Lietuvių literatūrinės kalbos sudurtiniai daiktavardžiai su pirmaisiais tarptautiniais dėmenimis

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXVII (1988) LIETUVIŲ KALBA IR BILINGVIZMAS VIDA SIMONAITYTĖ-RUDAITIENĖ LIETUVIŲ LITERATŪRINĖS |KALBOS SUDURTINIAI DAIKTAVARDŽIAI SU PIRMAISIAIS TARPTAUTINIAIS DĖMENIMIS Tarybiniais metais lietuvių kalbos žodžių daryboje yra įvykę pakitimų, bet tie pakitimai neardo lietuvių literatūrinės kalbos susiklosčiusių normų, o tik plėtoja žodžių darybos galimybes. Tai dažniausiai susiję su tam tikrų žodžių darybos būdų bei tipų suintensyvėjimu, kurį lėmė daugelis vidinių (lingvistinių) ir socialinių (ekstralingvistinių) faktorių. Iš ekstralingvistinių faktorių pirmiausia minėtina lietuvių literatūrinės kalbos vartotojų sudėties pasikeitimai, ypač padaugėjimas žmonių, vartojančių lietuvių literatūrinę kalbą. Mat, pasak L. Ščerbos (1957, p. 126), „literatūrinė kalba pati sukuria mažiau, negu ima, ką sukuria gyvenimas, O kalbinis gyvenimas liejasi ir verda labiausiai atskirų žmonių grupių kalboje“. Todėl kiekvienoje nacionalinėje kalboje, kuri yra ilgaamžės raidos rezultatas, atsispindi liaudies sukūrusios tą kalbą, gyvenimo būdas, kultūra, psichikos bruožai. Taigi išvysčiusių kalbų leksikos ir gramatinės sandaros turtai yra liaudies (kalbos vartotojos) daugiaamžės istorinės patirties atspindys, supančio pasaulio daiktų bei reiškinių, jų būdingų bruožų, savybių ir dėsningų santykių tarp jų ilgalaikio pažinimo rezultatas (KomnaHeB, Muxsesn4, 1984, c. 163). Dabar lietuvių literatūrinės kalbos žodžių daryba yra ypač produktyvi su lietuviškais afiksais bei svetimų kalbų kilmės žodžių dėmenimis. Daugelis afiksų bei įvairių žodžių dėmenų paimama iš kitų kalbų kilmės žodžių. Šį procesą paprastai sąlygoja ir internacionalinė terminija. Mat terminija dažnai yra tarpininkė, per kurią į visus lietuvių literatūrinės kalbos stilius ateina naujų tarptautinių Žodžių, o iš jų pasisavinama įvairių žodžių darybinių dėmenų ir afiksų. Dabar ypač dažnai jungiamos tarptautinių ir lietuviškų žodžių dalys. Daugiausia sudaroma daiktavardžių. Tai skatina ir socialinės priežastys. Kiekvieną dieną auga gamyba, prireikia naujų gamybinių priemonių: gamyklose reikia daug našesnių staklių, mašinų, kitų mechanizmų bei gamybos įrengimų, laukuose — žemės ūkio mašinų, laboratorijose — daug naujų įrengimų. Atsiranda naujos specialybės, naujos mokslo, technikos sritys, kurioms reikia ir naujų pavadinimų. O naujų pavadinimų funkciją dažniausiai ir atlieka daiktavardžiai, kurių nemaža ir sudurtinių. Sudurtinių daiktavardžių daryba yra vienas iš produktyviausių dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos daiktavardžių darybos būdų. Todėl sudurtinių daiktavardžių darybos nagrinėjimas „yra aktualus ir kalbos praktikai: sudurtinių daiktavardžių būdingųjų tipų, darybos dėsnių bei tendencijų išryškinimas kartu gali parodyti, kaip turėtų būti kuriami (ar vertinami jau sukurtieji) naujadarai“ (Urbutis, 1961, p. 66). 