Lituanizmai latvių limnonimijoje

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXVIII (1989) KALBŲ RYŠIAI IR SĄVEIKOS LAIMUTĖ BALUODĖ LITUANIZMAI LATVIŲ LIMNONIMIJOJE Latvijos TSR MA A. Upyčio Kalbos ir literatūros instituto limnonimų (ežerų vardyno) kartotekoje šiuo metu užregistruota apie 4200 ežerų vardų (su variantais ir pasikartojančiais vardais — apie 6800). Dauguma jų (apie 3800) — tai ežerų vardai, kurių etimologinės šaknys slypi pačioje latvių kalboje arba baltų genčių, kadaise gyvenusių dabartinėje Latvijos teritorijoje, kalbose. Limnonimų, kilusių iš kitų kalbų, palyginti nedaug — apie 5 94 visų Latvijos ežerų vardų. Smulkiau sugrupuojant šiuos kitakilmius ežerų vardus, į pirmąją vietą iškyla slavišką etimo- logiją turintys limnonimai, kurių užregistruota apie 160 (250)* (Balode 1987, 12— 20). Darybos požiūriu finougrų kilmės limnonimais galėtume laikyti apie 45 (105) ežerų vardus. Be abejo, genetiškai su estų, suomių, lybių kalbomis siejamų ežerų vardų yra daug daugiau, tačiau čia turima omenyje tik tie limnonimai, kurie yra tiesiogiai (be latvių kalbos apeliatyvinių tarpininkų) padaryti iš finougrų kalbų leksemų. Su germanų kalbomis (konkrečiai — vokiečių kalba ir jos tarmėmis) susietų hidronimų yra daug, tačiau germanizmų tikrąja topodarybine prasme vos keletas*?. Latvių limnonimų, kurie vienaip ar kitaip susiję su lietuvių kalba, konstatuota apie 50 (90), tačiau toli gražu ne visus juos galima vadinti lituanizmais. Tik tie eže- rų vardai, kurie padaryti iš lietuvių kalbos apeliatyvų, gali būti laikomi skoliniais iš lietuvių kalbos. Tokių limnonimų-lituanizmų nedaug — 11 (23) pavadini- mų: Arlaks? Lvv 1 42 (|| Arlaka ezers G) Raudoje < (?) *Erloks :(?) liet. ėrlos "šienaujamos pievos’. Plg. liet. Erla u, pr. Arle Apr 11, Erling Apr. 34 ir kt. (EZ 100). ASera ezers G (||ASarainis E II 168) Kraslavoje® : liet. ešerys (dial. aserjis) LKZ II 1164. Latvių tarmėse forma ašars ‘eSerys’ užregistruota tik Latvijos vakarinėje dalyje, Lietuvos pasienyje — Rucavoje (Laumane 1973, 72). Plg. || Ašaru ezers G — tai kilmininkinis pavadinimas, padarytas iš oikonimo Asari k (Ten pat, E II 168), kuris savo ruožtu galėtų būti irgi lietuviškos kilmės arba atsiradęs vėliau iš minėtojo ežero vardo Ašarainis. 1 Cia ir toliau skaičius skliaustuose nurodo ežerų vardų kiekį, įskaitant variantus ir pasikarto- jančius vardus. Be abejo, statistinių duomenų nereikėtų absoliutinti — papildžius medžiagą iš kitų šaltinių, šie skaičiai gali pakisti, tačiau jie atspindi atskirų etimologinių grupių proporcijas. * Apie skolintus hidronimus lietuvių kalboje žr. Vanagas 1981, 124—126. * Tradiciškai hidroobjekto lokalizacija nurodoma pagal buvusio valsčiaus pavadinimą. 