Semantiniai vertiniai ir motyvacijos pamokos

MOKSLO KALBOS KULTŪROS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIV(1985) JONAS KLIMAVIČIUS SEMANTINIAI VERTINIAI IR MOTYVACIJOS PAMOKOS Skolinių ir vertinių griežtas skyrimas remiasi onomasiologiniu požiūriu į leksiką: skolinimosi ir kalkiavimo procesai yra gerokai, o rezultatai visai nepanašūs. Tačiau žiūrint semasiologiškai abiejų reiškinių priežastis ir kilmė yra ta pati: abiejų naujažodžių grupių — skolinių ir vertinių — turinys (paprastai) nėra indigenios kilmės. Svetimkilm(i)ų sememų skolinimasis kartu su jas atitinkančiomis svetimkilmėmis leksemomis vadinamas žodžių, arba leksiniu, skolinimusi, o šio proceso rezultatai — skolintiniais žodžiais, arba leksiniais (žodyno) skoliniais. Bet svetimkilmės sememos gali būti įvardijamos (pervardijamos) ir indigeniomis leksemomis — vertiniais: darybiniais vertiniais (leksiniais, žodyno naujadarais) arba semantiniais (reikšmės) vertiniais (semantiniais, reikšmės naujadarais). Taigi abiejų procesų — 1) skolinta semema—skolinta leksema, 2) skolinta semema→ indigeni leksema — priežastis ir pradžia yra bendra: semantinis (reikšmės) skolinimasis. Pirmąjį procesą pavadintume materialiuoju skolinimusi. Antrasis procesas nėra vienalytis, rezultatai įvairiopi. Todėl bene plačiausiai ir tiksliausiai jį apibūdintų semantinės indukcijos samprata: kitos kalbos semantika indukuoja (sužadina) gimtosios kalbos semantiką — 1) jau esamo atitinkamo žodžio naujos reikšmės atsiradimą (semantinis vertinys) ar 2) naujos svetimkilmės reikšmės įvardijimą naujadaru (darybinis vertinys). Antruoju atveju semantinę indukciją lydi darybinė indukcija. Semantinės indukcijos, induktų terminai įvairių kalbininkų po kiek vartojami senokai, bet retai, menkai eksplikuojant ir specialiai ne keliant terminologijos klausimo, nesirūpinant terminų sistema. Taigi kol jie nėra pasiekę koncepcinio vienareikšmiškumo bei apibrėžtumo, juoba vadovėlinio trivialumo, principas „aš vadinu“, rodos, negalėtų būti laikomas terminologinės drausmės laužymu ar pretenzija atmesti kitokias sampratas. Jis tebūtų arbitralus susitarimas ieškoti reiškiniui adekvatesnio atsakymo, bent ne prastesnis už principą „aš pritariu“, tarsi įpareigojantį duoti privalomą atsakymą pagal nežinia kaip pasirinkto autoriteto (ar autoritetų) įgaliojimą. A. Kaulakienė savo reikalui verčiasi tik siaura induktų, arba reliatyviųjų vertinių, sąvoka, ją įvardija tikrųjų vertinių ir savakilmių naujadarų (leksinių ar semantinių) tarpsluoksnį — ne tiksliais, tikras kalkes, o tam tikrus analogus: semantiniai induktai, jos supratimu, yra tipo tauras „tilto atrama“ (← бык; nors бык: jautis, o tauras: tur) , o darybiniai — tipo tarpmatis 197 (← щуп, pagal bangomatis← волномер modelio analogiją) naujažodžiai (ar naujareikšmės), nors induktais linkusi vadinti ir tokius atvejus, kurie liudytų daug platesnę jų sampratą: galvutė (← головка ir : galva), vinių-traukis (← гвоздодёр ir : гвоздодёр)1. Autorius neturi tikslo skirtingas sampratas, susidariusias įvairiems — platesniems koncepciniams ar siauresniems aprašomiesiems ir klasifikaciniams — tikslams, kritikuoti ir argumentuoti vieną: „Termino reikšmė priklauso nuo bendros koncepcijos, nuo visos sistemos. Keičiantis požiūriui, daugiau ar mažiau keisis ir termino reikšmė“ (J. Girdzijauskas)2. Viena koncepcija ir vienareikšmiai terminai gali įsivyrauti tik tada, kai dalykas visapusiškai ištyrinėtas platesniame reiškinių kontekste, kai susidaro mokykla ar bent grupė. Kol kas „svarbu ne vienareikšmiškai apibrėžti terminą, o patį žmogų skatinti mąstyti“ (J. Girdzijauskas)3. Apskritai straipsnio tikslas — ne teorinės konstrukcijos, nors jų negalima nepaisyti. Bet tenkintis teorija, ypač tokia, kuri tik atranda, aprašo ir klasifikuoja reiškinį, bet nenurodo priežasčių ir nepaaiškina jo vietos, sąryšio su kitais panašiais, ypač terminijos tvarkyboje, kalbos kultūroje, — tai nutraukti teorijos ryšį su gyvąja praktika, vadinasi, kažkiek išduoti ne tik praktiką, bet ir pačią mokslą. Čia renkasi plačiausia semantinės indukcijos samprata, apimanti ne tą likutį, kuris kitiems netelpa į vertinių sąvoką, o visą vertybos procesą, nes pirmiausia norima paisyti ne tiek formaliai truputį skirtingų rezultatų, kiek tos pačios jų priežasties. „<…> dažnai kur kas lengviau atrasti tiesą, negu nustatyti jai priklausomą vietą“ (F. de Sosūras)4. Panašumų ir skirtumų būdu ieškomi semantinės indukcijos vietos, pirmiausia, kaip jau buvo sakyta, ją dėtume greta skolinimosi. Materialusis skolinimasis yra paprastesnis, aiškesnis, sunkumų (žinoma, anaiptol ne menkų!) kelia tik skolinių (paprastai senųjų) atskyrimas nuo giminiškų kalbų žodyno bendrybių — vienakilmių žodžių (kognatų). Vertiniai — tam tikri nematerialieji skoliniai, semantinė indukcija — tai vidinės formos, modelių, kategorijų poveikis. Greta skolinimosi ir indukcijos dar egzistuoja interferencija — tam tikras materialusis ir nematerialusis vienos kalbos poveikis kitai. Semasiologinis požiūris į vertinius ir skolinius, jų siejimas, beje, būdingesnis ne specialiajai leksikologijai, o bendrajai (ir bendrajai kalbotyrai), nėra kokia naujovė jau net lietuvių kalbotyroje. Beveik prieš pusšimtį metų straipsnyje „Vertiniai ir reikšminiai skoliniai“ P. Skardžius rašė: „Tačiau svetimybės svetimybėms nelygios: vienų iš jų yra drauge paskolinta kalbinė forma ir turinys, o kitų tik turinys. Pirmosios paprastai yra vadinamos 1 Каулекене А. Ю. Кальки в современной литовской технической терминологии: Автореф. дисс. ... канд. филол. наук.— Вильнюс, 1983, с. 7—8. 2 Literatūros tyrinėjimų pamatas.— Pergalė, 1983, Nr. 7, p. 162. 3 Ten pat, p. 163. 4 Mintis ir ženklas.— V., 1983, p. 130 (vertimas B. Savukyno). 198 skoliniais, o antrosios — verstiniais skoliniais5. Kalbėdamas apie verstinius skolinius, jis pažymi, kad ne visi jie vienodai verčiami, pavyzdžiui, gr. diametros — ne *skersmatis ar *kiaurmatis, o skersmuo. „Šitos rūšies vertiniai iš tikrųjų yra ne verstiniai skoliniai, bet tiesiog savotiški pakaitai arba reikšminiai vertiniai. Pvz., aumuo, gaminys, imlus, įstaiga, nesąmonė ir kt., yra ne verste versti iš intelektas (<…>), produktas, receptyvus, sugestija, absurdas, bet paimti iš gyvosios kalbos arba specialiam reikalui tos kalbos pavyzdžiais naujai sudaryti6. Beje, gana adekvačiai aprašydamas reiškinį, P. Skardžius neišvengė terminų nevienodumo — reikšminiai skoliniai (antraštėje) ir reikšminiai vertiniai (tekste). Tik ar šitai tikras trūkumas, jei dviem skirtingais terminais reiškiami du požiūriai į tą patį reiškinį, bet kitu aspektu: įvardijame juk sąvoką, o ne daiktą — dvi vieno daikto sąvokos, taigi ir terminai du. Vertiniai — slaptieji skoliniai (R. Budagovas). Todėl reikia sutikti tiek su nuomone, kad prasta, nepriimtina literatūrinė kalba, užteršta elementais, kurių svetimumą visi lengvai mato (štai kodėl iš dviejų skolinių pati kalba renkasi slaptą, nematomą, pavyzdžiui, šuogūną, o ne cibulį, trešnę, o ne čerešnę, triušį, o ne kraliką, spintą, o ne šėpą, kėtu, o ne špižių ir pan.), tiek su pažiūra, kad raid iški — darybiškai ydingi, reikšmiškai netikę — vertiniai, kuriuose kyšo svetimos kalbos modeliai, yra ne mažesnė svetimybė negu materialieji skoliniai. Taigi būtų galima manyti, jog, jei vertiniai yra slaptieji skoliniai, tobulesni, priimtinesni yra tie, kurie slaptesni. Bet vien tokio formalaus požiūrio į slaptumą neužtenka. Formaliai slapčiausi yra semantiniai vertiniai, nes tai nėra net jokie materialūs naujadarai (kokie yra darybiniai vertiniai). Šaltinio motyvacijos (vidinės formos) supratimas vertyboje yra labai svarbus, o semantinėje tiesiog lemiingas. Jos nesupratimas, nepaisymas kaip vidinė korozija pažeidžia gimtosios kalbos semantiką, iškreipia reikšmės naujadaro prasmę. Raid iškas semantinis vertinys — tai pats slapčiausias (bet jau neigiama šio žodžio prasme) skolinys, nes jo slaptumas kalbos vartotojų nematomas (kalbos kontaktų situacijoje): jis yra ne kalbos kūne, ne jos drabužyje, o dvasioje. Todėl vertinių tvarkyboje reikia žiūrėti ne tik šaltinio reikšmės, bet ir motyvacijos, netgi pasekti buvusią, bet jau išblėsusią ar visai išnykusią motyvaciją. Tik taip galima nustatyti jos adekvatumą ar neadekvatumą vertinio motyvacijai, rasti — antruoju atveju — analogų tarp gimtosios kalbos motyvacijos modelių (ar tendencijų). Šitiek teorinių samprotavimų turbūt būtina ir užteks smulkiai vieno semantinės indukcijos lauko peržvalgai atlikti ir suprasti. Ne visos to lauko vietos vienodai apimtos indukcijos. Bet reikalinga kaip tik sisteminė analizė: semantinė indukcija paprastai vyksta ne pavieniui, o grupiškai; nors 5 Gimtoji kalba, 1938, p. 145. 6 Ten pat, p. 147. Apie terminų skolinys, vertinys, induktas santykį dar žr. K. Kaulakienė A. Semantiniai vertiniai lietuvių politechnikos terminijoje.— Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija, 1981, t. 4 (77), p. 99. 199 grupės viduje dažnai būna ir atskirų kiek skirtingų krypsnių, pakraipų, taigi ir nepanašių rezultatų, bet visos grupės indukcijos procesas turi bendrą kursą — iš vienos kalbos modelio į kitos kalbos modelį. Rodos, akivaizdu, kad rus. завод lietuviškai yra gamykla. Tačiau ir aklas mato, kad птичий завод negali būti paukščių gamykla. Iš esmės nieko nekeičia ir tai, jog nežinia kodėl įsigalėjusi птицефабрика (nors greta yra конный завод!) perša paukščių fabriką: tik paviršutiniškai galvojant galima tarti, kad, jeigu fabrikas yra gamyklos sinonimas, bet pirmasis, priešingai antrajam, nemotyvuotas, tai paukščių fabrikas ausies nerež̌iąs. Fabrikas tikrai nemotyvuotas, bet junginys paukščių fabrikas taip „motyvuotas“, kaip paukščio (glūbės, gerklės) pienas… Semantinė rus. завод motyvacija yra visai kitokia negu liet. gamykla (: gaminti). Завод yra iš завести — 3. įsitaisyti, įsteigti [plg. įstaiga,— J. K.], įsiveisti, prasiman(y)ti [plg. pramonė (atitinkamai rus. промышленность ir промысел „verslas; verslovė“.