Nauji baltarusių šnektų lituanizmai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVIII (1989) KALBŲ RYŠIAI IR SĄVEIKOS ELENA GRINAVECKIENĖ NAUJI BALTARUSIŲ ŠNEKTŲ LITUANIZMAI Per paskutinįjį dvidešimtmetį (1965 —1986) atlikti baltarusių leksikos tyrinėjimai leidžia tvirtinti, kad lituanizmų problema baltarusių kalbos tarmėse tebėra aktuali ir kad dar ne visi jose vartojami lietuviškos kilmės žodžiai yra atrasti. Nuolat atrandama nemaža anksčiau neatpažintų lituanizmų, stengiamasi nustatyti ir pagrįsti skirtingose baltarusių šnektose ir skirtingu laiku susiformavusius jų fonetinius atliepus. Mūsų tyrinėjimai rodo, kad čia pasitaiko senų a|'o|y vokalizmo lituanizmų, kilusių iš lietuviškų žodžių, turėjusių (iJuo ir (iJau vokalizmą, pvz., akdma ‘akuotas’ < lie. akuotas; Jlok, sox „lauko vardas“ < lie. Laūkas ‘t. p. < lie. laūkas; za6d* ‘guoba’ < lie. guoba; cfmxa "didelė su kutais skara' < lie. siaūstė ‘t. p.', Gyokdana "spragilo galva' < lie. buožė, buožėlė "t. p.’; kykyys "molinis švilpukas' < lie. kaukūtis "t. p.' ir kt. [Grinaveckienė,; Grinaveckienė, |]. Lituanizmų paieškose dar susiduriama su sunkumais, kai vieno ar kito vokalizmo lietuviškas žodis, pasiskolintas skirtingų baltarusių tarmių, yra davęs ne tik skirtingus tokio vokalizmo atliepus, bet neretai dar ir patyręs daugelį įvairių konsonantizmo pakitimų, pasižymi darybos įvairove. Dėl to kartais nelengva nustatyti ir įrodyti tokio baltarusių žodžio tikrą lietuvišką šaltinį. Sakysime, br. tarmių žodžiai xaKap3uki, KaKdWIKI, Kapdkyuki, KapKkowiKi, KOKAUKI, KOKiWKi, KOPKIWKi, KOpnywIKI, KyKap3uki, KYKiwKi, KyKAp3uki, Kypauki, KypKkiwki, Kyponauki, Kypniwki, Kypmauki, Kypuwiki, Kypyiwki, turintys reikšmę „kojų kauliukai“, taip pat xakpkywxi ‘pediai’ ir kékawwr „kojų kauliukai; kojos“ [Cnoymik, T. 2, 364, 365; Hapoanae, 169; Xweisoe, 155]°, nežiūrint į tai, kad dažniausiai vienas į kita nėra panašūs savo skambėjimu, tarpusavyje yra giminaičiai — dialektiniai hibridiniai to paties žodžio variantai, genetiškai susiję su lie. kaūkaras (kūkarai, kūkuras), kaūkoras, kaukara ‘kaubrys’, plg. dar tos pačios kilmės kaitkas "pasipūtimas, auglys’. Iš šių leksemų etimologiškai skaidriausios ir mažiausiai pakitusios yra kaxap3juki, kykapsuki ir KyKApšjuki. Pagal dėsnį lie. au>br. a (pvz., JTanaedr „slėnio ir kelio vardas“ < lie. Lauž- + br. -ok [Mikparanauimis, 136] xaxapsuxi bus atsiradusi iš lie. kaukarir menkinamosios reikšmės br. priesagos -eyxi [Cusuko, 260]. Kykap3uki ir kykapsuxi kilmė fonetiškai gali būti dvejopa. Jie gali būti kilę tiesiog iš lie. kūkarai, kukuras „kukštera“; galėjo taip pat išsirutulioti ir iš lie. kaūkaras pagal lie. au > br. y dėsnį (plg. jau minėtą xykyys <lie. kaukūtis). Nėra 1 Ženklas | straipsnyje rodo, kad garsai (ir formos) vartojami skirtingose baltarusių tarmėse. 