Gervėčių apylinkių gyvenamųjų vietų vardų leksiniai‑struktūriniai bruožai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVIII (1989) KALBŲ RYŠIAI IR SĄVEIKOS MARYTĖ RAZMUKAITĖ GERVĖČIŲ APYLINKIŲ GYVENAMŲJŲ VIETŲ VARDŲ LEKSINIAI-STRUKTŪRINIAI BRUOŽAI Gervėčių apylinkių (Gardino srt. Astravo, iš dalies — Smurgainių raj.) gyvenamųjų vietų vardai, arba oikonimai, kaip ir kiti toponimai (hidronimai ir mikrotoponimai), savo leksinėmis ir struktūrinėmis ypatybėmis yra artimi Vilniaus, iš dalies Švenčionių rajono pietinės dalies toponimams. Šios Baltarusijos TSR esančios kompaktiškos ir izoliuotos lietuvių kalbos salės mikrotoponimija pastaruoju metu, kaip ir tarmės leksika, yra daugiau paveikta slavų kalbų, bet šio krašto oikonimija yra kur kas mažiau pakitusi. Ji tarsi tęsia besiribojančių gretimų Lietuvos TSR apylinkių toponiminį arealą. Taigi ji iš esmės priklauso tam pačiam regionui, kurio geografinių vardų tipą bei jų struktūrą sąlygojo panašios istorinės, kultūros ir ekonominės sąlygos bei realijos. Gervėčiai su apylinkėmis iki pat 1939 m. buvo Vilniaus apskrities miestelis, valsčiaus centras, kuriam priklausė apie 150 gyvenamųjų vietų (iš jų 23 dvarai) (plg. Kardelytė 1975, 5). Iš tradicijos ši apylinkė iki XIX a. vidurio dar tiesiogiai jungėsi su etnografine Lietuva — pagrindiniu lietuvių kalbos plotu, ypač ties Buivydžiais, Nemenčinė, Karkažiškėmis, Strūnaičiu (Vidugiris 1974, 117; 1972, 19). Netgi tų apylinkių reljefo, žemės paviršiaus bei fiziografinių duomenų panašumas atsispindi toponimuose, ypač mikrotoponimuose. Straipsnyje remtasi ne visais šių apylinkių vietų vardais, o tik tais, kurių lietuviškieji atitikmenys užrašyti 1970 m. kompleksinėje ekspedicijoje renkant medžiagą vardynui!. Todėl čia disponuojamos medžiagos kiekis nėra didelis — pateikiami apie 75 Gervėčių ir gretimų (Izabelinos, Kiemėliškių, Mikailiškių, Varnioniū) apylinkių oikonimai. Kadangi vietų vardai užrašyti iš gyvosios kalbos — iš tarmės atstovų, tad kai kur, esant reikalui, skliausteliuose pateikiamos ir tarminės oikonimų lytys, taip pat ir baltarusiški jų atitikmenys. Oikonimai, kaip ir kiti Gervėčių apylinkių toponimai, yra atsiradę iš bendrinių žodžių (b.Ž.), t. y. apeliatyvų, arba kitų tikrinių vardų. Šių žodžių ar vardų oikonimizacija (virtimas oikonimais) tarmėje vyko dviem būdais: dalis oikonimų kilo iš bendrinių ar tikrinių žodžių be darybos formantų (pirminiai), dalis — įgiję toponimų darybos požymių, būtent formantų (antriniai) (plg. Vanagas 1970, 28; 53). Tiek pirminės, tiek antrinės toponiminės darybos oikonimams būdingi keli oikonimizacijos atvejai: 1) afiksacija, 2) pliuralizacija, 3) sudėjimas (plg. ITo1 Gervėčių apylinkių vietovardžiai rinkti J. Lipskienės, M. Razmukaitės ir A. Vidugirio. 