Keletas hidrologijos terminų mikrosistemų (vandens tekėjimas)

LIETUVIŲ LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991) JONAS KLIMAVIČIUS KELETAS HIDROLOGIJOS TERMINŲ MIKROSISTEMŲ (VANDENS TEKĖJIMAS) Šis konkretus ir gal būsiantis ne be naudos praktinei terminų tvarkybai ir vartosenai nagrinėjimas teorinėmis prielaidomis, problematika ir metodika susijęs su ankstesniu straipsniu „Melioracija, drenažas, irigacija: vertiniai, sinonimai ir hiponimai (Istorijos, sistemos ir vartosenos bruožai)“. Nagrinėjimas šiek tiek išeina iš hidrologijos terminijos ribų, nevengiama sisteminių sąsajų su kitomis terminijomis (nors dalies jų dėstymo nuoseklumo dėlei teko atsisakyti). Hidrologija čia labai siejasi su melioracija, vienu kitu atveju išeinama ir į geografijos terminiją. Straipsnyje nagrinėjamos ne tiek mokslinės sąvokų, kiek kalbinės semantinės terminų mikrosistemos, be to, ne tik terminologiškai, bet ir leksikologiškai: nesitenkinama vien esama realizacija, o žiūrima į ją kaip į vieną variantų, Zvalgomos ir platesnės semantinės, nominacinės išgalės. Nesitenkinama tik terminų tvarkyba, o žiūrima ir jų funkcionavimo. Nevengiame net determinizacijos reiškinių, manoma, kad tai susiję su mokslo kalbos semantika ir stilistika ir net veikia ją. Kadangi mokslas, jo sąvokų aparatas yra tarptautinis, korektiška neužmiršti ir dialingvistinės situacijos reiškinių — skolinimosi ir vertybos, atitikmenų ir skirtybių. Sistemą „vandens tekėjimas“ pravartu pradėti nagrinėti nuo veiksmažodžio tekėti — kaip įvairių terminų darybos pamato ir kaip reikšmės „tekėti“ lauko branduolio. Kadangi ji yra labai šakota, tai kiekvienoje potemėje remiamasi tam dalykui reikalingomis tekėti reikšmėmis, taip pat sinonimais (bėgti, srūti, sroventi,...), hiperonimu (judėti), kauzatyvu (tekinti), antonimais (leisti, vesti, traukti vandenį) ir jų kai kuriais netermininiais vediniais, plačiau atskleidžiančiais leksinės semantikos išgales. 1. Tekéjimas ir judėjimas: semantika Paprastojoje kalboje vanduo tiek teka, tiek bėga, tarmėse net įbėgti turi reiksme „įtekėti (upei)“: Šunija po Mažintais ibégla) į Jūrą Skdv (LKŽ I). Hidrologijoje vanduo tik teka. Būdvardis takus, paprastojoje kalboje reiškiantis „sraunus“ (o fizikoje — „neklampus, Texyumii, fluid“), čia nevartojamas. Tačiau bendrąja fizine prasme vanduo gali ir judėti. Vandens tekėjimas nuo judėjimo skiriasi (be savaime suprantamo požymio — takumo) bent dviem dalykais: 1) yra, paprastai tariant, srovinis, vaginis, todėl jūros ir ne teka (kai kurie ežerai yra nuotakiniai), 2) daugmaž tolygus. Vandens judėjimą pagrindžia tarmių ir net senųjų raštų kalbos * Lietuvių kalbos specialioji leksika // Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1983. T. 22. P. 26— 68. T= 99 duomenys: Ir šitai sujudimas didis tikos mariose DP 78. Sujudimas marių SD 171. Jūrės didei sujudusios K 11272. Jūrios skaudžiai (t. y. smarkiai) sujudusios, sukilusios K 11 336. Susijudino marios, ir atplaukia su trimis galvomis smakas BsP 11 51 (Nm). Plakas amžinai judrios marių bangos V. Piet. Keleivį blaškė ir gąsdino įjudintas okeanas P. Cvir. Antrąją skirtybę iliustruoja gal tik nejūriniai, t. y. tekančio vandens, vandenvardžiai Judis, Judinys, Judra, Judrė, Judreika, Judriukė, Judrinas. Šiodvi skirtybės realizuojamos ir hidrologijos terminijoje. Konkrečių judėjimo realizacijų, rodos, yra net daugiau negu būtina. Tai lemia ne kalbiniai veiksniai ir sąvokos, o pati klasifikacija: kadangi yra sūkurinis judėjimas „toks skysčio dalelių judėjimas, kai kiekviena dalelė ne tik juda