2? Baltarusių šnektų sprogstamasis 2 (paprastai pasitaikantis įskoliniuose) tekste nesiskiria nuo ju pučiamojo 2. * Kad „kulkšnis“ ir „kaukaras“ semantiškai tapatingos realijos, rodo ir bendras abiejų pavadinimas kdušas, pvz.: galvos kaušas ir kėjų kaušas (LKZ. T. 5. 446). 162 visai aiškus xyKApjuxi kamieno A vietoj laukiamo a. Gal tas «x čia galėjo atsirasti iš a? Vadinasi, kykapjuxi galėjo išvirsti į kykapsuki. Atvejų, jog kartais kai kurių br. šnektų lituanizmų kietasis priebalsis suformuoja minkštąjį, pasitaiko, pvz., lie. klūmpės, khionas>br. kaymnei | katombel, Kayka | kmons ir kt. [Croymik, T. 2, 479-480; [pisnextanariuasl, 791 —797, kapter Ne 235, 236]. Antra vertus, gal xykap3suxi pradžią galėjo duoti ir koks kitas lie. kaiikaras, kikarai... variantas, sakysim, kiaukeré ir pan. Artimiausia šių leksemy giminaitė, bet jau labiau pakitusi — patyrusi viduriniojo -kaskiemens sinkopę, — yra kypauxi <*kyrapauxi (plg. analogiškus sinkopės atvejus: kaasaayxa<kasaxaayxa „ieva“, maudpka< mapwvindpka „Švarkas“ [Cxošnix, T. 2, 366; T. 3, 29)). O *kykapauxi, kaip akivaizdžiai matyti, < lie. kukar- (kaukar-)+ br. -auxi. Leksema xapdryuxri taip pat visai artima xakap3uxi. Ji galbūt kilusi iš *kaxdpyuxi dėl vidurinių (-xapy-) skiemenų priebalsių metatezės, t. y. dėl x ir p susikeitimo vietomis: -kapy- > -pary- (dėl galimo panašaus priebalsių susikeitimo plg. npaépx <npap3x „praskiepas“, padsivoea<dzapyea „gūnia“, „šiurkšti paklodė“ [CxnoYymix, T. 4, 76, 441]). O *kaxdpyuxi pradžią galėjo duoti lie. kaukar- + br. -yuki. Kapdxyuxi artimiausios, nežiūrint į tai, kad iš pirmo žvilgsnio į ją beveik nepanašios, yra leksemos xaxdwki, kKOkiwki, KOKAuISI, KOKAUKI, Kykiwki ir vietovardis Kardo aye [Mikparananimis, 119]. Jos galėjo išsirutulioti iš *xapardwuxi, *kOpakiuxi, *kopakauswsi, *kopaxawki, *Kypaxiwxi, *kapakduusi lyčių dėl vidurinio -paskiemens sinkopės. Taigi jų fonetinė raida jas dar labiau, negu leksemą kapdxyuyki, Yra nutolinusi nuo pirminio šaltinio — formų su *xaxap-|*xoxap-|*xykap-, kilusių iš lie. kaukar- (kukar-) ir br. priesagų. Žodžių xaprdiurxi, kapkywiki, KOpkimki, Kypkiwki baltarusiškos pradinės formos galbūt yra *xaxpdiurxi, *kaxpywki, *kéxpenuxi, *xkyxpvnuxi, pakitusios dėl priebalsių samplaikos -xpmetatezės (dėl xpvirtimo pxplg. Kd641iK <kéabix „gružlys, kilbas“ [Cxrošnix, T. 2, 493]). O pastarosios dėl patogumo tarti greičiausiai yra kilusios iš ilgesnių, iš *xaxapdwuxi, *kaxap yuri, *kOkaponuki, *kyKkapsnuki, išmesdamos žodžio vidurio skiemeninį g (dėl galimo tokio išmetimo plg. xaimdwika < kaaamdwka „toks vežimas“ [CxoYynmik, T. 2, 366]. O šių formų *xaxap-| *kokappagal br. a|o <lie. au atsirado iš lie. kaukar-; *kyxap- — tiek iš lie. kukar-, tiek (pagal br. y<lie. au) — iš kaukar-. Leksemų xd6pnywmxi ir Kypniuxi raida