— J. K.) — kaip įmonė: į(si)manyti]: завести хозяйство — įkurti, įsteigti ūkį, завести сад — įsiveisti sodą, завести пчёл — įsiveisti, prasiman(y)ti bičių BŽ I, plg. обзавести pш.— apg“ 200 vininkystė „žuvų ūkis, jų auginimas“ DŽ₂ — 1. рыболовство, 2. рыбоводство, 3. рыбопромышленность, рыбный промысел LŽ (žuvivaisa — „žuvų veisimas, žuvininkystė“ DŽ₂). Šitie dėmenys gali būti ne tik prie gyvūnų, bet ir prie augalų, ir jų augimo ar auginimo vietos pavadinimų: растениеводство — augalininkystė ir лесоводство — miškininkystė bei полеводство — laukininkystė. Kai augalo (ar jų grupės) ir jo augavietės pavadinimai yra tos pačios šaknies, pavyzdžiui, daržovė ir daržas, skiriasi ir jų vediniai: daržovininkas „daržovių augintojas ar pardavėjas“ DŽ₂ — овощевод LŽ, daržovininkystė 1. „daržovių ūkis, verslas“, 2. „mokslas apie daržovių auginimą“ DŽ₂ — овощеводство LŽ ir daržininkas 1. „kas daržą prižiūri ar verčiasi daržovių auginimu“ DŽ₂ — огородник LŽ, daržininkystė „daržininko užsiėmimas ar daržininkavimo mokslas“ DŽ₂ — огородничество LŽ. Tačiau šis pavadinimų skyrimas yra sunkokas, kartais čia išsiverčiama polisēmija: овощевод — daržininkas, daržovininkas, овощеводство — daržininkystė, daržovininkystė. Rusų kalboje mažiau (tikrinta pagal ОС) negu lietuvių -ininkas, -ininkystė darinių su -вод, -водство iš gyvūnų produkcijos ar augalų dalių pavadinimų, pvz.: плодовод СРЯ, СССРЛЯ IX — vaisininkas „vaisių augintojas ar pardavėjas“ DŽ₂, плодоводство СРЯ, СССРЛЯ IX — vaisininkystė „vaisių auginimas; jų ūkis“ DŽ₂, семеноводство СРЯ, СССРЛЯ XIII — sėklininkystė „sėklinių augalų auginimo ir sėklų gavimo žemės ūkio šaka“ DŽ₂ (sėklininkas — „sėklų augintojas; selekcininkas“ DŽ₂). Lietuvių kalboje šį dalyką, kurį maždaug galima apibūdinti kaip „verslą“ (ne „amatą“, o apskritai „užsiėmimo, darbo“ reikšme), įprasčiau reikšti mums būdingesniu sintētiniu žirgininkystės, paukštininkystės tipo modeliu: pienininkystė „pieno ūkis; pieno perdirbimo mokslas“ DŽ₂ — молочное хозяйство ВZ I, молочное дело LŽ (Nainys J. Pienininkystė ir pieno higiena, 1950 — Молочное дело и гигиена молока), grūdininkystė „grūdų auginimas, grūdų ūkis“ DŽ₂, kiaušininkystė „kiaušinių ūkis“ LKŽ V (rš). Nesvarbu, kad greta šių sintetinių pavadinimų vartojami ir analitiniai (pieno ūkis, pieno bei mėsos galvijininkystė Šv 1976 18 25, pieninė ir mėsinė gyvulininkystė T 1975 291 6, mėsinė ir pieninė galvijininkystė LTE III, plg. dar mėsinė paukštininkystė T 1974 23 3, o kiti sintetiniai formų nė neturi (bekoninė kiaulininkystė T 1975 291 6, Šv 1976 18 25, Šv 1976 20 9, kailinių avių auginimas ŽŪZ, vilninių avių auginimas ŽŪZ, plonavilnių avių auginimas ŽŪZ, net plonavilnė avininkystė T 1977 221 4), kad panašūs žodžiai be „auginimo, gavimo verslo“ dažnai turi „pramonės ar prekybos verslo“ ir dar kitokių reikšmių (pienininkas „pieno perdirbimo specialistas; pieno priėmėjas pieninėje ar pardavėjas“ LKŽ I 407, mėsininkas „kas dirba mėsos pramonėje ar prekyboje“ DŽ₂, 1. „kas verčiasi mėsa, ją prekiauja“ Ilprk. „plėšrūnas“, 2. „kas mėgsta mėsą“ (SD 75 taip pat „mėsos parduotuvė, mėsinė“) LKŽ VIII, kailininkystė „kailių dirbimo pramonė“ DŽ₂, LKŽ V), kad serija ne visa realizuota (nėra žodžių 201 *vilnininkystė, *pūkininkystė, *šerininkystė ar *mėšlininkystė, o plunksnininkas tėra 1. „kas verčiasi plunksnų prekyba“, 2. „rašėiva“||„raštininkas“ LKŽ X). Svarbu, kad tai būdingas modelis. Juo vykusiai pasinaudojo jau pirmojo lietuvių kalbos žodyno autorius K. Sirvydas: SD¹¹²¹ lenk. piekarz, lot. pistor — duonininkas, SD247 lenk. piekarz, lot. pistor, pinsor — duonininkas, lenk. piekarstwo, lot. furnaria, panificium — duonininkystė „duonos kepimas (verslas)“ LKŽ II. Kad šitai bent kiek simptomiška, o ne sporadiška, bene rodo ir tai, jog duonininkas 2. „duonos kepėjas“ LKŽ II vartojamas dar dviejų senosios raštijos autorių — J. Bretkūno ir S. Vaišnoro, taigi ir iš kito arealo, be to, tekstuose: Ir duoninįks (kepėjas, pyragininkys) nusidėjo prieš poną BB1Moz40, 1. Jie stukelį duonos, nuog duonininkų keptają. <...> laiko MTP 29. Senas modelis gyvas: dėsningai greta pienininkystės atsiranda mėsininkystė: mėsininkystės ir pienininkystės kompleksai T 1976 283 2; buvusios mėsininkystės reikšmės — 1. LTIII272 (Bs) „mėsininkavimas“, 2. KI444, prš „skerdykla“ — tam visai netrukdo. Rusų kalboje vietoj -водство čia gana įprastas хозяйство: зерновое хозяйство — grūdų ūkis BZ I, ZŪŽ, EkŽ, молочное хозяйство — pieno ūkis BZ I, ZŪŽ, EkŽ, мясное хозяйство — mėsos ūkis EkŽ. Prie ūkio reikšmės reikia čia ilgiau sustoti. Dvikalbiai žodynai — ir bendrieji (BZ II, LŽ), ir terminų (ZŪŽ, EkŽ, PolŽ) reikšmių neduoda: хозяйство — ūkis. DZ₂ skiria 5 ūkio reikšmes: 1. „žemdirbystės vienetas, dirbamos žemės plotas su jo priklausiniais“: kolektyvinis ūkis (kolūkis), 2. „visuomeninė gamybos forma, visuomeninės formacijos gamybinių santykių visuma“: socialistinis ūkis (ССРЛЯ XVII prie šios reikšmės skiria ir коллективное хозяйство, bet tai yra „kolektyvinis ūkininkavimas“, o ne „kolūkis“), 3. „gamyba, ekonomika“: liaudies ūkis, žemės ūkis, 4. „įrengimai, inventorius, pastatai ir kiti reikmenys“: fabriko ūkis, ligoninės ūkis, 5. „ruošos, apyvokos darbai“: namų ūkis. СРЯ žodžio хозяйство reikšmes skiria beveik visai taip pat, tik kiek kita eile (хозяйство 5.— ūkis 1.), yra dar ir VI reikšmė. Bet visą aibę junginių sudėlioti pagal tas 5 reikšmes nėra lengva. II ir V šiuokart mums nerūpi. IV reikia pažymėti tik plėtojimą, junginių gausėjimą — vagonų, garažų ūkis PolŽ, uosto, sandėlinis (sandėlių), butų ūkis EkŽ, net finansų ūkis EkŽ, įrankių ūkis EkŽ, elektrinės mazuto ūkis T 1983 254 2, pirčių ūkis Bt 1983 7 17, antenų ūkis KV 1981 27 6 — ir paliesti su IV susijusios III reikšmės rūšinių pavadinimų skyrimą: ne visada čia gali padėti ir ССРЛЯ XVII, pateikiantis smulkių 5 reikšmių ir daugybės poreikšmių skirstymą su gausia junginių iliustracija. Antai prie IV reikšmės priskiriama путевое хозяйство (: kelių ūkis EkŽ) ir хозяйство города, o prie III (ССРЛЯ XVII numeracija 1. «<...>» ||«отрасль производства экономики») — коммунальное хозяйство ir городское хозяйство, taip pat водное, топливное хозяйство. Bet daugiausia keblumų daro rūšinių pavadinimų priskyrimas prie ūkio I (ССРЛЯ XVII хозяйство 3.) ir III (ССРЛЯ XVII хозяйство 1.) reikšmių. Pavyzdžiui, зерновое хозяйство yra prie abiejų — ir prie «отрасль сельскохозяйственного производст- 202 ва», ir prie «производственная (обычно сельскохозяйственная) единица с орудиями и средствами производства». Lietuviškai reikšme « отрасль» СССРЯ XVII — „gamyba, ekonomika“ D₂₂ būtų grūdų ūkis, tai yra grūdininkystė, reikšme «производственная единица» СССРЯ XVII — „žemdirbystės vienetas“ D₂₂ — grūdininkystės ūkis. Tačiau ŽŪŽ ir EkŽ зерновое хозяйство — tik grūdų ūkis. Gal specialių, atskirų grūdininkystės ūkių nė nėra? Bet gal tik nepajėgta to skirtumo padaryti? Pažvelkime į kitus junginius: лесное хозяйство — miškų ūkis ŽŪŽ, EkŽ, рыбное хозяйство — žuvų ūkis ŽŪŽ, EkŽ, пушное хозяйство — kailinių žvėrelių ūkis ŽŪŽ, животноводческое ir скотоводческое хозяйство — gyvulių ūkis ŽŪŽ, EkŽ, овцеводческое хозяйство — avių ūkis ŽŪŽ, пчеловодное хозяйство — bičių ūkis ŽŪŽ, садоводческое хозяйство — sodų ūkis ŽŪŽ, tik огородовоощное хозяйство — daržininkystės ūkis EkŽ, племенное хозяйство — veislininkystės ūkis ŽŪŽ. Išeitų, kad pirmieji yra šakos, antrieji — vienetų pavadinimai. Bet ar tikrai? Vartosenoje yra ir miškininkystės ūkis T 1974 155 4, žvėrininkystės ūkis T 1974 155 4, ožkininkystės tarybinis ūkis P 1974 3 102, ir žvėrių ūkis T 1981 77 1, gėlių ūkiai KB 1976 4 44, vais­tažolių ūkis T 1974 186 4, arbatós tarybinis ūkis S 1974 101 3, upėtakių ūkis MG 1975 8 11, ir abejaip — Aukštadvario žuvininkystės ūkis ir Aukštadvario žuvų ūkis M ir G 1976 9 20, taip pat bitininkystės fermos MG 1975 9 15, žuvininkystės kompleksas MG 1976 8 30 ir „žuvų „fermos“ T 1981 163 2, pienininkystės kompleksas LTE IV 120, mėsininkystės ir pienininkystės kompleksai T 1976 283 2 ir pieno kompleksas T 1978 245 2, mėsos-pieno kompleksas T 1978 164 1, tarpuūkiniai gyvulininkystės ir paukštininkystės kompleksai T 1977 28 2, gyvulininkystės kompleksas T 1974 274 2 ir penimų galvijų kompleksas T 1974 274 2, melžiamų karvių kompleksas T 1974 274 2, veis­linių telyčių kompleksas T 1974 274 2, galvijų prieauglio penėjimo kompleksas LTE III 596, kiaulininkystės kompleksas T 1974 274 2 ir Širvintų tarpūk­inis kiaulių kompleksas T 1978 115 4. Palikus nuošalyje retus, nesusitupėjusius junginius, pvz.: jūrų ūkis MG 1975 3 25, žuvų artelė P 1975 7 144, žuvų kombinatas Šv 1974 17 12, grybų fermos MG 1977 10 19, rūpužių fermos M ir G 1977 2 45, grybų auginimo kompleksas T 1983 31 1 ir pan., reikėtų dar pakalbėti ir apie veis­linius bei veislininkystės ūkius. D₂₂ junginį veislininkystės ūkis pateikia prie reikšmės 3. „gamyba, ekonomika“. Semantiškai tai teisinga, bet praktiškai „ūkio šakos“ reikšme įprasta tiesiog veislininkystė: Veislininkystė — tai veislės (bandos) pagerinimo priemonių kompleksas Galv 145. „Ūkinio vieneto“ reikšme vartojami du pavadinimai: veislininkystės ūkiai bei veislinės fermos Šv 1975 21 6, veislininkystės ūkiai, veislinės fermos Šv 1977 2 5. Jau jų vartojimas