Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai sintaksinėje daiktavardžio pozicijoje

LIETUVIŲ KALBOS SANDAROS TYRINĖJIMAI LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVI (1987) ALGIRDAS MALAKAUSKAS VEIKIAMOSIOS RŪŠIES ESAMOJO LAIKO DALYVIAI SINTAKSINĖJE DAIKTAVARDŽIO POZICIJOJE Straipsnyje analizuojami veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai, sakinyje einantys be pažymimojo žodžio ir atliekantys veiksnio, papildinio ir nederinamojo pažyminio funkcijas. Pagal reikšmę ir vartojimo ypatumus juos galima suskirstyti į tris grupes. Vieni daiktavardiškai vartojami tik tam tikroje situacijoje ir pavadina vieną kon- kretų asmenį (arba konkrečių asmenų grupę) pagal dabartiniu ar sakinyje kalbamu metu atliekamą veiksmą, pvz.: Dirbantis pakėlė galvą ir nusijuokė Krtn. Skęs- tantysis šaukė pagelbos Dkš. Sergantysis rodijo anam neženytis BM251 (Krp.). Kažkas paskelbė, kad dirbantiesiems duoda pietų talonus. Visi nubėgo tsp. Var- žėsi jos jaunumo, raudo ir balo, ... ir vis tiek atkakliai grumdėsi šokančiųjų minio- je AND81. Netrukus kartu su būriu sveikstančiųjų buvau perkeltas į kitą ligoninę tsp. Kristupas Daukintis sekė iš paskos, gerokai nuo palydinčiųjų atsilikęs Radz PV117. Besigydantieji čia atvežami ir nuvežami į darbą gamyklos autobusu tsp. "Tokiais atvejais dažniausiai pavartojamos įvardžiuotinės dalyvių formos, kurios pabrėžia praleistus konkrečius asmenis žyminčius daiktavardžius, dažnai jau žino- mus iš ankstesnio konteksto. Kiti daiktavardiškai pavartoti dalyviai pavadina neapibrėžtą asmenį arba api- bendrintą asmenų grupę pagal tam tikrą veiksmą, nesusijusį su konkrečiu laiku. To- kia daiktavardžio reikšme paprastai vartojamos neįvardžiuotinės esamojo laiko daly- vių formos (ypač jos būdingos patarlėms ir priežodžiams), pvz.: Ji turi būti kantri, atjaučianti, kenčianti, taikaus būdo, atsidavusi ir rūpestinga — toks seselės idealas trš. Jis pasakė, kad mums pavojingi ne klystantys, o abejingi AvD242. Prasmin- gas individualus darbas su tikinčiaisiais ir abejojančiais tsp. Anksčiau, tik pradė- jusi dėstyti, labai imdavau į širdį, kad yra ne studijuojančių, o tik studentaujan- čių tsp. Bet dar daug yra jaunuolių, tik ,, prijaučiančių“ sportui, mėgstančių ne sportuo- ti, o pasižiūrėti į sportuojančius tsp. Bijančiam ir krūmai braška Skr. Dirban- &iam ir dievas padeda Jnš. Neik, sesute, už geriančio Lnkv. Reikia eiti už vedančio, one už žadančio LTR (Vkš). Daug yra imančių, bet maža duodančių LTR (811). Dirbančiam padėk, prašančiam žadėk LTR (Jnš). Su verkiančiu verk, su dainuojančiu dainuok, tai visur tiksi Gs. Skęstantis ir už šiaudo griebiasi LMD (Valk). Dabartinėje lietuvių bendrinėje kalboje daiktavardėja trečioji esamojo laiko da- lyvių grupė, kuri turi tendenciją virsti specifinę veikėjo ypatybę, nesusijusią su kon- krečiu laiku, žyminčiais asmenų pavadinimais. Vartojami šie specializuotą