Pagrindiniai sakinių modeliai su predikatinėmis negimininėmis būdvardžio formomis

LIETUVIŲ KALBOS SANDAROS TYRINĖJI MAI LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVI (1987) DALIJA TEKORIENĖ PAGRINDINIAI SAKINIŲ MODELIAI SU PREDIKATINĖMIS NEGIMININĖMIS BŪDVARDŽIO FORMOMIS 1. Formų gražu, gera gramatinė prigimtis — viena iš kol kas dar neišspręstų lietuvių kalbos gramatikos problemų. Išspręsti ja vien morfologijos rėmuose neį- manoma. Būtina remtis šių formų funkcine analize, nes tik sakinyje atsiskleidžia leksinių-gramatinių ir morfologinių kategorijų reikšmė ir sisteminiai ryšiai. Kalbos vieneto funkcija apibrėžiama pirmiausia kaip jo vaidmuo aukštesnio lygmens vieneto struktūroje: morfemos funkcija žodyje, žodžio — sakinyje, žodžių junginyje, tekste, sakinio — tekste. Kuo sudėtingesnis struktiiriniu ir semantiniu požiūriu yra kalbos vienetas, tuo daugiau aspektų jis gali būti nagrinėjamas ir tuo sudėtingesnės jį sudarančių žemesnio lygmens vienetų funkcijos. Būdvardis yra žodis, ir todėl kaip sudėtinė dalis jis įeina į aukštesnio lygmens vienetus — sintaksines struktūras, — žodžių junginį, sakinį, tekstą, iš kurių svar- biausias yra sakinys. Dabartinis sintaksės mokslas skiria keturis sakinio nagrinėji- mo aspektus: formalųjį, loginį-gramatinį, semantinį ir aktualiosios skaidos. Todėl ir jo sudėtinių elementų, tarp jų ir būdvardžio bei jo negimininių formų, funkcijos turi būti nagrinėjamos visais keturiais aspektais. Nė vienas atskirai paimtas aspek- tas neatskleidžia būdvardžio funkcijų esmės ir visumos. Negana to, nagrinėjamos tik vienu kuriuo aspektu, būdvardžio funkcijos gali būti netgi neteisingai suprastos ir iškraipyti sisteminius kalbos ryšius. Lietuvių kalbos tyrinėjimuose mėginta aprašyti formų gražų, gera distribuciją formaliojoje sakinio struktūroje, nusakant sakinio komponentų priklausymą kal- bos daliai ir jų morfologinę formą, nekreipiant dėmesio nei į komponentų semanti- ką, nei į jų būtinumą sakinio komunikaciniam savarankiškumui. Šitokiu metodu nustatomi sintaksiniai modeliai dažnai vienija visiškai skirtingos sintaksinės struk- tūros sakinius. Pavyzdžiui, sakiniai Jai baisu ir Argi naudinga valstybei? priski- riami vienam modeliui vien dėl to, kad jų formalią struktūrą sudaro negimininė būdvardžio forma ir daiktavardžio naudininkas. Nesunku pastebėti, kad tapačios morfologinės formos čia formuoja skirtingą sakinio semantiką: sakinys Jai baisu nusako subjekto būseną, sakinyje Argi naudinga valstybei? reiškiamas kažkokio (sakinyje neišreikšto, dėl to sakinys komunikaciniu požiūriu nesavarankiškas) daikto, fakto ar reiškinio vertinimas komodalinio naudininko atžvilgiu. Priskirti šiuos sakinius vienam sintaksiniam modeliui, nepaisant jų semantikos, reiškia prieštarauti ne tik sistemiškumo principui, bet ir paprasčiausiai kalbinei intuicijai. ! Mycreiikuc K. B. CortocrasnrejibHas MOpOOJIOTHS pyCCKOTO H JIHTOBCKOTO S3EIKOB. — B., 1972, c. 247. 