Gervėčių šnektos ištiktukai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVIII (1989) KALBŲ RYŠIAI IR SĄVEIKOS JONINA LIPSKIENĖ GERVĖČIŲ ŠNEKTOS IŠTIKTUKAI Šalia savitų ir vaizdingų žodžių Gervėčių apylinkėje, kompaktiškiausioje lie- tuvių saloje Baltarusijos TSR teritorijoje, užrašyta nemaža ištiktukų. Jais reiš- kiami įvairių veiksnių sukelti garsai, vaizdai ar pojūčiai. Deramai ir saikingai var- tojami ištiktukai praturtina kalbą, daro ją gyvesnę bei vaizdingesnę. Šias ištiktukų ypatybes aiškiai jaučiame skaitydami, pavyzdžiui, M. Valančiaus „Palangos Juzę“, kur jie itin gausiai vartojami. Kaip ir kitose lietuvių kalbos šnektose, Gervėčių ištiktukai pagal kilmę gali būti skirstomi į veiksmažodinius, pvz.: kilst : kélti — Kap tik kilst pūduška, tai iF vėl' rėk't' |slyst : slysti — Dé, dė (dėjo) kojas, slys't' (griuvo) ir mėgdžiojamuo- sius!. Pastarųjų užrašyta žymiai daugiau. Jų daryba bei struktūra labai įvairi, mėg- džiojanti kokio nors veiksmo sukeltus garsus ar vaizdus, pvz.: blakt — Ir blakt' ugnėlė ažgėso | klakt — Paparvedžiojo ana karves, klakt ir griūvo" | cak, cak — cak, cak atbėga ana. Pagal esmines struktūros ypatybes šie istiktukai daugiausia yra vienskiemeniai, bet esama ir dviskiemenių, rečiau — triskiemenių, pvz.: [yZt, turlum, šebu- laikšt. Pagal žodžio galo garsinę sudėtį daugelį šnektos ištiktukų galima skirstyti į formantinius ir neformantinius. Ištiktukai, imituojantys garsus, susijusius su įvai- riais judesiais ar reiškiantys vaizdus, atsiradusius veiksmo metu, neretai yra viens- kiemeniai ir baigiasi formantu ¢. Šis formantas gali būti po įvairių priebalsių, dau- giausia po k, m, p, s (pvz.: makt, pliémt, capt, kliūst) arba po priebalsių samp- laikų ks, kš, mp, ms, nk, rp (pvz.: vikst, pykšt, pūmpt, krdamst, dzinkt, virpt). Nemaža šių ištiktukų išreiškia ne patį veiksmą, bet tik papildo, paryškina ir pagyvina jo sukeltą vaizdą, garsą, pojūtį, plg.: Stakt' atsistéjo ir sūko | Anas až būteliaus ir pliomt: „Išgėrsim“ | Capt až vuodegės ir pagovė | Tėp boba kap kliūs't' [verdančiu vandeniu], tai ti if nusmūko paiistis (plaukai) | Anas vikst' ir nubėgo" | Pykšt' tvorąrazlaužė | Pūmpt' obuoljs ir nukrito | Aš tą dėšrą kramst' | Dzinkt' nėsin, ir ankando bitėlė | Vilkenyčia (vilkė) viFpt' pėršoko... Kartais šalia kai kurių ištiktukų su formantu ¢ lygiagrečiai yra vartojami trum- pesni jų atitikmenys be £, pvz.: Ė kél' mano gerklé nč kuolū ažkišta, nč ratū ažsukta, tai aš šmirš' su paršeliū |(plg. Anas šmirkšt vidui) | IF pūkš, ir neuūilipė dan- guni (plg. Lipė, lipė, pupa — pūkšt, ir krito). ! Remtasi medžiaga, autorės užrašyta 1970 m. ekspedicijoje ir rinkta iš Lietuvių kalbos ir li- teratūros instituto Tautosakos fondo kai kurių pasakojamosios tautosakos rinkinių. 118 Ištiktukų be formanto užrašyta mažiau. Jie dažniausiai baigiasi įvairiais balsiais, dvibalsiais ar priebalsiais ir neretai imituoja vabzdžių bei kitų gyvūnų balsus ar daiktų garsus: Kone visada tas pats ištiktukas yra kartojamas du, tris, net keturis kartus, siekiant paryškinti veiksmo garso tąsą. Kai kurie neformantiniai ištiktukai neretai tik papildo veiksmą ir vartojami tada, kai norima stipriau nusakyti arba at- liekamo nestaigaus veiksmo ilgesnę trukmę, arba staigesnio veiksmo garsus bei po- jūčius, vaizdus, pvz.: Bū-bū-bū — ana subijojo — neina | Bū-bū-bū kap ėmė lapatuotie | Bz), bzy — bitėlė Iėkia | Triū-riū-riūū, triū-riū-riūū, ar ne- regėjot mešką, briedžių, lūpių, vilką? Skrerida bitėlė zizy, zizy nuo gėlės an gėlė“ lės | Sūko broliuo — tik eina t6 ugnėlė ti — žiū-žiū, žiū-žiū | Aū-aū, aū-aū lėja kalytė | Bar, bar, bar pabarškino mergiokdité (mergaitė) — sugirdo anys | Cak, cak, cak lekia : „Panuvėš, pavéZy (nuvežk, pavežk)“ | Mur, muf — nėr laiko, ėdu lūšinius | Ė pelytė ažbėgo až pėčiaus — dzi-liūn', dzi-liūn', dzi-liū' | Tap, tap, tap — eina anas viduii | Gaidys vėl' tui, tufi, tufi (subeldé). Šnektoje užrašyta mėgdžiojamųjų neformantinių ištiktukų, sudarytų vien iš pratisai tariamų priebalsių. Jais reiškiami garsai, kurie labiausiai asocijuojasi su girdimu garsu, tariant tą ar kitą priebalsį ar jų junginį, pvz.: Kūtas (kaukas)... būk tai kap kokia žvaigždė žžžž ir atūjo | Pagirdo anys — žžž ūžia, trūta mėdžias (miškas) | Tik griūtie [ąžuolas], pFFF ir nūlėkė Ivonėlis | Tada, kap nusgandaū, tas arklys tik frFF iF prapuolė. Tai grupei greičiausiai taip pat priklauso ištiktukas, sudarytas iš ilgiau tariamo balsio, esančio tarp dviejų priebalsių, pvz.: būūūch: E bėržas tik biidfich — nugriūvo. Prie neformantinių veikiausiai priskirtini jau minėti ištiktukai be formanto 7, analogiškai vartojami kaip formantinių ištiktukų pakaitai, pvz.: Plas, plas paskridé [jo] paūkštis iš krito |(plg. Pakilo, plast', plast', plast', plast' ir nūlėkė) | Pėrlėkė pei duobę, pavūodė, pavūodė, skik nušėko, žinai, kiaiilés | (plg. T6 pelytė tik skikt' nūlėkė — nepataikė pelytei [meška] | Tap, tap apmynė žė- me (plg. Tapt', tapt' eina meška pirkion). Užrašyta ištiktukų, būdingesnių Gervėčių šnektai bei lietuvių kalbos ploto ry- tinei daliai. Vietoj bendrinės kalbos ištiktukų šl/iūkšt, šliūkšt, triokšt čia sakoma — šlikšt, kridukšt, kūkš(t), pvz.: Tada ir vėl' kap šlikšt vilku (| vil- kuo) ir atrūko [atitrūko], ir su stulpū nūlėkė mėdžian (miškan) | Kridukš't' ir nulūžo Saka viršuji (viršuje) | Aš až tvoros kūkš pūgalį, nū, sakaū, daušiū (mušiu). Vienos pasakos kontekste vartojami saviti ir įdomūs ištiktukai šamakšt, šebu- laikšt, kurie atitinka bendrinės kalbos šėst, šmakšt, pvz.: Anas šamakš't' ją pėčiun | Šebulaikš't' pėčiun ir unsviedė, abūšlaite (krosniadangte) aždengė | (plg. dar vaizdžius staigaus ėjimo ištiktukus: Anas tik šmirkš' pirkion). Gęstančios ugnies vaizdas bei judesys šnektoje nusakomas ištiktuku 5b/akt, kurį atitinka bendrinės kalbos plist, plūpt, pvz., Ir blakt' ugnėlė ažgiso. Nedidelio gyvulio staigiam, vikriam judesiui nusakyti (strikt, strykt) varto- jami skik, skikt, sviFpt, vikst, viFpt, pvz.: Paršiūkai pavuūodė, pavūodė, tik skik, skik, skik — tik kas jūos ir regėjo | Visi paršiūkai viFpt', viFpt', viFpt' pėršokinėjo duobę | Vilkenyčia (vilkė) sviFpt' pėršoko, č aš kap apušės lakstas 119 (lapas) drebū | Anas viks't' ir nubėgo | Medinėja ožka (stirna) būvo, graži tokia — viFpt', virpt' ana lėkia. Tuo pačiu ištiktuku neretai išreiškiami keli vaizdai ar garsai, atsiradę konkre- čių dinamiškų veiksmų metu, arba juo nusakomas pats veiksmas: Pykš'r' tvérg razlaužė | Pykš't' sūdavė botagū. Tik šūs't' avėlę ratuosan | Šūs't' pėčiun ir unšdvė (įkišo) | Trakt' — ana gali atsirakindyt', gali eitie tūosan namiiosan | Brie- dis trakt' — pirmyn, pirmyn