Kai kurios Daugpilio lietuvių šnektos gramatikos ypatybės

KALBŲ KONTAKTAI LIETUVOS TSR LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXIII(1983) ELENA GRINAVECKIENĖ KAI KURIOS DAUGPILIO LIETUVIŲ ŠNEKTOS GRAMATIKOS YPATYBĖS I. Įvadas Pateikiamasis straipsnis yra tęsinys anksčiau skelbto tyrinėjimo, skirto kalbos. mokslui iki šiol mažai žinomos Latvijos TSR Daiigpilio apyl. lietuvių šnektos fone- tikai (Grinaveckienė E., 1980, 223 — 239). Jame liečiami būdingi tos šnektos grama-- tikos dalykai, siejantys ją, kaip ir fonetiką, su Rytų Lietuvos šnektų, ypač rytų dzū- kų, gramatine sistema, ir pati tarmė yra natūrali minėtų lietuvių šnektų tęsinys Lat- vijoje. Kadangi šnekta yra kitų kalbų ir šnektų — latvių, baltarusių, rusų, lenkų — apsuptyje, straipsnyje nurodoma ir čia funkcionuojančių tų kalbinių sistemų įtaka jai. ; 1911 m. K. Būga, tyrinėjęs Ciskodo (la. Tiskadi, Rezeknes raj.) lietuvių šnektą, jos duomenų lyginimui tėra vartojęs tik vieną kitą čia tiriamosios šnektos fonetikos dalyką (Grinaveckienė E., 1980, 223—226). Taigi plačiau tos šnektos gramatikos. dalykai straipsnyje nagrinėjami kone pirmą kartą. Nors dėl palyginti trumpo jos sistemos tyrinėjimo (dvi ekspedicijos savaitės) surinktieji kalbiniai duomenys yra neišsamūs ar fragmentiški, vis dėlto jų pakanka susidaryti bent apytikriam šios šnek- "tos gramatikos vaizdui ir nustatyti jos vietai tarp kitų lietuvių kalbos šnektų ir Siame plote funkcionuojančių gramatinių sistemų. Turint galvoje, kad čia aptariami tarmės gramatikos dalykai yra nauji ir iki Siok mokslui beveik dar nežinomi, lietuvių dialektologijai jie yra svarbūs, o pats straipsnis, be abejo, aktualus. II. Būdingesni žodžių darybos dalykai 1. Sudurtinių žodžių jungiamasis balsis Šnektos sudurtiniai žodžiai paprastai sudaromi su jungiamuoju balsiu, dažniau- siai a, pvz.,: baltagūde.?* || baldgūde. (nj.) "baltarusė', bėržalape.s "ūmėdės", diona- kepe. ‘duonkubilis’, kiškiabude.s ‘voveraités, tokie grybai', krūžiakaulis "kryžkaulis", maldūkni.ge.s, mūsiamire., nugarūkaulis, pirmūde.la. "pirmaveršė', pinktūde.nis (nj.), “ rauda.nagalvis "raudonviršis, toks grybas', riūdame.se., stūlatiese., šūnava.te.s, tre- čiūde.nis (nj.), varnalšša.s, vičėšiakelis. Retesni sudurtiniai žodžiai su jungiamuoju balsiu i, y, pvz.: akivaras, darbylaikis, dviratis (nj.), dvišakas. Žymiai mažiau sudur- 1 Tarmės pavyzdžiai pateikiami taip, kaip nurodyta Grinaveckienė E., 1980, 224—225. 107 tinių žodžių be jungiamojo balsio, pvz.: pisdvi.likis ‘pusdvyliktasis’, rafnikdarbiai, raūikšluostis, sénmerge., sėnpane., sūbatvakaris (hibr.). Daugumas pavyzdžių rodo, kad šnektos sudurtinių Žodžių jungiamasis balsis pastaruoju metu dažniausiai nepriklauso ar nėra susijęs su jų pirmojo sando kamien- galiu. ę 2. Būdingesni mažybiniai maloniniai dariniai Iš mažybinių maloninių daiktavardžių priesagų šnektoje plačiausiai vartojamos: ~elis, -ė, -ytė, -(i)ukas, -(i)utis. Jos visos labai gyvos, ir gali būti su jomis sudaromi nauji žodžiai tiek iš pirminių, tiek ir iš išvestinių kamienų. Kai kurie ju dariniai turi ne mažybinę maloninę, o specialia reikšmę (ji paprastai išryškinama žodžių reikšmės .aiškinime). Iš priesagos -elis, -ė darinių minėtini: avėla. “avis’, backéla. (hibr.) "statinaitė", .beržėlis, durnėliai (hibr.) ‘nedidZiai išmintingi', galvéla.s "linų séklidés’, kabėlis “kabliukas', ka.jėla.s, kakėla.s "speneliai', kaulūliai, kipéla. "milžtuvaitė"', kni.géla. kriukėlis (hibr.) “kabliukas’, ku. jélis, lintėla.s, maišėlis, naktéla., namélis "priemenė", pu.slala.s, skiedéla.s “skiedrelés’, stru.gélis (hibr.) "toks medžio skobimo jrankis’, Se.nélis, šma.tėlis (hibr.)'gabaliukas’, te.vėlis, vadéla.s ‘vadzios’, vinéla., virvéla., Zirklala.s, Ziupsnélis. Prie išvestinių kamienų priesaga -elis, -ė pridedama tik seniau $nektoje vartoja- muose ZodZiuose (o gal čia išlikęs senasis *ė? Plg. ėda, sėja ir pan.), ir tokie dariniai retesni, pvz.: kaspinėlis, la.pinélis, ramunčliai ‘ramunélés’. Greta jų daug dažnesni yra naujesni priesagos -ėlis, -ė