Iš gretinamosios anglų ir lietuvių kalbų veiksmažodžio stilistikos (pagal „Guliverio kelionių“ vertimą)

LIETUVIŲ KALBOS SANDAROS TYRINĖJIMAI LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVI (1987) IZABELE STEPONAVIČIŪTĖ Iš GRETINAMOSIOS ANGLŲ IR LIETUVIŲ KALBŲ VEIKSMAŽODŽIO STILISTIKOS (PAGAL „GULIVERIO KELIONIŲ“ VERTIMĄ) J. Balčikonio išverstos „Guliverio kelionės“ gali paskatinti gretinamąją analizę įvairiopais aspektais, taip pat ir lingvistinės stilistikos aspektu, o atskirų kategorijų ar mikrosistemų gretinimas — padėti išryškinti kiekvienos kalbos specifiką, at- skleisti funkcinių-semantinių kategorijų centrines ir periferines išraiškos priemones ir parodyti galimybes rinktis tinkamesnę formą, kuri adekvačiai perteiktų ne tik dalykinę informaciją, bet ir stilistinius priedus, keltų tokias pat asociacijas ir atitik- tų tuos reikalavimus, kuriuos kelia stilius. Labai dideles stilistinio vartojimo išgales turi veiksmažodis tiek lietuvių, tiek ang- lų kalboje. Raiškiosios veiksmažodžio galimybės esti susijusios su laiko, nuosakos, asmens, veikslo, rūšies kategorijomis, su tuo, kad esama asmenuojamųjų ir neasme- nuojamųjų formų, vienokių ar kitokių žodžių darybos būdų ir priemonių. Šis kalbi- nis potencialas yra pamatas susidaryti sinoniminėms eilėms, kurių nariai gali bū- ti įvairios struktūros (analitinės ir sintetinės), taip pat įvairių lygmenų (leksiniai, sintaksiniai) elementai. Pavyzdžiui, anglų kalboje dažnos morfologizuotos žodžių grupės, kurios gali pavaduoti atitinkamos reikšmės gramatines kategorijas. Pramai- šiui su būtųjų laikų formomis vartojamos konstrukcijos: kept + gerundijus, used to + infinityvas, was a habit with somebody + infinityvas, was|were in the habit of + gerundijus, was|were wont + infinityvas, would + infinityvas. Kalbėdamas apie konstrukciją used to+infinityvas, R. Klouzas pažymi, kad iš esmės ji yra tapusi laiko formal. Būsimojo laiko formas gali pavaduoti konstrukcijos su veiksmažo- dziu to be: to be about +infinityvas, to be going + infinityvas, to be+ infinityvas, to be on the point of +gerundijus. Gretindami anglų ir lietuvių kalbų veiksmažodžio sistemas, matome, kad jos skiriasi tiek laiko formų skaičiumi, tiek jų stilistiniu va- lentingumu ir gebėjimu sinonimiškai pakeisti viena kitą. Kiekybiškai laikų formo- mis pranašesnė anglų kalba. Tačiau kiekvienoje kalboje gali būti reikšmių, neturin- čių formalaus atitikmens kitoje kalboje, bet tai nereiškia, kad negalime perteikti trūkstamo analogo informaciją kitos kalbos priemonėmis. Tuo norima pasakyti, kad svarbu ne formų kiekybė, o kiekvienos jų „lankstumas“, t. y. potencija perteik- ti įvairias reikšmes, reikšmių niuansus, modalinius atspalvius. Svarbu tai, kad ne- vienodos yra vartojimo išgalės, nes daugeliu atvejų laikų pasirinkimą abiejose kal- bose lemia ne jų atliekama loginė funkcija, o galėjimas perteikti papildomą stilis- tinę informaciją — emocinius ekspresinius priedus. Kalbantysis (ar rašantysis) 1 Close R. A. English as a Foreign Language. — London, 1962, p. 99. 