Dėl „Clavis Germanico–Lithvana“ autoriaus

LIETUVIŲ KALBOS SANDAROS TYRINĖJIMAI LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVI (1987) VINCENTAS DROTVINAS DĖL „CLAVIS GERMANICO-LITHVANA“ AUTORIAUS Būsimajai lietuvių leksikografijos istorijai parašyti reikia visų svarbiausiųjų Žo- dynų specialių tyrinėjimų. Kai kurie žodynai tarybiniais metais jau patyrinėti?. Iki šiol tyrinėtojų laukia Rytų Prūsijos leksikografijos paminklai. Nors ne vienas iš jų yra apžvelgtas ar bent pačiais bendriausiais bruožais apibuidintas®, tačiau tai tik pradžia: mažai nagrinėta šių žodynų leksika, reikšmė, poveikis vėlesnei leksikogra- fijai. Kalbėdami apie Rytų Prūsijos žodynus, iki šiol tebesiverčiame bendrąja biblio-- grafine filologine informacija: XVII — XVIII a. dvikalbiai žodynai daugiau minimi kaip bibliografijos vienetai, lietuvių literatūros istorijos reiškiniai arba mūsų smul- kiosios tautosakos šaltiniai. Šių žodynų medžiaga ne iki galo panaudota akade- miniame „Lietuvių kalbos žodyne“, apie jų leksikos visumą beveik nieko nežino- me. Šie žodynai mažai tepažįstami tiek leksikologiškai, tiek leksikografiškai. Ne vienas iš jų, pavyzdžiui, J. Brodovskio lietuvių-vokiečių kalbų žodynas, per karus. bus greičiausiai dingęs. Dėl tiesioginių istorinių duomenų stokos apie Rytų Prūsijos seniausius žodynus sunku ką aiškiau pasakyti. Tačiau tai, kad jie išlikę nespausdinti, rodos, nebūtų prie-- žastis jų netyrinėti (o gal jie todėl iki šiol nepublikuoti, kad netyrinéti ?). Be daugelio neištirtų dalykų, kaip antai parašymo laikas, autoriai, tikslesnės pasirodymo aplin-- kybės, šaltiniai ir kt., nežinome taip pat galutinai, kiek turime tų XVII a. Rytų Prū- sijos leksikografijos paminklų. Paprastai nurodomi trys išlikę? rankraštiniai vokie- čių-lietuvių kalbų žodynai: 1) „Lexicon Lithuanicum“, priskiriamas iš tradicijos D. Kleinui, 2) vadinamasis Krauzės žodynas ir 3) „Clavis Germanico-Lithvana“,. laikomas F. Pretorijaus darbu. „Lexicon Lithuanicum“ identifikuoti su D. Kleino žodynu, kaip iki šiol daroma, būtų rizikinga: per mažai težinome tiek apie D. Kleino rašytąjį žodyną, tiek apie pa- tį „Lexicon Lithuanicum“. Iš vandenženklių sprendžiant, jis rašytas (= perrašytas) 1 Žr. J. Kruopo, K. Pakalkos, B. Tolutienės, B. Vosylytės darbus apie K. Sirvydo, S. Dau- kanto, J. Pabrėžos, D. Sutkevičiaus, A. Juškos, K. Būgos ir kt. žodynus. 2 Žr. Balašaitis A. Žodžiai ir žodynai. — V., 1984. — 142 p.; Palionis J. Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. — V., 1979. — 316 p.; Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėji-- mo istorija, iki 1940 m. — V., 1979. — 252 p.; taip pat jo. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija , 1940 — 1980 m. — V., 1982. — 265 p. : * Apie minimus, bet greičiausiai neišlikusius XVII a. Kristupo Sapiino, Frydricho Partaci~ jaus, Jono Hurtelijaus dvikalbius žodynus neturime jtikinamesniy žinių. 