pirmyn, bet ir sukasi aplink save“ MelZ ir turbulentinis judėjimas „toks skysčio judėjimas, kai dalelės netvarkingai keičia tarpusavio padėtį“ MelZ, tai sistemos dėlei ir laminarinis yra judėjimas „toks skysčio judėjimas, kai dalelės tarp savęs nesusimaišo — jų judėjimas vyksta lygiagretemis tiesiomis ar kreivomis linijomis“ MelZ, o ne tekėjimas; panašiai greta netolyginio, kurio „greitis judėjimo kryptimi nevienodas“, yra ir folyginis judėjimas MelZ, greta nenusistovéjusio, t. y. „laiko atžvilgiu kintamo“ — nusistovėjęs vandens judėjimas MelZ. Toks mechaniškas terminų išlyginimas pagal klasifikacija, nepagrįstas semantika, nėra tvirtas norminimo veiksnys, nes galima išlyginti ir priešingai — pagal tekėjimą. Ir iš tikrųjų tai yra realizuota: laminarinis, sūkurinis, turbulentinis tekėjimas MelZ, tolyginis, netolyginis vandens tekėjimas MelZ. Anglų kalboje čia visur yra motion, tai, matyt, lemia jos didesnis bendresniy žodžių pomėgis. Rusų kalboje diferencijuota meuenue ir dsuscenue: fluid motion — meuenue cud0xocmu: rotational fluid motion — suxpesoe meuenue paudkxocmu, turbulent motion — mypbysenmuoe Osudcenue, laminar motion — aamunaproe O8udICerue, AAMUHAPHOE meuenue Tudp ca. Lietuviškus terminus reikėtų norminti panašiai: vandens/skyscio tekėjimas: laminarinis tekėjimas, sūkurinis judéjimas|tekéjimas, turbulentinis JudeJjimas|tekéjimas, tolyginis tekėjimas, netolyginis judéjimas|tekéjimas, nusistovėjęs tekėjimas, nenusistovėjęs judéjimas|tekéjimas. 2. Tėkmė, srautas, srovė, srūvis Nors tekėjimo sinonimai hidrologijoje nėra terminizuoti, taigi nevartojami, bet veiksmažodžio tekėti sinonimai čia yra reprezentuojami kitaip — kaip vedinių pamatas. Tėkmė, srautas, srovė hidrologijoje nėra sinonimai. Bet jų reikšmių diferenciacija terminų ir bendruosiuose žodynuose yra labai neaiški: 1) tėkmė — nomok, meuenue — „upės ar šiaip tekančio skysčio srovė“ MelZ, 1. „tekančio vandens vaga; srovė“ DZ,; 2) srautas — nomok — „vandens masė, tekanti žemės paviršiūmi ar požemiu <...>; srovė, tėkmė“ MelZ, 1. „skysčių srovė, tėkmė“ DŽ,; 3) srovė — meuenue, nomox — „Viena linkme judančio skysčio masė, kurig nuo aplinkos visai ar dalinai skiria kieti paviršiai; srautas, tėkmė“ MelZ, 1. „vandens tėkmė“ DZ,. Būdinga, kad rusų terminijoje čia yra tik du pavadinimai — nomox ir meuenue: nomok — 1. srovė, tėkmė, 2. srautas, o meuenue — 1. srovė; 100 2. tėkmė, 3. <...“ GeolZ; nomok — srautas, o meuenue — 1. srovė, (atmosferos) tėkmė, 2. <...>, 3. {...) MetZ. Taigi nei reikšmių aiškinimai, nei kitų kalbų atitikmenys jokio aiškumo neduoda. Visiškai aiškiai išsiskiria tik srūvis „vandens srauto dalis“ DZ, — mox GeolŽ, MetZ: vandens srūvis — mok 60061 „apribotas vandens masės judėjimas, srauto dalis“ MelZ. Bet čia pat srūvis sinonimizuojamas su srove: mok — srovė, srūvis MelŽ: Aunus moka — srūvio linija Melž ir srovės linija — aunus moka — Melž, o srovės sinonimas MelŽ — srautas, tėkmė. Jokio aiškumo neduoda ir PolZ,: aunusa moka — 1. hidr. tėkmės linija, 2. meteor. srivio linija, 3. srovės linija, aunus nomoka — srauto linija, nomounaa nunua — srovės linija. Taigi ir sriivis ne visur yra aiškiai diferencijuotas. Panašus nediferencijuotas margumynas yra ir kitų kalbų terminijoje. Latviškai meuenue Yra ir straume, ir plūsma, ir tece, mok — ir strava, ir plūsma Hidromet vard. Didžiausias jis anglų kalboje. T 'ujp ci. duomenimis, čia yra stream — 1. peKa; pyueil; nomok; meuenue; cmpys®; flow — 2. meuenue; mok; nomok; cmpya; <...>: streamflow — 2. peunoii nomok; current — meuenue; nomokx; cmpys; torrent — nomok; fluent — cmpys 600v; nomok; flux — nomox; <...