reikš- 122 mę turintys dalyviai: besimokantysis, budintysis, dirbantysis, geriantysis, girdinty- sis, kalbantysis, . mylintysis, negeriantysis, nerūkantysis, netikintysis, rašantysis, regin- tysis, pr igirdintysis, sergantysis, skęstantysis, vedantysis, tikintysis, žaidžiantysis ir dar vienas kitas?. Štai, pavyzdžiui, kartais besimokantysis pavartojamas mokslei- vio, studento, budintysis — budėtojo, vedantysis — vedėjo, sergantysis — ligonio, žaidžiantysis — žaidėjo reikšme: Maždaug 7496 besimokančiųjų skiriama sti- pendija, atsižvelgiant į jų pažangumą ir visuomeninę veiklą tiš. Nemaža dalis besimo- kančiųjų teisinasi tuo, kad paskaitų metu ruošiasi seminarams, nes kitu laiku neužtenka knygų tsp. Aukštų seniūnai yra atsakingi už tvarką ir švarą aukštuose, skiria virtuvės budinčiuosius, kontroliuoja jų darbą trš. Į profesinio meistrišku- mo konkurso baigiamąjį turą Vilniuje buvo susirinkę Lietuvos civilinės aviacijos val- dybos kasininkės, stiuardesės, pervežimo organizavimo skyrių budinčiosios tsp. Realus — ir baisus savo realumu — žudikiškų televizijos reportažų vedantysis tsp. ... įvyko respublikinis poilsio vakarų vedančių jų meistriškumo konkursas, skirtas tarybinės liaudies pergalės Didžiajame Tėvynės kare 40-mečiui tsp. Medikas turi mėgti žmones, siekti žinių ir domėtis mokslo naujienomis, užjausti sergantįjį | ir norėti jam padėti tiš. Sergančiojo amžius nulemia tik terminą, kuriam la- pelis gali būti išduotas tsp. Pagal pasirengimą žaidžiantieji skirstomi į mokan- čius ir nemokančius plaukti tsp. Dažniausiai daiktavardžio reikšmę turi dalyvis dirbantysis ( dirbantieji). Ivai- riuose kontekstuose jis vartojamas: a) darbininkų, b) darbuotojų, c) darbo žmonių reikšme, pvz.: a) Ir uždirbama gerai: šešiasdešimt procentų dirbančių jų gauna ne mažiau kaip du šimtus per mėnesį, kitos — po 148 rublius, bet ir jos gali įgyti aukš- čiausiąją kategoriją tsp; ... galima ne tik sėkmingai įvykdyti šios dienos gamybines užduotis, bet ir prognozuoti fizinį dirbančiųjų pajėgumą tsp.; b) kiekvienam darbo kolektyvui reikia gyvo žmogaus, kuris vestų paskui save į masinius ar sportinius tu- ristinius žygius šimtus dirbančiųjų tsp. Šauniai dirba Šilutės baldų kombinato dirbantieji, kurie šiandien gausiai dalyvaus komunistinėje šeštadienio talkoje tsp. Renkantis profesiją, reikia žinoti jos savitumą, reikalavimus dirbančiajam trs. Kvalifikacija yra kiekvieno dirbančiojo charakteristika trš. Dalis dirbančiųjų yra arčiau gamybos proceso, betarpiškai valdo mašinas, stakles, vykdo gamybines operacijas, kiti tik planuoja gamyklos techninį ir ekonominį organizavimą, dar kiti vadovauja gamybai, vykdo jos apskaitą ir pan. triš.; c) komunistinėse šeštadienio tal- kose aktyviai dalyvauja Kapsuko dirbantieji tsp. Todėl mūsų šalyje itin didelis dėmesys skiriamas dirbančiųjų poilsio organizavimui tiš. Kasmet dirbantiesiems sudaromos vis geresnės sąlygos mokytis vakariniuose ir neakivaizdiniuose skyriuose... tsp. Visur reikia sukurti kūrybiško darbo atmosferą, skatinti dirbančiųjų iniciaty- vą — kaip žinome, tai įkvėpė geram darbui stachanovininkų judėjimo pradininkus tsp. ... Suomiška pirtis gerai, neginčiju, tačiau tegu joje kaitinasi patys suomiai, o mes verčiau pastatysime keliais komunaliniais butais daugiau, nes jų labai trūksta dirbantiesiems AvD235. 