165 Semantikos ir komunikacinio sakinio savarankiškumo nepaisoma ir tokiais atvejais, kai, pavyzdžiui, struktūros Čia padegta, aišku ir Dabar jau jam buvo aišku, kad pilyje jų nėra? yra nagrinėjamos atskirai, visiškai nesiejant vienos su kita. Taigi negimininių būdvardžio formų, kaip ir bet kurio kito kalbos vieneto, funkcijos atsiskleidžia tik tokiame sakinio modelyje, kuris apibendrina ne vien sa- kinio formaliąją struktūrą, bet ir jo loginę-gramatinę struktūrą, t.y. sakinio mode- lyje, kuris suprantamas kaip „minimalus predikatinis abipusiškai determinuotų komponentų junginys, kuris gali funkcionuoti kaip savarankiškas, nuo konteksto nepriklausomas komunikacinis vienetas, kuris turi tam tikrą tipinę reikšmę““. Šitoks sakinio modelio supratimas reikalauja, kad, nustatant modelius su neg. b. formomis, faktinė medžiaga, kurią sudaro sakiniai, išrašyti iš dabartinių įvairaus stiliaus ir žanrų tekstų, būtų nagrinėjama keliais aspektais. 2.1. Struktūrinė sakinių analizė. Pirmiausia atrenkami sakiniai, kuriuose neg. b. formos yra pavartotos jų pagrindine, predikatine, funkcija. Neg. b. formų veiksnio ir papildinio funkcijos yra antrinės, nes šiuo atveju jos vartojamos ne kaip tipiški požymį reiškiantys žodžiai, o kaip substantyvizuotos, vardinės formos, Aišku, vardinės neg. b. formų funkcijos yra taip pat svarbios jų funkcinei ir semanti- nei charakteristikai, tačiau jos nėra pagrindinės, ir todėl jas tikslinga analizuoti tik po to, kai išnagrinėtos formos, pavartotos predikatine funkcija. Pagal komponentų skaičių atrinktieji sakiniai skirstomi į vienanarius, dvina- rius, trinarius ir keturnarius: Šalta. Man šalta. Kambaryje šalta. Kambaryje man šalta. Kambaryje man šalta miegoti. Tačiau toks skirstymas nėra grynai mechaniš- kas, nes atsižvelgiama į komponentų priklausymo ryšius sakinio viduje. Todėl vie- nanaris, dvinaris nereiškia susidedąs iš vieno žodžio ar dviejų žodžių. Sakinio na- riais laikomi žodžiai, kurie priklauso visam sakiniui ir yra susiję su sakinio predika- tiniu centru — neg. b. forma. Pvz., Baisu. Man baisu. Man baisu vilko laikomi atitinkamai vienanariu, dvinariu ir trinariu, nes visi nariai tiesiogiai susiję su neg. b. forma — sakinio centru. Sakinio nariais nelaikomi žodžiai, kurie realizuoja kitų sakinio narių valentines potencijas ir sakinio predikatiniam centrui nepriklauso. Pvz., Jai drovu brolio ir Jai drovu savo mažo brolio abu sakiniai laikomi dvinariais. Po to apibūdinama vienanarių, dvinarių, trinarių ir keturnarių sakinių morfo- loginė sudėtis. Jei sakinio modelį suprastume kaip formalios struktūros modelį, savo užduotį tuo būtume atlikę. Tačiau mūsų suprantamas sakinio modelis turi bū- ti minimalus, bet savarankiškas, nuo konteksto nepriklausomas komunikacinis vienetas, o tai reiškia, kad jis turi turėti baigtinę loginę-gramatinę struktūrą, kurio- je turi būti du pagrindiniai nariai — predikatas, arba žodis, reiškiąs predikatinį pozymi, ir subjektas, arba žodis, reiškiąs predikatinio požymio turėtoją. 2.2. Loginė-gramatinė struktūrinių modelių analizė. Aprašius sa- kinių morfologinę sudėtį, reikia nustatyti jų loginį subjektą ir predikatą. Morfo- 2 Banenrexe A. A. ®opMsl cpeHEro pojia B rpaMMaTHYECKOH CHCTEME JIATOBCKOTO S3BI- xa [ Jac. ... n-pa Ouzoj. Hayk [Mammmomwce]. — B., 1983, c. 199, 224. 