>; pour — 1. nomok, meuenue; run — 2. meuenue; squirt — cmpysa; jet — 1. cmpya. Tik filament yra aiškiai diferencijuotas — jam pateiktas ne vienazodis atitikmuo, o tikslios reikšmės junginiai omOenonHorū mok cmpyu; nebosvuan cmpys. Tekstuose tėkmė, srautas, srovė vartojami nė kiek ne kitaip. Pavyzdžiui, pradėjus dėstyti teorinę vandens filtravimosi schemą, rašoma: <...“ filtracinė tékmė schematizuojama ir manoma, kad filtracija vyksta ne uolienų poromis, o visu filtracinés tėkmės skerspjūviu Hidrogeol 217. Tuoj pat vietoj tėkmės atsiranda srautas: Uolienų sluoksnio dalis, kurioje vyksta vandens srauto filtracija, vadinama filtracijos sritimi Hidrogeol 218. Paskui tėkmė vartojama kaip srauto hiponimas: Nagrinėjant matematiškai filtracinį srautą, naudojamos smulkesnės srauto dalys arba tėkmės, kurios atitinka bendrą srauto trajektoriją. Tam galima išskirti vadinamąsias tėkmės linijas. Hidrogeol 218. Toliau yra tik vandens srautas Hidrogeol 229 tt. ir srovės linija Hidrogeol 233 tt. O srūvio ir srūvio linijos čia visai nėra. Beje, terminai srautas ir tėkmė čia neaiškinami, neapibrėžiami. Dar kitur srovės tėkmė vartojama „srovės tekėjimo“ reikšme: Okeanologai aptiko 1200 mylių pločio šalto vandens srovę. Teisybė, srovės tėkmė labai lėta: <...“ MG 1975 10 36. Šių terminų nediferencijavimas, žinoma, nėra mirtina yda, didelės dalykinės painiavos gal nedaro, vis dėlto taisytina. Turėdami (ateityje) hidrologijos specialistų sutvarkytą šių terminų mikrosistemą, galėtume juos apibrėžčiau pateikti bendruosiuose ir dvikalbiuose žodynuose, aiškiau vertinti visokią palaidą vartoseną (pvz.: Pristabdyto sielio priekį srovė sugrąžino į tėkmę P 1980 9 37). * Iš stream reikšmės dvilypumo — „srovė, srautas“ ir „upė“ — matyt, yra Zurnalistinis vertinys: Čia ir gimsta didžiausia Pasaulinio vande nyno „upė“ — Golfo srovė T 1976 291 2. Golfo „upės“ vandens temperatūra ten pat. 101 3. Judėti ir tekėti: darumas. Judėjimas ir apytaka Kaip jau sakyta, srovė aiškinama kaip „judančio skysčio masė“ MelZ, srūvis — „vandens masės judėjimas“ MelŽ. Bendrais bruožais kalbant apie požeminio vandens dinamiką, irgi vartojamas vandens judėjimas: Kai vanduo užpildo uolienų poras ir nejuda, tai tada galioja hidrostatikos pusiausvyros dėsniai Hidrogeol 215. Kai vanduo, užpildantis visas uolienų poras, juda veikiamas įvairių jėgų, tada pažeidžiama hidrostatinė pusiausvyra ir įsigalioja hidrodinamikos dėsniai. Vandens judėjimas uolienų poromis ir plyšiais vadinamas filtracija Hidrogeol 217. Bet nenuosekliai pasitaiko ir tekėjimas (net turbulentinis!): Vandens tekéjimas uolienose gali būti laminarinis ir turbulentinis Hidrogeol 224. <...> smėlyje vyks nusistovėjęs vandens tekėjimas arba nusistovėjusi vandens filtracija Hidrogeol 224. Tačiau iš judėti neturime tokio vedinio, kokie iš tekėti yra tėkmė, iš srūti — srautas ir srūvis. Taigi vandens judėjimo rezultatas yra srautas: Gruntinio vandens paviršius gali turėti nuolydį į vieną ar kitą pusę. Tada vyksta gruntinio van dens judėjimas, kuris priklauso nuo vandensparos nuolydžio arba vietovės reljefo ir sudaro gruntinio vandens srautą Hidrogeol 134. Žinoma, gali būti sūkurinis ar turbulentinis vandens judėjimas, filtracinis vandens judėjimas poromis ir plyšiais, vandens judėjimas dirvožemyje MetŽ, nors čia galimas (ir tikrai realizuojamas) ir tekėjimas (bet tik drėgmės judėjimas dirvožemyje MetZ, vandens ir vandens garų judėjimas Hidrolog 25). Kertasi su reikšmių derinimu srauto ar tėkmės judėjimas: Gruntinio vandens srautas paprastai juda link žemiausių reljefo elementų: upių, upelių, griovių, slėnių, ežerų, daubų, <...