Lietuvos augalų genčių ir rūšių pavadinimai

MOKSLO KALBOS KULTŪROS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIV(1985) KAZIMIERAS GAIVENIS LIETUVOS AUGALŲ GENČIŲ IR RŪšIŲ PAVADINIMAI 1. Įvadinės pastabos 1.1. 1980 m. baigtas leisti apibendrinamasis šešiatomis veikalas „Lietuvos TSR flora“. Jame aprašyti visi Lietuvoje augantys ir galintys augti, bet dar neaptikti 129 šeimų augalai. Šio straipsnio nagrinėjimo objektas — 724 augalų genčių ir 2153 rūšių lietuviški pavadinimai, pateikti minėtame veikale. Tai — daugmaž sunorminta terminija, 1966—1972 m. svarstyta Botanikos žodyno komisijoje, vadovaujamoje prof. J. Dagio. Straipsnyje aptariami tik pagrindiniai augalų sistematikos terminai ir neliečiami prie kai kurių augalų rūšių aprašymų atskirai pateikti sinonimai. „Lietuvos TSR iloroje“ augalai klasifikuojami pagal A. Englerio filogenetinę klasifikacijos sistemą, laikantis augalų nomenklatūros kodeksų reikalavimų. Kiekviena šiame veikale aprašyta augalų rūšis turi lotynišką, lietuvišką ir rusišką pavadinimą. Kadangi kai kurios augalų gentys lietuviškai vadinamos 2—3 terminais, tai genčių pavadinimų „Lietuvos TSR floroje“ yra keliolika vienetų daugiau negu pačių genčių. Visi genčių pavadinimai yra vienažodžiai, išskyrus vienintelį frazeologinį terminą — vandens lelija (Nymphaea) III 344!. Rūšių pavadinimai beveik visi dvižodžiai, išskyrus keliolika vienažodžių labai žinomų liaudinių pavadinimų, pvz.: drebulė (Populus tremula) III 22, blindė (Salix caprea L.) III 48, agrastas (Ribes uva-crispa) IV 49, pupa (Vicia faba L.) IV 499, vaivoras (Vaccinium uliginosum) V 119, pipirmėtė (MenthaXpiperita) V 299 ir kt. Labai retais atvejais viena kita augalų rūšis pavadinta dviem lietuviškais pavadinimais, pvz.: valgomasis, paprastasis lęšis (Lens culinaris) IV 502, paprastasis (sėjamasis) pastarnokas (Pastinaca sativa) V 89 ir pan. Patys mažiausi „Lietuvos TSR floroje“ aprašomi sistematikos vienetai — formos, varietetai? bei hibridai — ir kai kurie tarpiniai vienetai (pvz., po- ! Romėniškas skaitmuo prie termino rodo „Lietuvos TSR iloros“ tomą, o arabiškas — puslapį. 2 „Lietuvos TSR iloroje“ kai kurie varietetai pavadinti vienažodžiais ir dvižodžiais terminais (pvz.: Brassica oleracea L. var. acephala DC.— lapinis kopūstas, Brassica napus var, oleifera DC.— rapsas, aliejinis griežtis ir pan.), tačiau tokie pavadinimai sistematikos terminijai nepriimtini ir prieštarauja Botanikos žodyno komisijos nutarimui. 165 genčiai, porūšiai) lietuviškų pavadinimų dažniausiai neturi, todėl jie šiame straipsnyje ir neminimi. ; 1.2. Augalų rūšių ir genčių lietuviški pavadinimai šiame straipsnyje nagrinėjami sinchroniškai ir daugiausia terminologijos bei žodžių darybos aspektais. Į lotyniškų terminų etimologiją bei darybą dėmesys kreipiamas tik tiek, kiek ji kartais padeda paaiškinti lietuviškų atitikmenų darybą. Šio straipsnio tikslas — augalų genčių ir rūšių lietuviškos terminijos dabartinės padėties išryškinimas ir tolesnis jos tobulinimas. 