greta verčia manyti, kad šie vienetai panašūs, tik nežinia, kaip skiriasi — kiekybiškai ar kokybiškai. Štai ką sako specialistai: Galvijų veislininkystės ūkių ir veislinių fermų uždavinys — auginti bei tobulinti atitinkamos veislės galvijus ir platinti aukštos veislinės vertės gyvulius Galv 148. Jų skirtumas yra kiekybinis: Galvijų veislininkystės ūkiai ir 203 ūkiai, turintys veislines fermas Galv 149. Todėl teisingai samprotauja S. Keinys: „Veislininkystės ferma rodo, kad toje fermoje yra veislei auginami gyvuliai ar paukščiai ir gal gerinamos jų veislės. Tad šia reikšme veislininkystės fermos negali pakeisti veislinė ferma, taip pat, kaip ir vartojamu pavadinimu bitininkystės, sodininkystės ūkis nebūtų galima pakeisti bičių ar sodų ūkiu. Beje, veislininkystės fermos ar ūkio vietoje, žinoma, labai gerai galėtų tikti ir žodynuose fiksuojamas žodis veislynas“ 7. Panašiai kaip su хозяйство yra ir su rus. дело (: делать) — 6. psn. įmonė, firma; verslovė, verslamonė, biznis [LZ biznis — (коммерческое) дело], komercija, prekybinis reikalas BŽ I [laikraštiniai vertalai ya Beiruto d a-l y k i n i s (=verslinis) aktyvumas ir d a l y k i n i s (=verslo, verslininkų) pasaulis VN 1983 275 7], siauriau — specialybė, sritis PolŽ, 4. specialybė, amatas, profesija LmŽ I rūšinių pavadinimų lietuviškaisiais atitikmenimis: pienininkystė — молочное дело LŽ, veislininkystė — племенное дело, животноводство LŽ, инструментальное дело — įrankininkystė, красильное дело — dažininkystė, литейное дело — liejininkystė, мельничное (мукомольное) дело — malūnininkystė, торфяное дело — durpininkystė PolŽ; panašiai ir кузнечное дело — kalvystė, слесарное дело — šaltkalvystė, плотничное дело — dailidžių darbai, dailidystė PolŽ; пожарное дело — ugniagesyba, строительное дело — statyba PolŽ, монетное дело — monetų kal yba EkŽ, горное дело — kalnakasyba, военное дело — karo reikalai, karyba BŽ I; ткацкое дело — audimas, токарное дело — tekinimas PolŽ. Taigi, rodos, gana drąsiai galėtume čia konstatuoti pirmąją dalinę išvadą: iš dviejų kalbų atitinkamų modelių — liet. -(inin k)ystė/-yba/-imas||ūkis: rus. хозяйство/дело||-водство — lietuvių kalbai daug būdingesni sintetiniai modelio elementai — (inin k)ystė/-yba/-imas, rusų kalbai gana būdingi ir analitiniai — хозяйство/дело. Dabar vėl grįžkime prie rus. завод. Завод (: завести) turi darybos variantą заведение — 2. psn. «торговое предприятие, трактир и т. п.» (ir увеселительное заведение), 4. psn. «отдельная часть, отрасль большого хозяйства» CCPЛЯ IV, 2. psn. įmonė (: rus. предприятие, latv. uzņēmums. — J. K.), verslovė BŽ I, plg. verslamonė — psn. предприятие, промышленное заведение LŽ. Dabar заведение ya 1. «учреждение, по преимуществу учебное и воспитательное» CCPЛЯ IV, 1. įstaiga (учебное заведение — mokymo įstaiga, mokykla) BŽ I. Čia dar primintina ir 7. Keinys S. Veislinė ferma ar veislininkystės ferma? — Kalbos kultūra, 1979, sąs. 37, p. 44—45. Rengiant žemės ūkio enciklopediją ir terminų žodyną, šie pavadinimai, taip pat valstybinių veislininkystės stočių Galv 147 vėl svarstomi (žr.: Kuosa J., Gaivenis K. Veislininkystės ūkis, o gal veislynas. — Žemės ūkis, 1983, Nr. 12, p. 27. Tada bus proga rasti šiame būryje vietą, patikslinti reikšmę ir formą panašių pavadinimų: Rudaminos veislinis reprodukcinis paukštynas ŽŪ 1976 11 13, Zaporozės veislinės paukštininkystės tarybinis ūkis-reproduktorius T 1977 261 3, tarpūklinis reprodukcinis blokas T 1976 283 2, viena selekcijos ir kelios stambesnės veislininkystės ir reprodukcijos ančių fermos M ir G 1981 6 18, Vilniaus tarprajoninė veislininkystės įmonė TAS. 204 обзаведение 2. šnek. «то, чем обзаводятся; вещи, необходимые для жизни, хозяйства, промысла и т. п.» СССРЯ VIII, 2. šnek. „įrengimas, manta, apstatymas, daiktai, įrengimai“ BŽ II. Taigi pirminė, bendresnė rus. завод reikšmė daug platesnė nei gamyklos „gamybos įmonės“, ji artimesnė rus. предприятие 1. įmonė; verslovė BŽ II reikšmei. Įmonė gamyklos ir fabriko atžvilgiu yra ne sinonimas, o hiperonimas, gamykla ir fabrikas įmonės atžvilgiu — hiponimai. Kiek kitaip rusų kalboje: завод ir фабрика yra hiponimai предприятие atžvilgiu, bet kartu завод pirmine reikšme yra предприятие sinonimas. Todėl gamykla yra завод, bet завод — ne tik gamykla, bet ir įmonė, o daugeliu atvejų — nei gamykla, nei įmonė, bet dar kitaip. Конский завод žirgynų išverstas dar 1926 m. „Veterinarijos zootechnijoje“, tuoj pat — 1929 m.— žirgynas pateko į A. Šolco ir J. Talmanto „Vokiškai lietuvišką žodyną“ kaip vok. Gestüt atitikmuo (duomenys iš LKŽ K). Žirgynas yra DZ₂ — „žirgų auginimo ūkis“, DZ₁ — „vieta, kur žirgai laikomi, žirgų ūkis“, jis pateikiamas dvikalbiuose bendruosiuose ir terminų žodynuose: žirgynas — конный завод; коннозаводство, коннозаводское хозяйство LZ, конный завод — žirgynas BŽ I, конный завод ir коневодческое хозяйство — žirgynas ŽUŽ, коннозаводское хозяйство — žirgynas EkZ, завод рысистых лошадей — ristūnų žirgynas EkZ. Paukštyno, jo prigydymo rus. птицефабрика reikšme istorija ilga ir keista. LKŽ IX rodo jį esant gerokai senesnį už птицефабрика. „Paukščių zoologijos sodo“ reikšme paukštynas pavartotas jau 1906 m. S. Mečiaus „Trumpame žemės aprašyme“, iš rusų kalbos verčiame J. T. (=J. Tūbelio) ir R. J. (=Rygiškių Jono): Jie tikėjos parduosią ereliukus kokiam paukštynui ar žvėrynui (V., p. 42); jis sukurtas greičiausiai J. Jablonskio⁸. Maždaug tokio pat amžiaus ir žvėrynas: greta liaudies kalbos žvėrinčiaus ir ~ 1875 m. A. Juškos latvių—lietuvių—lenkų kalbų žodyno hibrido žvėrinyčia (zveriu-darz, zwierzęniec), žvėrynas vartojamas bene nuo 1912 m.: LL zwier-zyńiec — žvėrynas ir Seinuose išleistoje knygoje — Zoologija skiriama sodiečiams, parašė J. Gerutis pagal Bremą: pateko gyvą į Londono žvėryną (t. 1, p. 68). Reikšmė 1. „naminių paukščių laikymo vieta; paukščių ferma“ LKŽ IX paukštynas vartotas jau J. Balčikonio verstose H. K. Anderseno pasakose. LKŽ IX pavyzdžiai imti greičiausiai iš 1923 m. leidimo, čia pateikiu 1966 m. leidimo sakinius: Paukštyne gyveno nemažas būrys vištų; jų tarpe buvo didelis gaidys, jis labai ir iš didžio ėjo 67. Kuar! kuar! sekite paskui mane, vaikučiai, aš jums parodysiu platųjį pasaulį, nuvesiu jus į paukštyną 222. LKŽ IX šia reikšme pateikia dar vieną sakinį: Paukštynus bei meldynus (=medelunus LKŽ K) tveria vielų tvora. Jis yra iš savaitraščio „Žemaičių prietelius“ (Telšiai, 1939, Nr. 15, p. 6). LKŽ K dar yra: paukštynas susidėjo iš gerų veislių vištų (Jaunasis ūkininkas, 1937, Nr. 21). Ūkininkas 8 Jablonskio raštai.— K., 1933, t. 2, p. 144. 205 <…> turėjo didelį paukštyną (Ūkininko patarėjas, 1938, Nr. 10). Čia jau ne pasakos, ne vertėjo žodis, ne okazionalizmas, o tikras, oficialus pavadinimas. Žemės ūkio mokslų kandidatas B. Valenta straipsnyje „Antininkystė Lietuvoje“ informuoja: 1922 m. prie Žemės ūkio rūmų buvo įsteigta Lietuvos naminių paukščių ir smulkių gyvulių auginimo draugija M ir G 1981 6 17. 1927 m. Žemės ūkio rūmai pradėjo registruoti veislinius paukštynus <…>. 1930—1931 m. buvo registruojami tik tie paukštynai, kuriuose buvo laikoma ne daugiau kaip dviejų veislių ir ne mažiau kaip po 10 kiekvienos veislės paukščių ten pat. 1927 m. <…> registruotų paukštynų savininkams teikė pašalpas <…>. 1932 m. tos pašalpos buvo panaikintos ir paukštynai neberegistruojami ten pat. Bet žodis, kaip matėme, buvo vartojamas ir po to, net 1939 m., nes darbas nenutrūko: Nuo 1934 pradėta organizuoti veislinių paukščių ūkius; <…> MLTE II 796. 1934 įkurta Panevėžio viščiukų perinimo stotis LTE VIII 514. Taigi tie paukštynai buvo ne dabartinio masto, bet žodis paukštynas jau turėjo pavadinimo statusą. Ir pokario metais, iki dabartinių paukštynų atsiradimo žodis paukštynas periodikoje ir kitur buvo neretas, tik jo reikšmė — „paukštininkystės ūkis“, „paukštininkystės ferma“ ar „paukštidė“ — sunkiai nustatoma. LKŽ IX iš LKŽ K turimų pavyzdžių skiria reikšmę „paukštidė“: Pastatytos (= Pasta- tys LKŽ K) dvi kolektyvinio ūkio karvidės, <…>, du paukštynus ir kt. (Valstiečių laikraštis, 1946, Nr. 28). LKŽ K pavyzdžių yra daugiau: Paukštynams kolektyviniuose ūkiuose įsteigti yra palankios sąlygos (Panevėžio tiesa, 1949, Nr. 54). Šiuo metu turime dar mažą mechanizuotų paukštidžių. Tatai yra didelis priekaištas projektuotojams, Mechanizavimo ir elektrifikavimo instituto darbuotojams, kurie paukštynų mechanizavimu labai mažai rūpinasi (Tiesa, 1963, Nr. 258). Paukštynuose veisiasi gana daug įvairių erkių: <…> (Danilevičius E., Šarkūnas V., Vinkevičius M. Veterinarinė parazitologija.— V., 1966, p. 180). Kaip птицедвор atitikmuo paukštynas pateiktas PolŽ (1959 m.), BŽ I, II (1967 m.). Tarybų Sąjungoje šiuolaikinės pramoninės paukštininkystės įmonės — rus. птицефабрика БСЭ₃ XXI — atsirado 1930—1932 m. Lietuvoje pirmoji tokia įmonė buvo Vievio, produkciją ėmė duoti 1967 m. (LTE VIII). Tačiau pavadinimo tradicijos nebuvo pakankamai paisoma. MLTE II (1968 m.) vykusiai pasinaudota žodžiu paukštynas: Pramoninei paukštininkystei vadovauja Žemės ūkio ministerijos Paukštininkystės trestas (įst. 1966), kuriam priklauso 25 (iš 33) specializuoti paukštininkystės tarybiniai ūkiai ir 2 dideli paukštynai (1967). Tačiau veikė ne tik gimtosios kalbos tradicija (ar bent modelis), bet ir rus. птицефабрика indukcija — daug kur mirgėjo paukščių fabrikas. Kalbininkai buvo operatyvūs — 1970 m. A. Vidugiris rašė: „Pavadinimas paukščių fabrikas atsirado nekūrybiškai verčiant rusų kalbos žodį завод, kurio reikšmė daug platesnė negu fabrikas,— jis gali reikšti įmonę, kurioje ne tik kas nors mechaniškai gaminama, bet ir veisiama, auginama. Vietoje paukščių fabrikas reikėtų sakyti ir rašyti paukš- 206 tynas, plg.: daigynas, uistynas, žirgynas” ⁹. ZŪŽ (1971 m.) žodžio птице-фабрика dar nėra, tik птичник — 1. paukštidė, paukštynas. DZ₁ (1954 m.) paukštynas tėra „vieta, kur paukščiai laikomi“: kolūkio paukštynas, DZ₂ (1972 m.)