dariniai, atsiradę greičiausiai dėl lie. Ik. įtakos, pvz.: gi.vo.lšlis, katilšlis, vabuolčliai "vabalėliai', vežimėlis, vakarėlis "gegužinė'. Greičiau- siai tos pačios kilmės deminutyvinę priesagą turi ir prieveiksmis dabartėlia.s "dabar". Minėtini šnektoje populiarūs vyr. giminės priesagos -(i)ukas dariniai, pvz.: .berži.niūkai, bumbulūkai "pumpurėliai, de.dikas "senelis", du.meliūkai, gra.viūkas, kalneliikas, kapliūkas "kauptukas", kazle.niūkas (hibr.) ‘kazelékiukas, toks grybukas’, kiauliūkai “parSiukai’, kirme.lidkai "lazdynų, beržų, alksnių Zirginiai; bičių perai’, .kurziūkas "skilandis', ku.sneliūkas, me.li.niūkas "mėlynos spalvos rėminis avilys", mnameliūkas "priemenaitė', na.siūkas "paršiuko šnipas", paršiūkas, paukščiūkas, puo- dūkas, trupučiūku., viščiūkas. Gausūs mot. giminės priesagos -ytė dariniai, šnektoje visada pastoviai kirčiuo- „jantys priesagą, pvz.: bityte., bumbyte., dienyte., dulkyte., duonyte., gramatyte. ( <la. gramata "knyga') ‘knygelé’, ja.nienyte. ‘Joniené, Jono pati’, kakyte.s ‘speniukai’, kanapyte.s "tokios laukų Zolés’, marijjte.s "tokios vaistaZolés’, mergyte., ra.zyte., Saulyte., senyte. "senutė', senelyte., Za.lyte., Zuvyte. || Sios priesagos daznuma ir populiarumą 3nektoje, be abejo, skatina ir latvių Ik. analogiškos priesagos -ite dariniai (plg. Endzelins J., 1951, 386—387; Rūke- Dravina V., 1959, 232-236). Ne tokie gausūs priesagos -(i)utis, -ė dariniai. Pasitaiko daiktavardžių, būdvar- džių, pvz.; de.ditis "senelis; varnalėša', ma.čiūte., pla.kštūte. "plokštelė'; baltite., Jaunitis, mažiūtis, trumpūtis. 108 3. Kitos daiktavardžių priesagos Daugelis kitų daiktavardžių priesagų, apskritai imant, tokios kaip ir gretimose rytų dzūkų šnektose. Žinoma, tarp jų pasitaiko ir vienas kitas šiai šnektai speci- fiškas darybos elementas, kitokia darinio reikšmė ir pan. Reta priesaga -aina rodo vietą, kur kas dirbama, atliekama, pvz.: škliūtaina *vieta miške (kartais su pastoge), kur tašo geležinkeliui pabėgius', plg. Skrudalie- nos baltarusių šnektos mxmor ‘taSymo kirvis' < lie. skliūtas "t. p.'; dėl priesagos plg. lie. priesagą -ainė (ratainė "ratinė', svetainė "svečių kambarys’). Greičiausiai dėl Ik. įtakos šnektoje greta priesagos -éja darinių (pvz., audėja, verpėja) vartojamas ir naujas jos pastovaus kirčiavimo darinys melžėja (plg. ju ldi- di.te. greta visai naujo mi.lžte.). Iš priesagos -ėlė darinių minėtina kirme.lé; priesagos -énas — bréla.nas "pus- brolis'; priesagos -ybė (šnektoje jos dariniai tik pastovaus kirčiavimo) — galybe., kaltybe. ‘kaltumas’, kuntrybe., teisybe. "teisė", plg. més netūrim teisybe.s sakyte., plg. la. tiesiba ‘t. p.' Priesagai -idė dažniausiai atstovauja arklide.; -iena — un- tiéna, viščičną, žu.siėna; rugična, kve.tična; -iené — su.niene. "sūnaus žmona" (grei- čiausiai vertinys iš lenk. synowa "marti'*), taip pat moterų pravardės pagal vyrų vardus — ja.niene. ‘Jono pati’, igna.tiene. "Ignoto pati’ bei pagal pavardes — iliš- kiene. "Iliškienė', gra.veliene. ‘Groveliené’ (nors dėl kitų kalbų įtakos jau pasakoma jūnina bei ja.nénas ‘Jonéniené’ (Grinaveckienė E., 1980, 224). Priesaga -ija gali būti pridedama ir prie išvestinių kamienų — Jiga.nija "ligoninė", o su priesagomis -imas, -ymas šalia abstraktų vis daugiau pasitaiko konkrečios reikšmės darinių, pvz.: aždegimas "uždegimas ir nudegimas' (: aždegimas sdula.s), ažmigimas "miego vaistai" (: va.ke.č)s dave. ažmigimu.), i.pi.nimas ‘ipinas’, išmdigi.mas "spaudimas" (: sūlu. išmdigi.ma. mūšina "sulčių spaudimo mašina'), jaunimai "jaunuoliai" (: jaunimai šitič labai dykus), mėzgimas (: mėzgima. knyga), nušaukimas "pavadinimas" (plg. la. nosaukums "t. p."); padėjimas ‘podélis’ (: man' kita. pade.jima. nėra, tik tas), pėr- gi.venimai, plepėjimas "puškėjimas' (: puoda. plepėjimas), prisūki.mas ‘isakymas’, priklaūsi.mas "prievolė" (: iš bažnyčiu. duoti ne prisūki.mai, a priklaūsi.mai), rūši.- mas "raštas' (: tas rūši.mas būva. nele.tūviškas), ravéjimai ‘ravimi augalai’ (: ravė- jimu. neragėt', tik žola.s), rūkijimas ‘rikymas’, sa.dinimai "daigai" (plg. la. stūdijums ‘das Gepflanzte), se.jimai ‘paséliai’ (: apliūik kalūkia. se.jimai), susitikimas, suve.