2. Genčių pavadinimai 2.1. „Lietuvos TSR floroje“ augalų genčių pavadinimai pateikiami vienaskaitos vardininko linksniu. Šios grupės terminai gali būti dvejopi: tikrieji ir intralingvistiniai skoliniai (iš kitų kalbų arba iš mūsų tarmių bei literatūrinės kalbos) ir dariniai (sudurtiniai žodžiai, priesagų ir priešdėlių bei galūnių vediniai). Pirmuosius dar galima vadinti pirminiais terminais, c antruosius — antriniais. # Tarptautiniy terminy augaly gentims pavadinti vartojama palyginti nedaug — apie 16,7%. Dauguma jų yra perimti iš lotyniškos nomenklatūros ir morionologiškai tik truputį aplietuvinti, pvz.: cūga (Tsuga) I 110, taksodis (Taxodium) I 166, tuja (Thuja) I 169, rupija (Ruppia) II 79, kaldezija (Caldesia) II 99, elodėja (Elodea) II 110, zizanija (Zizania) II 138, kelerija (Koeleria) II 212, bekmanija (Beckmannia) II 272, tulpė (Tulipa) II 532, scylė (Scilla) II 534, jacintas (Hyacinthus) II 536, leukoja (Leucojum) II 550, karija (Carya) III 88, kochija (Kochia) III 247, portulaka (Portulaca) III 267, erantis (Eranthis) III 371, adonis (Adonis) III 442, šizandra (Schizandra) III 458, lobuliarija (Lobularia) III 542, rapistras (Rapistrum) III 561, konringija (Conringia) III 567, hamamelis (Hamamelis) IV 20, tilėja (Tillaea) IV 22, bergenija (Bergenia) IV 37, egzochorda (Exochorda) IV 63, sorbarija (Sorbaria) IV 65, neilija (Neillia) IV 69, stefanandra (Stephanandra) IV 69, arunkas (Aruncus) IV 92, valdšteinija (Waldsteinia) IV 156, prinsepija (Prinsepia) IV 325, gledičija (Gleditsia) IV 333, kladrastis (Cladrastis) IV 337, termopsis (Thermopsis) IV 339, amorfa (Amorpha) IV 357, visterija (Wisteria) IV 360, sferofiza (Sphaerophysa) IV 365, ptelija (Ptelea) IV 593, ailantas (Ailanthus) IV 594, šeferdija (Shepherdia) IV 687, aktinidija (Actinidia) IV 692, klarkija (Clarkia) IV 771, godecija (Godetia) IV 773, astrancija (Astrantia) V 33, erika (Erika) V 128, forzitija (Forsythia) V 159, facelija (Phacelia) V 237, melisa (Melissa) V 314, monarda (Monarda) V 366, nikandra (Nicandra) V 382, skopolija (Scopolia) V 386, petunija (Petunia) V 401, nemezija (Nemesia) V 423, katalpa (Catalpa) V 490, veigelė (Weigela) V 519, koniza = (Conyza) VI 46, rudbekija (Rudbeckia) VI 69, galinsoga (Galinsoga) VI 80 ir kt. Tai daugiausia introdukuotų dekoratyvinių augalų genčių pava166 MSE dešimtmečiais. Genčių lietuviškų pavadinimų būryje daug yra darybiškai neskaidomų, senų savų (baltiškų ir net indoeuropietiškų) ir skolintų pavadinimų, pvz.: lęšis (Lens) IV 501, vikis (Vicia) IV 470, žirnis (Pisum) IV 528, dobilas (Trifolium) IV 438, klevas (Acer) IV 606, liepa (Tilia) IV 653, agurkas (Cucumis) IV 740, builis (Anthriscus) V 42, kmynas (Carum) V 55, krapas (Anethum) V 72, barštis (Heracleum) V 90, aguona (Papaver) III 