Recenzija – kritikos alfa

LIETUVIU KALBOS SANDAROS TYRINEJIMAI LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVI (1987) KAZIMIERAS AMBRASAS-SASNAVA RECENZIJA—KRITIKOS ALFA Taisydamas kalbos negeroves, J. Baléikonis ne karta yra palietes ivairius vertimy trikumus. Stai, sakysim, recenzuodamas L. Valkiino i& graiky k. versta knyga?, gerokai pakedena nema7Za leksiniy nesklandumy, linksniy ir kity klaidy?. Ne viena karta ir paciam Sio straipsnio autoriui reikéjo raudonuoti ir muistytis ant kédés tarsi ant Zarijy puodo, kai profesorius, jau gulédamas sunkios ligos patale, pasiémes mano i8versta knyga, ramiai, itaigiai ir létai braukydavo Zod7ius, posakius, sakinius, kurie netiko jo skoniui, kalbos dvasiai ir gimtosios kalbos reikalavimams’. Net sker- ‘so Zodzio reikliam recenzentui neiSdrisdavau tarti — linguodamas galva, tegalédavau viskam pritarti. Toks profesoriaus nuolatinis démesys ne tik originaliajam, bet ir verstiniam ZodZiui paskatino kiek aréiau Zvilgteréti i miisy verstiniy knygu recenZijas, kurios Siandien kartais (o kiek verstiniy, net ir puikiy darby lieka net ir tokio ivertinimo nesulauke!) bina vienintelé proga susipaZinti su Sios riiies kritiniu Zodziu spaudoje. Ne taip seniai R. Gamzatovas rasé: ,,Vertimas — vien tik rankomis, be sielos, be Sirdies nesukuriamas, reikia nuoSirdumo, individualumo“‘. Tai ka sakyti apie kritikos darbus, o pirmiausia — apie recenzija. Cia reikia dvigubai to atidumo, nuofirdumo ir individualumo. Juk tam tikra prasme Siuo atveju vertinamas ne vieno, bet keliy asmeny — komunikacijos proceso dalyviy — autoriaus, vertéjo, redaktoriaus ir kity darbas. Tad i8 tikrujy: kokia yra toji miisy verstiniy knygy recenzija? Verstiné literatiira gali biti ivairiai analizuojama ir vertinama. Mokslininkas ar kritikas ja gali tyrinéti literatiriniu ar vien tik kalbiniu, semiotiniu ar struktiriniu pozitriu. [domi kritiné analizé galéty biti net filosofiniu aspektu: ar iSlaikyta, tarkime, filosofiné koncepcija®. Literatiiriniu: ar tiksliai perteikti originalo vaizdai, personaZy charakteristikos, visa kirinio nuotaika, autoriaus individualus stilius, jo pasauléjauta®. Kiekvienas recenzentas gali surasti tokiy vertinimo rakursu, ku1 Longas. Dafnis ir Chlojé /I8 graiky k. verté L. Valkiinas. — V., 1958. — 191 p. 2 Baléikonis J. Rinktiniai raStai. — V., 1978, t. 1, p. 331—332. 3 Ypaé atidziai ir ripestingai J. Baléikonis su pieStuku pabrauké ir pats balsiai daugelj kalbos »sapy ir lapy“ nurodé Dz. Darelo knygoje ,,Perkrautas laivas“ (Verté K. Ambrasas. — V., 1967). Gaila, kad ty taisymy anuomet nevisiraSiau ir jo dovanotaja knyga su tais taisymais kazkur nudanginau. Dabar jie bity nejkainojama vertybé ir akivaizdus reiklaus recenzento prisiminimas. 4 Tams3atos P. Bstcoxue 3ne3a1. — JImrepatypnaa ra3seta, 1983, 24 apr. 5 Prustas M. Prarasto laiko beieSkant. Svano puséje. — V., 1979. ®* Danté A. Dieviskoji komedija. Skaistykla. — V., 1970. 