69 Bevorža ¢zers G Andrupenėje < *Bevordis : liet. bevardis LKZ 1 790. Plg. liet. Bevardis ež EZ 63. Esis E II 184 (|| Esa ezers E II 184) || (JJešs E II 181 || Ješa ezers Pag. apr. 586) Bukmuižoje (= Andrupenėje) :(?) liet. esys ‘asys’ LKŽ II 1154. Taip etimologi- zuoja (su ,„?“) ir J. Endzelynas : esiai “Kannenkraut' (Endzelin 1934, 142). Gila ezers E II 8 (|| Gilu ezers Pag. apr. 272) Asytėje : (?) liet. gylé ‘giluma, gi- lioji ežero ar upės vieta’ LKŽ III 298. Plg. ir liet. avd. Gyljs LPZ I 666, liet. hidro- nimus Gylė u, Gyliokas ež, Gylupys u EZ 115. Kulis E 11 166 (|| Kuju ezers G) Skaistoje : liet. kulys “įlanka, iškyšulys, užsisu- kimas, vingis; kampas, kraštas, gabalas’ LKZ VI 836. Plg. liet. Kuljs ež EZ 170, su kuriuo analizuojamąjį limnonimą lygina (su „?“) ir J. Endzelynas (Lvv II 168). Plg. ir lat. kulis “pl. das Gesindel, Krethi und Plethi' ME II 306, tačiau ši leksema hidronimo motyvacijai neatrodo tinkama. J. Endzelynas analizuojamąjį limnonimą priskiria prie hidronimų, neturinčių produktyvios priesagos (Endzelin 1934, 143), Kumpotis p (|| Kumpota ezers G || Kumpotu ezers Pag. apr. 530 || Kumpoču ezers G) Kurcume. Plg. „Kumpoce“* u Laucesos deš. intakas Konv XII 22535=? liet. Kumpotė u Zarasuose : liet. kumpti LKZ VI 880. Plg. ir kitus liet. hidronimus Kurmpė ež, Kumponas u, Kumpuotė ež, Kumpuélis ež EZ 171. Bet plg. ir lat. kūmpt ‘krumm werden’ ME II 312, kurūps ‘krumm’, kumpis 1 ‘der Bucklige, Krumme’ ME II 312 bei kitus šios šaknies vietovardžius Kurcume — „Kumpin“ vs U V 293, Kumpiniski vs E II 51. Latviska analizuojamojo limnonimo kilmé abejotina dar ir dėl nebūdingos priesagos -of-. Kesis + ež Lvv II 210 Vilcėje : (?) liet. kėsas ‘kemsas, kupstas' LKŽ V 633 (nors fonetiniu atžvilgiu kelia abejonių). Plg. liet. Kėsė u, Kesdutis u, Kesdutė u, kuriuos A. Vanagas įtaria išsirutuliojus (kad ir nedėsningai) iš *Kęsė, *Kęsautis EZ 154. Plg. dar lat. kesis II ‘ein Einhauer' ME II 371, kesis III ‘die Kratzbiirste’ ten pat, tačiau šios leksemos semantiniu atžvilgiu mažiau tinkamos hidronimų mo- tyvacijai. Plg. ir lat. avd. Kesis (Staltmane 1981, 163). Samanka U V 293 (|| Samankas ezers G) Kurcume = liet. Samūnis Lietuvos TSR teritorijoje : liet. sūmana LKŽ XII 88. Paraleliniai pavadinimai Samanu ezers Konv. X 18968 || Samanku ezers Pag. apr. 530 padaryti iš oikonimo lat. Samani k= liet. Samaniai k Zarasų raj. Ladms 271. Plg. kitus šios šaknies liet. hidronimus: Samūnė ež, Samūnius ež, Samanūpis EZ 289. Žalva U V 278 kor (|| Zalva U V 278 kor) + ež Asarėje : liet. žalvas. Plg. liet. Zdlvas ez, Zalvė u, ež, Zalvys ež, kurie laikytini sėlių hidronimais EŽ 392 (taip ir Būga RR III 278), liet. Žalvė u EŽ 397. Čia paminėtinas ir kito ežero oikoniminės kilmės vardas Zalvas ezers 1962 (|| Zalves gzers Pag. apr. 558 || Zalvu ezers) Agluo- noje (= Kapiniuose, Silajaniuose) : Zalva® k Agluonoje 1962, kuris savo ruožtu, matyt, taip pat kilęs iš minėtojo lietuvių (sėlių) būdvardžio. Žirgas ezers G Lyksnoje : liet. Zirgas.