— 1. „naminių paukščių laikymo vieta; jų ferma“: kolūkio paukštynas, 2. „įmonė, auginanti, veisianti naminius paukščius mėsai ir kiaušiniams ir gaminanti paukštienos produktus“: Valstybiniame paukštyne gaunama keletas milijonų kiaušinių per metus. LŽ paukštynas — птицедвор; птицефабрика. Gaila, kad LKŽ IX (1973 m.), kaip ir ZŪŽ, šios paukštyno reikšmės nesuskubo pateikti. Vartosenoje, ypač laikraštinėje, paukštynas, kiek žinoma, kalbininkų ir redaktorių nelengvai įpilietintas — įveikiant laikraštininkų, tam tikrų ver-tėjų inerciją, kalbinės kompetencijos stoką. Ir dabar paukščių fabrikas kaip tas velniukas — išvytas per duris, lenda per aukštinį. Nepavyko semantinė indukcija, vyksta ir nesiliauja interferencija. Štai TAS iškraipomas oficialus pavadinimas ir rašoma Vilniaus paukščių fabrikas 95. Matyt, versta iš rusų kalbos (nors gerai lietuviškai pateiktas Vilniaus valstybinis žirgynas 265). Spaudoje nereta rasti kokį Kaišiadorių paukščių fabriką Šv 1977 22 2. Nuolatinėje televizijos laidoje „Kur dirba mūsų tėveliai“ skelbiama vaikeliams „Ekskursija į Vilniaus paukščių fabriką“ KV 1983 41 9. Prie paukštyno sunkiai pripranta ne specialistai, bet šiaip kultūr ingi ir, rodos, kalbai nesvetimi žmonės, pavyzdžiui, literatai: paukščių fabrikas L ir M 1974 41 2, P 1981 1 101, KV 1983 43 3. Niekuo ne geresnis paukštininkystės fabrikas T 1974 23 3. Šitoks pašėlęs fabrik inimas eina ir iš bendro netikusio, pavojingo polinkio vengti paprastų, aiškių žodžių, noro įmantrauti. Jei paukštynas ir nevadinamas paukščių ar paukštininkystės fabrik u, tai greta pavadinimo paukštynas vartojamas apibūdinimas kompleksas T 1980 47 1, atsiranda paukštyno kompleksas T 1977 229 4, paukštininkystės kompleksas L ir M 1974 39 12. Žinutėje „Paukštynas stojo rikiuo-tėn“ rašoma: Alytaus rajono Daugų žuvininkystės ūkyje statybininkai perdavė (=atidavė) eksploatuoti pieną didžiausiam respublikoje ančių auginimo kompleksą T 1978 7 1. Žirgynas irgi apibūdinamas kaip kompleksas: Vilniaus valstybinis žirgynas Riešėje — nuo miesto koks pusvalandis kelio automobiliu — stambus ark lininkystės kompleksas su dengtu maniežu, hipodromu, įvairiais veislinės ir sportinės žirgininkystės įrenginiais T 1980 180 4. Mada kompleksintis dar didesnė, bet tai kita šneka. Sunku kartais pakaks apie šį daug ką apibūdinti žodžiu fabrikas: <…> gyvulininkystės kompleksai — savotiški mėsos, pieno fabrikai kaime Šv 1975 7 21. Statant gyvulininkystės kompleksus, tikrus pieno ir mėsos fabrikus, taip pat neįmanoma išsiversti be mokslo įstaigų paramos L ir M 1974 41 2. Kartą pakviečiau valdybos narius, specialistus, geriausius žemdirbius pasidairyti po kompleksą. Čia jie pamatė didžiulį mėsos fabriką ZŪ 1976 9 5. Butuvydiškių tarybiniame ūkyje-technikume auginama daugiau kaip 300 ha dar- ⁹ V i d u g i r i s A. Paukščius auginame ar gaminame? — Kalbos kultūra, 1970, sąs. 18, p. 42. 207 žodžių atvirame bei uždarame grunte. Galima tik džiaugtis turint tokį gražų daržovių fabriką sostinės pašonėje T 1982 190 2. „Gryno švaraus oro fabrikais“ miškus pavadino žinomas tarybinis mokslininkas N. Jelaginas T 1983 251 2. Ir liaudis kartais karvę fabriku apibūdina. Bet ar ne per dažnai, įkyriai, banaliai raštuose organizmą apibūdiname fabriku ir, priešingai, fabriką — organizmu? Ar ne per daug įsismaginta, tą patį vadinant ir gimdykla, ir gamykla: Mūsų institutas — taikomojo pobūdžio selekcinės-technologinės krypties mokslinio tyrimo įstaiga. Jame gimsta naujos žemės ūkio augalų veislės M ir G 1983 10 2 ir: Tikras naujų veislių fabrikas — stebisi svečiai, aplankę mūsų selekcijos centrą ten pat 4. Ir saikas yra svarbus kalbinės kompetencijos ir kalbinio elgesio rodiklis. Paukščių fabriko sunku atsikratyti ir todėl, kad kartu su panašiais fabrikais ne visai tinkamai lietuviškai vartojama ir gaminti, gamyba — mėsos, pieno, kiaušinių, grūdų. Tai atskira didelė tema, ją čia tik glaustai nušviesime. Šitoji gamyba yra nevykęs rus. производство vertinys. Производство motyvacija yra ne „gamyba“, ne „fabricatio“, — tai tikslus lot. productio „išvedimas, išleidimas“ atitikmuo (ar net vertinys). Производство yra ne tik 1. gaminimas, (iš)dirbimas, gamyba (plieno, automobilių) BZ II, bet ir kūrimas: производство национального дохода — nacionalinių pajamų sukūrimas EkŽ. Todėl taisytina: ESPT šalys dabar gamina (= kuria) ketvirtadalį pasaulinių nacionalinių pajamų <...> LO 1975 12 377. Производство lietuviškai yra ir dar kitaip, pavyzdžiui, горное производство — kalnakasyba BZ II, visai ne kaip, pavyzdžiui, строительное производство — statyba EkŽ, toliau — 2. vykdymas (darbų), darymas (bandymų) BZ II [производство наблюдений — stebėjimų atlikimas MetŽ, производство съёмки — geod. nuotraukos vykdymas (=darymas) PolŽ, о производство услуг — paslaugų teikimas EkŽ], 3. teisena, procesas (teismo), byla, 4. (pa)kėlimas (į aukštesnį laipsnį) BZ II. Plg. dar воспроизводство — atgaminimas, atkūrimas; репродукция BZ I, производитель — 1. gamintojas, dirbėjas; vykdytojas (darbų), 2. (gyvulininkystėje) репродуктorius, производительный — 1. našus; išdavus, gamus; продуктивность, vaisingas, 2. gamybinis, производительность — 1. našumas (darbo), pajėgumas (gamyklos), 2. produktyvumas, производная — mat. išvestinė, производное — 1. ling. darinys, vedinys, 2. chem. darinys, дериватас BZ II, словопроизводство — 1. lingv. vedinių daryba BZ II, делопроизводство — raštvedyba, <...> BZ I, произведение — 1. (pa)darymas, įvykdymas, 2. (pa)gaminimas, 3. sukėlimas, padarymas (įspūdžio), 4. pagimdymas, 5. pakėlimas (į karininkus), 6. kildinimas, 7. gaminys (печатное произведение — spaudinys), produktas, dirbinys; kūrinys (dailės); darinys, 8. mat. sandauga BZ II, воспроизведение — 1. atgaminimas, 2. atkūrimas; репродукция, atgaminys, 3. biol. veisimasis, dauginimasis BZ I. Štai kodėl rusų kalboje žodis производство dažnai dar patikslinamas pažyminiu материальное. Lietuvių kalbai toks patikslinimas — gamyba, materialinė gamyba LTE III — nereikalingas. 208 Jau senokai, keliais atvejais, įvairiomis progomis, bet ne per drąsiausiai siūlyta gamybos, gaminti čia nevartoti. Štai A. Vilutytė taiso: Daugiau pieno galėtų gaminti (=primelžti) <...>10. Nuosekliai ir adekvačiai sprendžiamas klausimą, specialistams skirtame straipsnyje K. Gaivenis, nors minimaliai argumentuodamas, tiesiai ir pagrįstai pasiūlė pieno, mėsos gavybą11. Logika paprasta ir geležinė: žmogus duoda gyvuliui, gyvulys duoda žmogui (Mes karvutei žalio šieno, mums karvutė balto pieno), vadinasi, žmogus gauna. Šitokia logika imama realizuoti net raštų kalboje: Pieningumas — gyvulio savybė duoti pieno. Reiškiamas pieno kiekiu, gaunamu iš gyvulio per tam tikrą laiką LTE VIII. Mokslo darbuotojai zootechnikai <...> kuria linijas greitai augančių hibridinių kiaulių, duodančių geresnės kokybės mėsą L ir M 1974 41 4. Galvijai duoda aukštos kokybės mėsą: veršieną ir jautieną Galv 3. Daug mėsos gaunama ir iš išbrokuotų karvių Galv 54. Lietuvos juodgalvės duoda gerą vilną ir skanią avieną VGP 16. <...> avys duoda po 7,3 kg vilnos JG 1976 10 28. Geriausią odą duoda veršeliai ir telyčios Galv 55. Tokia vartosena eina iš liaudies kalbos: LKŽ III gauti 2. „pelnyti, naudos turėti“: Pernai gavom medaus Drsk. Šiemet nemažai gavom medaus Jnšk, 1. „įgyti, laimėti“: <...> ||Ar gavot kiek grybų? Nj. Tik sušlapom, o žuvies negavom Pn (čia gaunama nedavus — iš gamtos). Šitokia gavyba jau senokai po kiek vartojama. Antai DŽ₂ prie gavybos „organizuoto ko nors gavimo“ greta akmens anglies gavybos yra pieno gavyba. Spaudoje pasitaiko stambūs kiaulienos, jautienos ir pieno gavybos kompleksai M ir T 1977 7 35, grūdų gavyba JG 1974 11 24, rašoma: Daugiau buvo gaunama mėsos, pieno, kiaušinių, medvilnės ir kitos produkcijos T 1980 279 1. Mėsos ir pieno gavimu 100 ha naudmenų pralenkėme Latviją M ir G 1980 6 5. Simtui hektarų žemės ūkio naudmenų bus gauta po 172 centnerius mėsos ir po 748 centnerius pieno T 1974 297 2. Taigi gavyba nėra tik išgavimas, išgava — добыча LŽ, bet ir производство. Gavyba plinta ir kitur, pvz.: Informacija dvidešimtajame amžiuje tapo strategine žaliava, o jos gavyba, perdirbimas bei panaudojimas — svarbi vidaus ir užsienio politikos kryptimi L ir M 1983 45 4. Tiesa, mums rūpima gavyba įsigali sunkiai. Priežastis — interferencija. Žinoma, ir apsileidimas. Tai rodytų nepateisinami vartosenos svyravimai: gauti: mėsos <...>, pieno <...>, kiaušinių <...> LTE IV 119 ir jautienos gamyba ten pat 120. Paukštynas — įmonė, pram. pagrindais gaminanti paukštininkystės produktus (kiaušinius, paukštieną) LTE VIII 513 ir per metus (1976) gaunama ~17 mlrd. kiaušinių, pagaminama ~0,5 mln. t. paukštienos ten pat 514. Galvijai duoda daug ir gero mėšlo, todėl seniau galvijai būdavo laikomi mėšlo gamybai 10 Vilutytė A. Dėl „Valstiečių laikraščio“ kalbos.— Kalbos kultūra, 1968, sąs. 15, p. 41. 11 Gaivenis K. Tuščiai skambantys žodžiai.— Žemės ūkis, 1974, Nr. 3, p. 39. 14 Užsak. Nr. 1007 209 Galv 4. Iki pergalės gamybai dar toli — visokių verstinių, nelietuviškų gamybų (ir fabrikų) pilna. Šiuolaikinė ferma su sniego baltumo blizgančiomis plovyklomis, dušais, poilsio kambariais niekuo nepanaši į aprūkusią voratinkliais senąjį tvartą. Ji nūnai daugiau atrodo nedideliu pieno gamybos fabriku (=kaip nedidelis pieno gamybos fabrikas) TM 1974 11 11. Dešimtajame penkmetyje bus sukurti stambūs broilerių gamybos kompleksai T 1976 283 2. 