77 KOJBeKas 1983, 6). Tuo tarpu pagal leksing-semanting sudėtį ir kilmę Gervėčių apylinkių vietovardžiai yra keleriopi: 1) asmenvardiniai (iš vardų, pavardžių, pravardžių), 2) apeliatyviniai (iš b. ž. — daiktavardžių, būdvardžių) ir 3) iš kitų toponimų (oikonimų, hidronimų). Pirminiai oikonimai. Šių Gervėčių apylinkėse užrašyta apie 19 %. 1. Beafiksiniai: a) apeliatyviniai — Kolionija (brus. Kanėnia*) vs. Varnionii (toliau — Varn.) ap., plg. sl. kolionija „vienkiemis, ūkis“ (LKZ VI 311); b) iš kitų toponimy: GibiFdé® (t. ir Gibiizdé, brus. T'i6ipda) k. Gervėčių (toliau — Gerv.) ap., plg. Gibirdė 1., pv. (Ten pat); Maliuta (brus. Maaioma) vs. Gerv. ap., plg. Maliuta up. (Ašmenos int.); Pelegrinda (brus. Ilesezptinoa) k. Gerv. ap., plg. Pelegrindélé* up. (Ašmenos int.); Palestina“ (brus. ITasecyina) k., buv. dv. Gerv. ap., plg. Palestina, Salis Vakary Azijoje. 2. Su žodžių darybos afiksais: a) priesaginiai, apeliatyviniai — Kerplésiné® || Kerplésina (t. ir Kerplosina, brus. Kepnaawpvina, t. Kepnacwwina) k. Gerv. ap., galbūt iš b. Z. *kerplėšinė, plg. kérplésa, kérplésas „senas, supuves medžio kelmas, apaugęs sąmanomis, kupstas, išvarta“ (LKŽ V 619—620); b) prieSdéliniai?, apeliatyviniai : Ažūlaukė (brus. Axcyaayka) vs. Gerv. ap., plg. ažūlaukė „užlaukė, galulaukė“ iš ažuir laūkas; Ažūkapė Rimdžiūnų k. dalis Gerv. ap., plg. ažūkapė „užkapė, vieta už kapų“ iš ažuir kapai; Ažūraistis (brus. Aocypoiicyi) k. Izabelinos (toliau — Izab.) ap., plg. ažūraistis „užraistis, vieta už raisto“ iš ažuir raistas; Ūžupis (t. ir Ūžupė, brus. 3ap3uua) k. Gerv. ap., plg. ūžupis, ūžupė „vieta už upės“ iš užir ūpė; Pamedė Girių k. dalis Gerv. ap., plg. pamedė „pamiškė, pagirys“ iš pair médis, mėdžias „miškas, giria“; Pabaliai (brus. IIé6aai) vs. Mikailiškių ap., plg. pabaljs, pabaliai „vieta palei balą, prie balos“ iš pair bala; Paverbiai (t. ir Pavėrbiai, brus. ITdeep6i, ITasép6i) k. Izab. ap., plg. *paverbiai „vieta palei gluosnius, verbas“ iš pair tarm. verba „gluosnis, žilvitis“. Pluralia tantum oikonimai. Šie morfologinės pliuralizacijos būdu susidarę vietų vardai turi dgs. vardininko galūnę. Kadangi vietų vardų, ypač oikonimų, skaičiaus forma yra ne morfologinė ar gramatinė, o žodžių darybos kategorija ir atlieka toponiminio rodiklio funkciją (plg. Cymepanckas 1969, 114; Tlomoisbckas 1983, 96), kai kurių autorių darbuose daugiskaitos galūnes turintys oikonimai laikomi flektyvinės darybos vediniais (plg. Jlevmrorosa 1970, 124—128). 2 Baltarusiški bendrinės k. vtv. atitikmenys pateikiami pagal J. Rapanovičių (Pamanosiu 1982, 16 —269). * Rašyt. šaltiniuose yra užfiksuota lytis Giberda (I'ubepoa) (plg. To mk eu 41905, 31). * Upévardis Pelegrindélé greičiausiai yra antrinis, atsiradęs su mazyb. priesaga vėliau iš upév. *Pelegrinda, kai prie upės atsirado bendravardė gyvenamoji vieta; tokių vėlesnių perdirbinių yra nemažai Lietuvoje (plg. Vanagals 1970, 126—127). 