Kai kurios Daugpilio lietuvių šnektos gramatikos ypatybės

KALBŲ KONTAKTAI LIETUVOS TSR LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXIII(1983) ELENA GRINAVECKIENĖ KAI KURIOS DAUGPILIO LIETUVIŲ ŠNEKTOS GRAMATIKOS YPATYBĖS I. Įvadas Pateikiamasis straipsnis yra tęsinys anksčiau skelbto tyrinėjimo, skirto kalbos. mokslui iki šiol mažai žinomos Latvijos TSR Daiigpilio apyl. lietuvių šnektos fonetikai (Grinaveckienė E., 1980, 223 — 239). Jame liečiami būdingi tos šnektos grama-- tikos dalykai, siejantys ją, kaip ir fonetiką, su Rytų Lietuvos šnektų, ypač rytų dzūkų, gramatine sistema, ir pati tarmė yra natūrali minėtų lietuvių šnektų tęsinys Latvijoje. Kadangi šnekta yra kitų kalbų ir šnektų — latvių, baltarusių, rusų, lenkų — apsuptyje, straipsnyje nurodoma ir čia funkcionuojančių tų kalbinių sistemų įtaka jai. ; 1911 m. K. Būga, tyrinėjęs Ciskodo (la. Tiskadi, Rezeknes raj.) lietuvių šnektą, jos duomenų lyginimui tėra vartojęs tik vieną kitą čia tiriamosios šnektos fonetikos dalyką (Grinaveckienė E., 1980, 223—226). Taigi plačiau tos šnektos gramatikos. dalykai straipsnyje nagrinėjami kone pirmą kartą. Nors dėl palyginti trumpo jos sistemos tyrinėjimo (dvi ekspedicijos savaitės) surinktieji kalbiniai duomenys yra neišsamūs ar fragmentiški, vis dėlto jų pakanka susidaryti bent apytikriam šios šnek- "tos gramatikos vaizdui ir nustatyti jos vietai tarp kitų lietuvių kalbos šnektų ir Siame plote funkcionuojančių gramatinių sistemų. Turint galvoje, kad čia aptariami tarmės gramatikos dalykai yra nauji ir iki Siok mokslui beveik dar nežinomi, lietuvių dialektologijai jie yra svarbūs, o pats straipsnis, be abejo, aktualus. II. Būdingesni žodžių darybos dalykai 1. Sudurtinių žodžių jungiamasis balsis Šnektos sudurtiniai žodžiai paprastai sudaromi su jungiamuoju balsiu, dažniausiai a, pvz.,: baltagūde.?* || baldgūde. (nj.) "baltarusė', bėržalape.s "ūmėdės", dionakepe. ‘duonkubilis’, kiškiabude.s ‘voveraités, tokie grybai', krūžiakaulis "kryžkaulis", maldūkni.ge.s, mūsiamire., nugarūkaulis, pirmūde.la. "pirmaveršė', pinktūde.nis (nj.), “ rauda.nagalvis "raudonviršis, toks grybas', riūdame.se., stūlatiese., šūnava.te.s, trečiūde.nis (nj.), varnalšša.s, vičėšiakelis. Retesni sudurtiniai žodžiai su jungiamuoju balsiu i, y, pvz.: akivaras, darbylaikis, dviratis (nj.), dvišakas. Žymiai mažiau sudur1 Tarmės pavyzdžiai pateikiami taip, kaip nurodyta Grinaveckienė E., 1980, 224—225. 107 tinių žodžių be jungiamojo balsio, pvz.: pisdvi.likis ‘pusdvyliktasis’, rafnikdarbiai, raūikšluostis, sénmerge., sėnpane., sūbatvakaris (hibr.). Daugumas pavyzdžių rodo, kad šnektos sudurtinių Žodžių jungiamasis balsis pastaruoju metu dažniausiai nepriklauso ar nėra susijęs su jų pirmojo sando kamiengaliu. ę 2. Būdingesni mažybiniai maloniniai dariniai Iš mažybinių maloninių daiktavardžių priesagų šnektoje plačiausiai vartojamos: ~elis, -ė, -ytė, -(i)ukas, -(i)utis. Jos visos labai gyvos, ir gali būti su jomis sudaromi nauji žodžiai tiek iš pirminių, tiek ir iš išvestinių kamienų. Kai kurie ju dariniai turi ne mažybinę maloninę, o specialia reikšmę (ji paprastai išryškinama žodžių reikšmės .aiškinime). Iš priesagos -elis, -ė darinių minėtini: