Keletas hidrologijos terminų mikrosistemų (vandens tekėjimas)

LIETUVIŲ LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991) JONAS KLIMAVIČIUS KELETAS HIDROLOGIJOS TERMINŲ MIKROSISTEMŲ (VANDENS TEKĖJIMAS) Šis konkretus ir gal būsiantis ne be naudos praktinei terminų tvarkybai ir vartosenai nagrinėjimas teorinėmis prielaidomis, problematika ir metodika susijęs su ankstesniu straipsniu „Melioracija, drenažas, irigacija: vertiniai, sinonimai ir hiponimai (Istorijos, sistemos ir vartosenos bruožai)“1. Nagrinėjimas šiek tiek išeina iš hidrologijos terminijos ribų, nevengiama sisteminių sąsajų su kitomis terminijomis (nors dalies jų dėstymo nuoseklumo dėlei teko atsisakyti). Hidrologija čia labai siejasi su melioracija, vienu kitu atveju išeinama ir į geografijos terminiją. Straipsnyje nagrinėjamos ne tiek mokslinės sąvokų, kiek kalbinės semantinės terminų mikrosistemos, be to, ne tik terminologiškai, bet ir leksikologiškai: nesitenkinama vien esama realizacija, o žiūrima į ją kaip į vieną variantų, žvalgomos ir platesnės semantinės, nominacinės išgalės. Nesitenkinama tik terminų tvarkyba, o žiūrima ir jų funkcionavimo. Nevengiame net determinizacijos reiškinių, manoma, kad tai susiję su mokslo kalbos semantika ir stilistika ir net veikia ją. Kadangi mokslas, jo sąvokų aparatas yra tarptautinis, korektiška neužmiršti ir dialिंगvistinės situacijos reiškinių – skolinimosi ir vertybos, atitikmenų ir skirtybių. Sistemą „vandens tekėjimas“ pravartu pradėti nagrinėti nuo veiksmažodžio tekėti – kaip įvairių terminų darybos pamato ir kaip reikšmės „tekėti“ lauko branduolio. Kadangi ji yra labai šakota, tai kiekvienoje potemėje remiamasi tam dalykui reikalingomis tekėti reikšmėmis, taip pat sinonimais (bėgti, srūti, srovėnti, ...), hiperonimu (judėti), kauzatyvu (tėkinti), antonimais (leisti, vesti, traukti vandenį) ir jų kai kuriais neterminiais vediniais, plačiau atskleidžiančiais leksinės semantikos išgalės. 1. Tekėjimas ir judėjimas: semantika Paprastojoje kalboje vanduo tiek teka, tiek bėga, tarmėse net įbėgti turi reikšmę „įtekėti (upė)“: Šunija po Mažintais įbėg[a] į Jūrą Skdy (LKŽ D). Hidrologijoje vanduo tik teka. Būdvardis takus, paprastojoje kalboje reiškiantis „sraunus“ (o fizikoje — „neklampus, текучий, fluid“), čia nevartojamas. Tačiau bendrąją fizinę prasmę vanduo gali ir judėti. Vandens tekėjimas nuo judėjimo skiriasi (be savaime suprantamo požymio – takumo) bent dviem dalykais: 1) yra, paprastai tariant, srovinis, vaginis, todėl jūros ir ne teka (kai kurie ežerai yra nuotakiniai), 2) daugmaž tolygus. Vandens judėjimą pagrindžia tarmių ir net senųjų raštų kalbos 1 Lietuvių kalbos specialioji leksika // Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1983. T. 22. P. 26–68. 7* 99 duomenys: Ir šitai sujudimas didis tikos mariose DP 78. Sujudimas marių SD 171. Jūrės didei sujudusios K II 272. Jūrios skaudžiai (t. y. smarkiai) sujudusios, sukilusios K II 336. Susisjudino marios, ir atplaukia su trimis galvomis smakas BsP II 51 (Nm). Plakas amžinai judrios marių bangos V. Piet. Keleivi blaškė ir gąsdino įjudintas okeanas P. Cvir. Antrąją skirt ybę iliustruoja gal tik nejūriniai, t. y. tekančio vandens, vandenvardžiai Judis, Judinys, Judra, Judrė, Judreika, Judriukė, Judrinas. Šiodvi skirtybės realizuojamos ir hidrologijos terminijoje. Konkrečių judėjimo realizacijų, rodos, yra net daugiau negu būtina. Tai lemia ne kalbiniai veiksniai ir sąvokos, o pati klasifikacija: kadangi yra sūkūrinis judėjimas „toks skysčio dalelių judėjimas, kai kiekviena dalelė ne tik juda pirmyn, bet ir sukasi aplink save“ MelŽ ir turbulentinis judėjimas „toks skysčio judėjimas, kai dalelės netvarkingai keičia tarpusavio padėtį“ MelŽ, tai sistemos dėlei ir laminarinis yra judėjimas „toks skysčio judėjimas, kai dalelės tarp savęs nesusimaišo — jų judėjimas vyksta lygiagrečiomis tiesiomis ar kreivomis linijomis“ MelŽ, o ne tekėjimas; panašiai greta netoly-ginio, kurio „greitis judėjimo kryptimi nevienodas“, yra ir