1 Be vienaskaitos formų, beveik visi jie turi ir daugiskaitos lytis. 123 Daiktavardėjantis dalyvis dirbantieji, kurį J. Pikčilingis jau taisė prieš 20 mety?, nelabai nori trauktis iš vartosenos, nors, rodos, turime jį kuo pakeisti. Žodžiu darbininkai įprasta vadinti asmenis, dirbančius tik fizinį darbą. Kalba galėjo plėsti darbininko reikšmę (plg. pasakymus mokslo darbininkas, protinio darbo darbinin- .kas), bet taip neįvyko. O štai žodis darbuotojai plečia savo reikšmę: be žmonių, ne- gaminančių materialinių vertybių (pvz., kultūros, medicinos, prekybos, švietimo ir kt. darbuotojai), jais imami vadinti visi žmonės, dirbantys vienoje ar kitoje įmonė- je, gamykloje ar organizacijoje (pvz., televizorių gamyklos darbuotojai = darbinin- kai + tarnautojai). Kalbėdami apibendrintai vartojame darbo žmogus, darbo žmo- nės. Beje, šia reikšme dirbantysis pateikiamas DLKZ (p. 140) ir DLKŽ, (p. 122) bei LKŽ (p. 565). LRKZ (p. 147) irgi yra dirbantysis, o LLZ pracujący išverstas žodžiu dirbantysis, o masy pracujące — dirbantieji (p. 533). Reikėtų dar pridurti, kad kartais pavartojus substantyvuotą daugiareikšmį dalyvį dirbantieji sakinys pa- sidaro neaiškus, pvz.: Gražų pavyzdį parodė Vilniaus grąžtų gamykla, kuri įsiparei- gojo didinti gamybą su tuo pačiu dirbančiųjų skaičiumi tsp. Neaišku, ar turima galvoje tik darbininkai, ar visi darbuotojai (plg. dar: Produkcijos gamyba, skaičiuo- jant vienam dirbančiajam, sumažėjo ir Šiaulių medžio apdirbimo kombinate). Labai dažni yra rūkantysis, rūkantieji (nerūkantysis, nerūkantieji), rečiau varto- jami geriantysis, geriantieji, pvz.: Be to, pravartu prisiminti, kad kartu su rūkančiuo- ju savo sveikatą žaloja ir tie, kurie kvėpuoja tabako dūmais užterštu oru trš. Ilgainiui rūkančiojo organizme išsivysto tam tikras atsparumas tabako nuodams trš. Visi gydytojai ir studentai vienu atsikvėpimu gali išvardyti, kas laukia rūkančiųjų trš. Jungtinėse Amerikos Valstijose draudimo kompanija rūkančiųjų ir nerūkančių- ju gyvenimo trukmę apskaičiuoja pagal specialias lenteles ir į tai atsižvelgia, apdraus- dama žmogaus gyvybę trš. Druskininkai turėtų tapti pirmuoju nerūkančiųjų miestu respublikoje tsp. Pastaruoju metu pradeda vyrauti nuomonė, kad nerūkantysis viešose vietose turi teisę kvėpuoti neužterštu oru ts. Nelaimingų atsitikimų gerian- tiesiems pasitaiko 35 kartus dažniau, negu tiems, kurie nevartoja alkoholio trš. Taigi iš šimto geriančiųjų šeši jau yra arba taps alkoholikais trš. ... geriančiųjų