5 Šitokie perkelti kitų vietovių, šalių, miestų, kraštų, valstybių vardai kai kurių onomastų vadinami ekspresyviniais metaforiniais vietovardžiais (plg. Muxaiinosa 1971, 140). * Tai naujesnis k. vardas, seniau čia buvę Karmazai. * Formaliai žiūrint, šiuos vtv. galima būtų pateikti ir prie priešdėlinių vedinių, t. y. prie antrinių oikonimų, tačiau turint omeny tai, kad jie, kaip ir aukščiau pateiktasis priesaginis oikonimas, greičiausiai yra padaryti iš fiziografinių terminų, — apžvelgiami prie pirminių. 78 Gervėčių apylinkių pluralia tantum oikonimai pateikiami atskira grupele. Tai vieni iš produktyvesnių tarmės oikonimų. Pagal kilmę jų čia yra 1) asmenvardinių ir 2) apeliatyvinių. 1) Asmenvardiniai sudaro didelę tarmės oikonimų dalį: Bajorai (brus. 5afipbi) k. Izab. ap., plg. pvd.® Bajoras ir b.ž. bajoras; Barauskai (kitaip UZupis) k. Gerv. ap., plg. pvd. Bardūskas; Daukšiai (brus. ĮĮdYkuionuki) k., buv. dv. Izab. ap., pvd. Daukšys; Gaigaliai (brus. Iaiizéai) k. Gerv. ap., plg. pvd. Gaigalis; Galčiūnai (brus. Tansuynoi) k. Gerv. ap., plg. avd.? Galčiūnas, pvd. Galčius; Gėliūnai (brus. earns) k. Gerv. ap., plg. avd. Gėliūnas, pvd. Gėlaitis, Gelinas; Gruodžiai (brus. I'péosi) k. Gerv. ap., plg. pvd. Gruodis, Gruodys; Kalviai (brus. Kasai) k. Ąstravo ap., plg. pvd. Kalvis ir b.ž. kalvis; Karmūzos (t. ir Karmazai), senesnis Kerplėšinės (žr.) kaimo vardas, plg. pvd. Karmaza, Karmūzas; Karvéliai (brus. Kapeéai) k. Varn. ap., plg. pvd. Karvėlis; Miciūnai (brus. Miyronti) k. Gerv. ap., plg. pvd. Miciiinas; Mėckos (brus. Mdyxi) k. Gerv. ap., plg. pvd. Mocka; Pėtrikai (brus. ITémpuwixi) k. Gerv. ap., pvd. Pėtrikas; Radžiūliai (t. Radziūliai, brus. Pao310.1i) k. Izab. ap., plg. pvd. Radziūlis, Radžiūlis; Rimdžiūnai (brus. Peimo3siomnsi) k. Gerv. ap., plg. avd. Rimdžiūnas, pvd. Rimdžius; Sakaldičiai (brus. Cakxaadiiyi) k. Gerv. ap., plg. pvd. Sūkalas (*Sakalaitis), Sakalaūskas; Sakiinai (brus. 3akynyo) k. Gerv. ap., plg. avd. Sakūnas, pvd. Sakas, Sakaūskas, Sakavicius; Savičiūnai (brus. Caeiuronti“") buv. k. Gerv. ap., plg. pvd. Savičiūnas; Valeikiinai (t. Valaikūnai, brus. Banaiixkynoi) vs. Gerv. ap., plg. pvd. Valeika, Valaika, Valeikis (galbūt *Valeikūnas, *Valaikūnas); Vaškūnai (t. ir Voškonys, brus. Baurynoi) k. Gerv. ap., plg. pvd. Vaškinas: 2) apeliatyviniai: Girios (brus. Tips) k. Gerv. ap., plg. giria; Pridétkai buv. dv. prie Galčiūnų k. Gerv. ap., plg. psn. sl. pridétkas ( <lenk. przydatek) „priedas, pridėtinis sklypas“ (LKŽ X 612). Antriniai oikonimai, arba dariniai. Šių Gervėčių apylinkėse yra didžioji dalis — apie 40 9%. Tai — 1) priesagų vediniai, 2) sudėtiniai dariniai ir 3) vienas sudurtinis oikonimas. 