Įterpiniai ir lietuvių kalbos modalinių žodžių klausimas

LIETUVIŲ KALBOS SANDAROS TYRINĖJIMAI LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVI (1987) GINTAUTAS AKELAITIS ĮTERPINIAI IR LIETUVIŲ KALBOS MODALINIŲ ŽODŽIŲ KLAUSIMAS Lietuvių kalbotyros apibendrinamuosiuose darbuose (akademinėje „Lietuvių kalbos gramatikoje“, lingvistinių disciplinų vadovėliuose aukštosioms mokykloms ir kt.) modaliniai žodžiai kaip kalbos sistemos reiškinys neskiriami. Tai nereiškia, kad modaliniai žodžiai lietuvių kalbai nebūdingi arba kad jų aiškinimas — neaktua- lus dalykas. Žodžių su pažyma modal. (modalinis žodis) randame „Lietuvių kalbos žodyne“, pvz.: pagaliau 1X 72, rods XI 810, sakyk, sakysim, sakau, sakytum... XII 34* ir pan. ; modalinių žodžių sąvoka vartojama ne viename lietuvių kalbos moks- lo darbe*. Specialiai lietuvių kalbos modalinius žodžius pagal rusų kalbos pavyzdj* aptarė A. Laigonaitė mokymo reikalui skirtame darbe ,,Modalumo kategorija ir modaliniai žodžiai dabartinėje lietuvių kalboje“ (V., 1967, p. 11—16). A.. Laigonaitė nurodo tokias modalinių žodžių ypatybes: žodis, pereidamas iš savarankiškos kalbos dalies į modalinių žodžių grupę, netenka savo nominatyvinės reikšmės ir įgauna naują sintaksinę funkciją; morfologiniu požiūriu modaliniai žodžiai yra sustabarėję, ne- kaitomi; modaliniai žodžiai sakinio dalimi neina, bet jie gali sudaryti (dialoge) nepil- nąjį sakinį, gali prišlyti prie sakinio dalies ir modifikuoti jos reikšmę; dažniausiai modaliniai Žodžiai eina įterpiniais, papildoma jų funkcija — jungti prasminiais ry- šiais sakinius. Iš A. Laigonaitės pateiktų pavyzdžių galima sudaryti sąrašą žodžių, kuriuos turėtume laikyti pagrindiniais lietuvių kalbos modaliniais žodžiais: aišku, savaime dišku, aiškus daiktas, aiškus dalykas, be abejo, be abejojimo, be abejonės, be jokios abejonės, galbūt, turbūt, greičiausiai, galimas daiktas, galimas dalykas, matyt(i), 1 Sutrumpinimas modal. (modalinis žodis) „Lietuvių kalbos žodyne“ pateikiamas prade- dant X tomu; modaliniai žodžiai buvo nurodomi ir ankstesniuose tomuose. 2 Po pavyzdžio žymimas „Lietuvių kalbos žodyno“ tomas ir puslapis. 3 Lietuvių kalbos gramatika / Vyr. red. K. Ulvydas. — V., 1971, t. 2, p. 425—542; Ja- kaitienė E., Laigonaitė A.,Paulauskienė A. Lietuvių kalbos morfologija. — V., 1976, p. 198; Valeckienė A. Lietuvių kalbos gramatinė sistema/Giminės kategorija. — V., 1984, p. 171. 4 Svarstyti lietuvių kalbos modalinių žodžių klausimą skatino ir tebeskatina nemažėjantis dėmesys šiam kalbos reiškiniui tarybinėje, ypač rusų, kalbotyroje. Tą dėmesį, kaip žinoma, labai suaktyvino V. Vinogradovo darbai: skyrius apie modalinius žodžius ir modalines dalelytes kn. „Pyccknit sa3pik. I'pammaTiueckoe yuenune O cose” (1947) ir ypač atskiras darbas „O kareropuu MOJIAJILHOCTH H MOJAJbHBIX CJIOBAX B pycckoM si351Ke “ (1950). Per paskutiniuosius dvejus trejus metus apie modalinius žodžius išleistos šios dvi monografijos: Baynep A. SI. Yactu peun — -CTDYKTYDHO-CEMAHTHYECKHE KJIACCHI CJIOB B COBPEMEHHOM DpYycCKOM si3bike. — Tarsi, 1982; Iler- pos H. E. Mojtanssbie cCJIioBa B SKYTCKOM s3bike. — HosocuGupek, 1984. 