Sei- moje dažnai, kaip pastebi gyd. P. Baublys, viešpatauja nesantaika — vaikų „pražūtis trš. Vietoje paplitusio rūkančiojo siūlomas vartoti rūkytojas, kuris su pažyminiu tiesiog nepakeičiamas (tabako, cigarečių rūkytojas)?. Beje, SZ (p. 353) dominante pateiktas kaip tik rūkantysis (šalia rūkančiojo gerai derinasi nerūkantysis). Kartais pavartojamas rūkorius yra laikomas šnekamosios kalbos žodžiu ar hibridu, ri- kalius turi menkinamąją reikšmę, todėl bendrinei kalbai nelabai tinka. Gerian- tieji vadinami mėgėjais (iš)gerti, alkoholio, svaigalų, taurelės ar stikliuko mėgėjais. Daiktavardėja taip pat rašantysis, kalbantysis, mylintysis. Rašantį jį tik tam tik- rame kontekste kartais galima būtų pakeisti rašytoju, kuris lietuvių kalboje paprastai 2 Pikčilingis J. Žodžio aiškumas ir tikslumas. — V., 1965, p. 87. 3 Plg, Klimavičius J. Rūkytojas, rūkorius, rūkalius, — Mūsų kalba, 1980, Nr. 2, p. 58. Šiame straipsnyje apie rūkantįjį iš viso neužsimenama. 124 turi siauresnę reikšmę, „kas dirba literatūros darbą, rašo grožinės literatūros: veikalus“ (DLKŽ,, p. 652), o kalbantysis semantiškai ne visada tolygus kalbėtojui kaip ir mylintysis — įsimylėjėliui, pvz.: Transkribavimas ir morfologijos dėsnių taikymas dabar vis dar remiasi kiekvieno rašančio jo intuicija, todėl raštai mirgéte mirga nuo svetimųjų tikrinių (ir bendrinių) vardažodžių rašymo įvairovės trš. Varto- damas žodį perkeltine reikšme, kalbantysis ar rašantysis tuo pačiu žodžiu gali išreikšti kitą sąvoką trš. Bet yra ir kita nuomonė: Koserijus mano, kad kalbantysis gerai suvokia savo kalbos sistemą (turi kalbos nuojautą), atskiria kalbai nebūdingus reiškinius, kuria (ar atkuria) tik žodžius, kurie tinka jos sistemai trš. Kalbininkams nepakanka vien kalbėti apie kalbos kultūros darbą, rūpestingai rankioti ir klasifikuo- ti įvairių specialistų ar šiaip kalbančiųjų daromas klaidas trš. — Matyt, visi mylintieji (ir mylimi!) apdovanoti ypatingu jutimu AvD395. Mylimasis retai kada atitinka idealą, susiformavusį mylinčiojo vaizduotėje trš. Kurie ne kurie substantyvuoti dalyviai atstoja nesamus daiktavardžius (jų iš viso nėra mūsų kalboje tam tikriems asmenims pavadinti), pvz.: Tikintieji mėgsta sakyti, kad ateistai kovoja su dievu tiš. Tuos klebono žodžius gali patvirtinti daugybė tikinčiųjų SajK297. Tačiau kas gi verčia tikintįjį visiškai atsiduoti dievui? trš. Vienodai gina tiek tikinčiųjų, tiek ir netikinčiųjų konstitucines teises LTSR Baudžiamasis kodeksas tsp. Pastaruoju metu sukonstruota daug įvairių priemonių, padedančių akliems kurtiesiems bendrauti tarpusavyje ar su reginčiaisiais tis. Regintysis rega gali spręsti, kada jo kūnas yra vertikalioje padėtyje, o aklasis te- gali pasikliauti proprioceptiniais ir vestibiuliariniais signalais trš. Juo anksčiau tai pradėsime, juo mažiau atsiliks jis (kurčiasis) nuo girdinčiojo trš. Vėliau apkurte vaikai taip pat turi būti auklėjami