Įvardžių „kas“, „kuris, -i“ anaforinė vartosena

LIETUVIŲ KALBOS SANDAROS TYRINĖJI MAI LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVI (1987) ADELĖ VALECKIENĖ ĮVARDŽIŲ KAS, KURIS, -I ANAFORINĖ VARTOSENA § 1. Be klausiamosios ir santykinės funkcijos,įvardžiai kas, kuris, -i lietuvių kal- boje turi dar anaforinę funkciją. Šie įvardžiai, eidami daiktavardžių pozicijoje, pa= vaduoja tikruosius anaforinius parodomuosius įvardžius, vartojamus toje pačioje pozicijoje. $ 2. Įvardis kas pavaduoja bev. g. apibendrinto nurodymo formą tai bei jos va- riantą fas „tai“, kai šios formos eina prijungiamojo sakinio šalutinio dėmens pra- džioje, o jų antecedentai yra visas pasakymas, t. y. pagrindinis dėmuo. Pvz.: Dabartinės mūsų pavardės, pavyzdžiui, tokios, kaip antai: Daukšas, Daujotas, Gediminas, Daugilas, Dargis, Gedvilas ir pan., dar XVI šimtmetyje tebebuvo asmens vardai, kas (tai, tas) aiškiai matoma yra iš 1528 metų bajorų sąrašo BūgRR I 203; Taip ilgai man bepasakojant, pradėjo klausytojai garr garr knarkti, ką (tai, tą) aš regédamas, cypt tyliai užgesiau žvakę ir ėjau gulti ValPJ 117; Aisčių tautoms dirbti- niai „dievaičiai“ buvo pažįstami, ką (tai, tą) parodo ne vien istorijos šaltiniai, bet ir kalba BūgRR I 143; „Pavojaus“ žodis turi etimologišką „v“ tarp „a“ ir „o“, ką (tai, tą) parodo tarmėmokslis, žodžio istorija ir kilmé BūgRR I 107; Tolimoje senovėje elnių būta Lietuvoje, apie k q (apie tai, apie tą) byloja čia paminėti palaikai IvanPZ 263; Tų tai laumių paprotį tebepildo mergelės aplei Biržus ir Pabiržę, ko (to) Žemai- Ciuose nuo seno nebėra ValPJ 90; Tarp tų kambarių viename buvo laikomi javai, ki- tame drabužiai susverti kybojo, nuo ko (nuo to) ir svirnu vadinos DaukR I 433; Jis pakartotinai mušė šį medį savo kakta, nuo ko (nuo to) medis buvo palinkęs į šalį IvanPŽ 293, Tokius sakinius su anaforiniu kas vartojo ir įžymusis mūsų kalbininkas J. Jab- lonskis, kitais atvejais taisęs šį įvardį (Zr. toliau), pvz.: Vištvanagis grobia paukščius žmonių akyse, per du tris žingsnius nuo jų, už ką (už tai) kartais ir savo galvą padeda RR I 534—535. Ypač parankus šios reikšmės įvardis kas įjungti į sakinį įterpinius ar pridurtinius dėmenis, pvz.: Jeigu kartais tenka visiems išeiti iš namų, — kas (o tai) retai teatsitinka, — tai durys užsklendžiamos iš vidaus, o paskutinysis išlenda pro langą SimonAŠL 84. Šiame sakinyje kas patogus dar ir dėl to, kad toliau yra jungtu- kas tai, koreliuojamas su jeigu. Tai toks atvejis, kai reikalingas ir teiktinas kas, o ne tai. Antra vertus, anaforinė įvardžio kas vartosena yra ribojama sakinio struktūros bei platesnio konteksto. Jis eina jungiamuoju žodžiu ir stovi šalutinio dėmens pra- džioje. Tokia šio įvardžio pozicija sakinyje ne visada leidžia jam pakeisti daug lais- viau vartojamas parodomųjų įvardžių formas tai, tas „tai“. Pvz.: Kad savas prieš 7. 