180 Dabar gausėja sudurtinių darinių, kurių pirmasis démuo yra kitų kalbų kilmės. Teigiama, kad leksikos vienetų ar kitų elementų, turtinančių kalbas, skolinimas yra dabartinės epochos TSRS tautų kalbų raidos ir sąveikos charakteringiausias bruožas (Jlemepues, Ilporuenxo, 1968, c. 202). Kaip teigia latvių kalbos tyrinėtoja V. Skujinia (1979, p. 57—358), „skolinant tarptautinius žodžius su tais pačiais priešdėliniais ir priesaginiais elementais, tie afiksai kalboje aktyvėja ir per laiką įgauna savarankiškų darybinių formantų funkcijas“. Lietuvių, kaip ir kitų kalbų žodžių, ypač terminų, daryboje dažnai vartojami tarptautiniai dėmenys. Labai dažnai esti prepozicinių tarptautinių terminų dėmenų. Daugelio jie laikomi sudurtinių žodžių dėmenimis, o kartais prefiksoidais (Gaivenis, 1973, p. 26). Tam tikrais atvejais sunku rasti ribą tarp naujybinių priešdėlinių žodžių ir sudurtinių žodžių. Dar nėra tikrų kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kada žodžio pradžioje esančią morfemą galima laikyti priešdėliu, kada — sudurtinio žodžio dalimi. Tarybinių metų lietuvių literatūrinėje kalboje gana gausiai plinta sudurtinių žodžių (ypač daiktavardžių) su tokiais pirmaisiais tarptautiniais dėmenimis, kaip aero-, agro-, astro-, auto-, avia-, bio-, elektro-, foto-, hidro-, kosmo-, makro-, mikro-, moto-, radio-, servo-, stereo-, tele-, termo-, turbo-, velo-, vibro-, video-. Kai kurie iš jų sudurtinių žodžių daryboje vartojami gana seniai. Pavyzdžiui, agero-, auto-, hidro-, radio-. Kiti iš jų analogišką funkciją atlieka visiškai neseniai. Pavyzdžiui, su pirmuoju tarptautiniu dėmeniu kosmodabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje randame ne tik žodžius kosmodromas (plg. rus. xocmompom), kosmonautas (plg. rus. KOcMOHAaBT), bet ir kosmochemija (plg. rus. xocmoxmmus), kosmosportas (plg. rus. xocmocnoprt), kosmotelefonas (plg. rus. xocmotenedon), kosmotelevizija (plg. rus. KOCMOTeJieBHIeHHe) ir kt. Priežasčių, kurios lėmė sudurtiniy daiktavardžių su tarptautiniais démenimis gausumą tarybinių metų lietuvių literatūrinėje kalboje, reikia ieškoti nagrinėjamojo laikotarpio visuomenės raidoje. Nauji laikai, konkrečios visuomeninės sąlygos nulemia žodžių atsiradimo, jų darybos būdus. Nauji žodžiai rodo betarpišką kalbos ryšį su visuomenės gyvenimu ir pagrindinius leksikos turtėjimo kelius: tai žodžių skolinimas iš kitų kalbų, naujų žodžių sudarymas iš kalbos vidinių resursų, jų sudarymas iš klasikinių kalbų morfemų, žodžių reikšmių kitimas ir kt. Socialiniai (ekstralingvistiniai) ir vidiniai (lingvistiniai) sudurtinių daiktavardžių su minėtais tarptautiniais dėmenimis gausėjimo faktoriai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Iš socialinių faktorių — tai pirmiausia mokslo ir technikos procesas ir ypač