstrantas ir demonstratorius, psn. amantas ir amatorius, Tus. cexynoanm ir cexyKdamop „bursininkų plakikas“, fabpuxaum ir gpabpuramop „kas fabrikuoja“, opxecmpanm ir opxecmpamop „kas orkestruoja“, taip pat konservantas ir konservatorius, tik jų reikšmės paprastai skirtingos (tapačią semantiką turi cnexy1Aum — cneKyAAmop, npenyMepaum — npenymMepamop). Panašios agentų ir instrumentų poros irgi dažniausiai skiriasi: fumigantas ir fumigatorius „dūmintuvas“, reagentas ir reaktorius, antitranspirantas ir transpiratorius, variantas ir variatorius, sekantas ir sekatorius „sodo žirklės“, nors ta pačia agentų reikšme vartojami dezodorantas ir dezodor(iz)atorius, trankvilantas ir trankvilizatorius, stimuliantas ir stimuliatorius (teiktini pirmieji variantai, plg. dar antidepresantas, adstrigentas, relaksantas, fotosensibiliantas; nors oksidatorius). Prietaiso reikšmę turi (bio)stimuliatorius. 7 Plg.: Tvenkinių ūkio sąlygomis kalkinimas yra svarbi melioracinė priemonė Tvenk 52. Kalcis naudojamas melioracine ir dezinfekcine priemone Tvenk 82. 28 Šis pirmosios straipsnio redakcijos (1977 m.) spėjimas labai greitai pasitvirtino. Pirma buvo kalbama apie melioraciją kaip tam tikrų priemonių kompleksą MG 1973 3 6, T 1973 52 4, paskui apie melioracijos darbų kompleksą M ir G 1978 9 15 ir jų kompleksiškumą M ir G 1978 9 14, kompleksinius melioravimo darbus T 1978 67 2, kad darbų programa darosi kompleksinė T 1978 129 3, melioracija darosi vis kompleksiškesnė T 1978 67 2, galiausiai kaip šūkis paskelbta: Pagrindinė kryptis — kompleksinė melioracija T 1978 70 1 (straipsnio pavadinimas). Beje, kompleksinis sausinimas radosi kiek anksčiau — MG 1976 10 7. Rečiau pasitaiko landšafto biologinė melioracija Šv 1978 19 22. 41 Hidrotechninės melioracijos, arba hidromelioracijos, dar skirstomos į sausinamąsias ir drėkinamąsias Mel 10. Dar didesnė yda, kad ta daugiskaita nuosekliai neišlaikoma, painiojama su vienaskaita. Pvz.: Melioracijos labai reikšmingos, <...>. Ši mokslo šaka ypač svarbi dabar Mel 3. Mokslas apie pagrindines priemones ir būdus žemei pagerinti, <...>, vadinamas melioracijos mokslu Mėl 5. Nors melioracijų (sausinimo ir drėkinimo) praktinis panaudojimas siekia keletą tūkstantmečių prieš mūsų erą, tačiau platesnis teorinis melioracijų mokslo vystymasis prasidėjo palyginti neseniai Mel 5. Mokslinį darbą melioracijų srityje mūsų respublikoje plačiausiai vykdo Lietuvos Hidrotechnikos ir melioracijos mokslinio tyrimo institutas Mel 6. Užsienyje melioracijų mokslo srityje daug pasidarbavo <...> Mel 6. Mūsų šalies melioracijos mokslui daug davė <...> Mel 6. Šiuo metu melioracijų mokslo vystymu mūsų šalyje užsiima kelios dešimtys institutų Mel 6. <...> melioracijų planavimas Mel 227. <...> melioracijos darbų planas Mel 228. Panašių svyravimų apstu ir kitur, pvz.: drėkinamosios melioracijos Hidrogeol 13, bet sausinamoji melioracija Hidrogeol 92; hidrotechninės žemės ūkio melioracijos Drėk 3, bet drėkinamoji melioracija Drėk 5; melioracijų sistemos Vand ūk 48 ir melioracijos sistemos Vand ūk 66, 90, 134, 170. Viena J. Čeičio knyga vadinama „Dirvožemių melioracija“, kita — „Žemės ūkio melioracijos. Sausinimas“, nors nereikalingos daugiskaitos esama jau pirmojoje, pvz.: Ilgalaikiai dirvožemių pagerinimai, kurie atliekami agrotechninėmis priemonėmis, yra vadinami agromelioracija Saus 6. K. Ramanausko knygoje „Vandens ūkio ekonomika“ vartojamas melioracijų ekonominis efektyvumas Vand ūk 186, 200, 204 (taip pat Mel 235), tačiau yra ir V. Mališausko „Melioracijos ekonominis efektyvumas“ (V., 1970), S. Šešelgienės | „Melioracijos efektyvumas Tarybų Lietuvoje“ (V., 1973). Ši painiava eina iš rusų kalbos. Pavyzdžiui, 1965 m. Maskvoje išėjo dvi knygos: Ilaunxuannjix A. JĮ. ir kt. Cejxseorxoxo3aitcrBeHHas MeJIMOpaliHs ir Po3uH B. A., Beamenos A. H., Jlyrancxruit B. JĮ. CenbCckoX034#CTBEHHbIC MeJIMOpaliHH. Žinoma, tai mums nėra pasiteisinimas. Melioracija galėtų turėti daugiskaitą tik konkrečia „melioracijos sistemos“ reikšme (plg.: įrengė melioraciją | -as, gerai veikia melioracija | -os, pagedo melioracija | -os). Tačiau tokios reikšmės (kaip, pavyzdžiui, konstrukcijos, operacijos, organizacijos, reparacijos, repeticijos...) ji neturi, kaip jos neturi kanalizacija, mechanizacija, automatizacija, filtracija®... Blogiausia, kad melioracijų pavyzdžiu atsiranda ir drenažai: Įrengimai grunto vandeniui nuvesti ar pažeminti vadinami drenažais Autokel 106 (nors Drenažo įrengimų įvairūs atvejai Autokel 106, drenažo rūšys Autokel 107), Tiesiant kelius, įrengiami tokie drenažai: <...> Kel 129; drėkinimai: Specialios drėkinimų rūšys Mel 185 (nors drėkinimo rūšys Mel 140, drėkinimo būdai Mel 140); liejimai: liejimų rūšys Mel 151, vegetaciniai liejimai Mel 151. Bando reikštis net fechnikos: Kolūkyje darniai ir mechanizuotai vyksta technikų remontas Ši 1977 10 9 (iš spaudos). <...> estampai, atlikti giliaspaudės ar litografijos technikomis. Nauji temų sprendimo būdai pareikalavo naujų technikų, tarp kurių populia29 Tokia reikšmė kartais randasi poezijoje: Magistralėmis eisiu ir eisiu takais Pro melioracijas, buvusį liekną L ir M 1980 4 10. 42 resnės tapo įvairios ofortų rūšys ir mišrios technikos P 1977 6 132. Tačiau jie neturi konkrečios reikšmės, kaip arimai, audimai, todėl negali būti toleruojami. Daugumas reiškiamas ne tik gramatine daugiskaita. 6. Gerinimas Kadangi vėl. lot. melioratio reiškia „gerinimas“, tai melioracijos aiškinimuose ir apibūdinimuose šis Žodis ir yra svarbiausias. Pvz.: melioracija — pagrindinis nepalankių gamtinių sąlygų pagerinimas, siekiant gauti gausius ir pastovius žemės ūkio kultūrų derlius MelŽ; agromelioracija — pagrindinis dirvožemio savybių pagerinimas agromelioracinémis priemonėmis MelŽ; hidromelioracija — pagrindinis žemės pagerinimas hidromelioracinėmis priemonėmis MelŽ; melioracija — pagrindinis žemės pagerinimas: <...> TŽ 1936, melioracija, melioravimas — pagrindinis žemės pagerinimas žemės ūkio reikalams, <...> TŽ 1969; melioracijomis gali būti vadinami tik p agrindiniai ilgalaikio pobūdžio dirvožemio pagerinimai Saus 7: Mokslas apie pagrindines priemones ir būdus žemei pagerinti, <...> vadinamas melioracijos mokslu Mel5. Aiškinimai kiek svyruoja — vienur Žemės, dirvožemio, jo savybių, kitur gamtinių sąlygų (dar kituose šaltiniuose — vandens-oro ir vėjo režimo Mišk kult 352) — tačiau visuose greta reikšmės branduolio „gerinimas“ ir jo objekto (žemės, dirvožemio...) eina ir trečias reikšmės elementas — pažyminys pagrindinis (atseit, kapitalinis). Nepaisant šito, kartais kalbama ir apie einamuosius bei pagrindinius melioracinius darbus Tvenk 50 arba pagrindinį melioravimą Armand 38 (juo, matyt, suprantama hidromelioracija), plg. rus. xopennas meauopayus, lenk. melioracja podstawowa. Gerinimas yra ne tik svarbiausias melioracijos aiškinimo (apibrėžimo) elementas, bet vartojamas — dažniausiai tik žodynuose — ir kaip savarankiškas terminas. Antai ŽŪŽ yayuuenue — gerinimas (greta genetikos, selekcijos ir eugenikos termino veislės gerinimas yra ir žemių gerinimas), AŽŪŽ soil improvement — dirvos melioracija, gerinimas, MelŽ yra pagerinimas — ynymuenue „laukiamų rezultatų požiūriu teigiamų savybių kiekio didinimas, neigiamų mažinimas“ ir pagrindinis pagerinimas — KopeHnoe yaywwenue „žemės plotų pagerinimas ilgalaikémis priemonėmis, kurios reikalauja žymaus darbo ir lėšų įdėjimo“ (kitaip — melioracija). Kartais net ne melioracija aiškinama gerinimu (be pažyminio pagrindinis), o priešingai, pvz.: Ilgalaikiai dirvožemių pagerinimai, kurie atliekami agrotechninėmis priemonėmis, vadinami agromelioracija Dirv mel 6. Svarbiausios agrarinio landšafto gerinimo priemonės sausuose landšaftuose yra irigacijos, o drėgnuose — sausinamosios melioracijos Krašt 173. Populiariajame stiliuje kartais žemės gerinimas vartojamas kaip melioracijos aiškinimas, apibūdinimas, pvz.: <...