Lietuvių kalbos periferinių šnektų tyrinėjimo literatūros rodyklė

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVIII (1989) KALBŲ RYŠIAI IR SĄVEIKOS LIETUVIŲ KALBOS PERIFERINIŲ ŠNEKTŲ TYRINĖJIMO LITERATŪROS RODYKLĖ Šioje rodyklėje suregistruoti svarbesni lietuvių kalbos salų, esančių už Lietuvos TSR dabartinės teritorijos, tyrinėjimai. Pirmoje dalyje pateikiami lingvistiniai šių salų kalbos aprašymai. Darbų sąrašas duodamas abėcėlės tvarka pagal regionus: lietuvių kalbos sdlos Latvijos TSR, Baltarusijos TSR, Lenkijos LR, lietuvių kalba Mažojoje Lietuvoje (Rytų Prūsijoje), t. y. iš šiaurės į pietus pagal Lietuvos TSR sie- nas. Atskirai pateikiami veikalai, kuriuose galima rasti šių šnektų, taip pat lietuvių substrato slavų kalbose duomenų. Antroje dalyje pateikiami svarbesni lietuvių per- sikėlėlių kalbės tyrinėjimai pagal regionus. Trečia dalis skirta dabartinio lietuvių — slavų kalbų paribio, t. y. daugiausia lietuvių kalbos periferinių šnektų teritorijos baltų substrato slavų kalbose tyrinėjimams. Ketvirtoje dalyje pateikiami svarbesni darbai iš šių teritorijų etnogenezės, istorijos, etnografijos, kultūros ir kt. Anksčiau lietuvių periferinių šnektų bibliografijos yra spausdintos Z. Zinke- vičiaus „Lietuvių kalbos dialektologijoje“ (V., 1978. P. 82—83), A. Sabaliausko „Lie- tuvių kalbos tyrinėjimo istorijoje“ (V., 1979. D. 1; 1982, D. 2) „Lietuvių kalbotyros“ literatūros rodyklėse ir bibliografijose!. Lietuvių periferinių šnektų ir baltų subs- trato slavų kalbose tyrinėjimų bibliografijos yra paskelbtos J. Laučiūtės monogra- fijoje „CjroBapsb GanTusmoB B CJIABAHCKHX S3bIKAX“ (JIeunarpaji, 1982. C. 151— 166), leidinyje „Teksty gwarowe z Bialostocczyzny z komentarzem językowym“ (red. A. Otrębska— Jablonska, Warszawa, 1972), monografijose: M. Hasiuk „Fonologia litewskiej gwary sejneūskiej“ (Poznan, 1978. S. 90—99), M. Kondra- tiuk „Elementy baltyckie w toponimii i mikrotoponimii regionu Biatostockiego“ (Wroclaw i in., 1985. S. 253—268) ir kitur. Sudarytoja nuoširdžiai dėkoja prof. dr. Z. Zinkevičiui, prof. dr. M. Hasiukui, filol. m. kand. L. Pažūsiui ir filol. m. kand. A. Vidugiriui už konsultacijas sudarant redyklę, Į rodyklę įtraukta didelė dalis žinomų darbų, tačiau sudarytoja nepretenduoja į išsamų šios temos tyrimų pateikimą. ! Bielinis A., Stanevičienė E. Lietuvių kalbotyra 1944—1960. V., 1963; Bielinis A. Stanevičienė E. Lietuvių kalbotyra 1961—1964. V., 1965; Kriukelienė O., Stanevičienė, E. Lietuvių kalbotyra 1965—1968. V., 1971; Paulauskienė V. Lietuvių kalbotyra 1969— 1972. V., 1977; Ubeikaité A. Lietuvių kalbotyra 1917—1929, V., 1987; Kubicka W. Jezyki baltyckie. Bibliografia. Cz. 1: Językoznawstwo baltyckie. Lėdž, 1967. XXIII, 120 s.; Cz. 2: Ono- mastyka. Lėdž, 1968. XIV, 140 s.; Cz. 4: Jezyk litewski. A. Historia. Lėdž, 1977. 365 s.; B. Litews- ki język literacki. Lodz, 1977. 367—710 s. 215 || LIETUVIŲ KALBA LATVIJOS TSR Baluodė K., Garšva K. Latvijos gyvenamųjų vardų lietuviškieji atitikmenys // Kalbos kul- tūra, 1986. Sąs. 49. P. 63—73. Būga K. Lietuvių įsikūrimas šių dienų Lietuvoje // Būga K. Rinktiniai raštai .V., 1961. T. 3. P. 551—583. Būga K. Ciskodo parapijos lietuvių šnekta. 1911. (Rankraštis) // VVU MB. D 490. Garšva K. Lietuvių kalbos salos pietryčių Latvijoje // Mūsų kalba, 1977. Nr. 6. P. 39—42, Garšva K. Lietuvių kalbos tarmės ir jų kontaktai Latvijoje. 1: Lietuvių kalbos tarmių Latvi- joje istorija // LTSR MAD(A). V., 1984, T. 2(87). P. 83—91. Garšva K. Lietuvių kalbos tarmės ir jų kontaktai Latvijoje. 2: Lietuvių gyvenamosios vietos ir kalbų funkcionavimas // LTSR MAD(A). V., 1985. T. 1(90). P. 118—126. Garšva K. Šiaurinės vilniškių tarmės salos // Tarptaut. balt. konf. P. 33%. Garšva K. Latvijos lietuvių tarmių sintaksės ypatybės ir tekstai // Lietuvių kalbos sintaksės tyrinėjimai. (LKK. T. 25.) V., 1986. P. 218—241. Garšva K., Jackutė R., Venskauskaitė E. Uodegėnų šnektos fonetika, morfologija ir leksika dvikalbystės aplinkoje // Lietuvių kalba ir bilingvizmas (LKK. T. 27). V., 1988. P. 73—106. Grinaveckienė E. Daugpilio apylinkių lietuvių šnektos fonetika // Iš lietuvių kalbotyros isto- rijos (LKK. T. 20). V., 1980. P. 223—238. Grinaveckienė E. Kai kurios Daugpilio lietuvių šnektos gramatinės ypatybės // Kalbų kon- taktai Lietuvos TSR (LKK. T. 23). V., 1983. P. 107—121. Jackutė R. Uodegėnų šnektos leksika (VU diplominis darbas). V., 1985. 194 p. Masytė G. Aknystos šnektos fonetika ir morfologija (VU diplominis darbas). V., 1987. Tamulynaité I. Uodegėnų šnekta ir jos kontaktai (VU diplominis darbas. LK katedra Kaune). K., 1987. Venskauskaité E. Uodegény šnektos fonetika ir morfologija (VU diplominis darbas). V., 1986. 165 p. Tapmsa K. OcrpoBa H IHaNeKkTsl JIATOBCKHX CTADOXHJIOB B Jlarsaitekoit CCP // IV balt. konf. P. 119—120, LIETUVIŲ KALBA BALTARUSIJOS TSR Broch O. Zum Litauischen siidlich von Wilna // Norsk Tidsskrift for Sprogvidenskap. Oslo, 1958. T. 19. S. 1—71. Recenzija: LKK. V. 1959. T. 2. P. 242—245 (Žirmūnų ir Bastūnų apyl.). Cernaité-Navickiené V. Ramaškonių tarmės linininkystės leksika (VU diplominis darbas). V., 1986. 104 p. Čiarnaitė G. Ramaškonių tarmės buitinė leksika (VU diplominis darbas). V., 1986. 96 p. Dovydaitis J. Azierkų tautosaka. Būdingiausios tarmės savybės // Kraštotyra (Lietuvos TSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros d-ja.) V., 1980. T. 9. P. 78—85. Eigminas K. Gervėčių apylinkių pavardės // Lietuvių kalba ir bilingvizmas (LKK. T.28). V., 1988. P. 67-72. Fraenkel E. Apie Vilniaus krašto lietuviškų tarmių ypatybes // Lietuvių tauta, V., 1936. Kn. 5. P. 256—262. Fraenkel E. Der Stand der Erforschung des im Wilnagebiete gesprochenen Litauischen // Acta Baltico-Slavica. 1936. T. 2. S. 14—107. Grinaveckienė E. Kai kurios Gervėčių tarmės veiksmažodžio ypatybės // Baltų kalbų veiks- mažodžio tyrinėjimai (LKK. T. 14) V., 1973. P. 221—228, Jomaitytė A., Sudnik T. Apie vieną lietuvių — latvių kalbų interferencijos atvejį // Baltistica. V., 1973. T. 9(1). P. 75-77. (Apsas). * Sutrumpinimus žr. Rodyklės pabaigoje. 216 Kardelytė J. Gervėčių tarmė: Fonetika ir morfologija. V., 1975. 143 p. Lipskienė J. Gervėčių tarmės frazeologizmai // Leksikos tyrinėjimai (LKK. T. 13). V., 1972. P. 113—144, Petrauskas J., Vidugiris A. Lazūnų tarmės žodynas. V., 1985. 198 p. Petrauskas J., Vidugiris A. Lazūnų tarmės tekstai. V., 1987. 73 p. Povilaitytė T. Pelesos tarmės fonetika ir morfologija (VU diplominis darbas). V., 1970. 