tolyginis judėjimas MelŽ, greta nenusistovėjusio, t. y. „laiko atžvilgiu kintamo“ — nusistovėjęs vandens judėjimas MelŽ. Toks mechaniškas terminų išlyginimas pagal klasifikaciją, nepagrįstas semantika, nėra tvirtas norminimo veiksnys, nes galima išlyginti ir priešingai — pagal tekėjimą. Ir iš tikrųjų tai yra realizuota: laminarinis, sūkūrinis, turbulentinis tekėjimas MelŽ, tolyginis, netolyginis vandens tekėjimas MelŽ. Anglų kalboje čia visur yra motion, tai, matyt, lemia jos didesnis bendresnių žodžių pomėgis. Rusų kalboje diferencijuota течение ir движение: fluid motion — течение жидкости: rotational fluid motion — вихревое течение жидкости, turbulent motion — турбулентное движение, laminar motion — ламинарное движение, ламинарное течение Гидр сл. Lietuviškus terminus reikėtų norminti panašiai: vandens/skysčio tekėjimas: laminarinis tekėjimas, sūkūrinis judėjimas/tekėjimas, turbulentinis judėjimas/tekėjimas, tolyginis tekėjimas, netolyginis judėjimas/tekėjimas, nusistovėjęs tekėjimas, nenusistovėjęs judėjimas/tekėjimas. 2. Tekmė, srautas, srovė, sruvis Nors tekėjimo sinonimai hidrologijoje nėra terminuoti, taigi nevartojami, bet veiksmažodžio tekėti sinonimai čia yra reprezentuojami kitaip — kaip vedinių pamatas. Tekmė, srautas, srovė hidrologijoje nėra sinonimai. Bet jų reikšmių diferenciacija terminų ir bendruosiuose žodynuose yra labai neaiški: 1) tekmė — помок, течение — „upės ar šiaip tekančio skysčio srovė“ MelŽ, 1. „tekančio vandens vaga; srovė“ DŽ₂; 2) srautas — помок — „vandens masė, tekanti žemės paviršiumi ar požemiu ⟨…⟩; srovė, tekmė“ MelŽ, 1. „skysčių srovė, tekmė“ DŽ₂; 3) srovė — течение, помок — viena linkme judančio skysčio masė, kurią nuo aplinkos visai ar dalinai skiria kieti paviršiai; srautas, tekmė“ MelŽ, 1. „vandens tekmė“ DŽ₂. Būdinga, kad rusų terminijoje čia yra tik du pavadinimai — помок ir течение: помок — 1. srovė, tekmė, 2. srautas, o течение — 1. srovė, 100 2. tėkmė, 3. 〈…〉 GeolŽ; поток — сраутас, о течение — 1. srovė, (atmosferos tėkmė, 2. 〈…〉, 3. 〈…〉 MetŽ. Taigi nei reikšmių aiškinimai, nei kitų kalbų atitikmenys jokio aiškumo neduoda. Visiškai aiškiai išsiskiria tik s r ū v i s „vandens srauto dalis“ DŽ₂ — mok GeolŽ, MetŽ: vandens s r ū v i s — mok vody „apribotas vandens masės judėjimas, srauto dalis“ MelŽ. Bet čia pat s r ū v i s sinonimizuojamas su srove: mok — srovė, s r ū v i s MelŽ: линия мока — s r ū v i o linija MelŽ ir srovės linija — линия мока — MelŽ, o srovės sinonimas MelŽ — srautas, tėkmė. Jokio aiškumo neduoda ir PolŽ₂: линия мока — 1. hidr. tėkmės linija, 2. meteor. s r ū v i o linija, 3. srovės linija, линия потока — srauto linija, потоковая линия — srovės linija. Taigi ir s r ū v i s ne visur yra aiškiai diferencijuotas. Panašus nediferencijuotas margumynas yra ir kitų kalbų terminijoje. Latviškai течение yra ir straume, plūsma, tece, ток — ir strāva, plūsma Hidromet vard. Didžiausias jis anglų kalboje. Гидр сл. duomenimis, čia yra stream — 1. река; ручей; поток; течение; струя²; flow — 2. течение; ток; поток; струя; 〈…〉; streamflow — 2. речной поток; current — течение; поток; струя; torrent — поток; fluent — струя воды; поток; flux — поток; 〈…〉; pour — 1. поток, течение; run — 2. течение; squirt — струя; jet — 1. струя. Tik filament yra aiškiai diferencijuotas — jam pateiktas ne vienażodis atitikmuo, o tikslios reikšmės junginiai отдельный ток струи; небольшая струя. Tekstuose tėkmė, srautas, srovė vartojami nė kiek ne kitaip. Pavyzdžiui, pradėjus dėstyti teorinę vandens filtravimosi schemą, rašoma: 〈…〉 filtracinė tėkmė schematizuojama ir manoma, kad filtracija vyksta ne uolienų poromis, o visu filtracinės tėkmės skerspjūviu Hidrogeol 217. Tuoj pat vietoj tėkmės atsiranda srautas: Uolienų sluoksnio dalis, kurioje vyksta vandens s r a u t o filtracija, vadinama filtracijos sritimi Hidrogeol 218. Paskui tėkmė vartojama kaip srauto hiponimas: Nagrinėjant matematiškai filtracinį srautą, naudojamos smulkesnės s r a u t o d a l y s arba tėkmės, kurios