Gervėčių apylinkių pavardės

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXVII (1988) LIETUVIŲ KALBA IR BILINGVIZMAS KAZIMIERAS EIGMINAS GERVĖČIŲ APYLINKIŲ PAVARDĖS1 Tyrinėdami gervėtiškių pavardes semantiniu požiūriu, skirstome jas į dvi grupes: asmenvardines ir pravardines. Nagrinėdami šių abiejų grupių pavardžių kilmę ir reikšmę ir stengdamiesi išryškinti darbinius elementus, savo ruožtu skirstome jas dar į smulkesnes grupeles. Asmenvardinės pavardės. Mūsų asmenvardinės pavardės yra kilusios iš senųjų pagoniškų lietuviškų ir po Lietuvos krikšto atėjusių krikščioniškų vardų. Tie krikščioniški vardai daugiausia kilę iš hebrajų, sen. graikų, lotynų, germanų ir kitų kalbų. Asmenvardinės pavardės, kilusios iš lietuviškų pagoniškų vardų. Gervėtiškių asmenvardinių pavardžių, kilusių iš pačių senųjų dvikamienių lietuviškų vardų, yra palyginti nedaug. Tai: Atminis : lie. at+min- (plg. atminti, atmintis. Būga, 1958, p. 223, Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 119); Būtvilà : lie. but- (plg. būtas „namai“, būti) + vil- (plg. viltis „tikėtis“) (Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 66, 152); Ūlvinas : lie. ul-+vin- „priežastis, kaltė“ (plg. vaina „priežastis“) (Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 152). Pavardžių, kilusių iš senųjų lietuviškų vienkamienių ir trumpinių vardų, Gervėčių apylinkėse nerasta. Keletas pavardžių yra senųjų lietuviškų vardų priesagų vediniai, pavyzdžiui, Mileišis : lie. mil- (plg. pa-milti) + eišis, arba tėvavardinių mažybinių maloninių priesagų vediniai: Giedraitis ir jos dzūkiškas variantas Giedraičius : lie. giedr- (plg. giedras) (Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 89) + -aitis; Radžiūlis (tarminė dzūkiška forma Radžiulis) : lie. rad- (plg. rādo) (Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 128) + -iulis (dj > dž > dz). Asmenvardinės pavardės, kilusios iš krikščioniškų vardų. Yra keletas gervėtiškių pavardžių, kilusių tiesiog iš krikščioniškų vardų, be jokių darbinių elementų. Tai dažniausiai įvairūs krikšto vardų variantai. Iš graikų kilmės vardo Aleksandras aptinkamos tokios pavardės iš trumpinių variantų, daugiausia pasitaikančių slavų kalbose: Aliòchna (plg. brus. Алёхна), Aliòksa (plg. brus. Алёкса), Aliòkša (plg. brus. Алекша, Олекша), Aliòcha (plg. brus. Алёха). Iš romėnų kilmės vardo Emilijonas (lot. Aemilianus; Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 79) Gervėčiuose yra pavardė Amilionas. 1 Pavardes rinko Marytė Razmukaitė, jų sąrašą papildė Kazimieras Eigminas, Julius Šalkauskas, Aloyzas Vidugiris, Angelė Žalalytė. 