77 regis, rodos(i), atrodo, berods, teisybė, tiesa, tikrai, tikriausiai, išties, iš tiesų, iš tikro, iš tikrųjų, veikiausiai, žinoma“. Tai, kas pasakyta, bent iš dalies rodo lietuvių kalbos modalinių žodžių aiškinimo polinkius. Nors, kaip matyti, modaliniais žodžiais laikomi labai įvairūs kalbos ele- mentai, visdėlto centriniai yra tiežodžiai, kurie eina įterpiniais (tai pripažįsta dau- gelis modalinių žodžių tyréju)®. Koks ryšys tarp įterpinių ir modalinių žodžių ir svar- biausia, ar turi atskiro morfologinio reiškinio statusą tie Žodžiai, kurie modalumą reiškia eidami įterpiniais"? Ryšys tarp modalinių žodžių ir įterpinių — įterptinių žodžių ir įterptinių žodžių junginių — nustatomas, kai įterptiniai Žodžiai ir įterptiniai žodžių junginiai suvokia- mi kaip sintaksinių elementų pavadinimai, kurie yra tokio pat rango kaip sakinio dalių sąvokos?. Modaliniai žodžiai tokiu atveju traktuojami kaip morfologinė (morfologizuota) įterpinių raiškos priemonė. Daug labai skirtingų žodžių, einančių įterpiniais, sustabarėjimo laipsniu vieni nuo kitų niekuo nesiskiria, pvz.: matyt, regis ir girdi, žiūrėk arba aišku, tiesa ir gaila, laimė ir t. t. Ar visus juos laikysime modaliniais žodžiais, ar tik kai kuriuos, priklausys nuo modalumo supratimo. Modalumas dažniausiai apibrėžiamas kaip kalboje išreikštas subjektyvus- objektyvus kalbančiojo požiūris į sakomos minties santykį su tikro- ve?. Skirtinos dvi modalumo atmainos: 1) pagrindinis modalumas ir 2) antrinis (šalutinis, aktualusis) modalumas. Įterpiniais einantys žodžiai reiškia antrinį mo- dalumą. Antrinis modalumas suprantamas siauriau ir plačiau. Jeigu laikoma, kad antrinį modalumą sudaro tik probleminis patikimumas (abejojimas, spėliojimas, netikrumas) ir kategorinis patikimumas (užtikrinimo, akivaizdumo, tikrumo akcen- tavimas), antrinis modalumas suprantamas siauriau; vadinasi, tik regis, rodos(i), * Laigonaitė A. Modalumo kategorija ir modaliniai žodžiai dabartinėje lietuvių kalboje. — V., 1967, p. 11—16. ® Plg. Buaorpanoe B. B. MH36panasire Tpyas: UcciemoBanus ro pycckoif rpaMMaTHKE. — M., 1975, c. 75; Baynep A. AI. Yra3. cou., c. 100; Baynep A. SI. CeMaHTHKO0-CHHTAKCHYUCCKASZ KBanuduKaums SUĮEDHLIX MOJAJIBHLIX CJIOB, — B KH.: 3HauUeHHe S3bIKOBBIX CJIMHHO H KaTErOpHMA. Tarma, 1984, c. 63; IMerpos H. E. Yras. cou., c. 50. 7 Modalinių žodžių tyrėjai akcentuoja: įterptiniai žodžiai — sintaksiné sąvoka, o modaliniai žodžiai — morfologinė kategorija, plg.: Laigonaitė A. Min. veik. p. 16, Baynep A. A. Vka3. cou., c. 63. 