464, krienas (Armoracia) III 505, kopūstas (Brassica) III 550, ridikas (Raphanus) III 564, agrastas (Ribes) IV 43, avietė (Rubus) IV 100, kriaušė (Pyrus) IV 229, obelis (Malus) IV 232, erškėtis (Rosa) IV 117, slyva (Prunus) IV 295, morka (Daucus) V 96, viržis (Calluna) V 129, uosis (Fraxinus) V 153, brantas (Cuscuta) V 228, dašis (Satureja) V 315, notra (Stachys) V 335 ir kt. Apskritai pirminių genčių pavadinimų yra gerokai mažiau (apie 31%) negu įvairiais žodžių darybos būdais sukurtų pavadinimų. 2.2. Riba tarp pirminių ir antrinių augalų genčių pavadinimų nėra labai aiški. Genčių pavadinimų darybos nagrinėjimą ypač sunkina keli dalykai: 1) kai kurių augalų genčių pavadinimai yra perkelti iš kitų augalų pavadinimų sinonimikos, todėl tokių darinių pagrindinis žodis kartais gali atspindėti ne to, o kito augalo skiriamąsias ypatybes. Pavyzdžiui, terminas gaivenis (Bupleūrum) V 50 yra priesagos -enis vedinys iš veiksmažodžio gaivinti (plg. dar šio str. 4 išnašą), bet kadangi anksčiau žodžiu gaivenis buvo vadinamas ne Bupleurum, bet Spinacia (špinatų) genties augalas, tai veiksmažodis gaivinti Bupleurum genties augalų pavadinimų motyvacijos paaiškinti jau nebegali; 2) kai kurie augalų genčių pavadinimai yra aiškūs dariniai, bet į augalų sistematikos terminiją jie yra atėję jau kaip skoliniai iš liaudies kalbos; kitaip tariant, terminologijoje jie jau nėra dariniai, pvz.: ašarėlės (Briza) II 218, auskarėliai (Dicentra) III 470, klumpaitė (Cypripedium) II 570, kurpelė (Aconitum) III 384, katilėlis (Campanula) VI 12, saulutė (Bellis) VI 36, smaugikas (Celastrus) IV 636, lipikas (Galium) V 190, miegalė (Succisa) V 536, snaudalė (Leontodon) VI 198 ir kt.; 3) kai kurių augalų genčių pavadinimų daryba neaiški: jie turi formalių darybinių požymių, tačiau greta jų jau nebeįmanoma rasti žodžių, iš kurių jie kaip vediniai būtų kilę (arba jei tokių žodžių ir yra, tai visiškai nebesuprantama darinio motyvacija), pvz.: prožiklė (Neslia) III 584, plauretis (Gymnadenia) II 605, slepišerė (Isoétes) I 80, bereinis (Chamaedaphne) V 115, kimbara (Cruciata) V 212, šalpusnis (Tussilago) VI 128, švitriešis (Ficaria) III 406, liaudiga (Chaiturus) V 333 ir kt. Pastarieji terminai daugiausia yra J. Pabrėžos, L. Ivinskio, P. Matulionio savotiški naujadarai. 2.3. Sudurtiniai genčių pavadinimai gausumu (apie 33% visų darinių) nusileidžia tik priesagų vediniams. Jų tarpe daugiausia yra senų liaudinių pavadinimų, naujadarų — nedaug. Šios rūšies genčių pavadinimai pirmiau167 sia skirstytini pagal tai, kurios kalbos dalys eina sudurtinio termino sandais. 