83 Tie, jo supratimu, vienam ar kitam vertimui aktualiausi. U#tat itin maga Zvilgteréti i raSinius ty, kurie kaip tik yra pasirenge tokiam darbui. Recenzijoje ,,Nuo istaky ligi niidienos“? skaitytojas supaZindinamas su amerikietiy novelémis®, Cia noréta kuo daugiau, objektyviau akcentuoti atrankos principus, kuriy laikési rinkinio sudarytoja L. Vanagiené, amerikietiy literatiiros Platesniame kontekste pazvelgti i iSverstyju noveliy idéjine-temine paskirti, i8rySkinti esminius ju bruozus. Uxtat apie vertimo kokybe ar menine Ju verte visiSkai neuzsiminta. J, Kunéinas raSo apie T. Cettausko versta knyga®. I§ 186 eiluéiy tik penkios skirtos vertimui: »Belieka dar pasakyti, kad su nelengvu vertimu graziai susidorojo vertéjas T. Cetrauskas, kuriam teko susidurti tiek su stiliaus ivairove, tiek su diferencijuota leksika, tick su gausia terminija“. I8ties gal ne vienam skaitytojui bus idomu suzinoti kuriuos ne kuriuos romano autoriaus biografijos faktus, trumpa Sio veikalo turinj, personazZy charaktetistikas, idéjine kirinio reikSme¢. Rasi Sios eilutés patenkins ir tuos skaitytojus, kuTie prieS kelis deSimtmedius »Literatiiroje ir mene“ ra¥é: ,.Né viena »Pergaléje“ Spausdinty recenzijy apie naujasias yerstines knygas nepagilindavo, nei’plésdavo ty isptidziy, kuriuos mes, paprasti skaitytojai, gaudavome betarpiskai i perskaitytos knygos. Beveik nieko nesuzinodavome apie autoriu, apie kirinio vieta tarybinéje literatiroje, apie knygos meniniy laiméjimy svorj. Aiskiai matyti, kad nei redakcija, nei recenzentai nesiriipina duoti gilesnio, rimtesnio naujos verstinés knygos nagrinéJimo. I8 ty Salty, abejingu tonu paraSyty tecenziju, i kuriy nepaaiSkéja net knygos turinys, matyti, kad tasyti apie verstines knygas Zurnalo tedakcijoje laiko tretiaeile pareiga“?°. Kokia linkme nukeliavo ¥io pobiidzio recenzijos per du tris deSimtmeius? Vertindamas latviy apsakymus", recenzentas raxo: »kaip su tuo iSankstiniu nusiteikimu — ar jis patenkintas ir Pateisintas, ar pasijutai jaukiai, iSmintingai pavedZiotas po Latvija su jos mintimis, Zmonémis ir bisenomis, ar buvai kliudytas profesiniu poZitriu ?“12 Beveik trijuose Zurnalo puslapiuose Sie klausimai ir lukStenami. Jei puslapio apagioje nebitu iSna¥os, leidyklos ir iSleidimo metu, biity galima pagalvoti, kad Gia originali knyga, nes autorius net patio ZodZio ,.vertimas“ nepaminéjo Cia sugretinami latvi8ki ir lietuviSkieji kiriniai, temos ir problemos, pabréziamos idomesnés mintys, paminimi atrankos privalumai ir silpnybés, keliais Zodziais nusakoma i lietuviy literatiira atéjusio veikalo svarba. Siandien lietuviy periodika daugmaz lyg ir diferencijuoja savo veiklos barus: »Naujos knygos“ Propaguoja ir reklamuoja miisy leidykly produkcija, ,,Literatira ir menas“ su ,,Pergale“ pasiziiri i ja teminiu-idéjiniu-kritiniu pozZitriu, verstinéms knygoms gal tik retkaréiais Siokia tokia kalbos ,,kar¥ykla“ esti »Misy kalboje“. 7 Pig. Kuosaité-Ja¥inskiené EB, Nuo i8taky ligi nidienos. — Pergalé, 1981, Nr. 7, p. 176-178, ® Amerikietiy novelés. — V., 1980, 520 p. * Kunéginas J. Tarp tealybés ir fikcijos. — Pergalé, 1981, Nr. 3, p. 178—179 (Rec.: AnderSas A. Vinterspeltas. — V., 1980, 419 p.) * Krasauskas V., Jureviéitté J. Rimta recenzija verstinei knygai. — Literatira ir menas, 1950, gruod. 10. 