1835 177 savąjį kviestųsi dar bendrą priešą, tai to Žemaičiuose dar nebuvo! VienPD, K. 282. Čia keisti to į ko kliudo šalia stovintis tai, koreliuojamas su kad. Yra ir daugiau ki- tų kontekstinių atvejų, kur transformacija kas — tai, tas „tai“ negalima®. Taigi lietuvių kalboje įvardžio kas anaforinė vartosena yra ribota: apibendrinto nurodymo formos tai, tas „tai“ galimos visur, o anaforinės reikšmės kas — tik tam tikrais struk- tūriškai apibrėžtais atvejais. Pirminės šiame posistemyje Yra apibendrinto nurodymo formos tai, tas „tai“, o anaforinės reikšmės kas yra antrinė forma. Dėl to šios reikš- mės kas vartotinas tik tada, kai apibendrinto nurodymo formos tai, tas „tai“ netinka (kaip aukščiau minėtas atvejis). Dirbtinai plėsti anaforinės reikšmės įvardžio kas vartosenos lietuvių literatūrinėje kalboje nereikėtų. $ 3. Įvardis kuris, -i, eidamas prijungiamojo sakinio šalutiniame dėmenyje, taip pat turi anaforinę funkciją. Skirtingai nuo įvardžio kas, anaforinės reikšmės įvar- dis kuris, -i pavaduoja to paties įvardžio vyr. g. ir mot. g. konkretaus nurodymo formas tas, ta. Jų antecedentais eina daiktavardžiai, pasakyti pagrindiniame dėme- nyje. Pvz.: Pakėlęs galvą, (Vainorius) parodė pirštu kregždes, kurios (tos) aukštai lekiojo, maudėsi mėlynose padangių gelmėse KrėvŠP 26; Pusę valandos (Pliauga) vaikė dar- žuose kiaulę, kuri (ta) jam visą užuoganą bulbių išdėjo, nukniso... KrévSP 183; Pa- skum jis paima už pečių Juozapėlį ir Mike, kuriudu (tuodu) vis dar tebestovi susikibe vienas prieš kitą CvR II 103; Vilkas ir lapė drauge bėgo pro žabangas, ant kurių (ant tų) buvo žąsis pakabinta KatkR 267; Senų senovėje gyveno senas žmogus, ku- riam (tam) mirė žmona S I 133; Yra Dainavos šaly nedidelis kaimelis, apie kurį (apie tą) nedaug kas yra girdėjęs KrėvRg 79; plg. pavyzdžius su tas, ta: Zolys vedėsi Kupstį ant alaus. Kartu nepaliko nė Petro. Tas, nors atspiromis, bet turėjo dėdės klausyti ŽemR I 162 — Kartu nepaliko nė Petro, kuris, nors atspiromis, bet turėjo dėdės klausyti; Naujienas mes sužinom iš pintinės, ta dažnai eina į turgų Balč AP 202— Naujienas mes sužinom iš pintinės, kuri dažnai eina į turgų; Visi apsiavę su batais, bet tuos dėvėjo tiktai lig išeidamys iš bažnyčios ValPJ 30— Visi apsiavę su batais, kuriuos dėvėjo tiktai lig išeidamys iš bažnyčios. Kaip įvardžio kas vietoj tai, tas „tai“, taip ir įvardžio kuris, -i vietoj tas, ta varto- sena yra ribojama konteksto bei sakinio struktūros. Norint pakeisti įvardžių formas tas, ta į įvardį kuris, -i, dažnai reikia perstatinėti sakinio narius, keisti sakinio tipą, o tam tikruose kontekstuose toks keitimas iš viso negalimas, pavyzdžiui, kai yra tie- sioginė ir autoriaus kalba. Plg.: Šliokš šliokš šlakštė vandenį