2.3.1. Didelės dalies sudurtinių terminų, sudarytų iš dviejų daiktavardžių, antrasis sandas yra -medis arba -žolė, pvz.: diemedis (Artemisia) VI 115: die(vas), pupmedis (Laburnum) IV 350: pupa, riešutmedis (Juglans) III 77: riešutas, šeivamedis (Sambucus) V 525: šeiva, šilkmedis (Morus) III 130: šilkas, vynmedis (Vitis) IV 645: vynas, žirnmedis (Caragana) 1V 368: žirnis; dantažolė (Dentaria) III 515: dantis, jonažolė (Hypericum) IV 695: Jonas, kardažolė (Onopordium) VI 163: kardas, karpažolė (Euphorbia) IV 580: karpa, kraujažolė (Achillea) VI 92: kraujas, linažolė (Linaria) V 423: linai, maražolė (Tunica) III 330: maras, mėlžolė (Isatis) III 526: mėlis, monažolė (Glyceria) II 238: monas, narytžolė (Triglochin) II 89: naryčia „tam tikra tešmenų liga“, ožiažolė (Pimpinella) V 56: ožys, petražolė (Petroselinum) V 52: Petras, pienažolė (Glaux) V 139: pienas, raktažolė (Primula) V 145: raktas, sidabražolė (Potentilla) IV 159: sidabras, sukatZolé (Leonurus) V 331: sukatos „džiova, tuberkuliozė“, šunažolė (Dactylis) II 221: šuo, trindažolė (Comarum) IV 157: trindė „tvinkinys“, trūkažolė (Cichorium) VI 179: trūkis „toks susirgimas“, zubražolė (Hierochloė) II 146: zubras „stumbras“ ir kt. Kai kurie šio tipo terminai, matyt, yra pusiau vertiniai, nes atskirai nevartojami pirmieji jų sandai, pvz.: buksmedis (Buxus) IV 639, ginkmedis (Ginkgo) I 82, kukmedis (Taxus) I 87, maumedis (Larix) I 128 ir kt. Pasitaiko vienas kitas ir savitos ar neaiškios darybos terminas, pvz.: saldymedis (Glycyrrhiza) IV 384. Pastarojo žodžio darybą K. Būga ir P. Skardžius, remdamiesi žodžiu saldybžolė, aiškina taip: saldymedis< <saldybmedis: saldybė ir medis. P. Skardžius prie to dar priduria, kad „jeigu tik saldybžolė savo ruožtu pagal saldybę nėra perdirbta iš *saldyžolės“, Si abejonė turbūt pagrįsta, nes turime ir žodžius saldymėsis, saldyledis. Be to, šalia būdvardžio saldžiarūgštis turime ir jo variantą saldyrūgštis. Visi šie pavyzdžiai rodo, kad žodžio saldymedis darybą galima būtų aiškinti ir kiek kitaip, būtent: saldym(as) +medis. Vartojama palyginti daug augalų genčių sudurtinių „daiktavardis + daiktavardis“ tipo pavadinimų, kurių antrasis sandas yra kurio nors augalo pavadinimas, pvz.: avinžirnis (Cicer) IV 469: avinas ir žirnis, blužniapapartis (Athyrium) I 47: blužnis ir papartis, bobramunis (Anthemis) VI 84: boba ir ramunė, jonpapartis (Struthiopteris) I 30: Jonas ir papartis, kalnarūtė (Asplenium) I 44: kalnas ir rūta, kiškiagrikis (Luzula) II 491: kiškis ir grikis, kiškiakopūstis (Oxalis) IV 539: kiškis ir kopūstas, liinmeldis (Bolboschoenus) II 320: liūnas ir meldas, ožiarūtis (Galega) IV 358: ožys ir rūta, ožkarožė (Epilobium) IV 755: ožka ir rožė, pelėžirnis (Lathyrus) IV 504: pelė ir žirnis, perkūnropė (Sempervivum) IV 23: perkūnas ir ropė, smiltlendrė (Ammophila) II 180: smiltis ir lendré, šluotsmilgė (Deschampsia) II 190: šluota ir smilga, §unobelé (Rhamnus) IV 642: šuo ir obelis, sunramunis (Matricaria) VI 100: šuo ir ramunė, šunvyšnė (Atropa) 168 V 385: šuo ir vyšnia, zuiksalotė (Mycelis) VI 249: zuikis ir salota ir pan. Tik vienas kitas tėra sudurtinis augalų genties terminas, kurio pirmasis arba abu sandai