Žodžio ir žodžių junginio neigimas sakinyje

LIETUVIŲ KALBOS SINTAKSĖS TYRINĖJIMAI LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXV (1986) ELENA OGINSKIENĖ ŽODŽIO IR ŽODŽIŲ JUNGINIO NEIGIMAS SAKINYJE ĮVADINĖS PASTABOS § 1. Žodžio, žodžių junginio neigimas sakinyje (rus. wacTHOe OoTpnHuAKHHE, vok. Wortnegation), palyginti su sakinio neigimu (rus. oGmee orpunamne, vok. Satznegation), yra žymiai mažiau nagrinėtas, nors šios neigimo rūšys kalbininkų jau gana seniai skiriamos (Bynax 1962, 7—8). Žodžio, žodžių junginio neigimas sakinyje susilaukė mažesnio dėmesio, matyt, dėl to, kad jo raiška skirtingose kalbose yra daug universalesnė ir ne tokia įvairi. $ 2. Dažnai teigiama, kad sakiniuose su neigiamu žodžiu ar žodžių junginiu neiginys nėra susijęs su tariniu, tiksliau — neliečia predikatinio santykio (Kynarus 1956, 335; [Tajxuua-Oenopyk, I'opmkosa, IManckmit 1958, 15; Byjax 1962, 232; Kogerkos 1963, 98—99; Munkun 1963, 11-12; Mamenos 1967, 6; I'opku- Ha 1971, 13-15; Jlo6anosa 1971, 41; GOepenen 1972, 7—8; Baraesa 1978, 3). Dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje neiginys gali neigti žodžius ar žodžių junginius, einančius veiksniu ar antrininkėmis sakinio dalimis ir reikšminiais sudėti- nio tarinio démenimis’; taip pat gali neigti ir nepilnareikšmius Žodžius, kurie iš tra- dicijos neįtraukiami į sakinio dalių struktūrą. Toks apibrėžimas iš pirmo žvilgsnio atrodo nepriekaištingas, tačiau juo neatskleidžiama žodžio ar žodžių junginio nei- gimo sakinyje esmė. Tarinio ir kitų sakinio dalių neigimo skirtumą, kuris sutampa su minėtų neigi- mo rūšių skirtumu, mėgino geriau paaiškinti A. Peškovskis. Jis nurodė, kad tari- nio ryšys su kuria nors kita sakinio dalimi yra visai kas kita negu kurios nors kitos sakinio dalies ryšys su tariniu (IlemxoBexnū 1956, 388—389); plg.: Aš neskaitau knygos ir Ne aš skaitau knygą; Aš skaitau ne knygą. Pirmuoju atveju yra neigiamas tarinys (kartu ir sakinys), o antruoju neigiama su teigiamu tariniu sie- jama tam tikra sakinio dalis (pavyzdžiuose — veiksnys, papildinys). O neigdami su teigiamą formą turinčiu tariniu siejamą kurią nors sakinio dalį, kartu pasakome, jog su tariniu yra susijusi kita tos pačios rūšies sakinio dalis (KouerxosB 1963, 98—99). Pastaroji gali būti pasakyta sakinyje arba tik numanoma, pvz.: Ne Jonas, o Petras rašo laišką; Ne Jonas rašo laišką; Jonas rašo ne laišką, bet pareiškimą; Jonas rašo ne laišką. § 3. Pagal santykį su tariniu išsiskiria pažyminys. Jis, jungdamasis su daikta- vardžiais, su tariniu tiesiogiai nesiejamas. Dėl to siūloma pažyminio neigimą net * Sakinio dalys čia suprantamos kaip akademinėje „Lietuvių kalbos gramatikoje“ (1976, 279-566). 190 išskirti į kitą Žodžio neigimo porūšį (Bynax 1962, 236—237; Aunpeiiunkosa 1975, 7). Pažymėtina, kad neigiant pažyminį tik iš dalies ribojamas jo pazymimosios saki- nio dalies — veiksnio, papildinio, aplinkybių — santykis su tariniu, pvz.: Jis rašė ne raudonu, o mėlynu rašalu. (Plg.: Jis rašė ne rašalu.) Be abejo, pažyminio sintaksinė pozicija skiriasi nuo sakinio dalių, tiesiogiai susijusių su tariniu. Pažyminys sakinio dalimi gali būti laikomas tik iš tradicijos. Tačiau kalbant bendrai apie žodžio ar žodžių junginio neigimą sakinyje, pažyminiu einančių žodžių neigimo, mūsų manymu, nebūtina skirti į atskirą porūšį. Pažymi- niu einančių Žodžių neigimo skirtumas nėra susijęs su tam tikra nauja rūšine atmai- na, o priklauso nuo neigiamo žodžio sintaksinio ryšio su tariniu specifikos. $ 4. Žodžio ar žodžių junginio neigimas nuo sakinio neigimo skiriasi neigimo sferos lygmeniu, būtent žodžio ar žodžių junginio neigimo ir sakinio neigimo atve- jais neiginys funkcionuoja nevienoduose sintaksiniuose lygmenyse. Sakiniuose su neigiamu žodžiu ar Žodžių junginiu neiginys funkcionuoja Žemesnio už sakinį sin- taksinio žodžių junginio, arba sintagmos, lygmenyje, o neigiamuosiuose sakiniuose — sakinio paradigmos lygmenyje ( Aitsenmraar 1955, 16 ir 31; Kammmaosa 1975, 37). Siedamasis su tam tikru žodžiu ar žodžių junginiu sintagmos lygmenyje, nei- ginys tik juos paneigia, o sakinio reikšmė išlieka teigiama2?. Sis esminis požymis leidžia skirti minėtas neigimo rūšis, nors jų formali raiška kai kuriose kalbose (pvz., anglų, prancūzų, vokiečių) gali ir sutapti (Muxuxux 1963, 11—12; Topomosa 1978, 63). Dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje Žodžio ar žodžių junginio nei- gimui būdingos formaliosios skiriamosios ypatybės (neiginio vieta sakinyje, jo ra- šyba skyrium nuo neigiamo žodžio ar žodžių junginio). $ 5. Žodžio ar žodžių junginio neigimas yra mažiau universalus už sakinio nei- gimą (Ilaudujios 1982, 36—49). Sakinio neigimas yra ir sakinio sintaksinės struktū- ros, ir sakiniu reiškiamo teiginio loginės struktūros reiškinys. Tuo tarpu žodžio ar žodžių junginio neigimas yra būdingas tik sintaksinei sakinio skaidai®. § 6. Sakinyje su neigiamu žodžiu ar Žodžių junginiu neigimas yra sutelktas į vieną kurį nors pasakyme logiškai išskiriamą atvejį. Tokie sakiniai gali būti laikomi tą pačią situaciją nusakančių teigiamojo ir neigiamojo sakinių sutrumpintomis for- momis (Kpxnxxrosa 1969, 203—204; Ilanyuesa 1974, 145): Jonas skaito knygą + Jonas neskaito laikraščio = Jonas skaito ne laikraštį, o knygą. Tikriausiai sakiniai su neigiamu žodžiu ar žodžių junginiu istoriškai yra vėlesnis kalbos reiškinys, atsi- radęs dėl trumpinimo, tačiau jie dabar kalboje turi specialią paskirtį — žymi skir- tingas negu neigiamieji sakiniai situacijas — ir skiriasi savo sandara. Šie sakiniai gali sintaksiniu požiūriu sudaryti atskirą neigimo rūšį. Jie yra tarytum tarpinė gran- dis tarp teigiamųjų ir neigiamųjų sakinių. 2 Vis dėlto tokių sakinių vadinti visai teigiamais negalima, kadangi jie turi neigiamą žodį ar žodžio junginį (Balčikonis 1982, 134—135; dar plg. OpxroBa 1973, 24—25). Tad juos vadiname tie- siog sakiniais su neigiamu žodžiu ar žodžių junginiu. 3 Naujesniuose teoriniuose filosofinės krypties darbuose, kur loginis ir gramatinis neigimas lai komi bendra, neatskiriama viena nuo kitos kategorija, neigimo skirstymas į tradicines rūšis kritikuo- jamas pirmiausia dėl to, kad jis neatitinka neigimo klasifikacijos formalioje logikoje (žr. TlandnxroB 1982, 36—49; Bonmapenko 1983, 141—191). 191 § 7. Neigimo nevienalytiškumą rodo ir I. Boguslavskio pateikta neiginio funk- cijų struktūrinė analizė (Borycnasckmii 1982, 63 — 76). Autorius, lygindamas neut- raliame ir prieSprieSiniame kontekstuose neiginiy funkcijas, kurios iš esmės atitin- ka sintaksiniu požiūriu skiriamas sakinio ir žodžio ar žodžių junginio neigimo funk- skirias vienas nuo kito (nurodoma iš viso 17 komunikacinių, semantinių, sintaksi- nių ir junglumo skirtybių). $ 8. Žodžio ar žodžių junginio neigimo rūšies raiška dabartinėje lietuvių litera- tūrinėje kalboje gan vienoda. Jai reikšti vartojama, galima sakyti, viena sintaksinė priemonė — neiginys ne. Tam tikrais atvejais žodžio neigimo funkciją neiginys ne gali atlikti ir eidamas su predikatinį santykį reiškiančiomis veiksmažodžio asmenuojamomis formomis, t. y. su tariniu (Zr. aut. 1984b, 31—36; dar plg.: KosuerxosB 1963, 99—100; OpjioBa 1973, 25). Dėl to skiriant neigimo rūšis nepakanka vien formaliai atsižvelgti į tai, ku- rias sakinio dalis neiginys neigia. ŽODŽIO IR ŽODŽIŲ JUNGINIO NEIGIMO SKIRIAMOSIOS YPATYBĖS PRIEŠINĖ REIKŠMĖ § 9. Žodžio ar žodžių junginio neigimas — tai neigimas ką nors teigiant. Todėl pagrindinė žodžio ar žodžių junginio neigimo ypatybė, daugiau ar mažiau bū- dinga įvairioms kalboms (plg. Kouerxos 1963, 98—101; OpjioBa 1973, 24-25; Muska 1963, 12; Heinemann, Wiktorowicz 1978, 101; Baraesa 1978, 5), yra prie- šinė reikšmė, kuri ryškiausiai realizuojama priešpriešos forma (sakinys išplečiamas kitu teigiamu tapačią sintaksinę poziciją užimančiu žodžiu ar žodžių junginiu) ir in- tonacija. Sakinio neigimui toks priešinamasis gretinimas nebūdingas. Remiantis šiuo požymiu, sakinio neigimą dar galima vadinti nepriešinamuoju, arba neutraliuo- ju, o Žodžio ar žodžių junginio — priešinamuoju neigimu. Kadangi priešinė reikšmė yra būdingiausias žodžio ar Žodžių junginio neigimo bruožas, jis kartais panaudojamas šio neigimo esmei nusakyti. Pavyzdžiui, N. Bu- lach (1962, 319) priešpriešą laiko svarbiausia žodžio ar žodžių junginio neigimo di- ferencine ypatybe. $ 10. Daugelio kalbininkų pripažįstamas neigimo retrospektyvinis ar perspekty- vinis ryšys su teigimu (ToporroBa 1978, 68) žodžio ar žodžių junginio neigimo atveju įgyja konkrečią raiškos formą. Žodžio ar žodžių junginio neigimas reikalauja su sakinyje neigiamu Žodžiu ar Žodžių junginiu priešinamuoju santykiu susieto teigiamo tapačią sintaksinę poziciją užimančio žodžio ar žodžių junginio, pasak N. Arutiu- novos (1976, 215), dėl to, kad šiuo atveju neneigiamas apskritai tariniu reiškiamo veiksmo objekto (taip pat subjekto ar aplinkybių. — E. O.) egzistavimas. Ji nurodo, kad, pavyzdžiui, sakinyje ff daa dens2u ne ITempy teigiamos formos veiksmažo- džio pasate reikšmė implikuoja pinigų gavėjo buvimą. Tad sakiniuose su neigiamu žodžiu ar Žodžių junginiu dažnai randame atitinkamą teigiamą Žodį ar žodžių jun- ginį, sudarantį priešpriešą su neigiamuoju (plg. T'axnxuna-Oexopyx, [Nopmkosa, 192 Ianckuit 1958, 15—16; Borycnasckuit 1982, 64). Tokiais atvejais neiginys išlaiko pačią gryniausią neigimo reikšmę (Kosanes 1941, 31). Sakiniais, turinčiais neigiamo ir teigiamo žodžių ar Žodžių junginių priešprie- šas, ne tik ką nors neigiame, bet ir teigiame. Dėl šios ypatybės jie atskirų tyrinėtojų skiriami prie neigiamųjų-teigiamųjų sakinių (pvz.: OsepoBa 1973, 17) arba šiaip pabrėžiamas jų, palyginti su neigiamaisiais sakiniais, teigiamas pobūdis (Illetnejrbe 1959, 133). $ 11. Pasak L. Minkino (1965, 127), neigiamą žodį ar žodžių junginį galima lai- kyti pertekliniais — jie nė kiek nepadidina tiesioginės sakinio informacijos. Tad ko- kia žodžio ar žodžių junginio neigimo paskirtis? Paprastai neigiamas žodis ar žodžių junginys (neigiamasis priešpriešos narys) Žymi tai, ko reikėtų tikėtis iš konteksto, situacijos, turimos informacijos arba kas yra įprasta, o su juo priešinamas teigiamas žodis ar žodžių junginys (teigiamasis priešpriešos narys) žymi neįprastą, atsitiktinį, nepageidaujamą, kartais netgi sunkiai įmanomą dalyką. Taip pat žodžio ar žodžių junginio neigimu gali būti prieštaraujama pašnekovo nuomonei. Todėl, kaip nurodo F. Popovas (1969, 81—83), sujungiamųjų junginių neigiamo ir teigiamo dėmenų reikšmių santykiai turi ne vien tik priešinę (neigimo ir teigimo) reikšmę, bet dažnai gauna papildomų modalinių reikšmių ir ekspresinių atspalvių. Nemaža kalbininkų apskritai į neigimą žiūri kaip į emocinę-emfatinę kategoriją. Žodžio ar žodžių jungi- nio neigimas realizuoja vieną iš pagrindinių neigimui būdingų emfatinių funkcijų — kontrastinio teigimo funkciją. Dėl šios funkcijos neigiamas žodis ar žodžių junginys sakinyje vis dėlto nevirsta kalbos pertekliumi; jie dažniausiai patikslina, paryškina sakinio aktualųjį turinį ir išplečia kalbos ekspresines išgales. Tai, atrodo, ir yra žo- džio ar Žodžių junginio neigimo specifinė paskirtis, nes praleidus sakinyje neigiamą elementą, Žymiai mažiau pabrėžiamas teigimas, susilpnėja jo ekspresyvumas, plg.: Mes gyvename ne mieste, bet kaime ir Mes gyvename kaime. $ 12. Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos sakiniuose su neigiamo ir teigia- mo žodžių ar žodžių junginių priešprieša neigiamasis jos narys gali eiti po ar pirm tei- giamojo. Tai priklauso nuo to, į ką koncentruojamas dėmesys, kam prieštaraujama, kas pirmiausia sakinio autoriui yra žinoma. Tik ten ne gegutės, o lakštingalos iš kailio neriasi. MikelHL 215. Ne su tavim kalbu, bet su valdove. KrėvRR II 93. Ne margą niekutį, manau, bet žinias parneša, kurie vėjai žmonių smegenis drumsčia. KrėvRR II 84. Jiedu ėjo ne centrine gatve, o senuoju taku (trš). Zygiais, o ne žodžiais mes tėvynę mylim. SNėrR I 237. [Tai] išmokys siekti vieno tikslo vienu metu, o ne dešimties. ZitMNK 167. Abrūsus (= rankšluos- čius) reikia laikyti abrūsinyčioj (= rankšluostinėj), o ne pakampėmis val- kioti Krok (LKŽ, I 13). Gyvena svetimu protu, o ne savo galva. KrėvPP III 26. § 13. Įspūdžiui sustiprinti gali būti priešinama kelių tarpusavy panašių ar su- sijusių vienarūšių dėmenų grupė. Suradau ne dukterį, ne savo vaiką, o teisėją. MikelLL 590. Moters puo- tai gamino ne paukštieną, ne žvėrieną kepė — virė juodą dervą, karštą vandenėlį. LVP 151. Tačiau ne švelnus jausmas, ne pagarba suėmė jos širdį, 193 bet vėl pagieža. MarcR I 510. Ne piktų kryžiuočių tai buvo kraujas pralietas, tik jaunojo bernelio, tik jo širmo žirgelio. LVP 149. Turėjo [...) tik surišti anti- kvarininką ir užkimšti jam burną, o ne žudyti. P 1982 1 108. Apskritai žodžių ar žodžių junginių priešinimas išplėstine forma yra žymiai vaiz- dingesnis. Mažiau besiskiriantiems šių priešpriešų narių dėmenims reikšti plačiai naudojamasi sinonimija. $ 14. Gramatiškai priešprieša reiškiama priešpriešiniais jungtukais, todėl jie dažnai laikomi formaliu, nors ne vieninteliu žodžio ar žodžių junginio neigi- mo požymiu (plg. HBanosa 1968, 22—26). Priešpriešiniai jungtukai gali jungti ir Zo- džius ar žodžių junginius, žyminčius suderinamus požymius. Šiuo atveju neiginys dažniausiai atlieka neigiamojo priešdėlio funkciją, sudarydamas neigiamą leksemą, ir nereiškia žodžio ar žodžių junginio neigimo. Su tokiais žodžiais ar Žodžių jungi- niais vartojami priešpriešiniai jungtukai jų neskiria, o jungia. Pvz.: Mergaitė buvo negraži, bet gera; Jis kalbėjo negarsiai, bet įdomiai. Kita vertus, gali būti neigiamų ir teigiamų žodžių ar žodžių junginių priešpriešų ir be jungtukų, pvz.: Tai buvo se- novėje, ne dabar (KrėvRR II 183). Nors neigiamo ir teigiamo žodžio ar žodžių junginio priešprieša gali neturėti jungtuko, tačiau žymiai dažniau vartojamos jungtukinės priešpriešos. Sakiniuose su neigiamu Žodžiu ar žodžių junginiu dažniausiai vartojami šie prieš- priešiniai jungtukai: o, bet, tik. Kiekvienas iš jų neigiamo ir teigiamo žodžių ar žo- džių junginių priešinamajam santykiui suteikia skirtingų atspalvių. § 15. Ryškiausiai priešprieša reiškiama jungtuku o, nes juo labiau pabrėžiamas supriešintais Žodžiais reiškiamų sąvokų, reiškinių skirtumas (Lietuvių kalbos gra- matika 1971, 666). Beje, šią humoreską parašiau ne humoro gerbėjams, o niurgzliams. ZabA 71. Čia jums ne turgus, o valstybinė įstaiga. KIAAP 192. Kitą kartą taip pat skubiai gavom nuo tvoros lėkti, tik ne į obelį, o į alyvų krūmą. LVP 229. Bloga reikia pamiršti, o ne gera. Paukšt(P 1982 7 18). Matyt, čia gyvenęs žmogus tvėrėsi nuo vėjo, o ne nuo kito žmogaus. KIAAP 68. Reikėjo mažam ragus lenkt, o ne daba ( = dabar). Erž(LKŽ XI 26). Buvo įpratęs žiūrėti pro arklio ausis vis tolyn, o ne čia pat, į apačią. Aput(P 1978 6 57). Tiesų gilesnių reikia ieškoti, o ne efektų vaikytis! GrušŠ 318. § 16. Antras pagal vartojimo dažnumą yra jungtukas ber. Juo dažnai žymimas priešinamasis santykis su netikėtumo atspalviu, ypač kai teigiamasis priešpriešos narys eina po neigiamojo. Ūmai nebe pagieža badė Kordušo širdį, bet užuojauta. MarcR I 228. Ne tėvas tu, bet beširdis gyvulys. KrėvRR II 36. Aš gyvenu ne toli, bet aukštai... UrnP 132. Karvės pienas ne ragiise (= raguose), bet daržinėj. SA(LKZ XI 23). Buvau pirmutinis tavo širdies riteris, bet ne tikrasis. MarcR I 304. Greta stūkso- jo aukštoka mūrinė tvora. Motociklui — neįkandama kliūtis, bet ne Andriui! ZabA 290. Gudrus svetimoj bėdoj, bet ne savoj. KrėvPP III 141. § 17. Priešinamajam santykiui žymėti sakiniuose su neigiamu žodžiu ar žodžių junginiu taip pat vartojamas jungtukas tik (tai). Jis, priešindamas neigiamus ir tei- giamus žodžius ar žodžių junginius, šiek tiek išlaiko ir išskiriamosios dalelytės reikš- 194 mę (Lietuvių kalbos gramatika 1971, 668). Todėl su jungtuku tik (tai) einančio Zo- džio ar žodžių junginio priešinimas dažnai įgauna išskiriamąjį atspalvį. Tas atspal- vis dar labiau išryškėja vartojant tik (tai) su jungtukais o, bet. Jungtuko vieta saki- nyje pastovesnė — žymiai dažniau eina su teigiamuoju priešpriešos nariu. Tai buvo ne meilė, tik nuotykis. MarcR I 339. Ne medžioklei gimėt, ne medžioklei augote, tik naudai tėvų šalelės. LVP 140. Senis Kiaupša |...) ne nuslėpė, o tik užmiršo pasakyti apie Tilniuką. MikelLL 205. Daugelį vaistų reikia gerti ne bet kada, bet tiktai po valgio. Tam tikrais atvejais jungtuko išskirties reikšmė net ima viršų, pvz.: Visi iš- duoti gali, tik ne tu GrusS 86. Teigiamojo priešpriešos nario išskirčiai pabrėžti vartojami specialūs neigiamieji priešpriešos nariai ne kas (nors) kitas, -a, ne kur (nors) kitur, ne kitaip. Tokiose prieš- priešose jungtukas tik (tai) neretai vartojamas su dalelyte kaip, kuri, sudarydama su juo samplaiką, savo ruožtu stiprina šio jungtuko išskiriamąją reikšmę. Čia būsiąs ne kieno nors kito, tik kokių padaužų vaikėzų darbas. Mi- kelHL 399. Galingas tu ne kuo kitu, tiktai valdovo išmintim. GrušŠ 77. Ir da- bar, Lauryno pagautas, žiūrėjo ne kur kitur, tiktai žemyn. BaltPV II 146—147. Jonas guli ne kur kitur, kaip tik Valaknų paraistėje. LVP 361. Kai minėtus neigiamuosius priešpriešos narius su teigiamaisiais sieja jungtukas o, žodelis kaip ar vien tik intonacija, teigiamojo nario išskirtis susilpnėja, plg.: Juk Česiui ne kas kitas, o kažkokie laikraščiai galvą susuko Daut(P 1978 10 76); Likimas, seni, yra ne kas kita, kaip žmoguje slypinčios aistros Jac(P 1978 10 43); Matyt, kortomis viską pralošia, ne kitaip... Daut(P 1978 8 87); [Tuopą] čia kažkas pasodino, ne kitaip SadG 30—31. $ 18. Dažniausiai priešpriešos narių reikšmės prieštarauja viena kitai. Retkar- čiais jos iš dalies gali sutapti. Iš dalies sutampančių pagal reikšmę, bet priešinamų tarp savęs Žodžių ar žodžių junginių santykiui nusakyti vartojamas jungtukas tačiau (dažniausiai su prišlijusia dalelyte bent). Šiuo atveju žymimas kontrastas yra silp- niausias. Ir nors tai dar ne „gydymas stacionare“ [...], tačiau bent „kurortas“ (tsp.). $ 19, Labiau pabrėžiamas priešinamasis santykis sakiniais su dviem jungtu- kais, kurių vienas eina su neigiamuoju priešpriešos nariu, kitas su teigiamuoju, pvz.: Sopėtų galvą, bet ne mums, tik tiems, kurių širdys baime plaka KrėvRR II 105; Ji man padovanojo, tik ne staltiesę, o rankšluostį. § 20. Priešpriešos gali būti be jungtukų. Tada neigiamo ir teigiamo žodžių ar žodžių junginių priešinamasis santykis reiškiamas vien intonacija. Žvejas šitai pasakė jau ne Gediminui, sau, vėl grimzte nugrimzdamas į savo nelaimę. KIAAP 117. Ne svetima, tavo sesuo sakė. Paukšt(P 1982 7 13). Žmogus daro taip ne iš piktumo — iš pavydo LVP 232. Vargo savo 'apsigėrę, ne mi- daus! KrėvRR II 89. Tikros moterys, ne bajorai!.. KrėvRR II 30. Milži- nai ją statė, ne žmonės. LVP 138. Bet gyvenimą tvarkome pagal taisykles, ne pagal išimtis... GrušŠ 145. 195 $ 21. Vietoj jungtukų gali būti su neigiamuoju ir teigiamuoju priešpriešos nariu kartojami tam tikromis sakinio dalimis einantys žodžiai, tačiau tai priešinamojo santykio papildomai nestiprina. Aš visai ne kaliošų, aš muilo... ZabA 13. Mes ne piktosios dvasios, mes garbingi paukščiai. LVP 465. Turbūt ne dėl savęs esu — esu tur- būt dėl ko nors kito. MarcinkGŠP 87. Čia ne mūsų seselė, čia močekyčia raganyčia Prng(LKŽ XI 20). Vyrai, tai ne kariuomenė, tai maradieriai. MiškŽG 46. Zodelis tai, vartojamas tik su teigiamuoju priešpriešos nariu, sieja gretinamus žo- džius nuolaidos ar sąlygos ryšiu. Ne tuo keliu, tai kitu. GranMV 70. Tekančioms ne šis, tai tas — vis atsi- tinka. MarcR I 555. § 22. Neretai priešpriešiniai jungtukai (ypač bet, tik(tai) su tam tikromis vie- narūšėmis sakinio dalimis einančiais žodžiais, kurių vienas turi neiginį, vartojami jungiamąja reikšme. Tada, kaip jau minėta (Zr. § 14), neiginys nereiškia žodžio neigimo, 0 eina žodžio priešdėliu. Žmogus buvo nepeiktas, bet kietas. MiškŽG 106. Apačioje krūvelė gelsvų lentų, bet jau nenaujų. ZitMNK 48. Nedidelis, bet gražus pažiūrėti raitininkų Įsukilėlių] būrelis. Myk-Put. Gražiai pagamintas, bet neskaniai išvirtas. KrėvPP IT 67. Kai žodžių reikšmės viena kitą išskiria, jie siejami priešinamuoju santykiu, kai viena kitos nešalina — jungiamuoju. Tačiau tikslinant replikas ir pastaruoju atveju reikalingas priešinamasis gretinimas, pvz.: Tėvo veidas buvo ne piktas, o tik liūd- nas ir rimtas (LVP 614); Aš tiktai graži, bet ne gera GrušŠ 393; Aš gyvenu ne toli, bet aukštai... (UrnP 132). Kai neiginį turintis žodis vartojamas su intensyvumą reiškiančiais prieveiksmiais, priešinamasis santykis su teigiamu Žodžiu neįmanomas, plg.: Tėvo veidas buvo visai nepiktas, o tik liūdnas ir rimtas; Aš tiktai graži, bet labai negera; Aš gyvenu visiškai netoli, bet aukštai. $ 23, Neretai sakiniuose su neigiamu žodžiu ar Žodžių junginiu teigiamojo priešpriešos nario nėra. Išimtį sudaro priešinamasis tarinio ar jo dėmens (ypač pirmojo) neigimas. Vienais atvejais teigiamasis priešpriešos narys numanomas iš kon- teksto ar aiškus iš situacijos ir jo kartojimas būtų perteklinis, kitais — yra neapibrėž- tas, nežinomas ar nenorima jo sakyti, t. y. tik prieštaraujama su neiginiu einančio žodžio teigiamai formai. Vien intonacija reiškiamas neigiamo žodžio ar žodžių jun- ginio priešinamasis santykis su nepasakytu teigiamuoju priešpriešos nariu yra silpnes- nis, dėl to sumažėja ir Žodžio ar Žodžių junginio neigimo ekspresyvumas. Ne nuo jų (nelabųjų) mes pilį saugom. Baisesni kryžiuočiai, kurių ne tik naktį, bet ir dieną galima