avėla. “avis’, backéla. (hibr.) "statinaitė", .beržėlis, durnėliai (hibr.) ‘nedidZiai išmintingi', galvéla.s "linų séklidés’, kabėlis “kabliukas', ka.jėla.s, kakėla.s "speneliai', kaulūliai, kipéla. "milžtuvaitė"', kni.géla. kriukėlis (hibr.) “kabliukas’, ku. jélis, lintėla.s, maišėlis, naktéla., namélis "priemenė", pu.slala.s, skiedéla.s “skiedrelés’, stru.gélis (hibr.) "toks medžio skobimo jrankis’, Se.nélis, šma.tėlis (hibr.)'gabaliukas’, te.vėlis, vadéla.s ‘vadzios’, vinéla., virvéla., Zirklala.s, Ziupsnélis. Prie išvestinių kamienų priesaga -elis, -ė pridedama tik seniau $nektoje vartojamuose ZodZiuose (o gal čia išlikęs senasis *ė? Plg. ėda, sėja ir pan.), ir tokie dariniai retesni, pvz.: kaspinėlis, la.pinélis, ramunčliai ‘ramunélés’. Greta jų daug dažnesni yra naujesni priesagos -ėlis, -ė dariniai, atsiradę greičiausiai dėl lie. Ik. įtakos, pvz.: gi.vo.lšlis, katilšlis, vabuolčliai "vabalėliai', vežimėlis, vakarėlis "gegužinė'. Greičiausiai tos pačios kilmės deminutyvinę priesagą turi ir prieveiksmis dabartėlia.s "dabar". Minėtini šnektoje populiarūs vyr. giminės priesagos -(i)ukas dariniai, pvz.: .berži.niūkai, bumbulūkai "pumpurėliai, de.dikas "senelis", du.meliūkai, gra.viūkas, kalneliikas, kapliūkas "kauptukas", kazle.niūkas (hibr.) ‘kazelékiukas, toks grybukas’, kiauliūkai “parSiukai’, kirme.lidkai "lazdynų, beržų, alksnių Zirginiai; bičių perai’, .kurziūkas "skilandis', ku.sneliūkas, me.li.niūkas "mėlynos spalvos rėminis avilys", mnameliūkas "priemenaitė', na.siūkas "paršiuko šnipas", paršiūkas, paukščiūkas, puodūkas, trupučiūku., viščiūkas. Gausūs mot. giminės priesagos -ytė dariniai, šnektoje visada pastoviai kirčiuo- „jantys priesagą, pvz.: bityte., bumbyte., dienyte., dulkyte., duonyte., gramatyte. ( <la. gramata "knyga') ‘knygelé’, ja.nienyte. ‘Joniené, Jono pati’, kakyte.s ‘speniukai’, kanapyte.s "tokios laukų Zolés’, marijjte.s "tokios vaistaZolés’, mergyte., ra.zyte., Saulyte., senyte. "senutė', senelyte., Za.lyte., Zuvyte. || Sios priesagos daznuma ir populiarumą 3nektoje, be abejo, skatina ir latvių Ik. analogiškos priesagos -ite dariniai (plg. Endzelins J., 1951, 386—387; RūkeDravina V., 1959, 232-236). Ne tokie gausūs priesagos -(i)utis, -ė dariniai. Pasitaiko daiktavardžių, būdvardžių, pvz.; de.ditis "senelis; varnalėša', ma.čiūte., pla.kštūte. "plokštelė'; baltite., Jaunitis, mažiūtis, trumpūtis. 108 3. Kitos daiktavardžių priesagos Daugelis kitų daiktavardžių priesagų, apskritai imant, tokios kaip ir gretimose rytų dzūkų šnektose. Žinoma, tarp jų pasitaiko ir vienas kitas šiai šnektai specifiškas darybos elementas, kitokia darinio reikšmė ir pan. Reta priesaga -aina rodo vietą, kur kas dirbama, atliekama, pvz.: škliūtaina *vieta miške (kartais su pastoge), kur tašo geležinkeliui pabėgius', plg. Skrudalienos baltarusių šnektos mxmor ‘taSymo kirvis' < lie. skliūtas "t. p.'; dėl priesagos plg. lie. priesagą -ainė (ratainė "ratinė', svetainė "svečių kambarys’). Greičiausiai dėl Ik. įtakos šnektoje greta priesagos -éja darinių (pvz., audėja, verpėja) vartojamas ir naujas jos pastovaus kirčiavimo darinys melžėja (plg. ju ldidi.te. greta visai naujo mi.lžte.). Iš priesagos -ėlė darinių