būtų augalų pavadinimai, pvz.: rugiaveidė (Leymus) II 298: rugys ir veidas „pavidalas“, viksvameldis (Scirpus) II 314: viksva ir meldas. Savitą grupę sudaro „daiktavardis -+ daiktavardis“ tipo sudurtiniai metoniminiai genčių pavadinimai, pvz.: auksašaknė (Hydrastis) III 360: auksas ir šaknis, bitkrėslė (Tanacetum) VI 107: bitė ir krėslas, briedgaurė (Nardus) II 274: briedis ir gauras, driežlielė (Ophioglossum) I 20: driežas ir lielis „liežuvis“, jūrasmiltė (Honkenya) III 290: jūra ir smiltis, katpėdė (Antennaria) VI 51: katė ir pėda, mėnuliasėklis (Menispermum) IIT 450: mėnulis ir sėkla, muskrėslė (Pulicaria) musė ir krėslas, saulašarė (Drosera) III 592: saulė ir ašara, skiautalūpis (Epipactis) II 584: skiautė ir lūpa, šunlielė (Cynoglossum) V 262: šuo ir lielis „liežuvis“, varnakojė (Coronopus) III 573: varna ir koja, varnalėša (Arctium) VI 146: varna ir lėša(s) „lapas?“, vilkakojė (Lycopus) V 303: vilkas ir koja, žiognagė (Geum) IV 149: žiogas ir nagas ir pan. Šios grupės terminai dažnai yra ne originalūs, o vertiniai iš klasikinių kalbų, pvz.: driežlielė <— Ophioglossum, mėnuliasėklis +— Menispermum, šunlielė +— Cynoglossum ir pan. 2.3.2. Dariniai iš būdvardžio ir daiktavardžio yra palyginti negausūs, pvz.: baltagalvė (Leucanthemum) VI 105: balta ir galva, baltašaknė (Polygonatum) II 543: balta ir šaknis, ilgalūpė (Corallorhiza) II 578: ilga ir lūpa, juodgrūdė (Nigella) 111 372: juodas ir grūdas, kietagrūdis (Lithospermum) V 240: kietas ir grūdas, kietavarpė (Cynosurus) II 223: kieta ir varpa, plikšaknis (Gymnocladus) IV 335: plika ir šaka, sauskrūmis (Sarothamnus) IV 356: sausas ir krūmas, sausmedis (Lonicera) V 514: sausas ir medis, šaltalankis (Hippophaė) IV 686: šaltas ir lankas 3 „karna“, Zilakrūmis (Elaeagnus) IV 688: žilas ir krūmas ir pan. Atvirkštinių darinių (iš daiktavardžio ir būdvardžio) tėra tik vienas — gegužraibė (Orchis) II 610: gegužė ir raibas. 2.3.3. Dariniai iš daiktavardžio ir veiksmažodžio maždaug tokio pat populiarumo kaip ir dariniai iš būdvardžio ir daiktavardžio, pvz.: akišveitė (Euphrasia) V 466: akis ir šveisti, blakėžudė (Cimcifuga) III 378: blakė ir žudyti, gaurometis (Chamaenerion) IV 766: gaurai ir mesti, kraujalakė (Sanguisorba) IV 146: kraujas ir lakti, rasakila (Alchemilla) IV 192: rasa ir kilti, saulėgrąža (Helianthus) VI 70: saulė ir gręžti(s), siendriekė (Thladiantha) IV 733: siena ir driektis, uolaskėlė (Saxifraga) IV 38: uola ir skelti, vaisgina (Ajuga) V 280: vaisius ir ginti, vilkžvelgė (Nonnea) V 245: vilkas ir žvelgti ir pan. Šie dariniai taip pat dažnai yra ne originalūs, o vertiniai iš kitų kalbų, pvz.: kraujalakė <— Sanguisorba, uolaskėlė — Saxifraga ir pan. Problemiškos darybos gali būti sudurtiniai terminai, turintys sandą -sargis arba -sargė: kalnasargis (Selinum) V 78, krūmsargė (Cucubalus) ? Manome, kad šį terminą palaikė tarmišku ir be reikalo atstatė P. Matulionis. 