> melioracijos, kitaip žemės gerinimo, tema mūsuose lyg ir išblėso L ir M 1977 23 16 (R. Sadauskas). % Kartais klaidingai rašoma ir šitaip: lotyniškas žodis melioratio reiškia žemės pagerinimą iš pagrindų žemės ūkio reikalams, nusausinant pelkes, sutvirtinant lakiuosius smélynus, dirbtiniu būdu drėkinant, įrengiant vandens telkinius M ir G 1973 11 28. 43 Pievininkystėje, nors yra pievų melioracijos būrys MelZ, pievų melioracijos stotis MelZ (rus. ir nyzomesnuopamop CCPJIS1 VI), pati melioracija vartojama labai tetai, pvz.: paviršutinis ir pagrindinis melioravimas Armand 110. Specialiojoje literatūroje įprastinis terminas yra gerinimas, pvz.: pievų gerinimas, ganyklų gerinimas ŽŪŽ, pasture improvement — ganyklų patobulinimas, pagerinimas AŽŪŽ (taip pat pagerintos pievos T 1977 97 1). Jis yra pagrindinis ir paviršinis, dalinis®,, pvz.: Pagrindinis gerinimas toksai, kai visa buvusi augalija sunaikinama ir sukuriama nauja, dėl to ji dar vadinama sėtinių pievų įrengimu Piev, 74; paviršinis pievų pagerinimas — pievų pagerinimas neapariant velėnos MelŽ. Kituose šaltiniuose kalbama apie du pievų ir ganyklų įrengimo būdus: pagrindinį ir paviršinį Augal 345 (rus. saryokenue), bet vartojamas ir pagrindinis pagerinimas Augal 346. Keistokas terminas tas paviršinis gerinimas. Dar keisčiau, kad pagrindinis gerinimas baigiamas pagrindiniu (priešsėjiniu) tręšimu Piev, 90, o paviršinis — melioraciniu tręšimu Piev, 107. Terminų opozicijos nėra tobulos. Apskritai žemės gerinimas turi kiek neapibrėžtą reikšmę, jam trūksta termino griežtumo. Plg.: Antras knygos tikslas — surinkti <...> patyrimą, sukauptą žemdirbių, melioracijos specialistų, agronomų, mokslinių darbuotojų, kurie be atvangos užsiėmė žemės pagerinimu, visokių dirvos teršėjų naikinimu, <...> Žem kult 3. Toks pat įstatymas veikia Indijoje, kur apsileidusio valstiečio žemės gali būti konfiskuotos dešimčiai metų ir grąžintos po pagerinimo bei naudojimo, padengusio išlaidas Armand 12—13. Kartais net nukalbama: Žemė iš prigimties tobula ir dosni, ją žmogus myli, ja didžiuojasi, 0 todėl ir gerina, taiso L ir M 1971 33 10. Kam gerinti tobula? Neretai (pa)gerinimas, pagerinti vartojama aiškiai ne „melioracijos“, „melioruoti“ reikšme, tačiau nepereinamos ribos čia nėra, plg.: Sapropeliu (<...>) pagerinta per 100 ha nederlingų žemių ir <...> dumblo panaudojimas dirvoms gerinti turėtų tapti atskira melioracijos rūšimi T 1979 112 4. Bendra priemonė dirvų pagerinimui, tai mėšlas Vad 28. <...> vežame durpes dirvožemiui pagerinti T 1977 47 4. <...> mineralinės trąšos nėra pagrindinė mūsų kultūrų pagerinimo priemonė, o vien papildomoji Vad 32. Balota, niūri šių apylinkių juodgirė stojo duonpeniui skersai kelio. Kirsti ją reiškė šviesinti, gerinti, kilninti žemę P 1978 9 124. Tas pat pasakytina ir apie gerintoją: Ankštiniai — geriausia žalioji trąša, < ... >, dirvos aeracijos, drėgmės, temperatūros režimo gerintojai MG 1977 2 25. Tyrimais nustatyta miško, kaip dirvų cheminės ir organinės sudėties gerintojo, vaidmuo M ir G 1981 1 37. Žinoma, šių pastabų nereikia suprasti kaip tokios vartosenos smerkimo. O melioracija jau taip prigijusi, kad randasi, tiesa, okazionaliai, ir visai lietuviškų jos vedinių, pavyzdžiui, „pomelioracinės“ gyvenvietės MG 1976 10 6. Nors deterioracija lietuvių kalboje dar nefiksuota, jos vertinys blogėjimas jau pasitaiko: Grėsmingas ekologinės krizės požymis — aplinkos kokybės blogėjimas M ir G 1978 12 7. 31 Kartais jis vadinamas abiem vardais — Piev, 74, kartais tik vienu — paviršinis Gyvul 93, 114, dalinis Piev, 212 (rus. nosepxnocmmuoe). 7. Funkciniai trūkumai Melioracijos istorija ir funkcinė semantinė struktūra yra painoka ir kiek paradoksiška. O jos klestinti dabartis kartais pražysta ir visai tuščiais Žiedais. Vieną kitą būdingesnį vartosenos trūkumą čia ir iškelsiu. Tik pretenzingais pleonazmais (paslėptaisiais tautologizmais) reikia laikyti šitokius pavyzdžius: Natūralią žemės kokybę buvo galima pagerinti, laukus melioruojant <...> Mir G1978527. Melioruojant ir kultūrinant žemes, gerinamas jų produktyvumas Šv 1980 3 13. Plačiai melioruojama, intensyviai pertvarkoma ir gerinama žemė brandina vis svaresnes varpas T 1976 31 1. <...> pagerinta 300 tūkstančių hektarų drėkinamųjų žemių melioracinė būklė. Pertvarkytos drėkinimo sistemos 300 tūkstančių hektarų plote T 1972 19 2. <...> pagerinta 92 tūkstančių hektarų drėkinamųjų žemių melioracinė būklė ir pertvarkytos drėkinimo sistemos 76 tūkstančių hektarų plote T 1973 172 2. Ką reiškia melioracinė būklė? Tiesa, MelŽ yra dirvožemio melioracinės sąlygos — noueenno-Memuopamuenbie yeaosus, bet šis „terminas“ neaiškinamas. Matyt, tai yra tas pats, kas dirvožemio sąlygos „dirvožemio vandens, oro ir maisto medžiagų režimas, mechaninė sudėtis, karbonatų buvimas“ MelZ (plg. condition of soil surface — cocmosnue no6epxHocmu nouen T'ujip ci), tik į jas žvelgiama melioracijos aspektu®?. Pagerinti galima ir reikia tik natūralią būklę, natūralias sąlygas, bet ir pagerintos jos netampa melioracinés, o kultūrinės. Ką reiškia plačiai (ar siaurai) malioruoti? Sito turbūt nei melioratoriai, nei kalbininkai nežino. Aišku tik, kad tokius laikraštininkų kuriozus reikia gerai „pamelioruoti“ — nuleisti vandenį, iškirsti minčių brūzgynus. Pleonazmas yra ir irigacinės drėkinimo sistemos M ir G 1980 1 22. Žodžio melioruoti ir jo hiponimų (dalinių sinonimų, implikacinių pavadinimų)** sausinti, drenuoti ir drėkinti, iriguoti bendro vartojimo yra dvi blogybės. Pirma — tai gimininio žodžio (hiperonimo®) melioruoti brukimas vietoj rūšinio (hiponimo) sausinti arba drenuoti. Ji nemažėja, nors greta sausinimo vis labiau praktikuojamas ir drėkinimas. Pvz.: Melioracija baigia nusausinti balas, išnaikinti krūmokšnius T 1977 187 4. 1975 metais javų vidutinis derlingumas melioruotose žemėse buvo 8,1 cnt|ha didesnis, lyginant su derlingumu nesausintose žemėse Šv 1976 20 4. Estijoje pagamintais daugiakaušiais ekskavatoriais nusausinta per 4 milijonus Tarybų Sąjungoje melioruojamų žemių (Lietuvoje jais nudrenuota 97 proc. melioruojamų plotų) Šv 1978 4 17. Numelioravus padidinto drėgnumo plotus, paskelbtas spartus gandrų skaičiaus mažėjimas kiek apstojo T 1978 75 4. Lietuvoje numatyta per šį penkmetį numelioruoti 540 tūkstančių hektarų pernelyg drėgnų žemių T 1977 90 2. Melioratoriai užpelkėjusias pernelyg drėgnas *2 Panašus yra ir melioracinis žemėlapis „Žemėlapis, kuriame sutartiniais ženklais yra atvaizduotas vietos reljefas“ MelŽ. # Dėl šių terminų žr. Lyons J. Wstęp do jezykoznawstwa. — Warszawa, 1976, s. 496. Dž. Lajenzas hiponimija apibrėžia kaip vienpuse implikacija (p. 497), arba inkliuzija (p. 496), o sinonimija — kaip abipuse, arba simetring, hiponimija (p. 498). Zr. taip pat Crenanos O. C. OcHoBel oOmero s3wiko3naums. — M., 1975, c. 52. 3 Dėl termino hiperonimija (ir hiponimija) žr. Agricola Ch., Agricola E. Wérter und Gegenworter. Antonyme der deutschen Sprache. — Leipzig, 1979, S. 15. Abu terminai jau įtraukti į vadovėlį. — Hosuxkos JI. A. CeManTHKa pycckoro si3eika. — M., 1982, c 241. 45 žemes paverčia derlingais laukais Ekspl 283. <...> indikavimas vandens pertekliaus, kurį tiksliai (! — J. K.) ir planingai šalina melioracija M ir G 1977 8 11. V. Šileikos „Primirkusių plotų melioracija“ (V., 1956) nagrinėja tik „primirkusių plotų nusausinimo klausimus“ (p. 5), o ne visas melioracijos rūšis. Nevykęs ir sąmojis kišenių numelioravimas S| 1976 10 6 (=nusausinimas) ir „Burtų“ autoriy reikia numelioruoti N 1975 6 59, tai yra, žemaitiškai tariant, pasausinti vaiką. Apskritai numelioruoti nelabai vykusiai sudarytas su iš nusausinti perkeltu priešdėliu — tolygu nugerinti, t.y. per daug gerinant pagadinti. Negirdėtas ir specialybės pavadintojas sausintojas. Tiesa, sausintojai, patys visada besitituluoja melioratoriais, šį žodį kartais vartoja, bet ydingai — „Ssausintuvo“ reikšme. Tik žodingojo Albino Žukausko eilėraštyje užtikau nusausintojq KV 1976 29 4. : Retas svečias ir sausinimo grioviai Mel 10, dažniausiai vartojama melioracijos - “ arba, melioraciniai grioviai. V. Šileikos knyga vadinama „Melioraciniai grioviai“ (V., 1968), nors joje kalbama tik apie sausinimo tinklą (p. 3,9). Tas pat pasakytina ir apie MelŽ aiškinimus: melioracinės sistemos reguliuojančioji dalis — nu sausinimo sistemos sausintuvų visuma ir melioracinės sistemos nuvedamoji dalis — visuma nusausinimo sistemos nuvedamųjų kanalų, <...