102 "XVII a. ketvirtame — penktame dešimtmetyje, taigi D. Kleino laikais, Mūsų atlikti vadinamojo Krauzės žodyno popieriaus vandenženklių tyrinėjimai rodo, kad tai ne XVII a. darbas: žodynas parašytas (= perrašytas) XVIII a. trečiame — ketvirtame „dešimtmetyje, tad jo negalima priskirti 1585 (1588) — 1655 m. gyvenusiam A. Krau- zei®, Savo apimtimi, pačia leksika ir jos pateikimu reikšmingiausias XVII a. Rytų Prūsijos lietuvių leksikografijos rankraštinis paminklas yra vokiečių-lietuvių kalbų „žodynas „Clavis Germanico-Lithvana“ (toliau — CGL). Tai dviejų tomų (I t. — „Aal—- Lujt, II t. — Maal — Zwėlfter) su tautosakos priedu „Proverbia guedam Litvanica“ ir Žodžių papildymu darbas (iš viso 2322 p.). Žodynas neturi senos ty- :rinėjimo istorijos. Dėl jo autoriaus ir parašymo laiko buvo pareikšta keletas nuo- monių, kurias čia ir apžvelgsime. Dar XIX a. viduryje F. Neselmanas savo žodyno pratarmėje spėjo, kad CGL ra- šytas XVIII a. antrajame ketvirtyje, ir vadino ji anoniminiu žodynu, Ir vėliau, neži- nant žodyno autoriaus, rankraštis buvo priskiriamas XVIII a. gyvenusiems asme- mims. Taip sprendė bibliografai iš žodyno rankraštyje esančių dviejų pavardės įrašų. Pirmasis įrašas lotynų kalba yra CGL I tomo tuščiame p. 9: Sum Christiani Friederici Stimeri Sal. Bor. P. Gerwi... Kiek išsamiau šis įrašas pakartotas II ‘tomo pirmajame nenumeruotame puslapyje: Sum Christiani Friederici Stimeri Salav. Bor. Par. Gerwischk. 17468, Kalbamasis žodynas Karaliaučiaus valstybiniame archyve turėjo tomų signatū- :1ą Msc. 85 in 4, Msc. 86 in 4. Jį, kaip ir kitus lituanistikos šaltinius, Pirmojo pasauli- nio karo išvakarėse studijavo Kazimieras Būga. J. Balčikonio vadovaujama „Lie- tuvių kalbos žodyno“ redakcija buvo parsisiųsdinusi šio žodyno rankraštį į Kauną žodžiams išrašyti. Po Didžiojo Tėvynės karo (1946 m.) J. Jurginis, J. Kruopas, kiti mokslininkai šį žodyną drauge su J. Brodovskio, K.. Donelaičio rankraščiais ir kitais lituanistikos unikumais suradę parsivežė iš Rytų Prūsijos. Dabar CGL saugomas Lie- tuvos TSR MA Centrinėje bibliotekoje. Žodyno autorystės klausimą iki šiol bene nuodugniausiai tyrinėjo Jurgis Lebe- -dys”. Remdamasis žodyno iliustracijomis ir kitais jame nurodytais šaltiniais, jis ban- dė nustatyti apytikrį žodyno parašymo laiką. Apžvelgęs ankstesnių tyrinėtojų nuo- mones, jis linkęs manyti, kad šio žodyno pirmasis tomas buvo parašytas 1672 m. "(autoriui turint 48 metus). Kadangi II tome paminėtas T. Šulco (Sapūno) 1673 m. 4 Žodyno autorystė, rankraščio ypatybės, žodžių leksikografinis pateikimas nagrinėjami šio straipsnio autoriaus parengtoje „Lexicon Lithuanicum“ publikacijoje, kurią išleido „Mokslo“ leidykla (1987). * Plačiau žr. Drotvinas V. Kada parašytas vadinamasis Krauzės žodynas. — Baltistica, 1984, t. 20 (2), p. 163—167. $ Kristijonas Frydrichas Stimeris 1746 m. buvo paskirtas Gerviškėnų kunigu, XIX a. pradžio- _je žodynas priklausė Ziliy, kur iki 1695 m. kunigavo Pretorijus, precentoriui Vilhelmui Teodorui Šimelpenigiui, 7 Smulkioji lietuvių tautosaka XVII— XVIII amžiuje. Priežodžiai, patarlės, mįslės/Par. J. Aebedys. — V., 