ir mokomi kurčiųjų-prigirdinčiųjų mokymo ir auklėjimo įstaigose tiš. Ne mažiau svarbu laikytis tvirto dienos režimo ir kurčiojo ar prigirdinčiojo šeimoje trš. Daiktavardiškai vartojami ir dalyviai skestantysis, stojantysis, mirStantysis, kurie labai dažnai žymi asmenis pagal tam tikru metu atliekamą veiksmą (laikiną, nenuolatinį), nesusijusį nei su sakinyje kalbamu metu, nei su dabartimi, pvz.: Ne kasdien tenka rizikuojant išnešti vaiką iš degančio namo, išgelbėti skęstantįjį tsp. Leidinyje aiškinamos elgesio vandenyje taisyklės, nurodoma, kaip gelbėti ir gaivinti skęstantįjį, atsižvelgiant į esamas sąlygas ir turimas priemones tsp. Dar daug yra Lietuvos skęstančiųjų gelbėjimo draugijos pirminėms organizacijoms veiklos sričių, užkertančių kelią nelaimingiems atsitikimams tsp. Medicinos seseriai dažnai tenka budėti naktimis, jausti savo bejėgiškumą prie mirštančiojo, klausyti nepa- grįstų ligonio artimųjų priekaištų trS. Ne paslaptis, kad Matematikos fakultete kiek- vienais metais trūksta stojančiųjų, tačiau planai vis dėlto įvykdomi tsp. Reikėtų dar pažymėti, kad esamojo laiko dalyviai daiktavardžio vietoje kartais eina su priklausomais žodžiais, pvz.: Nors gydant sergančiuosius cukriniu diabetu daug pasiekta, tačiau kol kas visiškai ši liga dar neišgydoma trš. ... prie Lietuvos jūrų laivininkystės suburtas rusų kalba rašančiųjų literatūrinis klubas „Aplinka“ tsp. ... stojančiųjų į režisūrą jis klausdavo, ne kodėl jie nori tapti režisieriais, o ką jie nori pasakyti žmonėms tsp. Rašančius redakcijai prašome nurodyti savo ryšių skyriaus indeksą tsp. Rasta, jog tarp geriančiųjų kietą van- 125 denį kraujo apytakos ligomis sirgo 41 procentu mažiau moterų, o vyrų — 25 procen- tais, palyginti su žmonėmis, kurie geria minkštą vandenį tsp. Mokytis visų specialy- bių priimami dirbantieji pagal specialybę tsp. Įvairių šalių mokslininkų tyrimais įrodyta, kad ilgiau rūkančiųjų protinis pajėgumas (darbingumas) labai sumažėja trš. Visiškai akli bei silpnai matantieji sudaro pirmąją regėjimo invalidų grupę trš. Dalyviai su priklausomais žodžiais tame pačiame kontekste gali būti ir papras- tieji — kokio nors ryškesnio skirtumo nematyti. * * * Linksniuojamieji dalyviai, kaip ir blidvardZiai, gali pavadinti asmenis, eidami daiktavardžio linksnių pozicijoje. Tyrimai rodo, kad terminologizuota reikšme vartojamų dalyvių lietuvių kalboje (ypač įvairiuose raštuose ir spaudoje) pavarto- jama daugiau negu buvo manyta a priori, ir tai paaiškinti vien kitų kalbų įtaka“ nelengva, nes 1) dalyviai, reiškiantys asmens ypatybes, apskritai linkę daiktavardė- ti, 2) šie dalyviai yra padaryti iš apibendrinamąją laiko reikšmę turinčių esamojo laiko veiksmažodžių (kalba, myli, rašo, regi, rūko, tiki ir kt.), 3) jie vartojami tada, kai a) iš viso nėra atitinkamos reikšmės daiktavardžių, b) kai esami daiktavardžiai semantiškai nėra jiems lygiaverčiai, c) kai