>. Specialistai lyg gėdisi rašyti paprastai ir tiksliai. [ Antra blogybė — tai hiponimų sausinti, drėkinti, iriguoti gretinimas ar net tapatinimas su hiperonimu melioruoti. Pvz.: Melioracijos (nusausinimo) būdu pagerindami užpelkėjusius medynus <...> Mišk kult 398. Miško žemių nusausinimas, arba jų hidrotechninė melioracija Mišk kult 397. Visiškai atsisakyti melioracijos ir sausinimo aplinkinėse teritorijose nerealu, todėl derinant sausinimo darbų projektus, siekiama, kad ūkinė veikla kuo mažiau paveiktų (! — J. K.) rezervatą MG 1976 8 7. <...> kaip biocenozes veikia plotų drėkinimo ir melioracijos darbai M ir G 1979 10 16. Vis didesnį vaidmenį, toliau intensyvinant žemės ūkio gamybą, didinant jos ekonominį efektyvumą, vaidina irigacija ir melioracija, <...> T 1978 238 1. Į irigavimo ir melioracijos statybą valstybė ir kolūkiai įdėjo 6,6 milijardo rublių T 1976 26 2. Tai atsispindi net administracijoje, plg.: 1949—63 m. pelkėtų žemių sausinimo ir kultūrinimo darbus vykdė melioracijos mašinų stotys (MMS). <...>. Nuo 1963 m. melioracijos darbus vykdo melioracinės statybos valdybos (MSV), <...>. Melioracijos darbus planuoja ir kontroliuoja <...> (nuo 1963) sausinimo sistemų valdybos MLTE II 553. Tokia vartosena tolygi žemės ūkis arba laukininkystė, žemės ūkis ir laukininkystė ir pan. Šitokių klasifikacijos alogizmų reikia vengti. Kita bėda — tarptautinio žodžio melioruoti semantinio valdymo iškraipymas. Pvz.: Tuo tarpu nieko panašaus neturime apie šiuo metu melioruojamus Druskonio ir Ilgio ežerus T 1974 256 4. Kalno papėdėje — tiesi kaip strėlė melioruota Kražantė L ir M 1979 7 13. Čia reikia ne melioruoti, o sausinti. Tai ir literatų bei humoristų nuodėmės: <...> drąsiai ir demonstratyviai, taip sakant, „numelioruojami“ mums įprasto poetinio gražumo, uždaros loginės savigynos bei emocinės atlapaširdės argumentacijos upeliai ir upeliūkščiai Šv 1979 18 11. Ir konjaką, ir karčiąją padavėjas ... numelioruoja Sl 1976 10 6. 46 Paskutinė keistenybė — dirbtinis drėkinimas: pažyminys dirbtinis yra be reikalo prikergtas, perteklingas, nes šį reikšmės elementą turi pati gramatinė kauzatyvumo forma, reiškiama priesaga -inti — „daryti, kad drėktų“, „skatinti, kad darytųsi drėgnas“ (aktyvusis, antropogeninis kauzatyvas) arba „leisti, kad drėktų“ (pasyvusis, gamtinis kauzatyvas). Šio trūkumo neišvengia ir žodynai. Štai irigacijos aiškinimai juose: dirbtinis laukų drėkinimas, laistymas M. ir S. „Svetimų ir tarptautiškų žodžių žodynėlis“, dirbtinis laukų drėkinimas, laistymas TŽ 1936, dirbtinis laukų drėkinimas TŽ 1951, DŽ,, DŽs, dirbtinis laukų drėkinimas GeogrZ. Panašiai yra ir MetZ: uppueayus — irigacija, irigavimas, (dirbtinis) drėkinimas, opowenue — (dirbtinis) drėkinimas, irigavimas, uckxycemeennoe opowenue — dirbtinis drėkinimas. Tas pat melioracijos aiškinimuose: pagrindinis žemės pagerinimas: balų nusausinimas, dirvos patobulinimas, dirbtinis drėkinimas, lekiančio smėlio sutvirtinimas TŽ 1936, pagrindinis žemės pagerinimas <...>, <...>, <...>, dirbtiniu būdu drėkinant, <...>, <...> TZ 1969. Šitaip rašoma ir tekstuose, pvz.: Dabar pasaulyje dirbtinai drėkinama apie 20 proc. žemės ūkio naudmenų ŽŪ 1976 8 31. Virš 1000 hektarų plote įrengsime dirbtinį drėkinimą MG 1976 10 5. Kur dygę šito reiškinio šaknys, aišku: rusų kalboje, kuriai panašios veiksmo diatezės nėra taip būdingos. Žinoma, tokios interferencijos priežastis yra psicholingvistinė, taigi kalta čia ne rusų kalba, o mūsų pačių nemokėjimas — lietuvių kalbės, jos skirtumų nuo rusų kalbos nesuvokimas. Nepateisinamas ir tokiu pat būdu atsiradęs gamtinis, natūralus drėkinimas, pvz.: Pelkėmis vadinami gausiai drėkinami (=labai drėgnos, įmirkusios) žemės ruožai Kel 295. Endogeniniams priskiriami ir tokie reiškiniai, kaip įmagnetinto Žemės branduolio dreifas, sukeliantis svorio jėgos lauko (...) svyravimus, kurie savo ruožtu veikia atmosferos cirkuliavimo anticikloniškumą, nulemianti Šiaurės pusrutulio drėkinimo (= drėgnumo, drėgmės) ritmą M ir G 1980 5 36. Taip atsiranda ir opozitas natūralusis drėkinimas: Jis naudojamas <...> natūraliam bei dirbtiniam laukų drėkinimui, <...> Armand 14. Kitokios kilmės yra dirbtinis dvišlaitis drėkinimas — drėkinimas liejantis vandeniui iš drėkintuvo į abi puses dirbtinai sudarytu nuolydžiu MelZ. Jį reikéty vadinti nuolydinis, tiksliau nuolaidinis, dvislaitis drėkinimas. Sausinimas dirbtiniu niekada nevadinamas: mat rusų kalboje yra diatezé ocywenue ir ebicbrixanue““. Ii. Drenažas Drenažo ir sausinimo yra daug rūšių ir būdų. Pvz.: tobulas ir netobulas drenažas Hidrogeol 268 (plg. tobula drena Hidrogeol 268 ir netobula drena Hidrogeol 269, tobulas šulinys Hidrogeol 252 ir netobulas šulinys Hidrogeol 252, „tobulas“ šulinys MelŽ ir „netobulas“ šulinys MelŽ); intensyvus ir ekstensyvus nusausinimas 35 Pirmojoje redakcijoje autoriui tikosi kiek apsirikti — toks dalykas, tiesa, ne specialistų lūpose kartais pasitaiko, pvz.: Etrurijos <...> žemės ūkis buvo įmanomas, tik dirbtinai nusausinus balas Maškinas N. Senovės Romos istorija. — V., 1955, p. 80. Č. Kudaba net dirbtinį lietinimą vartoja — L ir M 1971 33 40. 47 ŽŪŽ [intensyvus nusausinimas „toks nusausinimas, kur yra įvykdyta (! — J. K.) reguliuojanti nusausinimo sistemos dalis (uždari ar atviri sausintuvai)“ MelZ]; sisteminis drenažas „toks drenažas, kai sausintuvai išdėstomi lygiagrečiai vienas Kitam per tam tikrus atstumus“ MelŽ; pilnas sisteminis drenažas „meišretintas sisteminis drenažas“ MelŽ ir rinktinai išretintas sisteminis drenažas „toks išretintas sisteminis drenažas, kai išvedami tik atrinkti, labiausiai reikalingi sausintuvai, tačiau prisilaikant tam tikros sistemos ir lygiagretumo“ MelŽ taip, kad „praleistas drenų linijas galima įvykdyti (! — J. K.) papildomai “ Mel 56 (ir detalus sausinimas grioviais Mel 72) ir nesisteminis drenažas „toks drenažas, kai drenos išdėstytos nevienodais atstumais, neprisilaikant lygiagretumo, tik tomis vietomis, kur pasireiškia drėgmės perteklius“ MelŽ, arba rinktinis drenažas | dalinis drenažas žr. atrankinis drenažas „mnesisteminis drenažas, kai sausintuvai išvedami ne visame plote, o tik sausinimo reikalingomis vietomis“ MelŽ. Kartais artimi būdai susilieja, pvz.: 1920 — 39 intensyviai (detaliai) nusausinta <...> MLTE II 552 arba per neapdairumą supainiojami, pvz.: Šiuo metu respublikoje nusausinta 2,2 milijono hektarų, iš jų intensyviai (t.y. atliekant visus melioracijos ir žemių kultūrinimo darbus) — 1,7 milijono Šv 1976 20 4. Problemą kelia taip pat terminų pora vertikalusis ir horizontalusis drenažas. MelŽ horizontalinis drenažas aiškinamas kaip „drenažas, kuriuo vanduo nuvedamas į šalį“, ne visiškai horizontaliai, bet paprastu nuolydžiu, o vertikalinis — „toks drenažas, kai sausinimas atliekamas vertikaliais vamzdžiais, kuriais vanduo arba nuleidžiamas į laidžius gilesnius sluoksnius (olandiskasis drenažas), arba pakeliamas į žemės paviršių (kaliforniškasis drenažas)“. Tačiau kelininkai drenažą bando skirstyti ne pagal vandentakių, o filtro sluoksnių drenažo tranšėjoje kryptį, pvz.: Racionalus vertikalusis drenažas, kuriame filtro sluoksniai supilti ne horizontaliai, o vertikaliai: smulkiagrūdžiai prie vandeningo sluoksnio grunto, o stambiagrūdžiai — drenažo viduryje Kel 130—132. Taigi čia yra įprastinio horizontaliojo drenažo primityvus variantas — drenažas be tuščiavidurio vandentakio (vamzdelio), panašus į akmenų drenažą, tik nedengtas, užtai patobulintas šoniniais smėlio ir žvyro filtrais. Vadinti jo vertikaliuoju nepatartina, nes tai painioja terminus. Tačiau didžiausia problema yra