1 Zaliosios iliuzijy burés. — V.37,1983, ‘517, 2 Aputis J. Amalas Latvijos puséje. — Pergalé, 1983, Nr. 8, p. 182—184, 84 Taciau nuolatinio kritinio, objektyvaus, pelnyto, dalykinio ivertinimo, atidaus Zvilgsnio vertimams né vienas laikra%tis nei Zurnalas neskiria. Uztat dabar, perskaites kuriq nors originaliosios literatiros kritikos knyga, nejutiomis sugretini ja su verstiniy knygy recenzija. Analizuojant literatiiros procesus, originaliyjy veikaly kirybinius vingius, atsiranda idomiy prielaidy, prasmingy Sugretinimy, nuovokiy ir drasiy i’vadu, literatirinio augimo akivaizdZiy rodikliy, meniniy ieSkojimy esmés bruozu, minties abstrakcijos ir apibendrinimy Sviezumo, itikinamo sinteti¥kumo ir analiti8ko glaustumo. Juk kaip tik Gia igrySkéja recenzento akiragio platumas, savosios nuomonés itaiga, intelektas ir t. t.1° Visixkai kitoks pozitris i versting knyga: Ziupsnelis biografijos faktu, skirsnelis siuzeto, gabalélis personazy charakteriy ir kompozicijos analizés, o dar jei pridursime kirinio vieta literatiiros raidoje, idéjinj-meninj turini ar literatiiriniy ry$iy saveikos nuobiry — tai ir visa recenzijos amplitudé. Visa tai, aiSku, reikalinga, gal daznam net idomu, bet metai ix metyu, deSimtmetis i§ deSimtmeio to paties nereikétu kartoti. Tiesa sakant, pasirodo ir savo paskirties bei tikslo verty recenzijy. Viena is tokiy — J. Lebedzio Yodis apie Donelaizio ,,Metu“ vertima i vokietiy kalba". IS iprastiniy tradicinés, standartinés recenzijos rému ji i8siskiria konkretumu ir dalyki8kumu. Cia trumpai, bet tiksliai pasakoma kirinio vertimo istorija, paminimi ir objektyviai ivertinami ankstesnieji ,,Metu“ vertimai, i8déstomas teorinis vertéjo poZiiiris j vertima ir j vertimo principus. ,,MeniSkumas ir kitybiskumas, greta tikslumo — svarbiausias Budenzigo siekimas“, — pripazista tecenzentas. Jis aiskiai pabrézia adekvatumo problema: néra praleista né vienos eilutes, iSlaikytas originalo nacionalinis savitumas, autoriaus individualybé, daugelis vaizdinguju veiksmazodziy, gana tobulai perteiktas idéjinis-teminis turinys, pony charakteristikos, bidingiausios Donelaitio kalbos ypatybés. NeuZmirsti ir esminiai trikumai: neiSlaikytas originalo lyriskumas, esama kuriy ne kuriy prozodiniy nesklandumy, hiperbolés ir palyginimy netikslumo, ypa¢ leksiniy, semantiniy, korektiiros ir kitokiu klaidy. Tai, suprantama, néra recenzijos idealas, bet jau tikrai rimtas verstinés knygos ivertinimas, savo verte gretintinas su kita pana8ia recenzija apie »Fausto“ vertima’®. Ji prasideda ne lietuvi8kojo, bet latviSkojo Fausto kelionés pradzia. ISkart matyti, kad recenzento uzsimota ne Siaip greitomis patenkinti smalsy skaitytoja, o pasiZiiiréti i 8i kirinj pla¢iau: parodyti, kodél Gétés veikalas miisy slenksti perzengé kur kas véliau nei latviy, rusu, ukrainiediy,”suomiu, arménu, gruzinu, serby ir kitomis kalbomis. Cia apdairiai apzvelgti pirmieji vertimo méginimai, kritiSkos nuomonés, vokietiy poeto kirinio itaka lietuviy literatirai ir autoriams, nurodytos net prieZastys, dél kuriy vertéjo A. Churgino didziuliai keliy deSimtmeiu profesionaliis darbai nebiidavo drjstami objektyviai vertinti. | vertima V. Kubilius Zvelgia problemati’kai. Recenzentas nesitenkina vienpusiu vertéjo darbo jver- %* Zalatorius A. Menant Borutos misle. — Pergalé, 1981, Nr. 4, p. 167-171; Girdzijauskas J. Brandi teoriné mintis, — Pergalé, 1981, Nr. 6, p. 167—171. * Lebedys J. Naujas K. Donelaitio ,,Mety“ vertimas j vokietiy kalba. — Pergalé, 1966 Nr. 10, p. 120—129; Lituanistikos baruose. — V., 1972, p. 48—61. * Kubilius V. ,,Faustas“ keliauja j Lietuva. — Pergalé, 1980, Nr. 3, p. 133-154; Susitikimas su J. V. Géte. — Kn.: Lietuviy literatara ir pasaulinés literattiros procesas. V., 1983, p. 220256. 