5° 67 Pavardė Jefremas kilusi iš pravoslavų krikštavardžio Ефрем, o Jeŕmakas — iš pravoslavų krikštavardžio Ермолай, šnekamojoje kalboje vartojamo jo varianto Ермак. Pavardė Jeraminas, mūsų manymu, galėtų būti sulotyninto graikų vardo Hieronymus variantas (plg. lenk. Jaromin || Hieronim), o Zidòras — krikščioniško sulotyninto graikų vardo Izidorius variantas, neretai pasitaikantis lietuvių kalbos tarmėse. Keletas gervėtiškių pavardžių yra krikščioniškų vardų trumpiniai: Bazỹs — sulotyninto graikų Bazilijus (Bazilius) trumpinys (plg. lenk. Bazyli); Jõčius — sutrumpintas iš Jaci̇̃ntas, o šis yra vardo Hiacìntas (kilusio iš sulotyninto Hyacinthus, gr. Hyákinthos) variantas (plg. lenk. Jac, Jacek, brus. Яцко, Яцук, Яц); Jõčas, mūsų manymu, tokios pat kilmės kaip Jõčius; Mikìsas — iš Mikalõjus (plg. lenk. Mikłaś, brus. Міклаш, Міхлік), Miklùšà — iš Mikalõjus (plg. lenk. Miktoszek); Mìziejùs — iš Michailas (plg. brus. Міц, Міс, lie. pavardė Misius). Ramỹs || Remỹs || Remis || Rėmis galėtų būti trumpinys iš krikštavardžio Jeremijas (plg. lenk. Remiaz iš Jeremiasz). Variantą Ramỹs būtų galima laikyti ilgesnio vardo trumpiniu arba kildinti tiesiog iš lie. ramùs. Tačiau tokia prielaida nėra patikima, nes Ramỹs kaitaliojasi su Remỹs || Remis || Rėmis. Tiesa, kai kurie variantai gali būti tik nevienodos rašybos rezultatas. Juškà yra krikštavardžio Юрий trumpinys: brus. Юшка, Юшко (Бірыла, 1966, c. 56); Lukšà — krikštavardžio Lùkas trumpinys (plg. brus. Лукаш, Лука, lenk. Łukasz (Бірыла, 1966, c. 110); mat Baltarusijoje įsigalėjo bažnytinė slavų kalbos forma Лука iš lenk. Lukasz (Бірыла, 1966, c. 110). Pavardę Lukšà galima sieti ir su mūsų bendriniu žodžiu lùkšas „nulinkusiomis ausimis; žioplys, ištižėlis“. Mockà — krikštavardžio Motiejus trumpinys (plg. brus. Мацко, Матвей, lenk. Maciewicz, Maciej) (Бірыла, 1966, c. 117); Sáukà — Sava || Savẽlijus trumpinys (plg. brus. Саўка, Савелій Бірыла, 1966, c. 142), lenk. Saw-czyk, Saw-icki, Sawa (Bystrón, 1936, p. 275), rus. Савицкий (Петровский, 1966, c. 351). Bet galima sieti ir su veiksmaž. šaukti „tęsiamu balsu šaukti“. Ne visai aiški pavardės Valeikà ir jos variantų Veleikà, Valaikà, Velaikà, Vėlaikà kilmė. Šaknis greičiausiai kilusi iš trumpinio vardo Valys, Valius, atsiradusio iš lotyniškos kilmės vardų Valentinas, Valėrijus ir kt. Gervėčių apylinkėse nemaža krikštavardinių pavardžių su mažybinėmis maloninėmis tėvavardinėmis priesagomis. Priesagos -aitis vedinys yra Bazáitis — iš Bazỹs; Česnáitis (baltarusiška forma Часноў) iš Čėsius, Česỹs (vardo Čėslovas trumpinys, plg. lenk. Czesław); Ilijáitis (|| Ilijõitis) — iš pravoslavų krikštavardžio Ilija; Jackáitis — iš Jacka (krikštavardžio Jokūbas trumpinys, plg. brus. Яцько, Яць, lenk. Jacek, Jack-owski); Jurkáitis (baltarusiška forma Юркой — iš Júrka, krikštavardžio Jūrijus trumpinio (plg. brus. Юрко, rus. Юрка); Lukáitis (|| Lukõitis) — iš Lùkas; Marcin káitis — Marciñkus (kilusio iš krikštavardžio Martýnas; lot. Martīnus < lot. Martius; Mars „Mars“ (Kuzavinis, Savukynas, 1971, p. 116), plg. brus. Марции, Марцинкой, Марцінкевіч, lenk. Marcinek, Marcink-iewicz, Marcink-owski); Matuláitis (|| Matulõitis, baltarusiška forma Матулоў — iš Matùlis — krikštavardžio Motiejus variantas); Pacáitis — iš Pãcas (krikštavardžio Игнатий trumpinys; plg. brus. Пац (Бірыла, 1966, 68 c. 90); neaišku, ar Vilōitis (*Vilāitis) kilęs iš Vilius (lie. Vilmantas, Viltautas ir pan. trumpinio), ar iš Vilius (vok. Wilhelm trumpinio). Tėvavardinės priesagos -ūnas vedinys Gervėčių apylinkėse rastas tik vienas: Morkūnas baltarusiška forma Маркун – iš krikštavardžio Mōrkus. Keletas pavardžių yra priesagos -ulis vediniai: Augulis – iš Aūgus (trumpinys iš krikštavardžio Augūstas, Augūstalis), Janulis – iš krikštavardžio Jōnas (plg. brus. Ян, lenk. Jan); Paliulis galėtų būti iš Palys (vardo Palemōnas, kilusio iš sulotyninto gr. Palaimōn, trumpinys); Vaičiulis – iš Vaičius [seno slaviško vardo Vaitiekus (brus. Войтех, lenk. Wojciech) trumpinys]. Yra ir pora priesagos -elis, -elė vedinių: Petrėlis – iš krikštavardžio Pētras, Mackelė (|| Mackelė) – iš Mōckas (trumpinys iš krikštavardžio Motiejus, plg. brus. Мацько, Мацько). Su priesaga -ikas yra tik viena pavardė: Pētrikas (|| Pētrikas) – iš krikštavardžio Pētras (plg. rus. Петрик, brus. Петрок, lenk. Pietrzyk). Priesagos -utis vedinys yra pavardė Damūtis su tarminiu dzūkišku variantu Damūcis (baltarusiška forma Дамурь – iš Dōmas (greičiausiai trumpinys ir krikštavardžio Dominykas || Domininkas). Nemaža gervėtiškių pavardžių yra krikščioniškų vardų vediniai su slaviškomis priesagomis: Su priesagomis -avičius, -evičius: Adamāvičius (|| baltarusiška forma Адамович (Бірьіла, 1966, c. 22); plg. brus. Адам, lenk. Adam; Bagdonāvičius (plg. brus. Багдан, lenk. Bogdan, kuris yra greičiausiai vertinys iš gr. Theodosius: gr. Theos „dievas“ ir dotos „dovana“ (LPŽ, 1985, p. 154); Baltrukāvičius – iš Baltrus (trumpinio iš Baltramiejus) su dviguba tėvavardine priesaga: lietuviška -ukas ir slaviška – -avičius; Bazāvičius (|| Bazēvičius) – iš Bazys; Brazāvičius (|| Brazevičius) – iš Brazys (trumpinio iš Ambraziej us); Česnāvičius (pateikta baltarusiška forma Часнович) iš Česys || Česus, trumpinio iš Česlovas; Grigarāvičius – iš Grigorijus (plg. brus. Грыгор); Janāvičius (plg. brus. Ян, lenk. Jan); Jankāvičius (plg. brus. Янка, Янко, lenk. Jankiewicz, brus. Янкович); Jančēvičius (plg. brus. Янцевич: Иоанн); Kasandrāvičius (baltarusiška forma Касандрович); Aleksandravičius: Aleksandrovīčius – iš Aleksandras (LPŽ, 1985, p. 937); Laurināvičius (|| Laurynāvičius) – iš Laurynas; Petrāvičius (|| Petrevičius): Pētras; Steponāvičius: Stēponas; Urbonāvičius (|| Urbanāvičius): Ūrbonas; Ustināvičius (baltarusiška forma Устынович; plg. rus. šnekamosios kalbos Устин < Юстин); Valansāvičius (plg. lenk. Wotąsiewicz iš vardo Walenty); Andriuškēvičius [plg. brus. variantus Андрушкевич : Андрей (Бірьіла, 1966, c. 29), lenk. Andruszkiewicz : Andrzej (Bystron, 1936, p. 266)]; Grinēvičius (plg. brus. Грыневич : Григорий (Бірьіла, 1966, c. 55), lenk. Hryniewicz : Grzegorz); Havrilkēvičius (baltarusiška forma Гаўрылкевіч (Гаўрылкевич); plg. brus. mažybinė forma Гаўрылка iš Гаврила); Habrukēvičius (baltarusiška forma Габрукевич : Габрук, Гаврила); Ivaškēvičius | baltarusiška forma Івашкевич: Иван (Бірьіла, 1966, c. 86); lenk. Iwaszkiewicz : brus. Іваш, Івашка; Juknēvičius : Juknà (lenk. Juchna, Juchno : Juryj, Jurij); Juodžēvičius (su fonetiniais variantais: Jedžēvičius, Jadžēvičius; brus. forma Юдзевич); Juodz- kartais gali būti iš Юда (Бірьіла, 1966, c. 22), bet gali būti ir iš lie. šakninės Juod-; Marcinķēvičius (plg. lenk. 69 Marcin, Marčinėk, Marcinkiewicz, brus. Марцін); Petkevičius (plg. brus. Пяткевіч, Пятко); Rinkēvičius (balt arusiška forma Рынкевич, plg. brus. vardo Рыма mažybinį variantą Рымка ir iš jo padarytą pavardę su tėvavardine priesaga Рымкевич); Sienkevičius (baltarusiška forma Сенкевич, plg. Сёмка, Сень, Сенка, Сенko, Сенько, kilusius iš Simeon); Stankēvičius (plg. brus. Станко, Станько, kilusius iš Станислав, lenk. Stanieк, Stankiewicz – iš Stanisław); Tunkelēvičius (baltarusiška forma Тункелевич, brus. Томка (?), kilusi iš Томас, rus. Томка – iš Том). Ši pavardė su dviem priesagom: lie. -elis ir slav. -evičius. Vaitkēvičius (plg. vardo Vaitiekus variantą rus. Войтко, Войтка – iš Войтех, lenk. Wojtek, pavardė Wojtkiewicz – iš Wojciech). Su priesaga -(i)auskas: Petkāuskas (plg. brus. Петко, Петько – iš Петр); Petrāuskas (plg. brus. Пятроўскі, lenk. Petrowski); Stakauskas (plg. brus. Стах, Стахій, pavardė Стахоўскі – iš Стахій); Vitkauskas (plg. brus. Вітка, Вітко, lie. Vitkus iš But, lenk. Wit). Jанčiauškas (baltarusiška forma Янчэўскі : Іоанн (Бірыла, 1966, c. 87); plg. lenk. Janczewski, Janczowski : Janczak, Janczyk, Janczyk – iš Jan, brus. Янчук, Янчык – iš Іоанн); Tamašiauskas (plg. lenk. Tomaszewski : Tomasz); Vasiliauskas (baltarusiška forma Васілеўскі; plg. brus. Васіль – iš Василий); Zacharauskas (plg. brus. Захария). Su priesagomis -eckas, -ickas: Janēckas (baltarusiška forma Янецкі, plg. lenk. Janecki : Jan, brus. Ян); Jakovickas (plg. lenk. Jakowicki : Jakub, brus. Якавіцкі : Иаков, Яков); Savickas || Savickis (plg. brus. Сава, Савенка, Савеня; lenk. Sawicki siejama su vardu Sawa). Pravardinės pavardės. Gervėtiškių pravardinių pavardžių yra gausiai. Jos skirstomos į kelias semantines grupes. Tautovardinės pavardės. Jų Gervėčių apylinkėse užrašyta keletas. Iš tautovardžio gūdas su lietuviškomis ir slaviškomis tėvavardinėmis priesagomis turimos tokios pavardės: Gudaitis, Gudauskas, Gudinskas (užrašytos tik moteriškos pavardės: Gudinskaitė ir Gudinskienė), su tarminiu dzūkišku variantu Gudzińskas (|| Gudzinskas) ir baltarusiška forma Гудзінскі. Pavardės, reiškiančios amatą, įvairias pareigas, visuomeninę padėtį, tam tikrą žmonių grupę. Tokių pavardžių šiose apylinkėse irgi nedaug: Karadys (|| Karadis; plg. kárudas); Kareivis (užrašyta forma su nelietuviška galūne Kareivy; Kare iwo; plg. kareivis); Kazōkas (plg. kazōkas); Slūžulis (|| brus. variantas Slūželi; plg. slūžyti); Šaulys (plg. šaulys); Ulōnas (plg. ulōnas). Gyvūninės pavardės. Tų pavardžių čia yra daugiau. Jų yra ir grynų kamienų, ir priesaginių vedinių. Antai: Avienis (pateikta baltarusiška forma Авен?; plg. avis); Kiškėlis (plg. kiškis); Kurmėlis (plg. kūrmis); Meškà (Gervėčių kapinėse užrašyta greičiausiai klaidingai Meska; plg. meškà); Meškys (|| Meškis, Miesz kis; plg. meškà); Vilkas (plg. vilkas); Būblys (plg. būblȳs), Bublēvičius; Gaigalas (Gervėčių kapinėse užrašyta tik daugiskaitos forma Gaigalai; plg. gaigalas); Kikilis (plg. kikilis); gulbė šaknies vediniai: Gulbināvičius, Gulbinskis (užrašyta Gulbinskij), Gulbickis (užrašyta Gulbickij); Paukštienė (plg. paukštis). 