| Paraleliniai pavadinimai Zirgezers Pag. apr. 562 || Zirgu ezers G : lat. zifgs ‘der Pferd' ME IV 726. Plg. liet. hidronimus Zirgupé u, Zirgupis ir kt. EZ 403. * Nepatikrintos, abejotinos toponimų formos, paimtos dažniausiai iš rašytinių šaltinių, pa- liekamos kabutėse. 70 Be šių limnonimų — tikrųjų lituanizmų — su lietuvių kalba susiję ir tokie latvių ežerų vardai, kurie kilę iš latvių kalbos apeliatyvų — lituanizmų, pvz.5: Dagu ezers G Bebrenėje : lat. dašis (turbūt lituanizmas) ME I 430 = dadzis ‘die Klette, lanzettblittrige Kratzdiste (cirsium lanceolatum)’ ME I 429. Bet plg. ir oikonimą Dagi vs (Ten pat, E II 49) bei lat. avd. Dagis (Staltmané 1981, 141), todėl labai galimas dalykas, kad analizuojamasis limnonimas padarytas iš oiko- nimo arba asmenvardžio. „Kraipe“ E I 106 Lielstraupėje: (?) lat. kraipit “verzichen, kriimmen’ (užregist- ruota Mežuotnėje, Elėjoje, t. y. Lietuvos pasienyje — tačiau nesutampa su ežero lokalizacija) ME II 256; taip etimologizuoja su „?“ ir J. Endzelynas (Endzelin 1934, 143). Lifigis Lvv II 310 || Lifigu ezers G) Burtniekuose : lat. liūgat 1, linguét ‘schleu- dern' ME II 472, liigat II, linguét “sich wiegen, schweben: wackeln’, kurį J. Endze- lynas kildina arba iš kuršių, arba lietuvių kalbos (Ten pat). Šiuo atveju limnonimo lietuviška kilmė labai abejotina. Plg. semantiškai artimą Lifiga ež Nuogalėje E II 118 : lifiga “die Schleuder; Schlinge, der Umweg, die Brandung’, kuris tikriausiai yra finougrų kilmės (lyb. /iniga, est. ling ‘schleuder’) ME II 471. Apie šią šaknį topo- nimuose dar žr. Dambe 1963, 251; Rudzite 1968, 186; Duridanov 1969, 44; 1976, 40—41 ir kt. Plg. ir liet. Lingis eZ, kurį A. Vanagas sieja su liet. /ingé ‘vingis’ LKZ VII 526, léngé "lenkė; klonis, slėnis, loma, dauba, duobé’ LKZ VII 330 (EZ 192). J. Endzelynas taip pat nagrinéjamaji limnonima lygina su liet. vietovardZiais Lingé k, Lingénai k Lvv II 310. Teviski® 1960 (|| Tévisku ezers Konv. III 5034) Demenėje (= Silenéje) : lat. téviski, teviska I ‘vecsaimnieka dala (senojo šeimininko dalis)’; 2. “das Vaterland, der Geburtsort’, kurį J. Endzelynas laiko lituanizmu ME IV 177. Nemaža dalis latvių limnonimy yra kilusi iš kitų latvių toponimų, tarp jų ir tokių, kurie savo ruožtu yra laikytini lituanizmais, pvz.: — iš kitų hidronimų: Kekavas (dzirnavu) ezers Pag. apr. 20 Duolėje : Kekava u Dauguvos intakas E 1115. Plg. ir oikonimus Kekava ap p, Kekavas muiža dv E I 38. K. Būga! išreiškia prielaidą, kad šie latvių vietovardžiai yra lietuviškos kilmės (Būga RR III 624). Plg. liet. Kekupjs, nors šio