sulaukti. LVP 320. Ne nuo šios dienos ji lanko mus. Nuo ma- žų dienų visur drauge. KrévRR II 76. Ne bartis čion sujojome. KrévRR II 87. Ne metai žmogų sendina. MarcR I 286. AS ne tau sakau. MikelHL 382. Bet ne visi taip mano. KrévRR II 78. Ne visuomet gyvenimas džiaugsmą gimdo... KrévRR II 31. Šią savybę išugdė [...] ne paprastas véjavaikiskumas. ZabA 112. Ziloje se- novéje galvojimas buvo vertinamas ne mažiau už darbą. LVP 463. Per dieną dar ne 196 taip išsipurvinsi. ZitMNK 13. Taip įdomiau. Vis ne kaip visi. Aput(P 1978 6 101). Aš ne iš karto supratau, koks tai miestas. KIAAP 34. $ 24. Neiginys, įeinantis į samplaikinio žodžio ar žodžių samplaikos sudėtį arba einantis priešdėliu, žodžio ar samplaikos neigimo nereiškia. Orientavimosi sporte negalvodamas ne ką tenuveiksi (tsp.). Sugrįš, ne kur dėsis. TreinLJ 43. Obelaičių radukai [skiepai] ne per geriausia prigijo. LS(LKZ XI 13). Ne iš gero parėjo. BaltPV II 14. Ne, pagalvojo Adomas Venckus, išeiginė rytoj bus ne pro šalį. KIAAP 177. Gudrų nelaimė pamokina, kvailą nuskandina. KrėvPP III 142. Jausmo viršū- nės — nebylios. MarcinkDD 118. Šia prasme mūsuose padaryta tikrai nemaža (tsp.). Manau, jog nekaip pasijustų dirbantis (tsp.). NEIGINIO VIETA SAKINYJE $ 25. Be priešinės reikšmės, kuri, kaip matėme, neretai reiškiama tik intonacija, žodžio ar žodžių junginio neigimą galima skirti ir pagal neiginio vietą sakinyje. Šis kriterijus irgi ne visais atvejais gali būti taikomas. Neigiamuosiuose sakiniuose neiginys visada eina su tariniu*, o žodžio ar žodžių junginio neigimo atveju — su tuo žodžiu ar žodžių junginiu, kuriuos neigia. Pvz.: Tėvas jo nemušė (SimonR IV 164) yra neigiamasis sakinys; Ne tėvas jį mušė, Tėvas nejį mušė — sakiniai su neigiamu žo- džiu. Kai neigiamas žodžių junginys, neiginys esti žodžių grupės pradžioje. Šiuo at- veju sakinyje dažniausiai abu priešpriešos nariai yra išreikšti (a). Be pasakyto ar bent aiškiai numanomo teigiamo jo priešpriešos nario kartais sunku skirti, ar neigia- mas tik po neiginio einantis Žodis, ar jo junginys su kitais žodžiais (b). a) Tiesy gilesnių reikia ieškoti, o ne faktų vaikytis! GrušŠ 318. Graži mer- gelė ne pirktais marškinėliais, bet suaustom drobelėm. KrėvPP III 73. Dabar jau vieškeliu eina ir važiuoja ne pavieniai žmonės, bet ištisi jų pulkai. BaltR I 50. Mat amžiną atilsį pono Petro senelis visą gyvenimą praleido ne aristokratų menėse, o vežiko pasostėje ZabA 119. Kasakauskas, rašydamas savo gramatiką, turėjo galvoje ne kurią nors žemaičių tarmę, bet lietuvių kalbą apskritai. SabLKTI 22. Ne viena jauna galva viską sumano, bet kelios senos. KrėvRR IT 168. b) iš tikrųjų jam rūpėjo ne naujieji namai. PocLM 51. Ne kvailiems pokštams išleisti jų rubleliai. Jac(P 1978 11 61). Pagal vietą neįmanoma diferencijuoti su tariniu einančio neiginio funkcijų. Matyt, todėl ne sakinio neigimo funkciją atliekantis neiginys eina tik su tokiais vie- narūšiais tariniais, kurie sakinyje siejami priešinamuoju santykiu su teigiamos for- mos tariniais. Ne liepiu, o prašau. BaltPV II 237. Aš jau ne einu, o tiesiog plaukiu sutirš- tėjusiu vakaro vėju. ŽitMNK 235. Po kambarį jis ne vaikščiojo, bet tiesiog laks- tyte lakstė. Bal蚊 131. 4 Apie neiginio vietą tarinyje žr. aut. 1984a, 97—107. 197 $ 26. Rašomojoje kalboje žodžio ar žodžių junginio neigimo atvejus padeda skirti ir kitas lietuvių kalbai būdingas formalus požymis — neiginio rašyba skyrium nuo neigiamojo Žodžio (Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba 1976, 71 —82). Išimtį sudaro žodžio ar žodžių junginio neigimo nereiškiantis atskirai rašomas nei- ginys samplaikose, pvz.: Bet ten irgi ne kažin kas (Žit MNK. 206); Ne ką geriau sekėsi ir Uliui (SajP M 74); Ne taip lengva nutverti Vaidą (Jac); Te, ne kiek čia jau ir išeis (LVP 124); Dirbu, rupūže, ne kur dingsi (BubnVD 268); Pažiūrėjo į vidų puodelio. — Ne per daug, — tarė galvą kraipydamas (LVP 76); Bružas šiaip ne taip bus parvestas į trobą (Gran). Samplaikas sudarantys žodžių junginiai gali neturėti frazeologinio ryšio. Tada jų dėmenys išlaiko tiesioginę reikšmę, o neigi- nys atlieka žodžio neigimo funkciją, pvz.: Aš ne tokia, kaip tu (plg.: Aš ne tokia jau gera); Aš ne taip vedusių gyvenimą įsivaizduoju... (Daut(P 1978 10 71) (plg.: Ne taip lengva vedusių gyvenimą įsivaizduoti). $ 27. Žodžio ar žodžių junginio neigimą šnekamojoje kalboje padeda nusakyti specialios fonetinės priemonės. Paprastai po neiginio einantis Žodis ar žodžių junginys sakinyje tariamas stipriau (turi loginį kirtį) ir po to daroma pauzė sukuria prieštaravimo intonaciją. Kartais pagal situaciją gali būti labiau pabrėžiamas prieš- priešos teigiamasis narys. Ne su tavim | kalbu, bet su valdove. KrėvRR II 93. Ne šakute | — peiliu skrudintas bulves burnon dėjo. P 1982 I 47. Bet ne tau | suprasti. GrušŠ 367. Seno- vėj taip buvo, bet ne dabar. KrėvRR II 105. Kai neiginys neigia sakinį arba teigiamuosiuose sakiniuose eina priešdėliu bei priklauso samplaikai, su juo ar po jo einantis Žodis, žodžių junginys stipriau netariamas. ŽODŽIŲ IR ŽODŽIŲ JUNGINIŲ, EINANČIŲ SAKINIO DALIMIS BEI JŲ DĖMENIMIS, NEIGIMAS $ 28. Sakinyje gali būti neigiami įvairiomis sakinio dalimis bei jų dėmenimis einantys žodžiai ar žodžių junginiai. Nors dažniausiai šie žodžiai ar žodžių jungi- niai yra neigiami teigiamuosiuose sakiniuose, tačiau tai nebūtina sąlyga. Tame pa- čiame sakinyje gali savarankiškai funkcionuoti abi neigimo rūšys, t. y. žodžiai ar žodžių junginiai gali būti neigiami ir neigiamuosiuose sakiniuose, pvz.: Atleiskit man, bet negaliu būti ne aktore — nebemoku (tsp.); Ne koks nors sąžinės balsas neleidžia jam dailiai riesti — tiesiog tingi (Jac). Dažniausiai kalbama apie veiksniu, papildiniu, pažyminiu ir aplinkybėmis ei- nančių žodžių ar Žodžių junginių neigimą. Šiuo atveju neigimas siejamas su požy- mio turétoju ar kitais sakiniu reiškiamos situacijos komponentais (MaMejjoB 1967, 6—9; Jlo6axosa 1971, 41; Baraesa 1978, 3; Jisnox 1979, 206). Daug retesnis priešinamasis tarinio neigimas (plg. KouerxoB 1963, 99—100; OpjioBa 1973, 25). Neneigiant sakinio galima neigti tik tokią veiksmažodžio asmenuoja- mąją formą, kuri turi pasakytą teigiamąjį priešpriešos narį. Neigiami sudėtinio ta- rinio reikšminiais dėmenimis einantys Žodžiai ar žodžių junginiai išreikštų priešprie- šos teigiamųjų narių gali ir neturėti*. 5 Plačiau apie priešinamąjį tarinio neigimą žr. aut. 1984b, 31—36. 198 $ 29. Veiksniu ir antrininkėmis sakinio dalimis einančių žodžių ar žodžių jungi- nių neigimas gali būti tik priešinamasis, jį lengva atskirti nuo sakinio neigimo. Ku- ris žodis ar žodžių junginys yra neigiamas, rodo neiginio vieta. (Neiginys sakinyje eina prieš neigiamą Žodį ar Žodžių junginį.) Neigiamų veiksnio ar kurios nors antri- ninkės sakinio dalies sintaksinę poziciją užimančių žodžių ar žodžių junginių išreikš- tas teigiamasis priešpriešos narys nebūtinas, nes jį paprastai implikuoja tarinio tei- giama forma. Žinoma, be pasakyto teigiamojo priešpriešos nario neigimo reikšmė yra silpnesnė, kartais net gerokai nublankusi. Kai neiginys dažnai vartojamas su tam tikros leksinės reikšmės ZodZiais, visas junginys linksta stabaréti, pvz.: ne laiku, ne veltui. Ne visada lengva skirti, ar neiginys neigia žodį, ar atlieka priešdėlio funkci- ją, ypač dažną su kai kuriais žodžiais, einančiais veiksniu ir antrininkėmis saki- nio dalimis. Todėl tam tikrais atvejais ir veiksniu bei antrininkėmis sakinio dalimis einančių žodžių neigimui paryškinti reikalingas teigiamasis priešpriešos narys, Tiesiogiai su tariniu susijusiomis sakinio dalimis — veiksniu, papildiniu, aplinkybėmis, predikatiniu pažyminiu — einantys žodžiai ar žodžių jungi= niai paprastai neigiami teigiamuosiuose sakiniuose. Priešpriešos teigiamojo nario raiška tokiais atvejais nebūtina, bet pasitaiko dažnai. Ten jau važiavo nebe sunkvežimiai, o tankai. PocLM 22. Ne aš vienas — daug tokių. LVP 553. Reikia naujų talentų, ne naujų srovių. PaukštDAJ 154. Gobšus visiems, tik ne sau. KrėvPP III 61. Aš gyvybę tau galėjau, ne žmoną atiduoti. GrušS 52. Ne narvelyje, bet prie tavo lango jis čirškės. LVP 317. Jau ne nūdien, dažnai ji žiūrėjo tona šalelėn, LVP 145. Žiūri senoviškai, bet ne verksmingai. MikelLL 433. Ne savo valia tai padarys, o verčiamas kažkokio komplekso tarpusavyje surizgusių priežasčių. Jac(P 1978 10 58). Aš atėjau ne parduoti, o pirkti. P 1982 1 105. Ne mokyklai, bet gyvenimui mo- komės. PaukštDAJ 122. Didžiuma žodžių turi ne vieną, o kelias, keliolika, keliasdešimt reikšmių. PikčŽI 51. Tetulytė parvažiavo iš Amerikos ne bet kokia, o ratuota. MikelLL 543. Pasakyto priešpriešos teigiamojo nario dažniau neturi neigiami apibendrintos Teikšmės žodžiai. Be to, tai gali priklausyti ir nuo subjektyvių aplinkybių, pavyz- džiui, nuo sakinio autoriaus turimos ar norimos pateikti informacijos. Ne visi džiaugėsi bajoro Kirklio laime. LVP 142. Gudrų apgauti, kvailą pamokyti ne kiekvienam pasiseka. KrėvPP III 142. Tėveli širdele, tai tau, tai tau, auginai sūnelį ne sau, ne sau. LTRn 120. Ne kartą Striukis buvo paklydęs. LVP 536. Aš visai ne to čia atskridau. Bal芊 16. Atributinis pažyminys su tariniu santykiauja netiesiogiai (per pažymi- mąją sakinio dalį). Jo neigimas liečia prijungiamuoju ryšiu susietų Žodžių junginį, atitinkamai modifikuodamas su tariniu susijusios sakinio dalies turinį. Todėl nei- giamą pažyminį turinti sakinio dalis sakinyje funkcionuoja kaip teigiama. Tiesio- ginis neigimo poveikis šiuo atveju neišeina už junginio ribų. Formaliai atributiniu pažyminiu einančio žodžio ar žodžių junginio neigimas niekuo nesiskiria nuo kitomis sakinio dalimis einančių žodžių ar žodžių junginių neigimo raiškos — šiuo pažyminiu einantis neigiamas Žodis ar žodžių junginys gali turėti teigiamąjį priešpriešos narį ir būti be jo. Pasakytas priešpriešos teigia- 199 masis narys yra reikalingesnis tais atvejais, kai su pažyminiu einančiais žodžiais neiginį labiau įprasta vartoti kaip priešdėlį. Nusišypsojo jau nebe žalsvas, o rausvas žmonos veidas, KIAAP 36. Autorius pasirinko būtent šią, o ne kitą temą (tsp.). Pempynė [:..] buvo greičiau ne meistro, o varlių ir paukščių viešpatija. MartL 128. Tai valdybos išradimas, ne mano. Žit MNK 39. [„Universitas lingvarum Litvaniae“] pagrindą sudaro jau ne Rytų Prūsijos tarmė. SabLKTI 20. Gyvena, kaip ne savo amžių. KrėvPP III 23. O juk ne visos klaidos beatitaisomos. PocLM 70. Žmonėse būdama, aš dar ne tokių dalykų prisi- klausau. MikelLL 220. NEIGIMO YPATYBĖS, SUSIJUSIOS SU NEIGIAMŲ ŽODŽIŲ SAVITUMAIS $ 30. Įvairiomis sakinio dalimis einančių žodžių ar žodžių junginių neigimas yra labai panašus. Jų neigimo skirtybės susijusios su pačių žodžių, kuriuos neigia- me, leksinėmis bei vartosenos su neiginiu ypatybėmis. Neiginys sakinyje gali eiti su įvairiomis kalbos dalimis, tačiau ne visada išlai- ko pakankamai ryškią žodžio neigimo reikšmę. Ryškiau neigiami tie Žodžiai, kurie turi konkrečią reikšmę (a), kurie su neiginiu nesudaro įprastinio junginio (b), arba su kuriais neiginys nevartojamas kaip priešdėlis (c). Šiais atvejais neigiami žodžiai susipriešina su teigiamais, nepriklausomai nuo to, ar teigiamasis priešpriešos narys sakinyje pasakytas, ar ne. $ 31. Neiginys su Žodžiais, prie kurių jis paprastai nejungiamas kaip priešdėlis, dažniau neturi teigiamojo priešpriešos nario. Tik tam tikrais atvejais neiginys su kai kuriais iš jų sudaro pastovius, linkusius frazeologiškai stabarėti junginius, pvz.: ne juokais, ne laiku, ne paskutinis, -ė, ne tuščiomis (rankomis), ne veltui, ne vietoje ir pan. Juose neigimo reikšmė yra susilpnėjusi, nes neiginys čia iš dalies virsta naujo leksinio vieneto dalimi. Ne juokais išsigąstu. ŽitMNK. 