Lietuvių kalbos periferinių šnektų tyrinėjimo literatūros rodyklė

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVIII (1989) KALBŲ RYŠIAI IR SĄVEIKOS LIETUVIŲ KALBOS PERIFERINIŲ ŠNEKTŲ TYRINĖJIMO LITERATŪROS RODYKLĖ Šioje rodyklėje suregistruoti svarbesni lietuvių kalbos salų, esančių už Lietuvos TSR dabartinės teritorijos, tyrinėjimai. Pirmoje dalyje pateikiami lingvistiniai šių salų kalbos aprašymai. Darbų sąrašas duodamas abėcėlės tvarka pagal regionus: lietuvių kalbos sdlos Latvijos TSR, Baltarusijos TSR, Lenkijos LR, lietuvių kalba Mažojoje Lietuvoje (Rytų Prūsijoje), t. y. iš šiaurės į pietus pagal Lietuvos TSR sienas. Atskirai pateikiami veikalai, kuriuose galima rasti šių šnektų, taip pat lietuvių substrato slavų kalbose duomenų. Antroje dalyje pateikiami svarbesni lietuvių persikėlėlių kalbės tyrinėjimai pagal regionus. Trečia dalis skirta dabartinio lietuvių — slavų kalbų paribio, t. y. daugiausia lietuvių kalbos periferinių šnektų teritorijos baltų substrato slavų kalbose tyrinėjimams. Ketvirtoje dalyje pateikiami svarbesni darbai iš šių teritorijų etnogenezės, istorijos, etnografijos, kultūros ir kt. Anksčiau lietuvių periferinių šnektų bibliografijos yra spausdintos Z. Zinkevičiaus „Lietuvių kalbos dialektologijoje“ (V., 1978. P. 82—83), A. Sabaliausko „Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorijoje“ (V., 1979. D. 1; 1982, D. 2) „Lietuvių kalbotyros“ literatūros rodyklėse ir bibliografijose!. Lietuvių periferinių šnektų ir baltų substrato slavų kalbose tyrinėjimų bibliografijos yra paskelbtos J. Laučiūtės monografijoje „CjroBapsb GanTusmoB B CJIABAHCKHX S3bIKAX“ (JIeunarpaji, 1982. C. 151— 166), leidinyje „Teksty gwarowe z Bialostocczyzny z komentarzem językowym“ (red. A. Otrębska— Jablonska, Warszawa, 1972), monografijose: M. Hasiuk „Fonologia litewskiej gwary sejneūskiej“ (Poznan, 1978. S. 90—99), M. Kondratiuk „Elementy baltyckie w toponimii i mikrotoponimii regionu Biatostockiego“ (Wroclaw i in., 1985. S. 253—268) ir kitur. Sudarytoja nuoširdžiai dėkoja prof. dr. Z. Zinkevičiui, prof. dr. M. Hasiukui, filol. m. kand. L. Pažūsiui ir filol. m. kand. A. Vidugiriui už konsultacijas sudarant redyklę, Į rodyklę įtraukta didelė dalis žinomų darbų, tačiau sudarytoja nepretenduoja į išsamų šios temos tyrimų pateikimą. ! Bielinis A., Stanevičienė E. Lietuvių kalbotyra 1944—1960. V., 1963; Bielinis A. Stanevičienė E. Lietuvių kalbotyra 1961—1964. V., 1965; Kriukelienė O., Stanevičienė, E. Lietuvių kalbotyra 1965—1968. V., 1971; Paulauskienė V. Lietuvių kalbotyra 1969— 1972. V., 1977; Ubeikaité A. Lietuvių kalbotyra 1917—1929, V., 1987; Kubicka W. Jezyki baltyckie. Bibliografia. Cz. 1: Językoznawstwo baltyckie. Lėdž, 1967. XXIII, 120 s.; Cz. 2: Onomastyka. Lėdž, 1968. XIV, 140 s.; Cz. 4: Jezyk litewski. A. Historia. Lėdž, 1977. 365 s.; B. Litewski język literacki. Lodz, 1977. 367—710 s. 215 || LIETUVIŲ KALBA LATVIJOS TSR Baluodė K., Garšva K. Latvijos gyvenamųjų vardų lietuviškieji atitikmenys // Kalbos kultūra, 1986. Sąs. 49. P. 63—73. Būga K. Lietuvių įsikūrimas šių dienų Lietuvoje // Būga K. Rinktiniai raštai .V., 1961. T. 3. P. 551—583. Būga K. Ciskodo parapijos lietuvių šnekta. 1911. (Rankraštis) // VVU MB. D 490. Garšva K. Lietuvių kalbos salos pietryčių Latvijoje // Mūsų kalba, 1977. Nr. 6. P. 39—42, Garšva K. Lietuvių kalbos tarmės ir jų kontaktai Latvijoje. 1: Lietuvių kalbos tarmių Latvijoje istorija // LTSR MAD(A). V., 1984, T. 2(87). P. 83—91. Garšva K. Lietuvių kalbos tarmės ir jų kontaktai Latvijoje. 