Žemaičių žodžiai „prýšininkė“, „prýšinė“

veizėti vksm. „žiūrėti“: weyziek kniga ŠP ₂₄; weyziedams ant jo jaunistes Iš 367₁₂; ŠP 40₂₁. verčia dkt. „įvertinimas“: atrāda werczia AD 321₁₂; werczia dūdame TPS 445₉. vienatėjis bdv. „vienintelis“: jymk samu sawa winatėjey Iš 336₂₃; samay tawa wina-tiejey Iš 337₅. vylius dkt. „apgavystė“: par willu sawa dukrawezdia prazūwa Iš 399₃₁; Iš 399₂₇. visius dkt. „giminė, palikuonys“: tawa wisius pryligs anas Iš 336₉; Iš 355₂. visuotimas bdv. „1) visuotinas, 2) paprastas“: 1) pagal wysotymos žynios ŠP 32₁₈; pažynty (...) wysōtyma apgymyma kalbos TPS 448₁; 2) palykes tyktay žmones wysoty mius Iš 388₁₀. žavinti vksm. „žudyti, galabyti“: karaluka žawijnty norieja ŠP 58₁₂. žyminimas dkt. „reikšmė, prasmė“: niejokia neturentys žimyn y ma DŽ 130₁₆. žmonystė dkt. „žmonija“: pritelus žmonistes AD 309₁₃. žvėti vksm. „žvejoti, gaudyti“: žada muny žwity marga lidekele DŽ 96₁₁. žvynas bdv. „apaugęs žvynais“?: turieja apsiausta kaypo žwina žuwis: waria apautay ant koju; waria szalmas ant galwos yr skyda waria ant pecziu Iš 367₂. Albina Auksoriūtė ŽEMAIČIŲ ŽODŽIAI PRYŠININKĖ, PRYŠINĖ Vienas iš žemaičių gyvenamojo namo – trobos patalpų pavadinimų – pryšininkė. Žemaičių tarmėje vartojami ir kiti šiam žodžiui giminiški pavadinimai: pryšinė, pryšininkė, pryšininkis. Žodis pryšininkė žinomas jau iš S. Daukanto raštų. Pasakodamas apie žemaičių trobas, jis pažymi: „O trečiosios [durys] į pryšininkę, nu žodžio pryš, jog pryš trobos durų buvo DB 23“. Kokia šios patalpos paskirtis, S. Daukanto nepaminėta. Dabar šiaurės ir vakarų žemaičių tarmėje pryšininkė reiškia trobos patalpą karšiniams gyventi: Išėjo (išėjo) an karšenes į pryšininkę Brs. Parves marčia, mes kelsmos į pryšininkę Šv (LKŽ X 698). Šiaurės žemaičiai šią patalpą dar vadina pryšininke. „Lietuvių kalbos žodyne“ prie tokio žodžio pryšininkė reikšmės aiškinimo dar pridėta: „... ar įrengta seklyčia“ (X 698). Žemaičių tarmėje pryšininkė seklyčios prasmės neturi arba tai labai retai pasitaikanti reikšmė. Tokios reikšmės nėra ir šį žodį vartojusio M. Valančiaus raštuose. Tai pažymi ir K. Būga: „Šiaurės vakarų žemaičių pryšininkė ... neatstoja mūsų seklyčios“ II 48. S. Daukantas mini tokius svečių patalpos pavadinimus: trobos, svetlyčė, alkierius, svečio troba. Dabar žemaičiai svetainę vadina gerąja troba, didžiąja troba arba tuo pačiu žodžiu kaip ir visas namas – troba: Visa šeimyna susirinko su svečiu pasišnekėti į gerąją trobą TI (LKŽ III 243). Eisma į didžiąją trobą, virtuvėj nesmagu svečius laikyti Šll. Išplauk trobą, rytoj gal ateis svečių Kltn. Svečių kambarį panašiu žodžiu priešinė šalia seklyčios, sveklyčios, svetlyčios vadina pietų aukštaičiai: Į priešinę prašyk svečius Srj (LKŽ X 696). Suskabin am ir einam priešinėn šokt DrskŽ 283. Šiaurės ir vakarų žemaičių pryšininkei gimi- 225 nišką karšinčių gyvenamosios patalpos pavadinimą pryšinė vartoja pietų žemaičiai: Šinus marčia parsivedė – mas pryšinėl[e] gyvenam Grd (LKŽ X 696). Tokios pat reikšmės žodis priešininkas vartojamas ir ne žemaičio rašytojo Vaižganto kūriniuose: Sau gi išsiimsigs iš sūnaus gerą išimtinę ir ponų sau gyvenigs priešinin ke LKŽ X 698. Savo žodyne šį žodį pateikia ir A. Juška: „Antras galas rūmo vadinas priešininkas, kur stov šeimyna“. Čia jau kita reikšmė – „samdinių kambarys, šeimyninė“. Šiaurės ir vakarų žemaičiams dar žinomas žodis pryšininkis „priebūtis, prieangis“. Atskirai paminėsime dar porą aukštaičių tarmėje vartojamų pavadinimų: priešinė, priešinė. Lietuvių kalbos žodyne viena pateiktų žodžio priešinė reikšmių – „namas, troba“ X 695. „Tautoje ir žodyje“ yra K. Būgos paskelbtas A. Kosarzevskio rankraščiuose rastas nežinomo dialektologo žemaitišku-lietuvišku žodžių sąrašas. Viena jo eilutė tokia: „Priešinė – gryčia“. Jei čia žemaičių žodis, tai turėtų būti pryšinė, ne priešinė. K. Būga, remdamasis šiuo sąrašu, „Kalboje ir senovėje“ teigia: „Žemaičių priešinė esanti tas pat, kas ir aukštaičių gryčia ir pirkia“ II 48. Iš čia „Lietuvių kalbos žodyne“ atsirado anksčiau minėtoji priešinės reikšmė. K. Būga jokiu būdu taip nemanė. Jis kėlė klausimą, ar gali priešinė reikšti seklyčią, kurią, kaip svetimybę, vienas kritikas Vaižganto raštuose pakeitęs žodžiu priešinė. Valkininkuose vartojamas pasakymas priešiniai dantės „rodo, kad priešinė bus greičiau „передняя“ [priemenė] nekaip seklyčia“, – rašo K. Būga (II 49). Jokioje tarmėje šiuo žodžiu namas, troba nevadinami. Kad priešinė yra patalpos pavadinimas, abejonių nekyla. Sugretinimas „priešinė – gryčia“ nereiškia, kad gretinami du gyvenamojo namo pavadinimai. Lietuvių tarmėse žodžiais gryčia, troba, pirkia vadinami ne tik valstiečių gyvenamieji namai, bet ir jų svarbiausios patalpos. Štai dar vienas K. Būgos teiginys: „Šlajaus [gyvenamojo namo] yra šios dalys: 1) gryčia = žem. troba, 2) seklyčia = žem. pryšininkė [dėl šios gretybės K. Būga toje pačioje „Kalboje ir senovėje“ abejoja], 3) pringis = žem. preimenė“ (K. Būga. Rinktiniai raštai. V., 1959. T. 2. P. 316–317). Ką reiškia aukštaičių priešinė? Kaip minėjome, pietų aukštaičiams – tai gerojo pirkios galo, svetainės pavadinimas. Be to, kai kuriems pietų aukštaičiams bei vakarų aukštaičiams kauniškiams šis žodis (kauniškiams ir priešinė) yra „priemenė ir patalpa kam pasidėti, kamara“, pvz.: Priešinėj durys atdaros, ir varo vėjas Krok. Ko stovi priešinėje, eik į pirkį! Ig. Išneškit kopūstus in priešinę, ba jau inrūgo Al. Šiuosmet menkos bulvės – nė pusė priešinės nepripylėm Vv (LKŽ X 696). Ir dar pora giminiškų žodžių: priešnė „priebūtis“ kartais vartojamas Alvite šalia pavadinimo gõnkos bei Kairiuose žinomas žodis priešinšys „priemenė“ (LKA 39, 40). Gražina Smalinskienė FORMOS TEI KLAUSIMU Žemaičių šnektose (Tryškiai, Eigirdžiai, Raudėnai, Papilė, Akmenė, Kelmė, Užventis, Pavan­denė, Šauké­nai, Padubysys, Pašilė, Vaiguva) yra užfiksuota forma tei „tai“ (parod. įvardis, galintis jungti ir sakinio dalis ar sakinius). Pvz.: tėi 226