54 renkasi vieną ar kitą laiko formą, išreiškiančią vienokį ar kitokį požiūrį į veiksmą. Kitaip sakant, autoriui dažnusyk ne tiek svarbu tiksliai išreikšti veiksmo laiką, jo trukmę, — jam labiau rūpi perteikti savo emocinį vertinimą, savo santykį su tuo, apie ką kalbama. Laiko formų galėjimas sinonimiškai pakeisti viena kitą priklauso nuo semanti- nės struktūros, t. y. nuo kategorinėje reikšmėje esančių arba potencialių semų. Toms semoms realizuoti reikalingas tam tikras lingvistinis kontekstas — superfra- zinis vienetas, sintaksinė sakinio struktūra, laiko aplinkybę reiškiantys žodžiai ar žodžių grupės, kitų veiksmažodžių laiko formos, jungtukai ir kt. Konteksto sąlygo- jamas ekspresyvumas — pagrindinis raiškiųjų priemonių šaltinis. Antra vertus, atskirai reikėtų kalbėti apie tas formas, kai tam tikrą modalinį ekspresinį krūvį galima laikyti paradigminės reikšmės komponentu. Tokių stilistiškai konotuotų gramatinių formų nėra daug, tačiau jos svariai papildo kalbos stilistinį arsenalą. Anglų kalbos veiksmažodžio sistemoje modaliniais ekspresiniais atspalviais žymėtomis formomis laikomos emfatinės Present, Past ir Imperative formos su de- notacinės reikšmės intensifikatoriumi „do“, Past Indefinite neigiamos formos va- riantai felt not, knew not, imperatyvo neigiama forma be pagalbinio veiksmažodžio „do“. Stilistiškai žymėtomis taip pat laikomos archainės formos, suteikiančios teks- tui istorinį pobūdį, patetinį skambėjimą?. Pvz.: What you have told me (said my master) Viskas, ką jūs man apie karus papa- upon the subject of war, does indeed sakojote (tarė šeimininkas), labai ge- discover most admirably the effects rai rodo jūsų protą, kuriuo giriatės of that reason you pretend to. (p. 224) (p. 246) I cried out in a rapture: Happy nation, where every child hath at least a chance for being immortal! (p. 191) Be to, gramatinė forma gali būti tam tikro funkcinio stiliaus požymiu. Taip yra tuomet, kai jos vartojimas esti galimas tik tam tikro stiliaus kontekste. Pirmiausia tai formos, turinčios iškilmingą, poetinį, archainį atspalvį, o antra vertus, — aiškiai šnekamosios kalbos pobūdį. Pvz., veiksmažodžio „to speak“ formos „spoke“ ir „spake“ morfologiniu požiūriu yra būtojo laiko variantai, tačiau stilistiškai — tai du skirtingi būdai perteikti tą patį semantinį turinį, nes jie ryškiai skiriasi savo var- tojimo sfera ir stilistiniu skambėjimu. „Spoke“ yra neutrali forma, o „spake“ — archainė, tinkanti iškilmingam stiliui. Pridėjus galūnę -ed veiksmažodžiams, kurie keičia balsį arba gauna sufiksą -n, forma įgyja šnekamosios, netgi vulgarios kalbos atspalvį, pvz.: seed (=saw, seen), knowed (=knew). Aiškiai šnekamosios kalbos vartosena, kai Present Perfect formoje praleidžiamas pagalbinis veiksmažodis „ha- ve“, pvz., been (= have been), seen (= have seen). Tokio pobūdžio formų stilistinė charakteristika išryškėja, kai jos vartojamos pramaišiui su neutraliomis. Visų pirma tai pasakytina apie grožinę literatūrą, kur iki galo atskleidžiamas ir realizuojamas formos semantinis ir stilistinis potencialas. Antroji tokia sritis — šnekamoji kalba. * Mnerm B. A. Crpoit coBpeMenHOro anrmifckoro si3eika. — JI., 1971, c. 354, 356—358, 55 Gretinant „Guliverio kelionių“ originalą ir vertimą galima pasekti, kaip varto- jamos veiksmažodžio raiškiosios savybės pasakojime, kurio nepertraukia ir nepa- įvairina dialogas. Be to, kai tas pats pasakotojas nupasakoja įvykius ir perteikia kitų veikėjų mintis ir žodžius, nėra tos kalbinės įvairovės, kurią paprastai sukuria veikė- jai. Toks pasakojimas gali virsti monotonišku. Antra vertus, pasakojant pirmuoju asmeniu, visi įvykiai nušviečiami subjektyviau, pasakotojas ne tik atkuria įvykius ar nutikimus, bet juos ir interpretuoja, parodo savo požiūrį į tai, kas vyksta, vertina kitų poelgius. Toks subjektyvus požiūris verčia ieškoti