reikšmė tų mokslo sričių, kurioms priklauso terminai su minimais dėmenimis. Kaip buvo minėta, socialinio gyvenimo, pagreitėjusi mokslo ir technikos raida, naujų galingų mechanizmų, gamybos priemonių išradimas pareikalavo naujų mokslo ir technikos, visuomeninių sąvokų nominacijų, taip pat ir žodžių su tarptautiniais dėmenimis. Mat „kalba — tiksliausias kiekvieno žmonių kolektyvo socialinio gyvenimo barometras, staigiai reaguojantis į naujus visuomenės struktūros pasikeitimus ir svyravimus“ (Maxkoscknii, 1980, c. 3). Sudurtinių daiktavardžių su pirmaisiais tarptautiniais dėmenimis gausėjimui didelės įtakos turėjo visų gyvenimo sferų internacionalėjimas. Kadangi daugelis įvairių tautų sukurtų vertybių yra internacionalinio pobūdžio, tai visuomenės materialinės kultūros ir intelektualinio lygio augimas skatina 181 na vartoti ir tarptautinius démenis dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos žodžių darybai. Tarptautinių dėmenų suaktyvėjimui lietuvių kalbos žodžių daryboje turėjo reikšmės ir intensyvūs kalbiniai kontaktai. Kontaktuojančių kalbų poveikis turi didelę reikšmę nacionalinės kalbos raidai kiekvienu jos gyvenimo laikotarpiu. Veikiant kontaktuojančioms kalboms suaktyvėja ir tam tikri žodžių darybiniai modeliai — mažai produktyvūs, ir neproduktyvūs, taip pat pagal pavyzdžius, paplitusius kitose kalbose, sudaroma ir naujų žodžių darybinių modelių. Tai galima sąlygiškai pavadinti ir žodžių darybinių modelių skolinimusi (Ckymus, 1984, c. 20). Mažai produktyvių ir neproduktyvių žodžių darybos modelių aktyvumas, be abejonės, turtina kalbą ir dažniausiai vyksta seniai jau esančių (arba anksčiau perimtų ir kalbos jau įtvirtintų) žodžių darybinių resursų ' pagrindu. Ypač didelį poveikį lietuvių literatūrinei kalbai turi rusų kalba. Rusų kalboje, kaip tarptautinio bendravimo kalboje, paprastai anksčiau už kitas kalbas įsigali = naujos sąvokos, nauji terminai. Rusų kalba, pagal savo šramatinę struktūrą būdama gana artima lietuvių kalbai, suaktyvina kai kuriuos lietuvių kalbos žodžių darybos būdus bei tipus. Žodžių darybiniu pavyzdžiu gali būti ir išvestiniai, ir sudurtiniai žodžiai. Pavyzdžiui, rusų kalbos vediniai su priesagomis -0cmb, -cm60 — GeckongduKmnocmo, epedumenbemeo, necydumMocmo, Knoedmopemeo, cCe3z0HKHOCMb, yoapuuwecmeo ir kt. suaktyvino lietuviškų priesagos -umas vedinių darybą, pavyzdžiui: pataikūniškumas, tarybiškumas, vartotojiškumas ir kt. Tarybiniais metais atsirado daug naujų sunkvežimių, kuriems reikia ir naujų pavadinimų. Tai specialūs krovininiai automobiliai su tam tikros įrangos kébulais. Jie dažniausiai pavadinami sudurtiniais daiktavardžiais su antruoju dėmeniu „vežis: kupetvežis, pienovežis, vandenvežis ir kt. Šių daiktavardžių plitimui didelę įtaką turėjo rusų kalba, kurioje gausu sudurtinių daiktavardžių su antruoju dėmeniu -603: 0eH30803, 6030Yx0603, 3ePHO603, KONHOB03, AeCco603 