minėtina kirme.lé; priesagos -énas — bréla.nas "pusbrolis'; priesagos -ybė (šnektoje jos dariniai tik pastovaus kirčiavimo) — galybe., kaltybe. ‘kaltumas’, kuntrybe., teisybe. "teisė", plg. més netūrim teisybe.s sakyte., plg. la. tiesiba ‘t. p.' Priesagai -idė dažniausiai atstovauja arklide.; -iena — untiéna, viščičną, žu.siėna; rugična, kve.tična; -iené — su.niene. "sūnaus žmona" (greičiausiai vertinys iš lenk. synowa "marti'*), taip pat moterų pravardės pagal vyrų vardus — ja.niene. ‘Jono pati’, igna.tiene. "Ignoto pati’ bei pagal pavardes — iliškiene. "Iliškienė', gra.veliene. ‘Groveliené’ (nors dėl kitų kalbų įtakos jau pasakoma jūnina bei ja.nénas ‘Jonéniené’ (Grinaveckienė E., 1980, 224). Priesaga -ija gali būti pridedama ir prie išvestinių kamienų — Jiga.nija "ligoninė", o su priesagomis -imas, -ymas šalia abstraktų vis daugiau pasitaiko konkrečios reikšmės darinių, pvz.: aždegimas "uždegimas ir nudegimas' (: aždegimas sdula.s), ažmigimas "miego vaistai" (: va.ke.č)s dave. ažmigimu.), i.pi.nimas ‘ipinas’, išmdigi.mas "spaudimas" (: sūlu. išmdigi.ma. mūšina "sulčių spaudimo mašina'), jaunimai "jaunuoliai" (: jaunimai šitič labai dykus), mėzgimas (: mėzgima. knyga), nušaukimas "pavadinimas" (plg. la. nosaukums "t. p."); padėjimas ‘podélis’ (: man' kita. pade.jima. nėra, tik tas), pėrgi.venimai, plepėjimas "puškėjimas' (: puoda. plepėjimas), prisūki.mas ‘isakymas’, priklaūsi.mas "prievolė" (: iš bažnyčiu. duoti ne prisūki.mai, a priklaūsi.mai), rūši.- mas "raštas' (: tas rūši.mas būva. nele.tūviškas), ravéjimai ‘ravimi augalai’ (: ravėjimu. neragėt', tik žola.s), rūkijimas ‘rikymas’, sa.dinimai "daigai" (plg. la. stūdijums ‘das Gepflanzte), se.jimai ‘paséliai’ (: apliūik kalūkia. se.jimai), susitikimas, suve.- jimas "susirinkimas" (: visi nu@ja. suve.jiman), suverpimas "mokestis už suverpima’ (: suverpimu. jima vi.lna.m), šlūpinimas "šlapimas'. Tarp priesagos -ymas darinių minėtina: atrédi.mas "išvaizda' (: koks čia mana. atrédi.mas!), valgi.mas "valgis"; -$na — lentyna (nj.), mergyna "duktė; mergaitė' (: par jūs mergynu. kdrpa), šeimyna ‘ir sava šeima, ir su samdytais’ (plg. dar ir vaikynas "sūnus, vaikas, berniukas": su vaikynais gulėjau liga.nlja.j ‘gimdydama sūnus, gulėjau ligoninéje’); -ynas — apušynas, beržynas || biržynas (sn., dž.), u.žuolynas, ža.lynai ‘gélés’; -inė, -inis — daržinė, kapine.s "kapinės", kiaušinis, skaline. "didelė pintinė iš balany’, šaltinis, šimti2 Tokios nuomonės prieita remiantis šio žodžio paplitimu Lietuvoje. LKA, I, 1977, 198 duomenys rodo, kad žodis sūnienė ‘marti’ tevartojamas tik šnektose, kontaktuojančiose su lenkų šnektomis, 109 .ne.s ‘arai’ (vertinys iš r. cork ‘t. p.'); -inykas, -ė — daininykai (nj.), giesminykai “dainininkai ir giedotojai', le.tivini.kas "lietuvis", bi.rtini.ke.; -iokas — ažeriokas, .bernidkas, telidkas, vaikidkas “mažas vaikas' (: kiailla.s vaikidkai), viščiokas "viščiukas'; -Jsté — jaunyste. ‘jaunumas ir jaunimas' (: visa jaunyste. suveidava.), sanyste. "senatvė"; -iškas — mėsiškas "valgis iš mėsos", vyriškas "vyriškis"; -iūominė — karitiomine.; -ėjai (prie išvestinių kamienų) — bulbienėjai "bulvių virkščios", brukmienėjai; -6vés — darféve.s; -sena — gimdysena "gimdymas; paršiavimasis' (plg. la. dzemdėšana ‘gimdymas’); -ulys — ka.sulys, re.buliai "riebalai, taukai’; -umas — baltimas, didumas ‘dauguma’, didimas, gardūmas, ilgūmas "ilgis', karštumi "karštyje’, neti.rimai "mėšlai' (: iš žarnų išmdiga. visūs neti.rimus), ramimas "ramybė' (pre. aera. ramimas), rauda.nūmas ‘raudonis’ (: mergyna.s rauda.nūmas — graži), _sunkiimas “bėda' (: prispdude. sunkūmas), tunkūmas, tvirtūmas ‘storumas’ (: kaip spicka tvirtūma.), vertingūmas ‘verte’ (: kiaūli. svilini, kolai aptaisai lig vertingūma. “kiaulę svilini, kol palieka vertinga oda’), -uolas, -ė — lakštinguola. "lakštingala", vūbuolas "vabalas'; -uénis — skundudnis “skenduolis’. 4. Būdingesnės būdvardžių ir skaitvardžių priesagos Iš mūsų užrašytų būdvardžių (taip pat dalyvių) ir skaitvardžių priesaginių daTiniy minėtini su priesagomis: -étas, -a — ringėta žarna "storoji Zarna’; -ičnis, -é — bulbičniai blynai, rugičniai šiaudai; -inga — paršinga, sajiūga Za.lé "karti, beskonė žolė' (plg. la. sąjš "kartus, beskonis’, sūjums "Bitterkeit"), telinga (taip pat ir prieveiks- ‘miai feisingai ir vargingai); -inis, -ė — aūšriniai vaftai "Aušros Vartai’, bū.lbine. dešra ‘védarai’, bū.rnine. armoška "burninė armonika', burdkinis alūs, dėšrine.s Zdrna.s "storosios, vėdarams krėsti žarnos", galine.s vūga.s, gimtinis krūštas "tėvynė", gimtinis miéstas "gimtasis miestas’, kiaūliniai re.buliai "kiauliniai taukai', krudpinis kurziūkas ‘kraujinés dešros', kukarine. (< kukavinė) pypke. “rudos spalvos "kokoso pypkė', laukiniai a.buoliai, laūkiniai kiaūliai “Sernai’, mésinis kurziūkas ‘skilandis’, miéZinis alūs, mi.ltinis blynas, pirmutini. kaftu., prigimtine. "gimtoji" kalba, vidutiniai "vidiniai, vidaus, pilvo’ taukai; -énas, -a: geltona, raudona; -oOtas, -a: ikapota.s dėšra.s; -uotas, -a: kdlnuota.s viėta.s, kalnuota žėme. || 5. Būdingesnės veiksmažodžių priesagos ir priešdėliai a) Šnektos veiksmažodžių darybos sistema nuo lk. gal kiek labiau skiriasi šiais priesagu dariniais: -alioti — braukalioti “vazinéti’ (plg. la. braiikajdt “hin und her fahren’), -aliuoti — sergaliūoja "sirginėja'; -énti — dzia.vėna "džiovina', ru.gėna ‘raugina’; -ovéti — papja.vėte. (šiėnu.); -inėti — pasibe.ginėja(kiaūla.); -inti — pūtina (vėjas) (plg. la. putinūt ‘stduben, stūhmen'); -uiti (sl.) — brakūja "niekina", budū.ite. (sl.) “statyti’, nakti.ite. (hibr.) ‘nakvoti’, apipe.lii.ite. (sl.) “apipjauti’, targu.ite. (sl) ‘prekiauti’; -uoti — atski.rtiote. "atskirti (paršiukus nuo kiaulés)’, palaiduote. “palaidoti’, klibūote. “kliSenti’, ailitiote. "dėti ką eilémis’, iskalūote. (greta skalduna) "išskalauti". 110 b) Iš šnektai būdingesnių priešdėlių, jų prie šaknies jungimo būdų ir reikšmių api-: apijare.