bus buvusi panaši į KOprūmki, xypriwki (žr. aukščiau), tik jų žodžio vidurio -n-, reikšmės ryšiui su pamatiniu šaltiniu išblukus, yra atsiradęs iš -k- (plg. analogišką atvejį xapmandco: < Kapranden < lie. karkanėsis „riestanosis“ [CxoYxix, T. 2, 424]). Vadinasi, xdpnywxi, xypniwxi< *kOpKwik, *kypkiuiki < *kokKpywmxi, *kykpšuuki < *kėkapywki, *kKyKapsnukxi <lie. kaukar- (kukar-)+br. -ywxi, -imxi. Analogiškai pastarosioms yra išsirutuliojusios ir KY)pmauki, Kypyiwki, Kypubiki leksemos, jų žodžio vidurio -m-/-y-/-u priebalsiams atsiradus vietoj -x-. Taigi kypmauki, kypųiuri, Kypusiki < *kyprauki, *KypKiwki, *KYpriki <*Kypaxauxi, *kypaxiwki, *kypariki < *kykapauki, *kyKakonukri, *kykapvixi <lie. kaukar- (kukar-), kaukorikai ir pan. (dėl galimo analogiško kai kurių priebalsių kaitaliojimosi br. šnektose plg. jų 6Gamadwxa< 6axadxcka, ie 163 kébauka < kénauka „duobutė po krūtine“, 2psrudmnik < OpoimOmHuix, KpbindimHikK < mpomnymhuikK, Kyxcypka<myxcypka ir kt. [Cjošnik, T. 1, 154, 491; 1. 2, 493, 545, 558]. Šio tipo leksemos yra pačios seniausios, daugiausia pakitusios ir labiausiai nutolusios nuo pagrindinio savo šaltinio. Leksema xypdnauki taip pat galėtų būti labai sena. Ji bus patyrusi tokią savo fonetinės kaitos raidą: xypdnauki < *kypdrauki <*kyképauki < lie. kukar- (kaukar-) + br. -auxi. Kartais pasitaiko, kai įtariamam br. šnektų lituanizmui nepavyksta nustatyti tikslaus lietuviško atliepo. Sakysime, kad jų vietovardis 5doxonuxi „Varanavo raj. Saltoniškių kaimo ganykla“ [MixrparanamiMia, 23] yra lituanizmas, abejonių nekyla, tačiau nežinia, ar jo šaknies a yra kilęs iš lie. au, ar uo, kadangi abu šie dvibalsiai tam tikru metu kai kur br. šnektose yra davę tą patį a refleksą, pvz., JIakiniki < lie. Laukinykai ir 2a6a<lie. guoba ir kt. Taigi neaišku, ar B5axlie. atliepas yra Bauž-, ar Buož-, plg. lie. Baūžiškiai „Radviliškio raj. kaimas“ ir Biiožiškis „Biržų raj. kaimas“ [LTSR adm., t. 2, 30—44]. Panašaus pobūdžio sunkumų iškyla ir susidūrus su lituanizmais įtariamais baltarusių šnektų žodžiais pdei, paedswi, pazdilds!, pazdAbi, nazdpbi, pa2ousicsl, payadn, pšyzimmi, cypdei, cypyei, turinčiais tą pačią „prakaito, vandens, ašarų srovės, rievės, patakos“ reikšmę ir jų pazicmer reikšme „drūžėtas, dėmėtas“ [Cjrojjaix, T. 2, 603; T. 4, 235, 236, 237, 333; T. 5, 20, 21, 229; Cusmposių, 397, 412; Rūdninkai, Akmenynė). Leksema pdei dėl sprogstamojo r (labiau būdingo baltarusių skoliniams) tarimo, dėl jos vartojimo geografijos ir izoliuotumo buvo įtariama kaip lituanizmas [Apamorkasa, 128; I pumasBenxene, 187], tačiau tikro jų lietuviško šaltinio iki šiol vis nepavyksta apčiuopti. Dabar, kai baltarusiy šnektų žodynuose ir rankraštiniuose šaltiniuose užrašyta daugiau kitų neabejotinų pdei reikšmės ir fonetikos giminaičių, lietuviškų jų atliepų