700 tūkstančių vištų paukštynas kasdien „pagamina“ 250 kg amoniako ir 150 kg dulkių T 1979 81 4. Tai iš spaudos. Bet net technikumo vadovėlis neišvengia mėslo gamybos Galv 4, 5. Žurnalistas S. Kašauskas ironizuoja: Jeigu gamyba pasieks tokį specializavimo laipsnį, kad vienas fabrikas gamins tik sparniukus, antras — kojeles, o jau centriniame, pagrindiniame fabrike specialus komplektavimo skyrius rūpinsis visų šitų dalių surinkimu į vieną viščiuką, tai įmanu prognozuoti, kad patirsim perkūniškiausių staigmenų L ir M 1974 39 12. Smaikštaujant pasitaiko ir auginti mėsą: Gyvulio racionas moksliškai — puikus dalykas ir gyvuliui, ir žmogui. Vienas optimaliai riebėja, o kitas susitaupo laiko. Aš tik sakau: dabar kaimietis iš tikrųjų augina tik mėsą mūsų stalui. Jo jausmus „mėsinis ar pieninis“ gyvulys menkai belavina ir betaūrina L ir M 1978 2 10. Bet žodis auginti panašiai kartais pavartojamas ir rimtai: Laisvėje ir duona sotesnė, ir vanduo tyresnis, o mėsos greitai prisiauginsime Šv 1974 12 8. Šios žemės dykuma vadinamos tik geografiniu požiūriu <...>. Jose auginama apie 99 procentai medvilnės žaliavos, visas karakulis T 1975 244 4. Galima bus sukurti labai galingus jūros vandens gėlinimo įrenginius, nugėl intu (=gėl intu, išgėl intu) vandeniu drėkinti dabartines dykumas ir auginti jose maistą milijonams žmonių M ir G 1978 5 6. Tokia vartosena turi tam tikrą atramą ir liaudies kalboje: Dabar kiaulė ims augt į lašinius, o jis pjaut nor Jrb. Iš gero gyvenimo tai ir pilvas auga Gs. Matyt, jau gerą duoną turi, kad sprandą augina Gs (LKŽ I). Ta avis niekai, tik mėsą augina Skr (LKŽ VIII). Paaugo duonos šiemet par visus Ktk (LKŽ II). Bet mėsos auginimu raštuose nereikėtų labai žavėtis, ypač negeistina nuvalkioti dabar padažnėjusį duonos auginimą. Nereikėtų taikstytis ir su g a v y b i n ė s produkcijos gamyba: <...> priemiestiniame Pagirių kaime išaugs tarpusavyje susieti d a r ž o v i ų ir g y v u l i n i n k y s t ė s p r o d u k t ų g a m y b o s [=daržovių ir gyvulininkystės] kompleksai T 1974 293 4. O šiltnamio šeimininkai <...> jau patiekė vartotojams kelis šimtus tonų šviežių agurkų ir pomidorų. Ateinančiais metais bus p a g a m i n t a (=gauta) produkcijos, kiekvieną pralenkiant šiuo metu stambiausią respublikoje daržovių tiekėją — Klaipėdos rajono Tauralaukio tarybinį ūkį T 1974 293 4. Nevykęs dalykas ir toks vartojimas: Gera augalų veislė g a m y b i n ė m i s (=ūkinėmis) sąlygomis gali duoti dešimtadaliu didesnį derlių T 1983 57 1. Tai Posj eto bandomasis g a m y b i n i s (=verslinis) jūrų ūkis. Jis pirmasis šalyje ėmėsi auginti moliuskus — jūros šukuotes T 1983 187 2. 210 Gamybinė ferma, skiriant ją nuo veislininkystės fermos, gal tiktų vadinti versline arba ūkine ¹². Prie nežmoniško gamybos ir fabriko, gamyklos vartojimo, matyt, nemažai prisideda ir neteisingas supratimas, kad pramonė, net agropramonė — tai būtinai gamyba. Bet ne viskas, kas yra pramonė, yra gamyba. Pramonė — ne tik mechaninė gamyba, tai ir gavyba, ir apdorojimas ar perdirbimas, ir sintetininimas, ir net aptarnavimas, paslaugos, pavyzdžiui, poilsio industrija T 1983 274 4. Malonu spaudoje rasti naudingųjų iškasenų gavybą VN 1983 275 7. Bet visai netinkamai naftos gavybą T 1973 207 3, 267 3, 269 3, 288 3, 302 4, M ir G 1973 9 5, 11 22, dujų gavybą M ir G 1973 9 5, T 1973 290 3 spaudoje konkuruoja naftos gamyba VN 1973 246 3, Šv 1976 9 27. Tik kalbinis apsileidimas ir neatsakingumas yra vartojimas greta dujų gavyba, bet naftos gamyba T 1973 206 2. Nebūtina sakyti gyvai, vaizdžiai — naftą siurbiančios pasaulio šalys VN 1974 90 3, bet nepateisinamos naftą gaminančios arabų šalys T 1973 264 3, 273 3. Niekas nesugalvoja pasakyti naftos šalys, nors visai įprasta pramonės šalis, vyno šalis ir pan. Naftos bei dujų gamybos pramonė T 1973 248 3 taisytina į naftos bei dujų gavybos pramonę. EkŽ, PolŽ, LŽ, BŽ I, II, LTE I 276 gavybinė pramonė (добывающая промышленность) LTE I 276 turėtų transformuotis į gavybos pramonę LTE IV, IX, plg. rūdų gavybos pramonė EkŽ, naftos gavybos pramonė EkŽ. Išgaunamoji pramonė BŽ I, kaip ir apdirbamoji pramonė EkŽ, LTE I, IX, turi mažėliau šansų tapti norma negu apdirbimo pramonė PolŽ, plg. metalų apdirbimo pramonė PolŽ, medžio apdirbimo pramonė PolŽ, EkŽ. Gal gavybos pozicijas vartosenoje silpnina ir tai, kad dėl kitų kalbų semantinės indukcijos lietuvių kalboje nesusidaro didesnio šaknies gav- lizdo — *gavūbininkas, *gavūkla, *gavūklininkas, o A. Vireliūno kalinys gavūnys (kaip ir išdava vertinys iš vok. Ergebnis) turi „rezultato“ reikšmę (nors yra knyginis ir retas). Verstinę pieno ir mėsos gamybą atkeitus lietuviška gavyba, negerovės ir keblumai čia dar nesibaigia: mėsos pramonė garsinasi pramonine mėsos gamyba LTE VII 422, T 1976 26 2, pieno kombinatai — pieno gamintojais Šv 1980 21 11. Taigi vienų jau pagamintą kiti vėl gamina: Pagal mėsos ir pieno g a m y b ą [=(pramonės) produkciją] vidutiniškai vienam gyventojui Lietuva užima vieną pirmųjų vietų TSRS LTE VII 180. Be mėsos ir pieno g a m y b o s (=pramonės), kiek daugiau buvo plečiama konditerijos, duonos, kepimo, malimo, spirito, alaus, tabako pramonė LTE VII 180. Pieno pramonės produkcijos augimas matyti iš 4 lent. Pagal 1 gyventojui p a g a m i n a m o pieno (=pieno produkcijos 1 gyventojui) kiekį (1979 — 768 kg) LTSR užima antrą vietą TSRS (po ETSR) ir ketvirtą Europoje (po Danijos ir Suomijos), gerokai pralenkia JAV LTE VII 599. Tarpukario laikais mėsos pramonės įmonės buvo vadinamos mėsos fabri- 12 Plg. Kuosa J., Gaivenis K. Min. str.— Žemės ūkis, 1983, Nr. 12, p. 27. 211 kais LTE VII 422, 1940 m. pabaigoje jie pervardyti mėsos kombinatais ten pat 423. Juose yra mechanizuotos maltos mėsos gamybos (=mėsos malimo) linijos, kurios gamina maltą mėsą (=mala mėsą) M ir G 1973 7 1. Mėsos pramonės įmonės ar mėsos perdirbimo įmonės LTE VII 422 yra turėjusios ir paprastus skerdyklų, dešrų dirbtuvių, dešrinių LTE VII 422 vardus, bet iš mūsų industrijos aukštumų jos atrodo primityvios LTE VII 422, todėl ir jų pavadinimai nepasimėgo. Suprantama, mėsos ir pieno įmonės ne tik apdoroja (kiekviena šių mėsos pramonės įmonių galėjo per parą apdoroti vidutiniškai 400—500 bekoninių kiaulių LTE VII 422), perdirba (pramoniniu būdu perdirbama ~95 % visų gyvulių ir paukščių LTE VII 422), bet ir gamina: Mėsos pramonė — <…>. Apima gyvulių, paukščių skerdimą, mėsos, dešrų, mėsos konservų, pusgaminių ir kt. kulinarijos gaminių gamybą. Be to, mėsos pramonės įmonės gamina dar sausuosius pašarus, med. preparatus (insuliną, hepariną, lipokainą), klijus, želatiną, plunksnų ir pūkų dirbinius LTE VII 422. Pieninė — įmonė, kurioje pienas apdorojamas (separuojamas, pasterizuojamas, atšaldomas) ir perdirbamas (gaminama sviestas, sūris, kefyras, varškė, grietinė, pieno konservai) LTE VIII. Palikę kitai temai šiuokart mažiau reikšmingas smulkmenas — kefyro, sviesto ir panašią gamybą, taip pat plunksnų ir pūkų dirbinių gamybą, nesvarstydami, kiek čia geresnė būtų daryba, šiaip gamybos elemento mėsos ir pieno pramonėje ne­neigdami, vis dėlto linkstame manyti, kad perdirbimas — tai daugiau daryba, o ne gamyba. Tai rodytų jau pačios vartosenos duomenys — greta sauso lieso pieno gamyklos Šv 1974 11 6, S ir A 1975 2 2 yra ir pieno darymas: Pienas daromas ir iš pieno miltelių, kondensuoto pieno (atgamintasis pienas) LTE VIII 598. Iš sausojo pieno atgamintasis pienas pram. būdu daromas taip: <…> LTE X 55. Ir pramonė gali daryti, ne tik gaminti! Be agropramoninės ir pramoninės pieno ir mėsos gamybos, kurių pirmąją lietuviškai gavyba, antrąją pramonė ar (pramonės) produkcija te­tiktų vadinti, reikia aptarti dar dvi pieno ir mėsos gamybas — pakaitalų ar sintetinę ir organinę, natūraliąją. Pirmasis dalykas paprastai vadinamas gaminimu: Kai kuriose šalyse (pvz. Japonijoje, JAV) iš augalų gaminamas pieno pakaitalas. Jo sudėtis panaši į natūralaus pieno sudėtį LTE VIII 598. Labai vertinga ne tik kedrų mediena <…>, bet ir sėklos — kedrų riešutai, kuriuose yra 56—79% riebalų, baltymų, angliavandenių, druskų ir vitaminų. Iš šių riešutų gaminamas kedrinis pienas, grietinė ir sviestas M ir G 1973 11 22. Mūsų šalyje pirmasis sintetinio maisto produktas — dirbtiniai ikrai. TSRS Mokslų Akademijos Elementų organinių junginių institutas juos kurti pradėjo 1963 metais ir jau baigė. Sukonstruotas pusiau gamybinis įrengimas ikrams gaminti M ir T 1975 8 29. Po penkiolikos metų JAV vėl susidomėta sojomis, bet jau protingiau — pradėta iš jų gaminti mėsą, tikriau — mėsos pakaitalus. Ne tik reklaminiuose leidiniuose, bet ir autoritetinguose moksliniuose žurnaluose dažnai spausdinama straipsnių apie „sojos mėsą“, „sojos viš- 212 „čiukus“ ir t. t. Chemikai ir technologai bando panaikinti sojos baltymų specifinį skonį bei kvapą, suteikti jiems skaidulinę struktūrą ir natūralios mėsos skonį bei aromatą. Jau prieš dešimtį metų mėsos pakaitalus iš sojų gamino šešios JAV firmos. Dabar jų du kartus daugiau. 