8 Taip suprantant sąvokas, iterptiniy žodžių, jterptiniy žodžių junginių ir jterptiniy sakinių trinaris skyrimas iš tikrųjų yra dichotomiškas: įterptiniai žodžiai ir įterptiniai žodžių junginiai yra „sakinio dalis atitinkantys įterpiniai“, o įterptiniai sakiniai — „sakinio démenis atitinkantys jter- piniai“ („Lietuvių kalbos gramatikos“, 1976, t. 3, p. 701—710, terminai). Šitokią reikšmę turi ir di- chotomiškai skiriamos įterptinių žodžių (atskirų žodžių ir žodžių junginių) bei įterptinių sakinių sąvokos. Įterptinių žodžių, įterptinių žodžių junginių ir įterptinių sakinių sąvokoms gali būti teikiama sandaros reikšmė (žr. Mycreiūrene M. CoBpeMennsrit pycckuit s3pik, II. Cun- Ttakcuc. — B., 1984, c. 145). Toks įterpinių skirstymas yra tik trinaris; šitaip suvokiamų įterptinių žodžių, įterptinių žodžių junginių ir įterptinių sakinių negalima sieti su modaliniais žodžiais. ?* Šitaip ar panašiai modalumas apibūdinamas lietuvių kalbotyroje: akademinėje „Lietuvių kalbos gramatikoje“ ir kalbininkų J. Balkevičiaus, V. Labučio, A. Laigonaitės, A. Paulauskienės ir kt. darbuose. 78 ————— PTFE —€ —— aišku, matyt(i), žinoma ir kiti panašios reikšmės žodžiai gali būti laikomi modali- niais. Modalinėmis reikšmėmis dar siūloma laikyti kalbančiojo emocinį santykį su sakomu dalyku, šiaip „pasakymus apie pasakymą“, įvairius pažymėjimus apie kal- bamo dalyko kartojimąsi, įprastumą ir pan. Šitaip plačiai suprantantantrinį modalu- mą, visi įterpiniais einantys Žodžiai gali būti laikomi modaliniais??. Plačioji modalu- mo samprata pagrįstai kritikuojama: minėtos labai įvairios reikšmės skiriamos ne vienu pagrindu. Siauriau suprantant antrinį modalumą, reikia paaiškinti, kodėl pastoviai įterpi- niais einantys, bet modalumo nereiškiantys žodžiai nesudaro kokios nors morfolo- ginės kategorijos. Galima argumentuoti, kad tokių žodžių, kaip gaila, girdi, laimė, žiūrėk ir pan., nesieja viena apibendrinta reikšmė. Ieškoma ir gramatinių skirtybių. Kai kurie tyrėjai nurodo, kad modaliniai žodžiaituri dvisvarbias sintaksines funkci- jas: 1) eina įterpiniais, 2) eina (ypač dialoge) nepilnaisiais sakiniais, o nemodaliniai eina tik jterpiniaisi. Iš tikrųjų modalinę reikšmę turintys žodžiai gali sudaryti atskirus sakinius, plg.: — <...> Pagaliau labai jau pats buvai sąmoningas keturiasdešimi pirmaisiais ? <...>[ — Žinoma. Aš nė nemanau girtis<...> AvyžKK. 164. Koks čia parkas, jeigu šimtamečių ąžuolų paunksmėje suverstos kapojų krūvos, žolė ištrypta, naktimis ūkio gyventojai paleidžia savo galvijus. Ganykla? Galbūt. Tik ne parkas T 1981 276. Žinoma. Galbūt ir pan. galima laikyti tik teksto sakiniais: nors jie ir turi viena- žodžio sakinio intonaciją, bet gali funkcionuoti tik „atremti“ į tekstą. Modalinė jų reikšmė kiek nublukusi, antrinė: tie žodžiai pirmiausia reiškia sutikimą su tuo, kas pasakyta, su užtikrinimo arba abejojimo modaliniais atspalviais. Jie gali eiti po dia- logo replikų ar šiaip frazių, kurių turinį patvirtina. Jeigu replikos arba frazės būtų pakartotos, struktūra pasidarytų pilna, plg. Ganykla? Galbūt ganykla; kartais taip ir būna: — Argi niekas nebuvo atėjęs?| — Žinoma, niekas VienR I 27. Visur čia tu- rimene kokius sakinius, bet įterpinius, kurie turi papildomų funkcijų: pavaduoja tei- ginį, turi konjunkcinę reikšmę — sieja dialogo replikas ar šiaip sakinius. Antrąja papildoma funkcija tie modaliniai įterpiniai suartėja su kitais, pagrindinę konjunk- cinę funkciją turinčiais įterpiniais: atvirkščiai, maža to, negana to, priešingai ir pan. Beje, pastarieji taip pat gali eiti atskirais sakiniais, plg.: Vamzdžių izoliacijai dabar naudojamas bitumo perlitas laidesnis už mineralinę vatą. Maža to. Transportuojant <...