paieškas yra pamato tęsti. Pripažįstant, kad br. a <ay (<lie. au) bus įvykęs leksemos pdei* šaknyje (taigi, pdei <*pdyei), yra pamato manyti, kad tarp adekvačios reikšmės leksemų pdei, pšyeimo:, payedn šaknų (paz-, paye-, paye-) genetinis ryšys pakankamai aiškus ir kad visos jos bus kilusios iš paye-. Tos pat paye- >paešaknies neabejotinai yra ir leksemos pa2d3i, pazdiiosi, pazdawl, pazditucoi (tik su skirtingais darybiniais kamieno elementais), taip pat ir sazdpei metatezės būdu atsiradusi iš pazdabr (dėl tokio kraštinių pa- — -45: skiemenų priebalsių pasikeitimo vietomis, t. y. jų tarimo aa-—-pur dar plg. analogišką br. zandipax „kaistuvas su rankena“ < le. rqdelek „t. p.“ [Cxošnix, 1. 2, 717]. Pradžią šioms vienos reikšmės leksemoms galėjo duoti giminiškos semantikos ir fonetikos lie. raugšaknies žodžiai, sakysime, tokie, kaip rdugtis (ridugtis) „niauktis, trauktis (debesimis)“, rdugas „Ssusiraukėlis“, plg. dar apsiraugė (užsirdugė) „apsiniaukė“, kad tu prasraugtdi „kad tu prasmegtum“, užraugti „apleisti, apdūminti“ bites dūmais; su šaknies balsių kaita: riga, rūgys „ilgas lietus; drėgnas oras“, rilgas „lietinga, apsiniaukusi diena“, rūgala, rūgalas 4 Pastebėtina, kad br. žodis pdei Lazūnų šnektoje (BTSR Yvijos raj.) vartojamas jau kaip skolinys iš br. ir tariamas rd'g'e's(dėl br. a> lie. skoliniuose iš slavų į o plg. tos šnektos baltarusizmus atvoga „atsargumas“ < br. amedza „t. p.“, uchvdtai „laikiklis“ <br. yxedme: „t. p.“ [Lazūnai]. 164 „lietingas oras“, plg. dar: Žiulvin, Žiulvin, Žiulvineli, gyvas būsi — pienu rūgsi „plūsi, tekėsi“, jei negyvas — krauju plauksi; Gyvoliai padvése pamsojo, nu kurių neišpasakyta smarvė visomis pusėmis rūgdama „tekėdama, sklisdama“ dvokė ir kt. [LKŽ, t. 11, 281, 286—288, 523, 883, 892, 905]. Taigi, kaip matyti, lie. rdugtis (rūgti) ir kt. reikšmės segmentas „plūsti, apsitraukti, tekėti“ ir pan. kaip tik ir yra tapatus su br. pdei ir kt. jos giminaičių turima reikšme ir dėl to nagrinėjamų baltarusių žodžių giminystė su nurodytais lietuviškais žodžiais negalėtų būti nepripažįstama. Nemažų abejonių dėl giminystės tiek su br. pdei (ir kt.), tiek ir su lie. rdugtis (riigti) kelia vienareikšmių su pdei leksemų cypdei, cypyei formos. Jų šaknys, sprendZiant iš panašaus su pdei skambėjimu, ypač bendros reikšmės, turėtų būti -paei, -pyei (-pyei galėtų būti arba tiesiog siejama su lie. riigšaknies kalbamosios reikšmés žodžiais, arba laikyti išsirutuliojusia iš *-payzi > *-pojjei >*.pyei; dėl tokio virtimo plg. br. kykyys „molinis švilpukas“ <lie. kaukūtis „t. p.“). Tai pripažinus, jų giminystė su pdei galėtų būti visai pamatuota ir galima. Tačiau kaip aiškinti jų abiejų žodžio pradžios cy-? Tai, jei būtų ir priešdėlis, jis naujos reikšmės žodžiams neteikia. Tas cyčia dėl žodžio reikšmės išblukimo galėtų būti atsiradęs ir iš pridėtinio cbei įspraustinio (dėl lengvumo tarti) y. Kad analogiško priebalsių pridėjimo atvejų šnektose (ypač jų skoliniuose) pasitaiko, gerai rodo ir br. ceficna „ryšys“ < 64caa „t. p.