įprastinio horizontaliojo drenažo ir jo lietuviškojo atitikmens sausinimo reikšmių santykis, jų skyrimas — desinonimizacija ir jos padariniai (pleonazmai ir oksimoronai). Liet. drenažo istorija ttumpa — prasideda prieš gerą pusšimtį metų, praėjus beveik dviem šimtmečiams nuo šiuolaikinio drenažo atsiradimo (molinio drenažo būta jau Mezopotamijoje prieš 4 tūkstančius metų). M. ir S. „Svetimų ir tarptautiškų žodžių žodynėlyje“ drenažas aiškinamas taip: „Sausinimas žemės tam tikrais požeminiais vamzdžiais“. Priešingai, TŽ 1936 apibrėžime — „drėgnos dirvos nusausinimas podirvyje įkasamais vamzdžiais ir kanalais“, matyt, turima omenyje atviri kanalai (nes įkasti kanalų negalima). TŽ 1969 aiškinimas panašus: „pelkėto dirvožemio sausinimas atvirais grioviais arba akytais (arba su šoninėmis angomis) vamzdžiais, suklojamais po žeme“. Panašiai apibūdina ir specialioji literatūra: DrenaZiniu įrenginiu gali būti griovys, tranšėja, galerija, po žeme suklotų vamzdžių linija ir kiti įrenginiai, kurie pažemina vandens lygį 48 Hidrogeol 268. Iš to daroma principinė išvada: Teoretiškai visų horizantalių drenažo įrenginių principinis veikimas yra panašus. Todėl toliau juos vadinsime tiesiog drena arba drenažu Hidrogeol 268. Vadinasi, iš esmės ir griovys yra drena. Kel 129 tiesiog sakoma: Paprasčiausias drenažas yra atviras griovys, įgilintas į vandeningą sluoksnį. Atviras griovys tolygus drenažo grioviui, o šiedu — priešybė uždarajam drenažui: Dažniausiai įrengiamas uždarasis drenažas (2. 3. 3 pav.). Griovio dugne klojamas vandenį nuleidžiantis įrenginys — drenažas Kel 129. Vadinasi, drenažas čia yra jau dviprasmis. Kiti autoriai yra priešingos nuomonės: Dirbtiniai požeminiai vandens takai dirvožeminio-gruntinio vandens pertekliui nutekėti (pašalinti) vadinami drenažu Mel 51. Katra nuomonė yra tikresnė ar kuo pranašesnė, geriausiai gali parodyti drenos bei drenažo — gamtinio ir dirbtinio, tai yra melioracinio, — pirmykštė reikšmė ir jos raida. Geriau didesnis nukrypimas į hidrologiją nei likusios baltos dėmės. 1. Natūralusis, arba gamtinis, drenažas Liet. drena yra 1. „įrengta drenažo vamzdžių linija sausinimo tikslams““; 2. „drenažo vamzdis“ MelŽ. Šis dvireikšmiškumas jau iškeltas (kaip neigiamas) net bendruosiuose terminologijos (teorijos) darbuose®. Tačiau jis didesnis žodynuose nei praktikoje: drenažo vamzdelio reikšme drena dažnesnis tik liaudies kalboje: Drenažo vamzdžiai, arba liaudiškai drenos, Lietuvoje ne naujiena. Pirmosios buvo pagamintos netgi 1855 metais Vas 199. (Tarmėse pasitaiko ir drenė, medikų kalboje — drenas.) Reta ir vamzdinė drena ŽŪŽ (ir vamzdžių drenažas Šv 1978 16 13). Angl. drain reikšmė daug platesnė — „drenažas, drena, drenažo kanalas; nutekėjimas“ AŽŪŽ, 1. „npenax; pena; IpeHaXkHas KaHaBa“; 2. ,BOJOCTOK; BOXOOTBon“ T'map cn. Atitinkamai platesnės reikšmės yra ir draining — „(nu)sausinimas; nuotakis; nutekėjimas; (iS)tekéjimas; drenažas“ AZUZ ir drainage, reiškiantis pirmiausia 1. ,,Bomoc6op, Gacceitn®; 2. ,peunas cers” (tik paskui 3. „tpemax“:; 4. ,npeHmpoBaHme; ocymenue“): lake drainage — eodocbop o3zepa, drainage lake — npomounoe ozepo (pring. drainless lake — Geccmounoe o3epo), drainage basin — 6odocbopuuiii bacceiir, 6000c60p, lake drainage basin — sodocopmwiii bacceiix o3epa, sink drainage — cmounaa cucmema Tunp ci. Blind | closed drainage yra ne tik saxpbimbtūė openanc, bet ir 6eccmounwiii 6acceun (plg. closed basin — 1. bacCetin, He umerowull cmoxka 6 mMope; 2. 3aKpbimblū Oacceiin; 3. HenpomMouHslii 6000€M, o inland basin — 6eccmountiū 6acceiin) T'unp ci. Pagaliau anglai turi autogenetic drainage — Openadxcnas cems, cosoannas camoii pexoii, well drained stream basin — xopowo OpeHuposaumslii peunoii Gacceiin, poorly drained stream basin — caa60 Openupoeannsiii peuroii bacceiin T'map cin. „The Concise Oxford Dictionary of Current English“ (Fourth Edition Revised by E. McIntosh) drainage aiskina apibendrintai — , draining; system of drains, artificial or natural“. Lietuvių kalbos žodynų natūralusis, arba gamtinis, drenažas dar nėra pasiekęs, bet specialiojoje literatūroje plačiausiai vartojamas. Tačiau melioracijos raštuose 36 Žr, Keinys S. Terminologijos abėcėlė. — V., 1980, p. 32. 49 natūraliojo žemės drenažo — gretinant ji su dirbtiniu — reikšme paprastai vartojamas lietuviškasis atitikmuo sausinimas — mat jis yra bendresnis. Pvz.: Sausinimo tinklą sudaro įvairaus dydžio upeliai ir įvairios paskirties grioviai Mel gr 3. Teritorijos sausinimo priemonės gali būti natūralios (upeliai, upės, eže-- rai) ir dirbtinės (grioviai, vagos, drenos) Mel 39. Priešingai, hidrogeologijoje yra. drenažas, drenavimas, drenavimasis. Kaip ir melioracijoje, pirmiausia minėtinas žemės drenažas, tai yra vandenų surinkimas (plg. angl. the river drains the whole conntryside — upė surenka viso rajono vandenis) ir nutraukimas iš žemių, tik natū-- raliais vandentakiais, pvz.: Geras gamtinis drenažas, nes upės giliai įsipjovusios: “ nuo upės vagos iki vandenskyros būna 15— 18 m peraukštėjimas (= aukščio skirtumas) Hidrogeol 309. Natūraliai drenuojamos priemolio žemės M ir G 1978 12 15, natiralus dirvožemio drenažas ten pat 16. Tačiau hidrogeologijoje ir vandenys drenuoja, tai yra nutraukia vandenis iš vandens baseinų: Trakų rajone ežerų daug (295), bet jie užima tik 3,30%, rajono ploto. Jų lygis dėl natūralaus drenažo gerokai pažemėjęs Krašt 81. Gruntinio vandens srautas paprastai juda (=teka) link žemiausių reljefo elementų: upių, upelių, griovių, slėnių, ežerų, daubų, kurie jį drenuoja Hidrogeol 134. Kai upė arba ežeras drenuoja spūdinį vandeningą sluoksnį, pjezometrinis vandens paviršius žemėja į drenavimo vietą, <...> Hidrogeol 164. Kai gruntinių vandenų lygis yra aukštesnis kaip tarpsluoksninių vandenų lygis, tada gruntiniai vandenys papildo spūdinius tarpsluoksninius vandenis. Tai vadinama natūraliu gruntinių vandenų drenavimu Hidrogeol 144. Šio proceso gamtiškumas, savaimiškumas, kai nenurodomas jį sukeliantis veiksnys, reiškiamas sangrąžine forma: Plotas, kur gruntinis vandeningas sluoksnis priartėja prie žemės paviršiaus ir požeminiai vandenys išsilieja į žemės paviršių, vadinamas gruntinių vandenų: drenavimosi sritimi Hidrogeol 135. Iš pavyzdžių darosi aišku, kodėl čia negalimas lietuviškas atitikmuo sausinimas ar sausėjimas: vandenys negali sausinti vandenų nei žemių, vandenis vandenys (nu)traukia, (nu)leidžia, (nu)plukdo [plg. angl. to drain into the river — plukdyti vandenis į upę (apie intaką)], vandenys taip pat nesausėja, o nuteka, nuplaukia arba išsilieja. Nors dirvožeminiai vandenys dažnai esti sausinamųjų melioracijų objektu Hidrogeol 131, bet jie nėra sausinami, sausinamos tik dirvos — reguliuojamas drėgmės režimas jose. Kartais sausinami vandens baseinai: Tačiau mums pakanka pievų, ir mums labai brangios Kuršių marios, kad leistume gamtai nusausinti Vas 90. | Natūralusis | gamtinis drenažas | drenavimas || drenavimasis yra tik viena van-- denų apykaitos žemėje dalis. Ji susijusi su priešingu procesu — vandenų maitinimu. Pvz.: Vidutinio ir labai drėgno klimato rajonuose daugiausia gruntiniai vandenys maitina upes ir kitus natūralius paviršinio vandens telkinius arba upė drenuoja gruntinius vandenis Hidrogeol 141. Spūdinių vandenų drenavimo sritį sudaro vandeningo sluoksnio išėjimo į žemės paviršių ruožai, kurie yra žemiau maitinimo srities Hidrogeol 158. Žemumose esančias pelkes arba supelkėjusias že-- mes daugiausia maitina išsiliejantys gruntiniai arba tarpsluoksniniai vandenys Hidrogeol 311. Pelkės sukaupia dideles vandens atsargas, maitina upelius, upes, ežerus Mir G 1978 7 36. <...> upės, įtekančios į ežerus, maitinamos tik požeminių šaltinių <...