169 III 325, liūnsargė (Scheuchzeria) II 91, vandensargė (Zannichellia) II 81, taip pat vandenplūkis (Hydrocharis) II 111, vynvytis (Parthenocissus) IV 650. Manytume, kad visų šių sudurtinių terminų antrieji sandai yra veiksmažodiniai. : Kitokie sudurtiniai dariniai — reti. Pavyzdžiui, dar yra keletas genčių pavadinimų, sudarytų iš skaitvardžio ir daiktavardžio: dviguonė (Listera) II 580: dvi ir guonia „galva“, tridantė (Sieglingia) II 209: trys ir dantis, vienadienė (Hemerocallis) II 509: viena(s) ir diena ir pan. 24. Vedinių būryje priesaginių terminų daugiausia. Šio darybos būdo terminai gausumu toli pralenkia galūnių ir priešdėlių vedinius. Pavyzdžiui, vien tik priesagos su -envedinių yra daugiau negu galūnių ir priešdėlių vedinių kartu paėmus. Priesagos su -enyra du variantai: 1) -ené: dantenė (Circaea) IV 774: dantis, drėgmenė (Sium) V 61: drėgmė, dumblenė (Limosella) V 408: dumblas, griovenė, (Hottonia) V 148: griovys, gumbenė (Phlomis) V 345: gumbas, kalkenė (Vaccaria) III 332: kalkės, morkvenė (Astrodaucus) V 46: morkva, raistenė (Hydrocotyle) V 29: raistas, ravenė (Leersia) II 140: ravas „griovys“, rykštenė (Solidago) VI 34: rykštė, smilgenė (Aira) II 188: smilga, sultenė (Valerianella) V 533: sultys, unksmenė (Blechnum) I 45: unksmė, vandenė (Elatine) IV 730: vanduo, žemenė (Sagina) III 289: žemė ir 2) -enis: akenis (Ballota) V 334: akis, dirvenis (Ononis) IV 413: dirva, garždenis (Lotus) IV 393: garždas, kaulenis (Cotoneaster) IV 256: kaulas, kirvenis (Hedysarum) IV 407: kirvis, laiškenis (Mercurialis) IV 577: laiškas, plukenis (Najas) II 85: plukė, pūslenis (Physocarpus) IV 66: pūslė, raženis (Coronilla) IV 404: ražas, rūtenis (Corydalis) III 472: rata, saidrenis (Pycreus) II 304: saidras „viksva“, saulenis (Helianthemum) IV 727: saulė, skarenis (Libanotis) V 66: skara, šiaudenis (Anthericum) II 506: šiaudas, tujenis (Thujospis) I 168: tuja, varpenis (Botrychium) I 21: varpa, viksvenis (Blysmus) II 322: viksva, vikšrenis (Schoenus) II 336: vikšris, žagrenis (Rhus) IV 602: žagrė ir kt. Visi šie priesagos -envediniai yra iš daiktavardžių. Žymiai retesni vediniai iš būdvardžių (a) ir veiksmažodžių (b), pvz.: a) laibenis (Alyssum) III 538: laibas, kartenė (Cardamine) III 508: kartus, margenis (Coleus) V 288: margas, skaistenis (Pyrethrum) VI 111: skaistus, vairenis (Arabidopsis) III 516: vairus „gražus“, b) gaivenis (Bupleurum) V 50: gaivinti *, kléstené (Scleranthus) III 295: klésti „vešėti, gerai augti“, skendenis (Utricularia) V 498: skęsti, tryškenis (Ecballium) IV 738: trykšti ir kt. Kai kurių šio galo žodžių daryba nepakankamai aiški, pvz.: artvenis (Sherardia) V 190, bandenis (Echinops) VI 177, gebenė (Hedera) V 22, pastenis (Malachium) III 279, patvenis (Swertia) V 179, praujenė (Callitriche) V 266. Vienų šių terminų pamatinio žodžio išvis nebeįmanoma rasti, o kitų — jį galima sieti