2: Lietuvių gyvenamosios vietos ir kalbų funkcionavimas // LTSR MAD(A). V., 1985. T. 1(90). P. 118—126. Garšva K. Šiaurinės vilniškių tarmės salos // Tarptaut. balt. konf. P. 33%. Garšva K. Latvijos lietuvių tarmių sintaksės ypatybės ir tekstai // Lietuvių kalbos sintaksės tyrinėjimai. (LKK. T. 25.) V., 1986. P. 218—241. Garšva K., Jackutė R., Venskauskaitė E. Uodegėnų šnektos fonetika, morfologija ir leksika dvikalbystės aplinkoje // Lietuvių kalba ir bilingvizmas (LKK. T. 27). V., 1988. P. 73—106. Grinaveckienė E. Daugpilio apylinkių lietuvių šnektos fonetika // Iš lietuvių kalbotyros istorijos (LKK. T. 20). V., 1980. P. 223—238. Grinaveckienė E. Kai kurios Daugpilio lietuvių šnektos gramatinės ypatybės // Kalbų kontaktai Lietuvos TSR (LKK. T. 23). V., 1983. P. 107—121. Jackutė R. Uodegėnų šnektos leksika (VU diplominis darbas). V., 1985. 194 p. Masytė G. Aknystos šnektos fonetika ir morfologija (VU diplominis darbas). V., 1987. Tamulynaité I. Uodegėnų šnekta ir jos kontaktai (VU diplominis darbas. LK katedra Kaune). K., 1987. Venskauskaité E. Uodegény šnektos fonetika ir morfologija (VU diplominis darbas). V., 1986. 165 p. Tapmsa K. OcrpoBa H IHaNeKkTsl JIATOBCKHX CTADOXHJIOB B Jlarsaitekoit CCP // IV balt. konf. P. 119—120, LIETUVIŲ KALBA BALTARUSIJOS TSR Broch O. Zum Litauischen siidlich von Wilna // Norsk Tidsskrift for Sprogvidenskap. Oslo, 1958. T. 19. S. 1—71. Recenzija: LKK. V. 1959. T. 2. P. 242—245 (Žirmūnų ir Bastūnų apyl.). Cernaité-Navickiené V. Ramaškonių tarmės linininkystės leksika (VU diplominis darbas). V., 1986. 104 p. Čiarnaitė G. Ramaškonių tarmės buitinė leksika (VU diplominis darbas). V., 1986. 96 p. Dovydaitis J. Azierkų tautosaka. Būdingiausios tarmės savybės // Kraštotyra (Lietuvos TSR Paminklų apsaugos ir kraštotyros d-ja.) V., 1980. T. 9. P. 78—85. Eigminas K. Gervėčių apylinkių pavardės // Lietuvių kalba ir bilingvizmas (LKK. T.28). V., 1988. P. 67-72. Fraenkel E. Apie Vilniaus krašto lietuviškų tarmių ypatybes // Lietuvių tauta, V., 1936. Kn. 5. P. 256—262. Fraenkel E. Der Stand der Erforschung des im Wilnagebiete gesprochenen Litauischen // Acta Baltico-Slavica. 1936. T. 2. S. 14—107. Grinaveckienė E. Kai kurios Gervėčių tarmės veiksmažodžio ypatybės // Baltų kalbų veiksmažodžio tyrinėjimai (LKK. T. 14) V., 1973. P. 221—228, Jomaitytė A., Sudnik T. Apie vieną lietuvių — latvių kalbų interferencijos atvejį // Baltistica. V., 1973. T. 9(1). P. 75-77. (Apsas). * Sutrumpinimus žr. Rodyklės pabaigoje. 216 Kardelytė J. Gervėčių tarmė: Fonetika ir morfologija. V., 1975. 143 p. Lipskienė J. Gervėčių tarmės frazeologizmai // Leksikos tyrinėjimai (LKK. T. 13). V., 1972. P. 113—144, Petrauskas J., Vidugiris A. Lazūnų tarmės žodynas. V., 1985. 198 p. Petrauskas J., Vidugiris A. Lazūnų tarmės tekstai. V., 1987. 73 p. Povilaitytė T. Pelesos tarmės fonetika ir morfologija (VU diplominis darbas). V., 1970. 154 p. Romančiuk A.. Lietuvių kalbos funkcionavimas Gervėčių apylinkėse // Jaunųjų filologu darbai. V., 1986. T. 2. P. 238—242, Rosinas A. Zietelos tarmės įvardžių daugiskaitos adesyvo formų kilmė // Kalbotyra. V., 1971. T. 22. P. 86—88. Senkus J. Kai kurie Lazūnų tarmės ypatumai // LTSR MAD(A). V., 1958. T. 14. P. 183— 194, Senkus J. Lazūnų tarmės tekstai // LKK. V., 1959. T. 2. P. 215-230. Stang Chr. S. Die litauische Mundart von Zasėčiai im Gebiet von Wilna // Norsk Tiddskrift for Sprogvidenskap. Oslo, 1958. T. 18. S. 171—201. (Zietela). Šukys J. Būdingesnės Ramaškonių tarmės ypatybės // LKK. V., 1960. T. 3. P. 177—190. Vidugiris A. Nauji darbai apie lietuvių kalbos tarmes // LKK. V., 1959. T. 2. P. 239—246. Vidugiris A. Kai kurios Zietelos tarmės ypatybės // LKK. V., 1959. T. 2. P. 195—214, Vidugiris A. Zietelos tarmės įvardis // LKK. V., 1960. T. 3. P. 113—132. Vidugiris A. Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti ir -dinėti Zietelos tarmėje // LTSR MAD(A). V., 1961. T. 2. P. 219—232. Vidugiris A. Zietelos tarmės daiktavardis // Lietuvių kalbos gramatikos tyrinėjimai (LKK. T. 11). V., 1969. P. 147—182. Vidugiris A. Keletas faktų iš tarmės ploto istorijos // Gaidės ir Rimšės apylinkės. V., 1969. P. 267—271. (Apsas). Vidugiris A. Būdingesni tarmės žodžiai bei jų reikšmės // Gaidės ir Rimšės apylinkės. V., 1969. P. 276—281. (Apsas). Vidugiris A. Iš Gervėčių tarmės semantinių dialektizmų // Leksikos tyrinėjimai (LKK. T. 13). V., 1972. P. 21-32. Vidugiris A. Zietelos tarmės veiksmažodžio kaityba // Baltų kalbų veiksmažodžio tyrinėjimai (LKK.T.14). V., 1973. P. 199—217. Vidugiris A. Zietelos tarmės būdvardis // Žodžių formos ir jų vartosena (LKK.T.15). V., 1974. P. 277—288. Vidugiris A. Gervėčių tarmės leksiniai dialektizmai // LTSR MAD (A). V., 1974. T. 1(46). P. 117—128. Vidugiris A. Lietuvių tafmés už respublikos ribų // Žodžiai ir žmonės. V., 1974. P. 51—56. Vidugiris A. Zietelos tarmės prieveiksmis // Gramatinės kategorijos ir jų raida (LKK.T.18). V., 1978. P. 159—170. Vidugiris A. Baltarusijos lietuviai // Mokslas ir gyvenimas. 1978. Nr.8. P. 37—38, Vidugiris A. Iš Zietelos šnektos praeities // Kalbos kultūra. Sąs. 55. P. 81—87. Wolter E. Die Litauer im Kreise Slonim, Gouv. Grodno // MLLG. Heidelberg, 1899. T. 4. S. 166—169 (Zietela). Wolter E. Zur litauischen Dialektkunde // MLLG. Heidelberg, 1912. T.6. P. 166—187 (Zietela, Ašmenos, Dieveniškių apyl.). Bamarac A. II. Mnaporumus Ilejraciet // Bajiro-CJiaBaHckHe A3LIKOBbIE KOHTAKTbI. M.. 1980. C. 192-201. Buayrupue A. 3erensckuif roBop JIRTOBCKOTO s3bika. Astoped. ... kama. dion. Hay. Bujnburoc, 1962. Burkayckac B. Hexoropeie 0COGEHHOCTH JINTOBCKOrO roBopa B OKpecTHOCTsX Paxynm // Banro-cnassHCKHE ITHOA3BIKOBBIC KOHTakThi, M., 1980. C. 202-205. Boitmane T. Onomactuuecknit resaypyc lMeperanuesckoro c/c Boponosckoro p-Ha BCCP: Jumnomuas paGora. Bunsnutoc: BI'Y, 1986. 87 c. 15. 678 217 Bomreps D. JIntosckas Xpecromaria, I-II. CIIG., 1901 —1904, Bonsreps D. Cnejist ApeBHHxb npycoB H MX s3bika B ['poanenckoit ryGepaii // H3Becras OTA. pycckoro A35IKAa H ciosecHoct Mmm. AH CII6., 1912. T. 16(4). C. 151—160. (AsTnoso.) I'punaseuxene O. BiansHue Oenopycckoil rpaMMaTHYECKOH CHCTEMBI HA Jia3yKHCKHĖŪ roBop natosckoro s35IKa [/ AC. C. 21-23. I'punasenxnc B. [Ise 3aMerku no JHTOBCKOH ananekronoruu || INpobGnemsr uugoesponeiicKoro ssbiko3Hanms. M., 1964. C. 70-78. (Įlarnoso.) I'punasenxnc B. Hosoe B nutoBckoit auanexronornu // Acta Baltico-Slavica, 1965. T. 2. C. 177-202. (Įlarnoso, Jla3ayHsl.) Monaiirure A. Ha3sanus KyJbTYPHBIX PACTEHMIl B MEISCCKOM JIHTOBCKOM rosope // BantoCJIABSHCKHE I3THOM3BIKOBbIE KOHTaKThl. M., 1980. C. 227-245. Mankesny IO. ®., Pomanosuu E. M., Yebepyk E. H., I'punasenxene E. M. Hosasrit ciyuaii nenabuamm3agmm B JHTOBCKOM rosope Genopyccko-nutTosckoro mnorpannyss // III balt. konf. P. 123-124. (Panayss.) Hesckasn JI. I'. O 1eKCHYECKOM H CEMAHTHYECKOM B3aHMOICHCTBHH JThTOBCKOIO H CJIABAHCKOro SI35IKOB (Ha marepuajie reorpaduueckoit anensTusHOM TepmuHonorun) // Cos. cnassHoBegerne. M., 1972. C. 90-104. (TepaBarbi.) Hesckas JI. I'. BanTuiickne Ha3BaHHSA GONOT B COMOCTABJIICHHH CO CJIABAHCKHMH (cemacnonornveckne HaOmonennsn) // Banto-cnassuckue uccnenosanus, M., 1974. C. 155-182. (I'epssThl.) Henoxkynusiit A. II. Jluarsoreorpadnyeckne CBS3H JIHTOBCKHX HM Genopycckux opm Ha3BaHA x. JsTnoso H ero okpectHocreii // Banro-cnassiHckne uecnenosanunsa. M., 1974. C. 144-154. Pomanuyk A. OaMujun B YCJIOBHAX ABysA3bvuA (Ha MaTepHajie rosopa I'epssr) // Lietuvių kalba ir bilingvizmas (LKK. T. 27). V., 1988. P. 55-66. Cyamux T. M. 3aMeTKH O JIHTOBCKO-0e0pyccKOM ABYs3bI4MK (Ha matepuane rosopa IepBAT) || IlpoOGjneMst HHIOEBpONEHCKOro s3biko3nHanus. M., 1964. C. 79-89. Cyamux T. M. K xapakTepHcTHKE (DOHOJIOTHYEeCKHX CHCTEM JIMAJIEKTOB JIHTOBCKO-CJIABAHCKOro HOorpaHH4bLz: ABTOped). ... kana. Oujoj. HayK. M., 1971. Cyamux T. M. H3 MopdojiornueckKHx HaOmioneHuit Hajį TOBOpaMH JIHTOBCKO-CJIABAHCKOTO norpaHxHusa [/ Baltistica. V., 1972. T. 8(1). P. 19—22, (Onca.) Cyamux T. M. K Bonpocy 0 mopdonoruyeckoii HHTep$bepeHtuHH B paiiOHe JIAHTOBCKO-CJIABAHCKOTO norpaHHuba |/ Tes. IV auanekTonoruy. koHd. mo H3y4. TOBOpOB H 53bIKOBbIX KOHTAKTOB B npuGajnT. pecnyOjukKax (okt. 1972 r.). Burnsaroc, 1972. C. 61—63. Cyauux T. M. Lazūnai. Jlutosckas, Genopycckas H nojbckas (JOHOJIOTH4ECKHE CHCTEMEI || Banro-cnasauckuit cO6opaauk. M., 1972. C. 15—115. Cyamux T. M. ĮĮnajiekTbi JIMTOBCKO-CIABAHCKOro NOrpaHH4bA. OgepKH (dDOHOjIOTH4EeCKHX cucreM. M., 1975. 