1. Labiausiai paplitę priesagų vediniai iš asmenvardžių (priesagos čia daugiausia su vietos ir posesyvumo reikšmėmis): -čizna““ : Čiuždvščizna (brus. Ywwcéywuwsina) k. Varn. ap., plg. pvd. Čiuždūskas, Čižaūskas, Čižovskis; Ramanaūčizna (brus. Pamandmuruvma) vs. Trakininkų ap., plg. pvd. Ramandūskas; -ėjos : Milcėjos (brus. Miavy3i) k. Gerv. ap., plg. pvd. Milca, Milčius; 8 Pavardės (pvd.) lyginimui pateikiamos iš „Lietuvių pavardžių žodyno“. V., 1985. T. I. (A—K) ir 1989. T. 2. * Avd. (asmenvardis) žymėta prie asmenvardžių, kurie nurodomi iš M. Birilos ir A. Vanago pranešimo (Bipsrma, Bamarac 1968, 12—98). 1% Buvusių, išnykusių kaimų, dvarų vardų baltarusiški atitikmenys pateikti taip, kaip min. M. Birilos ir A. Vanago pranešime. "1 Slaviškos kilmės priesaga, aptinkama ir Lietuvos TSR apslavėjusiuose pakraščiuose, paprastai vartojama oikonimų darybai iš asmenvardžių (plg. Razmukaitė 1983, 147, 152). 79 -ina® : Zabelina (brus. I[sabeaina) k. Izab. ap., plg. mot. v. Zabelia, pvd. Zabiela; Viktasina (brus. Bikmacina) k. Gerv. ap., plg. mzb. v. Viktasia, brus. avd. Buxmace (Bipsuia 1982, 48): -ynas : Margelynas (brus. Mapzéai) k. Kiemėliškių ap., plg. pvd. Margélis; -iškės : Asiniskés (brus. Acamhwuxi) k. Smurgainių (toliau — Smurg.) rj. Zodiškių ap., plg. pvd. Asinskas, Asinduskas (<lenk. Osina); Antoniskés (brus. Anméniwki) k. Gerv. ap., plg. pvd., v. Antonas; Bagddniskés (t. ir Bagdaniskés, brus. Bazodniwki) k. Gerv. ap., plg. pvd. Bagdonas; CerniSkés (brus. Y3puiwki) k. Varn. ap., plg. pvd. Čefnis, Cernjs; Karéiviskés'® (brus. Kap3ieiwxi) k. Gerv. ap. (<pv. v. Karéiviské), plg. pvd. Karéiva, Kareiva; Kudiskés (brus. Kyosiwki) k. Smurg. rj. Salii ap., plg. pvd. Kudy)s, Kudzys; Mikdiliskés (t. ir Mikališkės, brus. Mixdaiwki) k., apyl. c., plg. pvd. Mikdila, Mikdilas, Mikalas; Papiškės (t. ir Papiskis, Papiškiai, brus. Iéniwxki) k. Gerv. ap., plg. pvd. Papas, Papys ir b.Z. papas „popas“ (LKZ IX 350); Petréliskés (brus. ITempaaiwiki) buv. k. Gerv. ap., plg. pvd., v. Petrélis; -inykai (-nykai)* : Babrdunykai (t. ir Babrunykai, brus. Babpywixi) k. Varn. ap., plg. pvd. Babrovas, Babrdiiskas, brus. babpoycki (Bupsina 1965, 28 —29); Gudinypkai (brus. of. I'yosaniki, t. I'yosinixi) k. Gerv. ap., plg. pvd. Gudas, Gudinas, Gudynas ir b.ž. gidas, gudinis; Satrinykai || Satrininkai®) (t. ir SateFnykai, brus. Mam3pnixi) k. Gerv. ap., plg. pvd. Satrjs, Satrinis; -uškės!* : Knystuskés (brus. Kwicmywxi) k. Gerv. ap., plg. pvd. Knystautas, Knystautas. Apeliatyvinés kilmės priesaginiy vedinių Cia tėra keli: -ėčiai: Gervėčiai (brus. I 'epefimti) mstl., ap. c. iš b.Z. gėrvė (plg. Maciejauskienė 1988). Greičiausiai bus buvęs mikrotoponimas, pievos ar balos vardas *Gervėčia ar pan., perėjęs vėliau į oikonimus (plg. Gervėčia up. ties Musninkais, Gervėtis ež. prie Salako, Gervėčios pv. Ukmergės rj., pelkė Ignalinos rj., Gervėčiai mšk. ir b. Utenos rj. ir kt.).!"- -ninkai (-nykai) : Balninkai (t. Balnykai, brus. Bdnonixi) k. Varn. ap., plg. b.