ant mergaičių, o sušlapinę ki ki ki juokės, nes tos kaipo šventą dieną padoriai apsitaisiusios čežėjo ValPJ 83; — Levuk! — sušuko Bal- taragis. Tas atsisukęs klausėsi ZemR II 62. Taigi šiame posistemyje tas, ta yra pirminės formos, o kuris, -i — antrinės. § 4. Kaip įvardis kuris, -i tokia pat anaforine reikšme vartojamas ir įvardis kat- ras, -a, pvz.: Beeidami jie abudu atrado labai drūtą pušį, katrai (kuriai, tai) buvo vi- durys išpuvęs BM 97. 1 Plačiau žr. Valeckienė A, Bevardės giminės forma rai ir jos santykis su kitomis įvardžių formomis. — Kn.: Žodžių formos ir vartosena (Lietuvių kalbotyros klausimai). V., 1974, t. 15,. p. 71. 178 Įvardžiai kuris, -i ir katras, -a yra laisvieji variantai, tačiau katras, -a šia funkcija Tetai vartojamas, jo vietą užima kuris, -i. Pastarasis yra pirminė forma, katras, -a — antrinė, $ 5. Anaforinės reikšmės įvardžiai kas ir kuris, -i yra pasiskirstę pagal papildo- mos distribucijos principą. Eidami toje pat pozicijoje — pažymimųjų sakinių šalu- tinio dėmens pradžioje — šie įvardžiai vienas kitą išskiria: kas yra apibendrinto nurodymo bev. g. formų tai, tas „tai“ pakaitalas, o kuris, -i (katras, -a) — konkretaus nurodymo formų fas, ta pakaitalas, Pagal apibendrinto/neapibendrinto (konkretaus) nurodymo požymį įvardžiai kas ir kuris, -i sudaro privatyvinę opoziciją, kur žymėtas marys yra kuris, -i (katras, -a), o nežymėtas — kas (pastarojo įvardžio vartosena pla- tesnė). Grafiškai šių įvardžių santykį galima pavaizduoti taip: Anaforinės reikšmės įvardžiai kas, kuris, -i (katras, -a) Apibendrintas Neapibendrintas kos : ; (konkretus) nuro- dymas: kuris, -i D fff. tai tas „tai“ tas, ta Šių įvardžių izomorfiniai santykiai yra tokie: tai, tas „tai“ : kas = tas, ta : ku- ris, -i (katras, -a) arba tai, tas „tai“ : tas, -a = kas : kuris, -i (katras, -a). $ 6. Tam tikrame kontekste įvardis kas eina neutralizacijos pozicijoje: skiria- masis požymis tarp kas ir kuris, -i (katras, -a) neutralizuojamas ir kas pakeičia jam priešingą narį — kuris, -i (katras, -a). Pvz.: Nematau žmogaus, kas (kuris) galėtų vėliavą paimti Lnkv; Nebėr mano bernužė- lio, kas (kuris) su manim šneka NS 1297; Šit ir atsiradęs toks meistras, kas (ku- ris) jų vaiką visaip kaip apsiėmė išmokyti SlanSLSA 149; Tur’ per laukelį jauną mergelę, kas (kuri) nuramina mano širdelę (d.) Všk.; Ar tu neatmeni Labanoro di- dą, ką (kurią) po pažastim maigydavo? Lb. Skaičiais nekaitomas kas vartojamas ir vietoj dg. kurie, -ios, pvz.: Buvę du bro- liai, kas (kurie) labai pakeleivius priimdavę SlanSLSA 43; Nėr taip baisu, kaip sako tie, kas (kurie) ten niekados nebuvo Myk-PutAŠ 12. Neutralizacijos atvejai patvirtina, kad įvardis kas nurodytoje opozicijoje yra ne- žymėtas narys. $ 7. Neutralizacijos pozicijoje anaforinės reikšmės įvardžio kas galininko