8 3onorosa I. A. KOMMyHWKATHBHBIC ACTEKTHI PYCCKOro cHHTakcHca. — M., 1982, c. 98. 166 loginė charakteristika padeda nustatyti tik predikatą — juo visada eina neg. b. forma. Loginiam subjektui nustatyti morfologinės komponentų charakteristikos nepakanka, nes tos pačios morfologinės formos narys vienais atvejais eina loginiu subjektu, kitais ne, tai priklauso nuo leksinės predikato reikšmės, plg.: Man links- ma (man — loginis subjektas), Man gražu (loginio subjekto nėra). Reikia vado- vautis sakinio komunikacinio pilnavertiškumo kriterijumi. Subjekto ir predikato junginys sudaro sakinio formaliosios, semantinės ir komunikacinės struktūros pa- matą, — trūkstant vieno kurio iš šių dviejų komponentų, sakinys yra nepilnas. Nors tekstuose dažnai pasitaiko tokių „trūkstamųjų“ sakinių, jų komunikacinės informacijos trūkumas yra papildomas iš konteksto, t.y. jų subjektas būna išreikš- tas kontekste arba numanomas. Taigi komunikacinio pilnavertiškumo principas padeda atskirti sakinius, kuriuose yra predikatinis minimumas, nuo sakinių, ku- riuose to minimumo nėra. Juo vadovaujantis, laikoma, kad tokie tekstuose pasitai- kantys sakiniai kaip Ar patogu sėdėti? — Karališka! reprezentuoja ne sakinio mo- delius, o tam tikras sakinio modelių modifikacijas tekste. 2.3. Tokiu būdu iš tekstų surinktą medžiagą išnagrinėjus struktūriniu ir komuni- kaciniu požiūriu, nustatytas 1 vienanaris ir 8 dvinariai sakinių modeliai su predika- tinėmis neg. b. formomis, kurias simboliškai žymėsime Praed. 1. Praed Vėjuota. Giedra. 2. Nsom + Praed Vaisiai sveika. 3. Nya + Praed Man linksma. 4. Ngen+ Praed Laiko maza. 5. Nyy. + Praed Sode žalia. Aplink gražu. 6. Įvardis + Praed Viskas malonu. 7. Inf + Praed Pataikauti nedora. 8. Praed + Šalutinis Kvaila, kad tu nepaklausei. 9. prep. N + Praed Su duona sunku. 3.1. Tipinės modelių reikšmės. Sakinys, kaip aukštesnio lygmens kalbos viene- tas, yra dviplanis, jis turi ir formą, ir turinį, todėl ir nustatytieji sakinių modeliai tu- ri tam tikrą tipinę reikšmę. Pavyzdžiui, Man linksma. Vaikui baisu reiškia subjekto būseną, Čia gražu. Sode žalia — vietos charakteristiką, Meluoti negarbinga. Mo- kytis įdomu — abstraktaus proceso vertinimą, Negražu, kad tu pamelavai — fakto vertinimą ir t.t. Tačiau diskutuotina, kaip ta tipinė reikšmė padeda skirti atskirus sakinių modelius. Galimi du pagrindiniai atvejai: 1) tos pačičs gramatinės struk- tūros komunikaciniu atžvilgiu savarankiški minimalūs sakiniai turi kelias tipines reikšmes. Kyla klausimas, ar jie reprezentuoja atskirus sakinių modelius, ar vieną polisemantinį modelį; 2) skirtingos formalids struktūros sakiniai turi labai artimą semantinę struktūrą. Nagrinėjamajai medžiagai aktualus yra kaip tik šis atvejis, nes nustatytieji 2, 7 ir 9 modeliai turi artimą semantinę struktūrą. Kadangi šie mode- liai turi skirtingą formaliąją struktūrą, laikoma, kad jie yra atskiri, tačiau sinoni- miški sakinių modeliai. 