* "aparė"', apidi.rpte. "apdirbti', apijūka. ‘apako’, apije.me. ‘apémé’, apineša "'apneša', apinešta tvOra "aptverta tvora’, apiserga ‘apserga’, apisvilina "apsvilina’, apišūcina “apiplikina’, apivérda "apverda', apivirina "apvirina'; at-: atganiad (piūkiūs metus), neatvaikysi (šūni.) ‘nenuvysi (Suns)’; ata-: atakiips “atkirps’, atakirs ‘atkirs’, atdmenu ‘atmenu’, atapjdute. ‘nupjauti’, ataskriste. “atskristi’, atastévi (sdnde.lia.s) "ilgai stovi, prisistovi (sandéliuose)’, atatraiiks ‘atvilios’, atdveda ‘atveda’, atdverte. ‘atverté’, atdvefiau “atveZiau’: aZ-: aZdugi.s “uZauges’, dZdeda ‘uzdeda’, aZdékte. "uždegti; nudegti (saulés)’, aZeina ‘uZeina’, aZgérte. “uigerti’, aZju.nkte. “uzkinkyti (jautį)', ažma.kėte. ‘uimokéti’ (plg. taip pat ašturėtas "sulaikytas, susilaikes’, astvértas "užtvertas'); ažu-: ažudi.rpte. (peiiciju.) "išsitarnauti (pensija)’, aždūgine. ‘uzgyné, uždraudė", ažulaike.t "užgaišinote, užlaikėte', ažūmuše. 'užmušė', ažupirka. ‘uzpirko’, ažuspi.rta “uZzremta’, ažušūla "užšąla', ažūterše. 'užteršė', ažuvdlgi.te. “uivalgyti’, ažiūverke. "pravirko"; ; da-*: nedaeina galvėn ‘nesuvokia’, dasiklause. ‘besiklausinédamas rado'; nu-: nudrebčna. ka.jėla.m 'nusibaigė', nugaiša.m (pūsi. de.nds) ‘sugaiSome (pusę dienos)', nuspdude. (ši.rdi.) "suspaudė (širdį), nuspėja. (gribas ir dūmai rūksta) "prinoko' (grybas ir dūmai rūksta), nuvėja. (kariūomine.n) "išėjo (kariuominén)’; nuo-: nūomire. ‘numiré’, plg. la. nomira "t. p.’; pa-: padégina. (pirštūs) ‘nudegé (pirstus)’, nepdjaucia (kat vargas) "neatjaučia (kad vargas)’, palikaii (našlė) "likau (našlė)', pdmeciau (rikyte.) "mečiau (rūkyti), pasaiikte. "pavadinti, duoti varda’, patėka. (drausmės) "užteko (drasos) (plg. la. pietika drosmes ‘t. p.'), pdtepiau; pad- (sl., plg. br. natcyksaus "pasukti') ‘pa-’: pdrkiši "pakiši', pddeina (un le.- tuvėm) "panašios (į lietuves)'; pėr-* "per-': pére.ja. (trizdėšimt aštūonius rubliūs) "viršijo, kainavo daugiau kaip (trisdešimt aštuoni rubliai)', pėrkalbi "išverčia žodžiu iš vienos kalbos į kitą', pėrtrauke. (mokslus) "nutraukė (mokslus)', pėrvardina. ‘perkrikstijo, davė kitą pavadinimą, vardą', pėrvede.m "išvertėme"', pérverste. "išversti"; * Priešdėliai api-, ata-, ažų-, kaip pavyzdžiai rodo, skirtingai nuo daugelio kitų rytų aukštaičių šnektų Lietuvoje, čia visų laikų formose gana neįprastai yra išlikę sveiki (: apivirinte., ažudi.rba, atapjove. ir kt.). Toks darybos būdas, kai sveiki šie priešdėliai apibendrintai pridedami prie kiekvienos veiksmažodžio formos, kitur Lietuvoje vartojamose šnektose niekur nepasitaiko. Tačiau tiriamoji šnekta šiuo požiūriu nėra vienintelė. Nemaža šios darybos atvejų pasitaiko XVII a. Rytų Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose — K. Sirvydo raštuose, pvz., apiimti, apimušti, atanešti, ažumigdyti, ažupjudyti ir kt. (daugiau pavyzdžių žr. Morkūnas K., 1980, 113, 117, 122—125), Vadinasi, šis faktas rodo didelį tiriamosios šnektos archaiškumą. Šiam apibendrinimui, be abejo, galėjo turėti reikšmės kirčiuotos veiksmažodžio priešdėlio pozicijos analogija. Taigi pagal ardkerpa (ši pozicija būdinga ir kitoms rytų aukštaičių šnektoms) ir arakirpa., atakifpte., pagal pastaruosius — ir ažudi.rpte., ažudi.rba, aZudi.rba. * Dėl dakilmės plg. Mažiulis V., 1958, 127-133; LKG, 1971, II, 294, * Dėl priešdėlio pertarimo ¥nektoje pérplg. Grinaveckienė E., 1980, 235, 111 la. braukt jūrū, meža, kosmosa). O iliatyvo formos čia, kaip ir Lietuvos rytų aukštaičių šnektų pronominalinio linksniavimo žodžiuose, vartojamos vietoje lokatyvo, pvz., ka:žnafi (sl.) scifiri "kiekviename kampe', taf krašti “tame krašte', fa.