bendrinėje kalboje tie daiktavardžiai nėra populiarūs ar dėl tam tikrų priežasčių netinka. Kai lietuvių kalboje yra adek- vačios reikšmės daiktavardžių, kalbos normintojai tokių dalyvių siūlo geriau nevar- toti*. SUTRUMPINIMAI AvD — Avyžius J. Degimai. — V., 1984, DLKŽ — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. — V., 1954. DLKŽ, — Dabartinės lietuvių kalbos žodynas/2 papild. leid. — V., 1972. LKŽ — Lietuvių kalbos žodynas. — V., 1969, t. 2. LLŽ — Vaitkevičiūtė V. Lenkų — lietuvių kalbų žodynas. — V., 1979, LRKŽ — Lyberis A. Lietuvių—rusų kalbų žodynas. — V., 1971. RadzPV — Radzevičius B. Priešaušrio vieškeliai. — V., 1979. SajK — Saja K. KlaidZiojimas: Apysakos ir apsakymai. — V., 1982. SZ — Lyberis A. Sinonimy Zodynas. — V., 1980. Kiti — kaip LKŽ. NPHYUACTHS HACTOSILIETO BPEMEHH JIEHCTBHTEJIbHOTO 3AJIOTA B CHHTAKCHYECKOA MNO3HLUHH CYUECTBUTEJBHOIO Pe310Me B crarbe packpkbiBaeTCA YriOTpeOjIeHHe JIMTOBCKHX IPHYACTHH HACTOSINErO BPEMEHH JeiCT - BHTeJIbHOTO 3AJIOTa B DpOJIH CYNIECTBHTEJILHOTO. BEUJEJISIOTCA TPH TDYKINbI TAKHX IPHYACTHIL: 1) npmuacTHA, ynorpeGiseMbie TOIBKO B OIpejlieJIEHHONK CHTYAIIHH H HA3EIBAIONNME OHO KOHK- perHoe NUUO (MM TpyruTy KOHKPETHBIX JIMIŲ) IO ĮeŽCTBHIO, IIDpOH3BOJIHMOMY HM B HACTOSINEe BpeMs HJIH BO BPEMEHH, O KOTODOM HET pe4ub B Ipe/UIOkKeHHH, Harrp.:Besigydantieji čia at- * Pupkis A. Kalbos kultūros pagrindai, — V., 1980, p. 138. 5 Žr. Kalbos praktikos patarimai/2-asis patais. ir papild. leid, — V., 1985, p. 47, 51, 65, 258. 126 vežami ir nuvežami į darbą gamyklos autobusu „JIeuyw ux npusozam cioda u omeo3am na pabomy 3aeodeKum aemobycom“. Dirbantis pakėlė galvą ir nusijuokė „Pa6omarowui nooHan 201069 u 3acmMennca“; 2) NPHYACTHS, Ha3biBaloniHe HeOnpej]ejneHOe JiHIO MIM OGOOIICHHYIO TpymIIy JIT] IO KAKOMY-JIHOO NIeHCTBHIO, HE CBSI3AHHOMY C KOHKDETHBIM BpeMeHeM, Hanp., Su verkiandiu verk, su dainuojanéiudainuok, tai visur tiksi „C naauyw um niaus, c noww um noii, moz0a 6e30e Oydeuts na ceoém mecme™; 3) MPHYACTHS, HABHIBAIONIHE mana (AIH JIMIIO) MO JIEŽiCTBHIO, IIpOH3BOJIAMOMY HMH TIOCTOSHHO, Hanp., Tikintieji mėgsta sakyti, kad ateistai kovoja su dievu „Bepytowue nio6xm 2060pums, umo ameucmer Oopamea c 6020m“. Druskininkai turėtų tapti pir- muoju nerūkančiųjų miestu respublikoje „IĮpyckununkaii doaxncen cmams nepebiM 20pod0M HeKypAW ux 6 pecnybauxe®. ABTOp CTaThbH OTMEYAeT, YTO TeDpMHHOJIOTH3HDOBAHH5IE NMpHYacTHS (3 Tpyrma), JIONOJIHAS cucTeMy CYOOKKCAIIbHLIX CYIIECTBHTENBHBIX, VIIOTDEOJISIOTCA, KAK IIDaBHJIO, TOr/Ia, KOTA B S3bIKE COBCEM HET AJIEKBATHELIX MM IO 3HAUCHHIO CYINNECTBHTEJILHLIX, KOA HMEPONNIHECA CYIIecT- BHTEJIbHbIC HETOXIECTBEHHEI CEMAHTHYECKH CYOCTAHTHBMPOBAHHBIM NPHYACTHSM HJIH B JIATEpa- TYPHOM s3bIK€ HEMONy/spHbl. B TeX ciy4asix, KOTA MMEIOTCS CEMAHTHYECKH aJeKBATHBIE HM CYIIECTBATENbHbIC, KOJIMOKHKATODEI S3BIKA NPENIAraloT TaKHe NtpHYacTHS Jyylle HE YIOTpeO- JIATb B PEA.