85 tinimu, o j vertima pasiZitiri visos A. Churgino originaliosios poetinés kiirybos amplitudés, nuotaikos, lyrinio ,,a3“ iSgyvenimy skalés plotme. Tatai vienas vaisingiausit, bet kartu ir sunkiausiy vertimo analizés metodu, kuriy recenzijose ir net monografijose ne taip daZnai surasime?®. V. Kubilius, atsizvelgdamas i ankstesniuosius A. Churgino vertimus, taikliai ir apdairiai jvertina profesionaliai atliktus darbus: nors jie atlikti didziulés patirties, fenomenalios atminties ir talentingos asmenybés, bet vertéjui ne visur pasiseké i8laikyti individualia personazy mastysena, perteikti veikéjy psichologija, intelektualine itampa, kai kur pernelyg pabréztas Mefistofelio grubumas, o Margaritos Svelnuma ,,sudrebina“ trankus Zodis. Recenzento nuomone, iS kanonisky kranty iSeina net pagrindiniai filosofinio kirinio leitmotyvai, — lietuviskajame ,,Fauste“ nebéra Snekamosios vokietiy kalbos gaivaliskumo, drasos, paprastumo. Vertime Zenklus klasicizmo poetikos ir moderniosios Europos lyrikos mastysenos antspaudas. Gretindama dviejy dideliy poetiniy asmenybiy — Adomo Mickevitiaus ir V. Mykolaigio-Putino — kiiryba, savitai, lakiai ir kartu izvalgiai yra paraSiusi recenzija I. Kostkeviéiité"”. Jautrios sielos ir guvaus proto recenzenté sugebéjo viename savaitraStio puslapyje pateikti dviejy poetiniy asmenybiy kirybinés saveikos lydinj vertimo aspektu. Cia netriksta ir pavyzdziy, ir adekvatumo problemos svarstymo, ir konkreéios analizés, kaip Putinui yra pasiseke iSversti Mickevitiaus kiirinius. Turbit nedaug kas gali taip subtiliai, literatiriSkai, jautriai ir kartu dalyki8kai atsargiai analizuoti, vertinti didziuliy talenty kiryba. Gal ne kiekvienam pasiseks taip ra8yti, kaip J. Lebedys, V. Kubilius ar I. Kostkevicitté. Tik visy pirma reikéty prisiminti, jog lotyny k. Zodis recensio — ivertinimas, perzitiréjimas, patikrinimas. Taigi recenzijoje deréty labiausiai ripintis ne lékstu konstatavimu, komentarais, bet ivertinimu, kritiskumu. Sio Zanro kritinius darbus vertéty gerokai ivairinti. Nesilaikyti per tiekos mety nusistovéjusiy ir pergalingai Zingsniuojanciu per savaitra’tiy ir Zurnaly puslapius ikyriy, trafaretiniy posakiu, nekritiniy kriterijy. Kaip sitilo &eky profesorius ir miusy literatiiros j éeky kalba vertéjas E. Parolekas, biity pravartu atsizZvelgti, ar vertéjas yra iSsiaiSkines ,,kokiy estetiniy ir etiniy modeliuotos tikrovés vertinimu randame autoriaus karinyje. Ka jis myli ir ko neken¢ia, ka aukStina kaip gro%j ir ka estetiskai diskredituoja, o kam yra abejingas. Kartais pats autorius komentuoja ir atvirai kalba apie savo poZiiri, bet daZniausiai jis tai daro netiesiogiai, uzuominomis“. Vieni Sia modeliuota tikrove vadina kirinio raktu, kiti — nuotaika, treti — kirinio dvasia. IX esmés, kaip nurodo minétas eky mokslininkas, norint pajusti ir iSsiai8kinti autoriaus poziiirj j tikrove, nebitina riipestingai studijuoti nei rankraséiy, nei memuary, nei laiSky ar kitokios taSytojo, poeto archyvinés medZiagos. Siy signaly galima rasti patiame kirinyje: ivairiis epitetai, derinamieji ir nederinamieji pazyminiai, pasikartojantys leitmotyvai, daugel kity detaliy, vidiniy emociniy, moraliniy ir estetiniy vertinamyjy signaly ** Eruasapsu A. lost u nepeson. — Epesan, 1979. * Kostkeviéitté I. Putinas ir Adomas Mickevitius. — Literatara ir menas, 1969 rugpj. 23.