ž. bala. 2. Sudėtinių darinių Gervėčių apylinkėse nedaug — tai keletas poliarizacinių oikonimų, sudarytų iš dviejų komponentų: būdvardžio ir oikonimo (pluralia tantum). Jie išsidėstę dvejaip: a) pirmasis komponentas — asmenvardinės kilmės oiko12 Dėl šios sl. kilmės priesagos Lietuvos TSR oikonimuose plg. Razmukaitė, ten pat. 13 Kaimas vadinamas dar ir Karéivos. '* Tarminis priesagos -ininkai (-ninkai) atitikmuo. 15 Oikonimas gali būti ir apeliatyvinės kilmės — iš b. ž. šatra, Gervėčių apylinkėse vartojamo reikšme „ilga, plona šaka, virptis, kartis, žalga“ (LKŽ XIV 542). 16 Plačiau dėl šios priesagos paplitimo Lietuvos TSR oikonimuose plg. Razmukaitė 1983, 150. 7 Priesaga -éciai (-étis, -éta) retai tepasitaiko Lietuvos priesaginiy gyv. vietų vardų daryboje; ji daugiau būdinga kitų vietų vardų, ypač hidronimų, darybai ir paplitusi, be mažų išimčių, tik pačiuose Lietuvos rytuose, į rytus nuo linijos Pabradė, Utena, Zarasai (plg. Vanagas 1970, 141), 80 nimas, antrasis — paprastas (neįvardžiuotinis)** būdvardis: Jacinos Didelės (brus. Banikia Hlysinoi) k. ir Jacinos Mažos (brus. Mangia flyčinoi) k. Gerv. ap.; t. Jokintones* Didelės || Jokintones DidZiulés'® (brus. Banikia Exenmdnoi) k. ir t. Jokintones MaZos || Jokintones Mažūtės*? (brus. Maatin Ekenmdnoi) k. Izab. ap.; b) pirmasis komponentas — paprastas būdvardis, antrasis — oikonimas (be opozicinés poros): Nauji RimdZitinai** k., plg. Rimdžiūnai k. Gerv. ap.; Sena Rūdnia (brus. Cmapdada Pyous) vs. Gerv. ap., plg. Rudnia k. Varėnos rj. ir kt. 3. Sudurtinių oikonimų Gervėčių apylinkėse užfiksuotas vienas — of. Gūdagojis (t. Gudagėjus, brus. T'ydazdii) mstl. Gūdagojo ap., sudarytas iš dviejų apeliatyvų — gūdas** ir gėjus arba pvd. Gūdas ir gėjus. . Yra keletas ir neaiškios darybos arba ne visai aiškios darybos ir kilmės Gervėčių apylinkių oikonimų: Barškėtas buv. dv. Gerv. ap. (plg. Barškėtas pv. prie Girių k.); vtv. gali būti asmenvardinis iš pvd. Baršketa, Barškėtis, bet plg. šios šaknies b.ž. barškėtas „barškalai“, iš kurio galėjęs kilti pievos vardas®®, Bėzdanos (t. ir Bėzdenos, Bezdonys, brus. Basddnoi) k. Gerv. ap., plg. Bezdėnys mstl. ir k. Vilniaus raj. Paliauskai (brus. ITanėyka) vs. Gerv. ap., galbūt iš pravardės *Paliauskas ( < brus. tarm. Paliduka). Svirtiškės (brus. Ceipwųsina) k. Izab. ap., gal plg. (?) pvd. Svirskas, -skis ar b.ž. svirtis. Sniegionys (t. ir Sniegénai, brus. Cniefinoi), galbūt asmenvardinės kilmės iš kokios nors šios šaknies pravardės (tokios šaknies asmenvardžių neužfiksuota). Vaigisai (brus. Baiizucvi) k. Gerv. ap., gal sietina su asmenvardžiais, plg. pvd. Vaiginas, Vaiginis, Vaigduskas ir kt. Zavelcai (brus. 3aečnsysi) k. Gerv. ap. Greičiausiai tai priešdėlinis slavų kalbos vedinys, plg. priešd. za- (3a-) ir slaviškąjį Neries up. vardą Velja (brus. Bena, Beina)*?. Tiek