ir kt. Rusų kalba, būdama turtinga tarptautinių žodžių, yra svarbiausia kitų kalbų kilmės leksemų ir morfemų perdavéja lietuvių kalbai. Rusų kalboje gausu sudurtinių žodžių su pirmaisiais tarptautiniais dėmenimis: a3posoksaa, demodopoza, domoomaea, smurxpoudcmuya. Dabar ir lietuvių kalboje gausu Šių darinių, pavyzdžiui: aeroryšys, autorogės, aviabūrys, biodujos, fotomedžiaga, mikrosiūlas. Žinoma, daugelis tokių darinių laikytini darybiniais vertiniais. Galima teigti, kad į lietuvių kalbą kartu su rusų ir kitų kalbų leksiniais vienetais atėjo ir žodžių su tarptautiniais dėmenimis darybos tipas. Rusų kalba veikia lietuvių kalbos darybą ir netiesideiniiti būdu. Pavyzdžiui, lietuvių kalboje neturime atitikmenų rusų kalbos priešdėliams A14ceir ceepx-, todėl tokius rusiškus vedinius kaip KendyKa, AoKenpdedu6eo0cmb, AnKceyuenbiū, CEEPXNHCUOKOCMb, c6epx36e30d, ceepxnpoeodumMocmo, ceepx0bicmpotūė, c6epx2M0yuondAbnotiė versdami į lietuvių kalbą paprastai vartojame tarptautinius priešdėlius pseudoir super-: pseudomokslas, pseudoteisingumas, pseudomokslinis, superskystis, superžvaigždė; superlaidumas, supergreitas, superemocionalus. Daugelis lietuvių literatūrinės kalbos sudurtinių žodžių, ypač su tarptautiniais dėmenimis, turi rusiškus atitikmenis. Bet tik kai kuriuos žodžius galime laikyti 183 morfeminiais vertiniais iš rusų kalbos. Vis dėlto daugeliu atvejų tarp rusų ir lietuvių kalbos žodžių darybos būdų ir tipų yra skirtumas, priklausantis nuo abiejų kalbų sudurtinių žodžių darybos dėsningumų. Pavyzdžiui, rusų kalbos žodžiai amomoxod, 34eKmpoxo0, 36e30d01em ir kt. sudaryti iš daiktavardžio ir veiksmažodžio, o lietuviški atitikmenys atomlaivis, elektrolaivis, žvaigždėlaivis — iš dviejų daiktavardžių. Arba rusų kalbos sudurtiniai žodžiai 2pyxmoeedenue, KocMo6edenue, memaino6eedenue, meamposedenue sudaryti iš dviejų daiktavardžių, o jų lietuviški atitikmenys gruntotyra, kosmotyra, metalotyra, teatrotyra sudaryti iš daiktavardžio ir veiksmažodžio. Taip pat mūsų minėti rusų kalbos sudurtiniai daiktavardžiai su antruoju dėmeniu -603 paprastai turi jungiamąjį balsį -oarba kartais -ė-, o lietuvių kalbos analogiški sudurtiniai daiktavardžiai su antruoju dėmeniu -vežis vartojami ir su jungiamuoju balsiu, ir be jungiamojo balsio: kupetovežis T 1975 179 ir kupetvežis ŽŪTŽ 107, miltovežis T 1984 285 ir miltvežis T 1970 20, pienovežis T 1970 228 ir pienvežis DLKZ, 560. Šių sudurtinių daiktavardžių vartojimo norma dar nėra nusistovėjusi. Sudurtiniai daiktavardžiai su jungiamaisiais balsiais dažniau sutinkami senuosiuose raštuose ir kai kuriose tarmėse, pavyzdžiui, Rytų Lietuvoje. Atsižvelgiant į kalbos ekonomijos dėsnį ir į lietuvių literatūrinės kalbos darybinius polinkius, šie dariniai labiau vartotini be jungiamųjų balsių (plg. Klimavičius, 1974, p. 28). Tai rodo, kad kiekvienos kalbos žodžių daryba yra savarankiška su visais vidiniais