atitinka bendrą srauto trajektoriją. Tam galima išskirti vadinamąsias tėkmės linijas. Hidrogeol 218. Toliau yra tik vandens srautas Hidrogeol 229 tt. ir srovės linija Hidrogeol 233 tt. O s r ū v i o ir s r ū v i o linijos čia visai nėra. Beje, terminai srautas ir tėkmė čia neaiškinami, neapibrėžiami. Dar kitur srovės tėkmė vartojama „srovės tekėjimo“ reikšme: Okeanologai aptiko 1200 mylių pločio šalto vandens srovę. Teisybė, srovės tėkmė labai lėta: 〈…〉 MG 1975 10 36. Šių terminų nediferencijavimas, žinoma, nėra mirtina yda, didelės dalykinės painiavos gal nedaro, vis dėlto taisytina. Turėdami (ateityje) hidrologijos specialistų sutvarkytą šių terminų mikrosistemą, galėtume juos apibrėžčiau pateikti bendruosiuose ir dvikalbiuose žodynuose, aiškiau vertinti visokią palaidą vartoseną (pvz.: Pristabdyto slėgio prieki s r o v ė sugrąžino į tėkmę P 1980 9 37). ² Iš stream reikšmės dvilypumo — „srovė, srautas“ ir „upė“ — matyt, yra žurnalistinis vertinys: Čia ir gimsta didžiausia Pasaulinio v a n d e n y n o „u p ė“ — Golfo s r o v ė T 1976 291 2. Golfo „upės“ vandens temperatūra ten pat. 101 3. Judėti ir tekėti: darumas. Judėjimas ir apytaka Kaip jau sakyta, srovė aiškinama kaip „judančio skysčio masė“ MelŽ, srūvis — „vandens masės judėjimas“ MelŽ. Bendrais bruožais kalbant apie požeminio vandens dinamiką, irgi vartojamas vandens judėjimas: Kai vanduo užpildo uolienų poras ir nejuda, tai tada galioja hidrostatikos pusiausvyros dėsniai Hidrogeol 215. Kai vanduo, užpildantis visas uolienų poras, juda veikiamas įvairių jėgų, tada pažeidžiama hidrostatinė pusiausvyra ir įsigalioja hidrodinamikos dėsniai. Vandens judėjimas uolienų poromis ir plyšiais vadinamas filtracija Hidrogeol 217. Bet nenuosekliai pasitaiko ir tekėjimas (net turbulentinis!): Vandens tekėjimas uolienose gali būti laminarinis ir turbulentinis Hidrogeol 224. „〈…〉“ smėlyje vykis nusistovėjęs vandens tekėjimas arba nusistovėjusi vandens filtracija Hidrogeol 224. Tačiau iš judėti neturime tokio vedinio, kokie iš tekėti yra tėkmė, iš srūti — srautas ir sruvis. Taigi vandens judėjimo rezultatas yra srautas: Gruntinio vandens paviršius gali turėti nuolydį į vieną ar kitą pusę. Tada vyksta gruntinio vandens judėjimas, kuris priklauso nuo vandensporos nuolydžio arba vietovės reljefo ir sudaro gruntinio vandens srautą Hidrogeol 134. Žinoma, gali būti sūkurinis ar turbulentinis vandens judėjimas, filtracinis vandens judėjimas poromis ir plyšiais, vandens judėjimas dirvožemyje MetŽ, nors čia galimas (ir tikrai realizuojamas) ir tekėjimas (bet tik drėgmės judėjimas dirvožemyje MetŽ, vandens ir vandens garų judėjimas Hidrolog 25). Kartasi su reikšmių derinimu srauto ar tėkmės judėjimas: Gruntinio vandens srautas paprastai juda link žemiausių reljefo elementų: upių, upelių, griovių, slėnių, ežerų, daubų, „〈…〉“ Hidrogeol 134. Centro srautinėse sistemose upių tėkmės juda radialiai, lyg apie kokį centrą, „〈…〉“ Hidrolog 50. Žmoniškai reikėtų sakyti ne srautas juda, o srautas teka (ir iš tikrųjų greta srauto judėjimo Hidrogeol 234 yra ir srauto tekėjimas Hidrogeol 233); ne tėkmės juda radialiai, o tėkmės sūkuriuoja, verpetuoja. Vandens judėjimo vartojimą riboja ne tik jo darbinė nepotencija, bet ir priešdėlinių formų negalimybė. Ją turi tik tekėti, tekėjimas: Požeminių vandenų pajamas sudaro tokie elementai: 1) vanduo, pritekantis iš kitų to paties vandeningo sluoksnio vietų; 2) vanduo, pritekantis iš kitų vandeningų sluoksnių; 〈…〉. Požeminių vandenų vandeningo sluoksnio išlaidos susideda iš tokių elementų: 1) nutekėjimas į kitas vandeningo sluoksnio vietas; 2) nutekėjimas į kitus vandeningus sluoksnius; „〈…〉“ Hidrogeol 211. Pirmiausia turime žinoti, kokiu būdu vanduo užpildo poras, kuriomis jis teka, kokiomis sąlygomis į tam tikrą porų dalį įtekėjusio vandens tūris lygus ištekėjusiam Hidrogeol 222. Vandens judėjimo teises ir vartoseną riboja ir vandens apytaka, nors šios sąvokos turinį be nuotakio sudaro dar trys dėmenys — garavimas, krituliai ir jų