121. Taburetė... visai ne laiku išklers ir su- irs. ZabA 46. Ir ne paskutinį vaidmenį tame procese vaidina noras įtikti, pasižymėti. MikelHL 361. Ne tuščiomis rankomis juos sutiksiu. KIAAP 17. Ne veltui vėlyvą rudens naktį degė vakaruose pavojaus laužai. LVP 323. Tas jos krizenimas buvo ne vietoje. Žit MNK. 89. Susilpnėjusią neigimo reikšmę rodo ir tai, kad neiginys su kai kuriais iš minėtų žodžių kartais rašomas kartu, pvz.: Algirdas Šaknys nejuokais kibo į darbą. MikelLL 546; Gudjonis lyg tyčia nelaiku susipyko. MartL 130. $ 32. Neiginys, einantis su būdvardžiais, būdvardiškaisiais Žodžiais ar atitin- kamais prieveiksmiais, kurie paprastai su neiginiu sudaro kitos reikšmės žodžius, neigimo funkciją turi tik tada, kai yra pasakytas teigiamasis priešpriešos narys. Priešinę reikšmę tokiais atvejais gali rodyti teigiami šalutiniai sakinio dėmenys, lyginamieji posakiai. 200 Kintama buvo medžiotojas. [...] Ne paprastas medžiotojas, kokių visada buvo gausu šitame krašte (tsp.). Aplinkui žalia, gražu, saulutė smagiai šildo — nebe ankšta, nebe tamsu, kaip lizde kad buvo. LVP 229. Kitais atvejais neiginį, turintį neigimo funkciją, sunku skirti nuo neigiamojo priešdėlio. Aš buvau ne liūdnas. Dainavo moteris ne pilna krūtine. Daut(P 1978 10 70). Nebe skaidrios pasidarė tolumos. GranMV 68. Tuo ne daug ką peši. PocLM 162. Seniai Iesdavo juos ir mus ragindavo, tik mes ne smarkiai ant grūdų puldavom. LVP 231. Vengiant painiavos pastaruoju metu linkstama panašiais atvejais vartofi nei- giamą priešdėlį. Entuziazmas buvo nepaprastas. MikelLL 551. Mūsų onomastikos tyrinėjimo istorijoje tai neeilinė knyga. P 1978 10 173. Ji — nepikta moteriškė. KrėvRR II 44. Iš visų tų pelų nedaug bus grūdų. MikelLL 524. Gydytu arkliu netoli tejosi. KrėvPP III 12. Neiginys visada esti priešdėlis, kai su juo einantis žodis žymi tam tikrą rūšį. Neigimo reikšti šiuo atveju jis negali, todėl čia pasitaikantis neiginio rašymas skyrium yra klaida, pvz.: Literatūrinių puslapių pilkumas |...) padvelkia iš mūsų ne literatū- rinés (= neliteratūrinės), o neretai ir literatūrinės spaudos (tsp.); Teismai yra dve- Jopi: draugiški ir ne draugiški (= nedraugiski) (tsp.); Jos susirinkimuose dalyvau- davo ir ne studentai (= nestudentai) (BūtŽKP 25). $ 33. Neiginys su būdvardžių bei, būdo prieveiksmių aukštesniojo laipsnio for- momis dažniausiai reiškia šio Žodžio neigimą. Šiuo atveju paprastai neigiamas ne kuris nors požymis, o jo didesnis (mažesnis) laipsnis bei kiekis tam tikro standar- to atžvilgiu. Tas standartas gali būti nusakomas lyginamaisiais posakiais, prielinksnių už, per konstrukcijomis arba numanomas. Jis pagal reikšmę atitinka teigiamąjį prieš- priešos narį. Na ir išsiunčiau, pamenu, tris eilėraščius ir tris prozos vaizdelius, trumpučius, ne ilgesnius kaip po pusantro puslapio. PaukštDAJ 138. Sabaliūnas mažus vaikus mylėjo ne mažiau kaip bites. BilR, I 184. Kaulus tai gelia ne menkiau negu nuo lažo. Myk-PutR VI 400. Kartą sutikau jį gatvėje su žmona — tokia aukšta, liesa, už jį ne jaunesne moterimi. PaukštDAJ 125. Žiloje senovėje galvojimas buvo vertinamas ne mažiau už darbą. LVP 463. Mikas darbuojasi ne blogiau už felčerį. ZitMNK 163. Ge- rai nepasakysiu, bet ne daugiau, man rodos, per keturis šūvius [pasiémiaul]. PietRR 79. Pasiryžo užauginti irgi ne mažesnį derlių (tsp.). Ir čia ne baltesni pyragai laukia. LVP 424. Ne geriau nusiteikęs nubudo ir Lukošiūnų Petras. KrévRg 207. Ne blogiau ir jie pasirodytų. MikelHL 296. Ryškesne priešine reikšme neiginys vartojamas su aukštesniojo laipsnio prie- veiksmiais, kuriais be lyginimo pabrėžiamas sakinyje konkrečiai pasakyto kiekio kategoriškumas. Beje, šiuo atveju galimi ir priešpriešiniai jungtukai. 201 Eiti pritiktų tik dviem trim, o ne daugiau. PaukštDAJ 12. Taigi pusė šau- kšto sviesto galėjo būti verta skatiko, ne daugiau, o visa padarytoji žala verta grivinos, ne daugiau. VaižgDD, 86. Lauksiu savaitę, ne ilgiau. KIAAP 207. § 34. Tam tikro panašumo į aukštesniojo laipsnio būdvardžių ir prieveiksmiy neigimą turi ir aukščiausiojo laipsnio būdvardžių ir prieveiksmių neigimas. Tačiau pastarieji vartojami lyginimo reikšme nenurodant požymio kokybinio ar kiekybi- nio standarto. Matyt, dėl to neiginiui su aukščiausiojo laipsnio būdvardž.ais ar prieveiksmiais būdinga silpnesnė neigimo reikšmė. Šeimoje jis buvo ne vyriausias. Sukėliau jame ne pačius blogiausius jausmus (tsp.). Žemė buvo ne arčiausia. Bal芊 54. Jie ne gudriausiai pasiel- gė. Neiginys visada vartojamas su aukščiausiojo laipsnio formomis, kai prieš jas įsiterpia dalelytė per. Tačiau šiuo atveju jis minėtų žodžių neneigia, o su jais sudaro samplaikas, žyminčias tam tikro požymio vidutinišką, saikingą laipsnį ar kiekį. Dirva buvo kaip dirva, ne per geriausia, bet dirva. MartL 128. Aš ne per dažniausiai pas ją užeidavau. Pauk§tDAJ 173. Priešų ūsuotosios zylės turi ne per daugiausia (tsp.). $ 35. Panašią reikšmę neiginys teikia dalelytės per ir lyginamojo laipsnio būdvar- džių ar prieveiksmių samplaikoms, kai jos vartojamos be teigiamojo priešpriešos nario, pvz.: Ponios tuojaus nutėškė virtuvės prikyštes ir ne per švarias kepuraites (Bal芊 130); Šitą knygą ne per seniai buvau skaitęs. $ 36. Su būdvardžių ar prieveiksmių aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio formomis, padarytomis iš priešdėlį ne- turinčių nelyginamųjų formų, neiginys var- tojamas irgi kaip priešdėlis. Aukščiausiojo laipsnio formos tokiais atvejais nereiš- kia lyginimo. Negardesnių obuolių dar nevalgiau. LKRS 74. Jam pasidaro dar nesmagiau. MikelLL 402. Tu keli neteisingiausias apkalbas. Jis pasielgė už vis ne- gražiausiai. Ir žemė, matyt, neblogiausia. Myk-PutS, 50. Dar ir dabar, sprendžiant iš ta- vo drabužių ir skrybėlės, turi nepuikiausiai gyventi. Bal芊 150. Dabar lyginimo būdu nedaugiausiai ką galime laimėti. LKRS 79. $ 37. Kai neigiami aukštesniojo ar aukščiausiojo laipsnio būdvardžiai ar prie- veiksmiai yra priešinami su teigiamais, neiginys turi ryškaus žodžio neigimo funkciją. Darbas numatomas ne lengvesnis, kaip buvo, — sunkesnis. MiežA 77. Jis ieškojo ne lengviausio, bet patraukliausio darbo. O kitą liniją reikia brėžti ne įstrižiau, o tiesiau. § 38. Žymiai silpnesnis yra neapibrėžtos ar apibendrinamos reikšmės žodžių neigimas. Juos dėl neapibrėžtumo dažnai sunku sieti su teigiamaisiais priešpriešos nariais. Visa tai blankina neigimo reikšmę. Dėl dažno neiginio vartojimo su tam tik- rais žodžiais jų junginiai linksta stabarėti, virsti naujos reikšmės leksemomis. § 39. Neiginys neturi ryškios neigimo reikšmės eidamas su neapibrėžiamaisiais įvardžiais kiekvienas, -a, vienas, -a (jis gali eiti ir skaitvardžiu), visds, -a, viskas ar asmeninių įvardžių ir įvardžio vienas, -a junginiais (aš vienas, jie vieni...). Tai aiš- 202 kiai matyti iš sakinių, kurių viename neiginys neigia asmeniniu įvardžiu, o kitame— asmeniniu įvardžiu su įvardžiu vienas, -a reiškiamą sakinio dalį: Ne jie tokie pa- sėdūs buvo ir Ne jie vieni tokie pasėdūs buvo (LVP 228). Pastarajame sakinyje priešpriešos nariai susiję ne skirtingumo, o tikslinimo santykiu. Panašaus santy- kio priešpriešos būdingos ir neigiant sakinio dalis, kai jomis eina vieni patys minė- ti neapibrėžiamieji įvardžiai. Ir ne vienas nujojo, bet su senu piršlių. LVP 146. Ne tave vieną, visus sušaukė. LVP 313. Ir pirmiausia jį sukrėtė ne visas veidas, bet akys. Gal ne visiems, gal keliems, bet buvo. PP-7948. Žinoma, ne viskas, bet kai kas iš to buvo priimama. PocLM 106. Gudrų apgauti, kvailą pamokyti ne kiekvienam pasiseka. KrėvPP III 142. Ne viena pramergo, vyrus gaudydamasi. Vikv(LKŽ VIII 32). Kartu ji [apysaka] gera mokykla ne vienam romanistui (tsp.). Ne mano vieno galva sprendė. Daut (P 1978 10 75). Gražiam tikslui ne visos priemonės tinka. KrėvPP III 68. Tartum violetinis garas būtų ne visas sugrįžęs į žemės plyšius. KIAAP 21. Ne viską tau reikia žinoti, mielas tu mano... Jac(P 1978 11 13). Tikslinimo santykiu susietos priešpriešos mažiau kontrastiškos. Be kita ko, ir šis faktorius silpnina neigimo reikšmę. $ 40. Neryški neigimo reikšmė ir neiginio su atitinkamais įvardiniais prieveiks- miais, pvz.: visai, visiškai, visada (visuomet); prieš žodžių vienas, -a, pirmas, -a junginius su daiktavardžiais, ypač kartas, sykis, diena, metai, vieta. (Daiktavar- džius kartas, sykis junginių reikšme labiau įprasta vartoti vienus.) Sigita, atrodo, ne visai patikėjo Roko žodžiais. LVP 436. Dar ne visiškai atšilo. Ne visada laikas valandom, dienom ar metais matuojamas. MarcR I 365. Ne visuomet, bet kai kada pasisekdavo ir vėl pasiklausyti Bacho. Jac(P 1978 11 154). Joniukas dabar ir sekmadieniais ne visuomet bepareina. MikelLL 112. Čepkus ne vieną kartą virė svečiams žuvienę. PocLM 94. Bet mūsų žemė |...) ne pirmą kartą iš pelenų kėlėsi. PaukštDAJ 128. Vai ne kartą keikė Merkinę priešininkai, ne kartą kėsinosi sugriauti jos akmens sienas. LVP 139. Ne vieną sykį ir Dainius pirko visokių niekučių. BubnVD 315. Juk ne s ykį esi mane apgai- lėjęs, o gal ir niekinęs. Jac(P 1978 10 23). Juk perkame juos ne vienai dienai (tsp.). Tai didžiulis, ne vienerių metų darbas (tsp.). Ne pirmi metai sanato- rijoje. P 1975 7 95. Atvirkščiai, tas pats jos kūrinys būdavo ne vienu laiku, ne vienoj vietoj ir net keliuose popieriukuose rašomas. PaukštDAJ 185. Prieveiksmiai visai, visiškai, itin dažnai vartojami su būdvardžiais, būdvardiš- kais žodžiais ar prieveiksmiais. Su jais vartojamas neiginys dėl minėtų prieveiksmių nesavarankiškos sintaksinės funkcijos (plg.: Dar ne visai išaušo ir Dar buvo ne vi- sai šviesu), galima sakyti, beveik visiškai netenka neigimo reikšmės ir virsta tam tik- rą intensyvumo laipsnį reiškiančios leksemos dėmeniu. Nupirkęs vaistų grįžau ne visai patenkintas. PaukštDAJ 101. Tas brolelis yra praėjęs ne visai gerą gyvenimo mokyklą. PocLM 139. Senelė dar ne visai gerdi jį [Antanuką] nušluostė. LVP 158. Matyt, jis sapnavo ne itin malonų sapną. ZabA 119. 