1970 m. sojų mėsos gamyba pasiekė 20 tūkst. tonų M ir G 1977 5 10. Mėsos imitacijos gaminamos įvairiai ten pat. Bet nėra negalima šitokio maisto gamyba, plg.: Iš sojų gaminami trijų rūšių baltyminiai produktai: koncentratai, izoliatai ir struktūriniai produktai, imituojantys mėsą. Koncentratai gaunami, pašalinus nuriebalintų miltų nebaltymines medžiagas ten pat. O natūraliai pieną gamina organizmas: Grupė Amerikos mokslininkų, vadovaujamų profesoriaus Pirio, dvidešimt metų tyrė įvairių gyvulių natūralų pieno gaminimo procesą. Jiems pavyko sukurti „pieno mašiną“. Šis aparatas perdirba žaliuosius augalus ir išskiria proteiną. Paskui pridedama apie 50 įvairių medžiagų: cukraus, amino rūgščių, augalinių riebalų, hormonų ir kitų. Maistingumu ir skoniu sintetinis pienas beveik nesiskiria nuo natūralaus Šv 1974 21 31. Įvairiai moksliniai darbuotojai žiūri į mokslą. Vieniems, anot Stilerio, tai — diegaitė, šventa ir neliečiama, kitiems — gera karvutė, gaminanti sviestą… M ir G 1973 10 4. Žinoma, nereikėtų manyti, kad gamyba — vienintelė šitų dalykų vadinimo galimybė. Yra ir kitokių alternatyvų, pavyzdžiui, mėsodara, pienodara (plg. kraujodara). Ypatinga yra mikrobiologijos pramonė — pramonės šaka, kurios gamybos procesai pagrįsti ūkiškai vertingų produktų mikrobiologine sinteze iš nemaitsinės žaliavos (naftos ir dujų angliavandenilių, medienos hidrolizatų), taip pat iš cukrinių runkelių, kukurūzų, aliejinių ir kruopinių augalų pramoninio perdirbimo atliekų LTE VII. Yra pašarinių mielių, antibiotikų, fermentų, lizino pramonė, hidrolizinės pašarinių mielių įmonės ten pat. Natūrali, savaiminė mikrobiologinė sintezė vyksta organizmų ląstelėse: iš paprastų junginių susidaro sudėtingi ten pat. Biosintezė — organinių medžiagų susidarymas gyvuose organizmuose arba dirbtinėje terpėje iš paprastų junginių, kuriuos veikia fermentai LTE II. Tačiau ar pramoninė mikrobiologinė sintezė gamina, o jeigu taip, tai ar tik gamina? Pirmiausia pasakytina, kad ir natūralioji biosintezė — gamtos, organizmų ir organų įvairių medžiagų produkavimas nusakomas ne tik žodžiu kurti (kuris vienas tinka ir yra būtinas kitu atveju — reikšme „creare“: Tai pačios gyvosios gamtos sukurti fermentai, esantys gyvosiose ląstelėse M ir G 1983 10 5), bet ir gaminti, taip pat duoti ir gauti, net kauptis: Biologinis produktyvumas — organinės medžiagos (biomasės) kaupimosi gamtoje intensyvumas. Rodo, kiek biomasės (<...>) ekosistema, biocenozė ar jos dalis sugeba pagaminti per laiko vienetą. Pirminė produkcija duoda augalai <...>. <...> augaluose sukaupta organinė medžiaga per įvairias mitybos grandis vartojama naujai produkcijai — gyvūnų biomasei kurti LTE II 156. Kraštovaizdis keičiamas labai sparčiai, tų darbų tikslas — gauti kuo daugiau maisto produktų <...>. 213 Kuo daugiau ir įvairesnės yra augalijos — tuo daugiau panaudojama saulės energijos ir p a g a m i n a m a didesnė biomasė. Tad naujame kraštovaizdyje turi būti sudaromos geresnės sąlygos, nei natūraliame, panaudoti saulės energijai ir g a u t i didesnei biomasei. Biomasę k u r i a ne tik augalai <…> MG 1974 6 7. Metaforiški, bet natūralūs tokie apibūdinimai: Gamta — seniausia, bet tobuliausia gamykla: ji dirba be atliekų N 1977 9 59. Gamtinės zonos — tai nevienodo produktyvumo organinės medžiagos gamyklos LK 12. Tad ir mikrobiologijos pramonė gamina: Biosintezės principu pasinaudojama gaminant vitaminus, hormonus, amino rūgštis, antibiotikus ir kitus biologiškai aktyvius junginius LTE II 157. [Mikrobiologijos pramonė] Gamina baltymų preparatus ir vitaminų koncentratus, aminorūgštis, vitaminus, fermentinius preparatus, taip pat augalinės žaliavos kompleksinio perdirbimo produktus (furfurolą, ksilitą) LTE VII 483. Tik ta gamyba čia tokia, kad žmogus priverčia gamtą gaminti tai, ko jam reikia: Netolimoje ateityje apsimokės mikroorganizmus priversti gaminti grynai cheminius produktus — įvairius spiritus, acetoną, propileno oksidą ir kt. Iki šiol šių medžiagų gamybos žaliava yra nafta, kiek mažiau — akmens anglys ir gamtinės dujos M ir G 1983 10 4. Todėl gyvulinės ir augalinės kilmės fermentams, kai kurioms amino rūgštims gaminti pasitelkta ir įvairūs mikroorganizmai M ir G 1975 2 7. Esmė yra ta, kad pati mikrobinė ląstelė gamina ištisą kompleksą įvairių medžiagų M ir T 1975 2 7. Mikrobiologijos pramonės įmonės vadinamos gamyklomis: Lietuvoje 1970 pradėjo veikti Kėdainių biochemijos ir Vilniaus fermentinių preparatų gamyklos LTE VII 483. Vis dėlto biochemijos gamykla bent kiek skiriasi nuo chemijos gamyklos. Būtų galėjusi rastis ir biochemijos gamykla — gauti čia irgi vartojamas: <…> techninė, arba pramoninė, mikrobiologija [tiria] mikroorganizmų reikšmę rūgimui, jų panaudojimą aminorūgštims, vitaminams, antibiotikams gauti <…> LTE VII 482. Yra baltymų gamyba M ir T 1974 10 18, pašarinių baltymų gavimas M ir T 1974 10 18. Tiesa, gavimas gali ir skirtis nuo pramoninės gamybos, plg. Grybų ir techninių fermentų gavimo laboratorinė, pusiau gamybinė ir gamybinė technologija Vilniaus fermentinių preparatų gamyklai rengia Sąjunginis taikomosios enzimologijos institutas (Vilniuje) LTE VII 483. Mikrobiologija (ar pati jos pramonė), rodos, gali ir kurti „creare“: Mikrobiologijos pramonė įgavo itin galingą būdą kurti labai produktyvių organizmų štamus, kuriais galima smarkiai padidinti produkcijos išeigą M ir G 1983 10 5. Greta gamybos kartais čia vartojamas ir auginimas: Pramoniniu būdu mielės pradėta auginti 1914 m. <…> Tarybų Sąjungoje pirmasis cechas, gaminantis pašarines mieles, pastatytas 1935 m. Verchneedneprovsko bandomojoje gamykloje. Mitybinis substratas mielėms auginti buvo ruošiamas iš šiaudų hidrolizato M ir G 1978 2 8. Kitas gyvosios gamtos įkinkymo pramonės vežinan būdas yra ne biologiškai aktyvių medžiagų (fermentų, vitaminų, hormonų) sintezė LTE II 214 149, bet organizmu, pavyzdžiui, dumblių, trichogramų, vabzdžių pramoninis veisimas tam tikrose veisyklose: Japonijoje pradėjo veikti pirmoji pramonės įmonė, kuri gamins chlorelą. Šis nereiklus dumblis <...> auginamas, šviečiant „dirbtinei saulei“ <...> T 1976 27 3. Kryme statome biofabriką, kuriame dideliais kiekiais veisime obuolinį vaisėdį KV 1983 48 14. Tarybų Sąjungoje yra keli fabrikai, gaminantys vabzdžius MG 1976 2 7. Šitokia gamyba ir fabrikai (kad ir bio-!) yra tikriausia nesąmonė. Antroji dalinė išvada būtų tokia: rus. производство ir завод stipri, plati indukcija lietuvių kalbą užtiko turinčią daugybę adekvataus reiškimo galimybių (ne šio straipsnio tikslas ir ne autoriaus jėgoms galutinai išspręsti visus jų optimalaus pasirinkimo atvejus), bet ne visomis tinkamai pasinaudota, o kai kurios pradžioje buvo visai pražiopsotos, interferencijos užgožtos. Rus. завод indukcija nepalankiai atsiliepė paukštuno, kurio istoriją pirmiau nušvietėme, likimui ir funkcionavimui. Paukštynas sudarytas su produktyvia priesaga -ynas, plg. be jau minėtų bitýnas (rus. пчельник), skruzdėlynas (rus. муравейник) ir kt. Sitokių darinių būdingumą lietuvių kalbai gerai rodo knygynas (ne knygų parduotuvė!), rankraštynas (rus. рукописный отдел), vardynas (rus. именной указатель), žūrynas (rus. карьер гравия), šiukšlynas (rus. сорная куча), sąšlavynas (rus. мусорная куча), skudurynas Plv, Jrb „skudurų supirkimo vieta; antrinių žaliavų supirkimo punktas“ LKŽ XII. Grįžtant vėl prie gyvulių ir paukščių, pažymėtini keli dalykai. Pirma, liaudies kalboje yra nemažai panašių retažodžių: varlynas DŽ₂, lapynas LKŽ VII, musynas LKŽ VIII. Daug jų žodynuose nefiksuotų (katynas, šunynas, vaikynas). Nemažai panašių okazionalizmų randasi raštuose: balandynas LKŽ I, karvelynas LKŽ V, kralikynas, kalakutynas LKŽ V, barsukynas LKŽ I, šunynas Šv 1975 24 27, P 1982 9 187, L ir M 1983 24 16. Liaudies kalbos okazionalizmas gal net nežinant kartais antrašyk nukalamas individualioje dirbtuvėje. Vestuvių pašalpos dainos kiaulyną LKŽ V vėl atstempavo rašytojas V. Misevičius (Šv 1975 21 4). Kartais sunku atskirti, kieno jie darbo. Antra, panašūs žodžiai neretai turi ar gali turėti mokslinio ar liaudies termino statusą: stumbrynas MG 1971 2 5, fazanynas (žodynuose nefiksuotas), veislinis šunynas N 1975 5 48; lapynas Plv „žvėrininkystės ūkis“ (žodynuose nefiksuotas). Trečia, jie gana gerai vaduoja tarptautinius žodžius: žolynas Mt — herbar(ium)as, rožynas LKŽ XI (SD320) — rozariumas, roplynas KV 1980 24 13 — terariumas, gyvatynas LKŽ III — serpentariumas, vabzdynas DŽ₂ — insektariumas. Tai saviti ir gyvi lietuvių kalbos žodžiai. Dar vienas, daugiau pavadinimo reikšmės tikslumo dalykas. Šiuo metu paukštininkystės ūkiai ir nauji paukštunai daugiausia specializuojasi auginti vištas M ir G 1981 6 18. Tad kodėl jie ne vištynai? Vištynas okazionaliai atsirado tarpukario metais (Šalčius M. Svečiuose pas 40 tautų. — K., 1935, t. 2, p. 225; Ruokis V. Per Europos ir Afrikos kraštą. — K., 1933, p. 159). Dabar jis fiksuotas ir leksikografijoje: vištynas — купу- 215 ną fermą, paukščių fabriką; paukščių dvor LZ. Vištynas yra jau DŽ₁. Keista skaityti: 700 tūkstančių vištų paukštynas (=vištynas) T 1979 81 4. Niandamos broilerių paukštynas (=broiler ynas) VN 1983 237 3. Jeigu specializuoti Lietuvos paukštininkystės tarybiniai ūkiai ančių visiškai nelaiko M ir G 1981 6 18, tai kodėl jie ne vištininkystės tarybiniai ūkiai? Kodėl tik vištynas vadinamas paukštynu? Periodinėje spaudoje vartojamas ir antynas: Per metus antynas duoda 200 000 rb pelno T 1976 171 2. Metelių antynas MG 1977 10 15. Produktyvūs antynai T 1983 268 1. Antynas nėra atskiras oficialus pavadinimas, tik padalinys: Vandens paukščius augina žuvininkystės ūkiai M ir G 1981 6 18, pavyzdžiui, Kintų žuvininkystės ūkio Muižės ir Ventės kaimų antynai M ir G 1976 6 22. Spaudoje pasitaiko ir kompleksas: Alytaus rajono Daugų žuvininkystės ūkyje statybininkai perdavė (=atidavė) eksploatuoti vieną didžiausių respublikoje ančių auginimo kompleksą. Septyniuose jo cechuose sumontuotos modernios inkubatorinės, mechanizuotos paukščių penėjimo linijos, įrengti automatiniai mikroklimato ir apšvietimo reguliatoriai T 1978 7 1 (žinutės antraštė būdinga — P a u k š t y n a s stojo rikiuotėn). LKŽ K antynas fiksuotas iš liaudies kalbos: Važiuodami matėm netoli kelio didelį antyną Prn (turbūt Išlaužo.