bėga. Pirmajame sakinyje ištiktuku pykšt reiškiamas laužiamos tvoros garsas, antrajame — botago kirtis. Kitose lietuvių tarmėse ta reikšme labiau būdingi kiti ištiktukai, pvz., tridkšt — kalbant apie tvorą, plidukšt — apie botagą. Sakinio kontekste kai kurie ištiktukai tarsi ne visada savo vietoje vartojami, pvz., Anas lapt, lapt ir su žąsinu skrenda. Ištiktukas lapt bene labiau tiktų ėjimo, bėgimo veiksmui nusakyti. Skridimo judesiai nusakomi ištiktukais plast, plist. Pastarieji šnektoje vartojami ir be formanto t: Plas, plas paskridė[jo) (pa- skrido) paūkštė iF krito | Pas'kėlė paūkštės — plast', plast' iF nūlėkė. Apylinkėje labai savitai ir taikliai nedidelės ugnies judesį ryškina ištiktukas vifpt, pvz.: ViFpt', viFpt' ugnėlė iF eina, eina | (Dar plg.: Sako brėlio“ (| bro- liuo) — tik eina to ugnėlė ti žiū, žiū, žiū) | Eina ūgnis vėpt', vėpt' viršuii tendi pas'kėlė pré man (mane). Kaip ir kitose lietuvių kalbos tarmėse, ištiktukai, reiškiantys konkrečius veiks- mus, gyvių ar daiktų būdingus garsus, neretai pakeičia įvairių (daugiausia būtojo kartinio) laikų veiksmažodžius ir sakinyje atlieka tarinio funkciją: Anas briks't’ dal'gį putésan itésan | Aš čiūpt' až pušinės (šluotos) — tokis strokas apėmė | Anas pamažū, pamažū ir čiūpt' ją až vuodegos. Man per barzdą drams't'... Meška tik dulum piesta | Kap tik kils't' pūdušką, tai iš rėkt' | Tėp béba kap kliūs't' [verdančiu vandeniu], tai ti iF nusmūko pailstis (plaukai) | Tavė knapt' ir nunėš Sdrka | Kndpt' az to bernioko iš nūnešė | Tada, kap k opt’ až lenciūvo, ir pasakiaū | Kap kriūkšt', if unkifto galvą | Aš tą mėdų lyžt', man per barzdą tyst' | Kap link't', tép dil'g't', ir sépa [nugara] | Kap azlipé, ir makt' ton skylėn | Karvė opt’ iF stovi | Anas dar arčiaū pas-éjéjo (paėjo), ana jam svys't' kąsnėlį blyno | Katūte — ladūte... košę ėdė stuburkš papečėn | Kap trūkt', iF išvertė itq kėlmą | Kap tik ažskambino té meška, kap turlum, ir aždaužė piestū nog pėčiaus | Šlėpš' t' [į žemę] kojelė, šlėpt' šluotelė | Ana kojelė trėpt', šluotelė lėpš't' | Kartą stūk, kitą kaitą stūk, trėčią kartą stūk — sėdi [numirélis]. Kiti šios šnektos ištiktukai yra vartojami greta įvairių laikų veiksmažodžių ir su jais yra jungiami arba jungtuku ir, arba prie jų šliejasi be jungtuko. Tada ištik- tukas yra tarsi veiksmažodžiu reiškiamo veiksmo sukeltų garsų, vaizdų ar pojū- čių iliustracija ir drauge su juo sudaro tarinį, pvz.: Brinkt' peilis iškrito | Capt až vuodegds pagūvo | Aš tą dėšrą kramst' kdndu | Boba kliūs' t' ispylé vandenį | Aš tą dūoną kramst' kandu iF išlūžo dantys | Makt' prancūzas ir pamirė | Pūmpt' obuolyjs iF nukrito | Stak atsistėjo ir sūko. Siekiant stipresnio įspūdžio, neretai ištiktukas yra kartojamas du, tris, net ke- turis kartus (toks vartojimas gal mažiau būdingas, kai ištiktukas vienas be veiksma- 120 žodžio atlieka tarinio funkciją), pvz.: Meška dudufi, duduūi, duduii kuolū du- rysan (| durysun) | Kvakt', kvakt' jail apkvaksėjo ité višta, eiktė (eikite) veiz- dėt' kiaušinių | Linkt’, linkt' galvą ir apsnūdo | Katinas aii pėčiaus sėdėjo, nuiéko ir liūžt', liūžt' uodegą atmetė if išsibaigė (nusibaigė) | Visi delniiosan plapt’, plapt', plapt' pradėjo pliaukšėti (ploti) | Cap, cap pagrebėja (pagraibo), žiūrtė (žiūrėkite) — yra | Lapė stukėna (beldžia) lopelė — stūk, stūk | Tap, tap eina meška pirkion | Vilkas tryst’, tryst’ ištriedė visūs oželiūs | Triū riū 'riūū, triū riū rifid eiktė (eikite) visi | Kojom gaidėlis tun, tufi, tui bėldžia (stuksi). Tame pačiame sakinyje gražiai ir darniai telpa net keli skirtingos struktūros ištiktukai, pvz., Vienas ratas [pateptas kazlėku] rėkia d jo joi, o kitas — a ja ja, o dar kitas ry, ry, ry, o ketvirtas — kuvik — čirik. Pirmieji du ištiktukai pri- mena jaustukus, tačiau čia kalbama apie menkai pateptų ratų girgždesį. Ištiktukai kartais atlieka vardažodžio funkciją, pvz., Diiok gi, tetūle, būrbt (Sako per sekmi- nes atėję vaikinai. Jiems reikia duoti gabaliuką sviesto ar ko kito, kad metant į jų atsineštą ąsotį su pienu pasigirstų garsas, primenantis burbt). Užrašyta iš ištiktukų išvestų momentinių veiksmažodžių su priesagomis -telt, -tert, reiškiančių trumpą, intensyvų veiksmą ar trumpalaikę akimirkos būseną?, pvz.: būmtelti (: būmt) — Reikėjo živa (greitai) sprūgilu itdm barondičiu (| baro- ndičiuo) būmtel't' | čiūptelti (: čiūpt) — Sėdi panėlė aii duksto kalnėlio si raudona kepuraite, kas eina, tas čiūptelia | dilgtelti (: dilgt) — Tėvu (| tévuo) dilgtelė“ galvon nueit [pas vaikus] | dridksterti (: dridkst) — Kaftais iš mūžo debesiūko, kad dridksteri(a), kad terika [lietaus] | dūrstelti (: dūrst) — Kap dūrstersiu, tai pėrdursiu | dūstelti (: dist) — Paūkštė dūstelė" dūko (kvapo) sd (savo) — ronds nėra | mostelti (: mést) — Tik mostelė“ ranka iF neliko | plidukštelti | pliaukšterti (: pliaūukšt) — Ir kap plidukštelė“ [trenkė žaibas], tai niekdm, tik trijém dūšiom (žmonėm) trūputį paškūdijo | Plidukšteri (suploja) tik rafikom iš džiaūgsmo | stuktelti | stūkterti (: stūkt) — Paėmė dil'ges ir stūktelė — iš dvylika lancūvų atdaužė | Reikia tą ugnėlę stūktelti ražončium (rožančiumi) af pėržeg- notie | Ir stūkterė po dūkart langan su priūtkais (virbalais) | švirkštelt| švirkštert (: švirkšt) — Švirkštelė (sušvilpė) iF atlėkė pas ją arklys | Ana iF švirkšteri(a), iF raikom plidukšteri(a) | Kartais kai kurie ištiktukai sudaro vieną vaizdingo pastovaus posakio kompo- nentą. Jo dėmeniu ištiktukas dažniausiai tampa tada, kai šalia esantis frazeologi- zuojamasis Žodis yra daiktavardis, pvz.: * Tą ištiktukų ypatybę jau pastebėjo A. Leskynas, plačiau žr. jo straipsnį: Schallnachahmungen und Schallverba im Litauischen // Indogermanische Forschungen. 1902. Bd. 13. S. 165—212. 121 dingt galvén „prisiminti“ : Man dingt' galvén — pieną palikai laukūosa (plg. Galvén dingtelė" — moku dar dvi giesmes) | dūrst raikq „trumpai padirbėti“: Anas tik dūrs't' raikq ir vėl' dairos gėrtie (plg. Vyras čia raūiką dūrsteri, ti dūrsteri, kokis ti jo darbas — rink- dosi iF rinkdosi) | kyšt koją „eiti, žengti“: Aš viduii koją kyš't' — ūnas živa (greitai) laukai (plg. Tik kėją kyš't' [pas vaiką] — pyksta [marti] | švikšt skaron „suduoti, smogti“: Moma jim skiréon švikš't' (plg. Aš jam gerai skūrėn švikšteriau). ONOMATOPOEIC INTERJECTIONS OF THE GERVĖČIAI DIALECT Summary The most characteristic peculiarities of onomatopoeic interjections of the Gervėčiai dialect: origin, word endings, structure and usage peculiarities are described in the paper. Some more char- acteristic onomatopoeic interjections are used only in this dialect, e. g.: skikt, svirpt, šebulaikšt, virpt.