> T 1980 25 4. Todėl Vidurinės Azijos upės — tranzi-- 50 Rusų kalboje yra 6ezmpyO6noitė Openamc Stow tech, bet toks terminas gali reikšti tiek bendrą kurminio ir plyšinio drenažo sąvoką, tiek akmenų, karčių, tašelių, žabų, fašinų drenažą, tiek abi šias grupes kartu. Yra ir kombinuotas drenažas — komMOunupoeannoiū Openane — „vamzdžių drenažas derinyje su kurminiu drenažu arba kurminimu“ MelŽ (taip pat Mel 54— 55, Saus 239). Rus. xombunuposanuwiii Openanmc Stow tech aiškinamas kaip požeminio ir vertikaliojo drenažo derinys. Kurmintuvas, arba kurminis urvintuvas, naudojamas ir plastmasinių vamzdžių drenažui įrengti: Plastmasinis drenažas gali būti įrengiamas tranšėjiniu ir betranšėjidiu būdu. <...> betranšėjiniu (= netranšėjiniu) būdu vamzdžiai įtraukiami į kurmintuvu padarytą urvelį Mel 53. Beje, kurminio drenažo darymas irgi priklauso prie netranšėjinio*?, Drenų klojimo (arba universali drenų klojimo ir kurminiu drenų darymo) mašina rusiškai vadinama Opexamcep Slow tech, OpexoykKnaduur — latv. drenu licėjs Lauk teh vard. Lietuviškai būtų drenuotuvas, drenų klotuvas. Vadinasi, lietuvių kalboje visai neseniai drenos reikšmė prasiplėtė. Ji prilygsta rus. dpena reikšmei — „IOJ3eMHEIH HCKYCCTB. BOAOTOK (TpyGa, CKBaxHHA, HOJIOCTL) <...>“ Ilojmmrex ci, „NIOJ36MHbIĖ HCKYCCTB. BOJoOTOK (TpyGa, moaocth)“ bC9, VIII 496, nors nurodoma ne tik mpybuamsie ir nosocmmusie (kpomosvie, wWeneebie) Openoi, bet ir c 3anosnumessmu (2pasuiinvie, Gauunnbie) ten pat. Taigi čia jau priartėjama prie angl. drain reikšmės, kuri yra dar platesnė — apima ne tik „griovį“, bet ir „kanalizacijos vamzdį“ (plg. drain — „channel carrying off liguid, artificial conduit for water, sewage, etc. <...>“ The Concise Oxford Dictionary ... by E. McIntosh), plg. angl. drainage „kanalizacija“, nors yra ir canalisation „kanalizacija“ (taip pat „kanalizavimas — dujų, elektros laidų skirstomojo tinklo išvedžiojimas“) ir „kanalų įrengimas“ bei „kanalų sistema“. 3. Drenažas it sausinimas Siaurėjant ar platėjant drenos sąvokai, atitinkamai kito ir liet. drena, rus. Opeka reikšmės apimtis, o angl. drain liko pastovus ir talpus terminas. Tas pat pasakytina ir apie drenažą. Štai kaip šios sąvokos (ir termino reikšmės) raida atsispindi rusy enciklopedijoje. [Jpenaxnc — 1) ocymenue, 2) cmcreMa KaHaB H TDYG6, HPOJIOKEHHBIX [JIS OCYIIKH TpyHTOB H IOYB, 3) B TeXHHYECKOM JIATEpaType — CIIOCOO OCYLICHHS MyTeM NPOKJaJAKH Ha HEK-pOoif TIJIyOHHe MOA IOBEPXHOCTHIO B3eMJIH CHCTEMbI TI'OHYAPHBIX, JEPEBSHHBIX H Ip. TpyO <...> HIM ycTpoifcTBO TpaHIIe#, 3aMOJHIAEMBIX BOJONPOHHIAEMBIM MaTepHaloM (KaMEHb, XBOPOCT) OHI CeJIbXO3 CII; — „CETb HOJ3eMHBIX TPYO (Apem)“, nors ,,apeHaXkHasi CETb MOXET BKJIIOUAaTb B ces H OTKDLITbIE KAaHAJIbi“ BCI, XV. Po 20 metų BCI; VIII Odpenanic ceavckoxosaiicmeennvix semenn apibūdinamas kaip ,,cmo- ** Kad parašoma: <...> drenuojamas plotas nėra ištisai padengiamas dreny tinklu, jos klojamos tik reikalingiausiose vietose (žemės paviršiaus įdubimuose) Mel 56, nereikėtų manyti, jog čia yra koks antžeminis drenažas — tai tik paprasto dalyko „padengimas“ mokslišku žodžių „tinklu“. 57 cob OCYymeHHA 3eMeJIb IPH IIOMOLNIH IIO/Į3€MHbIX HCKYCCTB. BOJOTOKOB — JIpeH“, todėl ir klasifikuojamas kaip nod3emnbiū, specialiai pažymint, kad „3a rpanuueir (CIA, BemukoOpuranus) mox JĮ. moHUMarOT 000i BHA OcynIeHHa“. Anglų kalboje drainage (kaip ir drain) reikšmė kartu su sąvokos raida nesikaičiojo. Savaime suprantama, kad kitaip ir būti negalėjo, juk drainage — tai sausinimas. Sąvokos raidą ir sistemą atspindi rūšinių terminų sistema, sudaroma su kvalifikaciniais determinantais: open (cut) drain — omkpbimas Opena ir blind drain — 3aKpoimas Opena Tunp cn, open (cut) drainage — omxpeuimulii Openane ir blind drainage — 1. sakpeimuiii Opename (2. Geccmounviii Openannc) | closed drainage — sakpeimulit Openaxc | covered drainage — 3axpwuimvlii Openaxc ( # indirect drainage — ckpwimuiii Openaxc) Tump cn, surface drainage — paviršinis drenažas AŽŪŽ ir subsurface drainage — 3axkpuimuiii Opewadc [plg. subsurface irrigation | subirrigation — nodnou6eennoe opowenue, subterranean irrigation — nodzemroe opoweHie, pring. broad irrigation — noeepxnocmnoe opouienue (ir surface irrigation — drėkinimas pavir§iniais vandenimis AZUZ) | subdrain — 3axpeimsiii Opename (ir subdrainage — požeminis drenažas AZUZ) | underdrainage — 3axpwimeiti Openadw (ir uždaras drenažas AZUZ), internal soil drainage — enympunoueennbiii Operas Tuop cn. Kaip matome, verstiniuose žodynuose angl. drainage visur — dpernaxc (ir omxpwimutil), drenažas (ir paviršinis). Žinoma, tai tėra dosniy autorių vertiniai, Zodynžodžiai, o ne gyvi terminai, kaip ir PolZ paviršinis drenažas, „Anglų — lietuvių kalbų žodyno“ (V., 1975) ditch vertimas — 2) drenuoti dirvą atvirais grioviais ar Armand 50 ypač svarbu pereiti nuo atviro drenažo prie uždaro. Anglų kalboje yra tik drainage, o lietuvių kalboje į jį atitinka du terminai: drenažas ir sausinimas: Drėgmės perteklių iš sausinamų plotų galima pašalinti juos drenuojant arba nuvedant iš jų vandenį grioviais, vagomis (paviršinis sausinimas) Pav saus 6. Drenavimas yra tik sausinimas drenažu, o drenažas — sausinimo būdas, pašalinant drėgmės perteklių (uždarais) vandens takais (pvz., vamzdžiais) MelŽ. Etimologiškai žiūrint, pirmasis apibrėžimas yra pleonastiškas (paslėptoji tautologija), prilygstąs sausinimas sausinimu, Oo antrasis-— per siauras, tolygus tik uždaro drenažo sąvokai. MelŽ apie ją ir sakoma: „kartais taip apskritai vadinamas drenažas“. O atviras drenažas MelŽ aiškinamas — 1. „drenažas, kurio tranšėja iki pat viršaus užpildoma vandeniui laidžia medžiaga (pvz., skalda)“; 2. „kartais (retai) taip vadinamas sausinimas 48 Paskutinį kartą susiduriant su tikrai dažna anglų kalbos hidrologijos terminijos polionimija ir polisemija (žr. dar išn. 5, 19, 37), reikia padaryti ir išlygą. Nors šitai nelaikoma tobulybe, bet nėra ir koks išimtinis (gal tik dažnesnis) anglų terminijos trūkumas. Toks nukrypimas yra visiškai reguliarus. „VjieajrsHbrit“ TEDMHH HOJDKEH ObITb OJIHO3HAUHbIM, HO HA NPAKTHKe HAOJIKOJIAIOTCA ĮIOBOJILHO HacThle CJIY4AH NOOJIKCEMHH BHYTDH OJIHOŽH TEDMHHOCHCTEMEI, OMOHHMHH MEXJIY TEDMHHOCHCTEMAMH, CHHOHHMHHKH, KOTOpas HE BCEr;la MOXET OLITL cBeJIeHa K ĮYOJIETHOCTH, 3MONMOHAJILHO-IKCIOPECHBHON OTMEYEHHOCTH <...>“ — sako E. Arzumanjanas (Ap3yMaxsan D. P. Min. veik., p. 135). OI. Volnina tiesiai sako: ,,OnHOH H3 OcoGOeHHoCcTeit HayJHOH TEDMHHOJIOTHH SBJISeTCA monucemus (Bona una H. B. O cneumduke BaygžEoro craig. — B KH.: SI3bIK H CTHJIL Hay4HON JiaTepaTypsI. TeopeTH4ECKHE H IIpHKJIAJIHGIC npobnemsl. M., 1977, c. 26), nors pripažįsta, kad tekste siekiama monosemantizmo (ten pat, p. 32). grioviais“. Tačiau iš tikrųjų pirmoji reikšmė nėra visai tiksli (= drenažas | sausinimas su atviru užpildu), be to, nebe aktuali, tik istorinė, o antrąja reikšme paprastai vartojamas ne atviras drenažas, o (paviršinis) sausinimas (grioviais). Atviras ir paviršinis drenažas, kaip jau minėta, nėra gy as terminas. Latvių kalboje drenažo sinonimu vartojamas ne uždaras drenažas, o uždaras sausinimas — drenūža, segtū nosusinūšana Lauk teh vard. Rūšinių terminų (hiponimų) (uždaras) drenažas ir sausinimas (grioviais) (skiriamas paviršinis nusausinimas „Žemės paviršiuje esančio vandens pašalinimas“ ir dugninis nusausinimas „durpyno nusausinimas visu durpių klodo storiu“ MelŽ) gimininis pavadinimas (hiperonimas) yra sausinimas: Sausinimo sistemos gali būti atviros, uždaros ir mišrios** Mel 50, plg. atviras nusausinimo tinklas — atvirų nusausinimo griovių sistema MelŽ, uždaras nusausinimo tinklas — drenažo sistema®® MelŽ, arba uždaras (dengtas) nusausinimo tinklas — drenažas Saus 170. Logiškai bet kurios sausinimo sistemos vandentakis turėtų būti sausintuvas, tačiau praktiškai atvirojoje sistemoje — sausinime yra griovys, o uždarojoje — drenaže — drena, o gimininis sausintuvas retkarčiais pavartojamas tik kaip apibūdinimas: Sausinant grioviais, sausintuvai yra atviri grioveliai, o drenažo sistemoje jie yra uždari (drenos) Dirv mel 18 (stilius ir logika nekomentuojami...) arba kaip sisteminis žodynų terminas: atviras sausintuvas „sausintuvas griovys“ ir uždaras sausintuvas „sausintuvas