154 p. Romančiuk A.. Lietuvių kalbos funkcionavimas Gervėčių apylinkėse // Jaunųjų filologu darbai. V., 1986. T. 2. P. 238—242, Rosinas A. Zietelos tarmės įvardžių daugiskaitos adesyvo formų kilmė // Kalbotyra. V., 1971. T. 22. P. 86—88. Senkus J. Kai kurie Lazūnų tarmės ypatumai // LTSR MAD(A). V., 1958. T. 14. P. 183— 194, Senkus J. Lazūnų tarmės tekstai // LKK. V., 1959. T. 2. P. 215-230. Stang Chr. S. Die litauische Mundart von Zasėčiai im Gebiet von Wilna // Norsk Tidds- krift for Sprogvidenskap. Oslo, 1958. T. 18. S. 171—201. (Zietela). Šukys J. Būdingesnės Ramaškonių tarmės ypatybės // LKK. V., 1960. T. 3. P. 177—190. Vidugiris A. Nauji darbai apie lietuvių kalbos tarmes // LKK. V., 1959. T. 2. P. 239—246. Vidugiris A. Kai kurios Zietelos tarmės ypatybės // LKK. V., 1959. T. 2. P. 195—214, Vidugiris A. Zietelos tarmės įvardis // LKK. V., 1960. T. 3. P. 113—132. Vidugiris A. Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti ir -dinėti Zietelos tarmėje // LTSR MAD(A). V., 1961. T. 2. P. 219—232. Vidugiris A. Zietelos tarmės daiktavardis // Lietuvių kalbos gramatikos tyrinėjimai (LKK. T. 11). V., 1969. P. 147—182. Vidugiris A. Keletas faktų iš tarmės ploto istorijos // Gaidės ir Rimšės apylinkės. V., 1969. P. 267—271. (Apsas). Vidugiris A. Būdingesni tarmės žodžiai bei jų reikšmės // Gaidės ir Rimšės apylinkės. V., 1969. P. 276—281. (Apsas). Vidugiris A. Iš Gervėčių tarmės semantinių dialektizmų // Leksikos tyrinėjimai (LKK. T. 13). V., 1972. P. 21-32. Vidugiris A. Zietelos tarmės veiksmažodžio kaityba // Baltų kalbų veiksmažodžio tyrinėji- mai (LKK.T.14). V., 1973. P. 199—217. Vidugiris A. Zietelos tarmės būdvardis // Žodžių formos ir jų vartosena (LKK.T.15). V., 1974. P. 277—288. Vidugiris A. Gervėčių tarmės leksiniai dialektizmai // LTSR MAD (A). V., 1974. T. 1(46). P. 117—128. Vidugiris A. Lietuvių tafmés už respublikos ribų // Žodžiai ir žmonės. V., 1974. P. 51—56. Vidugiris A. Zietelos tarmės prieveiksmis // Gramatinės kategorijos ir jų raida (LKK.T.18). V., 1978. P. 159—170. Vidugiris A. Baltarusijos lietuviai // Mokslas ir gyvenimas. 1978. Nr.8. P. 37—38, Vidugiris A. Iš Zietelos šnektos praeities // Kalbos kultūra. Sąs. 55. P. 81—87. Wolter E. Die Litauer im Kreise Slonim, Gouv. Grodno // MLLG. Heidelberg, 1899. T. 4. S. 166—169 (Zietela). Wolter E. Zur litauischen Dialektkunde // MLLG. Heidelberg, 1912. T.6. P. 166—187 (Zie- tela, Ašmenos, Dieveniškių apyl.). Bamarac A. II. Mnaporumus Ilejraciet // Bajiro-CJiaBaHckHe A3LIKOBbIE KOHTAKTbI. M.. 1980. C. 192-201. Buayrupue A. 3erensckuif roBop JIRTOBCKOTO s3bika. Astoped. ... kama. dion. Hay. Bujnburoc, 1962. Burkayckac B. Hexoropeie 0COGEHHOCTH JINTOBCKOrO roBopa B OKpecTHOCTsX Paxynm // Banro-cnassHCKHE ITHOA3BIKOBBIC KOHTakThi, M., 1980. C. 202-205. Boitmane T. Onomactuuecknit resaypyc lMeperanuesckoro c/c Boponosckoro p-Ha BCCP: Jumnomuas paGora. Bunsnutoc: BI'Y, 1986. 87 c. 15. 678 217 Bomreps D. JIntosckas Xpecromaria, I-II. CIIG., 1901 —1904, Bonsreps D. Cnejist ApeBHHxb npycoB H MX s3bika B ['poanenckoit ryGepaii // H3Becras OTA. pycckoro A35IKAa H ciosecHoct Mmm. AH CII6., 1912. T. 16(4). C. 151—160. (AsTnoso.) I'punaseuxene O. BiansHue Oenopycckoil rpaMMaTHYECKOH CHCTEMBI HA Jia3yKHCKHĖŪ roBop natosckoro s35IKa [/ AC. C. 21-23. I'punasenxnc B. [Ise 3aMerku no JHTOBCKOH ananekronoruu || INpobGnemsr uugoesponeiic- Koro ssbiko3Hanms. M., 1964. C. 70-78. (Įlarnoso.) I'punasenxnc B. Hosoe B nutoBckoit auanexronornu // Acta Baltico-Slavica, 1965. T. 2. C. 177-202. (Įlarnoso, Jla3ayHsl.) Monaiirure A. Ha3sanus KyJbTYPHBIX PACTEHMIl B MEISCCKOM JIHTOBCKOM rosope // Banto- CJIABSHCKHE I3THOM3BIKOBbIE KOHTaKThl. M., 1980. C. 227-245. Mankesny IO. ®., Pomanosuu E. M., Yebepyk E. H., I'punasenxene E. M. Hosasrit ciyuaii nenabuamm3agmm B JHTOBCKOM rosope Genopyccko-nutTosckoro mnorpannyss // III balt. konf. P. 123-124. (Panayss.) Hesckasn JI. I'. O 1eKCHYECKOM H CEMAHTHYECKOM B3aHMOICHCTBHH JThTOBCKOIO H CJIABAHC- KOro SI35IKOB (Ha marepuajie reorpaduueckoit anensTusHOM TepmuHonorun) // Cos. cnassHoBe- gerne. M., 1972. C. 90-104. (TepaBarbi.) Hesckas JI. I'. BanTuiickne Ha3BaHHSA GONOT B COMOCTABJIICHHH CO CJIABAHCKHMH (cemacno- nornveckne HaOmonennsn) // Banto-cnassuckue uccnenosanus, M., 1974. C. 155-182. (I'epss- Thl.) Henoxkynusiit A. II. Jluarsoreorpadnyeckne CBS3H JIHTOBCKHX HM Genopycckux opm Ha3Ba- HA x. JsTnoso H ero okpectHocreii // Banro-cnassiHckne uecnenosanunsa. M., 1974. C. 144-154. Pomanuyk A. OaMujun B YCJIOBHAX ABysA3bvuA (Ha MaTepHajie rosopa I'epssr) // Lietuvių kalba ir bilingvizmas (LKK. T. 27). V., 1988. P. 55-66. Cyamux T. M. 3aMeTKH O JIHTOBCKO-0e0pyccKOM ABYs3bI4MK (Ha matepuane rosopa Iep- BAT) || IlpoOGjneMst HHIOEBpONEHCKOro s3biko3nHanus. M., 1964. C. 79-89. Cyamux T. M. K xapakTepHcTHKE (DOHOJIOTHYEeCKHX CHCTEM JIMAJIEKTOB JIHTOBCKO-CJIABAHC- KOro HOorpaHH4bLz: ABTOped). ... kana. Oujoj. HayK. M., 1971. Cyamux T. M. H3 MopdojiornueckKHx HaOmioneHuit Hajį TOBOpaMH JIHTOBCKO-CJIABAHCKOTO norpaHxHusa [/ Baltistica. V., 1972. T. 8(1). P. 19—22, (Onca.) Cyamux T. M. K Bonpocy 0 mopdonoruyeckoii HHTep$bepeHtuHH B paiiOHe JIAHTOBCKO-CJIABAHC- KOTO norpaHHuba |/ Tes. IV auanekTonoruy. koHd. mo H3y4. TOBOpOB H 53bIKOBbIX KOHTAKTOB B npuGajnT. pecnyOjukKax (okt. 1972 r.). Burnsaroc, 1972. C. 61—63. Cyauux T. M. Lazūnai. Jlutosckas, Genopycckas H nojbckas (JOHOJIOTH4ECKHE CHCTEMEI || Banro-cnasauckuit cO6opaauk. M., 1972. C. 15—115. Cyamux T. M. ĮĮnajiekTbi JIMTOBCKO-CIABAHCKOro NOrpaHH4bA. OgepKH (dDOHOjIOTH4EeCKHX cucreM. M., 1975. 231 c. (Jla3ayusl, ĮleBenuurku, Tepaarbi, 3erena.) Cyamnk T. M. K xcropuu s3bikoBoi cutyauuu IMensicel // BajiTo-cJiaBahHckHe 3THOSI35IKOBbIC KOHTaKTbI. M., 1980. C. 181—191. Cyjnax T. M. H3 cnuTakKcHueckHx HAOjIIOJjJIeHHĖ Hal TOBOpaMH JIHTOBCKO-CJIABSHCKOTO IMO- rpaHmusa [/ Acta Baltico-Slavica, 1982. T. 14. S. 245—250 (Ileneca, T'epBsaTrki). Yexman B. H. /lepeBas Ozepku. S13b1K u monn // [Monsckue rosopsi 8 CCCP, Munck, 1973, T. 11. C. 40-72. Yexman B. H. K npoGaeme nutoscko-6esnopycckoii hoHeTnveckoit unrepdeperunu B Ile- nace || BanTo-cliaBAHCKHE 3THOA3LIKOBBIC KOHTakThi. M., 1980. C. 206-227. Yexmonac B. dynkunoHnpoBaHHe sS35IKOB H OmamHrsn3m // Lietuvių kalba ir bilingvizmas (LKK. T. 27). V., 1988. P. 37-54. LIETUVIŲ KALBA LENKIJOS LR Aleksaité B. Punsko ir Seinų krašto vietovardžių daryba (VU diplominis darbas). V., 1985. 121 p. Aleksaitė I. Punsko šnektos konsonantizmas (VU diplominis darbas). V., 1985. 79 p. 218 Aleksaitė I., Razmukaitė M. Suvalkų vaivadijos lietuvių gyvenamų kaimų vardai // Kalbos kultūra. Sąs. 55. P. 79—81. Bednarczuk A. On certain aspects of gens tie and its traces in Polish-Lithuanian borderland of Sejny district // Acta Baltico-Slavica. 1976. T. 9. P. 149—166. Buch T. Litewskie nazwy miejscowe w powiatach Sejny i Suwalki // Onomastica. 