>, laikant sandėliuose ir dedant į tranšėjas, neretai pažeidžiama vamzdžių izolia- cijos danga T 1981 225. Tik konjunkciniai įterpiniai-sakiniai yra silpnosios parcelia- cijos padarinys. Gali būti parceliuojami ir kitokie įterpiniai, plg. <...> keleiviai mandagūs, paslaugūs< ...> vienas kitam turi būti visur ir visada. Deja. Neretai man irgi tenka būti keleive, ir visko prisižiūriu T 1985 32. Vadinasi, galėjimas eiti teksto sakiniu nėra atskira sintaksinė modalumą reiš- kiančių žodžių funkcija, taigi ir ne skiriamasis modalinių ir nemodalinių žodžių, ei- nančių įterpiniais, požymis. 10 Plg, Ilerpos H. E. Yxa3. cou., c. 16. 11 Bacunenko JI. H. Crpykrypgo-ceManTrHueckKas pojib MOJAJILHBIX CJIOB B TeKcTe: AB- Toped. mmc. ... Kam ¢munon. Hayk. — Munck, 1985, c. 16. 79 Modalinius žodžius, kai jie aiškinami kaip morfologinė kategorija, dažniausiai linkstama laikyti atskira kalbos dalimi??. Ar gali būti tokia kalbos dalis — modali- niai žodžiai, atsakyti sunku todėl, kad kalbos dalys, kaip žinoma, nors ir skiriamos pagal vieną kriterijų kompleksą (žiūrima leksinės reikšmės specifikos, morfologinių ypatybių ir sintaksinių funkcijų), bet vienu atveju pirmumas teikiamas vienam krite- rijui, kitu — kitam. Be to, yra žodžių, kuriems tinka ne visi tie kriterijai; atskiri Žo- džiai yra perėjimo iš vienos kalbos dalies į kitą stadijoje. Skirdamas lietuvių kalbos dalelytes, V. Labutis akcentavo: „žodžių grupę galima laikyti atskira kalbos dalimi, kai ji atitinka dvi pačias bendriausias sąlygas: 1) <...> ji privalo turėti bendrą tos grupės žodžius vienijantį bruožą (arba kelis bruožus) ir 2) ji neturi būti jokios kitos kalbos dalies (arba kelių iš jų) sudedamąja dalimi“ **, Panagrinėkime žodžius regis, rodos(i), atrodo, matyt(i), kuriuos galima būtų laikyti tiek ryškiausiais lietuvių kalbos įterpiniais, tiek ryškiausiais modaliniais žodžiais, — ar jie, reikšdami moda- luma, įgyja kokių specifinių morfologinių ypatybių ir ar atitinka antrąją kalbos da- lies skyrimo sąlygą. Veiksmažodžio tyrėjos A. Paulauskienės nurodymu, sangrąžiniai veiksmažo- džiai (suprantama, tarp kitų panašaus tipo formų) reiškia savaiminį veiksmą ir turi neapibrėžtą asmens reikšmę; vietoje neapibrėžtosios asmens formos literatūrinei kalbai teiktina bendratis, plg. matyt(i). Veiksmažodžio atrodo priešdėlis neatskiria- mai įaugęs į kamieną (be priešdėlio šis veiksmažodis — rodo — turi kitą reikšmę). Tokio tipo veiksmažodžiai paprastai reiškia nekryptingą veiksmą, neapibrėžtą vei- kėjo būseną!?. Žodžiai regis, rodos(i) iš tikrųjų yra beasmenės formos. Beasmeniš- kuma lemia šių formų galėjimas reikšti neapibrėžtą asmenį ir jų leksinė reikšmė (reiškia savaiminį, stichinį, nuo veikėjo valios nepriklausomą veiksmą); be to, jų beasmeniškumas susijęs su sangrąžos dalelytės funkcija. Kaip ir kiti beasmeniai veiks- - mažodžiai, regis, rodos(i), atrodo