- kiai Ori “tokiamė ore’, kataraii nami "kuriame name’, ta.kiari karštumi "tokiame karštyje’, Ze.dnai (sl.) miški ‘kiekviename miškė', gers, kurifi Idista.s kdrpa.s "ežeras, kuriame suleisti karpiai". 9. Pasitaiko, kad vietoj lietuviškų iliatyvo ir lokatyvo formų šnektoje neretai pavartojamos ir grynai latviškos lokatyvo formos, pvži; nūmire. vūkara. "numirė vakare’ (plg. la. nomira vakara), gėrte. triskart dična "gerti triskart dienoje’ (plg. la. dzėrt trisreiz diend), gi.véna Griva "gyvena Gryvoje’ (plg. la. dzivot Griva), važiūoju Méduma "važiuoju Meduman’ (plg. la. braukt Medina laikyte. saiisa véida “laikyti sausai' (plg. la. glabdt sausa“ veida) ir kt. 3. Kai kurie šnektos a kamieno daiktavardžiai vienaskaitos "vardininke kartais lygiagrečiai gali būti ir ia kamieno, pvz.: ūžeras ir ažerys, o reto to kamieno svetimžodžio pézas "griovelis' atskiri linksniai kartais pasitaiko ir su « kamieno galūnėmis, pvz.: su pa.zum ir be pdza. Atskiri priebalsinio kamieno moteriškosios giminės daiktavardžių linksniai paprastai yra perėję į i kamieną, 0 vyriškosios giminės priebalsinio ir i kamieno daiktavardžiai — į. ia kamieną, pvz.: saseriés * sesers’, dukteries ‘dukters’, akmenia. ‘akmens’, duiicia. ‘danties’, dunciais "dantimis". Kai kurie (i)u kamienodaiktavardžių linksniai .dažniausiai yra perėję. i. (i)a kamiena, pvz.. sų.nai "sūnūs',.pe.tai,"pietūs', pe.tais ‘pietumis’, ciikra. ‘cukraus’, bet amžiaus, Žodžiai: musia ‘musé’ ir kuchnid (sl.) "virtuvė" (plg. br., r. kyxua ‘t. p.') šnektoje yra io kamieno; ZodZiy. kragjas į ir es vienaskaitos galininkas turi. galing i PVs i krakilėr rau: Wi. YER: būsh oil alg) Tar | m i "se 3433 SR [VO 51] : Wo Midi pet? DISTR „K Vos On OR ny Bidvardis 3iq) Sls ul on | Arbas tao . i ir tv Od one : tnitieXžsrnots 1 / Ta kamieno: bidvardžiai Kelp: ir gretimose £0 adkStaitignekitose dbietuvojet; daūižiskaitos: vardininke dažniausiai visai dėsningai" turi ww kamieno “būdvardžių galūnę ~izs, pvz.i glrus "geri", kietus "kieti"; mažus "maži? mčlimus/" mėlyni"; nebagétus (s1) “neturtingi® (plg: br. GaraTii ‘turtingas’), netjrus (la,) “riešvarūs" (pig) ta metiri "t." p."), piktus "pikti; aštrūs", raudénus ‘raudoni’, sūnus ‘seni’, teisingus ‘téisingi’. Pastebėta taip pat; kad kai kurie a kamieno 'būdvardžiai savd: kamieno galūnę čia kartais išlaiko, pvž4 saūsi mazėliai; "kaip sveiki; tai ir gerai; plg. taip-pat didėliai šeriai: Retais atvejais (greičiausiai dėl uw ir a kamienų mišimo) » kam. būdvardžių galūnė pasitaiko“ a kam. būdvardžių vas. kilm., "pvz.: sūnaus" *seno" amžiaus (gal čia daiktavardžio galūnės analdgija ?), o atskiri 'w kam. būdvardžiai vienaskaitos formose lygiagrečiai gali turėti (i)a kam. galėnės“ "pvz, betžalapė“ Tieštlpras grybas; Jon Jonas stipra. téva., nors pasakoma ir Sidudas nestiprus. 