(Rec.:) Mykolaitis-Putinas V. RaStai. — V., 1968, t. 9. * Parolekas E. Pasaulio meninio modelio evokacija vertime (Apie tai, kas i8 tikryjy verCiama). — Pergalé, 1981, Nr. 24, p. 148—157. 86 rodo, kaip autorius vertino aplinka, personazus, ma tikrove. J. Lebedzio recenzijoje kaip tik ir randame toki vertinima: ,,Budenzigas atkuria iki smulkiausiy niuansy liaudi8ka poemos pasauléziiira, zmoniy, aplinkos bei gamtos traktavima. Kas smerkiama bei niekinama ir kas aukStinama originale, atitinkamai smerkiama ir aukStinama vertime, stengiantis iSlaikyti tq pati saika, laipsnj, atspalvi‘!’, Jei kuriam nors vertéjui reikéty i8versti i vokietiy, angly, ispany ar kita kalba V. Jasukaitytés apysaka_,,Baladé apie stovinéiaja ant tilto“20, vertétu gerokai jsiskaityti ir pajusti jos mégstamus pasikartojanéius leitmotyvus: ,,Esu laiminga. Esu laiminga, esu laiminga ir dar karta galiu pakartoti: esu laiminga“. Taigi Sie pasikartojimai liudija, kad ra8ytoja, iSsiverzZusi ig kasdienybés, pieSia tikrove romantiSkai, kazkokiais abstraktiais protrikiais. Jos pasaulio supratimas — nekasdieni¥kas, tarsi atitrikes nuo nuobodybés, buitiskumo. Stai gia ir butu specifinis uzZdavinys vertéjui, o kritikui — visraktis recenzijai. Kad nereikéty apibréZti, kokia Siandien turéty biti verstinés knygos recenzija, darsyk reikéety prisiminti V. Krasausko ir V. Jurevidiiités Zodzius: ,,Reikia rimtos recenzijos apie verstine knyga, kuri atskleisty ir idéjini knygos turinj, ir veikalo reikSme, ir jo minties savybes. Reikia Tecenzijos, para’ytos uZdeganéiu stiliumi, gryna kalba, reikia meniSkos recenzijos“. Cia deréty pritarti A. Merkytei, kuri, norédama parodyti, kaip nereikéty recenzuoti knygu, buvo priversta net apie viena recenzija™ paraSyti visa straipsnj — antirecenzija®*. Cia iSkeliamas vienas isidémétinas dalykas: ,,Recenzija — tai turbiit ne tik erudicijos demonstravimas, iSradingos citatos ir tolydZio primenamas traduktologijos mokslas, bet ir rimtas poZiiiris j originalo bei vertimo tekstus, konkreti ju analizé ir nuogirdus siekimas kelti bendra miusy vertimy lygi“. Taigi norint, kad misy vertéjy darbai bitu tinkamai, dalykiSkai jvertinti, bity pravartu redakcijoms ripestingai ne tik atrinkti, bet ir mokyti, aukléti recenzentus, skelbti recenzijy konkursus, spaudoje platesniu mastu organizuoti diskusija, specialiomis anketomis sociologi8kai iStirti: kokios recenzijos reikalingiausios, kokios labiausiai skaitomos ir Sios dienos poreikiams aktualiausios. ivykius ir kita savo kiirinyje apraSoPEWEH3HA — AJIb®A KPHTUKH Pe3iome B aannoii cratse menaeTcs nombiTKa ONeHHTE cocTosHHe penensmit mepesomHEX KHUr. Ha ocHOBaHHH u3y4eHus cTateii FO. JIebemnca, B. KyOumoca, MW. Kocrxaswuote u Upyrux BEreuralores TpeGonanusd M K APYTHM CTATBAM, NOMeaeMBIM B MepHOmUKe, KOTOpBIe He OTIHYAIOTCH PasHoo6pa3HocTE1O, Hay4HOcTBIO. B craTbe mpemaraetes OcHORaTeMBHO YilyWTb Ka¥ecTBo ry6TMKYeMBIX PelleHsMi, OPraHH3OBATb KOHKYpe Ha JYYIIY!O pelleH3HIo Mo NepeBory, B couMONOrHHECKOM ACIIeKTe HcciIeqOBATS AKTYaJIBHOCTS pelleH3uit uM Apyrue Bompocst. *® Lebedys J. Naujas K. Donelaitio ,,Metu“ vertimas j vokietiy kalba. — Kn.: Lituanistikos baruose, p. 50—51. * Jasukaityté V. Baladé apie stovintiaja ant tilto. — Pergalé, 1981, Nr. 6, p. 12—57. * Petrauskas V. Prusto puséje. — Pergalé, 1981, Nr. 4, p. 126-142. * Merkyté A. Kelias j Prusto puse. — Pergalé, 1981, Nr. 10, p. 150—160, 87