su keliais žodžiais. Pavyzdžiui, žodį gebenė galima manyti 4 Šį terminą galima sieti taip pat su būdvardžiu gaivus „gajus, stiprus; linksmas, žvitrus“, 170 esant padarytą iš daiktavardžio geba „prožirnis“ (Genista) arba iš veiksmažodžio gebti/gėbti „glėbti, supti; vynioti“ ir pan. Priesagos su -ūn-, -utir -uolbeveik vienodai produktyvios: su jomis sudaryta po keliolika augalų genčių pavadinimų: 1) -ūnas, -ūnė: iš daiktavardžių: balandūnė (Atrplex) III 240: balanda, česnakūnė (Alliaria) III 524: česnakas, dobilūnė (Lespedeza) IV 412: dobilas, gegiinė (Dactylorhiza) VI 290: gegė, girūnė (Sanicula) V 31: giria, gvaizdūnė (Zinnia) VI 79: gvaizdė „Armeria“, kraštūnė (Littorella) V 512: kraštas, kregždūnė (Vincetoxicum) V 187: kregždė, lendrūnas (Calamagrostis) II 172: lendré, nendrūnė (Scolochloa) II 237: nendrė, pūkūnė (Filago) VI 47: pūkai, rožūnė (Lavatera) IV 670: rožė, vilnūnė (Holcus) II 185: vilna, žvaigždūnė (Scabiosa) V 539: žvaigždė, iš būdvardžių: dygūnė (Torilis) V 45: dygus, puikūnas (Mimulus) V 407: puikus, skudrūnas (Pleurospermum) V 49: skudrus „gerai augantis, vešlus“, iš skaitvardžių: šimtūnė (Centunculus) V 143: šimtas; 2) -utė, -utis: iš daiktavardžių: blužnutė (Chrysosplenium) IV 41: blužnis, dalgutis (Erodium) IV 564: dalgis, ežerutė (Hydrilla) II 106: ežeras, pakalnutė (Convallaria) 1I 546: pakalnė, vaistutis (Arabis) III 518: vaistas, vakarutė (Hesperis) III 530: vakaras, iš būdvardžių: dryžutis (Typhoides) II 143: dryžas, iš veiksmažodžių: barškutis (Rhinanthus) V 478: barškėti, varputis (Agropyron) II 282: varpyti ir pan.; 3) -uolé: iš daiktavardžių: avižuolė (Arrhenatherum) II 204: aviža, dirvuolė (Agrimonia) IV 139: dirva, lizduolė (Neottia) II 582: lizdas, smilguolė (Apera) II 182: smilga, snieguolė (Galanthus) II 551: sniegas, viksvuolė (Cyperus) II 302: viksva, iš būdvardžių: drėgnuolė (Berula) V 63: drėgnas, kartuolė (Aristolochia) III 150; kartus, mažuolė (Aphanes) IV 224: mažas, rusvuolė (Cypripedium) II 570: rusvas ir kt. Neaiškesnės ir individualesnės darybos terminų pasitaiko tik iš pirmosios grupės, pvz.: peletrūnas (Artemisia) VI 115, dumplūnė (Physalis) V 388. Pirmasis šių terminų turbūt yra bendrašaknis su terminu pelynas (Artemisia abisinthum), o antrojo nėra kaip susieti su žodžiu dumplas „dumblas“, nes augalas dekoratyvinis ir auginamas darželiuose, žiedai — balti, žalsvai geltoni arba violetiniai. Kitų priesagų vedinių augalų gentims pavadinti vartojama labai nedaug. Pvz.: -ainė, -ainis: buožainė (Knautia) V 535: buožė, dyglainė (Pyracantha) IV 261: dyglys, kaštainis (Castanea) III 113: kaštanas, margainis (Silybum) VI 162: margas; -aitė: miltinaitė (Berteroa) III 536: miltinas, smilgaitė (Catabrosa) I1 236: smilga; -einis: ezeinis (Echium) V 241: ežys, Satreinis (Diplotaxis) III 547: šatras „virbas“, Zioveinis (Antirrhinum) V 428: Ziovoti; -eivė: plateivé (Coeloglossum) II 600: platus; -eklé: dZioveklé (Orobanche) V 492: džiovinti (parazituojant), gelteklė (Scorzonera) VI 191: geltas; 171 praeit jos vile wre QA ME a o a na ią PRE arai a eS TI aklai -uotė: nariuotė (Polycnemum) III 218: narys, pirštuotė (Digitaria) II 128: pirštas; -vė: žalvė (Puccinellia) II 244: žalti, žalias. 