ekspresyvių išraiškos prie- monių. Ir tada renkamasi viena forma iš sinoniminės eilės, pramaišiui vartojamos įvairios sinoniminės formos. Vienas iš sintagminio laikų vartojimo atvejų yra esamojo, būtojo ir būsimojo laiko vartojimas apibendrintam veiksmui reikšti. Turimi galvoje neribotos trukmės veiksmai ( ar būsenos), kurie aktualūs nuolatos, taip pat kartkartėmis arba nuola- tos kartojami veiksmai, veikėjo ypatybės ar sugebėjimas ką atlikti, būdingi bruožai ir pan. Panašiai gali būti vartojamos anglų kalbos Present Indefinite, Future Indefi- nite ir Past Indefinite formos, nors pastarųjų pasitaiko gana retai. Daug apibendrinto laikų vartojimo pavyzdžių galima rasti lietuvių ir anglų kal- bų smulkiojoje tautosakoje: patarlėse, priežodžiuose, mįslėse ir šiaip jau pasakymuo- se, apibendrinančiuose žmonių patirtį. Įterpti į pasakojimą tokie apibendrinamieji pasakymai nuskamba kaip sentencijos, pamokymai. Pvz.: Jis pasakė, kad jei tikrai rastųsi tokia šalis, kur tiktai vieni jahai būtų apdo- He said, if it were possible there could be any country where Yahoos alone were endued with reason, they certainly must be the governing animal, because reason will in time always prevail against brutal strength. (p. 220) But the Houyhnhums who live under the government of reason, are 'no more proud of the good gualities they possess, than I should be for not wanting a leg or an arm, which no man in his wits would boast of although he must be miserable without them. (p. 265) vanoti protu, tai jie turėtų tenai vieš- patauti, nes ilgainiui protas visados ima viršų. (p. 240) Bet ygagai, valdomi proto, ne daugiau didžiuojasi savo geromis ypatybėmis, kaip aš, kad turiu dvi kojas ir dvi ran- kas, juk nei vienas sveiko proto žmogus tuo nesigirs, nors jausis labai nelai- mingas jų netekęs. (p. 289) Atsidūrusi „svetimoje“ aplinkoje, forma reljefiškai iškyla ir patraukia skaity- tojo dėmesį. Esamojo laiko formos apskritai dažniausiai transponuojamos stilistiniais sumeti- mais, kadangi šio laiko kategorinė reikšmė yra bendresnė, palygintisu kitų laikų kate- gorinėmis reikšmėmis. Tam tikrame kontekste lietuvių kalbos esamasis laikas gali sinonimiškai pakeisti bet kurį kitą laiką: būtąjį kartinį, būtąjį dažninį, būsimąjį, 56 kai norima vaizdingai, emocionaliai nusakyti būtojo arba būsimojo laiko situaciją. Anglų kalbos esamieji laikai — Present Indefinite ir Present Continuous — taip pat dažnai transponuojami siekiant sukurti vienokį ar kitokį stilistinį efektą. Anglų kalboje grupės komunikatyvinių veiksmažodžių (to hear, to observe, to say, to tell, to write) esamojo laiko forma gali būti vartojama vietoje būtojo laiko pa-- sakojant apie praeities įvykius. Lietuvių šnekamojoje kalboje panašūs vartojimo- atvejai taip pat gana dažni. Tokių pavyzdžių gana apstu abiejų kalbų nagrinéjamuose tekstuose. Plg., pvz.: I find likewise, that printer hath been so careless as to confound the times, and mistake the dates of my several voyages and returns; neither assigning the true year, or the true month, or day of the month; and I hear the original manus- cript is all destroyed, since the publication of my book. (p. 27) Toliau, aš matau, kad jūsų spaustu- vininkas buvo baisiai nerūpestingas: jis supainiojo mano iškeliavimų ir grįžimų laikus, niekur neparodė tikry metų, tikro mėnesio ar tikros mėnesio dienos, o dabar girdžiu, kad, išleidus knygą, rankraštis buvo sunaikintas, o- nuorašo aš neturiu. (p. 