Kai kurios baltarusių lituanizmų fonetikos ypatybės

T LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXVII (1988) (ta Va LIETUVIŲ KALBA IR BILINGVIZMAS is Ai aaa EE LE RG t i SS Lowe A Ts EO a Le re vt pi Xd GL ES i a a j A es ralis BR AE pig ie 4 hs ELENA GRINAVECKIENE, JUZEFA MACKEVIC ih a KAI KURIOS BALTARUSIU LITUANIZMU FONETIKOS YPATYBES Ne Ai a Įvairiu metu (praeityje ir dabar) baltarusių šnektose (daugiausia šiaurvakarts ek nése) dėl kalbinių, kultūrinių, ekonominių ir kt. kontaktų su lietuvių kalba ir jos a inektomis, o vietomis ir dėl lietuvių šnektų suslavéjimo yra atsiradę nemaža lieturay viškų skolinių. AkivaizdZiausi iš ju leksiniai lituanizmai. Span Lietuviški skoliniai baltarusių $nektose yra prigij¢, tape ju nuosavybe ir benJe dravimo priemonių elementais, o gyvuodami vartosenoje šalia baltarusiškų žodžių LE kaip lygiaverčiai, natūraliai yra paklus¢ baltarusių kalbos sistemai, supanašėję iar su baltarusių žodžiais neretai tiek, jog kartais nėra lengva juos pripažinti lituanizA vip mais. Tačiau ne visų lituanizmy fonetika subaltaruséjusi vienodai. Neretai čia paHed sitaiko nemaža jvairumo, susiduriama su fonetiniais skolinių variantais. Visa tai NE paprastai didele dalimi priklauso nuo lituanizmo skolinimo laiko, nuo šnektos, Re į kurią skolinys patenka, fonetinės sistemos būklės, nuo skolinio vartojimo joje 3% intensyvumo, taip pat ir nuo paties skolinio lietuviškos formos ir kt. i a Tam tikra dalis lituanizmy dar nėra atitrikusi nuo gimtosios kalbos, o tarsi šitos yra automatiškai baltarusių perimta ar tiesiog perkelta. Jų ir fonetika išlaikyta lieha tuvika. Tokių lituanizmy tarpe minėtini: apyod (< lie. ariodas) [Juod.; Mal.; a Malk.], 6aas3éni (< lie. balZienos) [GrauZ.; Mal], 2dxmr* (< lie. gaktos) k niai [1, T. 1, c. 406; Mal.], 34jxsr "Žandikauliai; burna" (< lie. židunos) [1, T. 2, c. di 337], kaymni (< lie. klimpės) [1, T. 2, c. 479—480; Grik.], xynenėys ‘kopinéti’ 3 (< lie. kopinéti) [S.S.], xyyinayya (< lie. tarm. kucinécis ~ kutinétis) [I, T. 2, c. re ad 592: Dain.], xpycna ‘akmeny krūva' (< lie. kriisnis) [1, T. 2, c. 537538], kaymox ‘kas kiauliškai elgiasi, nemandagus’ (< lie. kiaulitikas, ‘neSvarus vaikas’, kiaiAra lius ‘nemandagus, kiauliškas žmogus') [Kud.], 1ayox "krūva Žžagarų, nešvarių i drabuziy’ (< lie. lduZas) [1, T. 2, c. 631], pacaxiaa (< lie. rasakilé) [1, T. 4, 274; ao Juod.: Mal.], caycioxi ‘katpédélés’ (< lie. sausiukai ‘t.p.’) [S.S.], caycéns “grustos Sher bulvės su svogiinais’ (< lie. sausiéné ‘Sutiené’) [1, T. 4, c. 374] ir kt. Re Šio tipo lituanizmai, kaip iš nurodytų šaltinių matyti, daugiausia pasitaiko who ; pačiame baltarusių ir lietuvių šnektų pasienyje, kur intensyvūs tų šnektų kontaktai Bg i tebevyksta ir mūsų dienomis, kur tos šnektos nuolat maišosi ir lietuviškos slavéja. Jie yra aiskiausi pačių naujausių tokių kontaktų produktai. Nemaža jų dalis net savns vo fonetika neretai rodo lietuvių šnektas, iš kurių jie baltarusių pasiskolinti, pvz., a 1 Baltarusių šnektų sprogstamasis 2 (paprastai pasitaikantis skoliniuose) dėl spaustuvės kalyi tes grafiškai neskiriamas nuo jų pučiamojo 2. i i Lialia : ok? | ani lt i Turkai e rs DAR akių, Roda ly ssLayKdays "išlandyti, apieškoti' (< lie. tarm. i$-lundyc “t.p.”) [I, T. 1, xc. 358; GrauZ.], epysmorcd "tokia Žuvis" (< lie. tarm. grumzda ‘t.p.’) [2, c. 119], ximcd ‘kupstas pelkéje’ (< lie. tarm. kimsa ‘t.p.’) [1, T. 2, c. 462], kymuwd "tokia pelkių žolė' (< lie. tarm. kumša "klampynė, apaugusi žole") [1, T. 2, c. 570], nimna "pempė? (< lie. tarm. pimpė 't.p.') [1, T. 3, c. 519; 2, c. 358], nymndzarwmusi "purienos" (< lie. tarm. pumpolakščiai ‘t.p.") [Achr.; Juod.; Kur.; Mal], pdeyyi "plačios rogės; rogiu vežėčios' (< lie. tarm. rdgutés ‘roges’) [I, T. 4, c. 238; Juod., Mal.], ceinumo: "sekmadienis, šventa (diena)’ (< lie. tarm. švinta "t.p.'