- jimas "susirinkimas" (: visi nu@ja. suve.jiman), suverpimas "mokestis už suverpima’ (: suverpimu. jima vi.lna.m), šlūpinimas "šlapimas'. Tarp priesagos -ymas darinių minėtina: atrédi.mas "išvaizda' (: koks čia mana. atrédi.mas!), valgi.mas "valgis"; -$na — lentyna (nj.), mergyna "duktė; mergaitė' (: par jūs mergynu. kdrpa), šeimyna ‘ir sava šeima, ir su samdytais’ (plg. dar ir vaikynas "sūnus, vaikas, berniukas": su vaikynais gulėjau liga.nlja.j ‘gimdydama sūnus, gulėjau ligoninéje’); -ynas — apu- šynas, beržynas || biržynas (sn., dž.), u.žuolynas, ža.lynai ‘gélés’; -inė, -inis — dar- žinė, kapine.s "kapinės", kiaušinis, skaline. "didelė pintinė iš balany’, šaltinis, šimti- 2 Tokios nuomonės prieita remiantis šio žodžio paplitimu Lietuvoje. LKA, I, 1977, 198 duome- nys rodo, kad žodis sūnienė ‘marti’ tevartojamas tik šnektose, kontaktuojančiose su lenkų šnekto- mis, 109 .ne.s ‘arai’ (vertinys iš r. cork ‘t. p.'); -inykas, -ė — daininykai (nj.), giesminykai “dainininkai ir giedotojai', le.tivini.kas "lietuvis", bi.rtini.ke.; -iokas — ažeriokas, .bernidkas, telidkas, vaikidkas “mažas vaikas' (: kiailla.s vaikidkai), viščiokas "viš- čiukas'; -Jsté — jaunyste. ‘jaunumas ir jaunimas' (: visa jaunyste. suveidava.), sanyste. "senatvė"; -iškas — mėsiškas "valgis iš mėsos", vyriškas "vyriškis"; -iūominė — karitiomine.; -ėjai (prie išvestinių kamienų) — bulbienėjai "bulvių virkščios", bruk- mienėjai; -6vés — darféve.s; -sena — gimdysena "gimdymas; paršiavimasis' (plg. la. dzemdėšana ‘gimdymas’); -ulys — ka.sulys, re.buliai "riebalai, taukai’; -umas — baltimas, didumas ‘dauguma’, didimas, gardūmas, ilgūmas "ilgis', karštumi "karš- tyje’, neti.rimai "mėšlai' (: iš žarnų išmdiga. visūs neti.rimus), ramimas "ramybė' (pre. aera. ramimas), rauda.nūmas ‘raudonis’ (: mergyna.s rauda.nūmas — graži), _sunkiimas “bėda' (: prispdude. sunkūmas), tunkūmas, tvirtūmas ‘storumas’ (: kaip spicka tvirtūma.), vertingūmas ‘verte’ (: kiaūli. svilini, kolai aptaisai lig vertingūma. “kiaulę svilini, kol palieka vertinga oda’), -uolas, -ė — lakštinguola. "lakštingala", vūbuolas "vabalas'; -uénis — skundudnis “skenduolis’. 4. Būdingesnės būdvardžių ir skaitvardžių priesagos Iš mūsų užrašytų būdvardžių (taip pat dalyvių) ir skaitvardžių priesaginių da- Tiniy minėtini su priesagomis: -étas, -a — ringėta žarna "storoji Zarna’; -ičnis, -é — bulbičniai blynai, rugičniai šiaudai; -inga — paršinga, sajiūga Za.lé "karti, beskonė žolė' (plg. la. sąjš "kartus, beskonis’, sūjums "Bitterkeit"), telinga (taip pat ir prieveiks- ‘miai feisingai ir vargingai); -inis, -ė — aūšriniai vaftai "Aušros Vartai’, bū.lbine. dešra ‘védarai’, bū.rnine. armoška "burninė armonika', burdkinis alūs, dėšrine.s Zdrna.s "storosios, vėdarams krėsti žarnos", galine.s vūga.s, gimtinis krūštas "tėvynė", gimtinis miéstas "gimtasis miestas’, kiaūliniai re.buliai "kiauliniai taukai', krudpi- nis kurziūkas ‘kraujinés dešros', kukarine. (< kukavinė) pypke. “rudos spalvos "kokoso pypkė', laukiniai a.buoliai, laūkiniai kiaūliai “Sernai’, mésinis kurziūkas ‘skilandis’, miéZinis alūs, mi.ltinis blynas, pirmutini. kaftu., prigimtine. "gimtoji" kalba, vidutiniai "vidiniai, vidaus, pilvo’ taukai; -énas, -a: geltona, raudona; -oOtas, -a: ikapota.s dėšra.s; -uotas, -a: kdlnuota.s viėta.s, kalnuota žėme. || 5. Būdingesnės veiksmažodžių priesagos ir priešdėliai a) Šnektos veiksmažodžių darybos sistema nuo lk. gal kiek labiau skiriasi šiais priesagu dariniais: -alioti — braukalioti “vazinéti’ (plg. la. braiikajdt “hin und her fahren’), -aliuoti — sergaliūoja "sirginėja'; -énti — dzia.vėna "džiovina', ru.gėna ‘raugina’; -ovéti — papja.vėte. (šiėnu.); -inėti — pasibe.ginėja(kiaūla.); -inti — pū- tina (vėjas) (plg. la. putinūt ‘stduben, stūhmen'); -uiti (sl.) — brakūja "niekina", budū.ite. (sl.) “statyti’, nakti.ite. (hibr.) ‘nakvoti’, apipe.lii.ite. (sl.) “apipjauti’, tar- gu.ite. (sl) ‘prekiauti’; -uoti — atski.rtiote. "atskirti (paršiukus nuo kiaulés)’, pa- laiduote. “palaidoti’, klibūote. “kliSenti’, ailitiote. "dėti ką eilémis’, iskalūote. (greta skalduna) "išskalauti". 