for- ma ką stabarėjo, tapo nederinama ir virto jungtuku, atstojančiu įvardžio kuris, -i tiek vienaskaitos, tiek daugiskaitos linksnių formas arba prieveiksmį kur. Pvz.: Aš iš karto pažinau tą krypuolį, ką (kuris) buvo atėjęs kadaise pas mane į mišką: Povilas Dovydonis! BaltPV I 119; Man tokis ne žmogus, ką (kuris) sa (= savo) 70 179 kalbą pamiršta Mrp; Nelaimingas tas bernelis, ką (kuris) mergelių klauso Mrk; Palaiminta ta ranka, ką (kuri) kirvį išrado! BaranR I 38; Kur tie vy- rai, ką (kurie) čia nakvojo? LB-306; Ir šitie lengvi debesėliai, ką (kurie) linksmina šiąnakt tavo akis, negrįš jau, nulėkę į tolimas šalis PietRR 45; Iš namų, ką (kurie) buvo gale kaimo, tvoskė kvapsnimis PietRR 285; Juos (medžius) tiktai miške augę žmonės tepažįsta, daktarai ir žiniuonys, ką (kurie) po miškus klysta BaranR I 31; Negali prisiprašyti ir tų, ką (kurie) yra kalti dirbti PietRR 256; Tuodu akmeniu, ką (kuriuodu) ant kalno guli, liepė nurist į kalvę BsMt I 70. Ta pati gal. forma ką taip pat turi ir kitų jungtukų: kad, kaip, jei, užuot ir kt., reikšmes. Pvz.: Užtai, ką (kad) šlapia, žemuma, tai nedera (javai) Vlk; Išmest šunims tavo pilvą» "ką (kad) toks nesveikas Kp; Pasijutau, kad jau aš ne tas tiltas, ką (kaip) kitąsyk KudR I 151; Ką (jei) man prašyt, tai geriau viškai (= visiškai) neturėt Skp; Geriau tegul neperka, ką (užuot) man koingkart (= kiekvienąkart) prikaišioja Skp. Plg. dar ką reikšme „kiek“: Ką kaštuoj svars cukraus?; Ką sveikatos mano ištraukė tie darbai®. § 8. Nagrinétyju įvardžių sisteminė vartosena, ypač ju neutralizacijos atvejai, rodo, kad įvardis kas bei jo sustabaréjusi galininko forma ką vietoj kuris, -i tikriau= siai nėra slavų skolinys, kaip anksčiau J. Jablonskio®, pastaruoju metu A. PiroCkino* ir kitų buvo manoma, bet bendras baltų ir slavų reiškinys, kaip neseniai yra nurodęs J. Palionis®. Šią išvadą remia ir tipologiniai duomenys. § 9. Latvių kalboje anaforinės reikšmės kas vartojamas dažniau negu lietuvių kalboje ir plačiau negu jų specialus šiam atvejui įvardis kurš, -a* tokio tipo pasaky- muose: Ka gan vinš neklausis savu mati, kas par vinu tik daudz rūpėjusies „Kaip gi jis neklausys savo motinos, kuri juo tiek daug rūpinosi“; Gramatas, ko més lab- prat būtu lasijuši, bija panemuši citi lasitūji „Knygas, kurias mes mielai būtume skai- te, buvo paėmę kitiskaitytojai“; Uzkūpuši kalnina pie būdas, més sakam vakt malku, ar ko uguni kurt „Užkopę į kalną prie lūšnelės, mes šokom rinkt malkų, su kuo ugnį užkurt““. Randamas anaforinės reikšmės kas ir prūsų kalboje, suderintas ir nesuderintas gimine su antecedentu daiktavardžiu, pvz.: edeitte, sta ast mais kermens, kas per- wans dats wirst T, 21—22 „Esset, Das ist meyn leyb, der fur euch gegeben wirdt“, liet. „valgykite, tai yra manas kūnas, kuris dėl jūsų duotas tampa“; beggi stai ast Deiwas schlūsinikai, quai stawidan absergisan turri erlaikūt 57, 22 „Denn es sind 2 Grinaveckienė E. Kai kurios lietuvių kalbos tarmių ypatybės (iš 1961 metų dialektologi- nių ekspedicijų). — Kn.: Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1962, t. 5, p. 165. 