231 c. (Jla3ayusl, ĮleBenuurku, Tepaarbi, 3erena.) Cyamnk T. M. K xcropuu s3bikoBoi cutyauuu IMensicel // BajiTo-cJiaBahHckHe 3THOSI35IKOBbIC KOHTaKTbI. M., 1980. C. 181—191. Cyjnax T. M. H3 cnuTakKcHueckHx HAOjIIOJjJIeHHĖ Hal TOBOpaMH JIHTOBCKO-CJIABSHCKOTO IMOrpaHmusa [/ Acta Baltico-Slavica, 1982. T. 14. S. 245—250 (Ileneca, T'epBsaTrki). Yexman B. H. /lepeBas Ozepku. S13b1K u monn // [Monsckue rosopsi 8 CCCP, Munck, 1973, T. 11. C. 40-72. Yexman B. H. K npoGaeme nutoscko-6esnopycckoii hoHeTnveckoit unrepdeperunu B Ilenace || BanTo-cliaBAHCKHE 3THOA3LIKOBBIC KOHTakThi. M., 1980. C. 206-227. Yexmonac B. dynkunoHnpoBaHHe sS35IKOB H OmamHrsn3m // Lietuvių kalba ir bilingvizmas (LKK. T. 27). V., 1988. P. 37-54. LIETUVIŲ KALBA LENKIJOS LR Aleksaité B. Punsko ir Seinų krašto vietovardžių daryba (VU diplominis darbas). V., 1985. 121 p. Aleksaitė I. Punsko šnektos konsonantizmas (VU diplominis darbas). V., 1985. 79 p. 218 Aleksaitė I., Razmukaitė M. Suvalkų vaivadijos lietuvių gyvenamų kaimų vardai // Kalbos kultūra. Sąs. 55. P. 79—81. Bednarczuk A. On certain aspects of gens tie and its traces in Polish-Lithuanian borderland of Sejny district // Acta Baltico-Slavica. 1976. T. 9. P. 149—166. Buch T. Litewskie nazwy miejscowe w powiatach Sejny i Suwalki // Onomastica. 1961. T. 7. S. 221-229. Buch T., Topolinska Z. O rozwoju potączeni z tautosylabiczną spėlgtoską nosową w języku Iltewskim // Z polskich studiéw stawistycznych. Seria 2. Językoznawstwo. W-, 1963. S. 39—50. Buch T. Litewskie nazewnictwo osobowe w pawiatach Sejny i Suwalki // Onomastica, 1964. T. 9. S. 312-320. Buch T. Z badan onomastycznych w péinocnej Sejnefszczyznie // Kalbotyra. V., 1966. T. 14. S. 51-55. Buch T. Mundartliche Entpalatalisierungserscheinungen im Litauischen // Acta BalticoSlavica, 1966. T. 3. S. 33-36. Buch T. Nazwy toni rybackich jeziora Gataduš // Onomastica, 1967. T. 12. S. 109-123. Buch T. Mundartlicher Intonationsschwund im Litauischen // Die Welt der Slaven, 1967. T. 12(2). S. 205-208. Buch T. Z badan litewskiego nazewnictwa na Sejnefiszczyznie // Zbornik za filologiju i lingvistiku, 13(1). Novy Sad, 1970. P. 31-33. Golgbek A. Stowotworstwo gwary suwalskiej wsi Degucie (Daktariné disertacija. Mašinraštis). W-wa, 1980. Hasiuk M. Die Ferndissimilation des k, g in die litauischen Dialekten // Donum Balticum. Stockholm, 1970. S. 178-180. Hasiuk M. Kurie-ne-kurie priebalsių pakitimai Seinų 3nektoje // Baltistica. II priedas. V., 1977. P. 80-82. Hasiuk M. Fonologia litewskiej gwary sejnenskiej. Poznan, 1978. 107 p. Hasiuk M. Depalatalization of consonants in the Lithuanian dialect of Sejny // Lingua Posnaniensis. 1980. T. 23. S. 99-103. Hasiuk M. PrieSakiniy ir užpakalinių fonemų realizacija Seinų $nektoje // IV balt. konf. P. 28-29. Jancza M. Wplywy slowianskie w jezyku tekstow folklorystycznych ze wsi litewskich wojewodztwa suwalskiego // SGB. S. 113-122. Kudzinowski Cz. Ja¢wingowe w jezyku // Acta Baltico-Slavica. 1964. S. 217-225. Smoczyiski W. Gwara poludniowolitewska w sejneriskiem // Teksty gwarowe z Bialostocczyzny / Red. A. A. Obrebska-Jablonska. W-wa, 1972. N.18. S. 97-109. Recenzija: Baltistica. T. 10. P. 101-106. Smoczynski W. Dialekt litewski w Polsce pélnocnowschodniej // Polska Akademia Nauk. Oddzial w Krakowie. Sprawozdania z posiedzen Komisji naukowych (Komisja Jezykoznawcza). T. 15(2) za r. 1971. Krakéw, 1972. S. 375-377. Smoczyiski W. Z badan nad gwarg litewska okolic Punska. System samoglosek // Rocznik Bialostocki, 1981. T. 14. S. 349-372. Smoczyiski W. Szkic morfologiczny litewskiej gwary punskiej wraz z tekstami gwarowymi || Acta Baltico-Slavica, 1984. T. 16. S. 235-262. Smoczynski W. Zapozyczenia slowianskie w litewskiej gwarze punskiej // SGB. S. 179-222. Smoczynski W. Grupy spoélgtoskowe w litewskiej gwarze punskiej // Acta Universitatis Lodzensis. Folia Linguistica, 1986. T. 12. S. 303-314. Smoczynski W. Zapozyczenia niemieckie w gwarze litewskiej okolic Punska na Suwalszczyznie // Zeszyty Naukowe Uniwersytetu Jagiellofiskiego. Prace Jezykoznawcze. 