drena“, taip pat drenažo sausintuvas | drenažinis sausintuvas MelŽ arba atviras sausintuvas ir drenažinis sausintuvas ŽŪŽ. Praktiškai" sausintuvas dažniausiai vartojamas hierarchiškai žemiausio sausinimo tinklo elemento reikšme. Aukštesnis yra rinktuvas, O drenažo tinkle prie tarptautinio drenažo taikosi kolektorius, nors MelŽ ir rinktuvui bando teikti sisteminę gimininio termino reikšmę: vandens rinktuvas „griovys ar drena, kur iš sausintuvų surenka vandenį“: griovys-rinktuvas ir drenažinis kolektorius žr. drenažo rinktuvas | drenažinis rinktuvas. Skiriasi ir aukščiausio tinklo elemento pavadinimai — nuvestuvas ir nutekamasis | nuvedamasis kanalas || požeminis surenkamasis kanalas, taip pat nehierarchiniai pavadinimai — gaudytuvas ir gaudančioji drena. Taigi žodžių etimologija ir sąvokų raida aiškiausiai rodo, kaip atsirado ši bala. Pirmykštė angl. drainage reikšmė yra „sausinimas“, o drain — „sausinimo vandentakis“. Tačiau „griovys“ (drain, griovys) > „griovys su užpildu“ (drain) > „uždaras griovys su užpildu“ (drain) > „uždaras griovys su vamzdžiu“ ir ,urvelis® (drain, drena), o „sausinimas“ (drainage, sausinimas) > „uždaras sausinimas“ (drainage, drenažas). Taigi lietuvių, kaip ir rusų, kalbos terminų sistema yra komplikuota, susidvejinusi — joje egzistuoja griovys ir. drena, sausinimas ir drenažas, be to, desinonimizuotų sinonimų junginys — pleonazmas (paslėptoji, arba etimologinė, tautologija) sausinimas drenažu. Reikia manyti, kad tai yra bendra skolinan- *4 Be jau anksčiau minėto kombinuoto drenažo keletas ypatingesnių būdų yra kelių ir geležinkelių tiesyboje: drenažas po šoniniais kelio grioviais Kel 129, 132, pokiuvetinis drenažas Gelžkel 28 (rusų kalboje yra ne tik nodxiosemnsū Openane, bet ir npuxiosemusiii Openaie Stow tech). 5 Tačiau pats drenažas yra sisteminis ir nesisteminis MelŽ, taigi išeitų ir nesisteminio drenažo sistema. 59 čiųsi kalbų leksinės ir semantinės struktūros ypatybė, skirianti jas nuo skolinančių kalbų. Komplikacija gimdo komplikaciją. Ją reikėtų pavadinti tiesiog paradoksine — drenažo reikšmei siaurėjant, drenos reikšmė platėja: „sausinimo vandentakis“ > „melioracijos vandentakis“. Atsiranda nenatūralūs, dirbtiniai antonimų junginiai, vadinamieji oksimoronai, arba pažyminio ir pažymimojo žodžio priešprieša (lot. contradictio in adiecto) drėkinimo drena MelŽ, ŽŪŽ, drėkinamoji drena PolŽ. Pridurmui išplečiama ir siaurareikšmio drenažo apimtis — atsiranda drenažinis drėkinimas ZUZ, drėkinamasis drenažo šliuzavimas Saus 264 (semantiškai tai kitas tipas nei vėdinamasis drenažas MelŽ). Etimologiškai žiūrint, išeitų drėkinimo sausintuvas, sausinamasis drėkinimas. Tai savaime, gaivališkai atsiradę oksimoronai, ne tokie, kaip sąmoningi, pilni gilios prasmės poetizmai skambanti tyla, kartus džiaugsmas, saldus skausmas ar sąmojingi paradoksai iškalbingas tylėjimas, vieša paslaptis**. Skolintų reiškinių įvardijimas visada yra keblesnis nei savų. Pereinamųjų reiškinių pavadinimas dar komplikuotesnis. Kol visos parduotuvės buvo aptarnaujamosios, jas parduotuvėmis, krautuvėmis tevadinome, kai ėmė prekybos forma keistis, atsirado savitarnos parduotuvė (bet aptarnaujamosios parduotuvės neprasimanėme, nors tokia forma tebeegzistuoja). Kol visur buvo pardavinėjama iš lentynų, buvo tiesiog prekyba, kai ėmėm pirktis ir iš dėžių, atsirado konteinerinė prekyba (nors antonimo lentyniné prekyba nesusikūrėme). Tačiau kai šios naujovės visur įsigalės, savitarnos parduotuvė ir konteinerinė prekyba neteks prasmės — vėl bus (jei tik mūsų kalbos jausmas neatbuks) tik parduotuvė ir prekyba. Taip ir sausinime. Tik kai nebeliks griovių — o jų tikrai neliks?" — iškils ne sausinimo ir drenažo skyrimo, o 46 Minėti oksimoroniniai terminai juoba pavojingi, kad plinta — ir, be abejo, įsigalės — sausinimo-drėkinimo sistemos Saus 266, tai yra abipusio (o ne dvigubo, kaip Armand 59, T 1978 70 1) drėgmės reguliavimo sistemos. Jau dabar vienas drėkinimo sistemos elementų yra sausinimo tinklas — tai grioviai arba drenažas, kurio paskirtis — nuvesti vandens perteklių iš drėkinamo ploto, baigus drėkinimą ar liūčių metu Mel 141. Čia Drėkintuvai sujungti su drena Mel 165. Prastesni yra: Podirvinis drėkinimas <...> kurminėmis drenomis Mel 164. Pigiausia drėkintuvams medžiaga — paprasti 5 ar 7,5 cm skersmens drenažo vamzdžiai Drėk 148. Visiška nesąmonė yra: <...> lietingomis dienomis drėkintuvai pakeičia sausintuvus Drėk 148 (= drėkintuvai veikia kaip sausintuvai). Čia atsiskleidžia angl. pipe, tube, conduit pranašumas prieš drain, drena. 47 Gaila, kad prasidėjęs griovių vertimas požeminiais vandentakiais imtas vadinti netiksliai. Pvz.: <...> grioviai tapo rimtu kliuviniu. <...> griovių priežiūra pasidarė savotiška našta: <...> Tad ir kilo sumanymas <...> rengti uždarus kanalus T 1976 267 2. Paprastai griovius kanalizuoja melioratoriai ten pat. Mūsų kolektyvas taip pat kanalizuoja griovius, įrengdamas didelio skersmens rinktuvus T 1976 268 2. Tačiau čia kalbama ne apie griovio pavertimą kanalu (o jei būtų kanalas, kanalą verstume kanalu?!), tai yra vandentakio dydžio keitimą, bet apie vandentakio pjūvio formos keitimą — atviro pavertimą uždaru. Kanalizuoti, be to, reiškia „įrengti kanalizaciją“, o čia turime lyg ir drenizaciją. Labai keistas, visiškai nedisciplinuotas ir šitoks rašymas: Grioviai — po žeme (žinutės pavadinimas) T 1977 239 1. <...> pradėta kanalizuoti atvirus melioracinius griovius. Raseinių melioratoriai po žeme čia yra „paslėpę“ beveik 5 kilometrus griovių ten pat. Dabar kasmet po žeme paslepiame po šimtą kilometrų griovių Šv 1978 6 5. Bandoma šiam reikalui vartoti ir žodį užversti, pvz.: <...> planuojame užversti visus jų sinonimijos ir gal konkurencijos klausimas (nelikus melioracijoje griovio, drena gali stiprinti drenažo pozicijas). Į balą kritęs, sausas nekelsi. Tačiau kelti reikia, balą sausinti irgi, nelaukiant kol neliks griovių ir sausinimo sistema išsidvejins. Žinoma, tai pirmiausia specialistų, o ne kalbininkų reikalas. Iškeltus prieštaravimus ir paradoksus galima jveikti dviem būdais. Radikalus, tačiau turbūt nerealus būtų jų pašalinimas — drenažą ir sausinimą vartoti sinonimiškai. Tada rūšinių terminų opozicija būtų sisteminė: uždaras — atviras — mišrus drenažas | sausinimas kaip ir sausinimo sistemos derintysi su drėkinimo sistema — podirvinis drėkinimas MelZ | požeminis drėkinimas PolZ — paviršinis drėkinimas MelZ, PolŽ bei dengta žr. uždara drėkinimo sistema — atvira drėkinimo sistema MelŽ. Populiariai galėtų būti ir vamzdinis sausinimas (vamzdynu) ir griovinis sausinimas (griovynu). Taip pasitvarkius, greta drenos reikėtų ir sausintuvo. Tikresnis kitas prieštaravimų įveikimo būdas — žinoti juos, nuodugniai pažinti jų atsiradimo istoriją ir priežastis. Tai gali padėti protingai pasitvarkyti — galbūt atsisakyti minėtų oksimoroninių terminų, saugotis kitokių stiliaus nepaprastybių, o ypač — vengti panašių ydų ateityje. 4. Ne melioracinis drenažas Kadangi drenažo etimologinė reikšmė yra „nuleidimas“, šio termino semantika ir vartojimo sfera išeina už melioracijos ribų. Drenažas yra ne tik vandens ir ne tik skysčių nuleidimas ar nutekėjimas. Geologijoje vartojamas klodo drenavimas „procesas, kai nafta išteka iš klodo į jį atvėrusį gręžinį“ TŽ 1969. Mašininkystėje drenažu vadinama garotiekio dehidratacija (Openupoeanue naponposoda Slow tech). Erozijos ciklas anglų kalbos terminijoje yra ne tik erosion cycle, bet ir drainage cycle Tunp cn. Chemijoje drenaZas — ,katodiné požeminių įrenginių apsauga nuo korozijos“ ChZ. Plačiai drenažas (ir drenas MedicZ) vartojamas medicinoje (lot. umoris deductio): žaizdos drenažas, plaučių drenažas, aktyvusis drenažas, sifoninis drenažas (pleuritui gydyti). Vokiečių kalboje čia yra nebe Entwdsserung („sausinimas“, „kanalizacija“, „dehidratacija“), o Drainage (Drčinage). atvirus melioracijos griovius MG 1976 10 6. Tačiau tai labai netikslu — juk visai ką kita reiškia užversta drenažo tranšėja Hidrogeol 269 (plg. ir drenažo tranšėjų užbertuvas, buldozerio verstuvas 'T 1976 76 1). Rašoma ir kanalą užlyginti | užversti | užberti, pvz.: Šiuo metu, <...