1956. — 631 p. 103 „Compendium Grammaticae Lithvanicae“, tai visai žodynas buvęs baigtas apie 1674 metus, vėliausiai — 1675 metais®. Ši data dabar kone visuotinai pripažįstama. „Lietuvių kalbos žodyno“ I tomo naujajame leidime sutrumpinimas C reiškia „Clavis Germanico-Lithvana“ (buv. Karaliaučiaus archyvo dviejų tomų I Msc. 85 in 4, II Msc. 86 in 4 rankraštis, parašytas tarpe 1673—1701 mety)®. Žodyno pa- rašymo data nurodoma remiantis J. Lebedžio tyrinėjimais. Bibliografijos darbuose F. Pretorijus be jokių išlygų ar komentarų laikomas rankraštyje išlikusio vokiečių- lietuvių kalbų žodyno autoriumi'®. Kurie ne kurie kalbininkai tuo nėra tvirtai įsiti- king. Pasak J. Lebedžio, žodynui reikalingas biblijos ištraukas vertęs pats autorius, J. Bretkūno biblijos vertimas jam buvęs neprieinamas??. O J. Palionis teigia, kad Frydrichas Pretorijus, rašydamas XVII a. pabaigoje vokiečių-lietuvių kalbų žodyną, ėmėsi žodžių ir posakių iš J. Bretkūno biblijos vertimo“. Mūsų atliktas atrankinis CGL naudojamų konkordancų ir J. Bretkūno vertimo sugretinimas rodo, kad saki- nių vertimui J. Bretkūno biblijos rankraščiu greičiausiai nesinaudota. Vertimo au- tentiškumą rodo gana ryškūs žodžių parinkimo, žodžių formų ir junginių, žodžių rašybos, sakinio konstrukcijų ir žodžių tvarkos įvairavimai ir sutrumpinimai!*. Visa tai leidžia laikyti Pretorijų ir biblijos, bent jos konkordancų, vertėju. Taigi svarstydami CGL parašymo laiką, pirmiausia turėtume skirti žodyno ren- gimo pradžios ir žodyno parašymo (= pabaigimo) metus. Svarbu rasti žodyno ra- šymo pradžios metus. Jais laikomi I tomo 1672, II tomo — 1673, t. y. vėliausiai išė- jusio ir žodyne panaudoto kalbinio darbo metai. Tačiau tai nėra neabejotinas teigi- nys. T. Šulco (Sapūno) gramatikos pasirodymo ir panaudojimo metai nebūtinai turi sutapti, CGL nebūtinai rašytas tuoj gramatikai išėjus. Kadangi nuo 1673 iki 1695 metų Rytų Prūsijoje nebuvo išleista nei kalbinių veikalų, nei religinių raštų, T. Šulco (Sapūno) gramatiką buvo galima panaudoti ir vėliau. Aišku, CGL rengimas truko ne vienerius ir ne dvejus metus. Juk po keliolikos metų 1690 m. T. Lepneris konsta- tavo, kad F. Pretorijus, seniausias mūsų Prūsų Lietuvos pamokslininkas, turįs para- šytą žodyną, bet neatsirandą leidėjo**. Kaip žinoma, to leidėjo neatsirado iki pat F. Pretorijaus mirties. Ir neatsirado dėl tos paprastos priežasties, kad žodynas buvo nebaigtas rašyti. Tai rodo ne tik palikti I tomo pradžioje 8 tušti puslapiai (J. Lebe- džio manymu, skirti tituliniam puslapiui ir pratarmei), bet ir apskritai palyginti ne- maža tuščių puslapių: I tome — jų 121, II — 88, iš viso tuščių puslapių — 209 (arba 11,5%, visos žodyno apimties). Pagrindinė žodyno straipsnių medžiaga papras- tai išdėstoma viename puslapyje, greičiausiai tokie puslapiai ir parašyti „pirmosios 8 Smulkioji lietuvių tautosaka..., p. 512. ?* Lietuvių kalbos Zodynas/Ats. red. J. Kruopas. — V., 1968, t. 1, p. XVIII. 10 Lietuvos TSR bibliografija. A serija. Knygos lietuvių kalba, 1547—1861. — V., t. 1, p. 328. 