9) Šių lietuviškųjų ir angliškųjų veiksmažodžių esamojo laiko formos parodo, kad kalbančiajam ar rašančiajam vis dar tebėra aktuali žinia, kurią jis gavo, o dabar per- duoda kitam. Būsimasis laikas nenusileidžia esamajam savo stilistinės vartosenos išgalėmis. „Būsimojo laiko formų veiksmas — ateities dalykas, todėl į jį galima žiūrėti su įsiti- kinimu, kad taip tikrai bus, su abejone, su nusistebėjimu, su pasiryžimu ir pan. (...) Čia galima įžiūrėti pasirengimo veikti, pasiryžimo, tvirto įsitikinimo, abejoji-- mo, reikiamybės, grasinimo, neišvengiamumo, ironijos ir kitus modalinius atspal- vius “3. Tai, kad modalinės privalėjimo, galimybės, ketinimo ir kt. reikšmės yra ar- timos ir lengvai suderinamos su būsimo veiksmo reikšmėmis, būsimąjį laiką pa- pildo modaliniais atspalviais kad ir kokiomis priemonėmis jis būtų reiškiamas. Anglų k. būsimuoju laiku reiškiamą privalėjimą lietuvių kalboje gali perteikti esamojo laiko forma. Pvz.: Lastly, that upon his solemn oath to ob- serve all the above articles, the said Man- Mountain shall have a daily allowance of meat and drink sufficient for the support of 1728 of our subjects with free access to our Royal Person, and other marks of our favour. (p. 53) Daves iškilmingą priesaiką pildyti anks- čiau išvardintus punktus, Žmogus- Kalnas gauna kasdien valgio ir gėri- mo tiek, kiek suvartoja tūkstantis aš- tuoni šimtai septyniasdešimt keturi mūsų valdiniai, ir leidimą laisvai ateiti pas imperatorių ir naudotis kitomis mūsų malonėmis (p. 38) 3 Paulauskienė A. Dabartinės lietuvių kalbos veiksmažodis. — V., 1971, p. 90. 57 Lietuvių kalbos būsimojo laiko forma gali būti reiškiamas spėjimas, netikrumas kalbamuoju metu, dėl to ji gerai tinka ne tik analogiškai anglų kalbos Future Inde- finite laiko reikšmei pasakyti, bet ir kitokiu būdu išreikštam modalumui perteikti. Pvz.: Upon the whole, the behaviour of these Apskritai, šie gyvuliai savo elgesiu animals was so orderly and rational, so rodė tiek proto ir nuovokos, jog aš pra- acute and judicious, that I at last conclu- dėjau manyti, ar tik nebus jie kokie ded,they must needs be magicians (p. burtininkai (p. 224) 207) Artimos ateities veiksmą, jei būsimas įvykis ne tik numatomas, bet jam jau kal- bamuoju momentu ruošiamasi, gali nusakyti Present Continuous laiko formos. Šis „planavimo“ ar „pasiruošimo“ aspektas riboja Continuous laiko formų vartoseną, ji teiktina kalbant apie žmogaus veiklą. Būtojo laiko kontekste atitinkamai varto- jamos Past Continuous laiko formos, Plg., pvz.: After three years expectation that things Veltui iSlaukes trejus metus pasitaisant would mend, I accepted an advantageous reikalų, pagaliau buvau pakviestas ka- offer from Captain William Prichard, pitono Viljamo Pri¢ardo, kurio laivas master of the „Antelope“, who was Antilope” ruošėsi netrukus plaukti making a voyage to the South-Sea. į Piety Vandenynq. (p. 14) (p. 32) I was going on to more particulars, Aš norėjau daugiau dar pasakoti, bet when my master commanded me silence. šeimininkas liepė man nutilti. (p. 246) (p. 225) Tai, kas pasakoma Past Continuous laiko formomis, lietuviškuose sakiniuose perteikiama veiksmažodžiais ruošėsi, norėjau ir artimą ateitį reiškiančia laiko ap- linkybe netrukus. ; Be minėtųjų Continuous laiko formų, artimos ateities veiksmas anglų kalboje gali būti pasakomas konstrukcijomis: to be about +infinityvas, to be infinityvas, to be on) the point of + gerundijus, to