*) [Psn.], ckiaynosi “susukta taukiné’ (< lie. tarm. skilūndis ‘i kiaulės pilvą prikimšta raumenų dešra") [1, T. 4, c. 448], cademni ‘slésnas’ (< lie. tarm. slasnas “t.p.’) [I, T. 4, c. 478], cympa ‘kas apsileidęs, nešvarus' (< lie. tarm. sutra ‘t.p.’) [1, T. 5, c. 23], mpywma “mėšlas, dvėsena' (< lie. tarm. trųša ‘t.p.’) [1, T. 5, c. 134]. Kitų lituanizmų, pasitaikančių baltarusių šnektose, fonetika yra daugiau ar mažiau paveikta baltarusių įtakos. Pastebėta, jog visų pirma yra pakitę baltarusių kalbai svetimi ar neįprasti skolinių vokalizmo dalykai; visais atvejais siaurėja kirčiūotų dvibalsių ir dvigarsių pirmojo sando balsis a ir jis išvirsta į 0, pvz.: ai > oii: Kdūpauka "kairiarankis' (< lie. kairius) [1, T. 2, c. 494; Mal.), ndiūcays (< lie. paisyti, paisyti) [1, T. 4, c. 37], néucer "nešvarumai, suodžiai' (< lie. paišos) [1, T. 4, c. 37), pas2'diūmwmys "išeikvoti, išmėtyti" (< lie. iš-gaišėnti “t.p.’, plg. dar gaišatė "prapultis, pražūtis') [1, T. 4, c. 253; S.S.), poiūcm (< lie. raistas) [1, T. 4, c. 302—303] ir kt; au>oy: kadjyciuxa "sakanti lie. tarm. pertarą klaūsai "klausyk" [1, T. 2, c. 478—479: Pal.], xojw (< lie. kdušas) [1, T. 2, c. 508—509)], xpojw ‘kriausis’ (< lie. tarm. kraūšis) [1, T. 2, c. 525], soya (< lie. Ildužas) [1, T. 2, c. 673—674; .Bak.; Kur.; Laip.; Malk.; Rak.; Val.], n4ojm "lentelė avilio lakai uZdengti’ (< lie. plaiitas ‘t.p.”) [1, T. 4, c. 15; Akm.; S. Trak.]; am>om: 66mbaa ‘spuogas’ (< lie. bamblys "kiekvienas sustoréjimas’, plg. dar bambrti "pūstis, storéti’) [1, T. 1, c. 202], comyb, comey, comyix "Žuvų gaudymo samtis’ (< lie. sdmtis ‘t.p.”) [1, t. 4, c. 520; 2, c. 447; S.S.]; an> on: 66noa, Odndauka (< lie. banda) (1, T. 1, c. 203-205; Bystr.; Laip.; Mass.], 6ponxm, 6ponkma (< lie. bradktas) (1, T. 1, c. 218], wkirénoa (< lie. skilandis) [1, T. 5, c. 479]. Tokio balsio a siauréjimo atvejų gausu. Jis yra būdingas visam plotui ir, be jokios abejonės, bus vykęs dėl baltarusių šnektų fonetikos įtakos (plg. jų kalbos Acoymi "geltonas", kKpoy ‘kraujas’, noymer ‘piinas’, taip pat Lydds, Varandvo, Viléikos ir gretimų raj. šnektų npdjda<npdyoa ‘tiesa’, mpoy <mpay ‘Zoliy’ ir kt.). Susiaurgjes ir iSvirtes į o čia paprastai yra ir lietuviškų skolinių balsis a, pastoviai kirčiuojamas žodžio kamiene®, pvz., 26xmbr ‘gaktos’ (< lie. gaktos) (1, T. 1, 2 Lie. skolinių kirčiuoto žodžio kamieno a (ir dvigarsiy ai, au, am, an pirmojo démens) virtimas slavų kalbose o, remiantis K. Būgos pateikiamais pavyzdžiais, turimas jau XIV a. (3, T. I, p. 227). Mūsų dienomis pasiskolinti ir kai kuriose baltarusių šnektose Vilniaus krašte vartojami šio tipo lituanizmai lie. a turi išlaikę sveiką, pvz., zdxmw (lie. gūktos) [Čyč.]. Io er TR En) SR ELE T Bone TEER | aati: Aria T G Sistine TE Ll Ra a in SCE TE E Ua lai Pad CORN c. 468), x0ciųs (< lie. kdsa, plg.: KYpbr KOCAUYb epdoxi) [1, T. 2, c. 431], ndwudHb As trakštis' (< lie. pašinas) [2, c. 369; Kaun.; Stral.], emdyi "stačias" (< lie. tarm. = stdcas ~stacias) [1, T. 4, c. 591-592; Gem.]. "Taa Baltarusių kalbai neįprastas lietuvių dvibalsis (i)uo visai sveikas pasitaiko tik Esi i pačiuose naujausiai jų pasiskolintuose lituanizmuose ir ten, kur lietuvių kalba dar i rą gyva, pvz., jau minėtas apyod< aruodas; kitur šnektose jis pirmiausiai trumpėAon ja ir vienbalséja, iSvirsdamas į už save platesnį balsį (i)o [4, p. 183, 184, 189], pvz., 8 yr axdm, axéma "akuotas'* [1, T. 1, c. 73], apd0 ‘aruodas’ (< lie. arūodas) [Juod.; ed . Mal.], zizėmos, zindno "gylys" (< lie. gyluonis) [1, t. 1, c. 444; Pal.], A60Aikwuiubi ES "Breslaujos raj. kaimas, vietos lietuvių vadinamas a'buol'i"kščai (plg. jų abuol'is~ obuolys) ~ Obuolykščiai", Edamcomos "Breslaujos raj. Adomčniškės kaimo kalnelis, Paes vietos lietuvių vadinamas JuodaZemjs’, ĖEdnasiuwmi "Breslaujos raj. kaimas, vietos i lietuvių vadinamas jiodelanai’ ir jiodlanai’ (pastarasis kilęs iš Juodelanai~ JūoWE ie delénai®, pvz., juodlanuos g'i.mus mamiit'e: ir as: dėl juodla nai <juodela'nai dar ši ; plg. šių vietų lietuvių §td < itd" "šioji")"; Ednoyekia “Juodelény kaimo gyventojai", Pn A Ilddsimri "Breslaujos raj. Petkūniškės kaimo kalnelis, vietos lietuvių vadina0 mas pūodz'iš'k'e: ~ Pūodiškė' [5, p. 173, 174, 186, 188; 6], Edynxa "Šalčininkų raj. Fa Akmenynés kaimo upelis’ < lie. Juodupé ‘t.p.” [7], A6d4imxi *Baranavičių raj. “i kaimo ir lauko vardas’, plg. lie. Obeliskiai "Rokiškio raj. kaimas’, dar plg. lie. obuoFok Is [8, c. 13], Iomxlwuixi "Varanavo raj. kaimas’, plg. lie. Jūodkiškiai “Ukmergės gh raj. kaimas’, Kponiwxi "Breslaujos raj. kaimas", plg. lie. Krudpiskis "Utenos raj. Er viensédis’ [9, c. 21, 23), Joma "Ašmenos intakas prie Gervėčių, vietos lietuvių ) vadinamas Aluosa, Aluosia [10, p. 2191, nodzinka ‘puodyné’ < lie. puodyn(é] Hots ‘tp.’ +s. -ka [1, T. 4, c. 33; Juod.; Laip.; Mag.; Rak.; Skrud.], c1dkcna, cadkuua, cadkwmina, CAOKWBIKA ‘karna’ < lie. shiogsna "t.p." [13, c. 388; 14, p. 189; FE dar plg. 15, s. 349; 16, c. 50], Yokozii “Varanavo raj. miškelis ir kelias, vietos lietuviy vadinami u*Zuolijo's (plg. ten tariamą tržuolas ~ Ąžuolas) ~ AZuolijos’ [8, c. 240; jr 17] ir kt. Toks lie. uo virtimas sl. kalbose, K. Būgos tvirtinimu [3, T. 1, p. 229], — Maču baltarusių fonetikos reiškinys, prasidėjęs XVI a. pradžioje. Šis dėsnis, kaip rodo an kai kurių br. šnektų lituanizmai, vietomis tebesiformuoja ir dabar. i E. Kad lietuviškų žodžių - (i)uolietuviškai pramokusių slavų lūpose lengvai virsta vara -(i)o-, gerai rodo ir toks ju lietuviškų Žodžių tarimas, kaip déna < dūona, dėt < iE : duoti, péla<puola, prausiés<prausiuosi, sélose < stioluose, vaZiét < važiūoti it TR plg. dar le. pabucok ‘pabufiuok’ < lie. tarm. pabuctiok, važok "važiuok" < lie. tarm. važūok, dos'u<lie. dūosiu [15, s. 351, 352]. i ee Kad Edaasius: tikrai nieko bendra neturi su le. jodla ‘eglé’, gerai rodo šiose apylinkėse = į vartojama baltarusių šnekta, kurioje églé vadinama éaxa, O kadugys — nzaéney < lie. arm. jėglis ~ églis. = Le 4 Dél br. Iowa (< lie. Aluošia) žodžio pradžios a nukritimo plg. ju 6apkynė3 (< myGapkyaės) ‘tuberkuliozé’, adoka (< cadoxa) "saldu" [1, T. 1, c. 260; T. 2, c. 630] ir kt. Upėvardis JToma < A Aluošia, o šis yra kilęs iš šaknies al-, plg. alėti 'tekėti', "bėgti", ir priesagos -uoša, -uošia [11, p. 206]. Čia pateikiamas lituanizmų (i) uo virtimo slavų kalbose į (i)o dėsnis galėtų tikti patikslinant ir Aukštutinio Padnieprio upėvardžio JTėma, laikomo baltizmu [12, c. 194], lietuvišką šaltinį. Jis taip pat galėtų būti ta pati lie, Aluostakaip ir tos pet ik Villa < lie::Alwotia,: i i AN ar Aaa ni a T S YES ka aaa "Ei (BS IA Sa aiti Varo MSK TN ata Tos ' Daugumo kitų lietuviškų žodžių fonetika ir daryba, stipriai paveikta baltarusių šnektų įtakos, yra daug labiau nuo lietuvių kalbos fonetikos nutolusi, kartais beveik neatpažįstamai, neretai nereguliariai pakitusi. Tuo dažniausiai ypač pasižymi senesni lietuviški skoliniai, pasitaikantys baltarusių šnektose, labiau nutolusiose nuo lietuvių ir baltarusių šnektų dabartinių kontaktų zonos, bei pavieniai lituanizmai, dažniausiai pasitraukę į pasyvųjį baltarusių leksikos fondą. Tai galbūt geriausiai rodytų kartais palyginti gausūs to paties lietuviško skolinio variantai, pasitaikantys skirtingose br. šnektose, plg. kad ir lituanizmų bufbulas, paisyti (paisyti), pleiskūnės, skerstūvės, svirtis (svirtis, dz. svirsnia) ir kai kurių kitų būdingesnius subaltarusėjusius variantus: burbulas > 6yp6yaxa, 6ypbaaxa, 6ypbasKd, 0yp0dn6Ka, 6ypbasmka, OYa50amka, 6ypoayka ir kt. [1, 1. 1, c. 201, 236, 237, 241-243]: paisyti> noicays, Odūcays, ndiūcaeays, noéavcdsays, ndacasays, ny.vcaedyo ir kt. [1, T. 1, c. 202; t. 4, c. 36 —37, 45, 186]; pleiskūnės > naack oni, naacKOHHI, nadeKOHHe, NACKOHI, NACKOHHe, NAGCKYHI, NAOCKAHHA, NAOCKYKbKI, NOCKaHA, NOCKAHHI, NAOCKYHb, NAOCKAHb, NAACKYHOKI, NAACKYHI, NAACKAHA, NAACKAHIHA, nAdCKYHbKI, nackani, ndckana, nacKanina ir kt. [1, T. 3, ¢. 