— J. K.). Žmonėms patogiau trumpiau — antynas. Ir akivaizdžiau — žuvys nematomos. Beje, egzistuoja ir žuvynas MG 1975 8 31. BŽ II (рыбный пруд). <…> yra tik viena žąsų ferma Kapsuko rajono Buk- tos paukštininkystės tarybiniame ūkyje M ir G 1981 6 18. Žąsų, LKŽ K duomenimis, žinomu iš J ir Skr (J. Balčikonio užrašymas), čia irgi, deja, nepasinaudota. Kadangi paukštunas atitinka ir senesnį птичий двор, keletą žodžių reikia tarti ir apie kitus rus. двор atitikmenis lietuvių kalboje. Nors двор (be rūmai ir dvaras) — 1. kiemas, atšlaitas ir 2. ūkis (ir хозяйство), kiemas BŽ I, bet šiais žodžiais visa rus. двор semantika neperteikiama: гостиный двор — krautuvių eilės, prekybos kiemas (su atskiromis parduotuvėmis) BŽ I, prekybos namai EkŽ, prekybos namai [halė], prekybos kvartalas, krautuvių eilės (specialiame pastate) LmŽ I, товарный двор — prekių stotis, kiemas BŽ I, постоялый двор — užvažiuojamieji namai BŽ I, užvažiuojamasis kiemas EkŽ, лесной двор — medžių, malkų sandėlis BŽ I, арматурный двор — арматūros aikštelė BŽ I, литейный двор — liejykla BŽ I, монетный двор — pinigų kalykla BŽ I, монетų kalykla (rūmai) EkŽ, скотный двор — diendaržis, dienodaržis, bandodaržis, laidaras BŽ I, tvartas, diendaržis ŽŪŽ, tvartas, tvartai LmŽ I, скотопрогонный двор — aptvaras, diendaržis ŽŪŽ, выгульный двор — diendaržis ŽŪŽ, LmŽ I, лаидараѕ ŽŪMŽ. (LTE VI — laidaras, diendaržis). Nors lietuviškieji atitikmenys ne be variantiskumo, bet rus. двор semantinės indukcijos požiūriu daugiausia čia aiškių, negadinamų pavadinimų. Iš svarbesnių minėtina товарный двор indukcija ir interferencija, pvz.: Panerių stoties krovinių kiemas VN 1983 177 1, stočių krovinių kiemai ir atviros aikštelės VN 1983 250 1. Aktualiausia yra машинный двор indukcija lietuvių kalboje. ŽŪŽ, LmŽ I 216 tai mašinų aikštė, ZUMZ — technikos kiemas. Specialistai šitai vadina irgi technikos kiemu: Mašinų ir traktorių parko neįmanoma tinkamai eksploatuoti, neturint tinkamos vietos ar patalpų <...>. Ši vieta su joje esančiais pastatais vadinama ūkio technikos kiemu Ekspl 309. Technikos kieme yra aikštelės žemės ūkio mašinoms laikyti, garažai, remonto dirbtuvės, sandėliai, plovykla, naftos produktų rezervuarai, priešgaisrinis postas ten pat. Iš to aišku, kad vadinti mašinų aikšte dalyką, kurio tik sudaromoji dalis yra aikštelės, nėra tikslu nei praktiškai paranku. Antrasis variantas — technikos kiemas — dabar daugiausia vartojamas (ŽŪ 1974 2 20, 1975 8 5, T 1973 285 1). Kiemas čia irgi abejotinas: kieme — aikštelės ir pastatai! Žodžio technika vartojimas dabar neįmanomai plinta, metaforėja, daugiskaitėja. Todėl ir technikos parkui T 1973 271 4, ŽŪ 1974 2 13 nepritartume. Nėra tikslūs nei mechanizmų parkas T 1973 295 3, nei mechanizacijos kiemas S ir A 1973 9 5. Taigi ir 3 pavadinimai, net po minėtos knygos (Ekspl) išleidimo (1972 m.) konkuravę technikos kiemą, nėra vykę. Netiktų čia nei nežmoniškai plintantis daugiaaprasmis ūkis. Stotis vėlgi nepageidautinai asocijuotųsi su dar prisimenamomis mašinų ir traktorių stotimis bei aibe kitokių stočių. Bet pats knygos pavadinimas — Mašinų-traktorių (=Mašinų ir traktorių) parko eksploatacija — savaime kelia paprasčiausią klausimą, kodėl čia nepasinaudota natūraliausiu pavadinimu: mašinų ir traktorių parkas? Juk parkas — tai ne tik 4. „transporto priemonių visetas“, bet ir 3. „transporto priemonių (<...>) stovėjimo ir remonto vieta“ DŽ₂! Bet suveikė машинный двор indukcija, ir sutrikome… Rus. завод ir „gamybos ar gavybos, darbovės įmonės“ reikšme be gamyklos lietuvių kalboje atitinka daugybė kitų pavadinimų — darykla (завод, мастерская LŽ): alaus darykla (пивоварный завод), plg. aludaris (пивовар→Pivoras), aludarystė; vyno darykla (винодельческий, винный завод, винозавод), plg. vynudarys, vynudarystė, degintdaris; midaus darykla (мёдодельческий завод), plg. midudaris; mielių darykla (дрожжевой завод); sviesto darykla (маслодельный завод, маслозавод); sūrių darykla (сыродельный, сыроваренный завод); muilo darykla (мыловаренный завод), plg. Muldaris (<muildaris); varykla (2. перегонный завод LŽ): spirito varykla (винокуренный завод, винный завод); naftos varykla (нефтеперегонный завод); virykla (2. завод для варки чего-л. LŽ): muilo virykla (мыловаренный завод); lydykla (плавильный завод): plieno lydykla (сталеплавильный завод); liejykla (литейный завод): plieno liejykla (сталелитейный завод); špiažaus liejykla (чугунолитейный завод); rūdos liejykla (горный завод); deg ykla: kalkių deg ykla (известковый завод); pieninė (молочный завод, маслозавод); sūrinė (сыродельный, сыроваренный завод); plytinė (кирпичный завод); dujinė (газовый завод); kalkinė (известковый завод); lentpjūvė (лесопильный завод). Ir rusų kalboje yra taip pat sintetinių pavadinimų. Jie vartojami greta завод, pvz.: сыроварня, плавильня, литейная, лесопильная, arba egzistuoja tik vieni, 217 pvz.: маслобойня — aliejaus spaudykla, aliejinė, воскобойня — vaško lydykla, солеварня — druskos virykla, garintuvė, смолокурня — deguto varykla, дегтярня — degutinė, deguto varykla. Mets tik trumpą žvilgsnį į lenkų kalbą, matome bene dar didesnį sintetiškumą: конный завод — stadnina, пивоваренный завод — browar, сахарный завод — cukrownia, цементный завод — cementownia, нефтеперерабатывающий žr. нефтеперегонный завод — rafineria ropy, брикетная фабрика — brykietownia, трикотажная фабрика — dźiewiarnia, бумажная фабрика — papiernia, fabryka papieru Słow tech. Nors yra daugybė lietuviškų rus. завод atitikmenų, semantinė indukcija veikia niveliuojamai. Niveliacija beveik vienodai apima tiek naujuosius, atsirandančius, tiek senuosius pavadinimus. Kalbininkų ir specialistų terminologų rekomendacijų nepaisoma, kalbos jausmo neklausoma. Nors dar 1959 m. PolŽ нефтеперегонный завод išvertė naftos varykla, nors kalbininkas K. J. Ambrasas-Sasņava yra vartojęs naftos valyklą L ir M 1974 6 12, jos neįstengė išsilaikyti. Dar kiek pasilaikė žmoniškesnė naftos perdirbimo įmonė T 1973 164 2, 181 3, 248 1, 257 2, 269 2, 271 3, 286 3, 289 2, Šv 1973 19 11, M ir T 1974 5 18, naftos valymo įmonė T 1980 32 3, bet ją užgožė naftos perdirbimo gamykla T 1973 44 2, 153 1, 159 4, 248 3, 269 2, 281 3, 289 2, 1983 274 4, Šv 1973 18 3, 22 5, 1974 5 7, 11 6, M ir T 1974 6 31, 1975 3 42, 45, MG 1973 6 11 (keičiausiai, nežmoniškiausiai pindamasi su naftos perdirbimo įmone — T 1973 127 2, L ir M 1973 22 5, marginama naftos produktų perdirbimo įmonės T 1973 204 2), naftos valymo gamykla Šv 1975 7 24, LŪ 1975 10 319, naftos destiliavimo gamykla LŪ 1975 2 62, tiesiog naftos gamykla T 1973 131 1, naftos perdirbimo kombinatas T 1973 192 4, 269 2, 278 3, naftos perdirbimo kompleksas VN 1975 207 3, T 1978 190 3, 205 1, 1979 14 4, 1980 202 1, P 1981 2 10. Yra netgi naftos perpy­limo gamykla (greta — įmonė) Šv 1974 2 14, dujų perdirbimo gamykla T 1973 290 3, dujų suskystinimo gamykla LŪ 1975 4 123. Семеочистительный завод verčiamas sėklų valymo fabrikas ŽUMŽ, sėklų valyklos nesugalvojame. Plytinė keičiama plytų gamykla Šv 1974 23 2, M ir T 1974 10 11, 1976 9 23, keramikos gamykla: Palemono keramikos gamykla T 1973 239 3, Šv 1974 11 7, M ir T 1974 5 18, 6 14. Drenažo vamzdžių gamykla T 1973 273 2, Šv 1974 8 14, 16 irgi verčiama keramikos gamykla: Tauragės keramikos gamykla T 1973 285 1, Šv 1974 8 14, 11 7. Taip keramikos (ar net keraminė T 1973 246 2) gamykla pasidaro neaiškus, nekonkretus pavadinimas (suprantama tik dailiosios keramikos gamykla M ir T 1974 5 21). Sunku įtikinti tam tikrus kalbos vartotojus (ir net oficialios vartosenos lėmėjus), kad хлебозавод lietuviškai — ne duonos gamykla M ir T 1974 6 14: juk net aukštosios mokyklos vadovėlis neišvengia duonos gamybos ŽUPT 13 (taip pat miltų gamybos ten pat 99, krupų gamybos ten pat 123), o laikraščiai vis gamina duoną arba kepa duonos ir pyrago gaminius VN 1983 274 1. Kaip tai atrodo duonos augintojų, duonutės žydėjimo fo­ne? Хлебозавод turi būti tiesiog kepykla. Klaidinga manyti, kad kepyk- 218 la — tik (хлебо)пекарня, о хлебозавод — mechanizuota kepykla ZŪZ. Perteklingas pavadinimas ir duonos kepykla LP 1978 7 4. Lygiai taip pat nereikalingi pažyminiai karšyklai, vėlyklai, raugyklai ir kt. Tik būtiniausiu atveju reikia tikslinamojo pažyminio: (audimo) staklės, (verpimo) ratelis. Kartu su šituo niveliuojami ir transformuojami ir atitinkamų specialybių bei specialistų pavadinimai. Kepėjas verčiamas duonos ir pyrago gaminių kepėju T 1973 159 4 (kažin kaip ateityje bus pramanytas virėjas?). Retėjant sūrinei T 1973 66 2 ir sūrių daryklai Šv 1978 9 30, nyksta ir sūrininkas „sūrių dirbėjas, specialistas“ LKG I 407 bei sūrininkystė ten pat 310. Plytininkas „plytų dirbėjas“ LKG I 407 verčiamas keramiku T 1973 285 1. Retėjant vėlyklai, randasi nebe vėluba, o net vėlinių gamyba (валяльное производство) ZŪZ, neturint cukraus viryklų, сахароварение — tik cukraus gamyba ZŪZ. Vis dėlto žodžiai darykla, varykla, virykla ir pan. dabar šiek tiek atgimsta, aktyvizuojasi ir truputį palaiko gamyklose ekspansiją. Jie yra palaikomi ir kitų priesagos -ykla vedinių, tvirčiau funkcionuojančių: skalbykla, valykla, valgykla, nors kai kurie — siuvykla, mezgykla, audykla, verpykla — patys reikalingi palaikymo ir puoselėjimo, ypač oficialioje vartosenoje, administraciniuose pavadinimuose. O dabar daugiau šitai daro ne pramonė, bet etnografija, technikos istorija: Muziejuje jau yra vėjo malūnų, milo vėlykla, aliejaus spaudykla, vilnų karšykla ir kt. Tačiau dar daugelis technikos objektų laukia, kada bus perkelti į muziejų. Tai plytinės, kalkių deg yklos, deguto varyklos ir kiti įvairūs įrengimai bei mašinos KB 1983 3 48. Šiandien sunku tiksliai pasakyti, kas ir kada pastatė pačią pirmąją „gamylą“ Kaune. Gal tai buvo vaško lydymo dirbtuvė, neseniai atkasta Rotušės aikštėje? Gal koks nors apsukrus meistras papilėje buvo įrengęs puodų žiedyklą ar kalavijų kalyklą N 1973 8 6. Vien druskos viryklose XVII amžiuje čia dirbo 1500 žmonių <...