110 b) Iš šnektai būdingesnių priešdėlių, jų prie šaknies jungimo būdų ir reikšmių api-: apijare.* "aparė"', apidi.rpte. "apdirbti', apijūka. ‘apako’, apije.me. ‘apémé’, apineša "'apneša', apinešta tvOra "aptverta tvora’, apiserga ‘apserga’, apisvilina "ap- svilina’, apišūcina “apiplikina’, apivérda "apverda', apivirina "apvirina'; at-: atganiad (piūkiūs metus), neatvaikysi (šūni.) ‘nenuvysi (Suns)’; ata-: atakiips “atkirps’, atakirs ‘atkirs’, atdmenu ‘atmenu’, atapjdute. ‘nupjauti’, ataskriste. “atskristi’, atastévi (sdnde.lia.s) "ilgai stovi, prisistovi (sandéliuose)’, atatraiiks ‘atvilios’, atdveda ‘atveda’, atdverte. ‘atverté’, atdvefiau “atveZiau’: aZ-: aZdugi.s “uZauges’, dZdeda ‘uzdeda’, aZdékte. "uždegti; nudegti (saulés)’, aZeina ‘uZeina’, aZgérte. “uigerti’, aZju.nkte. “uzkinkyti (jautį)', ažma.kėte. ‘uimo- kéti’ (plg. taip pat ašturėtas "sulaikytas, susilaikes’, astvértas "užtvertas'); ažu-: ažudi.rpte. (peiiciju.) "išsitarnauti (pensija)’, aždūgine. ‘uzgyné, uždraudė", ažulaike.t "užgaišinote, užlaikėte', ažūmuše. 'užmušė', ažupirka. ‘uzpirko’, ažu- spi.rta “uZzremta’, ažušūla "užšąla', ažūterše. 'užteršė', ažuvdlgi.te. “uivalgyti’, ažiūver- ke. "pravirko"; ; da-*: nedaeina galvėn ‘nesuvokia’, dasiklause. ‘besiklausinédamas rado'; nu-: nudrebčna. ka.jėla.m 'nusibaigė', nugaiša.m (pūsi. de.nds) ‘sugaiSome (pusę dienos)', nuspdude. (ši.rdi.) "suspaudė (širdį), nuspėja. (gribas ir dūmai rūksta) "prinoko' (grybas ir dūmai rūksta), nuvėja. (kariūomine.n) "išėjo (kariuo- minén)’; nuo-: nūomire. ‘numiré’, plg. la. nomira "t. p.’; pa-: padégina. (pirštūs) ‘nudegé (pirstus)’, nepdjaucia (kat vargas) "neatjaučia (kad vargas)’, palikaii (našlė) "likau (našlė)', pdmeciau (rikyte.) "mečiau (rūkyti), pasaiikte. "pavadinti, duoti varda’, patėka. (drausmės) "užteko (drasos) (plg. la. pietika drosmes ‘t. p.'), pdtepiau; pad- (sl., plg. br. natcyksaus "pasukti') ‘pa-’: pdrkiši "pakiši', pddeina (un le.- tuvėm) "panašios (į lietuves)'; pėr-* "per-': pére.ja. (trizdėšimt aštūonius rubliūs) "viršijo, kainavo daugiau kaip (trisdešimt aštuoni rubliai)', pėrkalbi "išverčia žodžiu iš vienos kalbos į kitą', pėrtrauke. (mokslus) "nutraukė (mokslus)', pėrvardina. ‘perkrikstijo, davė kitą pavadinimą, vardą', pėrvede.m "išvertėme"', pérverste. "išversti"; * Priešdėliai api-, ata-, ažų-, kaip pavyzdžiai rodo, skirtingai nuo daugelio kitų rytų aukštai- čių šnektų Lietuvoje, čia visų laikų formose gana neįprastai yra išlikę sveiki (: apivirinte., ažudi.rba, atapjove. ir kt.). Toks darybos būdas, kai sveiki šie priešdėliai apibendrintai pridedami prie kiekvie- nos veiksmažodžio formos, kitur Lietuvoje vartojamose šnektose niekur nepasitaiko. Tačiau ti- riamoji šnekta šiuo požiūriu nėra vienintelė. Nemaža šios darybos atvejų pasitaiko XVII a. Rytų Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose — K. Sirvydo raštuose, pvz., apiimti, apimušti, atanešti, ažumig- dyti, ažupjudyti ir kt. (daugiau pavyzdžių žr. Morkūnas K., 1980, 113, 117, 122—125), Vadinasi, šis faktas rodo didelį tiriamosios šnektos archaiškumą. Šiam apibendrinimui, be abejo, galėjo turėti reikšmės kirčiuotos veiksmažodžio priešdėlio pozicijos analogija. Taigi pagal ardkerpa (ši pozicija būdinga ir kitoms rytų aukštaičių šnektoms) ir arakirpa., atakifpte., pagal pastaruosius — ir ažu- di.rpte., ažudi.rba, aZudi.rba. * Dėl da- kilmės plg. Mažiulis V., 1958, 127-133; LKG, 1971, II, 294, * Dėl priešdėlio per- tarimo ¥nektoje pér- plg. Grinaveckienė E., 1980, 235, 111 la. braukt jūrū, meža, kosmosa). O iliatyvo formos čia, kaip ir Lietuvos rytų aukš- taičių šnektų pronominalinio linksniavimo žodžiuose, vartojamos vietoje lokaty- vo, pvz., ka:žnafi (sl.) scifiri "kiekviename kampe', taf krašti “tame krašte', fa.