3 Jablonskis J. Rinktiniai raštai/Sud. J. Palionis. — V., 1957, t. 1, p. 512. 4 Piročkinas A. Jono Jablonskio gramatiniai taisymai. — K., 1976, p. 14. 5 Palionis J. [Rec.:] Piročkinas A. Prie bendrinės kalbos ištakų. — V., 1977, 228 p.; J. Jablonskis — bendrinės kalbos puoselėtojas. — V., 1978. — 279 p. — Baltistica, 1979, t. 15(2), p. 162. ¢ Kabelka J. Latvių kalba, — V., 1975, p. 140. 7 Mūsdienu latviešu literdrds valodas gramatika/Atb. red. E. Sokols. — Riga, 1962, 2, Ipp. 671, 670, 673. 180 "Gottes Diener, die solchen Schutz sollen handhaben“, liet. „nes tie yra dievo tarnai, kurie tokį apsergėjimą turi išlaikyti“; „kirscha wissans swirins, kas nosemmien lise 67, 12 „uber alles Thier, das auff Erden kreucht“, liet. „virš visų žvėrių, kas (kurie) ant žemės šliaužioja““*, Vartojamas atitinkamas įvardis gui, guae, guod lotynų kalboje, pvz.: argentum, quod habes, condonamus te“ „sidabrą, kurį (ką) turi, dovanojame tau“. Rusų kalboje įvardis ymo atitinkamo tipo pasakymuose kaip tik siauriau varto- „jamas negu specialus įvardis xomopuwii, as ir linkęs stabaréti — nebepaisoma rusų kalbai būdingos xmo/umo gyvųjų /negyvųjų priešpriešos, — umo vartojamas ir nuro- dant daiktus, ir asmenis, pvz.: »xuey om 8ac uepes ynuyy, 6 smom domuKe, um o npomue eawumux oxowex „Gyvenu gatvė nuo jūsų, šiame namelyje, kuris prieš jūsų langus“; Pe6ama! Hado cxodums nazad — 63ame oguyepa, umo pawen mam 6 .Kanase“ „Vaikinai! Reikia grįžti atgal, paimti karininką, kuris sužeistas ten grio- vyje“. Lenkų kalboje vietoj ktdry vartojama įvardžio forma co, pvz.: Zty to ptak, co wtasne gniazdo kala“* „Blogas tas paukštis, kuris savo lizdą teršia“. Kitose kalbose tam tikros įvardžio kas formos taip pat linkusios virsti jungtuku, pvz., lat. ka „kad“, pr. kai „kad“, kan „kada, kai“, lot. quod „kad“ ir kt.12 $ 10. Taigi kas, ką formos, pavartotos vietoj įvardžių kuris, -i (katras, -a), prie- veiksmio kur, tikriausiai nėra netaisyklingos ir nesmerktinos, jeigu kartais pasitaiko. Dabartinės literatūrinės lietuvių kalbos sistemoje tai yra reliktinis, archaiškas, peri- ferinis reiškinys, randamas dažniausiai liaudies dainose ir pasakojamojoje tauto- sakoje. Vienas kitas sakinys su šiuo įvardžiu yra patekęs į grožinės literatūros kalbą «(o iš čia ir į gramatikas), ypač tų rašytojų, kurių kalba artimesnė liaudies šnekamajai kalbai (J. Baltušio, I. Simonaitytės ir kt.). Apskritai kas, ką formos vietoj kuris, -i dabartinėje lietuvių kalboje neturi didelės atramos. Įvardžiai