infiltracija Hidrogeol 94 ir todėl apytakos neįmanoma apibūdinti kitaip, kaip tik judėjimu: Visų Žemės sferų — atmosferos, biosferos, hidrosferos ir litosferos — vanduo turi tarpusavio glaudų ryšį. Atitinkamomis sąlygomis, kurios susidaro, pasikeitus slėgimui ir temperatūrai, veikiant transpiracijai, dehidracijai, kondensacijai ir infiltracijai, vanduo, keisdamas savo fizinį būvį, pereina iš vienos sferos į kitą. Toks nuolatinis 102 vandens judėjimo iš vienos sferos į kitą procesas vadinamas vandens apytaka Hidrogeol 94. Pasakoma net priešingai: Dėl vandens apytakos hidrosferoje vyksta nuolatinis vandens judėjimas, dalis jo išgaruoja ir vėl atsistato Hidrolog 26. Žinoma, apytaka — круговорот, круговорот — „tekėjimas aplinkui, circuliacija“ turi tarptautinį sinonimą circuliacija — циркуляция — „apytaka, judėjimas ratu“ MelŽ, bet circuliacijos vartojimas apytakai apibūdinti vietoj judėjimo, nors galimas, judėjimo čia visai neišstumtu. Vandens apytaka visur nuosekliai vartojama, tik kartais pasitaiko vandens apykaita Hidrogeol 166 (čia pat vandens apytaka Hidrogeol 165, 166), gruntinių vandenų apykaita Hidrogeol 136, uždara vandens apykaita Armand 62, nors apykaita neapibrėžiama, neaiškinama. Tai tik terminų painiojimas. Vandens apykaita tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų T 1982 53 4, žinoma, yra galima, bet tai ne „apytaka“. Taigi veiksmažodžio tekėti darumas (įtekėjimas, ištekėjimas, pritekėjimas, nutekėjimas, tėkmė, apytaka), taip pat srovė, srautas, srūvis riboja termino vandens judėjimas teises. Jis gali gyvuoti tik kaip bendriausia hidrodinamikos sąvoka ir neturi stelbti lietuvių kalbai labai būdingo konkrečių veiksmažodžių vartojimo. Pvz.: Upių nuotakis — 1. vandens judėjimas (= tekėjimas) gamtinės apytakos procese, nutekant upės vaga MelŽ. 〈…〉 vandens judėjimo (= tekėjimo) greitis keičiasi nuo nulio iki tam tikrų maksimalių reikšmių Hidrogeol 217. 〈…〉 gruntiniai vandenys juda (= teka) įvairiu greičiu arba beveik nejuda (= neteka, stovi) Hidrogeol 135. Tekėjimo greitį reiškiančių sinonimų plūsta, srūva, srovena/alma, salva/sunkiasi pageidauti sunku. 4. Tekėti, tekinti, leisti, vesti Išsiaiškinus tekėti semantikos pranašumą prieš judėti nereikia manyti, kad vien tekėti hidrologijoje ir ja grindžiamojoje melioracijoje, taip pat hidrotechnikoje ir kitur visai pakanka. Anaiptol. Tekėti semantikos ribas gražiai nusako minkle: — Kur link teka visi vandenys? — Žemyn link. Todėl kiek pleonostiškai laikytini apibrėžimai: Upė vadinama sutelkta vandens mase, tekanti nuolydžio kryptimi ilgame įdubime susiformavusia vaga Hidrolog 48. Upės vaga vadinama žemiausia slėnio dalis, kuria teka vanduo nuolydžio kryptimi Hidrolog 54. Kai vanduo stovi susitvenkęs, jį reikia nuleisti, o kai nuolydžio nėra ar jo padaryti negalima — nuvesti arba nutraukti. Kauzatyvas tekinti hidrologijoje nevartojamas. Tekinti galima sulą, der vą („leisti“), alų, girą, misą, vyną („nupilti“), išrūgas, varškę („leisti nusitekėti“), pieną („nuleisti“), kraują, seiles, ašaras („varvinti“), degtinę („varyti“). Tekinti taip pat turi reikšmę „tirpinti“ (fizine prasme — „lydyti“): Kad užsišviestų saidri saulelė, kad ištekintų ledų krūšnelę (raud.) Ds. Vanduo, jeigu kada ir tekinamas, tai tik iš čiaupo ar per volę. Tik gyvakalbis J. Baltrušis ir stilingasis Vaižgantas tekinti vartojo artima „leisti“ reikšme: O lietus pliaupė, pylė, šliurkštė. Žemė gėrė ir nebesugėrė, tai užsiklojo juoda pluta, nebeprisileido vandens, o tekino jį žemyn į pievas, balas, raistus, 〈…〉 J. Balt. Pavasarį rytų viršukalniai gausią savo drėgmę 103 tuo upeliu tekina, plačiai užliedami pievas Vaižg. Tačiau hidrologijoje panaši vartosena perspektyvų neturi. Hidrologijoje skirti tekėti ir leisti, tai yra „leisti, kad tekėtų“, bei vesti, tai yra „daryti, kad tekėtų“, būtina. Šitaip yra ir daroma. Trumpai apžvelgsime junginių vandenį leisti, vesti (ir jų vedinių) vartoseną, kartu pažymėdami ir įvairius jos trūkumus bei netobulumus. Vanduo nuleidžiamas