“, nafwmea „aprumbas, apmušalas“ < le. listwa „t. p.“, lie. skrūpčioti<krūpčioti ir d. kt. [(CnoYšxix, T. 4, 14, 403; LKZ, t. 12, 1101]. O kad kartais po c (ar kito priebalsio), susikaupus priebalsių grupei, gali būti įspraudžiamas y ar kitas kuris balsis, matyti iš tokių br. šnektų žodžių, kaip Dcapanod |Kcypano0 | nevipaA06|xcapan0 „šaltinis, versmė“ < le. zrddlo „t. p.“, cykaapos „sklerozė“ < cK1epd3 „t. p.“, cyKpymax „ryšulys“ < ckpymax „t. p.“ ir kt. [CnoYix, T. 2, 140, 174: t. 5, 14, 16]. Panašų balsio w (ar net q!) įspraudimą gerai rodo ir kai kurie lietuvių (taip pat ir prūsų) skoliniai, pvz., suliūbas, sąliūba, sąliūbas „santuoka“ < le. šlub „t. p.“ (plg. pr. salūban „t. p.“), sunevoga „įžeidimas, apšmeižimas“ < le. zniewaga „t. p.“, sumislas „išmonė, sumanymas“ < le. zmys/ „t. p.“, suvodba „vestuvės“ < ru. cead66a „t. p.“ [LKŽ, t. 12, 81; t. 14, 137, 148, 151, 250]. Galėjo čia tas cyir visas biti pridėtas prie žodžių *paei, *pyei, paklistant jiems br. kalbos darybos dėsniams ar prisitaikant prie jos sistemos. Panašių darybiniy atvejų pasitaiko ir lietuvių tarmių skoliniuose, pvz., siusmislas „sumanymas“ < le. zmyst ,t. D. suvada „vaidas“ < br. ada „t. p.“ <le. zwada „t. p.“ [LKZ, t. 14, 230, 246]. Jei šis mūsų spėjimas pasirodytų pamatuotas ir jtikimas, baltarusių pdei, cypdei ir kt. joms giminiškų leksemų lietuviška kilmė, visai galimas daiktas, galėjo būti kaip tik tokia*. SUTRUMPINIMAI Akmenynė — Akmenšnės šnektos (Šalčininkų raj.) 1981 m. E. Grinaveckienės ekspedicijos užrašai. ApamonkrasBa — Apawonkasa A. V., T 'psiuaseurene A. I., Kasajsuyk I. II., Maukenių 0. O., PamManosiu SI. M., Illaranasa JI. O. 3 nekcixi Genapyckix *Dél kai kurių „lituanizmų“ redakcinės kolegijos nariai yra kitokios nuomonės. 165 raBopak 3axoxusi 30RHBI // Becui Axkamamii Hasyk BCCP. Cepbia rpaMajįcKix HaByk, Ne 4, 1969. C. 123-134. Jeisnexrana- — Įlsianekrajiariumsi: atnac Gernapyckait Mosel. KapThl i KOMEHTapsli. Ti9HBI Misnck, 1963. Grinaveckienė, — Grinaveckienė E., Mackevič J. Kai kurios baltarusių lituanizmy fonetinės ypatybės // Lietuvių kalba ir bilingvizmas. V., 1988. P. 123—131. Grinaveckiené, — Grinaveckienė E., Mackevič J. Lie. (i)au vokalizmo atliepai baltarusių lituanizmuose // Baltistica. 