4.1. Leksinis modelių realizavimas. Subjektas ir predikatas turi seman- tiškai derintis, Tačiau ne kiekvienas subjektas ir predikatas dera, t.y. ne visi predi- 167 katiniai požymiai gali būti priskiriami tiems patiems subjektams, ir ne visi subjektai gali būti nusakomi tais pačiais požymiais. Pvz.: Kieme šalta — *Kieme teisinga, Man šalta — * Man teisinga, Viskas minkšta — *Tai minkšta, Man minkšta miegoti — *Man debesuota miegoti ir t.t. Subjekto ir neg. b. formų dermė nėra paskirų būdvardžių ypatybė, nes dera arba nedera su tam tikru subjektu ištisos būdvardžių grupės. Vadinasi, jiems yra būdin- gos tam tikros bendros semantinės kategorijos, todėl, norint suprasti ir paaiškinti neg. b. formų funkcines ypatybes, taip pat yra būtina pažinti ir nusakyti tas bendras funkcines-semantines būdvardžių klases. Modelių leksinio realizavimo riboms nustatyti buvo sudarytas 500 vienetų neg. b. formų sąrašas, ir kiekviena iš sąrašo paimta forma derinama su kiekvienu iš 9 nustatytųjų modelių. Tyrimo rezultatai pasirodė trejopi: a) neg. b. forma iš viso nejungiama su antruoju komponentu: *Kieme kvaila, teisinga, b) neg. b. for- mos junginys su antruoju komponentu įmanomas, bet komunikaciniu atžvilgiu nepilnavertis: Naudinga valstybei, Ištikima draugui, Man gražu, c) neg. b. formos junginys su antruoju komponentu yra taisyklingas pagal junglumo dėsnius ir komu- nikaciniu požiūriu pilnavertis: Man nejauku. Prie kranto gilu. Maudytis pavojinga. Leksinio modelių realizavimo tyrimas leido patikslinti nustatytuosius modelius, išryškino jų semantinę struktūrą ir, svarbiausia, parodė, kad neg. b. formų galėji- mas funkcionuoti tam tikruose modeliuose tiesiogiai priklauso nuo būdvardžio semantikos. Todėl pagrindiniai sakinio modeliai su neg. b. formomis yra svarbi me- džiaga būdvardžio semantikai tirti. 4.2. Vienanarį modelį Praed sudaro tik nedaugelis vadinamųjų nesubjektinių būdvardžio formų, reiškiančių atmosferos, temperatūros, laiko ir apšviestumo po- žymius: Vėjuota. Debesuota. Tamsu. Šviesu. Vėlu. Šalta. Karšta. Pasitaikantys teks- te vienanariai sakiniai, sudaryti kitos semantikos būdvardžių (Karališka. Puiku. Šlykštu. Įdomu. Aišku) nėra komunikaciniu požiūriu savarankiški. Jie yra tik nepil- ni dvinarių modelių realizacijos variantai. Jų variantiškumas yra, aišku, reikšmin- gas ir semantiniu, ir komunikaciniu požiūriu, bet tai sudaro atskirą problemą — pagrindinių sakinio modelių realizavimo tekste bei jų derivacijos problemą. 4.3. Ištyrus dvinario modelio [vardis+ Praed leksinio realizavimo galimybes, paaiškėjo, kad įvardžio tai jungimosi galimybės su neg. b. formomis ryškiai skiriasi nuo kitu negimininių įvardžių jungimosi galimybių, tokių kaip viskas, kas, niekas, bet kas, daug kas, kažkas, kitkas: viskas nuoga — *tai nuoga, viskas klampu — *tai klampu, viskas balta — *tai balta ir t.t. Tokie faktai rodo, kad tai priklauso kitam funkciniam-semantiniam poklasiui negu viskas. Semantinis šio įvardžio ypatumas paaiškinamas tuo, kad jo antecedentu gali būti tik procesas arba faktas, netgi kai jis nėra struktūriškai apibrėžtas arba reiškiamas konkrečiu daiktavardžiu. A. Rosi- nas įvardį tai priskiria atskirai absoliutiniy demonstratyvų klasei*. Tuo pačiu seman- tiniu savitumu aiškintinas ir skirtingas įvardžio tai junglumas su neg. b. formomis: ¢ Rosinas A. Lietuvių bendrinės kalbos įvardžių semantinė struktūra, — V., 1984, p. 53— 62. 