potamonimo (upėvardžio) kilmė nėra visiškai aiški EŽ 151. Plg. dar liet. Kekuva vs ir pr. Keckowa ež Lvv II 203. Skirnas ezers U V 285 (|| Skirnas® ezers 1960) Demenėje : Skirna u Kurcume U V 293. Plg. ir „Skirna“ vs E II 50 Demenėje. Bet plg. ir Skirnas ež Smalvose (tas pats eZeras?), kurį A. Vanagas lygina su liet. Skefné u EZ 304. Šie lietuvių hidro- nimai, galimas dalykas, padaryti iš šaknies sker-, skir- : skeryčioti, skerloti, skerla (smulkiau žr. EŽ 303), liet. skirti (EŽ 304). Sunas ęzęrs Konv. III 4792 (|| Suna ezers E II 170 || Sunezers 1962) Lyksnoje : Suna u Dauguvos intakas prie Daugpilio p. Negalima kategoriškai atmesti ir ga- limo ryšio su liet. šud. Plg. tos pačios semantikos hidronimus liet. Šūnija u, Sunyks- ta u, Šūnupis u EZ 336, pr. Suna u, Sune ež Apr. 176. —e tm——— 5 Dėl straipsnio apimties apsiribojama tik pavyzdžiais. 71 — iš oikonimų — lituanizmy: Bedušu ezers G (|| Beduša ezers G) Silenėje : Beduši vs E 11 49, kurį J. Endzely- nas sieja (su „?“) su liet. bedūšiai (Lvv I 94) <bediūšis LKZ I 712. „Kaitras ęzęrs“ Lvv II 6 Asūnėje : Kaitra k (Ten pat, E II 164) <liet. kaitra LKŽ V 82 (taip su „?“ lygina ir J. Endzelynas — Lvv II 6). Mindaugas ezers Pag. apr. 583 Barkavoje : Mindauga* vs (Ten pat, E II 183) <liet. avd. Mindaugas, todėl negalima paneigti ir asmenvardinės limnonimo kil- mės galimybės. J. Endzelynas šios šaknies latvių vietovardžius gretina su liet. Min- daugė k, Mindaugiškiai k (Lvv II 439). K. Būga taip pat'šių latvių toponimų lietu- viškumu neabejoja (Būga RR III 624). PilveJu ezers Konv. XIX 37086 Ružinoje : Pilvelis? || PilveJi* k (Ten pat, E II 186 kor.) < liet. pilvas (dem. pilvėlis) LKZ IX 1025 arba <liet. pilvė “dumblas, dumb- lynė' LKŽ IX 1027. Su pastaruoju liet. apeliatyvu siejami ir liet. hidronimai Pilvė u, Pilvija+u, Pilvinas ež, Pilvis ež, Pilvignis ež (EZ 259). Plg. ir pr.—jot. Pilwąg, Pilwung ež (Leyding 1959, 44, 60), Pilwin ež, Pilwen u Apr. 123. V. Dambė anali- zuojamąjį limnonimą sieja su lat. šaknimis bal(i)-, pal(i)- su šlapios vietos reiks- me (Dambe 1972, 142). Smelines ezers G (|| Smelines ęzęrs G || Smelina ezers G || Smelinskas ęzęrs U V 293 || Smelinu ezers Konv. X 18969) Kurcume : Smeline ap 1970 = Smėlynė k Ladms 284 <liet. sméljné “smėlio dirva, laukas, žemė', LKZ XIII 153, smėlis, smėlys (Ten pat). Plg. liet. Sméljné ež Smalvose EZ 308=(?) ež Kurcume. Šešku ezers 1963 (|| Šešku ezers G) Škiaunėje : Šeški k p || Šeški ap 1942< liet. šėškas. Plg. šios šaknies liet. potamonimus : Šeškinė u, Šeškynė u, Šeškinis u, Šeškūpė u, Šėškupis u, Šeškupjs u EZ 329. Spaku ezers 1975 Silajaniuose : Spaki k (Ten pat, E II 187)<(?) liet. špokas. Urvu ezers Pag. apr. 501 (|| Urvas ezerinš 1960) Elkšniuose: Urvas vs (Ten pat, E II 