>, melioraciniai kanalai užlyginami ir pakeičiami (= verčiami) didelio diametro uždarais vamzdynais, <...>. Erozinių procesų suintensyvėjimui užverstų kanalų vietose išvengti LH MMTI parengtos atitinkamos priemonės MG 19744 11. <...> kanalai užberiami ir vietoj jų tiesiami požeminiai vandentakiai T 1980 43 4. Labai netikslu: priešingai, pirma kanale klojamas vamzdynas, paskui jis užverčiamas, uzlyginamas. Ir tai jokia kanalizacija: kanalai čia virsta požeminiais vamzdynais, o ne kanalais. Tiksliau yra: užversti, sudėjus betoninius vamzdžius Šv 1978 6 5 arba pakeisti griovius vamzdžiais M ir G 1978 9 14. Be minėtos griovių (ir kanalų) drenizacijos, galėtų tikti ir grioviadanga, plg: dengta žr. uždara drėkinimo sistema — drėkinimo sistema, kai vanduo į drėkinimo plotą atvedamas ir paskirstomas dengtais vandens takais (pvz., vamzdžiais) MelZ, ir grioviakasė. 61 Yra ir dujų drenažas. Kalnakasyboje tai — metano pašalinimas, demetanizacija (Openanic memana Stow tech), aviacijoje — apskritai deaeracija (Openanic Stow tech). Tolimiausia pirmykštei reikšme drenažas vartojamas elektrotechnikoje, pvz.: current drainage — 2. nompeGmenue moka; 3. omdaua moka; 4. ymeuka moka Mensaukosa M. M.,, CMupuos HM. II. Aurjio-pyccknit CJIOBapb mo 3JIEKTpOXHMHH H KOppo3HH. M., 1976; drain — 2. sxcnayamayuonneiii mok paspada, pedxcum paspada (TanbBaHHYECKOTO 5JIeMeHTa); 3. nompebaenue moka ten pat ir o1eKmpuweckull openadc — drenaz elektryczny urzqdzeri podziemnych Stow tech, Openuposanue moka — odprowadzanie prądu, drenowanie prądu Stow tech. Angl. drain taip pat turi reikšmę „(krašto turto; lėšų; jėgų) eikvojimas; (sveikatos) alinimas“ [prieSingai, pranc. drainer — „kaupti, užgrobti (kapitalus)“]ir posakį brain drain — smegenų nutekėjimas (dėl šios reikšmės plg. : Iš Lietuvos išeivybė — emigracija nutekino visą ketvirtą dalį sveikojo, jaunojo kraujo). Liet. drenuoti metaforinė vartosena labai nauja ir negausi, pvz.: Kažkas yra pasakęs, jog ambicija išdrenuoja visus kitus jausmus, kaip alkoholis — vitamino B kompleksą iš organizmo L ir M 197599, Dar 1932 m. Prahos lingvistikos būrelio, kalbos kultūrai padėjusio tvirčiausius teorinius pamatus, nariai B. Havranekas ir V. Matezijus visų savo bendraminčių vardu rašė: „Lingvistikos teorija labai paveikiai remia terminijos kūrimą, ir šitas darbas yra be galo“**. Terminų semantikos tyrimui teorija ypač svarbi. Pradinio etapo struktūrinėje lingvistikoje, kai buvo tik kuriamas ir metodas ir jis bandomas elementariausių struktūrų pavyzdžiu (fonologija), semantikai nelikdavo nei laiko, nei jėgų, neretai jos vaidmuo būdavo tyčia menkinamas ar net ignoruojamas (pavyzdžiui, amerikiečių deskriptyvizmo). Paskutiniaisiais metais padėtis keičiasi į gėra. Jau 1963 m. V. Ivanovas straipsnyje „Kai kurios šiuolaikinės kalbotyros probtemos“ tarp septynių penktąja nurodė reikšmės aprašymą. Reikšmės tyrinėjimas pasaulinėje kalbotyroje vis atkakliau keliamas į pagrindinio kalbos analizės uždavinio padėtį. Tam bus turėję reikšmės ir bendrosios (filosofinės) bei loginės semantikos ieškojimai. Nebegalima žaisti slėpynių su reikšme ir kalbos struktūras tyrinėti, nepaisant semantikos problemų, — sako R. Jakobsonas straipsnyje „Žodinis (kalbinis) bendravimas“ (1972). Gyvybinga semantikos struktūros teorija būtina bendrajai kalbos teorijai, — knygoje „Reikšmė ir kalbos struktūra“ (rus. k. 1975) tvirtina V. Čeifas. Reikšmės problema dabar yra bendra mokslinė, — mano V. Koduchovas. XII tarptautinio lingvistų kongreso dalyvis V. Mažiulis teigia: aktualiausia problema kongrese buvo semantika. Tačiau ne vienas Dž. Lajenzas mano, kad kol kas niekas nepateikė patenkinamos ir protingos semantikos teorijos. Semantikos tyrinėjimams būdinga metodų įvairovė. Jau randasi ir struktūrinė semantika. Komponentinė analizė taikoma net etimologijoje. Struktūriškai bandoma grįsti seniai sukurtą lauko teoriją. Apskritai įsivyrauja semasiologinis, o ne onomasiologinis požiūris į kalbą (ir ypač leksiką). Jį remia ir palengva besiplėtojanti senokai prasi- * Allgemeine Grundsūtze der Sprachkultur. — In: Grundlagen der Sprachkultur. Beitrige der Prager Linguistik zur Sprachtheorie und Sprachpflege. Berlin, 1976, TI. 1, S. 84. 62 dėjusios ideografinės (semantinės) leksikografijos teorija ir praktika. Semantikos renesansą stiprina ir lingvistinės tipologijos atgimimas (matyt, irgi stimuliuotas struktūrinės kalbotyros pasiekimų). Labai pagyvėjus domėjimuisi nominacija (įvardijimu), jos motyvacija (įvardijimo pagrindimu, įprasminimu ir perprasminimu), vidine žodžio forma, realijų ir žodžių santykiu, šie klausimai gvildenami platesniu ir bendresniu pagrindu: tiriama leksinių ir semantinių grupuočių (vienoje kalboje ar keliose, net artimai negiminiškose kalbose) motyvacija, ieškoma jos tipologijos — universalijų, analogijų ir specifikos. Šie klausimai ne tik teoriškai gyvybiškai aktualūs terminologijai kaip leksikologijos daliai ir vienai svarbiausių kalbos ateities lėmėjų. Vaisingai, ypač gausiuose (rusų, latvių, lietuvių) liaudies terminijos tyrinėjimuose (kokybe tikrai pralenkiančiuose mokslo ir technikos terminologiją), panaudojama kritiškai įvertinta patirtis Žodžių ir daiktų (Worter und Sachen) mokyklos (H. Šuchardtas, R. Meringeris ir kt.), sukūrusios sintetinį metodą — ne gretinamąjį, o kryžminį kalbos ir etnografijos, istorijos, archeologijos faktų aiškinimą, lygiagretų etimologinį (tradiciniu, klasikiniu šaknies arba etimono rekonstrukcijos supratimu) ir istorinį bei kultūrinį tyrinėjimą, siejusios Žodžio istoriją su žodžio geografija (izopragmų gretinimas su izoglosomis), ištobulinusios dvi onomasiologijos operacijas — žodžio kūrimo (daikto įvardijimo priežasčių ieškojimas) ir žodžio vartosenos (tolesnio semantinio žodžio likimo pasekimas) tyrimą“*?. Tiesa, daiktus reiškiantys — vadinamieji denotatiniai (onomasiologiniai) žodžiai sudaro žodyno marginaliją, kaičiausią jos dalį (reliktai, archaizmai, etnografizmai, istorizmai, dialektizmai, neologizmai), dabar perspektyvesni ir vaisingesni designatinės (semasiologinės) leksikos, ilgaamžių, daugiaprasmių, universalių mazginių (kertinių) kultūros žodžių (SchlūBelworter, kirouessie cosa) tyrinėjimai (E. Benvenistas, R. Budagovas)*?. Tačiau nomenklatūra sudaro didelę terminijos dalį, ir jos tyrinėjimo metodologija bei teorija yra neatidėliotinas uždavinys. Terminų reikšmių ir prasmių, jų atspalvių ir kitimų aiškinimas labai keblus, bet būtinas. Jis labai aktualus praktiškai. Prieš pusšimtį metų A. Pieškovskis rašė: „Aš prašau prisiminti, kiek laiko mūsų ginčuose eikvojama tiesai tikrai išaiškinti ir kiek žodiniams nesusipratimams išsiaiškinti, susitarti, ką reiškia žodžiai <...> — ir skaitytojas sutiks su manimi, kad supratimo sunkūmai yra būtinas kultūringo literatūrinio kalbėjimo palydovas... Laukiniai tiesiog „šneka“, o mes vis norim ką nors pasakyti. Kiekvienas visiškai supranta tik savo paties kalbą“. Iš to ir atsirado visa filologija. Pirmosios lietuvių kalbos gramatikos autorius Danielius Kleinas daugiau kaip prieš tris amžius įžvalgiai pastebėjo: „Būtent, 4* Tasamc B. II. K Bonpocy Mecra H 3HauHMOCTH HanpaPJ)IeKHHA ,,C0Ba H BEI B HCTODHH JIMHTBHCTHKH. — B xH.: PoManckoe H repManckoe s3biko3HaHHe. — Munck, 1977, Bb. 7, c. 105—106, 108—109, 50 Trečiosios kartos (prancūzų) struktūralizmas (K. Levi-Strosas, R. Bartas, Ž. Lakanas, M. Fuko) eina dar toliau — savo mokslo metodologijoje žodžiui užkrauna 3 funkcijas— pažinimo objekto, pažinimo pagrindimo (metodo), pažinimo priemonės (žr. AeTonomosa A. C. GunocogdaerHe IrHpoOJIiEeMLI CTpyKTYpHOTO aHajiHM3a B ryMaHHTapHbIX Haykax. — M., 1977, c. 243, Tai — lingvocentrizmas, kalbos, kaip „betarpiškos minties tikrovės“ (K. Marksas), vaidmens pervertinimas, „Ženklinis fetišizmas“, kultūros kalbinio simbolinio aspekto absoliutizacija (Zr. ten pat, p. 251—232), 63 reikia, kad žodžių supratimas ir dailus sudėjimas būtų pirmesnis už daiktų pažinimą ir vartojimą. Ir kiek dėl žodžių klystama, tiek ir paties dalyko nustojama; <...