tada, kai yra nuolydis, bet nėra traukimo: vanduo susitvenkęs ar užtvenktas, kokia sklende ar čiaupu užsuktas ir pats negali tuo nuolydžiu nutekėti, pvz.: Vandens nuleidimas — водопонижение — „vandens reguliavimo įrenginiais vandens horizonto pažeminimas (pvz., ežere)“ MelŽ, pršng. vandens pakėlimas — водоподъём — „vandens horizonto pakėlimas drėkinimo ir kitiems tikslams“ MelŽ, plg. vandens pakilimas — паводок, половодье — „sniegui tirpstant ar liūčiai praėjus vandens horizonto pakilimas upėje; poplūdis, potvynis“ MelŽ. Pagrindinė drenažo paskirtis — nuleisti gruntinį vandenį, <…> Kel 127. <…> vandenį nuleidžiantis įrenginys — drenažas Kel 129. Yra lietaus vandens nuleidimas [nuvedimas] — отвод дождевых вод MetŽ, išleidimo šliuzas — выпускной шлюз MelŽ, nuleidimo šliuzas — спускной шлюз MelŽ (į jį nukreipiamas nuvedimo šliuzas — сбросной шлюз), remontinis išleistuvas MelŽ, išleidžiamasis kanalas — впускной шлюз MelŽ, ŽŪŽ, išleidžiamasis MelŽ ir vandens išleidžiamasis kanalas — водосбросный канал ŽŪŽ. Tačiau nevykusiai pasakyta: <…>vandens nuleidimas nutekėjimo griovių Kel 123. Galėtų būti tik priešingai. Priešdėliu nederinimo ydu turi sakinys: Išleidžiamieji grioviai skiriami nuleisti vandens pertekliui Drėk 151. Nuleisti vandenį galima ir visai kitaip — ne nuolydžiu, o stačiai žemyn: vertikalinis drenažas — „toks drenažas, kai sausinimas atliekamas vertikaliais vamzdžiais, kuriais vanduo arba nuleidžiamas į laidžius gilesnius sluoksnius (olandiškasis drenažas), arba pakeliamas į žemės paviršių (kaliforniškasis drenažas)“ MelŽ. Nuo termino nutekantis vanduo — стекающая вода — „kritulių vandens dalis, nutekanti žemės paviršiumi nuolydžio kryptimi“ MelŽ skiriasi nutekamieji kanalizacijos vandenys — сточные канализационные воды MelŽ. Šio termino yra du variantai: 1) nutekamieji vandenys — priemaišomis užteršti buities, pramonės, lietaus ir polaidžio vandenys. <…>. Skiriami buitiniai, gamybiniai, atmosferiniai nutekamieji vandenys LTE VIII. Jis turi ir vienaskaitinį variantą nutekamasis vanduo PolŽ₂, M ir T 1975 3 43, VN 1983 214 2(nx). Kartais jiedu net pagrečiu vartojami: nutekamieji vandenys Šv 1973 12 26(2x) ir nutekamasis vanduo ten pat (7x); 2) kanalizacijos vanduo — сточная вода — „buities ar pramonės reikalams panaudotas vanduo, kuris nuvedamas (= išleidžiamas) į valymo įrenginius bei vandens imtuvą“ arba „iš kanalizacijos įrenginių ištekantis vanduo“ MelŽ arba kanalizaciniai vandenys (jie skirstomi į a) buitinius-ūkinius arba ūkinius-fekalinius; b) pramoninių įmonių — gamybinius vandenis; 3) atmosferinius arba lietaus vandenis) Vandentiek 207 (nors interviu su šios knygos autoriumi po 20 metų sakoma: Jūsų iniciatyva 1962 metais KPI buvo įsteigta šakinė Nutekamojo vandens valymo laboratorija M ir T 1976 7 29). Trečias variantas yra sinoniminis: nutekamasis [kanalizacijos] vanduo — сточная вода MetŽ. 104 Retkarčiais pasitaiko tikrų nepaprastybių: <...> atiduoti eksploatacijon nauji iš miesto kanalizacijos nutekamųjų vandenų valymo įrengimai Šv 1977 1 25 (iš netaisomų raštų). Painiojama net su (gamybos) atliekomis: Vien į didžiąsias šalies upes, <...>, kasmet išleidžiama daugiau kaip šeši milijonai tonų atliekų. Marselyje ir kituose dideliuose miestuose, <...>, gamybos atliekos išmetamos tiesiog į jūrą T 1977 226 3. Pavartojama ir tiesiog įmonių išleidžiamieji vandenys MG 1973 5 13, įmonių išleidžiami vandenys KV 1971 44 13, išleidžiamas vanduo M ir T 1975 3 44, išmetamas vanduo Šv 1973 12 26, kanalizacijos išeigos MG 1977 2 7. Labiau įsigalėję yra nutekamieji vandenys, gal perspektyvesnis net vienaskaitinis variantas nutekamasis vanduo. Vėlu svarstyti, kodėl ne nuleidžiamasis ar išleidžiamasis vanduo. Abiejų vertė būtų maždaug vienoda — tas vanduo išleidžiamas, taigi nuteka, plg.: <...> kanalizacija — įrenginių sistema, kuria nuleidžiami vartoti nutekamieji vandenys Vand ū k. 6. <...