168 jis jungiamas tik su būdvardžiais, kurių požymiai gali būti priskirti procesui ar fak- tui, ir nejungiamas su būdvardžiais, reiškiančiais konkrečių daiktų požymius. Įvardžio tai semantiniai ir funkciniai ypatumai duoda pamatą laikyti, kad mo- delis [vardis+ Praed jungia du faktiškai skirtingus modelius Viskas + Praed ir Tai + Praed. Taigi skiriama 10 pagrindinių sakinių modelių su predikatinėmis neg. b. formomis. 4.4. Neg. b. formos beveik neribotai jungiamos su daiktavardžio naudininku, tačiau komunikaciniu požiūriu savarankišką sakinį sudaro tik neg. b. formos, reiš- kiančios būseną, junginiai su gyvą būtybę žyminčio daiktavardžio naudininku: Man linksma. Vaikui smagu. Tėvui pikta. Mergaitei liūdna. Kitos dvinarės struktū- 108 Nisa + Praed komunikaciniu požiūriu savarankiško sakinio nesudaro. Pavyz- džiui, pavartojus be konteksto sakinį Man gražu, iš karto kyla klausimas Kas gražu? arba Man gilu — Kas|Kur gilu? Vadinasi, naudininkas šiuose sakiniuose atlieka ne predikatinio požymio turėtojo (subjekto) funkciją, o kitas semantines funkcijas: vertinamojo subjekto (Man gražu), komodalinio nario (Man pavojinga), vertinimo kriterijaus (Man gilu), suvokiančiojo subjekto (Man aišku). 4.5. Tipinė modelių Ng,,+ Praed reikšmė — kiekybinė subjekto charakteristika: Ramybės maža. Darbo apstu. Sniego gilu. Žmonių reta. Turto gausu. Tačiau ne kiek- vienas neg. b. formos junginys su kilmininku turi kiekybinę reikšmę. Kilmininku ga- li būti išreikštas antrasis (komplementinis) dvivalentės neg. b. formos narys: Bai- su vilko. Verta pastangų. Tokie tekstuose pasitaikantys sakiniai nesudaro atskiro modelio, nes yra arba komunikaciniu atžvilgiu nesavarankiški (juose nėra subjek- to): Neverta tavo ašarų — Kas neverta tavo ašarų? arba reiškia neapibrėžto asmens būseną ir ją sukėlusią priežastį ir todėl turėtų būti laikomi modelio Ng, + Praed variantais, 4.6. Tipinė sakinio modelių N,,./Adv,,.+ Praed reikšmė — vieta ir jos charak- teristika. Šį modelį sudaro visos neg. b. formos, reiškiančios ir prigimtinius, ir ne- prigimtinius požymius, kuriuos galima priskirti konkrečiam daiktui: Prie kranto gilu. Namuose šilta. Aplink žalia. Mieste gražu. Neg. b. formų, kurios reiškia tik pro- cesui ar faktui priskirtinus požymius, junginiai su lokatyvu pilnareikšmio sakinio nesudaro: Prie kranto pavojinga — Kas pavojinga? Maudytis? Žaisti? Tokie yra būdvardžiai beviltiška, sunku, kvaila, tikslinga ir t. t. 4.7. Nors neg. b. formos plačiai jungiamos su bendratimi, tačiau esama ir apri- bojimų, ir ne kiekvienas šitoks junginys sudaro pilnareikšmį sakinį. Su bendratimi nejungiamos: a) neg. b. formos, reiškiančios konkrečių daiktų požymius, suvokia- mus kaip egzistuojančius objektyviai ir nesikeičiančius nuo subjektyvaus suvokimo, tokius kaip spalvą, formą