>. Dėl žodžių mes turime iš anksto susitarti, o tada dar lengvesnis ir laimingesnis, be daužymosi į uolas, be sudužimo pavojaus, bus būsimasis plaukimas per šį vandenyną“. Čia bandyta tikslinti mažą to plaukimo kurso atkarpėlę. Ji yra sudėtingesnė negu iš karto atrodė. „Kiekvienos mokslo šakos terminijai būdingas pagrindinis prieštaravimas — prieštaravimas tarp sisteminio terminijos pobūdžio ir jos formavimosi istoriškumo. Terminų sistema atspindi mokslo sąvokų sistemą. Kaip tik tai ir daro terminiją sisteminę. Bet mokslo raida, nauji atradimai keičia seną sąvokų sistemą, mokslo sąvokos įgyja naujų santykių. Sąvokos apimtis, jos pobūdis kinta, o žodžiai pavadinimai kurį laiką lieka nekitę. Tai verčia kisti seną terminų sistemą, atsirasti senų ir naujų terminų neatitikimui“*?, Tai matyti ir iš straipsnio kompozicijos. Dalykinės jungtys vienur tyčia kartojamos, kitur, priešingai, ir labai stengiantis jos liko plonos ir ištemptos, nors šiaip tikros. Čia neįmanoma pasiekti linijinės kompozicijos, ji veikiau primena hidrografinį tinklą su vingiuotomis tėkmėmis, vorupėmis ir slenksčiais. Terminijos ydos gali pasirodyti truputį perdėtos. Tačiau šituo norėta tik jas paryškinti, padaryti suprantamesnes, o ne didesnes. Tik taip, rodos, įmanoma siekti jos taisymo ir tobulinimo. Pagrindinių melioracijos terminų sistemos raidos (vidinės, intralingvistinės ir tarptautinės, interlingvistinės) analizė leidžia daryti ir vieną bendresnę terminologijos teorijos išvadą: terminologija, nors specifinė leksikologijos šaka, nors specialiai tvarkoma, paklūsta bendriesiems semantikos dėsniams, neišvengia polisemijos, sinonimijos, pleonazmų, oksimoronų ir kitų tikrų ir tariamų ydų. Trumpos išvados 1. Melioracija yra tarptautinis žodis, bet kai kuriose kalbose įprastine jo reikšme „pagrindinis žemės gerinimas“ vartojami kiti internacionalizmai (pranc. bonification, amėlioration...), ju vertiniai (angl. betterment) arba visai kiti terminai (angl. reclamation, improvement...). Visi jie ir daugiareikšmiai. Į šią atvirą terminų sistemą bejeina nauji nariai: trečias žodis nuo lotyniško supletyvinio būdvardžio bonus, melior, optimus — optimizacija ir antonimai deterioracija ir pejorizacija. 2. Melioracija yra universalus terminas, vartojamas ir daugelyje kitų sričių — kalbotyroje, filosofijoje, žuvininkystėje, miškininkystėje, klimatologijoje, ekologijoje. 3. Žemės ūkio melioracijos sąvoka ir terminas yra talpaus turinio. Net kai kurie jos komponentai vartojami su pažyminiu melioracinis — arimas, tręšimas. Pagrindinės melioracijos rūšys yra sausinimas (ir drenažas) ir drėkinimas | irigacija. 4. Melioracijos rūšių visumai reikšti be reikalo vartojama daugiskaita (be to, nenuosekliai). ** Murxosuau B. A. O cjioBape HoBoH JIKHTBHCTH4eCKOH TepMHHOJIOTHH. — B kH.: JiunrBuCTH4eCKAaA TEDMHHOJIOTHA HM NpHKJIaJIHas TONOHOMACTHKAa. M., 1964, c. 33. 5. Melioracija turi ir lietuvišką vertinį gerinimas, bet jis nėra visiškai adekvatus, terminiškas ir gyvybingas. 6. Melioracijos ir jos hiponimų sausinimas, drėkinimas vartosena turi funkcinių trūkumų (pleonazmai, hiperonimo vartojimas vietoj hiponimų). Juo terminas universalesnis ir neapibrėžtesnis, juo auktualesnis ir dažnesnis, juo daugiau jo vartojimo klaidų. 7. Drenažo ir sausinimo skyrimas nėra prigimtinis, o tik istoriškai susiklostęs ir tradiciškai palaikomas. 8. Drenažas (drenavimas) yra dirbtinis ir natūralusis, arba gamtinis (ir drenavimasis, nutekėjimas, taip pat sausumas). Gamtinio drenažo priešybė yra maitinimas (drėkinimas, taip pat šlapumas). 9. Drena yra dirbtinio drenažo vandentakis: anglų kalboje (drain) — bet koks, lietuvių (ir rusų) — tik požeminis dengtas. Šis skirtumas atsirado dėl to, kad sausinimas, plitęs iš Anglijos, Lietuvoje platesniu mastu įsigalėjo tada, kai vyraujantis sausinimo vandentakio tipas buvo nebe griovys, o požeminis vamzdis (ar vamzdelių linija). 10. Panašus ir drenažo sąvokos susiaurėjimas: angl. drainage yra bet koks sausinimas, liet. drenažas — uždaras požeminis sausinimas, o atviras — tiesiog sausinimas arba sausinimas grioviais (pastarasis terminas gimdo antonimą sausinimas drenažu). Gimininių ir rūšinių terminų sistema lietuvių kalboje yra komplikuota ir logiškai ne be priekaištų (yra pleonazmų). 11. Iš to atsirado tikras paradoksas: drenažo sąvokai susiaurėjus, drenos reikšmė praplatėjo: „sausinimo (požeminis) vandentakis“ — „(požeminis) melioracijos vandentakis“, pvz.: drėkinimo drena. Greta šio oksimorono atsiranda net drenaži- ‘nis drėkinimas. 12. Šitas sistemos susidvejinimas išnyks, kai melioracijoje nebeliks griovių. Bet tada iškils sausinimo ir drenažo sinonimijos, tiksliau sakant, dubletiškumo ir jų konkurencijos klausimas. Griovius pakeitus drenomis, gali nugalėti drenažas. Dėl tos pačios priežasties sunku bus atsikratyti ir drėkinimo drenos, drenažinio drėkinimo. Sykį prarastas tobulumas sunkiai atgaunamas. Sutrumpinimai Agr — Agronomijos pagrindai. — V., 1973. Armand — Armandas D. Mums ir anūkams. — V., 1967. Augal — Dereškevičius K., Subačienė A., Tuminas A. Augalininkystė. — V., 1972. Autekel — Autokeliai ir jų eksploatacija / Red. E. Palšaitis. — V., 1954. AŽŪŽ — Anglų lietuvių kalbų žemės ūkio terminų žodynas / Sudarė D. Čeponienė, R. Gelūnienė, J. Kazėnas, R. Kelbauskienė (atsak. redaktorė). — V., 1977, Bendr mišk — Kolpikovas M. Bendroji miškininkystė. — K., 1948. BC3; XV — Bonemas Coserckas OJOuumximomemus. Man. 2.—M., T. 15, 1952. 3. 1019 65 BCD, VIII BŽ I ir II ChZ Dirv mel Drék DZ, DZ, OK reorp Ekspl DHHO CelbX03 CII Eroz Galv Gelzkel GeogrZ GeolZ I'mop cn Gyv anat Gyvul Hidrogeol Hidrogeol pagr Hidrolog Hidromet vard Kel KomT Krast „KV Lauk teh vard LF III Liet Lir M LKŽ LKŽ K LTE I MedicŽ MedŽ 66 Bonsmas Coserckas Oamaxnonenas. Max. 3. — M., 1. 8, 1972. Rusų lietuvių kalbų žodynas / Paruošė V. Baronas, V. Galinis. — V., 1967, t. 1 ir 2. Daukšas K. Chemijos žodynas. — V., 1960. Čeičys J. Dirvožemių melioracija. — V., 1951. Dirsė A., Ziberskas J. Drėkinimas. — V., 1967. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. — V., 1954. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. — V., 1972. AnaesB S. E. DKOHOMHEKO-Ireorpadu3seckas1 TEDMHHOnoras, — M., 1977. Astrauskas J. ir kt. Mašinų-traktorių parko eksploatacija. — V., 1972. DRINKKIIONEJIMIELeCKHĖ CEJILCKOXOBSHCTBERHLIHO CIIOBADLcnpaBOuHHK (kpatkmii). — M., 1959. Visockis O. Dirvožemių erozija. — V., 1971. Galvydis J. Kodėl ir kaip žmonės pradėjo tikėti? — V., 1978. Aksionovas I., Sujazovas I. Vadovėlis TSR Sąjungos geležinkelių techninės eksploatacijos taisyklėms studijuoti. — V., 1955. Agapovas S., Sokolovas S., Tichomirovas D. Geografijos žodynas. — K., 1972. Gudelis V. Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodynas. — V., 1956. Aurjio-pycckužū THHDpOJIOTH3eCKHH — CJIOBApb. — M., 1966. Pabijanskas A. Žemės ūkio gyvulių anatomija. — V., 1967. Gyvulininkystės pagrindai. — V., 1952. Kinderis Z. Hidrogeologija ir grezyba. — V., 1974. Juodkazis V. Pabaltijo hidrogeologijos pagrindai. — V., 1979, Poška A. Hidrologija ir hidrometrija. — V., 1976. Hidrometeorologijas terminu vardnica. — Riga, 1976. Lukošiūnas S. ir kt. Kelių tiesimas. — V., 1972, t. 2. Komjaunimo tiesa. Basalykas A. Lietuvos TSR kraštovaizdis, — V., 1977. Kalba Vilnius. Lauksaimniecibas tehnikas terminu vardnica. — Riga, 1974, Lietuvos TSR flora. — V., 1961, t. 3. Žemės ūkio kultūrų lietinimas. — V.; 1972. Literatūra ir menas. Lietuvių kalbos žodynas. — V., 1956—1978, t. 1—11 (ir jo santrumpos). Lietuvių kalbos žodyno kartoteka. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. — V., 1976, t. 1. Medicinos terminų žodynas. — V., 1980. Aiškinamasis medienos apdirbimo terminų žodynasV., 1971.