11 Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija... — V., 1979, p. 31. 12 Smulkioji lietuvių tautosaka..., p. 509. 13 Jonas Bretkūnas. Rinktiniai raštai/Par. J. Palionis ir J. Žukauskaitė. — V., 1983, p. 25. 14 Ši tema verta specialaus tekstologinio nagrinėjimo. 15 Lepner Th. Der Preujche Lithauer. — Konigsberg, 1690, S. 115. 104 redakcijos“ rašymo laiku. Papildymams, t. y. naujiems antraštiniams žodžiams įterp- ti, ar esamiems žodžiams papildyti skirti puslapiai prirašyti nevienodai: su vienu dviem prierašais ar kitokiais papildymais žodyno I tome yra 158, II — 122, taigi iš viso 280, arba 99, teksto. Sudėję tuščius ir tik pradėtus puslapius, matysime, kad penktadalis žodyno puslapių yra be teksto. Papildymai, atrodo, rašyti vėliau, tačiau ta pačia pagrindinio autoriaus ranka. Matyt, jeigu CGL autorius, rašydamas pagrindinį tekstą, būtų turėjęs kokio žodžio kalbinę charakteristiką, tai būtų ja Cia pat ir surašęs. Kas kita smulkesni keleto asme- ny rankų prieradai. Kad ir negausūs, jie tegalėjo atsirasti per ilgesnį laiką, po to, kai pagrindinis CGL tekstas buvo parašytas, o pats žodynas jau buvo kitų rankose. Žinoma, CGL parašymo laikas tiesiogiai nepriklauso nuo to, ar jis buvo visiš- kai baigtas, ar ne. Svarbu turėti omenyje tai, kad per 2—3 metus vienam žmogui parengti tokį milžinišką žodyną vargu ar įmanoma. Juk neturėta analogo lietuvių leksikografijoje (neskaitant dukart triskart mažesnio ir elementaresnio rankrašti- nio vokiečių-lietuvių kalbų „Lexicon Lithuanicum“), neturėta leksikografinio dar- bo tradicijų, pagaliau žodyno rengimas nebuvo pagrindinis F. Pretorijaus darbas. Dėl to, neturint dokumentuotų faktų, taip griežtai apibrėžti CGL parašymo metus vargu ar pagrįsta. Atsižvelgiant į visa tai, tikslingiau laikyti, kad žodynas buvo ren- giamas ilgiau negu iki šiol teigiama. Patikslinti CGL parašymo metus galėtų padėti ir žodyno popieriaus gamybos laikas. Žodyno popieriaus vandenženklių analizė rodo, kad popierius turi keturių rūšių vandenženklius. 1. Vandenženklis Nr. 1 yra su ąžuole tupinčiais trim kikiliais ir raidėmis NK. Popierių su vienu, dviem ar trim kikiliais (vokiškai Einfinkenpapier, Zweifinkenpa- pier, Dreifinkenpapier) gamino Finkeno popieriaus dirbtuvė Rytų Prūsijoje nuo 1680 m. iki XVIII a. pabaigos. Kikilių skaičius nurodydavo tik lapo formatą. CGL lapas yra pusės „Trijų kikilių popieriaus“ (38 cm x 42 cm)?*. Bibliotekininkų nurodytas CGL formatas (20,2 cm x 16,3 cm) yra netikslus — gerokai sumažintas. Raidės NK žymi dirbtuvės įsteigėjo ir meistro (N)icolaus (K)riiger vardą ir pavardę?". Šį vandenženklį identifikuoti padeda ir tai, kad popierius su kikiliais buvo plačiai var- tojamas ir Lietuvoje's. 18 Laucevičius E. Popierius Lietuvoje XV— XVIII a. — V., 1967, p. 138 (vandenženklių atlaso pozicija Nr. 2172). Dėl įrišimo vandenženklis atsidūrė skirtinguose puslapiuose ir sunkiai per vidurį matomas. 