turi defektyvias paradigmas — visų laikų trečiojo asmens formas ir tariamosios nuosakos trečiojo asmens formas. Eidamos įterpiniais, modalinę reikšmę gali turėti bemaž visos šių veiksmažodžių formos, išskyrus tiesioginės nuosakos būsimojo laiko (regėsis, rodysis, atrodys) ir tariamosios nuosakos (regėtųsi, rodytųsi) formas. Kodėl įterpiniais neina būsimojo laiko formos? Morfologinés veiksmažodžio laikų formos užfiksuoja veiksmo santykį su kalba- muoju momentu!*, Sakinyje vartojamos laikų formos (ir kiti laiką reiškiantys kalbos elementai) rodo sintaksinį laiką, kuris nustatomas pagal kalbėtojo pasirinktą laiko atskaitos tašką. Tas atskaitos taškas su kalbėjimo momentu gali sutapti tik bendrau- 12 Laigonaitė A. Min. veik., p. 11; Lietuvių kalbos gramatika, t. 3, p. 484; Anexcann- pos H. M. K pompocy 0 kiaccuukanmy 4acTeil peux B MHIOEBPONMEHCKHX s3bIkax, — B KH.: Bompock! Teopun YacTeit peux (Ha MATepHAaJIe 3bIKOB pa3jIiČuuKbIX THOOB). JI., 1968, c. 109—110; Mycreiikene M. Yra3. cou.,c, 145; Ilerpos H. E. Vkas. cou.,c. 16. 13 Labutis V. Dalelytés ir jų vieta kalbos dalių tarpe. — Kn.: Literatūra ir kalba. V., 1962, t. 6, p. 365. 14 Paulauskienė A. Dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodis. — V., 1971, p. 21, 25. 15 Paulauskienė A. Gramatinés lietuvių kalbos veiksmažodžio kategorijos. — V., 1979, p. 168. 80 jant buitinėje situacijoje!*. Įterpiniai yra palyginti autonomiškas sintaksės elementas, ir jų laiko reikšmė nustatoma atskirai. Įterpinių laiko reikšmė nustatoma pagal tu- rinio suvokimo arba minties kilimo momento santykį su kalbamuoju momentu?". Paprastai mintis kyla kalbamuoju momentu, todėl ir modalinę abejojimo reikšmę turinčių žodžių regis, rodos(i), atrodo yra dažniausiai vartojama esamojo laiko for- ma; visiškai nesvarbu, ar pasakyme, dėl kurio tikrumo abejojama, minimas įvykis vyksta, yra vykęs ar dar tik vyks. Plg. Rodos, raudonuoja (raudonavo, raudonuoda- vo, raudonuos) visa padangė. Jeigu kalbėtojas anksčiau suvokė sakomą dalyką, anks- čiau kilo sakoma mintis, abejojamasis žodis gali turėti būtojo laiko (kartinio arba dažninio) formą. Plg. Rodės |rodydavos, raudonuoja (raudonavo, raudonuodavo, raudonuos) visa padangė. Modalinė abejojimo reikšmė ir būsimojo laiko reikšmė yra nesuderinami dalykai, nes kalbamasis momentas negali būti ateityje. Taigi modali- nę reikšmę turinčios formos laiko kategorijos atžvilgiu yra tikrosios veiksmažodi- nės formos. Modalinę reikšmę jos turi ne dėl to, kad virto nauja morfologine katego- rija — modaliniais žodžiais, o dėl to, kad eina įterpiniais. Reikia pridurti, kad formos atrodytų, kaip ir kitų įterpiniais einančių tariamosios nuosakos formų (manyčiau, sakyčiau), vartojimas motyvuotas daugiau stilistiškai, o me gramatiškai: tariamosios nuosakos forma (atrodytų) išreikštas abejojimas turi su- mažinto kategoriškumo, atsargumo, kartais kuklumo atspalvius. Straipsnio apimtis neleidžia panagrinėti kitų modaliniais žodžiais laikomų kal- ‘bos elementų, ypač turinčių prieveiksmio formą, ir to, kas pasakyta, nepakanka