1961. T. 7. S. 221-229. Buch T., Topolinska Z. O rozwoju potączeni z tautosylabiczną spėlgtoską nosową w języku Iltewskim // Z polskich studiéw stawistycznych. Seria 2. Językoznawstwo. W-, 1963. S. 39—50. Buch T. Litewskie nazewnictwo osobowe w pawiatach Sejny i Suwalki // Onomastica, 1964. T. 9. S. 312-320. Buch T. Z badan onomastycznych w péinocnej Sejnefszczyznie // Kalbotyra. V., 1966. T. 14. S. 51-55. Buch T. Mundartliche Entpalatalisierungserscheinungen im Litauischen // Acta Baltico- Slavica, 1966. T. 3. S. 33-36. Buch T. Nazwy toni rybackich jeziora Gataduš // Onomastica, 1967. T. 12. S. 109-123. Buch T. Mundartlicher Intonationsschwund im Litauischen // Die Welt der Slaven, 1967. T. 12(2). S. 205-208. Buch T. Z badan litewskiego nazewnictwa na Sejnefiszczyznie // Zbornik za filologiju i ling- vistiku, 13(1). Novy Sad, 1970. P. 31-33. Golgbek A. Stowotworstwo gwary suwalskiej wsi Degucie (Daktariné disertacija. Mašinraš- tis). W-wa, 1980. Hasiuk M. Die Ferndissimilation des k, g in die litauischen Dialekten // Donum Balticum. Stockholm, 1970. S. 178-180. Hasiuk M. Kurie-ne-kurie priebalsių pakitimai Seinų 3nektoje // Baltistica. II priedas. V., 1977. P. 80-82. Hasiuk M. Fonologia litewskiej gwary sejnenskiej. Poznan, 1978. 107 p. Hasiuk M. Depalatalization of consonants in the Lithuanian dialect of Sejny // Lingua Posnaniensis. 1980. T. 23. S. 99-103. Hasiuk M. PrieSakiniy ir užpakalinių fonemų realizacija Seinų $nektoje // IV balt. konf. P. 28-29. Jancza M. Wplywy slowianskie w jezyku tekstow folklorystycznych ze wsi litewskich woje- wodztwa suwalskiego // SGB. S. 113-122. Kudzinowski Cz. Ja¢wingowe w jezyku // Acta Baltico-Slavica. 1964. S. 217-225. Smoczyiski W. Gwara poludniowolitewska w sejneriskiem // Teksty gwarowe z Bialostoc- czyzny / Red. A. A. Obrebska-Jablonska. W-wa, 1972. N.18. S. 97-109. Recenzija: Baltistica. T. 10. P. 101-106. Smoczynski W. Dialekt litewski w Polsce pélnocnowschodniej // Polska Akademia Nauk. Oddzial w Krakowie. Sprawozdania z posiedzen Komisji naukowych (Komisja Jezykoznawcza). T. 15(2) za r. 1971. Krakéw, 1972. S. 375-377. Smoczyiski W. Z badan nad gwarg litewska okolic Punska. System samoglosek // Rocznik Bialostocki, 1981. T. 14. S. 349-372. Smoczyiski W. Szkic morfologiczny litewskiej gwary punskiej wraz z tekstami gwarowymi || Acta Baltico-Slavica, 1984. T. 16. S. 235-262. Smoczynski W. Zapozyczenia slowianskie w litewskiej gwarze punskiej // SGB. S. 179-222. Smoczynski W. Grupy spoélgtoskowe w litewskiej gwarze punskiej // Acta Universitatis Lod- zensis. Folia Linguistica, 1986. T. 12. S. 303-314. Smoczynski W. Zapozyczenia niemieckie w gwarze litewskiej okolic Punska na Suwalszczyz- nie // Zeszyty Naukowe Uniwersytetu Jagiellofiskiego. Prace Jezykoznawcze. 1986. Z. 82. S. 35-45. Smoczyiski W. System fonologiczny litewskiej gwary punskiej // Acta Baltico-Slavica, 1986. T. 17. S. 369-386. Smoczyūski W. Gwara litewska okolic Punska (Daktariné disertacija. MaSinrastis). Krakow, 1977. 18 219 Stoskeliūnas J. Mūsų krašto tarmės // Varsnos. 1972. Nr. 7—8. P, 2—3. Uzdila A. Punsko (vakarinių dzūkų) tarmės fonetika ir morfologija (VU diplominis darbas). V., 1963. 266 p. LIETUVIŲ KALBA MAŽOJOJE LIETUVOJE (RYTŲ PRŪSIJOJE) Bezzenberger A. Litauische Forschungen. Beitriige zur Kenntniss der Sprache und des Volks- tumes der Litauer. Gottingen, 1882. Bezzenberger A. Ursprung, Bedeutung und Verbreitung des Volksnamens „Gudden“ // Sit- zungsberichte der Altertumsgesellschaft Prusia fiir die Vereinsjahre 1896 1900. Konigsberg, 1900. H. 21. P. 217-242, Bezzenberger A. Mundartliche Texte // MLLG, II. Buch T. Zur Entpalatalisierung der Konsonanten im Preussisch-Litauischen // Studi Baltici. 1969 (Firenze). Vol. 10. S. 120-126. Buchiene T. Rytų Prūsijos lietuvių kalbos vokalizmas pagal Kleino gramatikos duomenis // Baltistica. V., 1967. T. 3(2). P. 129—154. Doritsch A. Beitrūge zur litauischen Dialektologie. Tilsit, 1912. Geitler L. Litauische Studien ... Prag, 1875. 123 S. Gerullis J., Stangas Chr. S. Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose. K., 1933. Janavičienė J., Zinkevičius Z. Žemaičių Naumiesčio šnekta socialinės lingvistikos požiūriu || Kalbų kontaktai Lietuvos TSR (LKK.T.23) V., 1983. P. 102—106. Janavičienė J. Rytprūsių lietuvių kalbos liekanos Žemaičių Naumiesčio šnektoje // Mūsų kalba, 1983. Nr.5. P. 21-25. Janavitiené J. Žemaičių Naumiesčio lietuvininkų kalbos modelis iki sąveikos (fonetika) // Tarptaut. balt. konf. P. 49—50. Janavičienė J. Tarmių sąveikos Žemaičių Naumiestyje problemos // Jaunųjų filologų darbai. V., 1986. T. 2. P. 243—246. Kalwaitis W. Lietuwiszkų wardų klėtele. Tilžė, 1910. Lepner Th. Der preusische Littauer. Danzig, 1744. P. 98—122. Kurschat Fr. Grammatik der litauischen Sprache. Halle, 1876. Razmukaitė M. Kaliningrado srities istorinių vietų vardų tradiciniai atitikmenys // Kalbos kultūra, 1986. Sąs. 49. P. 73—80, Režat. Litauische Sprichworter // MLLG. Heidelberg, 1899. T. 4. S. 331-332. Rimša V. Rytų Prūsijos lietuvių kalbos elementai dabartinėje lietuvių kalboje // Kalbotyra. V., 1972. T. 24(1). P. 75—81. Ruhig Ph. Betrachtung der littauischen Sprache. Konigsberg, 1745. Schleicher A. Handbuch der litauischen Sprache. II. Litauisches Lesebuch und Glossar. Prag, 1857. Storasta V. (Vydūnas). Deutsch-litauischer Wortschatz. Tilsit, 1916. 176 S. Urbanavičiūtė Ž. Priebalsių kietinimas Prūsų Lietuvos tarmėse // Baltistica. V., 1970. T. 6(2). P. 147—166. Snannuene 5l. Jiaursnucrnueckas cutyauus B YKemMaituto-HaymMecrace (JinrToBcxas CCP) // Banro-cjnaBanckHe uccnenosBanxs-1984, M., 1985, C. 106—112. Slnasnuene SI. B. COonnojnnHrBHcTH4eCKHEe ACNEKTHI JIMHTOBCKOTO s3sika B YKemMaituro-Hay- MecrTHce: Asroped. mmc. ... kana. gpunon. HayK. Bujibaioc, 1985. 24 c. * x * Atlas gwar wschodniostowianskich Bialostocczyzny. W-wa i in., 1980 T. 1. Laigonaité A. Vietininky reikšmė ir vartosena dabartinėje lietuvių kalboje. V., 1957. Lietuviy kalbos atlasas: Leksika. V., 1977; Fonetika. V., 1982. Lietuvių kalbos tarmės (Chrestomatija) / Sud. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, K. Morkū- nas, B. Vanagienė, A. Vidugiris. V., 1970. (Yra plati tarminių tekstų bibliografija). 220 Lietuvių kalbos žodynas. V., 1941—1986. T. 1—14. Morkūnas K. Pažintis su lietuvių kalbos tarmėmis. V., 1980. 91 p. Paulauskas J. Veiksmažodžių priešdėlių funkcijos dabartinėje literatūrinėje lietuvių kalboje || Literatūra ir kalba. V., 1958. T. 3. P. 303—453. Vidugiris A. Lietuvių tarmės už respublikos ribų // Žodžiai ir žmonės. V., 1974. P. 51—56. Zinkevičius Z. Lietuvių dialektologija. V., 1966 (Apie periferines tarmes: p. 24—31). Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos tarmės. K., 1968. Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos dialektologija: Vadovėlis aukštosioms mokykloms. V., 1978, Įkiuanekrajariunbi atnac Genapyckait Mosel. Minck, 1963. 3unKaBu4ioc 3. O popmax JIOKATHBOB THTOBCKHX JiHaJIEKTOB [/ Lingua Posnaniensis. T. 12/13. P. 71-176. Caoynik Genapyckix rasopak rašHo4una-3axojHait Benapyci i se rnarpaniusa.Mincx, 1979— 1986. T. 1-5. ||| LIETUVIŲ KOLONIJOS BALTARUSIJOJE KALBA (MALKAVA, MOGILIOVO SR., MSTISLAVLIO RAJ.) Sivickienė M. Kai kurie beasmenių sakinių tipai Malkavos tarmėje // LKK. V., 1959, T. 2. P. 231-238. Sivickienė M. Senybinių prielinksnių vartojimas Malkavos tarmėje (BTSR Mogiliavo sr. Ms- tislavlio raj.) // Kalbotyra. V., 1962. T. 4. P. 79—92, Sivickienė M. Apie veiksmažodžių priešdėlių až(u)- ir uZ(u)-, uš- vartojimą kai kuriose tarmė- se // Kalbotyra. V., 1964. T. 10. Kunaypuc (Cusuuxene) M. K. Jluroscrkuii rosop B Genopycckom oKpyxeHux (MoBop i. MaimsrkoBka 8 BCCP): [Quc. ... xaun. Oujnoji. nayk. JI., 1957. Cusnuxene M. K. Hexoropkie 0COGeHHOCTH YNnOTpeOJIEHHA CJIABAHCKHX JIEKCHYECKHX 3AaHMCT- BOBaHHii JIMTOBCKOTO rosopa B BCCP // Mexsy3. KOH]. 0 HCTOPHYECKON JIEKCHKOJIOTHH, JIEKCH- korpaduu H A35IKY nucartens: Tes. moxn. JI., 1961. Cusnuxene M. K. CeMaHrHueckHe OcOGeHHOCTH CJIABAHCKHX JIEKCHYECKHX 32HMCTBOBaHHi Ha MaTepHaJIe H3OJIHpOBaHHOTO JIMTOBCKOTro roBopa (BCCP, a. Manskoska, MorujieBeroii 061.) // Kalbotyra. V., 1963. T. 6. P. 79—90. Cusuuxexe M. K. Hexoropbie Bompocsl H3y4eHHA OCTpOBHELIX rosopos // Kalbotyra. V., 1963. T 8. LIETUVIŲ KOLONIJOS RTFSR KALBA (ČIORNA PADINA, SARATOVO SR., JERŠOVO RAJ.) Vidugiris A. Čiornos Padinos morfologijos ypatybės // Lietuvių kalbos morfologinė sandara ir jos raida (LKK.T.7). V., 1964. P. 193—206. Vidugiris A. Čiornos Padinos tarmės susidarymas ir atskiros jos ypatybės // LTSR MAD (A). V., 1965. T. 1(18). P. 219—232. AMERIKOS LIETUVIŲ KALBA Atlantas V. Lietuvių kalba Amerikoje. Būti ar nebūti // Lietuvos aidas, 1937. Nr. 376. Eretas J. Lietuvių kalbos likimas Amerikoje // Židinys. K., 1927. T. 5. P. 125—130. Laurinaitis J. M. Užsienio lietuvių kalbos reiškiniai // Gimtoji kalba. 1939. Nr. 1. P. 4—7. Lithuanian-American in the making: changes in the semantics of processes by Nijole Marti- naitis, B. S. Southern Illinois University, 1959: Thesis submitted in partial fulfilment of the re- 221 guirements for the degree of Master of Arts in Linguistics in the Graduate College of the Universi- ty of Illinois. Chicago, Illinois, 1976. Margeris A. Amerikos lietuviai ir angliškųjų skolinių žodynas 1872—1949. Chicago, 1956. Pažūsis L. On English loanwords in American Lithuanian // Konferencijos germanų, romanų ir klasikinės filologijos klausimais pranešimai. V., 1968. P. 38—43. Pažūsis L. Anglų kalbos leksemų Šiaurės Amerikos lietuvių kalboje interpretavimo klausi- mu // Baltistica. V., 1969. T. 5(1). P. 81—96. Pažūsis L. Anglų kalbos semantiniai skoliniai Šiaurės Amerikos lietuvių kalboje // Kalboty- ra. V., 1974. T. 25(3). P. 27—36. Pažūsis L. Anglų kalbos gramatinė interferencija Šiaurės Amerikos lietuvių kalboje // Kal- botyra. V., 1976. T. 27(3). P. 57—62. Pažūsis L. Angliškųjų daiktavardinių skolinių gramatinės giminės problema Šiaurės Ameri- kos lietuvių kalboje // Kalbotyra. V., 1978. T. 29(3). P. 42—47. Pažūsis L. Linksnių ir prielinksnių distribuciniai poslinkiai kalbų kontaktų sąlygomis // Aktualiosios kalbotyros problemos. V., 1979. P. 61—66. Pažūsis L. Lexical interference as a mode of convergence // AILA 81 Proceedings I, Se- ctions and Workshops, Lund, 1981. P. 521-522. Paziisis L. Semantiniai daiktavardžio poslinkiai subordinacinio bilingvizmo sąlygomis // Kal- botyra. V., 1981. T. 32(1). P. 74-84. Pažūsis L. Lexical interference as a mode of convergent change // Baltistica. V., 1981. T. 17(1). P. 77-83. Paziisis L. The morphological integration of English loan nouns in American Lithuanian // The English Element in European Languages. Vol. 2. Zagreb., 1982. P. 316-337. Paziisis L. Amerikos lietuvių kalbos mįslės // Mūsų kalba. V., 1982. Nr. 5. P. 39-42. Pažūsis L. Intralingvistinė interferencija lietuvių kalboje nykstančios dvikalbystės sąlygomis || Kalbotyra. V., 1985. T. 36(1). P. 44—53. Plioplytė R. Paziisis L. Lietuvių kalba nykstančios dvikalbystés sąlygomis // Mūsų kalba. V., 1982. Nr.5. P. 14—21. Salys A. Raštai. T. 1: Bendrinė kalba. Roma, 1979. Senn A. Einiges aus der Sprache der Amerika-Litauer // Studi Baltici. Roma, 1932. S. 35— 58. Tnemxene O.-A. Untepdepenuns anrjiuiūcKOrO S53bIKA B JIEKCHKe aurtosues CINĄ: As- TOped. mmc. ... KAHH. ¢unon. HayK. Kunes, 1973, Ilaxycuc Ji. II. ®onernyeckas H MOpiĖbojnorHueckKax1. HHTETpaLIHA AHTJIMŽŪCKHX 32HMCTBO- BaHul B JIATOBCKOM s3bike CeBepnoii Amepuku: Asroped. auc. ... kana. OHxnoji. sayx. BHjibHtoc, 1971. Ilaxycne JI. CemanTHdeckuit capur riarosa npu asysseidan [/ Kalbotyra. V., 1979. T. 30(3). P. 36-47. Ilaxycuc JI. ®paszeonornyeckas unrepdepenuus (Ha MaTepuane JHTOBCKOTO 13bIKA B KOH- TakTe ¢ aurmmiickum) // Kalbotyra. V., 1983. T. 34(2). P. 85-93. m Falk K.-O. Wody wigierskie i hucianskie. Studium toponomastyczne. Uppsala, 1941. Falk K.-O. Ze studiéw nad slawizacja litewskich nazw miejscowych i osobowych. O wtérnej funkcji sufiksu -ec; o nazwach miejscowych na -arice // Scando-slavica, 1963. T. 9. S. 87-103. Recenzija: ABS.T.5. P. 434-440. Falk K.-O. Ze studiéw nad nazwami jezior suwalskich: Okmin i Okminek oraz inne duble- ty hydronimiczne // Sprakliga Bidrag, 5(22), Miscellanea polonica, Lund, 1966. S. 26—42. Falk K.-O. Ze studiéw nad hydronimia suwalska: Gnilik-Kelig || Acta Baltico-Slavica, 1966. T. 3. S. 69-76. 222 Falk K.-O. O metodach slawizacji litewskich nazw osobowych i miejscowych. O genezie i rozpowszechnieniu nazw na -arice // Sprakliga Bidrag, 5(22), Miscellanea polonica. Lund, 1966. S. 1—16. Falk K.-O. Ze studiéw nad hydronimią suwalską: Jeglowek, Jegloweczek, Jegliniec || Sprak- liga Bidrag, 5(22), Miscellanea polonica. Lund, 1966. S. 52—61. Falk K.-O. Uwagi o jačwięskim substracie hydronimicznym na Suwalszezyžnie // Rocznik Bialostocki, 1981. T. 14. S. 29—48. Falk K.-O. Kelay (1569) — ze studiėw nad hydronimią suwalską // Liber Iosepho Kostrze- wski octogenario a veneratoribus dictus. Wroclaw; W-wa; Krakėw, 1968. Falk K.-O. Z przeszloici i teražniejszošci wod wigerskich. Obrazy z žycia rybakéw augus- towskich // Jezioro Wigry. Seria: Rozprawy i monografie. N 12. W-wa, 1979. S. 25-91. Falk K.