> į minėtų baseinų upes ir kitus vandens telkinius nuteka žymiai mažiau nevalytų nutekamųjų vandenų T 1976 28 1. Tikrai būtų geriau, tiksliau nutekamieji vandenys išleidžiami, o ne nuleidžiami. Be to, dabar nuleidžiamasis vanduo yra не сплошная, о сбросная вода PolŽ₂ (MelŽ buvo nuvedamasis vanduo; apie jų reikšmę ir gerumą žr. toliau). Kai nuolydžio nėra, vandenį negalima nuvesti arba atvesti — mechaninėmis priemonėmis. Yra mechaninis nusausinimas MelŽ, mechaninis drėkinimas MelŽ (plg. angl. pumping irrigation), drėkinimas mechaniškai keliant vandenį MelŽ, ŽŪŽ, net sausinimas mechaniškai keliant vandenį MelŽ. Bet vedinys neretai yra abejotinas ar net aiškiai nemotyvuotas — vartojamas ten, kur turėtų būti (nu)leidimas. Pvz.: nuvedamasis vanduo — сбросная вода — „vanduo, kuris nesunaudojamas žemės ūkio kultūrų ir nuteka nuo drėkinamojo ploto“ MelŽ (PolŽ₂ nuleidžiamasis vanduo irgi nėra pakankamai tikslus ir aiškus); nuvedimas — отвод — „pašalinimas (vandens)“ MelŽ, vandens nuvedimas — отвод воды — „vandens pašalinimas iš sausintino ploto“ MelŽ; melioracinės sistemos nuvedamoji dalis — проводящая часть мелиоративной системы — „visuma nusausinimo sistemos nuvedamųjų kanalų, kuriais sausintuvų [!] surinktas vanduo nuleidžiamas į vandens imtuvą“ MelŽ ir nusausinimo sistemos nuvedamoji dalis — проводящая часть осушительной системы — „nusausinimo sistemos dalis, kurią sudaro magistralinis ir nuvedamieji grioviai“ MelŽ; nuvedantis drėkinimo tinklas — сбросная оросительная сеть — „kanalų sistema, kurios tikslas pašalinti iš drėkinamojo lauko vandens perteklių, atsirandantį išleidžiant vandenį iš drėkinimo kanalų, avarijų metu ir pan.“ MelŽ; vedantis drėkinimo tinklas — проводящая оросительная сеть — „drėkinimo sistemos dalis, kurios paskirtis atvesti vandenį iš drėkinimo šaltinio į drėkinamuosius laukus“ MelŽ ir vandens nuvedamasis (nuleidžiamasis) tinklas — водоотводная (проводящая) сеть — „nusausinimo kanalai, kuriais vanduo iš sausinamojo ploto nuvedamas į vandens imtuvą“ MelŽ; nuvedamųjų griovių tinklas — водоотводная (водосборная) сеть каналов MelŽ bei vedamųjų drėkinimo kanalų tinklas — сеть проводящих оросительных каналов — „drėkinimo kanalai, kurie atveda vandenį iš telkinio į drėkinamą plotą“ MelŽ. 105 Ar vesti tinka, nelabai aišku ir kitais atvejais. Pvz.: vedamasis kanalas — проводящий канал — „kanalas, kuriuo vedamas vanduo į drėkinamąjį plotą arba į kitą naudojimo vietą“ MelŽ, nuvedamasis kanalas — водоотводный канал — „kanalas, kuriuo nuvedamas vandens perteklius“ (į jį nukreipiamas nuleidžiamasis ir nutekamasis kanalas) MelŽ, nuvedamasis/ištekamasis kanalas — выводящий канал (ir vandens nuvedamasis kanalas — водоотводный канал) ŽŪŽ, pagrindinis nuvedamasis kanalas — „pagrindinis kanalas, į kurį nuleistas antraeiliaIs kanalais vanduo nuvedamas į vandens imtuvą“ MelŽ; vedamasis griovys — проводящая канава — „griovys, kuriuo vanduo atiteka į drėkinamą plotą“ MelŽ, nuvedamasis (nutekamasis) griovys — водоотводная канава — „griovys, kuriuo surenkamas vanduo iš sausin­t uvo [!] ir nuvedamas į aukštesnės eilės sausinimo kanalą ar į vandens imtuvą“ MelŽ, išvedamasis griovelis — выводная канавка — „griovelis, kuriuo išvedamas vanduo iš aukštesnės eilės drėkinimo griovio“ MelŽ, atvedamoji vaga — выводная борозда „vaga, iš kurios įleidžiamas vanduo į laistymo vagas“ MelŽ, nuvedamoji vaga — сбросная борозда — „vaga, surenkanti vandenį iš kelių šoninių vagų“ MelŽ; vedamasis vamzdis — проводящая труба, подающая труба — MelŽ, nuvedamasis vamzdis — отводящая труба — „vamzdis vandeniui nuvesti“ MelŽ. Kartais vedimas pavartojamas visiškai be reikalo, pvz.: olandiškasis drenažas — <…> vanduo nuvedamas gilumon MelŽ. Daug geriau pasakyta: vertikalinis drenažas — <…> vanduo <…> nuleidžiamas į laidžius gilesnius sluoksnius (olandiškasis drenažas), <…> MelŽ. Abejonių nekelia tik apvedamasis kanalas — обводный канал — „kanalas, kuriuo potvynio sumažinimo tikslais dalis upės vandens debito nuvedama į šalį ir žemiau apsaugomo ploto vėl grąžinama į upę“ MelŽ ir atvedamasis kolmatacinis kanalas — водопроводный кольматационный