> Hidrogeol 134. Centro srautinėse sistemose upių tėkmės juda radialiai, lyg apie kokį centrą, <... > Hidrolog 50. Žmoniškai reikėtų sakyti ne srautas juda, o srautas teka (ir iš tikrųjų greta srauto judėjimo Hidrogeol 234 yra ir srauto tekėjimas Hidrogeol 233); ne tėkmės juda radialiai, o tėkmės sūkuriuoja, verpetuoja. Vandens judėjimo vartojimą riboja ne tik jo darybinė nepotencija, bet ir priešdėlinių formų negalimybė. Ją turi tik tekėti, tekėjimas: Požeminių vandenų pajamas sudaro tokie elementai: 1) vanduo, pritekantis iš kitų to paties vandeningo sluoksnio vietų; 2) vanduo, pritekantis iš kitų vandeningų sluoksnių; <... >. Požeminių vandenų vandeningo sluoksnio išlaidos susideda iš tokių elementų: 1) nutekėjimas į kitas vandeningo sluoksnio vietas; 2) nutekėjimas į kitus vandeningus sluoksnius; ¢... > Hidrogeol 211. Pirmiausia turime žinoti, kokiu būdu vanduo užpildo poras, kuriomis jis teka, kokiomis sąlygomis į tam tikrą porų dalį įtekėjūusio vandens tūris lygus ištekėjusiam Hidrogeol 222. Vandens judėjimo teises ir vartoseną riboja ir vandens apytaka, nors šios sąvokos turinį be nuotakio sudaro dar trys dėmenys — garavimas, krituliai ir jų infiltracija Hidrogeol 94 ir todėl apytakos neįmanoma apibūdinti kitaip, kaip tik judėjimu: Visų Žemės sferų — atmosferos, biosferos, hidrosferos ir litosferos — vanduo turi tarpusavio glaudų ryšį. Atitinkamomis sąlygomis, kurios susidaro, pasikeitus slėgimui ir temperatūrai, veikiant transpiracijai, dehidracijai, kondensacijai ir infiltracijai, vanduo, keisdamas savo fizinį būvį, pereina iš vienos sferos į kitą. Toks nuolatinis 102 vandens judėjimo iš vienos sferos į kitą procesas vadinamas vandens apytaka Hidrogeol 94. Pasakoma net priešingai: Dėl vandens apytakos hidrosferoje vyksta nuolatinis vandens judėjimas, dalis jo išgaruoja ir vėl atsistato Hidrolog 26. Žinoma, apytaka — kpyzoobopom, kpyzoéopom — „tekėjimas aplinkui, cirkuliacija“ turi tarptautinį sinonimą cirkuliacija — yupkyaayus — „apytaka, judėjimas ratu“ MelZ, bet cirkuliacijos vartojimas apytakai apibūdinti vietoj judėjimo, nors galimas, judėjimo Čia visai neišstumtų. Vandens apytaka visur nuosekliai vartojama, tik kartais pasitaiko vandens apykaita Hidrogeol 166 (čia pat vandens apytaka Hidrogeol 165, 166), gruntinių vandenų apykaita Hidrogeol 136, uždara vandens apykaita Armand 62, nors apykaita neapibrėžiama, neaiškinama. Tai tik terminų painiojimas. Vandens apykaita tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų T 1982 53 4, žinoma, yra galima, bet tai ne „apytaka“. Taigi veiksmažodžio tekėti darumas (įtekėjimas, ištekėjimas, pritekėjimas, nutekėjimas, tėkmė, apytaka), taip pat srovė, srautas, srūvis riboja termino vandens judėjimas teises. Jis gali gyvuoti tik kaip bendriausia hidrodinamikos sąvoka ir neturi stelbti lietuvių kalbai labai būdingo konkrečiųjų veiksmažodžių vartojimo. Pvz.: Upių nuotakis — 1. vandens judėjimas (= tekėjimas) gamtinės apytakos procese, nutekant upės vaga MelZ. <... “> vandens judėjimo (= tekėjimo) greitis keičiasi nuo nulio iki tam tikrų maksimalių reikšmių Hidrogeol 217. <... “ gruntiniai vandenys juda (= teka) įvairiu greičiu arba beveik nejuda (= neteka, stovi) Hidrogeol 135. Tekėjimo greitį reiškiančių sinonimų plūsta, srūva, šrotenajalna: salva|sunkiasi pageidauti sunku. 