203 $ 41. Taip pat įprasta neiginį Vartoti ir su įvardžiais kas, kažkas, kažin kas, bet kas; toks „-ia, koks, -ia, kažkoks, -ia, kažin koks, -ia, bet koks, -ia bei prieveiks- miais bet kaip; kiek, kažkiek, kažin kiek; kur; šiaip (sau), taip, šitaip; tiek, tačiau jo funkcijos ne su visais šių žodžių yra vienodos. 1. Neiginys visada išlaiko žodžio neigimo funkciją junginiuose ne bet kas, ne bet koks, ne bet kaip, ne šiaip (sau), ne šitaip. Jie gali turėti išreikštus teigiamuosius priešpriešos narius. Už adatos [atkeliant adatą i dygsnio vidurį] siūti ne bet kas moka. Up(LKZ, 1 18). Ir visą namą su palėpe uzleidom dosniai ne bet kam. PP-79 214. Ne bet koks žmogus gali padaryti tq darbą. Su milicija iš namų iškrapščiau, ne bet kaip (tsp.). Jam ne bet kaip paduosi. Gs(LKZ, I 787). Ir dažų spalvos buvo ne šiaip sau, o su išmanymu parinktos... MartL 305. Tai yra ne šiaip sau rytas. Aput(P 1978 6 95). Ne šitaip norėjo kalbėti. MarcR I 383. 2. Eidamas su įvardžiu toks, -ia bei prieveiksmiais taip, tiek (ne toks, -ia, ne taip, ne tiek) neiginys gali turėti nevienodas funkcijas. Kai tie žodžiai tiesiog siejami su daiktavardžiais ar veiksmažodžiais, neiginys paprastai turi tam tikrą neigimo funk- ciją, nors ir nelabai ryškią. Norėjo Į...) ne tokį susirinkimą matyti. MarcR I 383. Jis tikėjosi iš tavęs ne tokio pagalbininko. Visuomet kas nors ne taip išeina. MartL 174. Kiti ne tiek nukentėjo. LVP 354. Arti Kalpoko kiemo Petriukas jau nebe tiek pliauškina bota- gu. KrėvŠP 193. Kai žodžiai toks, -ia, taip, tiek siejami su būdvardžiais ar prieveiksmiais, neigi- nys ne tiek juos neigia, kiek su jais sudaro neapibrėžto laipsnio ar kiekio reikšmę turinčius junginius. Kitaip tariant, neiginiui šiuo atveju būdinga tarpinė funkcija tarp neigimo ir naujos reikšmės teikimo su pastarosios persvara, Ne tokius svarbius darbus paliko kitiems. Aput(P 1978 6 69). Ne taip seniai mažaraštis Lietuvos kaimas dar buvo svarbiausias mūsų kalbinio lobyno saugotojas. KKult 31 7. Bet Sauliui, matyt, ne taip lengva buvo pasinaudoti šiuo nuoširdžiu patarimu. Poc LM 250. Apsakymus jie rašo ir šiandien, nors ir ne tiek daug (tsp.) Naujos reikšmės teikimo persvarą dar labiau sustiprina prie minėtų Žodžių šioje pozicijoje neretai šliejama dalelytė jau, pabrėžianti tam tikros ypatybės nepil- numą. Ir toji laimė buvo ne tokia jau maža. P 1982 1 120. Už grotų pasodintų žvėrių likimu ji ne taip jau labai susisielojo. LVP 245. Pagaliau ir tai kūrybai ne tiek jau daug laiko galiu skirti. Jac(P 1978 11 14). Ir pati ne tiek jau mažai uždirbi. Savo ruožtu neigimo funkciją stiprina sakinyje pasakytas teigiamasis priešprie- šos narys. Be abejonės, buvo tas pats veidas, tik ne toks sudvasintas, o tiesiog akmeni- nis. MikelGYM 25. Ne taip jau dažnai, bet vis dar mūsų gyvenime pasitaiko niurgzlių. ZabA 70. 3. Įvardžiai ir prieveiksmiai su neiginiu nekas (ne kažkas, ne kažin kas), nekoks, -ia (ne kažkoks, -ia, ne kažin koks, -ia), nekiek (ne kažkiek, ne kažin kiek) visų pirma Žymi tam tikro dalyko vertės laipsnį ar kiekį. Neigimo funkcija šiuose jungi- 204 niuose yra irgi silpna. Ją neiginys gali ir visai prarasti, sudarydamas naujas lekse- mas, reiškiančias „menkas; prastas; mažai“ (Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba 1976, 77 ir 81). Nevienoda neiginio rašyba su minėtais įvardžiais ir prieveiksmiais ne visada diferencijuoja jo funkcijas. Kitiems ir katilinés nepakiirus gal nešalta, o Kristinai ir kūrenant nek as. MartL 188. Ne kažin ko prašau. MarcR 1 214. Orientavimosi sporte negalvodamas ne ką tenuveiksi (tsp.). Savo šeimyną ant nakties išvedė į senq, ne kam vertą olą. PietRR 300. Ne ką geriau sekėsi ir Uliui. SajPM 74. Tas nelabai ismintas takas dilavo to- li, vingiavo palaukém ne ką be žiūrono įžiūrimas. SadG 120. Mano sveikata buvo irgi nekokia. Pauk§tDAJ 265. O ir visų buvo nekokia nuotaika. Vienl, 235. Ragulkos — žuvys ne kokios skanios. Kpš(LKŽ XI 40). Žemės jo buvo nekiek, bet bičių daugybė. BilR, I 183. Meninio knygos gilumo tada ne kažin kiek tepaju- tome. PaukštDAJ 137. Jau nebe kažin kiek likę laiko. MikelGYM 50. Neiginys dažnai teikia naują reikšmę ir prieveiksmiams kur, kada, kaip. Dirbu, rupūže, ne kur dingsi. BubnVD 268. Pabūk, nekada ateini. LKG II 555. Didelėj kelionėj arklys be abrako nekaip bėga. Antz(LKŽ, I 11). 4. Įvardžiai koks, -ia, toks, -ia gali būti samplaikos dėmenimis. (Tokius atvejus. galima išskirti tik lyginant abu — neigiamąjį ir teigiamąjį — priešpriešos narius.) Prieš įvardžius einantis neiginys neigia visą samplaiką (turi neigimo reikšmę). Čia Kregždė iš Byčių, o ne koks ponas iš Niujorko. BaltSKVD II 61. Kai- mynų, gyvenančių kitapus ežero, jaunesnioji duktė ne kokia paauglė mergiūkš- tė, o visai subrendusi panelė. Baltr(P 1978 8 67). Ak, tu su savo dailumu gausi ir ge- resnį vyrą, ne tokį girtuoklį. SimonR I 276. NEIGINIO VARTOJIMAS PRIEŠ NEPILNAREIKŠMIUS ŽODŽIUS § 42. Sakinyje neiginys gali būti prieš prielinksnius, lyginamųjų posakių atlie- piamuosius žodžius bei jungtuką kaip. Su šiais žodžiais neiginio funkcijos irgi gali.būti skirtingos. Nepilnareikšmių žodžių neigimo atvejais neiginio poveikis sakinio turiniui dar mažesnis — neigiama ne sakinio dalimi ar jos dėmeniu einantis žodis, o tik pasta- rojo santykis su kitais Žodžiais ar jų jungimo pobūdis. PRIELINKSNIŲ IR PRIELINKSNINIŲ KONSTRUKCIJŲ NEIGIMAS $ 43. Neiginys prieš prielinksnines konstrukcijas gali neigti tik prielinksnį (a) arba visą konstrukciją (b). Tai galima nustatyti palyginus neigiamąjį priešpriešos narį su teigiamuoju. Prielinksnio neigimo atveju priešinamos prielinksninės konstrukcijos, kurias sudaro skirtingi prielinksniai su to paties Žodžio linksniais. Kiekvienam meilu buvo tai viską prie savęs subraukti, kaip sako svietas: vis į gyve- nimą, ne iš gyvenimo. LVP 77. Kas į gryčią, tas ne iš gryčios. MarcR I 362. 205 Prielinksninės konstrukcijos neigimo atveju priešinamos konstrukcijos gali turėti tuos pačius prielinksnius arba viena nuo kitos skirtis ir prielinksniais. Ne apie save kalbu, apie kitus. KrévRR II 156. Įvedė mus ne į savo kambarį, 0 į klebonijos svetainę. PaukštDAJ 113. Žmogus daro taip ne iš piktumo — iš pavydo. LVP 232. Šmaukšt šmaukšt, rėžia vytinė, ne per orą, per nuogą kūną (tsp.). Juk buvo glaudžiamasi ne prie kažkokios abstrakčios kartos, o prie bend- raminčių. PP-79 109. Priskretusius trupinius žėrė ne valgytojams ant kelių, net ne ant grindų, o į specialiai atsineštą padėklą. ZabA 47. Aš net užsimerkiu, bet ne nuo garso, o iš siaubo. Žit MNK. 47. $ 44. Visa prielinksninė konstrukcija paneigiama ir be išreikšto teigiamojo prieš- priešos nario. Tuo atveju, kaip buvo anksčiau minėta, neigimo reikšmė silpnesnė. Neigimo laipsnis savo ruožtu dar priklauso nuo prielinksninių konstrukcijų var- tosenos ypatybių. Neiginys turi ryškesnę neigimo reikšmę, kai jis neigia laisvas, neapstabarėjusias prielinksnines konstrukcijas. Žalias džiaugsmo vynas ne ant tavo stalo. DegSN 44. Kalba bus ne apie tarnybinius reikalus. PocLM 113. Taksi jie imdavo ne dėl palinkimo į prabangą. ZabA 121. Duktė visai ne į motiną nusidavusi. MikelGYM 148. Ne nuo manęs priklauso. MikulDND 71. O ėjo šitas autobusas ne pagal tvarkaraštį. Balt SKVD II 209. Ir ašen kraują liejau ne už auksą. MikelGYM 279. Apstabarėjusioms prielinksninėms konstrukcijoms neiginys teikia tam tikros naujos reikšmės atspalvių ir jo neigimo reikšmė gerokai apiblunka. Ypač tai būdin- ga prielinksninėms konstrukcijoms, kurias įprasta vartoti tik su neiginiu. Žinoma, tu ne iš bailiųjų. KrėvRR II 150. Jis dar ne iki galo perprato išgirstus žodžius. PocLM 17. Andriukas ne iš karto sutiko. LVP 316. Jis toks tapo ne per vieną dieną. UrnP 148. Jie gyvena ne pagal kišenę. Ne iš gero jis taip rauda (rš.). Ne prieš gera ji virš pilies švietė. LVP 321. Ne pro šalį būtų kiek po kelionės apsiplauti. MikelGYM 153. Be pasakyto teigiamojo priešpriešos nario paprastai neiginys vartojamas su prielinksnio be konstrukcijomis. Jų neigimas gana savitas. Čia neiginys yra siejamas tik su prielinksniu, tačiau ir su juo nereiškia priešpriešos. Dėl neiginio ne ir prie- linksnio be panašių neigimo reikšmių sąveikos atsiranda teigimo reikšmė. Nuo tiesioginio teigimo reikšmės ji skiriasi mažesniu kategoriškumu. Neiginys vartoja- mas su prielinksnio be konstrukcija, kai reikia pasakyti nekategorišką, susilpnintą teigimą, kai negalima ko nors teigti be tam tikrų neturinčių persvaros neigimo išlygų. Ne be jo pastangų ir mane iš raštinės išjojo. MikelHL 306. Nors ir ne be keistenybių, bet su galva vyras. MikelLL 64. O juk karas ne be tikslo. MarcR I 385. Kai kurios su neiginiu vartojamos prielinksnio be konstrukcijos yra apstabarė- jusios ir tapusios apibendrintos reikšmės šablonais, pvz.: ne be reikalo, ne be pamato, ne be to. 206 Ne be reikalo mano geriausi draugai buvo — knygos apie Robinzoną, skalpų medžiotojus, raitelius be galvos ir kitos kitokiausios. CvR II 47. Uošvis ne be rei- kalo ten važinėjo. BubnNRŽ 61. Jam ne be pamato rodėsi, kad ne kiekvienas virėjas galėtų su juo lygintis. BaléSS 112. Žinoma, ne be to, kad ir kamisoriams kas neprikibtų prie nago. ŽemR II 16. ATLIEPIAMŲJŲ ŽODŽIŲ IR LYGINAMŲJŲ POSAKIŲ NEIGIMAS § 45. Ryškią neigimo reikšmę turi neiginys prieš įvardį toks, -ia ir prieveiksmius taip, kiek, einančius atliepiamaisiais Žodeliais sakiniuose su lyginamaisiais posakiais (apie jų, kaip sakinio dalių, neigimą žr. $ 41, 2). Matomos karvių bandos yra ne tokios kaip Benučio pievoj. Aput(P 1978 6 66). Kaunas buvo tada ne toks kaip dabar. Paukšt DAJ 26. Ne, Petras vis dėlto buvo ne toks kaip Jonas, ir ne toks kaip visi kiti. LVP 371. Jaučiu ne taip darąs, kaip reikėtų. MarcR I 286. Vakar vakare barškinau į kelmą — ne taip dūzgia kaip prieš spiečių. Myk-PutR VI 425. Vėl grįžęs namo, turės gyventi nebe taip, kaip iki šiol gyveno. MikelGYM 235. Eina ne taip mikliai, kaip galėtų. Aput(P 1978 6 86). Kar- vės jau nebe tiek kiek anksčiau pieno duoda. MarcR I 237. Vis dėlto aš turbūt ne tiek atsimainęs kaip tamsta. Myk-PutR III 156. Kai lyginimo forma pabrėžiamas tik gretinamų dalykų koks nors kokybinis ar kiekybinis skirtumas, neiginys žodžių taip, tiek neneigia, o kartu su jais žymi tam tikrą laipsnį ar kiekį (paprastai mažesnį už reiškiamą antrąja vienarūše saki- nio dalimi). Ne taip gailėjo šilko skarelės, kaip ji manęs bernelio. LTt 231. Tačiau ne tiek man rūpėdavo arkliai, kiek vasaros nakties burtai. VienR VI 560. Šį kartą ponia ne tiek nustebo, kiek įsižeidė. ZabA 265. Mikėlis Dudjonis taip pat buvo gražus vyras — ir gal ne tiek gražus, kiek įdomus. SimonOBT 149. Laikinoji sostinė at- rodė ne tiek rami, kiek svetima. MikelLL 587. Ne tiek to vargo, kiek visų aiksė- jimo. Ds(LKZ, I 35). $ 46. Lyginamuosiuose posakiuose su atliepiamaisiais Žodžiais jungtukas kaip su neiginiu nevartojamas. Prieš jį gali eiti neiginys tik lyginimuose be atliepiamųjų žodžių (a) ir kai teigiamuoju priepriešos nariu eina irgi lyginamasis posakis (b). a) Tu elgies visai ne kaip brolis! PocLM 150. Taip įdomiau. Vis ne kaip visi. Aput(P 1978 6 101). Ir gražu gi čia! Ne kaip mūsų pirkioje! KrėvRR II 87. Tiktai butas jo buvo ne kaip mūsų, o didelis, keturių kambarių. Balt SKVD I 196. b) Gyvename ne kaip norime, bet kaip galime. KrėvPP III 25. Mano išsišokimą jis priėmė kaip užuojautą, o ne kaip netaktą... PaukštDAJ 89. * * * § 47. Neiginys ne yra porinių jungtukų ne tik(tai)... bet ir, ne vien... bet ir būtinas dėmuo. Juo neigiami pirmąją šių jungtukų dalį sudarantys žodeliai. Šis nei- gimas yra ypatingas — jis neparemtas žodžio neigimui būdinga priešprieša. Abi porinių jungtukų dalys tarpusavyje siejamos sujungiamuoju ryšiu, toks pat santykis sieja ir jais jungiamus Žodžius ar žodžių junginius. 