-O. Ze studiéw nad nazwami wod suwalskich: Postaw-Postawelek || Studia jezykoz- nawcze poswigcone Stanistawowi Rospondowi. S. 359—370 (leidimo vieta ir metai nežinomi). Giulumianc K., Czekman W. Polska gwara m. Widze i okolicy (na substracie bialorusko- litewskim) // Slavia Orientalis, 1971. T. 20(3). S. 313-326. Glinka St. O wyrazie guziny w gwarach polskich i bialoruskich // Acta Baltico-Slavica, 1984. T. 16. S. 111-114. Grinaveckienė E. Lietuviškos kilmės elementai Siaurvakarinése baltarusių kalbos tarmėse // III balt. konf. P. 27—30. Grinaveckienė E., Mackevič J. Keletas lietuvių kalbos morfologinės interferencijos vakari- nėse baltarusių tarmėse reiškinių // LTSR MAD(A). V., 1975. T. 4(53). P. 187—192. Grinaveckienė E., Mackevič J. Kai kurios baltarusių lituanizmų fonetinės ypatybės // Lie- tuvių kalba ir bilingvizmas (LKK. T. 27.) V., 1988. P. 123—131. Janceza M. Wplywy stowiariskie w języku tekstow folklorystycznych ze wsi litewskich woje- wodztwa suwalskiego // Studia nad gwarami Biatostocczyzny. Prace Bialostockiego Towarzys- twa Naukowego. Komisja Językoznawcza. N 27. W-wa, 1984. S. 113—122. Jaugelis G. Dwa žrėdta do dziejow Suwalszczyzny ze zbiorėw prof. K.-O. Falka // Sprak- liga Bidrag, 5(22). Miscellanea polonica. Lund, 1966. S. 62—103. Jucys A. Baltiški vietovardžiai už Vyslos // Mokslas ir gyvenimas, 1970. Nr. 20. P. 10—12. Kondratiuk M. Nazwy miejscowe poludniowo-wschodniej Bialostocczyzny. Wroclaw i in., 1974. Kondratiuk M. Mikrotoponimy litewskie od dūgnas, karklynas, vidūgiris w gwarach polskich i biatoruskich Bialostocczyzny // Acta Baltico-Slavica. 1976. T. 9. S. 219—224. Kondratiuk M. Elementy baltyckie w toponimii i mikrotoponimii regionu Biatostockiego. Wroclaw; W-wa i in., 1985. 293 s. Nalepa J. The name of the Jatwings // Sprakliga Bidrag. Vol. 4(18). 1964. S. 74—77. Nalepa J. Wigry, nazwa najwiekszego jeziora Jačwiežy // Sprakliga Bidrag, 5(22). Miscel- lanea polonica. Lund, 1966. S. 17—25, Nalepa J. Przyczynek do znajomošci toponomastyki i mowy Jacwiegdw // Sprakliga Bidrag, 5(22), Miscellanea polonica. Lund, 1966. S. 104—112. Nalepa J. Znaczenie jačwieskiej nazwy Sejny // Slavia Orientalis. W-wa, 1969. T. 18(2). S. 189—190. Nalepa J. Z badan nad jaéwieskimi reliktami onomastycznymi Poleksza // Studia Linguis- tica Slavica Baltica Canuto-Olavo Falk sexagennio a collegis amicis discipulis oblata. Lundae, MCMLXVI. S. 185-202. Otrebska-Jablofiska A. Elementy litewskie w mikrotoponimii wschodniej Biatostocczyzny // Studia z filologii polskiej i stowianskiej, 1969. T. 8. S. 261-270. - Ofrebski J. Jezyk Pruséw i jego dzisiejsze relikty // Dzieje Warmii i Mazur w zarysie. 1981. T. 1. S. 68-71. Otrebski J. Lituanizmy stownikowe w dialekcie polskim na Wilenszczyznie // Jezyk polski, 1931. T. 16. Otrebski J. Slawizacja litewskich nazw wodnych i miejscowych // Z polskich studiow sta- wistycznych. Seria 2: Jezykoznawstwo. W-wa. 1963. S. 267 — 286. 223 Otrębski J. Namen von zwei Jatwingerstimmen // Slawische Namenforschung / Red. T. Witkowski. Berlin, 1963. Paulauskienė V. Lietuvių kalbotyra 1969—1972. Literatūros rodyklė. V., 1977. P. 77—94, 205—240. Prinz J. Die Slavisierung baltischer und die Baltisierung der slavischen Ortsnamen im Gebiet des ehemaligen Gouvernement Suwalki. Wiesbaden, 1968. 320 P. Recenzijos: Baltistica 1969. T. 5(2). P. 210—217; LKK. 1970. T. 12. P. 194—200; Deutsche Literaturzeitung fiir Kritik der internationalen Wissenschaft (Berlin), 1970. S. 622—623; Zeitschrift fiir Slavistik (Berlin), 1970. T. 15(3). S. 431—437; Onomastica. 1970 T.15 (1/2). S. 365—372; Moso3nascrso (Kuis). 1971. T. 3. C. 87-90. Razmukaité M. Kai kurių ne Lietuvos TSR gyvenamųjų vietų vardų norminés formos // Kal- bos kultūra. V., 1980. Sas. 38. P. 50-54. Rozwadowski J. O pierwotnym stosunku wzajemnym jezykoéw baltyckich i stowianskich // Rocznik slawistyczny, 1912. T. 5. Safarewicz J. Rozmiesczeznie nazw na -iszki na pograniczu stowiansko-litewskim (z mapka) || Sprawozdania Polskiej Akademii umiejetnosci, 1947. T. 48(2). Safarewicz J. Litewskie nazwy miejscowe na -iszki. Wroclaw, 1956. Schall H. Preussische Namen lings der Weichsel (nach Lucas David, ca. 1580) // Donum Balticum. Stockholm, 1970. P. 448-464. Smutkowa E. O biatoruskim g’ega „krzemien“ (Przyczynek do zagadnienia substratu bal- tyckiego w historii jezykoéw stowianskich) // Z polskich studiéw stawistycznych. Seria 2: Jezy- koznawstwo. W-wa, 1963. S. 215-221. Smutkowa E. Stownictwo z zakresu uprawy roli w gwarach wschodniej Bialostocczyzny na tle wschodniostowianiskim. Wroclaw i in., 1968. 244 p. Smutkowa E. Lituanizmy w bialoruskim slownictwie rolniczym // Lingua Posnaniensis. 1969. T. 14. S. 55-69. Tekielski K. Lituanizmy leksykalne w dialekcie okolic Podbrzezia i Niemenczyna // Acta Baltico-Slavica, 1980. T. 13. S. 67-72. Trypuéko J. O pewnym wypadku litewsko-polskiej interferencji jezykowej w zakresie ono- mastyki (lit. przyrostek -utis, pol.-u¢) // Uppsala: Slaviska institutionen vid. Uppsala Univ., 1982. 101 p. Urbutis V. Dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai. D. 1 // Baltistica. V., 1969. T. 5(1). P. 43—68; D. 2 // Baltistica. V., 1969. T. 5(2). P. 149—162. Urbutis V. Slavų kalbų pseudobaltizmai // Baltistica. V., 1984. T. 20(1). P. 30—39, Westfal S. Lexical elements of Baltic origin in the Polish spoken near lake Wigry, Suwatki district, Poland // The Slavonic and East European Review. 1946. T. 24(63). S. 156—159. Vanagas A. Lietuviškos kilmės vietovardžiai už Lietuvos ribų // Mokslas ir gyvenimas, 1974. Nr. 12. P. 30-31. Zdancewicz T. Litewskie elementy stownikowe w gwarach polskich okolic Sejn // Lingua Posnaniensis. Poznan, 1960. T. 8. S. 333-352. Zdancewicz T. Litewskie i ruskie zasięgi stownikowe na Bialostocczyžnie // Z polskich stu- diéw stawistycznych, W-wa, 1963. T. 2. S. 287—310. Zdancewicz T. Gwary powiatu sejneriskiego na tle procesėw osadniczych // Materialy do dziejow ziemi sejnefiskiej. Bialystok, 1963. S. 231-266. Zdancewicz T. Wplywy litewskie i wschodnio-slowianskie w polskich gwarach pod Sejnami // Acta Baltica-Slavica. Bialystok, 1964. S. 227-246. Zdancewicz T. Wplywy bialoruskie w polskich gwarach pod Sejnami. Poznan, 1966. Zdancewicz T. Geografia leksykalnych zapožyczen litewskich i ich slowianskich odpowied- nikéw znaczeniowych w gwarach podlasko-suwalskich // Sprawozdania z prac naukowych Wyd- ziatu Nauk Spolecznych PAN. W-wa, 1968. R. 10(3) za r. 1967. S. 69-83. Zdancewicz T. Zwir, dziarno i inne ich synonimy w gwarach Podlasko-Suwalskich // Studia linguistica slavica baltica Canuto-Olafo Falk sexagennio a collegis amicis discipulis oblata. Lun- dae, MCMLXVI. P. 377-399. 224 Zdancewicz T. Litewskie nazwy terenowe z formami przymiotnikėw zlozonych oraz z dery- watami odprzymiotnikowymi na Suwalszczyznie // III balt. konf. P. 69—70. Zdancewicz T. Nazwy terenowe i miejscowe z litewskimi apelatywami geograficznymi bala, brasta, raistas, lanka, pieva na Suwalszczyznie // Studia nad gwarami Bialostocczyzny: Morfolo- gia i slownictwo. Prace Bialostockiego Towarzystwa Naukowego. Komisja Językoznawcza. W-wa, 1984. N 27. S. 123-178. Zinkevičius Z. Dėl baltų substrato Baltstogės vaivadijoje (Lenkijoje) // Baltistica. V., 1975. T. 11(1). P. 149-153. Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija. D. 1: Lietuvių kalbos kilmė. V., 1984. P. 246—275; D. 2: Iki pirmųjų raštų. V., 1987. P. 44—53. Zinkevičius Z. Iš lituanizmų Vilniaus XVII a. pradžios lenkiškuose rankraščiuose // Žmonės ir kalba. V., 1977. P.93—101. Anomasuuiore H. D., Yekman B. H. I pavvarntueckHe JIATYaHH3ME5I B MONBCKHX rIepHėje- puitabIix TOBOpax Ge/i0opycCKO-JIKTOBCKOTO IIOrpaHHMuba // Studia nad polszczyzng kresową. Wroc- law; W-wa i in., 1984. T. 3. S. 7—22. Apamonkasa A. V. i iam. Jlekcixa Gajreritekara rax0jpkaHHA y Gejiapyckix raBoprax // Benapyckas niarsicreika. 1973. Ne 3. C. 27-37. Bipsijra M. B. Benapyckas aarpananiMis. Mirck, 1966, 1969, 1982, T. 1-3. Bupuaao M. Jiuryana3MseI B Genopycckoit anTpononumuy || Baltų ir slavų antroponimikos klausimai. Šiauliai, 1970. P. 3-5. Bipsiia M. B. MirparananiMia Benapyci. Mincx, 1974. Bipsrua M. B., Bamarac A. II. Jlitoyckis axieMenTsI ¥ Gernapyckait anamacTeisl. Minuck, 1968. Rec.: MosBo3xascrso (Kunis). 1969. Ne 2. C. 86—89. Bipsiia M. B., Jlemuorosa B. IL. ITpaus na Genapyckait amamacteiust (1955-1975). EiGniarpadiunsbi yxaszanehix // Benapyckas amamacreixa [ Pag. M. B. Bipsura. Misck, 1977. C. 181-196. Byasiko A. H. JIuTyanu3Msl cTapoBesiopycckoro JHTepaTypHO-NMHCHMEHHOTO S35IKA B OT- HOLEHHH K GenopycckuM ananextaM || JInanextonorndecknit cbopuux. Bunssioc, 1974. C. 9-17. Bapx6oycki A. A. Banteiamsl Y Genapyckait Mose (MeTananoris i KpeITIphIi Jacienasasns) // Becui Axanamii Hasyk BCCP. Cep. rpamanckix HaByk. Miuck, 1959. T. 2. BapxGoycki A. A. Benapycka-niToyckis JiekciuHbis y3aemacysssi. Minck, 1960. I'punaseuxene E. HexoTopbie sBJIeHH1 KOHTAKTHPOBAHKA JIHTOBCKHX H CIaBAHCKHX TOBODpOB (Ha maTtepuane 535IKOBLIX KOHTAaKTOB B IOro-socrouHoit JIurse) // Banro-cJraBaucruait cCOOpHRK. M., 1972. C. 394-408. Ipunasenxene E. Ū., Kosamsuyx H. I'l, Maukesus PO. O., Pomanosws E. M. Cesepo- 3anajjubIie. GeJiopycckHe: TOBOpbI: JIATOBCKOTO morpanuybs // Banto-ciassuckuit cGopumx. M., 1972. C. 377-393. I'punasenxene E. nu ap. Jlutosckne snemenTsl B rosopax Genopycckoro sssika // Tes. IV JMAJIEKTOJIOTH. KOH(. NO H3Y4. rOBOPOB H A3BIKOBBIX KOHTAKTOB B npubanT. pecnybnukax. BHJIL- nioc, 1972. C. 23-25. I'punaseuxene E. Ū., Maukesuy IO. O. HekoTophie ABIeHHS S3bIKOBON HHTEpOEpeHIHH B GenopyccKHx TOBOpax JIHTOBCKOrO rorpaHHuba // ApeajibHbie HCCICIOBAHHA B S3LIKOBHAHHH H aTrHOrpaduu, JI., 1975. C. 61—62. I'punaseuxene O., Maurkesuų IO. GO. K Bonpocy 0 juryaHHu3MaXx B JIEKCHKE GejiOpyCCKHX rosopos GejIOpycCKO-JIHTOBCKOTO riorpaHHus5aą // IV balt. konf. P. 130—131. I'punasenxene E., Mauresuųu 10., Pomanosus E., Uečepykr A. BesrroBas JiekcHKa JTHTOBCKO- ro NpoHCcXOXIEHHA B 3ananHoi Benopycena // Lietuvių terminologija (LKK. T. 16). V., 1975. P. 163—195. T'puuaseunrkene D., MaurkesBnų RO. Herxoropesie HeoGsriHbie MHKPDOCHCTEMSBI B IHANEKTHOMN cTpykType Genopycckoro rosopa OkKpecrTHocTeit Onca // Baltistica. V., 1979. T. 15(1). P. 52—65. Coaymaun K. M. Hekotopsie HaGnionenus Han Opa3eojorneit NOJILCKHX rosopos Gesopyc- CKO-JIMTOBCKOI 30HBI // Studia nad polszczyzng kresowa. Wroclaw; Warszawa i in., 1982. T. 1. S. 225-231. 225 3aannesny T. leorpaduveckoe pacnojioxenne GanTHHCKHX H CJIABSHCKHX Ha3BaHWH MINMMC- TbIX GOJIOT, OCHOBAHHELIX Ha KODHSX mBeh- (IKBHBAJCHT GanTniicKOTO mus-) Mi saman- (*sam-) Ha Cysansmmue (ceBepo-Bocroumas Ilojnenra) // IV balt. konf. P. 140—142. 3nanuesny T. PensbedhHsie H TONMOHMMHAYECKHE Ha3BaHHS4 ¢ GanTHHCKON OcHOBOI *plei- (x pojncTBeHHELIMH € Heil) Ha CyBajibugmmHe B CeBepo-Bocrou4unoit Iojnsme // Donum Balticum. Stock- holm; Uppsala, 1970. S. 581—594, Kasaasuyk I. II. [Ta xapakTapsicThiki raBopak Genapycka-nitoyckara MoYHara narpauiųuda // JliarsicTLranbIia: nacnenasanni. Minck, 1968. Kanapamox M. Hexatopsin acaGnisacui tamamimii yexommsit Benactowusinsr // Hapykossi 36opuik. Benacrox, 1974. T. 3. C. 9-36. Konapariok M. JIMTOBCKHE /IEMEHTHI B MHKpOTONOHHMHH MOJILCKO-Oenopycekoit norpa- HU4HOH monock! // BanTo-cnassHckue uccnenosanus— 1981, M., 1981. C. 184-191. Kounapariok M. Benopycckie H JHTOBCKHE /IEMEHTHI B CHCTEME MOJBCKOH TONOHHMHH H MHKPOTOMOHHMHH ANEIUIATHBHOTO npoucxoxnenns // Proceedings of Thirteenth International Congress of Onomastic Sciences, Cracow, August 21 —25, 1978 / ed. by K. Rymut. Wroclaw, 1981. T. 1. C. 639-646. Kanapamox M. Aiixonimsr pluralia tantum niToyckara naxomxauns y Benacroukim pariése // Benapyckas anamacteika. Minck, 1985. T. 3. Jlaymawe B. JIaThuucko-pyccko-6e/10pyccKO-TONBCKHE JIEKCHYECKHE KOHTAKTH IO MaTepHa- naM JIHanekTONOTHYeCKOro arjaca JATHIICKOro S3bIKA || BanTo-claBsHCKHE MCCJICJIOBAHHS — 1973. M., 1974. C. 183-205. Jlaywiore IO. O cioBax JHTOBCKOTO NMPOHCXOXKICHHS B IOJIbCKOM S3BIKE || Kalbotyra. V., 1971. T. 22(2). P. 93—102. Jlaywiore IO. A. Hecropus HccnenoBaHns CJIABARCKHX GajirTH3MOB // B3auMojieiicTBHe JinHr- BHCTH4EeCKHX apeanos. JI., 1980. 4. 4. C. 161—198. Jlayurore IO. CjnoBapsb GanTu3mos B CJIABAHCKHX S3b5IKAX, JI., 1982. JlexoMuesa M. M. IlpoGneMa Ganraickoro cyGcrparTa aranba // Banto-crnassHCKHE JT- HOSi3bIKOBEIE KOHTAKTEhI. M., 1980. C. 157—169. Jlekciumsria GanTEI3MEI Y Gejnapyckait Mose (MaTr3peiajibi 1s aOMepkraBanna) // Kalbininkų atsakymai į spec. anketos klausimus. Mincx, 1969. 58 c. Maskiojiuc B. CounONHHEIrBHCTHYECKHE 3aMETKH K AapXAH4eCKOMY xapaxrTepy a3bika: Oanruiic- kue Ss3bIKHK // Baltistica. V., 1974. T. 10(2). P. 119-127. Maprsiuos B. B. Tunes jiekcHhueckHx GajiTH3MOB B Genopyccknx mmanextax || Tezy Refe- ratow zgloszonych przy Miedzynarodowym Komitecie Slawistow organizowane w dniach 29—31 sierpnia 1973 r. w Bialowiežy przez Bialostockie Towarzystwo Naukowe. W-wa, 1973. S. 15—17. Mapruinos B. B. Bajiro-cJiaBsHckKuii HHHOBALHOHBBIN NpOnECC B OOJIaCTH HMEHHOTO CJIOBO- o6pa30oBanusa // Baltistica. V., 1978. T. 14(2). Maprsiuos B. B. Banto-cnaBsHO-HpaHCKHE S3bIKOBEIE OTHOLICHHS HW DJIOTTOreHe3 CJra- Bau [/ Banrro-cjniaBanckue HccjiejjoBaHus — 1980. M. 1981. C. 16-27. Mapreruos B. B., Yexman B. H. Crensr Geopyccko-THTOBCKOM s35IKOBOI HHTEepObepeHIIHH B OeJIOpyCCKHX TOBOpaX TDOJIHEHINHHbI H MOJIOJIEUEHINHHEI [| CoBenianne no OGmnM BONpocaM JNMAJIEKTOJIOTHH, KCTOpHH s3bika: Tes. nokn. H coobm. (EpeBan, 2—5 okt. 1973 r.). M., 1973. C. 114-115. Maukesu4 10. O, x ap. K unTepnperaunn HEKOTOPbIX JIEKCHYECKHX KH3OINMIOCC B Gesnopycckux rosopax || [luanextonormyeckuii cbopuuk: Matep. IV nuanexTonorny. Kou. no m3y4eHuio ro- BOPOB HK A3bIKOBBIX KOHTakTOB B [IpmbGantuke (1972). Bunsuioc, 1974. Maukesus IO. O. JIutyannsmel B 6eopycckux rosopax rpoasenmmes // Aktudli dialekto- logijas jautdjumi. Riga, 1973. Hesckas JI. I'., Cyauuk T. M. CoBpeMeHHbIC HANCKTHBIC KOHTAKTHI B 30HE JIHTOBCKO- cnapsnckoro morpauuubs || IlpoGjneMbi stamveckolf ucropum Ganros: Tes. nokia. Pura, 1977. C. 140-143. 