4. Tekėti, tekinti, leisti, vesti Išsiaiškinus tekėti semantikos pranašumą prieš judėti nereikia manyti, kad vien tekėti hidrologijoje ir ja grindžiamoje melioracijoje, taip pat hidrotechnikoje ir kitur visai pakanka. Anaiptol. Tekėti semantikos ribas gražiai nusako minklė: — Kur link teka visi vandenys? — Žemyn link. Todėl kiek pleonostiškais laikytini apibrėžimai: Upe vadinama sutelkta vandens masė, tekanti nuolydžio kryptimi ilgame įdubime susiformavusia vaga Hidrolog 48. Upės vaga vadinama žemiausia slėnio dalis, kuria teka vanduo nuolydžio kryptimi Hidrolog 54. Kai vanduo stovi susitvenkęs, jį reikia nuleisti, o kai nuolydžio nėra ar jo padaryti negalima — nuvesti arba nutraukti. Kauzatyvas tekinti hidrologijoje nevartojamas. Tekinti galima sulą, dervą (,leisti“), alų, girą, misą, vyną („nupilti“), išrūgas, varškę („leisti nusitekėti“), pieną („nuleisti“), kraują, seiles, ašaras („varvinti“), degtinę („varyti“). Tekinti taip pat turi reikšmę „tirpinti“ (fizine prasme — „lydyti“): Kad užsišviestų saidri saulelė, kad ištekintų ledų krūsnelę (raud.) Ds. Vanduo, jeigu kada ir tekinamas, tai tik iš čiaupo ar per volę. Tik gyvakalbis J. Baltušis ir stilingasis Vaižgantas tekinti vartojo artima ,leisti* reikšme: O lietus pliaupė, pylė, šliurkštė. Žemė gėrė ir nebesugėrė, tai užsiklojo juoda pluta, nebeprisileido vandens, o tekino jį žemyn į pievas, balas, raistus, <... > J. Balt. Pavasarį rytų viršukalniai gausią savo drėgmę 103 tuo upeliu tekina, plačiai užliedami pievas Vaižg. Tačiau hidrologijoje panaši vartosena perspektyvų neturi. Hidrologijoje skirti tekėti ir leisti, tai yra ,leisti, kad tekėtų“, bei vesti, tai yra „daryti, kad tekėtų“, būtina. Šitaip yra ir daroma. Trumpai apžvelgsime junginių vandenį leisti, vesti (ir jų vedinių) vartoseną, kartu pažymėdami ir įvairius jos trūkumus bei netobulumus. Vanduo nuleidžiamas tada, kai yra nuolydis, bet nėra traukimo: vanduo susitvenkęs ar užtvenktas, kokia sklende ar čiaupu užsuktas ir pats negali tuo nuolydžiu nutekėti, pvz.: Vandens nuleidimas — eodononuoxenue — „vandens reguliavimo įrenginiais vandens horizonto pažeminimas (pvz., ežere)“ MelŽ, pršng. vandens pakėlimas — sodonodsem — „vandens horizonto pakėlimas drėkinimo ir kitiems tikslams“ MelZ, plg. vandens pakilimas — nasodok, nousoeodve — „sniegui tirpstant ar liūčiai praėjus vandens horizonto pakilimas upėje; poplūdis, potvynis“ MelŽ. Pagrindinė drenažo paskirtis — nuleisti gruntinį vandenį, <...“ Kel 127. <... )vandenj nuleidžiantis įrenginys — drenažas Kel 129. Yra lietaus vandens nuleidimas [nuvedimas] — omeod docdess1x 600 MetZ, išleidimo šliuzas — esmycknoii was MelZ, nuleidimo šliuzas — cnycknoti wnro3 MelZ (į ji nukreipiamas nuvedimo šliuzas — cépocnoii wnro3), remontinis išleistuvas MelZ, įleidžiamasis kanalas — enycknoii minios MelZ, ZUZ, išleidžiamasis MelŽ ir vandens išleidžiamasis kanalas — eodocépocuwiii Kanas. ŽŪŽ. Tačiau nevykusiai pasakyta: <... dvandens nuleidimas nutekėjimo grioviu Kel 123. Galėtų būti tik priešingai. Priešdėlių nederinimo ydų turi sakinys: Iš/eidžiamieji grioviai skiriami nuleisti vandens pertekliui Drėk 151. Nuleisti vandenį galima ir visai kitaip — ne nuolydžiu, o stačiai žemyn: vertikalinis drenažas — „toks drenažas, kai sausinimas atliekamas vertikaliais vamzdžiais, kuriais vanduo arba nuleidžiamas į laidžius gilesnius sluoksnius (olandiškasis drenažas), arba pakeliamas į žemės paviršių (kaliforniškasis drenažas)“ MelŽ. Nuo termino nutekantis vanduo — cmekaiowas eoda — „kritulių vandens dalis, nutekanti žemės paviršiumi nuolydžio kryptimi“ MelŽ skiriasi nutekamieji kanalizacijos vandenys — cmounvie ranaauzayuonnvie 60061: MelZ. Šio termino yra du