ir kt.; b) neg. b. formos, galinčios vertinti tik faktus (si- tuacijas), bet ne atskirus procesus, pvz.: dišku, žymu, ženklu, akivaizdu, nuovoku, numanu ir kt. Neg. b. formos, reiškiančios subjektyviai suvokiamus prigimtinius daiktų požymius, su bendratimi pilnareikšmio sakinio nesudaro (Nelygu rašyti — "Kur nelygu rašyti?) arba reprezentuoja išplėstinius nesubjektinių modelių variantus, kuriuose bendratis reiškia vertinimo kriterijų (Tamsu rašyti. Ankstoka keltis. Vėlu mokytis), 169 Modelį Inf+ Praed sudaro tik vertinamosios reikšmės neg. b. formos (Priekais- tauti negarbinga. Meilikauti negražu) ir neg. b. formos, reiškiančios būseną, kurios junginyje su bendratimi įgauna vertinamąją semą (Skaityti įdomu. Važinėtis linksma). 4.8. Sakiniuose Natūralu, kad jaunieji nesitenkina tradicinėmis priemonėmis. Įdomu, kodėl aktorė pasirenka tokį vaidmenį. Svarbu, ką jis turėjo galvoje šalutinis sakinys yra neg. b. formos subjektas, t. y. jis reiškia faktą, vertinamą neg. b. forma reiškiamu požymiu. 4.9. Nors sintaksinių struktūrų Vaisiai sveika; Sūris skanu komponentai nėra gramatiškai suderinti, jos yra visiškai pilnaverčiai komunikaciniai vienetai, ir todėl jas reikia laikyti sakiniais. Derinimo nebuvimas tarp jų subjekto ir predikato signa- lizuoja ypatingą tokių sakinių semantiką, būtent: neg. b. forma reiškiamas požymis priskiriamas ne konkrečiam daiktui, kurį žymi daiktavardis, o daikto egzistavimo faktui ar tam tikram numanomam veiksmui, susijusiam su tuo daiktu, ir pan. Jei ne- galima numanyti veiksmo, kuriam galėtų būti priskirtas požymis, sakinys yra nesu- prantamas, plg.: Uždaviniai sunku (t. y. spręsti uždavinius sunku) ir Grybai sunku (Kas sunku? Virškinti grybus? Rinkti? Valyti?). Taigi modelis Nn + Praed turi semantinę struktūrą, artimą Inf+ Praed semantinei struktūrai, todėl šiuos mode- lius laikome sinonimiškais. Tai pačiai sinonimiškų modelių grupei priklauso ir prepN + Praed: Su duona sunku. 5. Taigi skiriame 1 vienanarį ir 9 dvinarius sakinių modelius, kuriuos laikome pagrindiniais sakinių modeliais su predikatinėmis neg. b. formomis, nes jie yra mi- nimalūs komunikaciniu požiūriu pilnaverčiai sakiniai, kurie turi būdingą semanti- nę struktūrą ir jokiu sintaksinės derivacijos būdu nėra išvedami iš kitų struktūrų su neg. b. formomis, atvirkščiai, patys yra kitų struktūrų su neg. b. formomis darybos pamatas. OCHOBHbIE MOJIEJIH MPEJIJIOXKEHHAH C NMPEAWKATHBHBIMH HEPOJOBbIMH $OPMAMH IPHJIATATEJIbHOTrO Pe31oMe B craThe moj ONDpejJIeJIEHHEM MOEN IIpeliJIOXKEHHSA HOHHMAeTCA MHHHMAJISHO JOCTaTOYHOE TIpEIMKATHBHOE COYETAHHE B3aMMOOOYCIOBJIEHHBIX KOMIIOHEHTOB, O0pasyiollee KOMMYHHKA- THBHYIO €IHMHHIY C ONDpeJIEJIEHHLIM THIIOBHIM 3HaueHueM. Mcxons u3 3TOro YcTaHaBJIHBAeTCH 10 OcHOBHBIX MojeJieil IpE/UIOXKEHHH C IpeMKAaTHBHBIMH HepOJIOBLIMH (dopMamu Irpujiara- TeJIbHOTO B COBPEMEHHOM JIMTOBCKOM 5135IKe, YCTAHOBJIEHHBIE MOJIEJIH PAaCCMATPHBAIOTCH Kak OCHOBA JUTS JAaJIbHEHIero M3y4eHus rpaMMAaTHYecKoi, OyYKHKIMOHAJILHOK H CEMAaHTHYECKOH IIpH- DpOJIbI HEDOJIOBLIX (OPM JIMTOBCKOrO IPHIIAraTe/bHOrO.