pirminių, tiek antrinių oikonimų Gervėčių apylinkėse vyrauja iš asmenvardžių kilę vietų vardai; mažiau jų yra iš apeliatyvinių leksemų ir labai nedaug tėra iš kitų toponimų. * Bendr. k. būtų Jokintdnys (plg. Liūikmenys, t. Lifikmenes k. Ignalinos raj.). '* Neįvardžiuotinė, paprastoji būdvardžio forma sudétiniams oikonimams sudaryti būdinga ir Lietuvos TSR rytinės dalies pakraščiui, plg. vietų vardus: Naūijas Paličsius k. (Ignalinos raj.), Naijas Strūnaitis k., Nauja Pašaminė k., Nauji Šaminiai k. (Švenčionių raj.) ir kt. (Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas. 1976, 194, 195, 196). 19 Šis kaimas žmonių vadinamas ir Didžičkiemis. * Dar žm. vad. ir Mažūkiemis. * Dabar kaimas vadinamas Komsamolska. ** Dėl šio žodžio reikšmių plg. A. Vanago gudšaknies hidronimų etimologijas (Vanagas 1981, 125—126). Dar plg. S. Karaliūno pranešimą (1985, 55—56). * Čia dar plg. šios šaknies hidronimus Barškėtis, Barškėta (ež. prie Švenčionių), Barškičtis (up. prie Molėtų) ir kt. (Vana gas 1981, 59), kas patvirtintų mintį, jog oikonimas greičiau sietinas su apeliatyvu. *4 Dėl tokių upėvardžių formų plg. Vanagas 1981, 382—383. 6. 678 81 Produktyviausi oikonimų darybos būdai šiose apylinkėse, matyt, bus sufiksacija, pliuralizacija (tai būdinga ir Lietuvos TSR teritorijos rytinei daliai). Derivacijos būdu padarytų oikonimų čia yra apie 30 9, ir pluralia tantum oikonimų panašiai. Apžvalgai apibendrinti pateikiamas Gervėčių apylinkių oikonimijos mikromodelis būtų toks: Oikonimai pagal kilmę: iš asmenv. i$ apeliat. iš kitų vtv. (leksinis vaizdas) 59 % 23% of Oikonimai pagal darybą: pirminiai pl. tantum antriniai (dariniai): (struktūrinis vaizdas) 19 % 329% afiksin. sudét. vediniai dariniai 30 % 99 Likusieji (~10 94) tenka neaiškios darybos ir kilmės oikonimams. Atrodo, kad toks „mikromodelis“ — gal su nedideliais nukrypimais — tiktų ir Lietuvos TSR rytinių pakraščių oikonimijai. Be to, galbūt ir dėl gretimoms tarmėms būdingų darybinių elementų, ir dėl pačios leksikos, leksemų panašumo bei kitų priežasčių daugiau nei pusė čia apžvelgtų Gervėčių apylinkių oikonimų (apie 40) turi atitikmenų minėtame Lietuvos pakraštyje. Asmenvardinės kilmės oikonimų iš pavardžių persvara rodytų, kad didesnė dalis gyvenamųjų vietų vardų šiame regione atsiradę palyginti vėlai, jų atsiradimas sąlygotas jau privačios nuosavybės. | LITERATŪRA Karaliūnas S. Etnolingvistinė opozicija „aiškiai kalbantieji“ — „neaiškiai, nesuprantamai kalbantieji“ ir liet. gūdas, lat. guds semantika, etimologija bei daryba // Tarptautinė baltistų konferencija (Pranešimų tezės). V., 1985. P. 55—56. Kardelytė J. Gervėčių tarmė. V., 1975. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas. V., 1976. T. 2. Maciejauskienė V. Gervėčių vardo kilmė // Gervėčiai. V., 1989. P. 259—260. Razmukaitė M. Asmenvardiniai priesaginės darybos Lietuvos TSR oikonimai // Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A ser. 1983. T. 2 (83). P. 146—153. Vanagas A. Lietuvos TSR hidronimų daryba. V., 1970. Vanagas A. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. V., 1981. Vidugiris A. Gervėčių tarmės leksiniai dialektizmai // Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A. ser. 1974. T. 1 (46). P. 117—127. Vidugiris A. Iš Gervėčių tarmės semantinių dialektizmų // Lietuvių kalbotyros klausimai. 1972. T. 13. P. 19-29. Bipsiua M. B. Benapyckas anurpananiųMia. Mincrx, 1982. Bipsrja M. B., Banarac A. IL Jliroyckis anements Y Gejsrapyckait anaMacTeuupi. (Jlaknansr). Mincr, 1968. T'omresuu WU. M. Bunenckas ryGepuus. Bujnsua, 1905, JleMurorosa B. II. Benapyckas aiikanimis, Minck, 1970. Muxaiisosa A. T. O6 3MOLMOHANIBHBIX H IKCIIPECCHBHBIX TOMOOcHOBaX // Onomactuka [ToBoke. [opekmit, 1971. 4. 2. C. 138-142, IMoxoasckan H. B. Tunossie BOCTOMHOCHABAHCKHE TONOOCHOBBI. M., 1983. 82 Pananosia AI. H. Cno¥nix Ha3say nacejiėnsiIx nynkray I'pomsenckait BoOjracini. Minck, 1982. Cynepanckan A. B. Pox un 4ncjio co6crBennbrx numer || Cynepanckas A. B. CTpykTypa HMeHH cobersennoro. M., 1969. C. 108-117. JEKCUKO-CTPYKTYPHBIE UEPTbI OMKOHUMOB OKPECTHOCTEW TEPBAT Peziome B craTbe paccMaTpHBAIOTCA JIEKCHKO-CTPYKTYPHBIE 4epThl OHKOHHMOB, COOpPaHHBIX B OKpeCTnocrax Leper (BCCP, Ocrposeuxuit p-H I'poanenckoi 061.) Bo Bpems skcnemuumn 1970 r. Ilo nanHOMYy MaTepHajy BbUICISAETCA HeECKOJIbKO CJIOBOOGpa30BATEJIbHbIX TPYMIT OHKOHMMOB: 1) OHKOHHMBI NepBH4HOTO OOpa30BAHHS, T.€ . OGpa30BAHHEICE OT HAPHUATENLHBIX CJIOB HJIH JIpyrHX CcOGcTBEHHLIX nMeH 6e3 TonoGopManToB H 2) OHKOHHMEI BTOpH4UHOTO oOpa3oBanus, T. €. 06pa30BaHHbIe OT APYrHX HAPHUATEIbHBIX CJIOB HJIH COOCTBEHHBIX HMEH MPH IIOMONNIH TONOHHMHYECKHX GopMaHTOB HJIH ApyraMu criocobamu (addmukcauus, CIOBOCIOKEHHE, COMOIOKEHHE). HauGonee npoayKTHBHBIM BHAOM OOpa30BAHHA ONKOHMMOB B OKpecTHOCTSAX I'epBAT sBasercs cybdukcaums (~30%). Koncratupyercs, 4TO OQHAM K3 HanboJiee MOMyIAPHBIX CIIOCOGOB Mepexo/ia ane/uIATHBOB HJIH JIpyruxX COOGCTBEHHBIX MMEH B KJIaCC OMKOHHMOB SIBJISETCA IUIOpanH3aumns, T. €. OOpa30BaHHCe coGcTBEeHHLIX aMeH B (bopMe pliuralia tantum (~329%). Ilo jiekcHuecKOMY CKJIAJIY HIM MO IIpOHCXOXJIEHHIO ONKOHHMHSA OKpecTHOCTeH I epBaT neJIMTCA HA 3 Tpynnbi: 1) OTANeJUIASTHBHbIC OHKOHRMSBL, 2) OHKOHHMBI, OOpa30BAHHbIC OT AHTPOMNOHHMOB, H 3) OHKOHMMBI, OOpa3OBAHHbIE OT JIDYTHX TONOHHMOB. HanGojiee npoayKTHBHBIMH ABISIOTCH OMKOHMMBI AHTDONOHHMHYECKOTO IIpOHCXOXJIEHHA (~ 59%); olikonumsl, OOpa30BaHHble OT APYrMX TOMOHHMOB, COCTABASIOT JIHINb ~7%. KoHcTa1HpyeTcs, 4TO OKpecTHOCTH ['epBAT no cBOeMy OHKOHHMHYECKOMY MaTepHay ABIIAFOTCS YacThIO HMJIH MPOJOJDKEHHEM TOMOHHMHYECKOrO apeasia cCaMOH BOCTOYHOMN YacTH persoHa JlarCCP (Bunssiocckoro, IIBeHYEHCKOro p-HOB). 6*