канал — „kanalas, kuriuo atvedamas vanduo į kolmatuojamą plotą“ MelŽ. Nuo apvedamojo kanalo, matyt, skiriasi apeinamasis kanalas — обходной канал — „kanalas, kuris aplenkia kurį nors įrenginį (pvz., užtvanką) MelŽ. Nors yra konkrečių abejonių ir neaiškumų, net aiškių ir, deja, gausių klaidų, bet apskritai vesti vandenį ne tik galima, bet ir būtina. Tam pritaria ir įprastiniai posakiai įvesti/atvesti vandenį, (i)vesti vandentiekį, semantinė bėgti/tekėti ↔ vesti (panašiai kaip traukti — leisti) koreliacija. Netrūksta ir tarptautinių bei kitakalbių šitokios semantikos paralelių. Pvz.: derivacinis kanalas — „kanalas, kuriuo atvedamas vanduo prie hidroturbinų“ MelŽ; akvedukas, diukeris < lot. ducere „vesti“; plg. dar angl. duct — проход; канал, протока; труба Гидр сл, water conduct — водовод; водопровод Гидр сл, conduit — водоотводная канава Гидр сл, eduction — истечение; выпуск; выход; удаление (жидкости) Гидр сл, eduction pipe — išmetimo ar išleidimo vamzdis, lead(er) — 1. канал; проход (среди дрейфующего льда); 3. водосточный жёлоб Гидр сл., рус. водовод, водопровод, водоотвод, vok. Wasserabführung ir kt. Vanduo, be to, tiekiamas, skirstomas, renkamas, gaudomas, imamas ir duodamas. Pvz.: <…> drėkinimo sistema su mechaniniu vandens tiekimu Drėk 21; Visose didesnėse drėkinimo sistemose įrengiami tiekiamieji, skirstomieji ir išleidžia- 106 mieji grioviai Drėk 150; tiekimo vamzdis MelŽ; vandens rinktuvas MelŽ; vandens skirstytuvas MelŽ; gaudančioji drena MelŽ; įrenginių kompleksas, skirtas vandeniui imti, tiekti ir skirstyti numatytame plote, vadinamas drėkinimo sistema Drėk 19. Tačiau drėkinimo sistemos elementas, iš kurio imamas vanduo, vadinamas vandens šaltiniu (upė, ežeras, tvenkinys) (žr. Drėk 19), o sausinimo sistemos elementas, į kurį nuleidžiamas vanduo — vandens imtuvu arba priimtuvu (žr. MelŽ), plg. taip pat vandens (pa)ėmimas MelŽ. Kitaip yra vandentiekyje — vandens imtuvais (водозабор) vadinami vandens ėmimo įrenginiai įmonėse (žr. Vandentiek 33, 35). 5. Savitaka Nors tekėjimas veiksmo pobūdžiu yra priešingas leidimui, vedimui (ir traukimui), bet visais atvejais yra tam tikra vandens tėkmė, tam tikras tekėjimas. Taigi suprantamas reikalingumas ir termino savitaka — самотёк — „reiškinys, kai vanduo (skystis) teka savo svorio jėgos poveikyje kanalais ar vamzdžiais, atitinkamu nuolydžiu; savaiminis tekėjimas“ MelŽ. Šito nesuprantant savitakos dėmenų santykis atrodytų pleonastiškas. Bet taip formaliai žiūrint, reikėtų peikti ir saviegą, saviraidą, saviriedą. Tai nebūtų protinga. Savitaka vartojama ir prieveiksmiškai (ir variantas savitekiu): mėšlas savitaka patenka į mėšlidę T 1977 70 1, vanduo ⟨…⟩ savitekiu grįžta į akvariumus M ir G 1978 7 9, degalai teka savitaka VV I 31, 32, pienas išbėga savitaka VV I 205. Tačiau vanduo, tiesa, kiek kitoks, vis dėlto panašaus pobūdžio, yra ne savitakis (ar savitakinis), o gravitacinis: Gravitacinis vanduo yra tokia laisvo vandens rūšis, kuri uolienų porose bei plyšiuose laisvai juda [!], veikiant svorio jėgai (= veikiama svorio jėgos) ir esant slėgių skirtumui Hidrogeol 102 (panašiai ir MelŽ). Kitose kalbose yra ir gravitacinis srautas, srovė, nuotakis, net vandentiekis, pvz.: angl. gravity flow — 1. безнапорный поток, самотёк; 2. гравитационное течение (ледника) Гидр сл, gravity current — гравитационное течение ⟨…⟩ Гидр сл, gravity drain — сток самотёком Гидр сл, rus. самотёчное орошение — lenk. nawadnienie grawitacyjne Słow tech, гравитационный водопровод — wodociąg grawitacyjny Słow tech. Lietuvių kalboje vartojamas ir savitakis (savitakinis, savitekis), ir gravitacinis vandentiekis: laisvo tekėjimo (savitakis) vandentiekis — самотечное водоснабжение PolŽ₂, savitakis vandentiekis — самотечный водопровод PolŽ₂, savitakinis vandentiekis L ir M 1983 47 8, savitekis vandentiekis Vandentiek 7, gravitaciniai (savitakiai) vandentiekiai Vandentiek 16, gravitaciniai vandentiekiai Vandentiek 16, gravitacinis vandentiekis — гравитационный водопровод