1989. T. 3 (1 priedas). P. 70—80. TpnmaBeunkene — T'pumaBeukexe D., Maukesnu 10. O., PoManosBau E. M., Uečepyk E. H. B5sirroBas JIGKCHKA JIATOBCKOrO IpOHCXOXJIEHHKSA B 3arragmmolH Benopyccum // Lietuvių terminologija. V., 1975. P. 163—195. Lazūnai — Laziing šnektos (Yvijds raj.) 1959 ir 1972 m. E. Grinaveckienės ekspedicijos užrašai. LTSR adm. — Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas. V., 1976. T..2 LKZ — Lietuvių kalbos žodynas. V., 1968. T. 1; V., 1969. T. 2; V., 1956. T. 3 tt. Mikpatananimis — Mikparananimis Benapyci. Minck, 1974. Hapojmae — Hapoanae cnosa. Miuck, 1976. Rūdninkai — Rūdninkų) šnektos (Šalčininkų raj.) 1980 m. E. Grinaveckienės ekspedicijos užrašai. Ciano — Cusmko II. V. Hapojxnas jiekcikKa i ciosayrsapense. Minck, 1972. Cusarnrosiųu — Cusmxosiu T. O. Cnoyuik rpomenckait BobGnacui. Minucx, 1983. Cnoynik — Caoymik Gemapyckix rasopak rašno4ma-3axojHait Benapyci i se marpaHiawa. T. 1-5, Minck, 1979-1986. XKrsiBoe — XKrsiBoe cuoBa. Mincx, 1978. HOBBIE JIATYAHH3M6B6I B BEJIOPYCCKHUX TOBOPAX Pe3iomMe HUccnenosatenu GejopyccKOoH JMAJIEKTHOJ JIEKCHKH MOCTOSHHOICTAIKHBAIOTCSA C elle HEOIO3HAHHBIMH 32HMCTBOBAHHSIMH JIKTOBCKOTO npoucxoxaenus. OGpargaeT Ha ce6s BHHMAHHEe 3AaHMCTBOBAHHA C BOKAJIH3MOM KOpHA A |0O/ Yy, pa3BHBOTHECA B TEeJCHHE CTOJIETHĖ H3 JIATOBCKHX CJIOB C BOKaJIH3MOM (i uo, (au, nanp., 2abd “wneM’ < aT. guoba "Tx."',zYacanki "TOJIOBaCcTHKH" < mr. biožgalviai "Tx.", cAmka "Gojniburoi IUIATOK C KyTacaMu’ <JIaT. siaiisté "Tx.', Jlox “Ha3BaHWe nous B Hogrorpynckom p-He BCCP’ < mut. Laikas “na3saume nous’ (<xar. laitkas ‘none’), kyxyys ‘riamnsHb CBHCTOK' <I HT. kaukutis “Tx.’. JlaHHbIe 3aMMCTBOBaHHs HEPEIKO TasT B cebe H HEKOTOPBIC M3IMEHEHHS KOHCOHAHTH3MA H OTJIHYAIOTCA pa3HOOOpa3HeM CJIOBOOGpa30BaHus. I[TosTomy mHOrJia CpaBHHTeJILHO TPYJHO YCTAHOBHTH IOJŲIHHHEIC JIATOBCKHE MCTOYHHKH TAKHX JIEKCEM. B craTbe nccnenyooTes OOHJI5HEIE OOpa30BAHHS CJIOBA KaKApšuki TATOYHAS KOCTh; HOTH; IUIE4H*' H MOTHBHPYETCS, A TakkKe H OOOCHOBbIBA6TCA HX IIDOHCXOX/JIEHHE (KAXKJIOTO B OTIEJILHOCTH) OT mut. kdukaras (kūkuras) "Gyrop'. Tak kak KOpHEBOH a 6eOPYCCKHX 3aMMCTBOBAHHH MOT IIpOHCXOJIKTB5 KaK OT JIAT. NH(TOHTa au, Tak H OT uo, GaKTHYECKH HEBO3MOXKHO YCTAROBHTb TOYHBIH JIHTOBCKHĖŪ HCTOYHHK Gestopycckoro TONOoOHHMA Bdacsuuki: IUI ero o6pa3oBaHns B OHHAKOBOH Mepe MOT IIOCJIYKKHTbG KaK JIATOBCKHH TOMOHWM BaiiZiskis, Tax m Buožiškis. B craTbe jenaercs MOMBITKA YCTAHOBHTb JIKTOBCKHŪ MCTOMHMK IUIS JIeKCeM pdei, payzitubi, payzdu, cypazi m np. “TIOTEKH, CTPYH TOTa, BOMB, CJIE3*, OTHOCHTEJIbHO KOTODEIX IABHO CYIINECTBOBaJIO MHEHHE, YTO OHM JUTYyaHHW3Mbl. Ha OCHOBe 3Ha4eHMS CErMEHTa ‘TeYb, JIATLCA, 3ATAHYTHCS, NOKPBIBATECA H BEPOATHOCTH 3aKoHa Gap. a<imT. au (cp.: payzdn, p5yzimst) nenaeTcs BbIBOJI, 4TO JIAaHHbIE JIEKCEMbI MOTJIH IIDpOHCXOJIHTB OT JIHT. CJIOB C KOpHeM raug-(riaug-, riig-) Toro xe 3Hagerms. KopHAaMH JIeKCeM cypdzi, cypyei ABISIOTCA -paz-, -pye-, a MX TEPBLIA CJIOT cy-, He TIDHJAIoNIHi CJIOBAM HOBOTO 3HAYCHHA, ABJIACTCA NPUCTABOYHBLIM, TAKHM Xe, KAKHM CJIOT SH4KBAJIH- ¢umEpyeTcs B JIMTOBCKOM 3aHMcTBOBaHHH suvada ‘ccopa’<6np. eada “Tk.’ <nonbck. zwada € , TK. 166