variantai: 1) nutekamieji vandenys — priemaišomis užteršti buities, pramonės, lietaus ir polaidžio vandenys. <... >. Skiriami buitiniai, gamybiniai, atmosferiniai nutekamieji vandenys LTE VIII. Jis turi ir vienaskaitinį variantą nutekamasis vanduo PolZ,, M ir T 1975 3 43, VN 1983 214 2(nx). Kartais jiedu net pagrečiui vartojami: nutekamieji vandenys Šv 1973 12 26(2x) ir nutekamasis vanduo ten pat (7x); 2) kanalizacijos vanduo — cmounas eoda — „buities ar pramonės reikalams panaudotas vanduo, kuris nuvedamas (= išleidžiamas) į valymo įrenginius bei vandens imtuvą“ arba „iš kanalizacijos įrenginių ištekantis vanduo“ MelŽ arba kanalizaciniai vandenys (jie skirstomi į a) Duitinius-ūkinius arba ūkinius-fekalinius; b) pramoninių įmonių — gamybinius vandenis; 3) atmosferinius arba lietaus vandenis) Vandentiek 207 (nors interviu su šios knygos autoriumi po 20 metų sakoma: Jūsų iniciatyva 1962 metais KPI buvo įsteigta šakinė Nutekamojo vandens valymo laboratorija M ir T 1976 7 29). Trečias variantas yra sinoniminis: nutekamasis [kanalizacijos] vanduo — cmounas eoda MetZ. 104 Retkarčiais pasitaiko tikrų nepaprastybių: <... atiduoti eksploatacijon nauji iš miesto kanalizacijos nutekamųjų vandenų valymo įrengimai Sv 1977 1 25 (iš netaisomų raštų). Painiojama net su (gamybos) atliekomis: Vien į didžiąsias šalies upes, <... >, kasmet išleidžiama daugiau kaip šeši milijonai tonų atliekų. Marselyje ir kituose dideliuose miestuose, <...>, gamybos atliekos išmetamos tiesiog į jūrą T 1977 226 3. Pavartojama ir tiesiog įmonių išleidžiamieji vandenys MG 1973 5 13, įmonių išleidžiami vandenys KV 1971 44 13, išleidžiamas vanduo M ir T 1975 3 44, išmetamas vanduo Šv 1973 12 26, kanalizacijos išeigos MG 1977 257 Labiau įsigalėję yra nutekamieji vandenys, gal perspektyvesnis net vienaskaitinis variantas nutekamasis vanduo. Vélu svarstyti, kodėl ne nuleidfiamasis ar isleidZiamasis vanduo. Abiejų vertė būtų maždaug vienoda — tas vanduo išleidžiamas, taigi nuteka, plg.: <... “kanalizacija — įrenginių sistema, kuria nuleidžiami vartoti nutekamieji vandenys Vand uk 6. <... > į minėtų baseiny upes ir kitus vandens telkinius nuteka žymiai mažiau nevalytų nutekamųjų vandenų T 1976 28 1. Tiktai būtų geriau, tiksliau nutekamieji vandenys išleidžiami, o ne nuleidžiami. Be to, dabar nuleidZiamasis vanduo yra ne cmounas, o cépocnas eoda PolZ, (MelŽ buvo nuvedamasis vanduo; apie jų reikšmę ir gerumą žr. toliau). Kai nuolydžio nėra, vandenį tegalima nuvesti arba atvesti — mechaninėmis priemonėmis. Yra mechaninis nusausinimas MelZ, mechaninis drėkinimas MelŽ (plg. angl. pumping irrigation), drėkinimas mechaniškai keliant vandenį MelZ, ZUZ, net sausinimas mechaniškai keliant vandenį MelZ. Bet vedimas neretai yra abejotinas ar net aiškiai nemotyvuotas — vartojamas ten, kur turėtų būti (nu)leidimas. Pvz.: nuvedamasis vanduo — cépocnas sooa — „vanduo, kuris nesunaudojamas žemės ūkio kultūrų ir nuteka nuo drékinamojo ploto“ MelŽ (PolŽ, nuleidžiamasis vanduo irgi nėra pakankamai tikslus ir aiškus); nuvedimas — omeo0 — „pašalinimas (vandens)“ MelZ, vandens nuvedimas — 0me00 60051 — „vandens pašalinimas iš sausintino ploto“ MelŽ: melioracinės sistemos nuvedamoji dalis — nposodswasn uacmb menuopamusnoti cucimembi — „visu ma nusausinimo sistemos nuvedamųjų kanalų, kuriais sausintuvų [!] surinktas vanduo nuleidžiamas į vandens imtuvą“ MelŽ ir nusausinimo sistemos nuvedamoji dalis — nposodawas uacmb ocyumumenonoit cucmemor — „nūsausinimo sistemos dalis, kurią sudaro magistralinis ir nuvedamieji groviai“ MelŽ: nuvedantis drėkinimo tinklas — c6pocnan opocumeavnas cems — „kanalų sistema, kurios tikslas pašalinti iš drėkinamojo lauko vandens perteklių, atsirandantį išleidžiant vandenį iš drėkinimo kanalų, avarijų metu ir pan.