17 Žr, Kohtz H. Die Herkunft ostpreussischer Papiermacher//Papiergeschichte. Mainz, 1954, Jahrgang 4, S. 3; taip pat jo: Papiermachen und Familienforschung mit besonderer Beruck~ sichtigung Ostpreufens//Ostdeutsche Familienkunde. Géttingen, 1954, H. 3, S. 119. 18 E. Laucevitiaus minimi dokumentai yra: 1) Vilniaus V. Kapsuko universiteto Mokslinės bibliotekos rankraščių skyrius, F—7, Ip. 2 — Žemaičių teismų knygos Raseiniuose įrašas senąja baltarusių kalba — 1683 m. liepos 1 d. Bazyliaus Skirmanto ir jo žmonos pareiškimas, kad našlė Judita, buvusi Rasmusavičienė, Mikalojaus duktė (žmona) Songailienė pripažintų įkaito sutartį; 2) Vilniaus V. Kapsuko universiteto Mokslinės bibliotekos rankraščių skyrius F—7, Ip. 2 — Ze- maičių kunigaikštystės pilies teismo knygų įrašas senąja baltarusių ir lenkų kalbomis — 1686 m. lapkričio 18 d. raštas, kuriuo Konstantas Lukas Šemiota ir jo žmona, buv. Komorovska, įkeičia Krizostimui Ostrovskiui Viečiškių valaką ir Lyduvėnų dvaro žemę. —Kn.: Popierius Lietuvoje...,. p. 205. 105 2. Vandenženklis Nr. 2 yra su lelijomis ir karūna (vokiškai Lilienpapier). Šio vandenženklio aptikti ir identifikuoti kol kas nepavyko. Panašiausias į CGL vanden- ženklį Nr. 2 yra minėto E. Laucevičiaus atlaso vandenženklis Nr. 2172, rastas 1685 m. Panevėžyje rašytame dokumente??. 3. Vandenženklis Nr. 3 savo elementais labai panašus į vandenženklį Nr. 2, tai tik jo modifikacija. Nors E. Laucevičius pateikia daugiau kaip 120 vandenženklių su įvairiomis heraldinėmis lelijomis, šio CGL popieriaus vandenženklio atlase irgi nėra greičiausiai dėl to, kad atlase panaudoti ne visi Rytų Prūsijos šaltiniai. Šiaip popierius su lelijomis (vienomis ar su kitais atributais) Lietuvoje ir Lenkijoje buvo gaminamas$flabai plačiai. Mat dvilypė heraldinė lelija buvo arti 120 šeimų herbų elementas. Vien XVIII a. E. Laucevičius nurodo 10 vandenženklių su lelijomis va- riantų. Nėra abejonės, kad lelijos buvo vaizduojamos vandenženkliuose ir anksčiau, t.fy. XVII a. paskutinį ketvirtį. Vadinasi, galėtume sakyti, kad popierius su vanden- ženkliais Nr. 2 ir Nr. 3 pagamintas greičiausiai irgi maždaug tuo pačiu laiku. 4. Vandenženklis Nr. 4 vaizduoja laurų vainiką su karūna viršuje ir sukryžiuo- tomis šakelėmis bei raidėmis DVG (DOG?) apačioje. Paprastai raidės žymi popie- tiaus dirbtuvės savininko ar meistro pavardę ir vardą. Šio vandenženklio atributi- kos išsiaiškinti kol kas nepavyko. Taigi CGL popieriaus vandenženklių analizė kol kas mažai tepadeda nustatyti Zodyno paraSymo tikslesnį laiką. Tačiau ir šiandien išvadas apie CGL parašymo lai- ką galimef pakoreguoti. Jeigu dalis popieriaus yra gaminta po 1680 m. ir jeigu tas popierius nėra koks specialus priedas, pridėtas vėliau negu visas kitas žodyno popierius?