207 Sinoniminiai jungtukai ne tiktai... bet ir, ne vien... bet ir, turėdami Žodžio meigimo formą, išlaiko visiškai teigiamą prasmę — jungia ribojamus atvejus su pa- pildomais®. Neiginio reikšmę čia neutralizuoja po jo einančios dalelytės rik, vien, teikiančios išskiriamuosius atspalvius. Tas ne tik neužsimušė, bet ir nepabudo. UrnP 71. Ne tik skaityti, bet ir „rašyti išmoktų. LVP 124. Tokiu metu niekas nebūtų išdrįsęs ne tik mus vytis, bet ir pakrutėti. LVP 595. O juk Zeldiniai—ne tik grožis, bet ir sveikata (tsp.). Ir ne tik su tėvu, bet ir su savo mokytojais elgėsi storžieviškai. LVP 581. Dabar pas mus ne vien arklio, bet ir avies, žąsų negali išdaboti... PietRR 212. Su šiais vargais, tarp kitko, susiduria ne vien vertėjai, bet ir originalų „kūrėjai (tsp.). Jungtukų antrąja dalimi gali eiti bet, ir arba o. Neretai antroji dalis visai praleidžiama. Toks jungtukų įvairavimas leidžia parodyti įvairius reikšmės bei -ekspresyvumo atspalvius. Priešprieša tarp jungiamų dalykų ir netikėtumo at- spalvis didesni, kai antrąja jungtukų dalimi eina jungtukas bet arba ji iš viso praleidžiama. Kiti atvejai neutralesni. Taip, aš tave ne tik suprantu, bet kiaurai permatau. GrušK 258. Jis ne tiktai ne brolis, bet — tikras priešas. MarcR I 635. Ne tik jam vienam šviesu, bet visiem nuo tos jo skaros. SInSLP 112. Ne tik arklius, greit ir kepures pradės mums nuo galvų traukti... VienR VI 451. Daugelis situacijų gali pasirodyti ne tik neįprastos, o ir prieštaraujančios tiesai. P 1978 8 151. Mūsų romanai pasidarė aktualesni. Tačiau tai ne vien tematikos, o daugiau problematikos aktualumas (tsp.). Aš ne tik šnekėti, nė alsuoti nebegaliu. VaižgMG 48. Ne tik moteris ir vaikus — didelius, stiprius vyrus užmigdydavo. LVP 396—397. Ir ne tik kunigaikščių gyvybę, — gins viso krašto laisvę ir šlovę. LVP 183. $ 48. Kai vartojama tik jungtukų pirmoji dalis ne tik(tai), ne vien, jungiamų dalykų netikėtumą dar labiau pabrėžia inversinė Žodžių tvarka. Tai rūpi visiems, ne tik k omjaunuoliams. LVP 545. Žolės, ne tik me- džio nepaliksiu visam raiste. KrėvRR II 120. Ir tais laikais žmonės turėjo gyventi, o ne tik kovotiuž idėją. Jac(P 1978 10 50). Mūsų spaudoje [...) per maža giliausio mąstymo prisodrinimo principiniais marksizmo-leninizmo mokslo teiginiais, kovinga moksline komunistinės pasaulėžiūros dvasia, būtent dvasia, o ne vien citatomis (tsp.). Nepasakyta gali būti ne tik jungtukų antroji dalis, bet ir ja jungiama sakinio dalis. Dažnai pastaroji neturi numanomo konkretaus turinio. Dėl to žymiai susilp- nėja išreikštos jungtuko dalies (ne tik (tai), ne vien) jungiamoji funkcija. Įgavę sa- varankiškumo, junginiai ne tik (taf), ne vien vartojami atitinkamų dalelyčių neigimo reikšme, būtent pasakoma, kad su jais einančia sakinio dalimi reiškiamas dalykas nesudaro išskirties. * Panašių funkcinių ypatybių atitinkami jungtukai būdingi ir kitoms kalboms (plg.: Kucenena 1967, 114—128; Kammmiosa 1975, 25-27; Bynax 1962, 256—257). 208 Tu esi gabus, ir — nemanyk — ne tik man atrodai simpatiškas. SajDS 10. Bet sveika buvo ne tik akims. LVP 371. Tačiau naktiniai Petro pasijodinėjimai nedavė ramybės ne tik šeimininkui. LVP 375. Žvirbliai ne vien lesdami dieną praverčia. LVP 232. Jūros dugne ne vien smiltys (tsp.). Jungtukų ne tik (tai)... bet ir, ne vien... bet ir bei jų variantų sujungiamoji funk- cija nesuderinama su priešine reikšme. Taigi vartojamų su šiais jungtukais tarinių neigimas tegali būti tik nepriešinamasis, pvz.: O baidokas lengvas, besotis: jis vis juda, kruta, mėtosi į šalis, piestu stoja. Ir ne tik ne sunkėja (= nesunkėja), bet dar vis atkakliau reikaulaja darbo. MikelHL 304. ŽODŽIO IR ŽODŽIŲ JUNGINIO NEIGIMO EMFATINĖS PRIEMONĖS § 49. Žodžio ar Žodžių junginio neigimui ekspresyvumą paprastai teikia priešinė- reikšmė (ypač kai yra pasakytas teigiamasis priešpriešos narys). Tai skiriamoji jo ypa- tybė. Tačiau žodžio ar žodžių junginio neigimui gali būti vartojamos ir emfatinės priemonės, būdingos sakinio neigimui. Pastarosios dažniau pasitaiko neigiant Žodį ar žodžių junginį be išreikšto teigiamojo nario. Žodžio ar žodžių junginio, kaip ir sakinio, neigimo kategoriškumą pabrėžia prie- veiksmiai anaiptol, toli gražu, kurie jungdamiesi su neiginiu teikia juo reiškiamam nei-- gimui tam tikrų modalinės-ekspresinės reikšmės atspalvių. Be to, šie prieveiksmiai neigimui teikia raiškumo, stiprina jo įspūdį. Jo veide slypėjo greičiau godi vilties kibirkštėlė, bet anaiptol ne noras pajuokau- ti. P 1982 1 106. Ne vien smalsumas ir anaiptol ne pavydas traukia prie jų (tsp.). Vilkosi baltą chalatą tiesiog ant nelabai švaraus, anaiptol ne šventinio švarko. MartL 145. Tačiau anaiptol ne visada prasminga kaktomuša eiti prieš gamtą, no- rint ją pažaboti (tsp.). Šitame atminties vaizdinyje viską lėmė toli gražu ne išorinė atributika. P 1978 10 12. Toli gražu juk ne kievienas, vos pasisveikinęs, skuba iškloti savo biografiją. ZabA 245. Veiksly koreliacija apima toli gražu ne visus veiksmažodžius. LKM 137. Šie prieveiksmiai vartojami ir su neiginiu, kuris junginyje su atitinkamais žodžiais (žr. $ 41, 2) neapibrėžtai Žymi tam tikrą požymio laipsnį ar kiekį arba eina žodžio priešdėliu. Tada jie analogiškais atspalviais nuspalvina naujų leksemų semantiką.. Ir toli gražu ne toks pavojingas buvo šitas darbas. MikelHL 370. Akyse jums sutavaruos ne atsiknoję padai, bet įvairiaspalvės žiežirbos, mat apvaliu pakaušiu tvo- site į anaiptol neapvalią sekcijos briauną. ZabA 46. Periferinių baltų prokalbės tarmių archaiškumo laipsnis buvo toli gražu nevienodas. Mažl PTK 9. [Jie] pradeda pokalbį apie toli gražu nejuokingus dalykus (tsp.). Kai neiginys vartojamas su būdvardžiais ar būdvardiniais prieveiksmiais, prieveiksmiai anaiptol, toli gražu nepadeda diferencijuoti jo funkcijų. Tačiau, eida- mas su šiais prieveiksmiais, dažniau turi priešinamojo neigimo funkciją negu be jų (plg. § 32). 209 Temperamentingas, anaiptol ne šiaurietiškas improvizavimas — bene patrauk- liausias taliniečių bruožas (tsp.). Žinoma, jo pasirengimas dėstyti literatūrą buvo toli gražu ne tobulas. MK 1979 2 9. Šią savybę išugdė toli gražu ne paprastas vėjavaikiškumas. ZabA 112. Atrodo, su prieveiksmiais anaiptol, toli gražu vartojamas neiginys gali neigti ir būdvardžius bei būdvardinius prieveiksmius, kurie sakinyje su gretinamu teigiamuoju priešpriešos nariu siejami jungiamuoju santykiu. (Be emfatinių priemonių neiginys analogiškoje pozicijoje paprastai eina priešdėliu, žr. $ 22.) Kaimo laukų realijos |...) darosi ypatingai konkrečios, bet anaiptol ne viena- reikšmės (tsp.). Traktuoja ją blaiviai, bet anaiptol ne šaltai (tsp.). Paskui, tiesa jaunuoliai gaudavo ir rimtesnių, bet toli gražu ne pirmaeilių vaidmenų (tsp.). $ 50. Panašiai neigimo kategoriškumą pabrėžia ir sinonimiškos reikšmės Žodžių junginys jokiu būdu. [Neliktų] tikro, jokiu būdu ne laikino apsisprendimo, vienintelio visam gyve- nimui. Jac(P 1978 11 66). $ 51. Neiginio su vardine tarinio dalimi be jungties einančiu žodžiu neigimą stip- rina ironiškai vartojamas būdvardis anoks, -ia. Anokia tu čia ne darbininkė — liežuviui tik laidyti. Žem R I 90. Aukštesniojo laipsnio būdvardžių ir prieveiksmių neigimo kategoriškumui Zy- mėti vartojamas neigiamasis prieveiksmis né kiek. Jis buvo nė kiek ne didesnis už tave. Savas laikraštis reikalingas nė kiek ne mažiau negu anais pokario metais (tsp.). § 52. Su neiginiu ne gali būti glaudžiai susijusios kai kurios tikslinamosios dale- lytės, sudarančios su juo samplaikines ir sudurtines dalelytes, pvz. : vos ne, kone (kuo- ne), mažne. Jos neiginiu reiškiamą Žodžio ar Žodžių junginio neigimą niuansuoja priešinga kategoriškumui kryptimi — žymi, jog nedaug trūksta iki to, kad neigiamą žodį ar žodžių junginį galima būtų teigti. Vadinasi, tikslinamųjų dalelyčių dėmeniū einančio neiginio neigimas yra visiškai netoli teigimo ribos. Ir netrukus jis vos ne tekinas lėkė į daržinę. PocLM 24. Kartais vos ne už krūti- nių prisieidavo susiimti. PaukštDAJ 124. Su mėsininkais matomės vos ne kasdien. ZabA 136. Jis grikštelėjo dantimis ir pažvelgė į ją kone piktai. MikelGYM 214. Eina ir kone pilvu šluoja žemę. Mikel(P 1978 5 92). Į teismą pakvietė liudininkais kone pusę visos Užuožerių ūlyčios. Vienl, 215. Jo krūmai ir pievos tęsėsi palei Siaubiino upelį kuone per pusantro varsto. VaizgP, I 326. Mažne dvi mylios kelio. ŽemR 1V 344. § 53. Be įprastinio neiginio ne, Žodžio ar žodžių junginio neigimą gali reikšti neigiamasis jungtukas nei...nei. Jis vartojamas neigiant du ar daugiau žodžių bei Zo- džių junginių teigiamo tarinio sakiniuose. Ši priemonė neigimo efektyvumo nedidina, tik papildomai rodo neigiamų Žodžių ar Žodžių junginių tam tikrą tarpusavio ry- šį (dažniausiai panašumo). Rausėmės pamažu, kadangi visa, kas liko, buvo nei žemė, nei smėlis, o kaž- kokios pašėlusiai kietos uolos trupiniai. KI AAP 23. Neiaš girtuoklėlis, nei pa- 210 laidūnėlis, tik tėvo sūnelis, žemės artojėlis. LTRn 78. Nei brolis man jis bu- vo, nei giminė koks, o gaila, ir gana. BaltSKVD II 20. Apžvelgtos emfatinės neigimo priemonės nusako įvairų žodžio ar žodžių jungi- nio neigimo laipsnį ir atspindi vertinamąjį kalbėtojo požiūrį. Išvados 1. Dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje, kaip ir kitose kalbose, neiginys gali neigti ne tik visą sakinį, bet ir atskirą jo žodį ar žodžių junginį. Paprastai pasta- rąją funkciją jis atlieka vartojamas su Žodžiais ar Žodžių junginiais, einančiais saki- nyje veiksniu, antrininkėmis sakinio dalimis bei reikšminiais sudėtinio tarinio dėme- nimis, taip pat su neįtraukiamais į sakinio dalių struktūrą nepilnareikšmiais Žodžiais, t. y. kai neliečia predikatinio santykio. 