529-530; T. 4, c. 53; 2, c. 435; 18, xapra Ne 283]; skerstuvés ckapcmyai, ckapemyas, ckapemyai, ckeapcmyaq, ckapemd, cKApcmsi, CK8Apemd, CKAPCMYHHe, cKeepmbl, cKap3uas ir kt. [1, T. 4, c. 441, 446, 471]; svirtis (svirtis, svirsnia) >ceepys, ceepcys, c8ipuina, eipWHA, WBepwHA, WeipuiKA, Ceip, aceip, ayceėp, cieipnf ir kt. [1, T. 1,c. 106; T. 4, c. 386, 395, 396—397; T. 5, c. 475]; greitpolkė "pasiutpolkė' > 2p3yndaska [1, T. 1, c. 495]; jūdrė "linų piktžolė'> :00psrųa, mompewya [1, T. 5, c. 540]; liūrba “stora skiedra' > mopoa, nypba, pynsda, pymbdįna [1, T. 2, c. 705; T. 4, c. 314], suktinis "toks šokis" >cionmsinb [1, T. 5, c. 62]; Salavija>waays [1, T. 5, c. 453]; šelmud >uandašno, wdiama, manamfyųs [1, T. 5, c. 452); šunauja>iuysi [1, T. 5, cc. 512] ir kt. Taigi br. Snektose susiduriama su palyginti nemažu kiekiu žodžių, kurių fonetinis skambėjimas daugiau ar mažiau primena lietuviškus žodžius ir semantika tapati ar artima atitinkamų lietuviškų žodžių semantikai. Vadinasi, kai kurie br. šnektų neatpažinti lituanizmai savo fonetikoje iki šiol neretai slepia dar neatskleistus dėsnius, leidžiančius tokį svetimžodį pripažinti lituanizmu. Kai kurių tokių neabejotinų lituanizmų fonetika rodo, jog vietoj jų dvibalsio uo kai kur baltarusių šnektose turimas vienbalsis a, pvz., 2a6d ‘guoba’< lie. guoba [20, t. 3, c. 7], plg. dar ir kitus jos giminaičius, pasitaikančius baltarusių, taip pat lenkų šnektose, pvz., br. 246, 2déina, 2déw, 2a681 [1, T. 1, c. 397: 5, c. 303], le. gab, gabina '[21, s. 788], plg. dar I'anki ‘bala irlkrimoksniai’ [8,c. 55]<lie. Guobos, Guobés "ganyklos vardas’ < gūobos. Atvejy, kai tokio skolinio kamieno uo vietoje br. Snektose yra a, pasitaiko ir daugiau. Jie neretai tinka būti raktas atpažinti ir kai kuriems kitiems, baltizmais įtariamiems, br. šnektų žodžiams. Lie. uo> br. šnektose a dėsniui yra paklususios br. awmapdnaacyi "pašukos' < lie. tarm. antarūpluoštės "t.p." [1, 1. 1, c. 82] bei nad3inxa ‘puodyné’ [18, c. 822] < lie. puodynė. Taikant dėsnį lie. (i)uo>br. šnektose (i)a greičiausiai lituanizmu laikytina ir leksema 402xanm "tokia balų žolė' bei palyginti gausūs kiti tos pat šaknies ir reikšr AR EER A T RT T a ai A A ll 30 dR — eid ih FATE a A Fe SRC E ės jos fonetiniai bei darybiniai perdirbiniai — 402436, AKC3/b, Aumcdanb (< ek dėl metatezés iš A0HCAAb), ANCONCANb, AHCONCHLIL, ANCONCI, ANCONCAD, ANCONCHID hs ir kt. [1, T. 5, c. 174, 333, 550-551]. Tai greičiausiai sudurtiniai Žodžiai. LietuvisPak Hi kas jų šaltinis pagal fonetiką ir semantika galėtų būti tos pačios reikšmės leksema i! Lo modžolė "tokia pelkių vaistaZolé’, plg. dar jiodSakné "miškinė sidabraZolé’. rasi Šios fonetikos lituanizmų pasitaiko vienur kitur ir br. šnektų vietų, taip pat asBaro menų varduose, pvz., Abasikwma ‘pvd’. [19, c. 15], dar plg. A604iKurybt ‘BresAE laujos raj. kaimas, vietos lietuvių vadinamas abuol'i'kščai ~Obuolykiciai’ [5, tati p. 174]; Abaqiwxi "Varanavo raj. kaimas’ [9, c. 12], plg. br. A6aznikmubi; Abas 8 kt pvd.’ [19, c. 15], dar plg. lie. obuolys; Edae2ani "Breslaujos raj. kaimas* [9, c. 911 i < ASldazani (dėl žodžio pradžios a prieš j priešakėjimo), plg. lie. Juodžgalys ‘AnyksTag gis čių raj. kaimas’; Edakaani "Astravo raj. kaimas’ [9, c. 54]< Adaxnani, plg. lie. An Jiodaklonis "Trakų raj. kaimas’, Edaxaswel “Ašmenos raj. kaimas’ [9, c. 42]< ot 4 Adaknanoi, plg. Eoaxaawi; Edsi “Smurgainių raj. kaimas’ [9, c. 91]< A0dsi, Sia plg. lie. Jiiod%iai "Anykščių, Jonavos ir kt. raj. kaimai’ ir kt. ve Visai taip pat dvibalsis uo yra išvirtęs į a ir vieno kito į br. Snektas patekusio V3 die latvizmo. Štai br. zapyc "juodasis garnys’, kaip etimologai spėja, gali būti kilęs er iš la. guoris “garnys, guZutis’ [20, T. 3, c. 66]. i Désnis, pagal kurį baltizmy uo br. Snektose pavirsta į a, atitinka balty-slavu A bendrybiu atliepimo