- kiai Ori “tokiamė ore’, kataraii nami "kuriame name’, ta.kiari karštumi "tokiame karš- tyje’, Ze.dnai (sl.) miški ‘kiekviename miškė', gers, kurifi Idista.s kdrpa.s "ežeras, kuriame suleisti karpiai". 9. Pasitaiko, kad vietoj lietuviškų iliatyvo ir lokatyvo formų šnektoje neretai pavartojamos ir grynai latviškos lokatyvo formos, pvži; nūmire. vūkara. "numirė vakare’ (plg. la. nomira vakara), gėrte. triskart dična "gerti triskart dienoje’ (plg. la. dzėrt trisreiz diend), gi.véna Griva "gyvena Gryvoje’ (plg. la. dzivot Griva), va- žiūoju Méduma "važiuoju Meduman’ (plg. la. braukt Medina laikyte. saiisa véida “laikyti sausai' (plg. la. glabdt sausa“ veida) ir kt. 3. Kai kurie šnektos a kamieno daiktavardžiai vienaskaitos "vardininke kartais lygiagrečiai gali būti ir ia kamieno, pvz.: ūžeras ir ažerys, o reto to kamieno svetim- žodžio pézas "griovelis' atskiri linksniai kartais pasitaiko ir su « kamieno galūnė- mis, pvz.: su pa.zum ir be pdza. Atskiri priebalsinio kamieno moteriškosios gimi- nės daiktavardžių linksniai paprastai yra perėję į i kamieną, 0 vyriškosios giminės priebalsinio ir i kamieno daiktavardžiai — į. ia kamieną, pvz.: saseriés * sesers’, duk- teries ‘dukters’, akmenia. ‘akmens’, duiicia. ‘danties’, dunciais "dantimis". Kai kurie (i)u kamieno- daiktavardžių linksniai .dažniausiai yra perėję. i. (i)a kamie- na, pvz.. sų.nai "sūnūs',.pe.tai,"pietūs', pe.tais ‘pietumis’, ciikra. ‘cukraus’, bet amžiaus, Žodžiai: musia ‘musé’ ir kuchnid (sl.) "virtuvė" (plg. br., r. kyxua ‘t. p.') šnektoje yra io kamieno; ZodZiy. kragjas į ir es vienaskaitos galininkas turi. galing i PVs i krakilėr rau: Wi. YER: būsh oil alg) Tar | m i "se 3433 SR [VO 51] : Wo Midi pet? DISTR „K Vos On OR ny Bidvardis 3iq) Sls ul on | Arbas tao . i ir tv Od one : tnitieXžsrnots 1 / Ta kamieno: bidvardžiai Kelp: ir gretimose £0 adkStaitignekitose dbietuvojet; daūižiskaitos: vardininke dažniausiai visai dėsningai" turi ww kamieno “būdvardžių galūnę ~izs, pvz.i glrus "geri", kietus "kieti"; mažus "maži? mčlimus/" mėlyni"; neba- gétus (s1) “neturtingi® (plg: br. GaraTii ‘turtingas’), netjrus (la,) “riešvarūs" (pig) ta metiri "t." p."), piktus "pikti; aštrūs", raudénus ‘raudoni’, sūnus ‘seni’, teisingus ‘téisingi’. Pastebėta taip pat; kad kai kurie a kamieno 'būdvardžiai savd: kamieno galūnę čia kartais išlaiko, pvž4 saūsi mazėliai; "kaip sveiki; tai ir gerai; plg. taip-pat didėliai šeriai: Retais atvejais (greičiausiai dėl uw ir a kamienų mišimo) » kam. būd- vardžių galūnė pasitaiko“ a kam. būdvardžių vas. kilm., "pvz.: sūnaus" *seno" amžiaus (gal čia daiktavardžio galūnės analdgija ?), o atskiri 'w kam. būdvardžiai vienaskai- tos formose lygiagrečiai gali turėti (i)a kam. galėnės“ "pvz, betžalapė“ Tieštlpras grybas; Jon Jonas stipra. téva., nors pasakoma ir Sidudas nestiprus. 8 74 Remiantis LKA, II, 1982, 129 kartografuotais duorienimis, vyriškosios giminės būdvardžių daugiskaitos vardininko formos su galūne -ūs (geltdnis, "Faudėnūs) būdingos rytų "aukštaičių $hek- £ plotui, esančiam maždau tarp' Varasiį > Žeimėlio > Širvintė, if senesnių žmonių objet. tėjamos lygiagretiai su "formomis, tūrinčiomis galing +i (geltdni, rauddni). ~~ + vq „2 114 ue 8 Įvardžiuotiniai būdvardžiai (ir skaitvardžiai) šnektoje, kaip ir gretimose aukš- taičių šnektose Lietuvoje, turi nekirčiuotą galūnės formantą -asai || -asiai (a ir u kam.), -ysai (ia kam. ir aukštesnysis būdvardžių laipsnis), -oja (o, io kam.), -ėja (ė kam.), pvz.: gyvasiai, pi.rmasiai, sdtasai “sotusis’, dldi.sai, vi.rėsni.sai, jaunčsni.sai, Zalidja, gelta.ndja, baltėja, pirmdja, mažėja, unksti.vėja, didėja. Įvardžiuotinės galūnės išlaikomos paprastai visoje paradigmoje, pvz., unt pirmdsia.s bdl'ka.s; plkta.sia.s notre.s; ja.dieji dufites; di.lgia.se.s ūsne.s; bdlta.sia.s žūses; baltūju. žu.