2. Žodžio ar žodžių junginio neigimo raiška gan vienoda. Jam reikšti vartojama, galima sakyti, viena sintaksinė priemonė — neiginys ne. Neiginys sakinyje visada eina su tuo žodžiū ar žodžių junginiu, kurį neigia, ir rašomas skyrium nuo jų. Tai ro do, kad žodžio ar žodžių junginio neigimą nuo sakinio neigimo skiria ir formalio- sios ypatybės. 3. Tam tikrais atvejais žodžio neigimo funkciją neiginys gali atlikti ir eidamas su predikatinį santykį reiškiančiomis veiksmažodžio asmenuojamomis formomis, t. y. su tariniu, Dėl to skiriant neigimo rūšis nepakanka vien atsižvelgti į neigiamų žodžių sintaksines pozicijas. 4. Pagrindinė žodžio ar žodžių junginio neigimo ypatybė yra priešinė reikšmė, kuri ryškiausiai realizuojama priešpriešos forma (sakinys išplečiamas kitu teigiamu tapačią sintaksinę poziciją užimančiu žodžiu ar žodžių junginiu). Remiantis šiuo po- žymiu, Žodžio ar žodžių junginio neigimą dar galima vadinti priešinamuoju. Grama- tiškai priešprieša reiškiama priešpriešiniais jungtukais, iš kurių dažniausiai vartoja- mi o, bet, tik. Kiekvienas jų priešinamajam santykiui teikia skirtingų atspalvių: o—didesnio skirtingumo, bet — netikėtumo, tik — išskirties. Šnekamojoje kalboje žodžio ar žodžių junginio neigimą padeda nusakyti spe- ciali prieštaravimo intonacija. 5. Sakiniuose su neigiamo ir teigiamo Žodžių ar žodžių junginių priešprieša nei- giamasis jos narys gali eiti pirm ar po teigiamojo. Tai priklauso nuo to, į ką koncentruojamas dėmesys, kam prieštaraujama, kas pirmiausia sakinio autoriui yra žinoma. 6. Neretai sakiniai su neigiamu žodžiu ar žodžių junginiu esti be teigiamojo priešpriešos nario. Išimtį sudaro tariniu ar jo dėmeniu (ypač pirmuoju) einančių žodžių neigimas. Vienais atvejais teigiamasis priešpriešos narys yra numanomas, kitais gali būti neapibrėžtas, nežinomas ar nenorimas sakyti. Vien intonacija reiš- kiamas neigiamo žodžio ar žodžių junginio priešinamasis santykis su nepasakytu teigiamuoju priešpriešos nariu yra silpnesnis, o žodžio ar žodžių junginio neigimas ne toks ekspresyvus. 7. Žodžiai ar žodžių junginiai dažniausiai neigiami teigiamuosiuose sakiniuose, tačiau juos neigti galima ir neigiamuosiuose, pvz.: Ne jis, bet aš neturiu šitos knygos. 211 Pastaruoju atveju tame pačiame sakinyje savarankiškai funkcionuoja abi neigimo rūšys. 8. Žodžių ar žodžių junginių neigimo sakinyje ryškumo skirtybės priklauso ne nuo jų sintaksinės pozicijos, o nuo pačių Žodžių, kuriuos neigiame, leksinių bei vartosenos ypatybių. Ryškiau neigiami tie žodžiai, kurie a) turi konkrečią reikšmę, b) su neiginiu nesu- daro įprastinio junginio arba c) su kuriais neiginys nevartojamas kaip priešdėlis. Šiais atvejais neigiami Žodžiai susipriešina su teigiamais, nežiūrint ar teigiamasis priešpriešos narys sakinyje yra ar ne. 9. Neigiant būdvardžius, būdvardiškuosius žodžius ir atitinkamus prieveiksmius, su kuriais neiginys paprastai vartojamas kaip priešdėlis, sakinyje reikia pasakyti teigiamąjį priešpriešos narį. Išimtį sudaro priešdėlio ne neturinčių būdvardžių ir prieveiksmių aukštesniojo ir aukščiausiojo laipsnio formų neigimas. (Kitais atvejais neiginį, turintį neigimo funkciją, sunku skirti nuo neigiamojo priešdėlio, todėl pasta- Tuoju metu linkstama panašiais atvejais vartoti neigiamus priešdėlius.) 10. Žymiai silpnesnis yra neapibrėžtos ar apibendrinamosios reikšmės žodžių, pvz.: kiekvienas, -a, vienas, -a, bet kas, bet koks, -ia, visada, bet kaip, šiaip (sau), neigimas. Dėl neapibrėžtumo dažnai juos sunku susieti su teigiamaisiais priešprie- šos nariais. Tai irgi blankina neigimo reikšmę. Dalis šio tipo žodžių, pvz.: toks, -ia, taip, tiek, sakinyje dažnai siejami su būd- vardžiais ir prieveiksmiais. Šiuo atveju neiginys su jais sudaro neapibrėžto laipsnio ar kiekio reikšmę turinčius junginius. Čia neiginiui būdinga tarpinė funkcija tarp neigimo ir naujos reikšmės teikimo su pastarosios persvara. Jis daugiau žymi tam tik- ro dalyko vertės laipsnį ar kiekį negu neigia ir vartojamas su žodžiais kas, koks, -ia, kur, kada, kaip, kiek. 11. Sakinyje neiginys gali neigti nepilnareikšmius žodžius — prielinksnius, lyginamųjų posakių atliepiamuosius žodžius. Neiginys yra porinių jungtuky ne tik... bet ir, ne vien... bet ir būtinas dėmuo. Jis savitai neigia pirmąją šių jungtukų dalį, nes šis neigimas neparemtas žodžio nei- gimui būdinga priešprieša. Abi porinių jungtukų dalys ir jomis jungiami žodžiai ar Žodžių junginiai tarpusavyje siejami sujungiamuoju ryšiu. 12. Žodžio ar žodžių junginio neigimo laipsniui nusakyti vartojamos įvairios emfatinės priemonės. Neigimo kategoriškumą pabrėžia prieveiksmiai anaiptol, — toli gražu, būdvardis anoks, -ia, žodžių junginys jokiu būdu ir pan. Priešinga katego- riškumui kryptimi neigimą niuansuoja kai kurios tikslinamosios dalelytės, su nei- giniu sudarančios samplaikines ir sudurtines dalelytes, pvz.: vos ne, kone, mažne. PAPILDOMI SUTRUMPINIMAI Aput — Juozo Apučio raštai. , Balčšš — Haufas V. Šaltoji širdis / Vertė Balčikonis J. — V., 1977. Baltr — Alekso Baltrūno raštai. BubnNRZ — Bubnys V. Neséty rugių žydėjimas. — V., 1976. BūtŽKP Būtėnas J. Žmonės, kuriuos pažinojau. — V., 1978, Daut — Vlado Dautarto raštai. 212 DegSN — Degutytė J. Tarp saulės ir netekties. — V., 1980. Gran — Romualdo Granausko raštai. GranMV — Granauskas R. Medžių viršūnės. — V., 1969. Gruss — Grušas J. Švitrigaila. — V., 1976. Jac — Leonido Jacinevičiaus raštai, KIAAP — Klimas R. Atostogos po Aukštaitijos pilnatimi. — V., 1976. KrévRR — Krėvė V. Rinktiniai raštai. — V., 1982, t. 1-3. LKM — Lietuvių kalbos morfologija. — V., 1976. LKRS — Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba. — V., 1976. LVP — Lietuvių vaikų proza. — V., 1977. MarcinkDD — Marcinkevičius Just. Dienoraštis be datų. — V., 1981. MarcinkGŠP — Marcinkevičius Just. Gyvenimo švelnus prisilietimas. — V., 1978. MartL — Martinkus V. Lašai. — V., 1980. MazIPTK — Mažiulis V. Pasaulio tautų kalbos. — V., 1979, MiežA — Mieželaitis E, Autoportretas. Aviaeskizai. — V., 1962. Mikel — Jono Mikelinsko raštai. MikelGYM — Mikelinskas J. Genys yra margas... — V., 1976. MikelHL — Mikelinskas J. Už horizonto — laisvė. — V., 1978. MikelLL — Mikelinskas J. Kur lygūs laukai. — V., 1981. Myk-PutS, — Mykolaitis-Putinas V. Sukilėliai, — K., 1979. MikulDND — Mikulėnaitė E. Diena, naktis, diena. — V., 1976. MiškŽG — Miškinis A. Žaliaduonių gegužė. — V., 1977. MK — Mūsų kalba (periodinis leidinys). P — Pergalė (žurnalas). Paukšt — Juozo Paukštelio raštai. PaukštDAJ -—- Paukštelis J. Dažnai atsimenu juos. — V., 1979. PietRR — Pietaris V. Rinktiniai raštai, — V., 1973. PikčŽI — Pikčilingis J. Žodžio interviu. — V., 1982. PocLM — Pocius A. Per laukus iki miesto. — V., 1979. PP-79 — Poezijos pavasaris. — V., 1979, SabLKTI — Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimų istorija (iki 1940 m.). — V., 1979. SadG — Sadauskas R. Gerumas. — V., 1979. SajDŠ — Saja K. Dilgėlių šilkas. — V., 1972. SajPM — Saja K. Po to, kai jie pavirto medžiais. — V., 1976. SInSLP — Slančiauskas M. Šiaurės Lietuvos pasakos. — V., 1974. TreinLJ — Treinys P. Laumės juosta. — V., 1976. UrnP - — Urnevičiūtė D. Pagonė. — V., 1975. VienT, — Vienuolis A. Išdukterė. — V., 1975. VaizgMG — Vaižgantas. Mikutis gamtininkas. — V., 1972. ZabA — Zabielskas A. Atviraširdis, — V., 1978. Žit MNK — Žitinskas R. Mūsų nerimo keliai. — V., 1972. LITERATŪRA Balčikonis J. Rinktiniai raštai. — V., 1982, t. 2. Heinemann W., Wiktorowicz J. Zur Negierung im Deutschen und Polnischen. — Deutsch als Fremdsprache, 1978, 2, S. 100—104, Lietuvių kalbos gramatika. — V., 1971, t. 2; 1976, t. 3. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba. — V., 1976. 9. 120 213 Oginskienė E. Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos vientisinių konstatuojamųjų sakinių neigimas neiginiu ne-. — Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija, 1984 (a), t. 1(86), p. 97—107. Oginskienė E. Priešinamasis tarinio neigimas. — Kalbos kultūra. V., 1984(b), sąs. 46, p. 31—37. Aiizenmraar O. WU. Knaccndukauuss THIIOB OTDpHIAHHSA B COBPEMEHHOM AHIJIMHCKOM S3bI- xe. K sompocy 06 sMmda3e oOTpHUAHHS B COBPEMEHHOM AHIITHIHCKOM s3bike. — V4. 3am. MOCKOBCK. obnacTH. mea. me-Ta. M., 1955, 1. 31, BEI. 1, c. 3-30; 31-41. Aunapeiiunxosa M. B. Kareropns OTpHIuxxaHHSA B A3bIKe PAHHCHOBOBEPXHEHEMEIIKOTO TIepHojia (sa matepuane mamstaakos XIV — XVII BB.): Asroped). mo. ... kann. Orjioji. HayK. — MuHCK, 1975. Apyrionosa H. JĮ. Ilpemrioxenne H ero cmeicit. — M., 1976. Baraesa JI. K. BapuaTHBHOCTb YaCTHOIO OTPHUAHHS B pa3HOCHCTEMHEIX S3bIKAX (HA maTe- pHAJie AHTJHICKOrO HM OCETHHCKOTO 535IKOB). — B KH.: BapHaTHBHOCTb €MHHI[ pa3HbIX YPOBHEH S3BIKOBOM CTpyKTYpEsI. Opmxonukuse, 1978, c. 3—7. Borycnascruii H. M. Orpniuanne H mporusonocrasienne. — B xu.: IIpoOjreMbi cTpykTyp- HOM JIiMHTBHCTHKH — 1980. M., 1982, c. 63—76. Bonaapenko B. H. Orpuuanmne Kak JIOTHKO-TrpaMMATH4ecKa1i xareropus. — M., 1983. Byaax H. A. CpejicTBa OTpHIuaHHA B HEMELKOM JTHTEPATYPHOM f3bIKe. — Vy. 3arr. SIpocJraBeKk. mex. HH-Ta. Spocnaens, 1962, sem. 57. Topknra H. C. OTpruaTensubie IIPEUIOKEHAS C OJHOPOJHBIMH WICHAMH B COBPEMEHHOM afr HiickoM s3bike: AsToped. auc. ... Kana. dmiron. HayK. — M., 1971, Taaxuna-®enopyx E. M., I'opmkosa K. B., Mlancknit H. M. Cospemennsiit pycckmif s3bIK. CunTrarcac. — M., 1958. HMiBanosa B. X. MuuMoe H HCTHHHOE OTpHIAHHE [IPH IHpOTHBOIIOCTABJIeHHH, — B kH.: Mare- prams XII MexBy30BcKOH 30HaJILHOH KOHĖjepeHIIHH S35IKOBejIOB Cpemmero x. Haxnero Ilo- Bomkest (20—23 Mas 1968 r.): Kparkue noxmanst. Mejiexec, 1968, c. 22—26. Kammuaosa P. H. I'paMMaTHKO-CTHITHCTHYECKHI AaHAJIH3 MPEUIOKEHHS C CHHTAKCHYCCKHM MPOTHBOMOCTABJICHAEM „OTpHuHAHHe-YTBepx/IeHmMe“: luc. ... KAHJI. dpmion. HayK. — Yensbunck, 1975. Kuceaesa H. M. Ilapnsie COIO3bI C KOMIIOHCHTOM HE MOAbKO B COBPEMEHHOM DPYCCKOM a3bike. — Vu. 3am. MITA am. Jlenmna. M., 1967, Ne 264, c. 114-128, Kosaaes II. K. Kateropuansaoe H QyHKIIMOHATBLHOE 3HAYCHHE YaCTHIBI He. — PYCCKH A35IK B mone, 1941, Ne 1, c. 30-35. Kouerkos A. K. Belpaxenne OTpHIIAHAS B COBPEMEHHOM PYCCKOM si3bike, — B ku.: Bonpocsr CHHTAKCHCA H CTHIHCTHKH pyccKOro Jjmrepatypuoro s35IKa: Tp. III-IV xond. xadenp pyc. 3. men. HH-TOB IToBoimkes (1959 — 1960). KyiiGumues, 1963, c. 98—115. Kpxuxkosa E. 3aMeTkn O MecTe HeraliHH B S36IKOBOM cTpyKTYpe. — B KH.: EĮmHnIsi pas- HBIX YPOBHe#l rpaMMATHYECKOrO CTDpOS1 #3biKa H MX B3auMOoOjJIeHcTBMe, M., 1969, c. 187—205, Kyjaran A. GO. ŪUacrarna „ne“ x rpžcraska „He“ B COBPEMEHHOM pycCKOM s3bike. — V4. san. VIILAKHOBCK, roc. mex. HH-Ta um. H. H. ViussnoBa,. Virissanoscr, 1956, Bs. 8, c. 327—351. JločGanosa H. A. BonpocxHTrejibHbhIe H OTDpHILATEJIbHLIC IMpejpIOXCHHA B pyCCKOM A3bIKE. — M., 1971. | Jlanon M. B. B3aumvojeiicrBHue KaTeropHit OTpHIAHHA H HDpeaJI5LHOCTH B TeKCTe. — B KH.: Cuxnrarcac Texcra. M., 1979, c. 204-213. Mawmeaos B. P. KareropHs OTpHuaHHA B COBpEMEHHOM ARTIJIKŪCKOM H asepbaii/pkanckoM s3sIKAX: Astoped. mmc. ... KAHJ. OHJIoJI. mayk. — Bary, 1967. Munxnn JI. M. Kareropus oTpHuasus B coBpeMeHHOM (panmysckom sabike: Aptoped. JMC. ... kana. dmwron. HayK. — JI., 1963. Munkns JI. M. 3gaueHue KaTETODpHH OTDpHI[AHHSA B CBA3H C KOMMYHHKATHBHBIM ‘WICHCHHEM npe;proxeHas. — B rm.: IlpoOjieMkI CHHXPOHHOIO H3YMeHHS TpaMMATHYeCKOTO CTPOS S3bIKAr Tea. port. x coobur. M., 1965, c. 126—127, 214 O3eposa H. I'. Cpencrsa BLIpaxeHH1A OTPHIAHHS B COBDEMEHHOM DpYyCCKOM H YKpaHHCKOM JiuTepaTYypHEIX s3bikax: ABTOped). mmc. ... KAH/. OKIOJI. HayK. — Kues, 1973, Opaosa M. H. K sonpocy 06 oTpruatenssix npemroxennsx. — B KH.: COBpeMeHHbIC IIpO- HJIEMEI pyCCKOTO 513bIKa H METOJIMHKH ETO IrpelI0/ja BaHHS B By3€ H LIKOJIe. Caparos, 1972,c.170—174, Opaosa M. H. O jiagrBucTH3eCKONH CYIHOCTH OTPHI[AHKA H THIIAX OTPHUATENbHBIX IIpejyio- XeHHM B pyCCKOM s3bIKe. — V4. 