dėsnį, visiškai su juo sutampa, plg. lie. diioti ir br. days, lie. ak guoba ir br. zaod. Šių dviejų dėsnių visiškas sutapimas, kaip pavyzdžiai rodo, yra gi realiai egzistuojantis, tačiau, mūsų nuomone, greičiausiai tik atsitiktinai sutampa. Jari Pripažindami jį baltų-slavų bendrybių dėsniu, kalbininkai netaiko jo slavų baltizFis mams atpažinti [22, s. 265]. Iš tikrųjų br. lituanizmy kamieno a atliepimo lie. uo Fi dėsnis lyra susiformavęs galbūt ir vėliau už balty-slavy bendrybiy wo: a dėsnį ar Rie savarankiškai, nepriklausomai. Pamatas jam atsirasti galėtų būti dvi priežastys. sąra Pirmiausia lie. wo>br."a greičiausiai nekirčiuotas, pvz., 2abd < gūoba, 2a081 < Fo giiobos. Vėliau šis a galėjo būti apibendrintas ir kirčiuotas. Tačiau yra atvejų, kai is kalbamas tokio skolinio skiemuo yra tik kirčiuotas. Čia galbūt galėjo pasitarnauti dad balsio wo tarimas wa va (plg. ir dabar kai kur pietinėse Lietuvos Snektose tokį tage rima: dudda~dioda, dudna~diona, gludksnis "gluosnis", kuddas~kuddas, SluadA ta = šlūota, vudga ~viioga "uoga" ir kt. [23, p. 234—236; 24, p. 77, Zemél. Nr. 66], frogs plg. dar atvejus, kai iš wa yra kilęs kai kurių lie. ir la. šnektų žodžio kamieno dvibalsis uo, pvz., lie. tarmių apuolūs ‘apvalus’, la. apuols (< apvalas) ir kt. [25, p. ia 276; 26, p. 18; 27, p. 37]. Šiuo atveju junginio wa pusbalsis y dėl prieš einančio Fob priebalsio asimiliacijos turėjo išnykti (šludta > *šlata ir pan., plg. *apynys <apvynys RE ir kt.), o, likes vienas, @ bus sutapes su baltų senuoju a (plg. §ldta ir brd lis). Taip ph atsitikus, skirtingos kilmės balsio a* tarimas galėjo visiškai sutapti, ir toks baltų i a* baltarusių (ir kitų slavų) baltizmams galėjo duoti vienodą atitikmenį, balsį a, itt plg. br. 246, le. gab<lie. *gabas<gudbas<gūobas ir br. mapaiyya ‘terliotis’ AR [Kaun.]<lie. *terlidtis ir kt. Iš čia matyti, jog baltų uo virtimas br. a bus buves netiesioginis, galėjęs vykti per baltų tarmių wa [va pakopą. Ryšium su tuo lie. uo> br. “AD RAT gh Cee gh RG Se Eh a Se a dėsnis galėtų atspindėti lie. tarmių dvibalsio uo per wa raidos etapą. Nors jis kal bininkų iki šiol nepripažįstamas, bet yra neginčijamas faktas, galėjęs susiformuo tuo laiku, kai baltų senasis a" buvo sveikas [dar plg. 3, T. I, p. 228]. aa Pasitaiko atvejų, kai subaltarusėjusių lituanizmų Žodžio kamieno wo būna iš — virtęs į jų y. Tokių baltizmų tarpe akivaizdžiausias slavų apyo. Baltiška jo kilmė visuotinai pripažinta [28, s. 17—18; 29, c. 90]°. Neabejotinas šios fonetikos litua nizmas yra ir pačiame Lietuvos pasienyje, kur lie. kalba dar neuZgesusi, vartojama sudurtinis br. žodis awmapdnaycyi ‘paSukos’ (< lie. tarm. antara'pluas't'ė"s < antarūpluoštės "t.p." [1, T. 1, 82; 14, p. 189; 16, c. 61]. Šio vokalizmo lituanizmai yr: — ir br. depycms, sepycm, Aepyc ‘agrastas’ [16, c. 97; 30, c. 131]<lie. tarm. ag ruozdas. Ir br. 6yxcdana bei 6yncdaxa “spragilo galva" [1, 1. 1, ¢. 235; Sud.] — tik ri lituanizmai, atsiradę iš lie. buoZšaknies žodžių — buoZé, buožė, buoZélé “spra gilo galva’. Tokio pat vokalizmo yra ir br. lituanizmas zjacaaxi "buožgalviai [1, T. 1, c. 498], kuriam pradžią davė lie. buūožgalyliai) ir br. priesaga -ki> *602 2aaexi. Lituanizmui toliau baltaruséjant, pradinis jo 6 dėl sprogstamojo 2 (dėl 2aneKi 2) tolimosios regresyvinés asimiliacijos išvirto į 2, ir *6dxczaaexi > *2024 2aaexi. Palaipsniui *20xc2aaexi atsisakė sunkiai iStariamy priebalsių -oc2- ( >-24ir -46K- ( >-AK-) samplaikų, sutamsino šaknies o iki y ir tuo būdu, smarkia aptemdęs savo etimologinį ryšį su lie. būožgalviai, išsirutuliojo iki dabartinic zymaanki. Kitas šio vokalizmo lituanizmas yra kaywa[kmona ‘trobesys javam krauti? [1, T. 2, c. 480—481; 18, c. 791—797, xaprsr Ne 235, 236], kilęs iš lie. klūo nas, dar plg. br. Kayuiwua "vieta tarp namų ir pievy’ [8, c. 118]<lie. kluonienc ‘pieva prie klojimo’. Greičiausiai lituanizmai yra ir cmyainda, cmaainda ‘kas kur lindi, kas susi traukes’ (pvz., Cmyainoa — xmo xo003a cmyaiywsica;, I 23ma cmyainoa nawiac Yy Azados; Hawad cmyainoa (apie katę) [1, 1. 