be going + infinityvas. Pastaroji konstrukci- ja vartojama dažniau nei kitos būsimam veiksmui reikšti. Nusakydama asmens veiklą, ši konstrukcija gali išreikšti valios, ketinimo modalinius atspalvius. Pvz.: I was going to follow after them. Aš buvau norėjęs juos sekti (p. 78). (p. 88) Vėlgi lietuviškame sakinyje angliškojo laiko reikšmę paaiškina veiksmažodžių semantika. Čia galima paminėti ir tuos atvejus, kai anglų kalbos būsimojo laiko formomis pasakomą privalėjimą, liepimą, lietuvių kalboje perteikia veiksmažodžiai gali, ne- turi teisės, turi. Plg., pvz.: 58 First the Man-Mountain shall not depart from our dominions, without our licence under our great seal. (p. 52) That the said Man-Mountain shall, at his times of leisure be aiding and assisting to our workmen in helping to raise certain great stones, ‘towards cove- Zmogus-Kalnas neturi teisės iš- vykti iš mūsų viešpatystės be leidimo su pridėtu mūsų antspaudu. (p. 36) Savo poilsio valandomis Zmogus-Kal- nas turi padėti kiloti didesnius akmenis mūsų darbininkams, statan- tiems parko sieną ir imperatoriaus ring the wall of the principal park, and other our royal buildings. (p. 53) rūmus, (p. 38) Taigi būsimojo laiko formos nebūtinai reiškia būsimąjį veiksmą ar būseną, o- šios reikšmės ne visuomet parteikiamos būsimojo laiko formomis. Kalbant apie stilistinį vertimo adekvatumą plačiąja prasme, t. y. apie vertėjo siekimą ne tik perteikti kūrinio loginę informaciją, bet ir išlaikyti autoriaus toną, reikéty pabrėžti, kad vienur neradus stilistiškai adekvataus analogo, kitur neutra- liai angliškajai formai vykusiai parenkama spalvingesnė, emocionalesnė išraiškos priemonė ir tokios kompensacijos dėka išlaikomas bendras pasakojimo stilius. Pvz., emfatinės anglų kalbos veiksmažodžio formos ne visuomet perteikiamos pas- tiprinant veiksmažodžio denotacinę reikšmę, tačiau neutralūs beasmeniai saki- niai dažnusyk verčiami įtaigesnėmis asmeninėmis veiksmažodžio formomis: Buf it is impossible to express = Negalėtum apsakyti, To return from this digression = Bet grįžkime prie savo pasakojimo. Kaip atsvarą angliSkosioms archainéms formoms vertime randame dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje rečiau vartojamas for- mas: biita pranešta; prašiau, kad niekam nesakinėtų. Gana dažnai pasitelkiami bū- diniai: nešte nunešė, drauste uždraustų, vengte vengia. Plg., pvz.: I reguested likewise, that the secret of my having a false covering to my body might be known to none but himself, at least as long as my present clothing should last; for as to what the sorrel nag, his valet had observed, his Honour might command him to conceal it. (p. 216) Taip pat prašiau, kad jis niekam ne- sakinéty apie mano kūno apdangalą bent iki to laiko, kol jis visai suplis, o tam bérokéliui, savo tarnui, drauste uždraustų kam nors apie tai prasi- Zioti. (p. 236) U3 COMNMOCTABHTEJIbBHOA CTHJIHCTHKH TIJIATOJIA AHTJIHACKOIO H JIATOBCKOTO S1i3bIKOB (HA OCHOBE MEPEBOJA «[IYTELWLECTBHE TIYJIJIHBEPA») Pe3roMe B pa6ore paccMaTpHBaIOTCS HeKOTODEIe CJIYy9aH CTHIIHCTHYECKOM TDaHCIO3HIMH BPEMEHHBIX ĖOpM, HX B3aMMO3aMEHNEMOCTh, A TAKXC BO3MOXHOCTH CTHJIMCTHYECKONĖ KOMIICHCALMH CyOb- €KTHBHOM 3KCIIDEeCCHH HEeaJIEKBATHLIX BPEMEHHBIX (opm. B pesyjIisTaTE KOHTpaCTHOCTH MEXIY Apaja TMATHYeCKHM 3HaYeHWeM (OpMbLI H ee CHHTarMATWYeCKHM 3HAYECHHEM, IPHOOpPEeTEHHBIM pH TDpaHCIrO3HIIHH, IPOSBIAETCS NOTEHIMAJILHAS MHOIO3HAYHOCTH ()OPMBI, BO3HHKAIOT 3MO- 59