58) <liet. ufvas. Galimas dalykas, kad ežero vardas padarytas tiesiog iš liet. apeliatyvo (tokiai hipotezei neprieštarauja ir apeliatyvo semantika). Plg. liet. Urvena u EZ 355. Bet plg. ir lat. urva I ‘eine Vorrichtung zum Anbinden von Kiihen — ein holzerner Pflock’ ME IV 308 arba ufva II ‘Schimpfname fiir ein Schwein’ (Ten pat). UZregistruota keletas latvių limnonimy, padarytų iš lietuvių asmenvardžių, pvz.: Jonuža ezerinš Lvv 1 391 Neretoje : liet. avd. Jonūšis, Jonušys LPŽ 1 844. Petrausku® ezers 1956 Kaunatoje : liet. avd. Petrduskas LKil. Rimšas? ezers 1962 Medniuose : liet. avd. Rimša LKil, bet plg. ir lat. avd. Rim- ša (Staltmané 1981, 119). Plg. ir oikonima Rimsas® k (Ten pat, E II 173), tačiau limnonimo vienaskaitos kilmininko forma liudija, kad ežero vardas visgi galėtų būti asmenvardinės kilmės. Čia reikėtų paminėti ir kitą lat. limnonima Rimšu ezers G Nirzoje, greičiausiai atsiradusį tiesiog iš oikonimo Rimši? k (Ten pat, E II 179). K. Būga šios šaknies latvių vietovardžius laiko lietuviškos kilmės toponimais (Būga RR III 624). Plg. liet. potamonimus Rimšiškė, Rimšupis, Rimšupys, Rimšuljys — tai daugiausia irgi, matyt, asmenvardinės kilmės pavadinimai (EŽ 278). 72 Sumsku ęzęrs Konv. VIII 15462 Silajaniuose : liet. avd. Simskas LKil (bet galimas ryšys ir su identiška lenkų arba lat. pavarde). Dalis čia analizuojamų latvių limnonimų kilmės atžvilgiu yra daugiau ar mažiau hipotetiški; dar neaiškesnės kilmės yra toliau paminėti ežerų vardai, kurie visgi galėtų būti susiję ir su lietuvių kalba, pvz.: Asva E 11 168 (|| Asvas ezers G || Osvas ezers G) Kraslavoje: (??) liet. ašva ‘kumelé’ (taip su ,,?” ir Endzelin 1934, 119). Plg. liet. Ašva u, Ašvija u, Ašvinė u, Ešvinė u EZ 50, pr. Asswene u, Asswaylen Apr. 12. Apie šią šaknį toponimuose žr.: Būga RR III 536; Walde, Pokorny 1930, 54; Endzelin 1934, 119; Jonikas 1950 —1951, 15; Porzig 1954, 206; Lvv I 45; Otrebski 1965, 37; Toporov 1988,I 136— 137; tačiau dėl šio siejimo kyla tam tikrų abejonių (žr. Vanagas 1970, 145; EZ 50). Admenis Lvv 1 64 Sinuolėje : (2?) liet. *odmuo, plg. odmenis "upės Ziotys’ LKŽ VIII 995. Plg. ir liet. Odmué u EZ 234. Paraleliniai lat. ežero pavadinimai || Ad- mina ezers E I 83 || Adminu ezers G || Admana ezers E I 83, matyt, atsiradę vėliau iš oikonimo Admini vs E I 82, kuris galbūt sietinas su lat. ddminis ‘der Gerber’ ME I 236. Tokiu atveju analizuojamo limnonimo -men- galima būtų paaiškinti tuo, kad priesagose kartais i>e (LGr 35§ b, Lvv I 65). Lietuvių kalbos įtaka abejoti- na dėl ežero lokalizacijos (Latvijos šiaurės rytuose), tačiau hidronimo motyvaci- jai lietuvių apeliatyvo semantika atrodo tinkamesnė. Indra E 11 166 (|| Indras ęzers Pag. apr. 572) Skaistoje: (??) liet. indré ‘nendré’ LKZ IV 108. Plg. kitus hidronimus : lat. Indra u Skaistoje Pag. apr. 572, „Indrica“ u E II 190, liet. Indrailis ez, Indraja u, Indrajys ez, Indrinis eZ, kuriuos A. Vanagas taip pat sieja su minétuoju liet. apeliatyvu (EZ 130). Apie analizuojamaji limnonima Zr. dar Endzelin 1934, 142, kur jis priskiriamas prie produktyvios priesagos ne- turinčių hidronimų; Lvv I 362; Būga RR I 444, III 525. w~Kulpines ¢zers™ Lvv 11 169 Viliakoje : (??) Kulpé u, kurią hipotetiskai A. Va- nagas sieja su liet. kulpéti, kulpinti, kulpyti “uiti, musti’ LKZ VI 847, bet galimi ir kiti ryšiai, plg. ryt. sorb. kolp, kas. kélp ‘gulbé’ LEW 175 (EZ 171). J. Endzelynas šį latvių limnonima lygina su minétuoju liet. upévardZiu bei su liet. Kulpiai k ir su slavų *kalps ‘gulbé’ (Lvv II 169). M. Rudzyté šį ežero vardą lygina su lat. Kulp- Jupite u ir su est. Kulpjarv (Rudzite 1968, 184). Kaip galimą finougrizma šį pavadi- nimą traktuoja ir V. Zepas (Zeps 1977, 429). „Skabu ęzęrs“ E II 151 Puopéje: (2?) liet. skabus "aštrus, lengvai pjaunantis, kertantis’ LKŽ XII 652. Šiuo atveju lietuviška kilmė nelabai tikėtina dėl objekto lokalizacijos — Kuršo šiaurės vakarinėje dalyje. Plg. kitus šios šaknies lat. vie- tovardžius Skabji k E II 189 Vidsmuižoje, Skabis vs E I 35 Adažuose, Skabi vs E II 71 Zasoje. Šlapuk 1962 Skaistoje (šio pavadinimo autentiškumas labai abejotinas) : (?) liet. šlūpias LKŽ XIV 1015. Plg. ir Šlapuki dv Salienoje p bei liet. šios šaknies hid- ronimus Slapés u, ež, Šlapikė u, Šlapytė u, Šlapiūkai u, Slapupis u EZ 333. Analizuojant bei lyginant latvių ir lietuvių hidronimus, surandame labai daug bendrakilmių, bendrašaknių žodžių, — tai baltų, indoeuropiečių leksemos. Tačiau ežerų vardų, kurie būtų pasiskolinti iš lietuvių kalbos, visai nedaug. Kaip ir reikėjo 73 tikėtis, dauguma latvių limnonimų, kuriuos be didesnių abejonių galėtume pavadinti lituanizmais tikrąja žodžio prasme, užregistruota Lietuvos pasienyje, Latvijos TSR pietrytinėje dalyje. SUTRUMPINIMAI ap — apgyventa vietovė kor. — koreguota avd. — asmenvardis kr. — kairysis (intakas) brus. — baltarusių lat. — latvių dem. — deminutyvas lyb. — lybiy dial. — dialektizmas liet. — lietuvių dS. — dešinysis (intakas) p — papldymai dv. — buvęs dvaras plg. — palygink est. — estų pr. — prūsų ež — ežeras sorb. — sorbų + ež — nusausintas arba užakęs ežeras u — upė jotv. — jotvingių vs — viensėdis k — kaimas \2A2 — intonacijų sutapimas kaš. — kašubų 1962 ... — užregistravimo (ekspedicijos) kin — kalnas metai LITERATURA Apr. — Gerullis G. Die altpreussischen Ortsnamen. Berlin, 1922. Balode 1987 — Balode L. Slavu cilmes limnonimi Latvijas PSR teritorija // Onomastikas apceréjumi. Riga, 1987. P. 12-20. Būga RR I-III — Būga K. Rinktiniai raštai. T. 1-3. V., 1958—1961. Dambe 1963 — Dambe V. Daži vėrojumi Latvijas PSR dienvidrietumu dalas toponimika || Lietuvių kalbotyros klausimai. 