kuris, -i, katras, -a arba prieveiksmis kur kalbamajam reikalui yra vyraujančios ir teiktinesnės formos. AHA®OPHYECKOE VIIOTPEBGBJIEHHE MECTOMMEHHA KAS (KTO, 4TO), KURIS, -I (KOTOPBIH, -AS) Pe31oMe KpoMe BONpocHTeJILHOH H OTHOCHTeJILHON QyHKUHI, Mecrommerust kas, kuris, -i ynoTpe6- TISIOTCH B JIATOBCKOM S35IKE H B dYHKIIKH anadopel. MecronaMenne kas B 3TOM OyHKIMH 3aMeHS- -ercst popmoit cpez. p. o60OnieKHoro ykasauus fai (5TO), AHTENeEJIEHTOM KOTODpOČ CIIYXKHT Ienas Ėpasa, Mexay Tem MecroHMeHHe kuris, -i 3aMeBsdeTCS ODOpMAMH MYX. H XEKH. p. KOHKDETHOTO 8 Mažiulis V. Prūsų kalbos paminklai, — V., 1981, t. 2, p. 77, 181, 207. * Hofmann J.B., Szantyr A. Lateinische Syntax und Stilistik (Leuman-Hofmann-Szan- tyr. Lateinische Grammatik, Bd. 2). — Miinchen, 1972, S. 555. 10 "paMMaTHKa pycckoro s3eika. — M., 1960, T. 2, 4. 2, c. 273, 1 Szober S. Gramatyka jezyka polskiego. Vyd. 4/Opracowat W. Doroszewski. — War- szawa, 1957, s. 371. 12 Žr. plačiau Valeckiené A. Lietuvių kalbos gramatinė sistema/Giminés kategorija. — V., 1984, p. 71—72. 181 Yyra3anmus tas, ta (3TOT, 3Ta, TOT, Ta) Toro Xe MECTOMMEHMS, AHTCUENCHTAMM KOTOPBIX CITyXaT cymtecTBuTeJisHEIe, HANp.: Tolimoje senovėje elnių būta Lietuvoje, apie ką (= apie tai) byloja čia paminėti palaikai Ivan „B rny6oxoit APEBHOCTH OJICHH XWJIKH B Jinrse, o 9eM (= 06 3TOM) roBopaT 3mech YIOMsHYThie OCcTATKH“; Buvo kartą vyras, kuriam(=tam) mirė pati, ir buvo moteris, kuriai (=tai) mirė pats Balč „Kuri OTHAXIEI MYXHK, Y KOTOporo (=y Hero) ymepiia xema, H XWNa KEHI(HEA, Y KOTOpoH (=y Heit) ymep Myx“. Ilo mmpore ynorpebnenust B aHadOpH4eCKOH dynkuau fas, ta, tai ASBIAIOTCA MEPBHYHBIMH dopmamMn, a kas, kuris, -i — BropususIMu. B ana- dopryeckoM yIOTpeGNeHHH MeCTOMMeHHEe kas NMPOTHBOMOCTABJSETCA MECTOHMEHHIO kuris, -i mo mubdepenEanEEOMY TIpH3HAKY 0606mennoro /Heo606menHoro (KOHKPETHOro) yKasaHHs Tax Xe, Kak (¢opma fai dopMaM fas, ta, B [aHHOH ONMO3HIAH MECTOHMCHHE kuris, -i stBnsieTCA MADKHDOBAHHBIM WICHOM, a kas — HeMapKHPOBAHHBIM. Omro3uiust MecrouMenant kas mu kuris, -i mojBepraeTcs HEHTPAJM3AIMH, B TAKHX CJrydasiX MapKHpOBaHHEI Wien kuris, -i 3aMeHseTCH HEMADKHDOBAHHLIM kas, Hanp.: Nematau žmogaus, kas galėtų vėliavą paimt Lnkv „He Buxy YenoBeKa, KTO (KOTODpEkIM) Mor Oki B3ATH 3HaMsS“, B moun geiirpajm3anau $opma BHH. II. ką MeCTOHMEHHSA kas CTAHOBHTCH YCTOWYMBOH H IIpeBpalifaeTCA B COIO3. B craTbe IpHBeJIEHBI MAPAJUIENH VYIOTpeGjieHHSA JIATOBCKOTO kas B amadopuueckož OyKKuaa H COOTBETCTBYIOIIHX MECTOHMEHHI! B JIDYTHX POZCTBEHHBIX A3BIKAX — JIATBINICKOM, IIpyCCKOM,. CJIABAHCKHX, JIATHHCKOM H Jp. [lenaeTcst BBIBOJĮ O TOM, 4TO HCITOJIb30BaHHC€ kas, ką smecto kuris, «į B JIATOBCKOM $S3LIKE IrpejCTABJISiIeT COGOH He 3AMMCTBOBAHHE H3 CJIABAHCKHX ABEIKOB, A oburee sSBeHHEE CJIABAHCKHX H OGanTHHCKHX S3BIKOB.