4, c. 613). Ax met cmaainoa 2ap Gaedmai; Cmaninda npenuaa, xydsiswa makda) [V. Baj.], savo fonetikoje sle piantys lie. uo>br. y (ir a) dėsnį. Abu Sie žodžiai, kaip matyti iš jy darybos, sudurtiniai. Pirmieji jų dėmenys yra cmyair cmaa-, O antrasis abiejų jų — AiKdd Pagal lie. uo virtimo br. šnektose y (ir @) dėsnius, pirmuosius jų dėmenis yra pa mato kildinti iš vienos, iš *emyoašaknies. Lietuviškas jos fonetinis ir semantini: šaltinis būtų stuolys ‘stuobrys’ (neutralioji pastarojo reikšmė skolinyje metafori zuota). Fonetiškai skirtingų vienareikšmių cmy4ir cmaavariantų buvima gretimose br. šnektose rodytų, jog jie abu galėjo būti pasiskolinti ne vienu metu Antrasis kalbamųjų leksemų dėmuo — Aida greičiausiai visas lietuviškas, plg linda "kas kur lindi'. Analogiškos fonetikos yra ir lituanizmas cmyma ‘stuomuo, stotas, figira’ (pvz. 00 wonky y3ay. Hi xapacmed, Ki cmymor) [2, c. 463; 4, p. 195]. Jo lietuviška * Pastaruoju metu baltarusių etimologai abejoja lietuviška apyd kilme. Įtarimą keligs ne tai retas jo pridėtinis 2 (2apyd) ir senojoje br. kalboje pasitaikantis opyd. Dėl to apy jų lyginamas s ru. opyonuya "ginklų sandélis’, kartu spėliojant „yi we opyduū“ [20, 1. 1,c. 152], Iš tikro pridėtini 2 ar žodžio pradžios o vietoj a Yra pačių br. šnektų papildomi dalykai prie lituanizmo apyd. Ir ab šios apyo ypatybės nė kiek negriauna jo lietuviškos kilmės. to Bde oF setų J a GE A A i šių ia Pra | TI TY + Te Hr Aa ree WS rs Tara ara Lar, PN EBC a ed fa Shi i anas altinis yra stuomkamieno Žodis, plg. stuomud. Tačiau cmyma galūnė rodo, jog 20 ai pradžią galėjo duoti ir lie. tarminė forma *stuoma, plg. dar stūomas "stuomuo". Ra Lie. uo>br. y yra paklusg ir vietovardžiai I'y6in "miškelis Varanavo raj., vietos E A ietuviy vadinamas Guobynas’; Ty6inaxens "kelias per miškelį Varanavo raj., rn 3 je ietos lietuvių vadinamas Guobynakelis’ [17], IOdaituaiūš "Breslaujos raj. kaimas" Uri 9, c. 78)]<lie. Juoddičiai ‘t.p.’, taip pat I'ybeiixi "Lydos raj. (BTSR) kaimas' [9, its c. 69]< lie. Guobeikiai. i Lie. uo>sl. y yra paklusę ir kai kurie senųjų slavų dokumentų lietuviški vietų ra rardai, pvz., Bincynor < Vyžuonos, Opulie< Apuėlė, Illasmyna< Šaltuona, FOoku Kas BL uodkys ir kt. [3, t. 1, p. 229; 22, s. 2657". Shr mei Désnis, pagal kurį lietuviško žodžio uo baltarusių šnektose atliepia y, yra visai FE : analogiškas tokių lietuvių ir baltarusių bendrybiy fonetikai, kaip lie. duobti: br. a dy6iya ‘duobta valtis’, lie. liobas: br. ay6 ‘karna’, lie. luostas ‘sluogsnis’: br. ge yeok "gyvatės iSnara’, lie. uostas: br. eycye ir kt. bei fonetikai tokių baltų skoliį "Aa ių iš baltarusių, kaip lie. žem. puokai<nyx ir kt. [31, p. 190), la. bjoda "dubuo" < Waitt Gmioda, doma ‘mintis’< dyma, skop “SykStus’< cxyn ir kt. Li Toki vokalizmo tarpusavio atliepima baltų ir slavų kalbose K. Būga laiko vykuy siu prieš XI a. [3, t. 3, p. 497]. ss žali Baltarusių šnektose vartojami lietuviški skoliniai, kaip jų vokalizmas rodo, BS ik pasiskolinti dar kurį laiką nekinta ir aiškiai leidžia atpažinti šaltinį. Vėliau, deaig indamiesi prie br. kalbos fonetinės sistemos, jie pradeda prarasti tuos lie. vokalizel , mo elementus, kurie nepatogūs br. kalbai, verčia juos br. šnektoms patogesniais Fas garsais. Visų pirma šiuo atveju siaurėja lie. a (vienas ir dvigarsiuose) ir virsta o. Eg pač yra pakitęs lie. dvibalsis uo. Kaip pavyzdžiai rodo, jis skoliniuose yra supanava“ ak šėjęs su trimis baltarusių balsiais. Nepakitęs wo bėra išlaikytas tik pačiose pakraštiLer” nése su Lietuva baltarusiškai kalbančiose vietose, kur dar mokama ir lietuviškai Lid 303 ovz., dpyod <ardodas Apso, Gervėčių ir gretimos apylinkės), kitur jis suvienbalstaat sėjęs. Skoliniuose, paskolintuose po XVI a., lie. uo išvirtęs 