1963. T. 6. P. 247-267. Dambe 1972 — Dambe V. Saknes bal(i)-, pal(i)- (skanu mija) ar slapjas vietas nozimi viet- vardos // Veltijums akadémikim Janim Endzelinam. Riga, 1972. P. 125— 150. Dambe 1987 — Dambe V. Ieskats Latvijas PSR hidronimu semantika [| Onomastikas ap- ceréjumi. Riga, 1987. P. 32—47. Duridanov 1969 — Duridanov I. Thrakisch-dakische Studien. T.1: Die thrakisch und dakisch- baltischen Sprachbeziechungen. Sofia, 1969. Duridanov 1976 — Jypumawos H. II. E3zuxsT Ha Tpakute. Codus, 1976. ELH — Endzelins J. Latvijas vietu vardi. D. 1.: Vidzemes vardi. Riga, 1922; D. 2.: Kurzemes un Latgales vardi. Riga, 1925. Endzelins J., Hauzenberga E. Papildinajumi un labojumi K. Milenbacha Latviešu valodas vardnicai. S. 1.—2. Riga, 1934-1946. — Endzelin J. Die lettlindischen Gewissernamen || Zeitschrift fiir slavische Philologie. Wiesbaden, 1934. Bd. 2, H. 1/2. S. 112-150. EZ — Vanagas A. Lietuviy hidronimy etimologinis žodynas. V., 1981. G — P. Stučkos LVU Geografijos mokslinio tyrimo sektoriaus kartoteka. Jonikas 1950/1951 — Jonikas P. Zu den litauischen Ortsnamen // Beitrige zur Namenfor- schung. Heidelberg, 1950—1951. Bd. 2. S. 1—32. Konv. I—- XXII — Latviešu konversūcijas vardnica. Riga, 1927 —1940. S. 1-22, Ladms — Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo Zinynas. V., 1976. T.”2. Laumane 1973 — Laumane B. Zivju nosaukumi latviešu valoda. Riga, 1973. 74 EH Endzelin 1934 Leyding 1959 — Leyding G. Stownik nazw miejscowych okregu mazurskiego. Cz. 2: Nazwy fizjograficzne. Poznan, 1959. LEW — Fraenkel E. Litauisches etymologisches Worterbuch. Heidelberg; Géttin- gen, 1955-1965. LGr — Endzelins J. Latviešu valodas gramatika. Riga, 1951. LKil — Lietuvių kalbos ir literatūros instituto kartoteka. LKZI-XIV — Lietuvių kalbos žodynas. V., 1968—1986. T. 1-14. LPŽ I — Lietuvių pavardžių žodynas. V., 1985. T. 1. Lvv I-II — Endzelins J. Latvijas PSR vietvardi. Riga, 1956. S. 1. D. 1; Riga, 1961. S. (1: D. 2 ME I-IV — Milenbachs K., Endzelins J. Latviešu valodas vardnica. Riga, 1923-1932. S. 1—4. Otrębski 1965 — Otrębski J. Gramatyka języka litewskiego. W-wa, 1965. T. 2. Pag. apr. — Salnais V., Maldups A. Pagastu apraksti. Riga, 1935. Porzig 1954 — Porzig W. Die Gliederung des indogermanischen Sprachgebiets. Heidel- berg, 1954. Rudzite 1968 — Rudzite M. Somugriskie hidronimi Latvijas PSR teritorija // Latviešu lek- sikas attistiba. Riga, 1968. P. 175—197. Staltmanė 1981 — Crasrmane B. D. Jlarsmuickas anrporioHnMus: ®ammmun. M., 1981. Toporov I — Tonopos B. H. Ilpyccknit s3ex: CroBaps. M., 1975—1984, T. 1—4. Toporov 1988 — Tomnopos B. H. 3aMeTKH O JIATGINICKHX MHOOJIOTHYCeCKHX HMeHax (Py- KOMRCb BpyueHa „Onomastica