1986. Z. 82. S. 35-45. Smoczyiski W. System fonologiczny litewskiej gwary punskiej // Acta Baltico-Slavica, 1986. T. 17. S. 369-386. Smoczyūski W. Gwara litewska okolic Punska (Daktariné disertacija. MaSinrastis). Krakow, 1977. 18 219 Stoskeliūnas J. Mūsų krašto tarmės // Varsnos. 1972. Nr. 7—8. P, 2—3. Uzdila A. Punsko (vakarinių dzūkų) tarmės fonetika ir morfologija (VU diplominis darbas). V., 1963. 266 p. LIETUVIŲ KALBA MAŽOJOJE LIETUVOJE (RYTŲ PRŪSIJOJE) Bezzenberger A. Litauische Forschungen. Beitriige zur Kenntniss der Sprache und des Volkstumes der Litauer. Gottingen, 1882. Bezzenberger A. Ursprung, Bedeutung und Verbreitung des Volksnamens „Gudden“ // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prusia fiir die Vereinsjahre 1896 1900. Konigsberg, 1900. H. 21. P. 217-242, Bezzenberger A. Mundartliche Texte // MLLG, II. Buch T. Zur Entpalatalisierung der Konsonanten im Preussisch-Litauischen // Studi Baltici. 1969 (Firenze). Vol. 10. S. 120-126. Buchiene T. Rytų Prūsijos lietuvių kalbos vokalizmas pagal Kleino gramatikos duomenis // Baltistica. V., 1967. T. 3(2). P. 129—154. Doritsch A. Beitrūge zur litauischen Dialektologie. Tilsit, 1912. Geitler L. Litauische Studien ... Prag, 1875. 123 S. Gerullis J., Stangas Chr. S. Lietuvių žvejų tarmė Prūsuose. K., 1933. Janavičienė J., Zinkevičius Z. Žemaičių Naumiesčio šnekta socialinės lingvistikos požiūriu || Kalbų kontaktai Lietuvos TSR (LKK.T.23) V., 1983. P. 102—106. Janavičienė J. Rytprūsių lietuvių kalbos liekanos Žemaičių Naumiesčio šnektoje // Mūsų kalba, 1983. Nr.5. P. 21-25. Janavitiené J. Žemaičių Naumiesčio lietuvininkų kalbos modelis iki sąveikos (fonetika) // Tarptaut. balt. konf. P. 49—50. Janavičienė J. Tarmių sąveikos Žemaičių Naumiestyje problemos // Jaunųjų filologų darbai. V., 1986. T. 2. P. 243—246. Kalwaitis W. Lietuwiszkų wardų klėtele. Tilžė, 1910. Lepner Th. Der preusische Littauer. Danzig, 1744. P. 98—122. Kurschat Fr. Grammatik der litauischen Sprache. Halle, 1876. Razmukaitė M. Kaliningrado srities istorinių vietų vardų tradiciniai atitikmenys // Kalbos kultūra, 1986. Sąs. 49. P. 73—80, Režat. Litauische Sprichworter // MLLG. Heidelberg, 1899. T. 4. S. 331-332. Rimša V. Rytų Prūsijos lietuvių kalbos elementai dabartinėje lietuvių kalboje // Kalbotyra. V., 1972. T. 24(1). P. 75—81. Ruhig Ph. Betrachtung der littauischen Sprache. Konigsberg, 1745. Schleicher A. Handbuch der litauischen Sprache. II. Litauisches Lesebuch und Glossar. Prag, 1857. Storasta V. (Vydūnas). Deutsch-litauischer Wortschatz. Tilsit, 1916. 176 S. Urbanavičiūtė Ž. Priebalsių kietinimas Prūsų Lietuvos tarmėse // Baltistica. V., 1970. T. 6(2). P. 147—166. Snannuene 5l. Jiaursnucrnueckas cutyauus B YKemMaituto-HaymMecrace (JinrToBcxas CCP) // Banro-cjnaBanckHe uccnenosBanxs-1984, M., 1985, C. 106—112. Slnasnuene SI. B. COonnojnnHrBHcTH4eCKHEe ACNEKTHI JIMHTOBCKOTO s3sika B YKemMaituro-HayMecrTHce: Asroped. mmc. ... kana. gpunon. HayK. Bujibaioc, 1985. 24 c. * x * Atlas gwar wschodniostowianskich Bialostocczyzny. W-wa i in., 1980 T. 1. Laigonaité A. Vietininky reikšmė ir vartosena dabartinėje lietuvių kalboje. V., 1957. Lietuviy kalbos atlasas: Leksika. V., 1977; Fonetika. V., 1982. Lietuvių kalbos tarmės (Chrestomatija) / Sud. E. Grinaveckienė, A. Jonaitytė, K. Morkūnas, B. Vanagienė, A. Vidugiris. V., 1970. (Yra plati tarminių tekstų bibliografija). 220 Lietuvių kalbos žodynas. V., 1941—1986. T. 1—14. Morkūnas K. Pažintis su lietuvių kalbos tarmėmis. V., 1980. 91 p. Paulauskas J. Veiksmažodžių priešdėlių funkcijos dabartinėje literatūrinėje lietuvių kalboje || Literatūra ir kalba. V., 1958. T. 3. P. 303—453. Vidugiris A. Lietuvių tarmės už respublikos ribų // Žodžiai ir žmonės. V., 1974. P. 51—56. Zinkevičius Z. Lietuvių dialektologija. V., 1966 (Apie periferines tarmes: p. 24—31). Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos tarmės. K., 1968. Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos dialektologija: Vadovėlis aukštosioms mokykloms. V., 1978, Įkiuanekrajariunbi atnac Genapyckait Mosel. Minck, 1963. 3unKaBu4ioc 3. O popmax JIOKATHBOB THTOBCKHX JiHaJIEKTOB [/ Lingua Posnaniensis. T. 12/13. P. 71-176. Caoynik Genapyckix rasopak rašHo4una-3axojHait Benapyci i se rnarpaniusa.Mincx, 1979— 1986. T. 1-5. ||| LIETUVIŲ KOLONIJOS BALTARUSIJOJE KALBA (MALKAVA, MOGILIOVO SR., MSTISLAVLIO RAJ.) Sivickienė M. Kai kurie beasmenių sakinių tipai Malkavos tarmėje // LKK. V., 1959, T. 2. P. 231-238. Sivickienė M. Senybinių prielinksnių vartojimas Malkavos tarmėje (BTSR Mogiliavo sr. Mstislavlio raj.) // Kalbotyra. V., 1962. T. 4. P. 79—92, Sivickienė M. Apie veiksmažodžių priešdėlių až(u)- ir uZ(u)-, ušvartojimą kai kuriose tarmėse // Kalbotyra. V., 1964. T. 10. Kunaypuc (Cusuuxene) M. K. Jluroscrkuii rosop B Genopycckom oKpyxeHux (MoBop i. MaimsrkoBka 8 BCCP): [Quc. ... xaun. Oujnoji. nayk. JI., 1957. Cusnuxene M. K. Hexoropkie 0COGeHHOCTH YNnOTpeOJIEHHA CJIABAHCKHX JIEKCHYECKHX 3AaHMCTBOBaHHii JIMTOBCKOTO rosopa B BCCP // Mexsy3. KOH]. 0 HCTOPHYECKON JIEKCHKOJIOTHH, JIEKCHkorpaduu H A35IKY nucartens: Tes. moxn. JI., 1961. Cusnuxene M. K. CeMaHrHueckHe OcOGeHHOCTH CJIABAHCKHX JIEKCHYECKHX 32HMCTBOBaHHi Ha MaTepHaJIe H3OJIHpOBaHHOTO JIMTOBCKOTro roBopa (BCCP, a. Manskoska, MorujieBeroii 061.) // Kalbotyra. V., 1963. T. 6. P. 79—90. Cusuuxexe M. K. Hexoropbie Bompocsl H3y4eHHA OCTpOBHELIX rosopos // Kalbotyra. V., 1963. T 8. LIETUVIŲ KOLONIJOS RTFSR KALBA (ČIORNA PADINA, SARATOVO SR., JERŠOVO RAJ.) Vidugiris A. Čiornos Padinos morfologijos ypatybės // Lietuvių kalbos morfologinė sandara ir jos raida (LKK.T.7). V., 1964. P. 193—206. Vidugiris A. Čiornos Padinos tarmės susidarymas ir atskiros jos ypatybės // LTSR MAD (A). V., 1965. T. 1(18). P. 219—232. AMERIKOS LIETUVIŲ KALBA Atlantas V. Lietuvių kalba Amerikoje. Būti ar nebūti // Lietuvos aidas, 1937. Nr. 376. Eretas J. Lietuvių kalbos likimas Amerikoje // Židinys. K., 1927. T. 5. P. 125—130. Laurinaitis J. M. Užsienio lietuvių kalbos reiškiniai // Gimtoji kalba. 1939. Nr. 1. P. 4—7. Lithuanian-American in the making: changes in the semantics of processes by Nijole Martinaitis, B. S. Southern Illinois University, 1959: Thesis submitted in partial fulfilment of the re221 guirements for the degree of Master of Arts in Linguistics in the Graduate College of the University of Illinois. Chicago, Illinois, 1976. Margeris A. Amerikos lietuviai ir angliškųjų skolinių žodynas 1872—1949. Chicago, 1956. Pažūsis L. On English loanwords in American Lithuanian // Konferencijos germanų, romanų ir klasikinės filologijos klausimais pranešimai. V., 1968. P. 38—43. Pažūsis L. Anglų kalbos leksemų Šiaurės Amerikos lietuvių kalboje interpretavimo klausimu // Baltistica. V., 1969. T. 5(1). P. 81—96. Pažūsis L. Anglų kalbos semantiniai skoliniai Šiaurės Amerikos lietuvių kalboje // Kalbotyra. V., 1974. T. 25(3). P. 27—36. Pažūsis L. Anglų kalbos gramatinė interferencija Šiaurės Amerikos lietuvių kalboje // Kalbotyra. V., 1976. T. 27(3). P. 57—62. Pažūsis L. Angliškųjų daiktavardinių skolinių gramatinės giminės problema Šiaurės Amerikos lietuvių kalboje // Kalbotyra. V., 1978. T. 29(3). P. 42—47. Pažūsis L. Linksnių ir prielinksnių distribuciniai poslinkiai kalbų kontaktų sąlygomis // Aktualiosios kalbotyros problemos. V., 1979. P. 61—66. Pažūsis L. Lexical interference as a mode of convergence // AILA 81 Proceedings I, Sections and Workshops, Lund, 1981. P. 521-522. Paziisis L. Semantiniai daiktavardžio poslinkiai subordinacinio bilingvizmo sąlygomis // Kalbotyra. V., 1981. T. 32(1). P. 74-84. Pažūsis L. Lexical interference as a mode of convergent change // Baltistica. V., 1981. T. 17(1). P. 77-83. Paziisis L. The morphological integration of English loan nouns in American Lithuanian // The English Element in European Languages. Vol. 2. Zagreb., 1982. P. 316-337. Paziisis L. Amerikos lietuvių kalbos mįslės // Mūsų kalba. V., 1982. Nr. 5. P. 39-42. Pažūsis L. Intralingvistinė interferencija lietuvių kalboje nykstančios dvikalbystės sąlygomis || Kalbotyra. V., 1985. T. 36(1). P. 44—53. Plioplytė R. Paziisis L. Lietuvių kalba nykstančios dvikalbystés sąlygomis // Mūsų kalba. V., 1982. Nr.5. P. 14—21. Salys A. Raštai. T. 1: Bendrinė kalba. Roma, 1979. Senn A. Einiges aus der Sprache der Amerika-Litauer // Studi Baltici. Roma, 1932. S. 35— 58. Tnemxene O.-A. Untepdepenuns anrjiuiūcKOrO S53bIKA B JIEKCHKe aurtosues CINĄ: AsTOped. mmc. ... KAHH. ¢unon. HayK. Kunes, 1973, Ilaxycuc Ji. II. ®onernyeckas H MOpiĖbojnorHueckKax1. HHTETpaLIHA AHTJIMŽŪCKHX 32HMCTBOBaHul B JIATOBCKOM s3bike CeBepnoii Amepuku: Asroped. auc. ... kana. OHxnoji. sayx. BHjibHtoc, 1971. Ilaxycne JI. CemanTHdeckuit capur riarosa npu asysseidan [/ Kalbotyra. V., 1979. T. 30(3). P. 36-47. Ilaxycuc JI. ®paszeonornyeckas unrepdepenuus (Ha MaTepuane JHTOBCKOTO 13bIKA B KOHTakTe ¢ aurmmiickum) // Kalbotyra. V., 1983. T. 34(2). P. 85-93. m Falk K.-O. Wody wigierskie i hucianskie. Studium toponomastyczne. Uppsala, 1941. Falk K.-O. Ze studiéw nad slawizacja litewskich nazw miejscowych i osobowych. O wtérnej funkcji sufiksu -ec; o nazwach miejscowych na -arice // Scando-slavica, 1963. T. 9. S. 87-103. Recenzija: ABS.T.5. P. 434-440. Falk K.-O. Ze studiéw nad nazwami jezior suwalskich: Okmin i Okminek oraz inne dublety hydronimiczne // Sprakliga Bidrag, 5(22), Miscellanea polonica, Lund, 1966. S. 26—42. Falk K.-O. Ze studiéw nad hydronimia suwalska: Gnilik-Kelig || Acta Baltico-Slavica, 1966. T. 3. S. 69-76. 222 Falk K.-O. O metodach slawizacji litewskich nazw osobowych i miejscowych. O genezie i rozpowszechnieniu nazw na -arice // Sprakliga Bidrag, 5(22), Miscellanea polonica. Lund, 1966. S. 1—16. Falk K.-O. Ze studiéw nad hydronimią suwalską: Jeglowek, Jegloweczek, Jegliniec || Sprakliga Bidrag, 5(22), Miscellanea polonica. Lund, 1966. S. 52—61. Falk K.-O. Uwagi o jačwięskim substracie hydronimicznym na Suwalszezyžnie // Rocznik Bialostocki, 1981. T. 14. S. 29—48. Falk K.-O. Kelay (1569) — ze studiėw nad hydronimią suwalską // Liber Iosepho Kostrzewski octogenario a veneratoribus dictus. Wroclaw; W-wa; Krakėw, 1968. Falk K.-O. Z przeszloici i teražniejszošci wod wigerskich. Obrazy z žycia rybakéw augustowskich // Jezioro Wigry. Seria: Rozprawy i monografie. N 12. W-wa, 1979. S. 25-91. Falk K.-O. Ze studiéw nad nazwami wod suwalskich: Postaw-Postawelek || Studia jezykoznawcze poswigcone Stanistawowi Rospondowi. S. 359—370 (leidimo vieta ir metai nežinomi). Giulumianc K., Czekman W. Polska gwara m. Widze i okolicy (na substracie bialoruskolitewskim) // Slavia Orientalis, 1971. T. 20(3). S. 313-326. Glinka St. O wyrazie guziny w gwarach polskich i bialoruskich // Acta Baltico-Slavica, 1984. T. 16. S. 111-114. Grinaveckienė E. Lietuviškos kilmės elementai Siaurvakarinése baltarusių kalbos tarmėse // III balt. konf. P. 27—30. Grinaveckienė E., Mackevič J. Keletas lietuvių kalbos morfologinės interferencijos vakarinėse baltarusių tarmėse reiškinių // LTSR MAD(A). V., 1975. T. 4(53). P. 187—192. Grinaveckienė E., Mackevič J. Kai kurios baltarusių lituanizmų fonetinės ypatybės // Lietuvių kalba ir bilingvizmas (LKK. T. 27.) V., 1988. P. 123—131. Janceza M. Wplywy stowiariskie w języku tekstow folklorystycznych ze wsi litewskich wojewodztwa suwalskiego // Studia nad gwarami Biatostocczyzny. Prace Bialostockiego Towarzystwa Naukowego. Komisja Językoznawcza. N 27. W-wa, 1984. S. 113—122. Jaugelis G. Dwa žrėdta do dziejow Suwalszczyzny ze zbiorėw prof. K.