0 (pvz., dkdma < akūotas taka ir kt.), XIII a. siekiančių skolinių uo greičiausiai per lie. tarmių ya pakopą yra išEla irtęs a (pvz., 2a6< gūobas ir kt.). Pastarasis dėsnis dėl savo atsitiktinio sutapimo i i. su baltų-slavų bendrybių dėsniu uo: a (pvz., toga: A200d) kalbininkų iki šiol neEt buvo pripažįstamas, tačiau, kaip pavyzdžiai rodo, yra objektyviai egzistuojantis. kolinių, paskolintų prieš XI a., uo yra išvirtęs y (pvz., apyo < aruodas). Šis dėsši nis visiškai sutampa su kai kurių lie. ir la. skolinių iš sl. kalbų fonetika (plg. lie. Aw žem. puokai ‘pikai’ <br. nyx ‘t.p.’, la. doma ‘mintis’ <sl. oyma ir kt.) bei su désLG iu, charakteringu balty slavy bendrybiy fonetikai (plg. lie. lūobas: slavų Ay6 ir kt.). Cel Atskleistieji litbanizmy vokalizmo dėsningumai yra, mūsų nuomone, gana paRa | tikimas raktas tolimesnei šios fonetikos skolinių baltarusių šnektose paieškai. J a amni—— ——————————>—————-———————————— —-—— -m—— ———— —— ——-———= = —Hr———“-=—— ris = ‘ ? Senuosiuose slavų dokumentuose užrašytas Mindaugo laikų pilies vardas Bopoyma [3,t. 1, 3 ek p. 131-136] rodytų, jog tikroji lietuviška jo forma galėjo būti * Varuota (lie. a>sl. o, dvibalsis uo oh i čia dar sveikas, tik greičiausiai dėl lietuviškai menkai mokančių to meto metraštininkų parašytas tas J | Se RR Tr SES S NOK eR A S a. aN gl o Se Re A setas Sh yim Se Ro © 5. TPHHABELIKEHE, IO. MAUKEBHY SEs # wy © HEKOTOPBIE ®OHETWYECKHE OCOBEHHOCTH JHMTYAHH3MOB So 4 EE = Jas pi BESIGEYCCENY FOBOPAX =: ii Jn < is m a i fa Pesiome Gog pe ios yi Jlnryanun3MeI GETOPYCCKHX FOBOPOB B Hayase 3aMMCTBOBAHHS HE IMONBEPraroTCH BIMAHMK Genopycckoii GOHETHKH, YTO MO3BOJISCT CpaBHHTeJIbHO JIeTKO YCTAHOBHTL HX HCTO4KHHK, HAMP 2dkmp ‘MepemHSs 4acTb camel’ <mMT. gaktos ‘TX. ayn ‘xyua Xsopocta’ <mr. ldužas ‘TX (Manskyrs: Mrsamasckoro p-#a JIutCCP). IlpacnocaGjinBascb K Geropycckoll OHETHHECKO CHCTeMe, TaKHe 3aMMCTBOBAHHS MOCTENEHHO TEPSIOT Te IEMEHTHI JIMTOBCKOTO BOKATH3IMA, K TOpBIe OTCYTCTBYIOT B GEJIOPYCCKOM f3bIKe, H TAKHM 0Gpa3oM CIABSHH3IHPYIOTCH. CiaBsHA3APO Banne Gojiee OHeBHJIHO B CYKEHNH THTOBCKOTO MOHOGTORTA @ H [IEPBOTO KOMIIOHEHTA IH(TOHTO KOTODBIM SBJISETCS TOT MOHOGTOHT, H B MPEBPALICHHH ero B MOHODTOHT 0, HAND. , 20XMbl < JH ; gūktos, kdūpauka "teBuna" < T. kairys *“TX.), a09c < AT. ldužas, 60MO13 "MpbnuŲ < JIAT. ba blys "nio60e yronugenne", WKIAEHOQ < RT. skilandis x np. CraBsHw3HpoBaHHIO IIOJŲJĮaeTCHX H OC TabHON BOKAIIH3M JIKTYaHH3MOB. OTMe4eHO, YTO JIHT. JMAOTOKHT 40 B 32BHCHMOCTH OT BpeMeHI 3AHMCTBOBAHHA YIIOJIOČ/ISETCH TpeM GejiOpycCKHM TJIacHbIM. B 32HMCTBOBAHHSAX H3 JIHTOBCKOT no3jmee XVI B. OH npeBpaTHJICA B MOHOOTOKHT 0, HaINIp., akdma "ocTs' < nar. akilotas "TX." H Ap A Įlannuoe npespaureme HMeeT MeCTO H B HANIH JHH, HAIIp.: Edaxcems ‘nazpanne ropkx B Bpac/taB ckoM p-He BCCP' <r. Juodažemys ‘rx.’ H ap. B 3aHMCTBOBAHHAX no3auee XIII B. THTOBCKH nnĖTOHT uo TIpeBpaTHJICHA B @, H 3TO CIyYaliHO COBITAJIO C 3AKOHOM, XApaKTEPHIM IIA Barro CHABSHCKHX OoOnocTeit, cp.: 246 “WibM' < JT. gilobas Hi Gp. dayb: IAT. diioti. B Goxee paHHR NHTYaHH3MAX THT. JHGTOHT 40 MPEBPATHICA B J, YTO COBIANO C ABYMS HIBECTHLIMH 3aKOHAMH mepBblii #3 KOTOPBIX XapaxkTepeH MIs NpeBHEHINHX CJIABAHCKHX 3aHMCTBOBaHHH B BGanTuiickm s3sIKax (cp. 671p. apyd 3aKkpoM’ < Jiur. ardodas ‘rx’. H Gp. nyx > NAT. KeM. puokar), BTOPOit — It | npeBHeiurzX GajiTO-CifaBxHCKHX OGnIHoCcTeii (Cp. eure Gnp. ay6 ‘neko’: nat. liobas "Tx."). i ViccnegyeMbie B CTaThe 3aKOHOMEPHOCTH TPHCITOCOG/IEHHA JIHTOBCKOTO BOKAJIH3MA K Gero pyccroit hOHeTHYECKOH CHCTeMe ABIISIOTCS, KaK HAM MPEACTABIAETCH, JACTYKHBAIOLIMM [10BCPH: KTIOMOM [UTS TA TbHEHIIIX TOHCKOB JIHTOBCKHX 3AMMCTBOBAHMI B Ge/TOPYCCKHX roBOpax. + E. GRINAVECKIENE, J. MACKIEVITSCH Eng Tat ke zw ZUR PHONETIK EINIGER LITUANISMEN IM BELORUSSISCHEN Ši ; Te Fs ig a +E X 4 A Zusammenfassung HE a Te HE Ma Im vorliegenden Arti ¢l untersucht man die belorussischen Lituanismen mit den Wurzel o(é) lala) |y(10), die aus den litauischen Wortern mit Waurzel (i)uo entstanden sind. EAE hn A Cl L ek a lesu Bro CFL po Shee Ni } Lae, od BS Ce Mia tain Ea 4. Crioysix Gertapyckix raBopax rrašHo4Ka-32X0JHsH Benapyci i xe marpaniusa. Mincx, 1979 © 1986. T. 1-5. 