> KB 1983 3 68. Cukrinių runkelių auginimas tais laikais buvo ne naujiena. Zigmanto Pšyremblio knygoje „Dzieje cukrownictwa na Litwie“ („Cukrininkystės istorija Lietuvoje“) naminių cukraus fabrikų sąraše randamos vietovės Plungėnai, Vaitkuškiai M ir G 1983 11 30. Paliepio, Macevičių ir Pertako kaimuose veikė duonos kepyklos M ir G 1977 9 13. Prieš 100 metų: Rusijos imperijos laikraščiai „Nowoje wremia“ („Naujas laikas“) ir „Nowosti“ („Naujienos“) išspausdino Vilniaus gyventojų skundus, kuriuose jie rašo, kad be daugybės mieste esančių degtinės gėryklų, dėl kurių kenčia šeimos, atsirado dar kelios VN 1983 275 6. Svarbiausia, kad liaudyje gyvosios kalbos jausmas dar neatbukęs. Pavyzdžiui, Kazlų Rūdos Bandomasis medienos dirbinių kombinatas mieste ir apylinkėse plačiai vadinamas plokštynu (: plokštė). Ypatingesnis atvejis yra remonto gamykla (← ремонтный завод) T 1973 198 2, T 1974 185 2: automobilių remonto gamykla T 1973 296 2, autore m on to gamykla T 1973 49 2, 198 2, S 1974 68 4, M ir T 1974 6 26, 27, remonto mechaninė gamykla T 1973 64 1, 86 1, 180 4, laivų remonto gamykla T 1973 205 2, S ir A 1973 9 12, 13. Reikalo esmės nekeičia, kad jose 219 kai kurios detalės ir gaminamos: Tokius veržtuvo ateityje numatoma gaminti Kuršėnų mechaninėje remonto gamykloje T 1973 202 2. Lietuviškai — tai remonto įmonė. Remonto dirbtuvė (← ремонтная мастерская) turi semantinio nederinimo ydą: мастерская (: мастер, plg. dar мастерить) motyvuota kitaip negu dirbtuvė (: dirbti). Мастерская — dirbtuvė, bet ремонтная мастерская lietuviškai geriau taisykla. Dabar yra daug taisyklių, jaunoji karta gal net nežino, kad jos atsirado tik prieš du dešimtmečius po kalbininko V. Grinaveckio raginimo13. Dabar net keista gali atrodyti, kad buvo žodis taisyti (nors ir stumiamas tarptautinio remontuoti), o nebuvo taisyk-los, kodėl produktyvus modelis (-ykla :-ti) neveikė, kodėl buvo pakenčiama prasmės nešąmonė remonto dirbtuvė. Ar ne laikas viltis daugiau? Sunku prognozuoti, bet ir puoselėti kalbą reikia. Jeigu yra mažybinės formos įmonėlė, gamyklėlė, dirbtuvėlė, nereikėtų stebėtis, jei atsirastų ir taisyklelė, o taisykla įgautų reikšmę „stambi remonto įmonė“. Reikalingas žodis, tinkamas naujadaras ne visada atsiranda laiku, dažnai kiek vėluoja. Ar šiuokart nevėluojame mes? LKŽ K duomenimis, panašią reikšmę taisykla bandyta vartoti prieš 50 metų: Taisykla Aleksandrijoj, į kurią nusivariau patikrinti savo mašiną, priklausė europiečiui (Salius M. Svečiuose pas 40 tautų.— K., 1935, t. 2, p. 4). Motorų taisykla (ten pat, t. 1, p. 169). Naujas žodis — tai įvykis minties istorijoje (V. Žukovskis). Deja, ne visada dalyko istorijoje ir dabartyje. Atėjo tarptautinio (auto)serviso laikai, kur čia ta lietuviška taisykla beatlaikys… Trečioji dalinė išvada panaši į pirmąją: iš dviejų kalbų atitinkamų modelių — liet. -ynas/-ykla/-inė//ūkis/kiemas: rus. завод/двор//-(ар)ник/-(ар)ня — lietuvių kalbai nepalyginamai būdingesni sintetiniai modelio elementai — -ynas/-ykla/-inė, rusų kalboje vyrauja analitiniai — завод/двор. Smulkių daugybės modelio pavyzdžių analizė ir dalinių išvadų subendrinimas leidžia daryti tokias bendrąsias išvadas: 1. Vykstant plačiai rus. производство, завод, taip pat хозяйство, дело, двор indukcijai (remiamai interferencijos), daug analitiškesnis rusų kalbos modelis (junginiai ir dariniai) kartais gana mechaniškai perkeliamas į lietuvių kalbą, kuriai čia daug būdingesnis sintetinis modelis (priesagų vediniai). Taip kitos kalbos tikrovės nominacija susikerta su savosios kalbos pagrindu egzistuojančia tikrovės kategorizacija. 2. Kitos kalbos išorinės ir savosios kalbos vidinės formos susidūrimas, nepraėjęs be liūdnų pamokų, tiesiai sakant — didelių kalkiavimo klaidų, patvirtina nuodugnaus, subtilaus tiek šaltinio kalbos, tiek gimtosios kal- 13 Grinaveckis V. Dirbtuvė ir taisykla.— Kalbos kultūra, 1965, sąs. 8, p. 35—36. Kita reikšme taisykla dar 1937 m. yra siūlęs P. Skardžius: knygrišykla (geriau būtų knygų rišykla; bet ir šis žodis nėra geriausias: knygas paprastai ne rišame, bet taisome, apdarome, tad dar geriau būtų: knygų taisykla, darykla (Gimtoji kalba, 1937, p. 159). Knygų taisykla neprigijo, ją bandė vartoti tik S. Dabušis (Faradiejus Mykolas. Populiarioji chemija.— K., 1939, p. 8.). 220 bos semantikos supratimo, indukuojamų pavadinimų motyvacijos išmanymo, abiejų kalbų jausmo svarba. 3. Rimtai imantis indukcijos ir interferencijos veikiamų pavadinimų tvarkybos (ir jų funkcionavimo priežiūros), reikia eiti nuo sąvokos, vidinės formos prie termino, o ne nuo kitakalbio termino, jo išorinės formos prie lietuviško. Pastarojo kelio pavojų mastą galima parodyti „lapuočių miško“ pavadinimo pavyzdžiu — rusiškai tai чернолесье, lietuviškai baltmiškis. Raidžiškas чернолесье vertimas juodmiškiu būtų profanacija: liet. juodmiškis iš tikrųjų yra „spygliuočių miškas“ 14. SUTRUMPINIMAI БСЭз XXI— Большая Советская Энциклопедия. 3-е изд.— М., 1975, т. 21. Bt — Buitis. BZ I ir II — Rusų—lietuvių kalbų žodynas / Paruošė V. Baronas, V. Galinis.— V., 1967, t. 1 ir 2. DŽ₁ — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas.— V., 1954. DŽ₂ — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas.— V., 1972. Ekspl — A s t r a u s k a s J. ir kt. Mašinų-traktorių parko eksploatacija.— V., 1972. EkŽ — Rusiškai lietuviškas ekonomikos terminų žodynas.— V., 1966. Galv — Š l e i v a J., S a v u k y n a s A. Galvijininkystė.— V., 1970. JG — Jaunimo gretos. KB — Kultūros barai. KV — Kalba Vilnius. L ir M — Literatūra ir menas. LK — B a s a l y k a s A. Lietuvos TSR kraštovaizdis.— V., 1977. LKG I — Lietuvių kalbos gramatika.— V., 1965, t. 1. LKŽ — Lietuvių kalbos žodynas.— V., 1941—1981, t. 1—12 (ir jo sutrumpinimai). LKŽ K — Lietuvių kalbos žodyno kartoteka. LmŽ I — Rusų—lietuvių kalbų žodynas / Sudarė Ch. L e m c h e n a s.— V., 1982, t. 1. LP — Lietuvos pionierius. LTE — Lietuviškoji tarybinė enciklopedija.— V., 1976—1983, t. 1—10. LŪ — Liaudies ūkis. LŽ — L y b e r i s A. Lietuvių—rusų kalbų žodynas.— V., 1971. MG — Mūsų gamta. M ir G — Mokslas ir gyvenimas. M ir T — Mokslas ir technika. MLTE II — Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija.— V., 1968, t. 2. N — Nemunas. ОС— Обратный словарь русского языка.— М., 1974. P — Pergalė. PolŽ — Rusų—lietuvių kalbų politechninis žodynas.— V., 1959. S — Sportas. S ir A — Statyba ir architektūra. Slow tech — Wielki słownik techniczny rosyjsko-polski.— Warszawa—Москва, 1973. 14 Po pranešimo, šia tema skaityto 1983 m. Vilniaus regioniniame teoriniame metodiniame seminare (simpoziume), iš kolegų (V. Vitkausko ir kt.) gavau patirti, kad šiuo pavyzdžiu mėgdavęs operuoti profesorius J. Balčikonis (pats jo paskaitų, deja, nesu klausęs). 221 СРЯ— Ожегов С. И. Словарь русского языка.— М., 1973. ССРЛЯ— Словарь современного русского литературного языка.— М.—Л., 1948—1965, т. 1—17. Sv — Svyturys. T — Tiesa. TAS — Vilniaus miesto telefono tinklo abonentų sąrašas. Įstaigų, įmonių ir organizacijų telefonai.— V., 1979. TM — Tarybinė moteris. VGP — Respublikinė veislinių gyvulių paroda.— V., 1971. VN — Vakarinės naujienos. ŽŪ — Žemės ūkis. ŽŪŽ — Anskaitis V., Kilas M. Rusų—lietuvių kalbų žemės ūkio terminų žodynas.— V., 1971. ŽŪMŽ — Rusų—lietuvių kalbų žemės ūkio mechanizacijos terminų žodynas / Parengė V. Gerulaitis, S. Lukėnas.— V., 1983. ŽŪPT — Kuzmienė G., Pažarauskienė J. Žemės ūkio produktų technologija.— V., 1969. Tekste skaitmenys reiškia knygų tomus ir puslapius, laikraščių ir žurnalų metus, numerius ir puslapius. СЕМАНТИЧЕСКОЕ КАЛЬКИРОВАНИЕ И УРОКИ МОТИВАЦИИ Резюме Системный анализ одного поля семантической индукции (в широком смысле этого термина) приводит к мысли, что в процессе индукции принимающий (калькирующий) язык проявляет активность так же, как и в процессе заимствования. Это не механическое перенесение моделей языка-источника (что свойственно интерференции), а поиск адекватных моделей родного языка. В процессе индукции рус. производство, завод (а также хозяйство, дело, двор) — более аналитическая модель русского языка (словосочетания и сложные слова) — довольно часто механически переносится на литовский, которому здесь присуща более синтетическая модель (суффиксальные образования). Сталкивание внешней формы русского языка с внутренней формой литовского языка, происходящее не без печальных уроков, грубых ошибок калькирования, подтверждает важность досконального, тонкого знания семантики как языка-источника, так и родного языка, соблюдения мотивации индуцируемых слов (названий), чувства обоих языков. Серьезно занимаясь упорядочением названий, находящихся под влиянием индукции (и интерференции), наблюдением за их функционированием, надо идти от понятия, внутренней формы к названию, а не от иноязычного слова, его внешней формы к названию. Масштаб опасности последнего пути можно показать на примере названия лиственного леса—по-русски это чернолесье, по-литовски baltmiškis (дословно — «белолесье»). Буквальный перевод рус. чернолесье словом juodmiškis — сущая профанация: лит. juodmiškis — «хвойный лес». Кальки — скрытые заимствования (Р. Будагов). Раскрытие их «скрытости» помогает избежать подобных опасностей.