-O. Falka // Sprakliga Bidrag, 5(22). Miscellanea polonica. Lund, 1966. S. 62—103. Jucys A. Baltiški vietovardžiai už Vyslos // Mokslas ir gyvenimas, 1970. Nr. 20. P. 10—12. Kondratiuk M. Nazwy miejscowe poludniowo-wschodniej Bialostocczyzny. Wroclaw i in., 1974. Kondratiuk M. Mikrotoponimy litewskie od dūgnas, karklynas, vidūgiris w gwarach polskich i biatoruskich Bialostocczyzny // Acta Baltico-Slavica. 1976. T. 9. S. 219—224. Kondratiuk M. Elementy baltyckie w toponimii i mikrotoponimii regionu Biatostockiego. Wroclaw; W-wa i in., 1985. 293 s. Nalepa J. The name of the Jatwings // Sprakliga Bidrag. Vol. 4(18). 1964. S. 74—77. Nalepa J. Wigry, nazwa najwiekszego jeziora Jačwiežy // Sprakliga Bidrag, 5(22). Miscellanea polonica. Lund, 1966. S. 17—25, Nalepa J. Przyczynek do znajomošci toponomastyki i mowy Jacwiegdw // Sprakliga Bidrag, 5(22), Miscellanea polonica. Lund, 1966. S. 104—112. Nalepa J. Znaczenie jačwieskiej nazwy Sejny // Slavia Orientalis. W-wa, 1969. T. 18(2). S. 189—190. Nalepa J. Z badan nad jaéwieskimi reliktami onomastycznymi Poleksza // Studia Linguistica Slavica Baltica Canuto-Olavo Falk sexagennio a collegis amicis discipulis oblata. Lundae, MCMLXVI. S. 185-202. Otrebska-Jablofiska A. Elementy litewskie w mikrotoponimii wschodniej Biatostocczyzny // Studia z filologii polskiej i stowianskiej, 1969. T. 8. S. 261-270. - Ofrebski J. Jezyk Pruséw i jego dzisiejsze relikty // Dzieje Warmii i Mazur w zarysie. 1981. T. 1. S. 68-71. Otrebski J. Lituanizmy stownikowe w dialekcie polskim na Wilenszczyznie // Jezyk polski, 1931. T. 16. Otrebski J. Slawizacja litewskich nazw wodnych i miejscowych // Z polskich studiow stawistycznych. Seria 2: Jezykoznawstwo. W-wa. 1963. S. 267 — 286. 223 SUTRUMPINIMAI Baltistica — Baltistica, Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai V., 1965— . T. 1—, Kalbotyra — Kalbotyra. Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai V., 1958— . T.1—. LKK — Lietuvių kalbotyros klausimai V., 1957—. T. 1 —. LTSR MAD(A) — Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija (Visuomenės mokslai). V., 1957 t. t. MLLG — Mitteilungen der Litauischen Litterarischen Gesellschaft. Heidelberg, 1883-1912. T. 1-4. SGB — Studia nad gwarami Bialostocczyzny. Morfologia i stownictwo. Prace Tarptaut. balt. konf. III balt. konf. IV balt. konf. AC Biatostockiego Towarzystwa Naukowego (Komisja Jezykoznawcza, N 27) / Red. E. Smutkowa i I. Maryniakowa. Tarptautinė baltisty konferencija. 1985 m. spalio 9—12 d. Pranešimų tezės. V., 1985. III sąjunginė baltų kalbotyros konferencija 1975 m. rugsėjo 25—27 d. Pranešimų tezės. V., 1975. IV sąjunginė baltistų konferencija. 1980 m. rugsėjo 23—25 d. Referatų tezės. Ryga, 1980. — Įluanekronoruueckuū cOopaux: Marep. IV nuanegkrojnoruų. koHd. NO H3y4. rOBOPOB H S3bIKOBbIX KOHTAKTOB B npubant. pecnyGnnkax (oxTa6psL 1972 r.). Buasnioc, 1972. Apzvalga sudarė Ana Romanciuk „LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMU* TOMU SARASAS Daugelį „Lietuvių kalbotyros klausimų“ tomy dar galima įsigyti Lietuvių kalbos ir literatiros institute. Zenklu + (pliusu) žymimi tie tomai, kurių 1988 m. buvo pakankamas skaičius, ženklu — (minusu) — jau parduoti tomai; jokio ženklo nerašoma prie tų tomų, kurių buvo nedaug, po 10—17 egz. . Leksikos tyrinėjimai. 1972. 227 p. Baltų kalbų veiksmažodžio tyrinėjimai. 1973. 262 p. . Žodžių formos ir jų vartosena. 1974. 328 p. . Lietuvių terminologija. 1975. 272 p. . Lietuvių arealinės lingvistikos klausimai. 1977. 234 p. — . Gramatinės kategorijos ir jų raida. 1978. 205 p. Socialinės lingvistikos problemos. 1979. 194 p. — . 18 lietuvių kalbotyros istorijos. 1980. 240 p. . Lietuvių onomastikos tyrinėjimai. 1981. 215 p. Wawa ua N 10. Lietuvių kalbos specialioji leksika. 1983. 254 p. + 11. Kalbų kontaktai Lietuvos TSR. 1984. 209 p. + 12. Mokslo kalbos kultūros ir terminologijos problemos, 1985, 272 p. + 13, Lietuvių kalbos sintaksės tyrinėjimai. 1986. 243 p. + 14. Lietuvių kalbos sandaros tyrinėjimai. 1987. + 15. Lietuvių kalba ir bilingvizmas. 1988 +