226 Hesckan JI. I',, Cyan T. M. /InanekTHble KOHTAKTHI B 30He COBPEMEHHOro GanTHuiiCKO- CJIABSAHCKOTO 3THOMA3BIKOBOIO NnOrpaHHubs || CnassHckoe s3bik03HAHHe: ĮĮOKJIAJIbI COB. JIEJIETALLKH K VIII mexnynap. cee3ny caBucrToB. M., 1978. C. 285-307. Henoxynntiii A. II. Apeajibubie acnekTsl 6anTO-CIABAHCKAX A3BIKOBLIX OTHONIEHHI. Kues, 1964. Henoxkymusiii A. I'l. Banto-cesepHocnassauckue aA3sikopbie cpasu. Kues, 1976. Henoxynusiii A. TI. Banruiickas nexcnka B ciosape ,Benapyckis rearpaditnsia Ha3Bbi“ // Baltistica. 1972. T. 8(1). C. 101-103. Henoxkynusiii A. I'l. U3 Gantuiickoro Bknana B JIEKCHKY 6esopycckux ropopos ŠOJIKH3 naTsuiic- KO-JINTOBCKOro norpannyes // [pabnemer Genapyckait dinanorii: Tazicer naxnanay Pacrr. xande- paHueli, npeiceed. 50-rojyį3io BCCP x KITE. Minck. C. 91-93. Henokynusiii A. I'l. HexkoTopsie cuxTaKcH4uecKHe ocoGeHHOCTH GanTHHCKHMX 3aMMCTBOBAaHMI B CIaBAHCKOH AuanexTHOH cpene [/ Artura Ozola diena. 6. Sintagmatika, paradigmatika un to savstarpéjas atticksmes sintakses limeni. Riga, 1970. P. 116-120. Henoxynusiii A. Il. K cocraBy u reorpadum 1HTOBCKHX RH GEJIOpYCCKO-CJIABAHCKHX COOTBETCT- Bul (mapanneneit) npycckum npedukcansusiM o6pasosannsm /; Baltistica. 1972. T. 8(1). P. 11-18. Opemenkosa A. B. x 1p. K xapakTepHCTHKE JIEKCHKH FOr0-3ama AHbIX GeJiOpyCCKHX roBopos // Becui AH BCCP. Cep. rpamajckix HaByk. Minck, 1972. T. 1. C. 78-86. Orkymmukos RO. B. U3 ucropun 6anTo-cliaBsHCKHX JIEKCHHeCKHX OTHOmeHH# // Baltistica. 1971. T. 72). P. 119-128. Ilapmyra IO. M. Cuutakcuc nanexeii B monsckoit peun xuteneit Jiep. Jlapsunnexn Mamonc- Koro paitoxa Jlarsmiickoit CCP // Studia nad polszczyzna kresowa. Wroclaw; W-wa i in., 1982. T. 1. S. 207-224. Ilapuryra FO. M. Crarncraueckoe ormcaHHe MOP(HOMOTHH NONLCKON peun xuTeneil nep. ĮHlapsumuexu Majiokckroro paitona Jilarsuiickoii CCP [/ Ionscrne roBopst 8 CCCP. Munck, 1973. Ųų. 1. C. 4-65. INapmyra IO. M. VriorpeOjienne įpeeripHuacTHS Ha -SZY, -WSZY B DOJIH CKA3YEMOTO B IIOJIbBCKOM roBope Bujraucroro paiiona Jlarsmiickoit CCP // Kalbotyra. V., 1963. T. 8. P. 80—86. PuMma B. II. Hexoropsie Gejnopycckue aHTPONOHHMBI GanTuiickoro npoucxoxJIeHRA || Eanro-cjiaBanuckKHe uccnenosanms-1980. M., 1981. C. 195—201. Poivma B. II. Benapyckis anTpononiMer Gantsifickara naxomxanss || Benapyckas miersic- Toika. Miuck, 1974. Bem. 6. C. 46-50. Cmyakosa D. Masopki yexonusii BenacTo94siHbl ¥ CBATAC NEKCiYHLIX nacnenasaHnsy || Be- napyckae i cnassHckae MoBasHaycrsa. Minck, 1972. C. 259-264. Cmyaxosa D. K sonpocy o Genopycckux Gantuamax. (IlpoGjieMa cratyca GajiTn3MOB B Ge- JIOpYCCKHX rosopax) // Banro-ciaBsHCKEE uccnenosanns-1980. M., 1981. C. 203-214. Cyauux T. M. 3aMerkn O JIATOBCKO-GejiOpyCCKOM asysssraun // IpoGnemsr HAzoeBponeiic- KOro A3LIKO3HaHHA. M., 1964. C. 79-89. Cyamux T. M. U3 mopdonorudecknx Habmonenuit Hal roBOPAMH JTHTOBCKO-CIABSHCKOTO norpaHHuba. (O HEKOTOPBIX JIHTOBCKHX 4epTax B Gesopycckoit raaronsHoit napamurme) // Banto- cnassHCKHe uccnenosanus-1973. M., 1974. C. 215-219. Cyamnk T. M., Toacras C. M., Tonopos B. H. K xapaxkrepucTHke 10xHO# acta Ganraiic- KO-CJIABAHCKOTO f3bIKOBOro coros3a // Cos. cnassHoBenenme. 1967. 2 anp. Cyamux T. M., [usssn T. B. K onncaHnto MexaHH3Ma KOHTAKTOB B CRTYAIIHH ABYS3bIMHES |/ IV balt. konf. P. 189—190. Cynpyn A. E. K n3ysennito GajiTu3MOB B Genopycckom // IV balt. konf. P. 191. Cynpyn A. E. K u3ysennio Gexropycero-Ganraitickux n3onexc // Baltistica. V., 1984. T. 20(1). P. 65—68. , Cusmxkosių T. O. Matapsisisl ga cjioškika T pomgenckait sobnacui. Mincx, 1972. Tojreroit H. M. O6 ojnuoM 6anTH3ME B BOCTOYHOCTABAHCKAN ImajieKTax (pélké — measka). || DruMojiorus. 1967. M., 1969. C. 145-157. Tonopos B. H., TpyGaues O. H. JIuursucrudeckuit ananus THApoHHMOB Bepxuero Iloj- Henposba. M., 1962. 270 c. 227 Tonopos B. H. O Ganrniickaux cienax B TONOHHMHH pyCCKHX Tepparopuit // LKK. V., 1959, Te 2. C.. 55—63. Tonopos B. H. K sonpocy 0 GanTtusmax B CJIABAHCKHX s3bIkax (Teopermyeckmit Barns) // Latvijas PSP Zindtpu Akademijas vėstis. Riga, 1972. Nr. 2. P. 89—96. Yeninosių A. K. Aurpananimis I ponženurabiabit i Bpacrusmst (XIV — XVIII crer.) // Miucx, 1975. Recenzija: Baltistica. 1976. T. 12(1). P. 95—102. Yexman B. H. Cybduxc -yx (-'yx) B Genopyccknx rosopax (mo marepwanam OJIA) // Co- BelįjaHHe MO OOIeCJIABAHCKOMY JIHHTBHCTH4ecKOMY atnacy. I'omens, 9-12 cenra6pa 1975 r. M., 1975. C. 125-126. Yexman B. H. K counon#HrBHCTHYECKON XapaKTepHCTHKE MOJLCKHX roBOpoB Genopyccko- JHTOBCKOro morpaunyes // Studia nad polszczyzna kresowa. Wroclaw; W-wa i in., 1982. T. 1. S. 123-138. Oxkepr P. K naspanusm GOpTHHKOB B GanTHiCKHX H CJIABAHCKHX s3bikax // Banro-ciassn- CKHe uccnenosanns— 1980, M., 1981. C. 107-112, Yepenawona E. A. K reorpadun 6antusmos B rosopax ITonecss // Baltistica. 1973. T. 9(1). P. 71-74. Sluosiu C. Auamensis pawrki // Hisa (Benacrox), 1970. 13 sepacus (IX). Iv Anonim. Obszar jezyka litewskiego w gubernii Wilenskiej // Materialy antropologiczno-ar- cheologiczne i etnograficzne. Krakow, 1898. T. 3. S. 1-72. Baliūski M., Lipinski T. Starozytna Polska pod względem historycznym, geograficznym i sta- tystycznym. W-wa, 1846. T. 3. Bielenstein A. Die Grenzen des lettischen Volksstammes und der lettischen Sprache in der Gegenwart und im 13. Jahrhundert: Ein Beitrag zur ethnologischen Geographie und Geschichte Russlands. St. Petersburg, 1892. Bd. 16. 548 S. Cappeller C. Kaip senéji Lietuvninkai gyvéno. Heidelberg, 1904. Chominski O. Mapa obszaru jezykowego litewskiego w Rzeczypospolity Polskiej [1928 — 1933). Gaučas P. Jotvingiai XIX a.?! // Mokslas ir gyvenimas, 1974. Nr. 2. P. 21-24. Gintautas J. Vilniaus gubernijos lietuviai // Svyturys: Metrastis-almanachas 1912 m. V., 1910. P. 197-206. Jakubovskis J. Tautybių santykiai Lietuvoje prieš Liublino uniją. K., 1921. Jankowski Cz. Powiat oszmianski. Petersburg, 1900. Kaminski A. Jačwiež. Terytorium, ludnoščė, stosunki gospodarcze i spoleczne. Lodz, 1953. Kaminski A. Z badan nad pograniczem polsko-jaéwigskim w rejonie rzeki Šliny // Wiado- mošci Archeologiczne, 1956. T. 33(2). S. 131—168. Klimas P. Lietuva, jos gyventojai ir sienos. V., 1917. Klimčiukas F., Vidugiris A. Iš etnolingvistinių ir religinių santykių istorijos baltų ir rytų slavų paribio zonoje // Iš lietuvių etnogenezės. V., 1981. P. 93—99, Kolberg O. Dziela Wszystkie. T. 53. Litwa. Krakėw, 1966. XXVI, 561 s. Kucharski E. Etniczne oblicze Ziem polskich przed przyjšciem slowian na podstawie nazw miejscowych i rodowych. Lwow, 1930. Lossowski P. Kwestia przynaležnošci panstwovej Sejnenszczyzny w latach 1918— 1920 / Red. J. Antoniewicz // Materialy do dziejow ziemi sejnenskiej. Bialystok, 1963. S. 353 — 380. Lukšienė M. Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. pirmoje pusėje. K., 1970. Makowski B. Litwini w Polsce 1920—1939, W-wa, 1986. 352 s. Ochmanski J. Ludnošč litewska we wlošci Obolce na Bialorusi Wschodniej w XIV — XVI wieku // Acta Baltico-Slavica. 1967. T. 5. P. 147—158. Ochmanski J. Litewska granica etniczna na wschodzie od epoki plemennej do XVI w. W-wa, 1981. 228 Pokropek M. Zrėžnicowanie kulturowe na pograniczu etniczno-językowym i jego odbicie w šwiadomošci mieszkancėw na przykladzie pogranicza polsko-litewsko-biatoruskiego w péinoc- nowschodniej Polsce // Etnografia Polska. Wroclaw i in, 1979. T. 23(2). S. 127—156. Polujanski A. Wedréwki po gubernji augustowskiej w celu naukowym odbyte. W-wa, 1859. Rozwadowski J. Mapa języka litewskiego w gubernii Wilenskiej // Polska i Litwa w dzie- jowym stosunku. Krakėw, 1914. S. 335—339, Tyszkiewicz K. Wilija i jei brzegi. Drezno, 1871. Turska H. O powstaniu polskich obszarėw językowych na WilenszczyZnie // Studia nad pols- zczyzną kresową. Polska Akademia Nauk. Komitet Językoznawstwa (Prace Jezykoznawcze, N 98), Wroclaw; W-wa i in., 1981. T. 1. S. 19—121. Syrokomla W. Wycieczki po Litwie w promieniach od Wilna. Wilno, 1860. T. 2. Vėbra R. Pravoslavų dvasininkija ir nacionalinė priespauda Lietuvoje XIX a. antrojoje pusė- je // Istorija. 1966. T. 8. P. 76—95. Werbelis K. Russisch-Litauen Statistisch-etnographische Betrachtungen. Stuttgart, 1916. Vidugiris A. Iš etnolingvistinių santykių raidos Pelesos ir gretimose apylinkėse // Lietuvių kalba ir bilingvizmas (LKK. T. 27.). V., 1988. P. 21—36. Vilnius ir Vilniaus kraštas. K., 1932. Wišniewski J. Dzieje osadnictwa w powiecie sejnenskim od XV do XIX wieku // Materiaty do dziejėw ziemi sejnenskiej. Bialystok, 1963. Wisniewski J. Osadnictwo Wschodniej Bialostocczyzny, geneza, rozwdj oraz zrėžnicowanie i przemiany etniczne // Acta Baltico-Slavica, 1977. T. 11. S. 7-80. Wolter E. Zur Litauischen Dialektkunde // MLLG. IV. Heidelberg, 1912. Zaremba J. Stosunki narodowosciowe w wojewddztwie nowogroédzkim. W-wa, 1939. Bapdoaomeesa T. 5. O Tpaguumu NOXOPOHHOrO NpHYHTAHHA Mexaypeubs [nurse u [Mens- col || BanTto-cnassiHcKHe uccnenosaHus— 1985. M., 1987. C. 71-80. Buayrupuc A. 10, Kaumuyg O. JĮ. Hexoropsie BOMPOCH ITHOA3BIKOBLIX MPOLECCOB Ha 6anTO-BOCTOMHOCIABAHCKOM INOrpaHHube [/ DTHONMHIBHCTHYECKHE GajiTO-C/IABSHCKHE KOHTAKTHI B HacrosmeM H mpouutoM (IIpeasapur. Matepmansi, 11-15 mex. 1978 r.). M., 1978. C. 10-65. BoasTep D. A. Marepuajisi us 3THOTpaOHH naTsuuckoro mwiemenn Burebckoi ryGepHHAR: IMpa3gauks H ceMeitnsIe nechu nateumeit. CITG, 1890. 4. 1-14. 386 c. T'aysac IL, Buayrupuc A. DTHOJHHIBHCTHYECKAs CHTYAUMS JIHTOBCKO-0el0pycckoro mo- rpannybs ¢ KOHIIa XVIII no nasano XX BB. // Lietuvos TSR Aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Geografija. V., 1983. T. 19. P. 26-73. Tpuaūnar M. Si. K sonpocy 06 yyacTum JHTOBUEB B 3THOreHese Genopycos // Bonpocst STHHYECKONH KHCTOpHH Hapoxos IIpuGantuxu. M., 1959. C. 523-544, Ipuubaar M. Sl. Benopycsi. Musck, 1968. Kapckuit E. Benopycst. Bapmasa, 1903. Kenner Il. O npoHcXoXIeHHH S3bIKa H JIMTEPATYpPhl JIATOBCKHX Hapoaos. CII6., 1827. Kuprop A. OrHorpaduyeckuii Barna Ha Bunesckyio ryGepumio || drnorpaduyecknit cGop- ux. CIT6., 1858. Bum. 3. C. 115-276. Kymuep (Kusimes) II. H. DTHuYecKHe TEppHTOpHH H THHYECKHe rpaHmusi. M., 1951. 280 c. (apie lietuvių k. Mažojoje Lietuvoje ir Lenkijoje, Suvalkų gub.). Kymmep II. MH. O HaunuoHajibHOM COcTaBe Hacenenus Jlatsmum B 1935 r. // Marepunajist ban- THilcKO#M 3THOrpado-anTpononoradeckoit aKCONejHnKHK (1952 r.). M., 1954. C. 197-207. Jlaypunkene H. I[Moxoponusie npuuyutanms Ilenscst [/ BajgTo-cnapsHcKHe HCCJIEJIJOBA HHA — 1985. M., 1987. C. 80-88, Maskiojme B. II. JiaarsaucruueckHe 3aMeTKH K GanraiickoMy sTHOrenesy. M., Hayka, 1964. Maasasic A. AcrpasevyusiHa, kKpait apari... Mincsx, 1977. 207 c. Hesckas JI. I. Ilorpe6ajisastit o6psn B Ilenace (crpykKrypa H Tepmuuonoras) // Banro- C/IABAHCKHE ITHOM3BIKOBBIC KOHTakThl. M., 1980. C. 245-254. Mpobaemsr sranveckoit mcropun Ganros: Tes. moka. mexpecn. Hayy. kond. Para, 1985. 229 SUTRUMPINIMAI Baltistica — Baltistica, Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai V., 1965— . T. 1—, Kalbotyra — Kalbotyra. Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai V., 1958— . T.1—. LKK — Lietuvių kalbotyros klausimai V., 1957—. T. 1 —. LTSR MAD(A) — Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija (Visuomenės moks- lai). V., 1957 t. t. MLLG — Mitteilungen der Litauischen Litterarischen Gesellschaft. Heidel- berg, 1883-1912. T. 1-4. SGB — Studia nad gwarami Bialostocczyzny. Morfologia i stownictwo. Prace Tarptaut. balt. konf. III balt. konf. IV balt. konf. AC Biatostockiego Towarzystwa Naukowego (Komisja Jezykoznawcza, N 27) / Red. E. Smutkowa i I. Maryniakowa. Tarptautinė baltisty konferencija. 1985 m. spalio 9—12 d. Pranešimų tezės. V., 1985. III sąjunginė baltų kalbotyros konferencija 1975 m. rugsėjo 25—27 d. Pranešimų tezės. V., 1975. IV sąjunginė baltistų konferencija. 1980 m. rugsėjo 23—25 d. Refera- tų tezės. Ryga, 1980. — Įluanekronoruueckuū cOopaux: Marep. IV nuanegkrojnoruų. koHd. NO H3y4. rOBOPOB H S3bIKOBbIX KOHTAKTOB B npubant. pecnyGnnkax (oxTa6psL 1972 r.). Buasnioc, 1972. Apzvalga sudarė Ana Romanciuk „LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMU* TOMU SARASAS Daugelį „Lietuvių kalbotyros klausimų“ tomy dar galima įsigyti Lietuvių kalbos ir literati- ros institute. Zenklu + (pliusu) žymimi tie tomai, kurių 1988 m. buvo pakankamas skaičius, ženklu — (minusu) — jau parduoti tomai; jokio ženklo nerašoma prie tų tomų, kurių buvo ne- daug, po 10—17 egz. . Leksikos tyrinėjimai. 1972. 227 p. Baltų kalbų veiksmažodžio tyrinėjimai. 1973. 262 p. . Žodžių formos ir jų vartosena. 1974. 328 p. . Lietuvių terminologija. 1975. 272 p. . Lietuvių arealinės lingvistikos klausimai. 1977. 234 p. — . Gramatinės kategorijos ir jų raida. 1978. 205 p. Socialinės lingvistikos problemos. 1979. 194 p. — . 18 lietuvių kalbotyros istorijos. 1980. 240 p. . Lietuvių onomastikos tyrinėjimai. 1981. 215 p. Wawa ua N 10. Lietuvių kalbos specialioji leksika. 1983. 254 p. + 11. Kalbų kontaktai Lietuvos TSR. 1984. 209 p. + 12. Mokslo kalbos kultūros ir terminologijos problemos, 1985, 272 p. + 13, Lietuvių kalbos sintaksės tyrinėjimai. 1986. 243 p. + 14. Lietuvių kalbos sandaros tyrinėjimai. 1987. + 15. Lietuvių kalba ir bilingvizmas. 1988 +