3am. Bamkmpck. roc. yH-Ta mM. 40-netms OrraOps, Bb. 75, Cep. dunon. nayk, Ne 25. Cuarakcuc x uaTonamus. ¥ da, 1973, sem. 2, c. 19-26. Ilanysuesa E. B. O cemanTuke cuarakcuca. — M., 1974. Ilandujos M. H. Orpananne H ero posib B KOHCTHTYKHpOBAHHH CTPYKTYPEI IIPOCTOro IIpęjĮ- JIOXEHHA H cyxneHus. — BS, 1982, No 2, c. 36—49. Ilemkoncraii A. M. Pycckuit CHETakCHC B HAYYHOM ocsemenun. — M., 1956. Ilonos O, B. O CeMaHTHKO-CTHJIACTHYECKHX OCOOEHHOCTSX COYMHHTE/ILHBIX CO4eTAHHNĖ C €<01030M „a“ (mpH orpmuanmu). — H3B, Boponexckr. roc. mea. HH-Ta. Bopomex, 1969, T. 68. c. 81—83. Toponosa H. A. OrpuingjaeMbirit WieH NepUTOKEHAS B HEMELIKOM s3bIKe (Ha MaTepHAaJICe UaCTHIILI nicht). — B xu.: Teopus H MeTOJiHKA IIpelIOJIaBAHHA IepMAHCKHX S;S35IKOB. KylbGpumes, 1978, «€. 59—66. Toponosa H. A. IloJ10xxHTEeJILHEIĖ IIpOTHBOWIEH OTpHIAHKSA nicht B COBpeMEHHOM HEMELKOM si3bike (IpecymmosHias OTpHIOAHHH). — Onjioji. Kayka, 1978, Ne 2, c. 68—77. ®epenen C. A. I ' paMMaTH3eckas1 KaTeropusi OTPHIAHHS B COBPEMEHHOM HCITAHCKOM S3BIKE; AsTtoped. mmc. ... kana. ¢mnon. HayK. — M., 1972. Menaeasc E. M. Orpauanue Kak JHHIBHCTHYECKOC NOHATHE (Ha MaTepHAJlC HEMEIKOI'o s3bika). — Y4. 3am I MI'TIMUSA, M., 1959, T. 19, c. 125-142, 3, OTMHCKEHE YACTHOE OTPHMIJAHHE Pe3iome B COBPEeMEHHOM JIATOBCKOM S35IKĖ YACTHLIKH XapakTep OOBMHO MMeeT OTpHIAHHE, YIIOTpeG- JisieMO€ CO CJIOBAMH HJIH CIOBOCOYETAHHSMH, 3AHHMAIONIHMH B IIPEUIOXKCHHH MECTO IIOJŲIE- Kalero, BTOPOCTENeHHbIX YICHOB H/IH 3HAMEHATEJILHELIX YacTell COCTABHOrO CKa3yeMoro, a TaKkke € HEBKIMI0YAEMBIMH B CTPYKTYPY WIEHOB IIDpEJŲIOXKEHHS He3HAMEHATE/IbHBIMHE CIIOBaMH, T.e. Torza' KOrjia OHO HE HMECT CBSI3H C IPEIHKATHBHBIM IpH3HAKOM, JU BeIpaXeHHs YACTHOrO OTPHIAHESA yrnoTpebnsercs orpauanne ne „He“. OHO B mpeuIoXe- HHH BCErJa CTOHT HEIMOCPEACTBEHHO NEpeX TeM CJIOBOM HIIH CIIOBOCOYETAHHEM, KOTODbHiE OTDH- naer, H mEmercs OTIHEJILHO OT HHX. ClenoBaTeslbHO, MeXay OOIIMM H YaCTHBIM OTDHILAHHEM HMEIOTC OOpMAJI5HLICE pa3JIiHuKA. OYKKIMIO YaCTHOTO OTPHIAHHA MOXET HMETh OTPHLAHHE H IIDH CKA3YCMOM, BbIDAXKAIONIEM TIDpEĮIAKATHBHbIN NMPH3HAK, WIH IPH CIPATaeMOM ero YacTH, €CJIHK OHH B IIpejŲIOXEHHHR COOTHO- CATCH C YTBEPAMTEIBHBIM NMPOTHBOWICHOM. IT03TOMY IIDH Dpa3JIMuHH BHIOB OTPHIAHHS HENOCTa- TOYHO TOJI5KO MPHHHMATH BO BHAMAHHE CHHTAKCHYECKHE MO3HI[HH CJIOB, K KOTODELIM OTHOCHTCSH OTPHLAHKE. OCHOBHBIM IMPH3HAKOM YACTHOI'O OTPHIAHHS SBIASETCS MPOTHBHTEILHOS 3HAYEHHE, KOTOpOEe caMbiM SpKHM 00pa3oM BhIpaxkaerTcs IPH IPOTHBOMOCTABICHHH (IpejŲIOxeHHe pacIIrpocTpa- HACTCH VTBEDIKTEJILHLIM, AHAJOTHYHYIO TIO3HIIHIO 3AHHMAIONIHM CJIOBOM HJIH CIIOBOCOYETAHHEM), Ha ocHoBaHHH 3TOTO IIpH3HaKA WaCTHOe OTPHIAHHE MOXHO elle Ha3bIBATb ImpOTHBONOCTABH- "TEJIbHLIM OTpHIaHHeM. I" paMMATH4eCKH IDpOTHBOINOCTABJICHHE BbIDpaxXXAeTCSHA IPH IOMONNA NPOTHBH= TeJIbHLIX COIO30B, H3 KOTOPAIX €aIle BCero ynorpebnsiores o „a“, ber „Ho“, tik , Tomko”. Kax- Ibi H3 HEX OpHAaeT MPOTHBHTENLHOMY OTHOIICHHIO PAa3/IHYHbIE OTTEHKH: 0 — Gojbmero pas- Jus, bet — HEOXHIAHHOCTH, fik — HCKIIOYCHHS. ge 215 B pa3roBopHolt peu BbIpa3HTbL YaCTHOE OTPHIAHHE IIOMOTraeT HHTOHALMS IIPOTHBOPEYHSL. B npe/utoXeHnsX ¢ NPOTHBOMOCTABJICHAEM OTPHIATE/IbHbIH ero WICH MOXKET CTOATb BlepeAW HTH KIOCJIe YTBEPAHTEILHOrO. ITO 3aBHCHT OT TOro, Ha 4To oGpamieno Goibiue BHHMAHHSA, Y4TO- B JaHHON cHTyaumu Gojiee aKTyaJbHO HJIH B NEPBYIO O€epejįb M3BECTHO aBTOPY IIpeJUIOXeHHA. — JIoBOJNBHO MacTO B HACTHOOTPHUATENBHBIX MPEVIONKEHHAX YTBEPIAMTENbHBIH I[TPOTHBO- wien Boobme orcyrcrsyer. HeKjrrotueHHe COCTABIISIOT CIy4ad, KOATa OTPHI@ETCS CKazyeMoe Hii ero wacTb (ocoGenHo cupsiraemas). Y TBepIHTEIbHbI IPHOTHBOWICH B OTHHX CIy4asX JIETKO moi- pasymeBaeTcs, B JpYruX MOXeT ObITh HEONPEAC/ICHHBIM, HEH3BECTHBIM HIM CO3HATeJIbHO OITYC- xaercst. TIDOTHBHTEIBHOE OTHOUICHHE C OTCYTCTBYIOIIHM YTBEPAHTE/ILHLIM I[TPOTHBOWICHOM,. BBIDAXEHHOE TOJBKO HHTOHAIMel, CTAHOBHTCH GoJjIee CJIAOLIM, a caMO OTPHUAHHE — MEHEe JKC- [IPECCHBHBIM. YacTHOe OTpHuaE#e OOLMHO ymOTpeGisieTcss B YTBEPAMTENbHBIX MPEMIOKCHUAX, ONHAKO MOXET CAMOCTOSITEJIbHO BHICTYIATh H B OTPHUATEIbHLIX, HAUP.: Ne jis, bet aš neturiu šitos kny- gos „He OH, a Ax He HMEIO ITOH KHHIH". Pa3j1imuHs B OTHETIHBOCTH YACTHOrO OTPHILAHHMS 3aBHCAT He OT CHHTAKCHYECKOH MO3MUMH OTPHIAEMBIX CJIOB HJIK CJIOBOCO4eTAHHIt B IPE/UTONKEHHH, A OT JICKCHYECKHX M (YHKIHOHAIb- HELIX OCOOeHHOCTel CAMHX OTPHIAEMBIX CJIOB HJIH CIOBOCOYETaHMIA. OruerjiuBee OTPHIAIOTCS Te CIOBA, KOTODpEIe a) HMEIOT KOHKpeTHOe 3Ha4eHRe, 6) c OTpHIOa2- HHEM He 06pa3yioT OGkriHOTrO 060poTa HJIH B) C KOTODpLIMH OTDpHI[aHHe He YIIOTDpeOJISeTCHA B pOJIH IpucraBKH. OrpHuaeMbie CJIOBA B THX CJIy4asiX NPOTHBONOCTABISIOTCH YTBEDP/ĮKTEJIbHbIM, He- 3aBHCHMO OT TOTO, HMEeTCs B IIPEUIOKCHUH YTBEPpIMTEJILHbIĖ IPOTHBOWICH HIIH HET. [pH OTPHUAHKH HMEH IPHJIAraTe/IbHBIX, MPHJIAraTe/IbHLIX CJIOB H COOTBETCTBYIOUMX Hape-- KI, C KOTODLIMH OTPHUAHHE OOLMHO YVYKNOTpeOJISeTCH KAK IIpHCTABKA, B IIpeJŲIOXCHHH JOJDKEH „ GkITS BhIpakeH YTBEDpIIHTEeJISHbIN IIpoTHBOWJIeH. Vick/iodeHHe cOcTABJISeT OTpuIOAHHe Gopm CpaB- HHTEeJILHOH H NMPEBOCXOIHOM CTEINCHH HMEH IIpHJIaraTe/IbHbIX H HapetuHH, He HMeIONNIHX IIPHCTABKH ne- „Hue-“. (B Apyrux ciyd4asX TpyJIHO OTJIHYHTbL OTPHIAHHE OT OTPHUATEJLHON MPHCTABKH, TIO3— TOMY B HACTOSIIEE BpeMs NpejNIO4HTAETCA B MOJOOGHBIX CJIy4asX YrioTpeOjieHHe OTpHUaTeJIbHONH IIpHCcTABKH.) Topa3jxo cmabee OTpPHIAIOTCH cJtoBa, MMEIOIIHE HeonpejieJieHHOe WH OGOOImeHHOe 3HA- wemme, Hanp.: kiekvienas, -a Xaxmwiil, -as“, vienas, -a „OJMH, OmHa“, visas, -a „BeCb, BCA, Bee, bet kas „moGoit, -as“, bet koks, -ia „To xe“, visada ,scerma“, bet kaip kak yromio“, šiaip (sau) „Tax (cebe)”. VI3-3a HeOMPENEJCHHOCTH YacTO TPYAHO HX OTPHUAHHE COOTHOCHTH C YTBED/MTEJIbHLIM IIPOTHBOWIEHOM. ITO TOKE ociabnser 3HaYeHHe YACTHOrO OTPHUAHHA. YacTs c10B JAHHOrO THA, HAMD.: toks, -ia , Taxol, -as“, taip „Tax“, tiek “crojisKo“, B mpex- JIOXEHHH 9aCTO COYeTaeTCH C IIpK/IaraTeJIbHLIMH H Hape4uHsAMH. B 3THX cirydasix OTpHUAHHE C HH- MH 06pasyioT CcOHeTAaHHS, HMEIONIKHe 3HAYCHHE yMepeHHOl CTerIieHH KauecTBA HJIH YyMepeHHOrO KOJIMuecTBa. [UIs OTpHOAHHA 3eCh XapaKTepHa IIpOMexXYTOHHAS QYRKIHS MEXIy OTPHUAHHEM H 06pa30BaHHeM HOBO JIEKCHYECKOH eJIMHHUObI (C MepeBecoM MOC/IeIHEro). He cronmsko oTpHnaer, CKOJILKO 0603HAYAET Ka9eCTBO HJIH KOJIHYECTBO ONPE/Ie/ICHHBIX IIpejĮįMETOB B YMEPEHHON CTerIeHH H OTDpHIOAHHE, ynoTpebisemoe co CJIOBaMH kas „KTO, 4TO“, koks, -ia „Karol, -as“, kur „rmne“, kada „Kora“, kaip „kar“, kiek „ckKojtbro“. B npejproxeHHH MOXHO OTpHIATL H HEMOJHO3HAYHBIE CJIOBA — TIpejŲUIOTH, COOTHOCHTeJIbHBIe CJIOBA CpABHHTEJIbH5LIX OGOpOTOB. | Orpumnanne, BXOJKAnIee B COCTAB MAPHBIX COIO30B ne tik... bet ir „He TOJI5KO... HO WH“, ne vien... bet ir „TO xe“, cBoeoOpa3HO OTPHUAET MEPBYIO YacTh ITHX COIO30B, IIOTOMY 4TO B MAHHOM CIIy4ae HET JUIN 4aCTHOTO OTPHUAHHA XApaKTEpHOTO IMPOTHBOIMOCTABJICHHA. OGe wactu MAPHBIX COIO30B H COCAHHAEMBIC HMH CJIOBA MJIH C/IOBOCOYETAHHA COOTHOCHTCH MEXIY coGoit COCIHHATEBHON CBA3BIO. Jing ycwxienus iH OciaGieHns YACTHOrO OTPHUAHMS ymoTpeGisoTcs pasHsie sMbaTiiec- xe cpeacrsa. KareropHuHOCTb OTPHUAHMS [MOMYCPKHBACTCH HAPETHAMH anaiptol ,oTHIONL®, toli gražu ,nanexo®, cnosocoderanmem jokiu būdu ,auxomm o6pasom™ H OA. B mMpoTHBOMONIONK- HOM HAINpaBJIEHHH HIOAHCHPYIOT OTPHUAHHE HEKOTOPBIC YTOMHHTEIbHbLIC YACTHLEI, obpasyioutue C OTpHUAHHEM COYCTAHMS H CPAILCHHS, HAID.: vos ne ,49yTh He“, kone „TO xe“, maine „TO xe“. 216 E. OGINSKIENĖ WORTNEGATION Zusammenfassung In litauischer Gegenwartssprache, wie in anderen Sprachen, kann man nicht nur den gan- zen Satz, sondern auch das einzelne Wort oder einzelne Konstruktion negieren. Die Bedeutung «der Wortnegation bekommt meistens das Negationswort ne „nicht“ im Gebrauch mit den W &r- tern oder Konstruktionen, die nominale Satzglieder, bedeutungsvolle Teile des zusammengesetz- ten Pridikats oder kleinere Teile als Satzglieder bezeichnen. In diesen Fallen bleibt der Satz bejahend. Bei der Wortnegation steht erwidhntes Negationswort im Satz immer unmittelbar bei dem zu verneinenden Wort oder zu verneinender Konstruktion und wird von ihnen einzeln geschrie- ‘ben. Das zeigt, daB die Wortnegation und die Satznegation voneinander mit Hilfe der formellen Besonderheiten abgegrenzt werden konnen. Zuweilen kann das die Pridikation bezeichnende Wort negieren. Deshalb ist fiir die Abgren- zung Satz- und Wortnegation voneinander nicht geniigend nur syntaktische Positionen der negie- renden Worter zu beachten. Die Hauptbesonderheit der Wortnegation ist die Kontrastivitit, die am krassesten durch ei- ‘nen Gegensatz ausgedriickt wird. In der miindlichen Rede besteht auch die Maglichkeit jedes Wort oder jede Konstruktion durch intonatorische Mittel zu negieren. Nicht selten treffen sich die Satze mit zu negierendem Wort oder zu negierender Konstruktion ohne ihr positives gegensitzliches Glied, mit Ausnahme der Fallen, wenn die Pridikation bezeich- mende Worter negiert werden. In diesem Zusammenhang ist hier die entgegengestellte | Bedeu- tung schwicher und die Wortnegation nicht so expressiv. Es ist auBerdem zuweilen schwierig ohne positives Glied des Gegensatzes das Negationswort ne „nicht“ von solchem Priifix ne- „un-“ -abzugrenzen. Die Deutlichkeitsunterschiede der Wortnegation hingen nicht von syntaktischen Positionen aber von lexikalischen und gebrauchlichen Besonderheiten der zu negierenden Worter oder Konstruktionen ab. Fiir Ausdruck der Wortnegationsstufe werden verschiedene emphatische Mittel gebraucht, zum Beispiel: anaiptol, toli gražu „bei weitem*, vos ,kaum* und andere.