®, reikia manyti, kad ir visas popierius (bent jau imant atskirai — tomais) yra ne ankstesnis. Net ir tariant, kad 1683, 1686 metų dokumentams imtas popierius galėjo būti pagamintas prieš dvejus trejus metus, vis dėlto ar ne per drąsu ir toliau laikytis nuomonės, kad visas CGL parašytas 1672 (1673)— 1675 metais. Šią datą, sprendžiant iš popieriaus vandenženklių, reikėtų nukelti 10 metų vėliau ir CGL laikyti XVII a. devintojo de- šimtmečio darbu. Patikslinta CGL parašymo data neprieštarauja amžininkų nuomonei, kad jo autorius galėjęs būti F. Pretorijus. Kitų kontrargumentų, galinčių paneigti šiuos amžininkų atsiliepimus, irgi nėra. Priešingai, turimos žinios apie F. Pretorijaus fi- lologinę kvalifikaciją ir jo lituanistinį užsiangažavimą, pats žodyno pobūdis ir jo leksikografinė kokybė leidžia manyti, kad XVII a. antrojoje pusėje nebuvo žmogaus, prilygstančio F. Pretorijui. F. Pretorijaus CGL biblinė ir kasdieninė šnekamoji leksika, jos pateikimas ge- riausiai reprezentuoja Rytų Prūsijos XVII a. raštų (iš dalies ir tarmių) žodyną. Dėl viso to „Clavis Germanico-Lithvana“ nusipelno visokeriopo leksikografų ir apskri- 19 Žr, Vilniaus V. Kapsuko universiteto Mokslinės bibliotekos rankraščių skyrius, F—8, 423, Ip. 3, formatas 33 cm x 20 cm, rašyta 1685 m. (ne 1681, kaip nurodo E. Laucevičius) rugsėjo 19 d. lenkų kalba — raštas, kuriuo Zagrobskiai ir Ciemnolonskiai pripažįsta Upytės seniūnui Petrui Blūsiui teisę į Palėvenę (vandenženklis — trečiame rašto puslapyje). 20 Popieriaus žodyno lapai su trim kikiliais rasti tik du sykius; CGL pirmojo tomo 228 (229) — 234 (235) ir 244 (245) — 250 (251) puslapiuose. 106 UE LSS US =——7 tai kalbininkų dėmesio. Džiugu, kad senas planas — šalia kitų leksikografijos pa- minklų išleisti „Clavis Germanico-Lithvana“21 — pagaliau įgyvendinamas. Lietu- vos TSR Mokslų Akademijos Centrinė biblioteka numato išleisti šio straipsnio au- toriaus parengtą F. Pretorijaus žodyno keturių dalių (su lietuviškų žodžių rodyk- le) publikaciją. OB ABTOPE CJIOBAP1A „CLAVIS GERMANICO-LITHVANA“ Pe310oMe CraTesi MOCBAIIEHA YTOHHEHHIO ABTOPCTBA H OGCTOSTEJIBCTB HAIMCAHHA KpYIHEHIIIEro B Bocrounoit Ilpyccunu XVII B. HeMerix0-JMTOBCKOTO pykrorucHoro cjoBapa „Clavis Germanico- Lithvana“. O6seM H coJtepxaHHe COBaps NMOATBEPXKIAIOT CBHICTENLCTBA COBDEMEHHHKOB H CJIYXAT OCHOBAHHMEM UIA 3aKJIPOMEHHS, 4TO aBTOpoM „Clavis Germanico-Lithvana“ sBJIs1ETCH ItEpeBOĮMIHK IIECCH, WICH KOMHCCHH IIO EPECMOTPY TpaMMATHKH H IIeCeHHHKA JĮ. Kineitnaca, Gjiecrsimit 3HA- TOK JIATOBCKOTO s3bika Opunpaux Ilperopuroc (1624— 1695). B crarbe TOBOpHTCA, YTO ABTODP Is CIOBAPS KOHKODIAHINI HeMenKOH GuGnux M. Jliorepa IIeDeBOJIKJI Ha JIHTOBCKHŪ 53bIK CAM, a He IIOJI530BAJICS pAaHHHMH IIEpeBOJAaMH. Crnosaps O. Ilperopuioca mo cYyTH Įtejia Gb IepeBOJIHbIM CJIOBADEM, HE HMEBINMHM AHAJIOTOB B JIMTOBCKOH Jiekcukorpaduu. IlosrToMy HeoGxoJiKMO pa3iinJaTb TIeDpHOJ IIOJIFOTOBKH CJIOBADA H BpEMS HEIIOCPE/ICTBECHHOTO Hammcanus ciosaps. IlyTeM HIIEHTHOHKAIIHH BOJIAHLIX 3HAKOB YC- TAHOBJIEHO, 4TO GyMara clioBapst H3TOTOBJIeHA He paHbire, YeM B 1680 r., mostomy CPOK Hamuca- aust ,,Clavis Germanico-Lithvana“ c 1672— 1675 rr. cneayeT mepeHeCTH Ha HECSTH JET IMO3Xe. 4 Palionis J. Lietuvių kalbotyros laimėjimai tarybinės santvarkos metais, — Kalbotyra, 1958, 4t. 1, p. 13. 107