tos kalbos dėsningumais. Iš vidinių, arba lingvistinių, priežasčių, lemiančių sudurtiniy žodžių su tarptautiniais dėmenimis darybos aktyvumą, pirmiausia minėtina, kad tie patys tarptautiniai dėmenys dažnai jungiami ir su daiktavardžiais, ir su būdvardžiais. Šią darybą, matyt, skatina ir vidiniai pačios kalbos (ypač terminijos) poreikiai, t.y. būtinumas įvardyti sudėtines sąvokas. Šiuo atveju didelę reikšmę įgyja ir mūsų minėtas kalbos ekonomijos dėsnis: ilgi žodžių junginiai nepatogūs, todėl sudaromi įvairūs sudurtiniai žodžiai. Bet lemia ne vien kalbos ekonomijos principas. Kaip yra pažymėjusi S. Vasilevskaja (1962, p. 40), sudurtinis žodis yra aukštesnė abstrakcijos pakopa palyginti su žodžių junginiu. Sudurtiniai žodžiai reikalingi ne tik naujų žodžių poreikiui tenkinti, bet ir dėl to, kad labai dažnai vienu žodžiu tenka išreikšti dvi idėjas. Ypač yra patogūs vienažodžiai terminai. Pasak St. Keinio (1983, p. 71), dūryba terminologams patogi yra dar tuo, kad padeda sudaryti palyginti trumpus rūšinius pavadinimus, padedančius išvengti pažyminių susitelkimo, pvz.: pinigai — atostogpinigiai EŽ, butpinigiai EŽ, TŽ, dienpinigiai EŽ, TŽ. Sudurtinių žodžių darybą gali aktyvinti taip pat ir kitos kalbos, nes šis darybos būdas būdingas ne vien lietuvių kalbai. Tarybinių metų lietuvių literatūrinėje kalboje paplitusių sudurtinių daiktavardžių su pirmaisiais tarptautiniais dėmenimis antrasis dėmuo gali būti ir tarptautinis, ir lietuviškas žodis. Gana dažni tokie šio darybos tipo sudurtiniai daiktavardžiai, kurių antraisiais dėmenimis einantys tarptautiniai žodžiai savarankiškai nevartojami: aerobika VN 1984 191 "gimnastikos ir šokio sintezė', aerobusas T 1978 41, autostopas LM 1970 11, autostrada LKŽ I 318, elektrobusas T 1975 47, elektromobilis 184 MT 1975 4 50, hidronautas T 1976 21, kosmodromas T 1978 241, kosmonautika T 1978 11, kosmovizija SatK 9; makrostatika FTŽ 422: motobolas T 1976 118: radiovizorius MG 1976 4 42; velomobilis T 1983 120, velomobilistas, -ė T 1983 120, videoteka T 1984 98, Šie žodžiai paimti iš kitų kalbų. Lietuviška galūnė jiems pridedama pagal tuos pačius dėsnius kaip ir kitų kalbų kilmės nesudurtiniams daiktavardžiams. Minėtus daiktavardžius mums suvokti kaip sudurtinius padeda tai, kad toks pirmas dėmuo dažnai pridedamas ir prie savarankiškai lietuvių kalboje vartojamų bei linksniuojamų svetimų kalbų kilmės, paprastai tarptautinių žodžių, pvz.: autoremontas T 1976 117, autoturizmas T 1978 41, autokosmetika T 1975 6; elektroakustika FTŽ 145; hidroagregatas T 1975 13; kosmospidometras ŽemPP 4: makrofizika FTŽ 422; motokrosas T 1982 44; radioastronomas, -ė MG 1975 5 15; teleekranas MG 1975 1 51; termoelektronas FTŽ 870, velokartingas T 1984 75; videobiblioteka MG 1985 3 40, videomagnetofonas T 1984 98, videoprograma T 1984 98. Šito tipo dariniai dažniausiai yra skoliniai. Jų galūnė yra tokia pat kaip