8 74 Remiantis LKA, II, 1982, 129 kartografuotais duorienimis, vyriškosios giminės būdvardžių daugiskaitos vardininko formos su galūne -ūs (geltdnis, "Faudėnūs) būdingos rytų "aukštaičių $hek- £ plotui, esančiam maždau tarp' Varasiį > Žeimėlio > Širvintė, if senesnių žmonių objet. tėjamos lygiagretiai su "formomis, tūrinčiomis galing +i (geltdni, rauddni). ~~ + vq „2 114 ue 8 Įvardžiuotiniai būdvardžiai (ir skaitvardžiai) šnektoje, kaip ir gretimose aukštaičių šnektose Lietuvoje, turi nekirčiuotą galūnės formantą -asai || -asiai (a ir u kam.), -ysai (ia kam. ir aukštesnysis būdvardžių laipsnis), -oja (o, io kam.), -ėja (ė kam.), pvz.: gyvasiai, pi.rmasiai, sdtasai “sotusis’, dldi.sai, vi.rėsni.sai, jaunčsni.sai, Zalidja, gelta.ndja, baltėja, pirmdja, mažėja, unksti.vėja, didėja. Įvardžiuotinės galūnės išlaikomos paprastai visoje paradigmoje, pvz., unt pirmdsia.s bdl'ka.s; plkta.sia.s notre.s; ja.dieji dufites; di.lgia.se.s ūsne.s; bdlta.sia.s žūses; baltūju. žu.- sii mažai par kū ira, pilkūju. daugiaūs; unksti.vésias bū.lbes pasa.dina.m || Pasitaiko, kad kai kurie įvardžiuotinių formų linksniai yra išlaikę sveikas dvigubas galūnes, pvz., jaundmsia.m iš mi.rtu. pina vainiku. Įvardžiuotinių būdvardžių formų reikšme kartais gali būti pavartojamos ir neįvardžiuotinės, plg., mažėja Ilge. ir didelis Ilgjūs "Smėlynės apyl. ežerai', wiitras kūras "Antrasis pasaulinis karas’; pirmėja Za.lé ir ufitra. Būdvardžiai (paprasti ir jvardZiuotiniai) yra laipsniuojami, pvz., puftni ‘puri’, unksti.v@sne., §ve.sésnis, §ve.sésni.sai, geridusias, sanidusias, gardzidusiasiai. Aukstesnysis būdvardžių laipsnis kartais turi ir aukščiausiojo reikšmę, pvz., dnas vi.résnis (= vyriausias) inžšnierus. Gyvas čia ir trejopas visų aukščiausiasis būdvardžių laipsnis. Pirmasis jų padarytas iš įvardžio pdts, pati ir nelyginamojo įvardžiuotinių būdvardžių laipsnio formos, pvz., pūtes pirmieji grybai; antrasis — iš įvardžio pats, patiir aukštesniojo įvardžiuotinių būdvardžių laipsnio formos, pvz., pats jaunčsni.sai; pats vi.rėsni.sai; trečiasis — sudurtinis, padarytas iš paprastųjų būdvardžių nelyginamojo laipsnio dgs. kilm. formos ir jo aukščiausiojo laipsnio formos, pvz.: sanū sanidusias. Y pač šnektoje gyvi iš aukščiausiojo ir sudurtinio visų aukščiausiojo paprastųjų būdvardžių laipsnio padaryti prieveiksmiai, pvz.: iš sanį sanidusiai teip šaūkia (= vadina); anas sani sanidusiai žina.; būtinidusiai raikia apinių; tévui sanidusiai raikia sustatyte. duūitis. Retais atvejais šnektos aukštesnysis būdvardžių laipsnis yra nelietuviškos darybos, sudarytas aprašomuoju būdu kaip ir gretimose - slavų kalbose, pvz., labiaūs cieni (= vertingesni) kflliai kaip šiaudai. Snektoje taip pat vartojama lyginamoji būdvardžių konstrukcija tipo kū ‘ka’ sanėsnis, tū "tą" gerésnis. Kiekiniai skaitvardžiai dijei, dvijai Snektai yra įprasti, tačiau šalia lygiagrečiai vartojamos jų formos ir be postpozicinio formanto: du broliai, dvi kdrves. Jy kilmininko forma visada yra dvie: ndmas un dvič galų, o vietininkas — dviejuds, dviejos: ūni.s gi.véna dviejuds. Vyriškosios giminės skaitvardžiai 4—9 galininke visada turi galūnę -ius (: kčturius, piūkiūs, šešiūs, septynius, aštūonius, devynius). Skaitvardis dešimt visada turi kirčiuotą galinį skiemenį (: turiū dešimt rūbliu.), o skaitvardžiai 30—90 visada turi po du savarankiškus kirčius abiejuose dūrinio sanduose (: trisdėšimt, kčturiasdčšimt, pinkiasdėšimt, ščšiasdėšimt, septyniasdčšimt, aštūoniasdėšimt, devyniasdėšimt). Šimtas šnektoje kirčiuojamas antrąja kirčiuote (: Siritais mčtu. gi.véna), o tūkstantis yra moteriškosios giminės (: pardde. kčturias tūkstuntis ribliu.). 