2.5. Galūnių vediniai augalų gentims pavadinti retokai vartojami, tačiau už priešdėlių vedinius šios srities terminijoje vis dėlto yra populiaresni. Jie daromi iš daiktavardžių, būdvardžių ir veiksmažodžių. Pvz.: Galūnės -a vediniai: anksta (Draba) III 543: ankstus, atvaisa (Chaenomeles) IV 226: atvaisyti, gaisra (Lychnis) III 318: gaisras (pagal žiedų spalvą), gaiva (Lapsana) VI 251: gaivus, užgina (Orthilia) V 100: užginti; Galūnės -as vediniai: pataisas (Lycopodium) I 70: pataisyti; Galūnės -ė vediniai: agurklė (Borago) V 248: agurklas „agurkas“, aklė (Galeopsis) V 354: aklas, blizgė (Lunaria) III 533: blizgėti, druskė (Salsola) III 251: druska, gelsvė (Levisticum) V 83: gelsvas, geltė (Serratula) VI 165: geltas, glindė (Pedicularis) V 461: glinda, maurė (Spirodela) II 462: mauras, melsvė (Hosta) II 507: melsvas, miglė (Poa) II 224: migla, pienė (Sonchus) VI 203: pienas, plautė (Pulmonaria) V 242: plaučiai, raganė (Clematis) III 402: ragana, raugė (Agrostemma) III 304: raugti, smiltė (Arenaria) III 292: smiltis, sprakšė (Cystopteris) I 29: sprakšėti, šilingė (Lysimachia) V 135: šilingas, taukė (Symphytum) V 246: taukai, tūbė (Verbascum) V 409: tūbas, vanagė (Hieracium) VI 209: vanagas, visgé (Trisetum) II 194: visgėti, Ziemé (Vinca) V 183: žiema, žilė (Senecio) VI 135: žilas, žiomenė (Dracocephalum) V 325: žiomenys, žliūgė (Stellaria) III 272: žliūgas, žvirgždė (Acinos) V 317: žvirgždas; Galūnės -is vediniai: gailis (Ledum) V 112: gailus, gurgždis (Chaerophyllum) V 36: gurždėti, kietis (Artemisia) VI 115: kietas, šaukštis (Senecio) VI 135: šaukštas, šiurpis (Sparganium) II 24: šiurpti, vikšris (Juncus) II 467: vikšras; Galūnės -(ijus vediniai: pentinius (Delphinium) III 380: pentinas, pūslius (Colutea) IV 366: pūslė. Keletas šios rūšies augalų genčių pavadinimų yra nepakankamai aiškios darybos, pvz.: svidrė (Lolium) II 277, rieskė (Holosteum) III 286, kurklė (Batrachium) III 409, guostė (Cnidium) V 73 ir kt. Vedinio svidrė pamatinis žodis turbūt yra veiksmažodis svidruoti „svyruoti“ arba daiktavardis svidras „šilkas“. Terminą guostė turbūt reikėtų sieti su žodžiu guostas „kuokštas, guotas“. Augalo pavadinimą kurklé greičiausiai reikėtų sieti su žodžiu kurkliai „kurkulai“. Tos pačios šaknies yra dar ir daugiau liaudinių augalų pavadinimų, pvz.: kurkulės „skleistenis“, kurkuškos „ajeras“ ir kt. Visi jie — vandens augalai. 2.6. Priešdėlių vedinių yra tik keletas: Priešdėlis ant-: antbarzdė (Epipogium) II 595: barzda; Priešdėlis be-: begalis (Laserpitium) V 92: galas, beragis (Aceras) II 627: ragas; 173