jų antrųjų dėmenų, kai jie yra savarankiški žodžiai. Žinoma, ne visada galima pasakyti, ar sudurtinis žodis su pirmuoju tarptautiniu dėmeniu į mūsų kalbą atėjo tiesiog iš kitų kalbų, ar jis mūsų susidarytas. Kai turime atitinkamą žodį be pirmojo tarptautinio dėmens, tai galima galvoti, kad lietuvių kalba pati su šiuo dėmeniu galėjo pasidaryti sudurtini žodį. Pavyzdžiui, iš tarptautinio žodžio kompresorius ir pirmojo tarptautinio dėmens autolengvai galima padaryti sudurtinį daiktavardį autokompresorius. Paskutiniais dešimtmečiais daugelyje kalbų, taip pat ir lietuvių kalboje pradeda įsigalėti ir plisti tokia žodžių darybos tendencija: nesavarankiška lotyniška ar graikiška šakninė morfema jungiama kaip pirmoji žodžio dalis su gimtosios kalbos kamienu: geroryšys T 1976 187, aerostotis KS 106; agromiškas T 1979 298, agrotiltas MNV 15 11; autokelias T 1984 91, autorogės LRKŽ 100; aviabūrys KV 1979 20, aviataisyklės MiežIB 399; biodujos MG 1984 4 37, biokuras ŽŪTŽ 18; fotomedžiaga T 1984 143, fotoskyrius LM 1978 43; hidrolėktuvas T 1979 81, hidrostatyba T 1976 119; makrodalelė FTŽ 174, makrobiisena FTZ 174; mikrosiūlas MG 1983 4 13, mikrosiystuvas T 1983 151; motodaugiakové T 1979 232, motoveZimélis T 1975 111; servodaugintuvas STTZ 264, servovaldymas STTZ 264; stereolaida MG 1975 6 58, stereostiprintuvas TM 1984 9 16; telepalydovas MNV 6 18, televaldymas T 1985 14: termojungiklis MNV 2 4, termomatavimas MG 1975 5 17; turbogrąžtas T 1975 158, turbosiurblys KS 102; vibropursktuvas T 1984 222, vibrovariklis T 1984 114; videojrasas T 1983 233, videojuosta T 1984 100. Anksčiau tokie hibridai buvo peikiami, laikomi netaisyklingos darybos, o dabar jau daugeliu atvejų tampa įprastais. Tarybinio laikotarpio lietuvių literatūrinės kalbos hibridų darybai svetimų kalbų kilmės priesagos palyginti retai vartojamos. Retai pasitaiko vedinių, kurie būtų išvesti iš lietuviško žodžio su tarptautine priesaga, pavyzdžiui: dviratizmas T 1983 120, miesčionizmas T 1982 10. Šie vediniai nėra dėsningi, daugiau okazionalaus pobūdžio, vartotojų nelabai mėgstami ir kalbininkų neaprobuojami (apie tai plačiau Keinys, 1979, p. 17—18). 185 Antrasis šių daiktavardžių dėmuo paprastai taip pat būna tarptautinis savarankiškai vartojamas žodis. Sudurtiniais daiktavardžiais su pirmuoju tarptautiniu dėmeniu astro-, rodančiu sąsają. su kosminiais kūnais arba kosmine erdve, dažnai pavadinamos naujai atsirandančios mokslo sritys, tų sričių mokslininkai, specialistai: astrobiologija T 1979 272, astrobotanika BTŽ 42, astronavigacija KK 34, astrobiologas, -ė T 1979 272, astrobotanikas, -ė T 1976 24, astrogeografas, -ė LeontŽKP 72. Jais pavadinami ir įvairūs įrenginiai, prietaisai: astrolaboratorija T 1980 237, astroorientatorius MG 1981 6 14, astrotechnika MG 1981 6 14. Ypač daug plinta sudurtinių daiktavardžių su pirmuoju tarptautiniu dėmeniu auto- (< gr. autos 