- sii mažai par kū ira, pilkūju. daugiaūs; unksti.vésias bū.lbes pasa.dina.m || Pasitaiko, kad kai kurie įvardžiuotinių formų linksniai yra išlaikę sveikas dvi- gubas galūnes, pvz., jaundmsia.m iš mi.rtu. pina vainiku. Įvardžiuotinių būdvardžių formų reikšme kartais gali būti pavartojamos ir neįvardžiuotinės, plg., mažėja Ilge. ir didelis Ilgjūs "Smėlynės apyl. ežerai', wiitras kūras "Antrasis pasaulinis ka- ras’; pirmėja Za.lé ir ufitra. Būdvardžiai (paprasti ir jvardZiuotiniai) yra laipsniuojami, pvz., puftni ‘puri’, unksti.v@sne., §ve.sésnis, §ve.sésni.sai, geridusias, sanidusias, gardzidusiasiai. Aukstes- nysis būdvardžių laipsnis kartais turi ir aukščiausiojo reikšmę, pvz., dnas vi.résnis (= vyriausias) inžšnierus. Gyvas čia ir trejopas visų aukščiausiasis būdvardžių laipsnis. Pirmasis jų padarytas iš įvardžio pdts, pati ir nelyginamojo įvardžiuotinių būdvardžių laipsnio formos, pvz., pūtes pirmieji grybai; antrasis — iš įvardžio pats, patiir aukštesniojo įvardžiuotinių būdvardžių laipsnio formos, pvz., pats jaunčsni.sai; pats vi.rėsni.sai; trečiasis — sudurtinis, padarytas iš paprastųjų būdvardžių nely- ginamojo laipsnio dgs. kilm. formos ir jo aukščiausiojo laipsnio formos, pvz.: sanū sanidusias. Y pač šnektoje gyvi iš aukščiausiojo ir sudurtinio visų aukščiausiojo paprastųjų būdvardžių laipsnio padaryti prieveiksmiai, pvz.: iš sanį sanidusiai teip šaūkia (= vadina); anas sani sanidusiai žina.; būtinidusiai raikia apinių; tévui sanidusiai raikia sustatyte. duūitis. Retais atvejais šnektos aukštesnysis būdvardžių laipsnis yra nelietuviškos darybos, sudarytas aprašomuoju būdu kaip ir gretimose - slavų kalbose, pvz., labiaūs cieni (= vertingesni) kflliai kaip šiaudai. Snektoje taip pat vartojama lyginamoji būdvardžių konstrukcija tipo kū ‘ka’ sanėsnis, tū "tą" gerésnis. Kiekiniai skaitvardžiai dijei, dvijai Snektai yra įprasti, tačiau šalia lygiagrečiai vartojamos jų formos ir be postpozicinio formanto: du broliai, dvi kdrves. Jy kil- mininko forma visada yra dvie: ndmas un dvič galų, o vietininkas — dviejuds, dvie- jos: ūni.s gi.véna dviejuds. Vyriškosios giminės skaitvardžiai 4—9 galininke visada turi galūnę -ius (: kčturius, piūkiūs, šešiūs, septynius, aštūonius, devynius). Skaitvar- dis dešimt visada turi kirčiuotą galinį skiemenį (: turiū dešimt rūbliu.), o skaitvardžiai 30—90 visada turi po du savarankiškus kirčius abiejuose dūrinio sanduose (: tris- dėšimt, kčturiasdčšimt, pinkiasdėšimt, ščšiasdėšimt, septyniasdčšimt, aštūoniasdė- šimt, devyniasdėšimt). Šimtas šnektoje kirčiuojamas antrąja kirčiuote (: Siritais mčtu. gi.véna), o tūkstantis yra moteriškosios giminės (: pardde. kčturias tūkstuntis ribliu.). 8* 115 5. Veiksmažodis Veiksmažodžių bendratis šnektoje konstatuota trejopa. Įprasčiausia ji su priesa- ga -t' (: ait’, nėšt', diot’). Senesniy Žmonių tartyje plačiau paplitusi pilnesné forma su priesaga -fe. (: aite., nėšte., diiote.). Kiek retesnė — su priesaga -tei (: kalbétei, važiūotei), dažniau vartojama taip pat senesnių žmonių (dar plg. Grinaveckienė E., 1980, 233 ir 24 išnašą). Pasitaiko, kad sangrąžiniai veiksmažodžiai čia kartais turi po dvi sangrąžines dalelytes, pvz., nesiregis ‘nesimato’, ma.kinasis ‘mokosi’, kalbasis ‘kalbasi’. Tai rodytų, kad pirmoji jų, einanti tuoj po kamiengalio, čia jau pradedama suvokti ne kaip savarankiška, o tik kaip reikšmės neturintis tos formos priedėlis, plg. kad ir tokį posakį: išpilsk Zdrnu., ir and ragis ‘permatoma’. Veiksmažodis kalbėti šnektoje vartojamas ir kaip i, ir kaip a kam.: (:kalbi po- terus, pérkalbi “pamini’ ir kalba ‘$neka’), myléti — ir kaip i, ir kaip ia kam. (: myli *mėgsta', nėmi.lia ‘nemyli’), derigti yra a kam. (: defiga stégu.), pilti — ia kam. (:“sūpilia pienu.), klūpėti — i kam. (: ūnas kliipi), gnybti, mdlti a (būtajame karti- niame laike 0) kam. (: nugnybau vienu. agurku.; sumalaū maišu. mi.ltu.). Veiksmažo- dis pldusti vartojamas plduti vietoje (: nupldudzia, išplaudzia). Esamajame laike veiksmažodžiai piiti, tilti gauna -st- kamieną (: piista, tilsta), dsti “esti, yra’ ir ličks- ta ‘lieka’ formose yra priebalsinio kamieno likučių (: dsti grybu., lai dst "tegul būna"; ligksta, palidksta, taip pat ir paličėksi (= paliksi) pisgirtis). Pjduti, krduti ir kt. tipo veiksmažodžiai es. 1. yra na kamieno (: pjduna, krduna, gduna). Priesagos -(i)auti veiksmažodžiai esamajame