Lettica®). U IV — Plūkis J. Latvijas vietu vardi un latviešu pavardi. D. I: Kurzemes vardi || Latvijas universitates raksti. Filologijas un filozofijas sérija. Riga, 1936. S. 4. Nr. 1. P. 3-305. uv — Plakis J. Latvijas vietu vardi un latviešu pavardi. D. 2.: Zemgales vardi || Turpat. S. 5. Nr. 5. Riga, 1939. P. 213-528. Vanagas 1970 — Vanagas A. Lietuvos TSR hidronimų daryba. V., 1970. Vanagas 1981 — Vanagas A. Lietuvių hidronimų semantika // Lietuvių onomastikos tyri- nėjimai (Lietuvių kalbotyros klausimai. T. 21). V., 1981. P. 4—154. Walde, Pokorny 1930 — Walde A. Vergleichendes Wėrterbuch der indogermanischen Sprachen | Herausgegeben und bearbeitet von Pokorny J. Berlin; Leipzig, 1930. B. 1—2. Zeps 1977 — Zeps V. Critigue of Proposed Finnic Hydronyms in Latgola // Studies in Finno— Ugric Linguistics. 1977. Vol. 131. P. 427—440. JIMTYAHU3MbI B JIATbINICKOVH JIAMHOHHMHH Pesiome JlavuonaMsi JlarBCCP, KOTOpbIXA HacC46HTbIBaeTCS OKOJIO 4200 (Cc BapHaHTAMH H MOBTODSIO- UIMMHCS Ha3BaHWSIMA OKOJIO 6800), MO cBOEMY IIpOHCXOXJIEHHIO SBJISIOTCA HE BIIOJHE OJIHO- ponHsIM CJIOCM JIeKCcHKH. ITonasnsiomee GojiburagcTBO (0K010 3800 NTHMHOHHMOB) — 3TO Ha3Ba- HHS 03ep, O6pa30BanHbIe Ha Ga3e NATHIICKOrO S3bIKa. JINMHOHHMBI HHOS3BIMHOTO MPOMCXOXIe- HHS, T. e. 06pa3oBaHHbIC OT HHOSI35MHEIX ANE/UISTHBOB, COCTABIISIOT OKONO 5% BCeX Ha3BaHMii osep JlatBHM (THMHOHHMOB CJIABSHCKOTO HPOMCXOXIEHRms — okono 160 (250), OunKo-yrop- cKOro — OKOJIO 45 (105) xm T. m.). Ha3spannii 03ep JlaisBCCP, xoropebie C 10NojiepHBATHBHONH TOYKH 3peHHS MOXHO Ha3BaTh JTHTYaHW3MaMH, HeMHOTO — OKOJIO 11 (23), nanp.: Ašarainis, Bevorža ezers, Gila ezers, Kulis, Ke- sis, ITO TAMHOHAMBI, 06pa30BaHHbIE HEIIOCPEACTBEHHO OT JIATOBCKRA ANejUIATABOB. AGCOMOTHOS GO/MBUTMHCTBO JIATbIMICKHX JIAMHOHMMOB-/TH1 YARW3MOB OGHAPYXKHBAEM HENONANEKY OT TpaHHIIbI JluTBsI, riaBHBIM OGpa3OM B IOr0-BOCTOYHOM YaCTH pecuyGIHKH. 75 JlaTbinickAXx JIAMHOHHMOB, TEHETHYCCKH CBSI3AHHBIX C JIATOBCKHM S3bIKOM, HeCKOJIbKO G0OJIb- me — OoKOJIO 50. Dro Ha3BaHHs1;, 0Opa30BaHHBIC OT JIATLINICKHX AUCUIATHBOB, KOTODpbIe B CBOIO ovepenb SBISIOTCS JIMTyYaHH3MAME, Haup.: Dagu ezers: nti. dagis<nmt. dagys, Deguta ezers: nt. deguts < nar. degitas; Téviske®: nt. téviske <nmt. tėviškė. B OnpeneJieHHOM CMBICIIC C JIH- TOBCKEM SI3BIKOM CBSI3aHBI TAKXe JIHMHOHHMEI, 0Opa3oBaHHBIC OT JIDYT HX JATHIICKAX TONOHAMOB- JIKTYaHH3MOB WAR (aMAIHil TMTOBCKOrO NPOMCXOXeHAs, Hanp.: Durbes ¢zers : Dufbe pexa <(?) nut. durbé: Sesku ezers: Seski nepesus <nut. šėškas; JonuZa ezerins: mat. dėaMunas Jonusis, Jonušys. HemMano K. TaKHX JIATHIIOCKHX JHMHOHHMOB, KOTOPbIC MOXHO CBA3LIBATH C JINTOBCKHM S3BIKOM TOJIBKO € GOMBIIOI JIOJIeii THIOTETHYHOCTH, Hanp.: Asva, Admenis, Indra, Kulpines ezers, Skabu ezers.