8* 115 B 1980 r., ¢. 223—239), Tax xax rpaMMATHYCCKHE JiaHHbie TOBODpa, COOPAHHLIC HAMH B JIMAJIEKTOnoruyeckolt aKcnejnmujx 1977 r. H3 YycT CTAPOXKHIOB, B CTATHE NpHBOJIATCA BOCPBLIC, OHH BECHMA BKTYGJIbHbI, BAXHbI H LEHHLI JUIN JIATOBCKON H JIATLIMICKOR JMAJIEKTOJIOTHH. Om JlalOT, Ha Ham B3IMISIJI, NOJIHOC ONpeJICTABJICHMHE O TrpaMMAaTH4eCKONH CHCTEME HOBOTMO JIHTOBCKOTO rOBODpa H I03BOJINIOT YCTAHOBHTH €r0 TO4HOC MECTO CDEJIKH JIDYTHX JIHTOBCKHX rosopos JIxTBbI. B crarse yCTAHABAMBACTCH, YTO IPAMMATHYCCKAN CHCTEMA HCCACAYEMOrO JIRKTOBCKOTO roBOpa sBDJISETCA CTPOHHOM, caMOCTOATENLHOM, NETOBCKOM, OHa mnpeacramnser COGOH rpaMMaTHYECKYIO CHCTEMY JIMTOBCKOrO roBopa BOCTOMHBIX JI3YKOB H ABJIACTCH ETO HATYPANLHLIM NpOJIOJIKEHem Ha TeppuHTOpHu Jlaraum. BynytH H3OJIHMpOBAHHLIM OT JNTOBCKOR AILIKOBOR Cpeasi, TOT roBOp COXPAHMII HEKOTODBIC APXAHYHLIC DJIEMEHKTEI JIHTOBCKON TpaMMATHKH (B YaCTHOCTH, CJIOBO06pa30BaHus), KOTODpbIC OTCYTCTBYIOT B APYIHX COBDpEMEHHLIX JHTOBCKHX rosopax, HO 3aĖOHKCHpoBaHbi! B JINTOBCKHX IIMCbMCHHLIX NaMAaTHHKAX XVII B., KarmcaHHbiX Ha BOCTO4mO2yKNITAŠITCKOM JiMaJIEeKTĖ (B 4aCTHOCTH, B cownnenuax K. Illapasaujniaca). Kpome Toro, B JIaHHOM roBope HMECTCA H HeJILIŠĖ PAI ONCBHANBIX pe4CBLIX WHHOBAUMH, BbiIBAHHLIX BJIMAKHMEM TECHO KOHTAKTHPYIOUIMX S35IKOB H JIMAJIEKTOB, YNMNOTDEOIISEMLIX XHTENAMH ITOro AILIKOBOTO apeana. B CTaTbE Ha KOHKDETHLIX INpHMeDpax NOKAIAHO, KaKkHC HHHOBAILIHH NOABHJIMCb B rOBOPE H3-32 KOHTAKTHDOBAHHA C JIATbILICKHM SILIKOM H KAKHC BO3HHKJIH Kak DpC3YJIbTAaT HEMOCPEACTBCHHLIX KOHTAKTOB C COCCJIHHMH CJIABSHCKHMH — GENOpPYCCKHM, DYyCCKHM, TMOJILCKHM — rOBOpaMH. Benejiarane TOCHBIX SDbIKOBLIX KOHTAKTOB C HHOSDLISHLIMH CHCTCMAME HCEKOTODbIC 3BEHb; TpaMMATH4ECKOJI CHCTEMBI HCCJIEJLYEMOTO TOBODAa NOCTENCHHO 3ACTHBAIOT, HX PAIBHTHE JAMCUIRCTCA H Hapaay C TeM B YnOTpeOJICHHCE BXOAAT DJIEMEHTEI, 3AHMCTBOBAHHEIC H3 KOHTAKTHPYIOIMX SILIKOBBIX CHCTCM. | E. GRINAVECKIENĖ SOME GRAMMAR PECULIARITIES OF DAUGPILIS LITHUANIANS' DIALECT Summary The grammar peculiarities of the isolated Lithuanian dialect, functioning in the Latvian SSR in the environs of Daugpilis, are analysed in the article. It continues the previous one, dealing with the phonetic system of the dialect (see: Iš lietuvių kalbotyros istorijos. — Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1980, t. XX, p. 223-239). The grammar system of the dialect is the continuation of the grammar system of the Dzūkai dialect, functioning in East Lithuania. Being isolated from the dialects of Lithuania and surrounded by other languages — Lettish, Byelorussian, Russian, Polish — the dialect has retained some archaic elements that are no longer existing in the Lithuanian dialects and that are mentioned in some old written works of East Lithuania (e. g. in K. Sirvydas’ „Punktai sakymų“ etc.). The dialect possesses a number of innovations that appeared under the influence of other languages and dialects that are in close contact with the discussed dialect. Its grammar system is Lithuanian, independent and harmonious, but at the same time increases the number of elements borrowed from the languages in contact.