“ MelŽ: vedantis drėkinimo tinklas — nposodawasn opocumenbnan cems — „drėkinimo sistemos dalis, kurios paskirtis atvesti vandenį iš drėkinimo šaltinio į drėkinamuosius laukus“ MelŽ ir vandens nuvedamasis (nuleidžiamasis) tinklas — sodoomeodnas (npoeodaujas) cems— „nusausinimo kanalai, kuriais vanduo iš sausinamojo ploto nuvedamas į vandens imtuvą“ MelŽ; nuvedamy jy griovių tinklas — e0000meodnasn ( 6000cO0pnaAn) cems kKananos MelŽ bei vedamųjų drėkinimo kanalų tinklas — cems npoeo0dsityux opocumenbnusix kanasos — „drėkinimo kanalai, kurie atveda vandenį iš telkinio į drėkinamą plotą“ MelZ. 105 Ar vesti tinka, nelabai aišku ir kitais atvejais. Pvz.: vedamasis kanalas — npoe0dfiujuii Kanan — „kanalas, kuriuo vedamas vanduo į drėkinamąjį plotą arba į kitą naudojimo vietą“ MelZ, nuvedamasis kanalas — 6o0oomeodnviii Kamas — „kanalas, kuriuo nuvedamas vandens perteklius“ (į jį nukreipiamas nuleidžiamasis ir nutekamasis kanalas) MelZ, nuvedamasis|ištekamasis kanalas — ewieodsnuyuii xanax (ir vandens nuvedamasis kanalas — eodoomeoonwiii Kanas) ŽŪŽ, pagrindinis nuvedamasis kanalas — „pagrindinis kanalas, į kurį nuleistas antraeiliais kanalais vanduo nuvedamas į vandens imtuvą“ MelŽ; vedamasis griovys — npoeodaujan Kanasa — „griovys, kuriuo vanduo atiteka į drėkinamą plotą“ MelZ, nuvedamasis (nutekamasis) griovys — 6odoomeoonas Kanaesa — „griovys, kuriuo surenkamas vanduo iš sausintuvo [!] ir nuvedamas į aukštesnės eilės sausinimo kanalą ar į vandens imtuvą“ MelŽ, išvedamasis griovelis — evigoonas KanūsKa — „griovelis, kuriuo išvedamas vanduo iš aukštesnės eilės drėkinimo griovio“ MelŽ, atvedamoji vaga — ebieodnas 60po30a „vaga, iš kurios įleidžiamas vanduo į laistymo vagas“ MelŽ, nuvedamoji vaga — c6pocnas 60po30a — „vaga, surenkanti vandenį iš kelių šoninių vagų“ MelŽ; vedamasis vamzdis — nposodawas mpyba, nodaowas mpyba — MelZ, nuvedamasis vamzdis — omeodswas mpyba — „vamzdis vandeniui nuvesti“ MelZ. Kartais vedimas pavartojamas visiškai be reikalo, pvz.: olandiškasis drenažas — (... Y vanduo nuvedamas gilumon MelZ. Daug geriau pasakyta: vertikalinis drenažas — <... “vanduo <...> nuleidžiamas į laidžius gilesnius sluoksnius (olandiškasis drenažas), <... > MelZ. Abejonių nekelia tik apvedamasis kanalas — o6soonwiit Kanan — „kanalas, kuriuo potvynio sumažinimo tikslais dalis upės vandens debito nuvedama į šalį ir žemiau apsaugomo ploto vėl grąžinama į upę“ MelŽ ir atvedamasis kolmatacinis kanalas — sodonposoousiii Koavbmamayuonnsiii kanaa — „kanalas, kuriuo atvedamas vanduo į kolmatuojamg plotą“ MelZ. Nuo apvedamojo kanalo, matyt, skiriasi apeinamasis kanalas — obxoonoii kanas — „kanalas, kuris aplenkia kurį nors įrenginį (pvz., užtvanką) MelŽ. Nors yra konkrečių abejonių ir neaiškumų, net aiškių ir, deja, gausių klaidų, bet apskritai vesti vandenį ne tik galima, bet ir būtina. Tam pritaria ir įprastiniai posakiai jvesti/atvesti vandenį, (į)vesti vandentiekį, semantinė bégti/tekéti <> vesti (panašiai kaip traukti — leisti) koreliacija. Netrūksta ir tarptautinių bei kitakalbių šitokios semantikos paralelių. Pvz.: derivacinis kanalas — „kanalas, kuriuo atvedamas vanduo prie hidroturbinų“ MelŽ; akvedukas, diukeris < lot. ducere „vesti“, plg. dar angl. duct — npoxoo; Kanaji, npomoxa; mpyba I'unp cn, water conduct — 6000600; 600onpoeod Tunp cn, conduit — sodoomeodnasn «anasa Tunp