'pats'). Antrasis šių sudurtinių daiktavardžių dėmuo paprastai būna savarankiškai vartojamas tarptautinis (a) arba lietuviškas (b) daiktavardis. Sudurtiniais daiktavardžiais su pirmuoju dėmeniu dguto-, reiškiančiu, kad daiktas savaeigis, veikiantis automatiškai, dažnai pavadinami įvairūs įrenginiai, mašinos, prietaisai: a) autocisterna K 1975 7 62, autogigantas TY 1975 205, autofurgonas T 1974 286, autokoduotuvas STTŽ 375, autokompresorius T 1974 257, autokranas T 1978 78, autopilotas (elektroninis) T 1977 301, autoplatforma Sluck UMN 14, autorefrizeratorius T 1983 234, autoskreperis T 1985 21, autovagonas KKult 2 50; b) autoimtuvas VN 1978 119, autokeltuvas DKKZ, 64, autokotelis LKZ I 517, autokrautuvas T 1976 307, autokroviklis LKZ 1 518, autorogés LRKZ 100, autosargas K 1980 4 34, autosvarstyklés T 1976 214, autosunkveZimis LRKZ 100, autotraukinys T 1985 125, autotraukinukas T 1978 183, autovilkikas T 1975 224, autoZadintuvas T 1975 56. Antrasis dėmuo gali būti ir tarptautinis, pavyzdžiui, autostopas LM 1970 11. ] Sudurtiniai daiktavardžiai su pirmuoju tarptautiniu démeniu «auto-, kuris reiškia „automobilių“, „automobilinis“, dažnai yra įvairių įrengimų, gamybinių vienetų, įmonių, įstaigų ir kt. pavadinimai: a) autobiblioteka T 1977 274, autocentras MT 1975 4 46, autoklubas MG 1975 10 60, autokolona VN 1974 265, autokombinatas T 1976 145, autolaboratorija T 1974 275, autoparkas LM 1976 36, autopaviljonas T 1978 104, autoservisas VM 1974 285, autotrasa KrasUOS 22; b) autoaikštelė T 1985 112, autodirbtuvė LR 104, autogamykla T 1976 26, autoįmonė T 1977 163, autokelias T 1980 91, automokykla T 1976 42, automiestelis T 1985 112, autoparduotuvė KKult 25 26, autoplovykla T 1984 80, autopriekaba KKult 26 20, autoūkis T 1984 120, autovilkstinė T 1976 195, autovirtinė LRKZ 100. Šių sudurtinių daiktavardZiy antrasis dėmuo gali būti atskirai nevartojamas, pavyzdžiui, autostradą LKŽ I 518. Sudurtiniais daiktavardžiais su minėtos reikšmės pirmuoju tarptautiniu dėmeniu autopavadinami ir įvairūs cheminiai preparatai: a) autobenzinas T 1974 257, autokosmetika T 1977 149; b) autodegalai T 1983 33. Jais pavadinamos ir įvairios sporto rūšys bei sportininkai: a) autoestafetė T 1975 43, autoralis T 1984 124, autoturizmas T 1978 41, autoralininkas, -ė T 1975 41, autoturistas, -ė T 1975 4; b) autolenktynės TM 1984 5 16, autožygis T 1975 104, autolenktynininkas, -ė T 1975 180. 187 Tarptautinis dėmuo kosmojungiamas ir su savarankiškai lietuvių kalboje nevartojamais dėmenimis, vadinamaisiais „Aafiksoidais“, kurie dažnai būna taip pat tarptautiniai, Lietuvių literatūrinėje kalboje jau įprastas ir labai populiarus tapo žodis kosmonautas, -ė. Žodis kosmonautas, kaip teigia tyrinėtojai (Bparmna, 1973, c. 10) susidarytas rusų kalboje, 0 iš jos pateko ir į lietuvių kalbą. Anglų kalboje amerikiečių kosmonautams pavadinti buvo sudarytas žodis astronautas (Bparana, 1973, c. 10), kuris žinomas ir lietuviams (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 1972, p. 43). Spaudoje žodis astronautas dažnai vartojamas amerikiečių kosminių laivų ekipažų nariams pavadinti, o kosmonautais vadinami tarybinių kosminių laivų ekipažų nariai. Žodžių astronautas, kosmonautas, atsiradusių mūsų amžiaus šeštame dešimtmetyje, dažnas vartojimas ir jų populiarumas padėjo atsirasti daugeliui šio darybinio tipo daiktavardžių. Mat žodžių darybai turi įtakos ir konkretūs leksikos pavyzdžiai. Tad leksika, kuri nuolat ir dažnai vartojama, gali būti pavyzdys naujadarams rastis, Dėl savo ypatingos socialinės reikšmės, naujumo ir originalumo kosmoso leksika yra aktualių išraiškos priemonių šaltinis. Taigi pagal mūsų minėtų žodžių analogiją atsiranda vis naujų žodžių: akvanautas, -ė, hidronautas, -ė, okeanautas, -ė ir kt. Jau sudarytas ir žodis alkonautas, -ė LM 1985 28, turintis tokią pat reikšmę kaip žodis alkoholikas, -ė. Tai specifinis leksikos poveikis žodžių darybai. Atsirado ir nauja mokslo sritis — kosmonautika (plg. astronautika), tirianti skridimus į kosminę erdvę. Tarptautinis dėmuo kosmojungiamas ir su kitais savarankiškai nevartojamais tarptautinių žodžių dėmenimis, pavyzdžiui, kosmodromas T 1978 10 — įrenginys pakilti ir nusileisti kosminiams laivams. Šitam darybiniam tipui priklauso tokie žodžiai: erin | ‘DLKZ, 5, autodromas T 1976 146, hipodromas DautPV 51, kartodromas T 1979 150, motodromas TZZ 519, tankodromas TZZ 745, velodromas DLKZ, 926. Formuojasi čia išvardytu daiktavardžių darybiné reikšmė: vieta, pritaikyta įvairioms mašinoms, aparatams valdyti — konkrečiai vairuoti, paleisti, bandyti, rungtyniauti ir t. t. Šie dariniai gali pavadinti mašiną, aparatą ar apibūdinti vietą, aplinką. Vienas iš pirmųjų minėto darybinio tipo naujadarų, kaip teigia rusų kalbos tyrinėtojai (Pycckuit s3bIK H coBerckoe OOunecrTBO, 1968, c. 223), tikriausiai buvo raketodromas. Manoma, kad iš rusų kalbos šis žodis pateko ir į lietuvių kalbą. Šio darybinio tipo daiktavardžiais lietuvių kalba gausiau pasipildė šio amžiaus šeštame dešimtmetyje, iškilus naujadarų poreikiui ir veikiant kosmoso leksikai. Tarptautinis dėmuo kosm(o)- vartojamas ir su antruoju lietuvišku dėmeniu, dažnai veiksmažodinės kilmės: Kosmeivystė MNV 26 20, kosmeivis MNV 26 25, kosmotyra KT 1985 190. Minėtas dėmuo gali būti jungiamas ir su lietuvišku daiktavardZiu, pavyzdžiui, kosmoskrydis MiežIB 379. Kosmoso leksika dar nėra gausi: ji tik pradeda formuotis. Šios srities žodžių atsiradimo ir darybos tendencijos nėra išryškėjusios. Kitų kalbų kilmės žodžiai kartais vartojami dvejopai: kaip savarankiški žodžiai ir kaip žodžių dėmenys, pvz.: elektra ir elektro-, kinas ir kino-, radijas ir radio-, vakuumas ir vakuum-. Vadinasi, jie kalboje egzistuoja kaip tarptautiniai dėmenys žo197 ri RR sak D IE OT RR „ ki Ė ha ea En " a aa SESH