2. Cusmxosia T. d. Cnošuix rpomserckaii Bodnacui. Mirck, 1983. en 3. Būga K. Rinktiniai raštai. V., 1958—1961. T. 1-3. as L 4. Grinaveckienė E. Lietuviškos kilmės leksika Lietuvos paribio baltarusių šnektose || Lietuvi kalbos specialioji leksika. V., 1983. P. 182—204. 4 5. Grinaveckienė E. Kai kurios Apso tarmės būdingesnės ypatybės // Lietuvos TSR Mokslų A e demijos darbai, A serija, 2(9). V., 1960. P. 173—191. : “2g Jūodelėnų šnektos (Ey naiusi, Breslaujos raj. BTSR) 1977 m. ekspedicijos užrašai, turimi E. Gr naveckienės. A fas Akmenynés šnektos (Šalčininkų raj. LTSR) 1982 m. ekspedicijos užrašai, turimi E, Grinavecki Hs Be ng eR a) Fay 7 „TE “IS. REE ii Ms aa SEL ER TEA airiai | . ar : . Ro A A m» (ati ai ai VRS a Ika 8. Mikpatamamimis Benapyci. Miuck, 1974. CRA Wey io er 9. Bipsiaa M. B., Bamarac A. IL Jlitoyckis snementsr ¥ Bemapyckaii amamactemmsi. Mimex, 1968. ira 10. Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas. V., 1963. „ta ; 11. Vanagas A. Lietuvos TSR hidronimy daryba. V., 1970. a a 12. Tonopos B. H., Tpyčasues O. H. Jluarsacradeckuit ananu3 ragporamos Bepxmero ITomo HerrpoBbA. M., 1962. Flog 13. Ipunasenxene E. Ū., Kosamuyx H. II., Maukesuų IO. ®., PoManosuų E. M. Cesepoa jamanHbie GernopyccKHe TOBODpbI JTMTOBCKOro TorpaHH4bd // Banro-crnassHckuit cOOpHEK. VE a M., 1972. C. 377-393. HE 14. I'punaseuxene D., Maukesus IO. O., Pomanosus E. M., Yebepyk E. HU. buirosas jexcuxa ies JIATOBCKOrO MPOMCXOXKIEHHS B 3amamHo# Bemopyccum // Lietuvių terminologija. V., 1975. P. 163-195. ri ihe 15. Zdancewicz T. Litewskie elementy stownikowe w gwarach polskich okolic Sejn // Lingua PosWC sl naniensis. Poznan, 1960. T. 8. S. 333-352. 5% ir 16. Jlaysrore KO. A. CrioBaps 6anTH3MOB B CJIaBSHCKHX s35IKAX. JI., 1982. $i 17. Senūjų Smilginiy šnektos (Crapsie CMijtsrigi, Varanavo raj. BTSR) 1973 m. ekspedicijos di Dir užrašai, turimi E. Grinaveckienės. his 5 in 18. ĮlsianekrajiariuHbi atiac Gernapyckait Mossi. Minck, 1963. AEE ARR AS leis TAR 19. Bipsaa M. B. Beapyckas anTpananiMis. Misck, 1969. yy: r 20. DrbiMajstarišHbIi CJIOVHIK Oenapyckai Mosel. Mincx, 1978-1985. T. 1—3. is až) 21. Stownik języka polskiego ulozony pod redakcja Jana Karlowicza, Adama Krynskiego, Wiai t dystawa Niedžwiedžkiego. Warszawa, 1900. T. 1. ka 22. Skardžius P. Russisch-weissrussisches asxno (maarjio) und litauisches duoklė || Lingua Pose Saša naniensis. Poznan, T. 7. S. 265—270. ai 25. Lietuvių kalbos žodynas. V. 1968. T. 1. — a Sr Fp jin als Lor 42. ‘Ve . dads Lt Re vay Lots snapo Sd ias, [Rize R 26. Endzelynas J. Baltų kalbų garsai ir formos. V., 1957, SRY 27. Jonaitytė A. Palatvés vakarų aukštaičių nedésningos fonetikos žodžiai ir jų kilmė // Leksikos Fa tyrinėjimai. V., 1972. P. 31-4. Ras: 28. Fraenkel E. Litauisches etymologisches Worterbuch. Heidelberg-Gottingen, 1955 — 1962. tais, 29. dacmep M. DTHMOIOrHYeCKHH coBaph pycckoro s35IKa. M., 1964. T. 1. XI PRE. 30. Marapeisasl UIA CIOYHIKA MiHCKa-MajamledaHckix rasopax. Minck, 1974. = Th bea 31. Grinaveckis V. Žemaičių tarmių istorija (Fonetika). V., 1973. GS [a ii Cie AER RR Sci Ee SR oe Teal ly RR Cae ES Alo At Te SSS BE Se Cat Gl Sie Sn EFS Rp SRA SR si A a a SE SE A RE RA RE LOTR SE BEE el i IE EN RE Re Re De sr iF a ih ta pe Sm Ne BE aR es Le et BE te aR Te Tai aa i I a ear eae T Ean Wii a Se RR LE OV 3 he = J ge V tae San aa lita Ci ent ai ARE rai Otaka“! =n0 TE are se |. Taika iai a a RSE TS ua ska k Šių ia i E ia a ak Shee SCE a J oi: iia SRL x FF IER Br la SRR dh Sos Cc LE LT Ee ss Ra ni OS LSA LN op Ta A eR. Sd SA i ER Ara SE RE a RE A RRS ET hE Re Eh rai