ci, eduction — ucmeuenue; 6vinyck; 661x00; ydasenue (kuupkoctu) I'map cu, eduction pipe — išmetimo ar išleidimo vamzdis, lead(er) — 1. kanaa; npoxood (cpenn npeiidyromiero baa); 3. eodocmounsiii Hcéaob I'map ci., rus. 6000600, 6odonpo600, 60000me00, vok. Wasserabfiihrung ir kt. Vanduo, be to, tiekiamas, skirstomas, renkamas, gaudomas, imamas ir duodamas. Pvz.: <... > drėkinimo sistema su mechaniniu vandens tiekimu Drék 21; Visose didesnėse drėkinimo sistemose įrengiami tiekiamieji, skirstomieji ir išleidžia106 mieji grioviai Drėk 150; tiekimo vamzdis MelZ; vandens rinktuvas MelŽ; vandens skirstytuvas Melž; gaudančioji drena MelZ; Įrenginių kompleksas, skirtas vandeniui imti, tiekti ir skirstyti numatytame plote, vadinamas drėkinimo sistema Drėk 19. Tačiau drėkinimo sistemos elementas, iš kurio imamas vanduo, vadinamas vandens šaltiniu (upé, ežeras, tvenkinys) (žr. Drék 19), o sausinimo sistemos elementas, į kurį nuleidžiamas vanduo — vandens imtuvu arba priimtuvu (žr. MelZ), plg. taip pat vandens (pa)émimas MelŽ. Kitaip yra vandentiekyje — vandens imtuvais (600o3abop) vadinami vandens ėmimo įrenginiai ėmyklose (Zr. Vandentiek 33, 35). 5. Savitaka Nors tekėjimas veiksmo pobūdžiu yra priešingas leidimui, vedimui (ir traukimui), bet visais atvejais yra tam tikra vandens tėkmė, tam tikras tekėjimas. Taigi suprantamas reikalingumas ir termino savitaka — camoméx — „Yreiškinys, kai vanduo (skystis) teka savo svorio jėgos poveikyje kanalais ar vamzdžiais, atitinkamu nuolydžiu; savaiminis tekėjimas“ MelŽ. Šito nesuprantant savitakos dėmenų santykis atrodytų pleonastiškas. Bet taip formaliai žiūrint, reikėtų peikti ir savieigą, saviraidą, saviriedą. Tai nebūtų protinga. Savitaka vartojama ir prieveiksmiškai (ir variantas savitekiu): mėšlas savitaka patenka į mėšlidę T 1977 70 1, vanduo <...> savitekiu grįžta į akvariumus M ir G 1978 7 9, degalai teka savitaka VV I 31, 32, pienas išbėga savitaka VV *T205. Tačiau vanduo, tiesa, kiek kitoks, vis dėlto panašaus pobūdžio, yra ne savitakis (ar savitakinis), o gravitacinis: Gravitacinis vanduo yra tokia laisvo vandens rūšis, kuri uolienų porose bei plyšiuose laisvai juda |!), veikiant svorio jėgai (= veikiama svorio jėgos) ir esant slėgimų skirtumui Hidrogeol 102 ( panašiai ir MelŽ). Kitose kalbose yra ir gravitacinis srautas, srovė, nuotakis, net vandentiekis, pvz.: angl. gravity flow — 1. 6e3nanopHott nomok, camoméx; 2. zpaseumayuortnoe meuenue (siejmuka) map cn, gravity current — 2pasumayuonnoe meuenue <...> Tunp ci, gravity drain — cmok camomékom T'unpcJi, rus. camoméuHoe opouieHue — lenk. nawadnienie grawitacyjne Stow tech, epasumayuonnwiii sooonposod — wodociqg grawitacyjny Stow tech. Lietuviy kalboje vartojamas ir savitakis (savitakinis, savitekis), ir gravitacinis vandentiekis: laisvo tekéjimo (savitakis) vandentiekis — camomeynoe éodocnabrcenue PolZ,, savitakis vandentiekis — camomeunviii 6000npoeod PolZ,, savitakinis vandentiekis L ir M 1983 47 8, savitekis vandentiekis Vandentiek 7, gravitaciniai (savitekiai) vandentiekiai Vandentiek 16, gravitaciniai vandentiekiai Vandentiek 16, gravitacinis vandentiekis — epasumayuonnuiii 60donpo600 PolZ,. Gravitacinio vandentiekio priešybė yra mechaninio spaudimo vandentiekis: M echaninio spaudimo vandentiekiais vadinami tie, kuriuose vanduo į vandentiekio tinklą paduodamas siurbliais; tuo tarpu gravitaciniuose vandentiekiuose į vandentiekio tinklą vanduo ateina savitaka, <...> Vandentiek 16. Tačiau šie terminai nėra nusistovėję, vartojami ir kiti — slėginis ir beslėgis vandentiekis: 107