70 Pavardės, reiškiančios įvairius fizinius trūkumus ir ydas. Šios grupės užrašytos tokios pavardės: Bukelis (plg. būkas); Kairys (plg. kairys); Mažeika (plg. mažas); Maknočius² (plg. maknoti); Miklys (plg. miklus); Mikna (plg. mikseti, taip pat Mikna slav., plg. brus. Mixna, Mixnevič); Pūiša (plg. pūiša); Pukšta || Pūkštas (plg. pūkš, pūkšti); Pliauga (plg. pliaugoti); Šėmis || Šėmys (plg. šėmus, šėmis); Tridūlis (plg. triesti). Pavardės, reiškiančios įvairius daiktus, jų savybes, ypatybes ir kt. Kūlys (plg. kūlys); Kuolaitis (plg. kuolas); Reketys || Rekėtis || tarm. džūk. Rekėkis (plg. rekėtis, reketys); Statinis (plg. status, statinis); Šukelis (plg. šukė). Pravardinės pavardės, reiškiančios įvairias savybes. Gražulis (|| Gražūl, plg. gražus); Glaudėlis (plg. glaustis, glaudūs); Raudonovičius (baltarusiška forma Paўdонаві, plg. raudonas); Skirūtis || Škirūtis (plg. skirti); Trepšys (plg. trepšėti?). Nelietuviškos kilmės pravardinės pavardės. Gervėčių apylinkėse yra nemaža tokių pavardžių. Dauguma jų yra priesaginiai vediniai. Su priesaga -ka: Apriškė; Buckà (|| Bùcka), Bucko (priskirsime ir Bùckus, plg. brus. Будзька, Будзько, Буцько: дз > ц); Gluska, plg. rus. Глушко, Глушок; Kaharka, Kocharko; Kučka (prie šios grupės priskirsime ir Kùckus; plg. brus. Куць, Куцько); Meleszka (plg. lenk. Meleszko); Mereška (plg. lenk. Mereszka); Palaika; Popka (plg. brus. Папко, Попка, rus. Попко); Rožko (plg. brus. Рожка, Рожко); Skurka (plg. Скурка, Скурко). Su priesaga -yčius: Babičius (plg. brus. Бабіч). Su priesagomis -avičius, -evičius: Šafranovičius; Černušėvičius (baltarusiška forma Чарнушэвіч, plg. brus. Чарнушевич); Subatkėvičius (|| Subotkėvičius; plg. brus. Субаткевич); Šaškevičius (plg. brus. Шашкевич). Su priesaga -auskas: Astrauskas (baltarusiška forma Астроўскі, plg. lenk. Ostrowski, rus. Островский); Baranauskas (baltarusiška forma Бараноўскі; plg. lenk. Baranowski, brus. Бараноўскі, rus. Барановский); Barauskas (plg. lenk. Barowski); Barkauskas (plg. lenk. Barkowski, Borkowski); Bučiauskas; Chmieliauskas (plg. lenk. Chmielewski, brus. Хмялеўскі, rus. Хмелевский); Čaikauskas (plg. lenk. Czajkowski, brus. Чайкоўскі, rus. Чайковский); Čiulauškas (baltarusiška forma Чулоўскі; Dambrauskas (plg. lenk. Dąbrowski); Jarauskas (baltarusiška forma Яроўскі); Kalinauskas (plg. brus. Каліноўскі, rus. Калиновский, lenk. Kalinowski); Katkauskas (plg. brus. Хаткоўскі, lenk. Kotkowski; Kavaliauskas (plg. brus. Кавалеўскі, rus. Ковалевский, lenk. Kowalewski); Kazlauskas (plg. brus. Казлоўскі, rus. Козловский, lenk. Kozłowski); Koženiauskas || Kaženiauskas (plg. brus. Казаневецкі, lenk. korzeń); Kulikauskas (plg. brus. Кулікоўскі, rus. Куликовский; lenk. Kulikowski); Labačiauskas (plg. brus. Лабачэўскі, rus. Лобачевский); Lisauskas (plg. brus. Лісоўскі, Malinauskas (plg. brus. Малноўскі, rus. Малиновский, lenk. Malinowski); Mankauskas (plg. brus. Манкоўскі, lenk. Mankowski); Mlinkauskas (plg. brus. Млынкоўскі); Sadauskas (plg. brus. Садоўскі, rus. Садовский, lenk. Sadowski); Saikauskas (plg. brus. Сайкоўскі, Šab- 1 Ši pavardė tikriausiai yra slaviškos kilmės (žr. šio leidinio p. 62 tt.). – Red. 71 lauškas (plg. brus. Шаблоўскі); Šalauškas (plg. brus. Шалойскі); Zdanaūskas (plg. brus. Здан, lenk. Zdanowski, Żdanowski). Su priesaga -ickas: Katkavickas (užrašyta tik moteriška pavardė su dviguba priesaга Katkavickaitė; plg. brus. Хадко, Хадкевич); Muchnickas (užr. Muchnickaja?); Sinickas (plg. brus. Сініцкі, rus. Синицкий, lenk. Sinicki); Žimnickas || Zimnickis (plg. brus. Зімніцкі, rus. Зимницкий). Su priesaga -eckas: Paneckas (plg. brus. Пана仔ька); Zalėckas / plg. brus. Залецкі, lenk. Zaleski (z Zalesia) /. Su priesaga -ockis: Zablòckis (plg. brus. Заблоцкі, lenk. Zablocki). Su priesaga -skis: Lipskis (plg. brus. Лінскі, rus. Липский, lenk. Lipski). Su priesaga -inskas, -inskis: Bučinskas || Bučinskis (plg. brus. Бучынскі); Ripinskas (baltarusiška forma Рыпінскі) / Ripìnskas; Rudzinskis || Rudzińskas (plg. brus. Рудзінскі, rus. Рудзинский); / Rusińskas (plg. brus. Русінскі); Sečinskas (baltarusiška forma Сячынскі || Siečynskas (užr. Siečynska) || Sičińskas || Sečinskas (plg. brus. Шыць, Шыцік, Шыцікаў). Su priesaga -onskis: Polònskis (baltarusiška forma Палонскі). Su priesaga -uckas: Prauluckas (baltarusiška forma Праулучкі). К. ЭЙГМИНАС ФАМИЛИИ В ОКРЕСТНОСТЯХ ГЕРВЕЧЯЙ (ГЕРВЯТЫ) Резюме В статье в семантическом аспекте исследуются фамилии окрестностей Гер-вечяй (Гер-вяты). Фамилии подразделяются на две большие группы: фамилии именного происхождения и происшедшие из прозвищ. При анализе происхождения и значения фамилий этих двух групп фамилии распадаются еще на более мелкие группы по их словообразовательным элементам. К. EIGMINAS DIE FAMILIENNAMEN IM SPRACHGEBIET GERVĖČIAI Zusammenfassung Im Artikel werden die Familiennamen im Sprachgebiet Gervėčiai unter dem semantischen Aspekt untersucht und charakterisiert. In diesem Zusammenhang werden die Familiennamen dem Ursprung nach in zwei große Gruppen eingeteilt: die Familiennamen aus den Personnamen und die Familiennamen aus den Beinamen. Diese zwei Gruppen werden bei Untersuchung des Ursprungs und der Bedeutung dieser Familiennamen noch in kleinere Gruppen eingeteilt, um die Elemente der Wortbildung zu zeigen. LITERATŪRA Bystron. Nazwiska polskie. Lwów-Warszawa, 1936. Būga K. Rinktiniai raštai. V., 1958. T. 1. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų etimologinis žodynas // Vardai ir žodžiai. V., 1971. Lietuvių pavardžių žodynas. A-K. V., 1985 (LPŽ). Бирила М. Б. Беларуская антрапанімія. Мінск, 1966. Петровский И. А. Словарь русских личных имен. М., 1966. 72