laike gauna priesagą -(i)duna (: keliduna, pūliduna ‘piliuoja’, reikalduna, uogduna), priesagos -yti — priesagą -ija, pvz., grdjija-(sl.) *griežia', kirmija. Lėisti, lipti, lūpti, sūkti veiksmažodžiai būtajame kartiniame laike yra ė kam. (: išldidziau, paldide. pilvu., nilipe.m, ūžlipe.m, Išlupe., sūke. galvu.). Būtojo laiko veiksmažodžiai su priesagos (ar šaknies) -ė(j) vns. 1 asm. tą -ė- dažniausiai fonetiškai yra išmetę (: nedidu "nedėjau', negaldu "negalėjau', neragidu *neregėjau', pradidu "pradėjau', dar plg. Grinaveckienė E., 1980, 230). Dviskiemeniai veiksmažodžiai būsimojo laiko vns. I ir II asm. visada turi kir- čiuotą galūnę (: aisiū, nunešiū, nerasi, kur de.sies, kasiū, neiseisi "neišsiversi" be chirūrga.). Veiksmažodžių su ilgaisiais šaknies ar priesagos ė, y, o, # būs. I. III asm. galūnės balsis visada trumpas (: pridiks, nusbas "nusibos', pavedzias ‘pavedZios’, pasisės *pasisės', susanės ‘susens’, ištaisis, nesta.vės ‘nestovés’, atvaris "atvarys', pridaris "pridarys", sės “sés’, sulūš). Būtojo dažninio laiko formos sutampa su Ik. (: aidava., dédava., ge.dėdava.), tačiau veiksmažodžio būti III asm. forma pažįstama tik fone- tiškai aptrumpéjusi, pvz., būda "būdavo". Tariamosios nuosakos vns. I asm. galūnė -cia (: aicia, nevažiūocia, negalécia, matycia, negaile.cia, mifcia), 11 asm. -tūm (dviskiemenių bendračių ji ir kirčiuota: apsivestiūlm (= vestum), dari.tfim); dgs. II asm. galūnė -tūt (dviskiemeniy bendračių ji kirčiuota: aitfit, neraudėtu.t), III asm. -tų (dviskiemenių bendračių ji kirčiuota: 118 bu.tą, aždektų ‘nudegty nuo saulės', suverptū, atšustą, numintų, nepu.tū, nusi- pirktū). Liepiamosios nuosakos formos šnektoje dvejopos: su formantu k ir be jo, Kiek pastebėta, jos abi vartojamos lygiagrečiai be reikšmės skirtumo, tik formų be formanto k (gal dėl kiek įprastesnio vartojimo) mūsų užrašyta daugiau. Formantas k dažniausiai yra tariamas (prieš jį einantis priebalsis / paprastai minkštas), pvz., pėrsta.k "nustok)", pi.l'k, ti.lék, dičve liūik "dieve saugok’, sumdl'k, gelbėk, pažėmi.k ‘papigink, sumaZink kainą, mažiau prašyk' agurkus, rak ‘durk’, plg. la. raki "t. p.’ Tačiau pasitaiko šios darybos pavyzdžių ir su nukritusiu formantu Kk, pvz.: diūonu, iškėp', tai gardūmas; iškūl', pajim'*?. Liepiamosios nuosakos vns. II asm. formų be formanto k galūnė paprastai čia išlaikoma sveika (: nupjdustai, pavdlgai, pasūkai tu mdn’, prūšai, dičve sdugai, pavū- rai, sujieškai, neši), bet pasitaiko, kad galūnės balsis (kartais ir dvibalsis) būna nu- kritęs (: suvdikščia.j ‘nueik’, paréd’ ‘parodyk’). Dgs. II asm. formos padaromos iš vienaskaitinių, pridėjus galūnės formantą -t (: padabėjit "pasaugokite', suvdikicia.jit *nueikite'; formos iš dviskiemenių (i)a kam. bendračių kirčiuojamos galūnėje ainit "eikite", atlaidit “paleiskite’). Kartais galūnės formantas r pridedamas prie il- gesnės (senesnės) formos su sveiku galūnės dvibalsiu (: važiūojiet "važiuokite"). Geidžiamoji nuosaka šnektoje ketveriopa: padaroma iš esamojo ar iš būsi- mojo laiko III asm. formos su leidžiamąja dalelyte lai ir tegul, pvz., lai ūsti "te- gul bina’ (plg. la. lai ir), lai dst ir vienas — nebéda; lai bus tau ir tava. vaikam ir tam, kas numiri. (keiksmas), tegul' pavdlga., tegul' pasakis. Šnektoje vartojami ir kai kurie veiksmažodžių sudurtiniai laikai, tačiau jų formų daryba lietuvių kalbos požiūriu kartais kiek šlubuoja arba yra ir nelietuviška, pvz.: aš jr "esu" verkus; més Vi.lniuj yr "esame" būvi.; aš yr "esu" apibufta, aš nėra "nesu" to dūri.s “dariusi’, žma.niįų dauk išmirus "išmirę', kad numiri. "kad būtų mirusi’, ži- niu. duotū; mėčia gimi. "gimusi'; kitas brolis numiri. "miręs". Dalyviai šnektoje palyginti apyrečiai; vieno kito jų daryba taip pat kiek šlubuo- ja, pvz.: sūka., gardu ūsu.; nuskiūidusiu. ūsu. daugiaūs; ū.ntes méga. bégunti. ū.ndeni.; mire. sudugusiu. mčtu., nejišgūdama liga; pėrinčiu. "praitų' mčtu. ža.lyte.s || Snektoje vartojami esamojo laiko padalyviai, pvz.: dabėjunt' "žiūrint', iš kū dėda "daro’ šiberi. (germ.) "kaištį'; gi.včnunt' viseip atsitiūika. Pastebėta, kad, reiškiant tarinį, bevardė giminė paprastai yra vartojama vietoj su daiktavardžiu derinamų dalyvių formų, pvz., jdm ažgi.nta re.buliai; sulduži.ta kdulas; naminiai paséta; kičmas apinešta tvora. Veiksmažodis reikia su bendratimi, kaip ir kitose rytų aukštaičių šnektose Lie- tuvoje, visada reikalauja vardininko, pvz.: reikia iškūste. duobč ir sudéte. akmenai. Vietoj Ik. konstrukcijos tipo nėra ko sakyti, kaip ir kitose rytų aukštaičių šnek- tose, vartojama konstrukcija tipo nėra kū sūka., nėra kū vdlga.; nėra kū dirba. Kad šnekta yra skurdoka ir nykstanti, geriausiai rodo veiksmažodžių vartoji- mas. Atskiri veiksmažodžiai, jų priešdėliai, veiksmažodžių formos kartais pavarto- 10 Kad šios formos yra išriedėjusios iš formų su formantu K, turbūt geriausiai rodo jų kirčio vieta ir priegaidė. 119 B 1980 r., ¢. 223—239), Tax xax rpaMMATHYCCKHE JiaHHbie TOBODpa, COOPAHHLIC HAMH B JIMAJIEKTO- noruyeckolt aKcnejnmujx 1977 r. H3 YycT CTAPOXKHIOB, B CTATHE NpHBOJIATCA BOCPBLIC, OHH BECHMA BKTYGJIbHbI, BAXHbI H LEHHLI JUIN JIATOBCKON H JIATLIMICKOR JMAJIEKTOJIOTHH. Om JlalOT, Ha Ham B3IMISIJI, NOJIHOC ONpeJICTABJICHMHE O TrpaMMAaTH4eCKONH CHCTEME HOBOTMO JIHTOBCKOTO rOBODpa H I03BO- JINIOT YCTAHOBHTH €r0 TO4HOC MECTO CDEJIKH JIDYTHX JIHTOBCKHX rosopos JIxTBbI. B crarse yCTAHABAMBACTCH, YTO IPAMMATHYCCKAN CHCTEMA HCCACAYEMOrO JIRKTOBCKOTO ro- BOpa sBDJISETCA CTPOHHOM, caMOCTOATENLHOM, NETOBCKOM, OHa mnpeacramnser COGOH rpaMMaTH- YECKYIO CHCTEMY JIMTOBCKOrO roBopa BOCTOMHBIX JI3YKOB H ABJIACTCH ETO HATYPANLHLIM NpOJIOJIKE- Hem Ha TeppuHTOpHu Jlaraum. BynytH H3OJIHMpOBAHHLIM OT JNTOBCKOR AILIKOBOR Cpeasi, TOT roBOp COXPAHMII HEKOTODBIC APXAHYHLIC DJIEMEHKTEI JIHTOBCKON TpaMMATHKH (B YaCTHOCTH, CJIOBO- 06pa30BaHus), KOTODpbIC OTCYTCTBYIOT B APYIHX COBDpEMEHHLIX JHTOBCKHX rosopax, HO 3aĖOHKCH- poBaHbi! B JINTOBCKHX IIMCbMCHHLIX NaMAaTHHKAX XVII B., KarmcaHHbiX Ha BOCTO4mO2yKNITAŠIT- CKOM JiMaJIEeKTĖ (B 4aCTHOCTH, B cownnenuax K. Illapasaujniaca). Kpome Toro, B JIaHHOM roBope HMECTCA H HeJILIŠĖ PAI ONCBHANBIX pe4CBLIX WHHOBAUMH, Bbi- IBAHHLIX BJIMAKHMEM TECHO KOHTAKTHPYIOUIMX S35IKOB H JIMAJIEKTOB, YNMNOTDEOIISEMLIX XHTENAMH ITOro AILIKOBOTO apeana. B CTaTbE Ha KOHKDETHLIX INpHMeDpax NOKAIAHO, KaKkHC HHHOBAILIHH NOABH- JIMCb B rOBOPE H3-32 KOHTAKTHDOBAHHA C JIATbILICKHM SILIKOM H KAKHC BO3HHKJIH Kak DpC3YJIbTAaT HEMOCPEACTBCHHLIX KOHTAKTOB C COCCJIHHMH CJIABSHCKHMH — GENOpPYCCKHM, DYyCCKHM, TMOJILC- KHM — rOBOpaMH. Benejiarane TOCHBIX SDbIKOBLIX KOHTAKTOB C HHOSDLISHLIMH CHCTCMAME HCEKOTODbIC 3BEHb; TpaMMATH4ECKOJI CHCTEMBI HCCJIEJLYEMOTO TOBODAa NOCTENCHHO 3ACTHBAIOT, HX PAIBHTHE JAMCUIRCTCA H Hapaay C TeM B YnOTpeOJICHHCE BXOAAT DJIEMEHTEI, 3AHMCTBOBAHHEIC H3 KOHTAKTHPYIOIMX SILIKO- BBIX CHCTCM. | E. GRINAVECKIENĖ SOME GRAMMAR PECULIARITIES OF DAUGPILIS LITHUANIANS' DIALECT Summary The grammar peculiarities of the isolated Lithuanian dialect, functioning in the Latvian SSR in the environs of Daugpilis, are analysed in the article. It continues the previous one, dealing with the phonetic system of the dialect (see: Iš lietuvių kalbotyros istorijos. — Lietuvių kalbotyros klau- simai. V., 1980, t. XX, p. 223-239). The grammar system of the dialect is the continuation of the grammar system of the Dzūkai dialect, functioning in East Lithuania. Being isolated from the dia- lects of Lithuania and surrounded by other languages — Lettish, Byelorussian, Russian, Polish — the dialect has retained some archaic elements that are no longer existing in the Lithuanian dialects and that are mentioned in some old written works of East Lithuania (e. g. in K. Sirvydas’ „Punktai sakymų“ etc.). The dialect possesses a number of innovations that appeared under the influence of other lan- guages and dialects that are in close contact with the discussed dialect. Its grammar system is Lithua- nian, independent and harmonious, but at the same time increases the number of elements borrow- ed from the languages in contact.