api- bendrinamosioms išvadoms apie visus modalinius žodžius. Vis dėlto galima pasaky* ti vieną kitą išvadinį dalyką. Žodžių, kurie, eidami įterpiniais, reiškia modalumą, nublanksta individualioji leksinė reikšmė ir jos vietoje susiformuoja modalinė. Tokį leksinés reikšmės pakitimą, eidami įterpiniais, patiria ir modalinės reikšmės neįgyjantys žodžiai. Atskirų žodžių formos, kurios eina įterpiniais, paprastai turi silpniausius atitin- kamos kalbos dalies kategorinius požymius. Dėl pastovios sintaksinės funkcijos ir automatizuoto vartojimo jos gali trumpėti, bet nesustingsta ypatingoje morfologi- néje modalinių žodžių pakopoje, o tiesiai pereina į dalelytes, pvz.: berods, esą, rasi, tarsi, tartum ir pan., iš dalies galbūt, turbūt, mat, paprastai prarasdamos ir įterpinių funkciją. O įterpiniai nėra sintaksinė „erdvė“, kurioje galėtų formuotis ypatinga mor- fologinė kategorija (kalbos dalis) — modaliniai žodžiai. Lietuvių kalbos modalinius žodžius, regis, geriau tiktų skirti kaip semantinę ar funkcinę semantinę grupę, į kurią be morfologinio apribojimo įeitų modalinės dale- lytės, modaliniai veiksmažodžiai, modalumo reikšmę turintys prieveiksmiai ir, Ži- noma, įvairių kalbos dalių formos, kurios modalumą reiškia, eidamos įterpiniais. 16 3onorosBa T. A. Ouepx QyHKUMOHAJBHOIO CHHTAKCHCA pyccKoro s351Ka. — M., 1973, «.- 173. 17 Plg. tris skirtingai nustatomas esamojo laiko reikšmes sakinyje Rodos, ji ne pieną, o kraują 4š manęs atima, ponaičiukė CvR V 100. Forma atima (be sakinio) rodo, kad veiksmas sutampa su kalbamuoju momentu. Sakinio laikas esamasis, nors su kalbamuoju momentu nesutampa; laiko :atskaitos taškas griežtai nefiksuotas: kalbama apie dar neužbaigtą praeities įvykį. Rodos esamasis laikas sutampa su kalbamuoju momentu, nes mintis kyla ir pasakoma kalbamuoju momentu. 81 BBOJĮHbIE EAMHHLBLI H BOMPOC O MOJAJIbHBIX CJIOBAX B JIHTOBCKOM SI3bIKE Pe31oMe \ Tak Kak OCHOBHEIM KDHTEPHEM IUIst BBIIC/ICHHS MOJIQJIbHBIX CJIOB SABJISIETCS MX CHHTAKCHYEC- Kas QYHKIHS — YnoTpeOjieHHe B KAUeCTBE BBOIHELX €JMEMI, — B cTaTLe OOcyxIraeTCA MOpijO- JIOTHYECKHH CTATYC CJIOB, KOTODBIEC IIDHHHMAIOTCH KaK LEHTPAJIbHBIC BBO/HbIC, TaK H HEHTDAJILHEIC MOJIAJIbHBIe CJIOBA JIMTOBCKOTO SI3bIKA: regis, rodos(i), atrodo, matyt(i) x np. IlyreM ananu3a mo- Ka3BIBaeTCsH, ITO (POPMBI ITHX H MM HOAOGHBIX CJIOB, YNOTDpeOJISCMEIX B KAa9eCTBE BBOJHBIX €IH- HHI, COXPaHSIOT CBOH MOP(hOIOrHYeckre XapaKTepHCTHKH. MopansHOCTE Y 3THX CJIOB 3aKperuis- eTCs B chepe MX JISKCHYECKOTO 3HAYEHHS: STH CJIOBA TEPAIOT MHIHBHIYAJIBHOE JIEKCHYECKOE 3HaYe- HEE, HO APO 0600NIeHHOr0 3HaYe Ns COXPAHSIOT. B TATOBCKOM SI3BIKE, BEPOSTHO, LieJieco06pasHee MOJZIaJIbHBIE CJIOBA CYMTATh He OCcOGOH Mopdonormyeckoii kaTeropueii (ocoboii 4acTeio peun), a CEMAHTHYECKOH I'PYIIIOH CJIOB, B KOTOPYIO BKJIIOYATHCEH ObI BCE CJIOBA, HMEIONIHE MOJIAJILHOE 3HA- 4EHME: MONAJIbHBIC YACTHIbI, MONAJIBHBIE TIVIATOJILI, MOJIAJISHLIE Hape“uHs H, pasyMeeTcs, CJIOBA, KOTODPBICE MOJIAJIbHLIMH SBIAIOTCHA MPH YNOTDEeOJIEHHH B KAYeCTBE BBOJIMHEIX €MHHAILL.