PolŽ₂. Gravitacinio vandentiekio priešybė yra mechaninio spaudimo vandentiekis: Mechaninio spaudimo vandentiekiais vadinami tie, kuriuose vanduo į vandentiekio tinklą paduodamas siurbliais; tuo tarpu gravitaciniuose vandentiekiuose į vandentiekio tinklą vanduo ateina savitaka, ⟨…⟩ Vandentiek 16. Tačiau šie terminai nėra nusistovėję, vartojami ir kiti — slėginis ir beslėgis vandentiekis: 107 Vandentiekiai gali būti beslėgiai ir slėginiai ŽŪVand 175; slėginis vandentiekis su mechaniniu vandens kėlimu ŽŪVand 6; slėginis vandentiekis su bokštu ŽŪVand 6; aukšto slėgio vandentiekis ŽŪVand 7. Šių vandentiekio nenusistovėjusių pavadinimų pasirinkimas daugiau yra specialistų reikalas. Tik dėl savitakio vandentiekio galima pateikti ir kalbinių samprotavimų. Jis, taip pat savitakis vandens tiekimas MelŽ atrodo turįs didesnę negu pati savitaka dėmenų — savaimiškumo (tekėti) ir darbybiškumo (tiekti) — nederinimo ydą. Žinoma, vandentiekis — ne upė: jis turi sklendžių ir čiaupų, kurių neatsukus vandentiekis neišnyks, bet ir tekėjimo, savitakos nebus. Vis dėlto išleisti savitekiu Vandentiek 307 mažiausiai rėžia ausį, pienas iš rezervuarų išpilamas savitaka VV II 253 — daugiau, vanduo paduodamas savitaka Vandentiek 30, vanduo iš šaltinio į drėkinamą plotą tiekiamas ir jame paskirstomas savitaka Drėk 21 — dar daugiau, o savitakiu vanduo į miesto centrą buvo atvedamas iš Vingrių šaltinių Vandentiek 7 — daugiausia. Mažiau šiuo požiūriu kliūva savitakis sausinimas MelŽ, savitakis nusausinimas MelŽ, savitakis drėkinimas MelŽ, ŽŪŽ, drėkinimas savitaka MelŽ, savitakinė drėkinimo sistema Drėk 21, savitakis kanalas MelŽ, savitakis vamzdis MelŽ. 6. Tekėti, leisti, vesti priešdėlinių vedinių galūnių vediniai Hidrologijos, geografijos, melioracijos, meteorologijos terminijoje yra gana daug veiksmažodžio tekėti priešdėlinių vedinių galūnių vedinių: intakas ir retesnis ištakas (pvz.: Pisos ištakas iš Vištyčio ež. Turist 206. Rakyte išteka iš pietrytinio Rako pakraščio. Pats ištakas pasislėpęs tirštuose švendruose, ‹…› MG 1973 7 34. ‹…› natūralus ištakas, kuriuo nubėgtų [iš ežero] vandens perteklius MG 1977 5 16), vandens įtekis — nпумок воды — „vandens įtekėjimas į kurį nors plotą“ MelŽ, nuotakas, nuotakis, nuotėkis, protaka, protakas, protakis, protėkis, pertaka, pertakas, prietaka — nпумок — „vandens atitekėjimas (įplaukos)“ MelŽ (ir vandens prietaka — nпумок воды „vandens pritekėjimas“ MelŽ, taip pat oro prietaka — nпумок воздуха MetŽ, šilumos prietaka — nпумок тепла MetŽ), prietėkis (pvz.: ‹…› paviršinių ir požeminių vandenų prietėkis į Aralą T 1981 70 4), santaka, užtaka (šalčio užtaka ciklono užnugaryje [užnugariu] MetŽ), užtakis, užutekis. Taigi realizuotos beveik visos galimybės. Tarmėse yra dar keletas panašių vedinių: aptaka „upės išsiliejimas“, attaka(s) „įlanka; atsiuauta“, atotekis „tekėjimas atgal“. Čia tėra svarbiausias pats vedinių gausumo ir jų terminiškumo faktas. Kai kurie nėra šio straipsnio objektas. Šio poskyrio tema reikalauja plačiau aptarti tik kelis. Pirmiausia — tai nuotakis ir nuotėkis. Kartais jiedu laikomi vieno termino variantais, kartais dviem skirtingais terminais. DŽ₂ pagrindiniu variantu teikia antrąjį: nuotakis žr. nuotėkis 1. „nutekėjimas, nubėgimas: vandens, dujų, elektros srovės“; 2. spec. „vandens kiekis, nutekantis per tam tikrą laiką“. Antroji reikšmė tėra susiaurinta (objektų ir kiekybės požiūriu) pirmoji. LKŽ VIII juos tapatina tik iš dalies: nuotėkio bendrosios reikšmės „nutekėjimas, nubėgimas, srovė (vandens, du- 108 jų, elektros)“ susiaurintas (objektų požiūriu) variantas „vandens nutekėjimas paviršiumi ar podirviu, veikiant traukos jėgai“ nusakomas žodžiu nuotakis 1; dar labiau susiaurinta (kiekybės požiūriu) yra antroji šio žodžio reikšmė – geogr. „vandens kiekis, nutekantis per tam tikrą laikotarpį“. Į šią reikšmę nukreipiamas ir nuotėkis 2. (o nuotėkis 3. „vandens nutekamasis griovys, vamzdis“, nors nenurodoma, bet prilygsta nuotakas 3). Taip yra ir MelŽ: nuotėkis žr. nuotakis – сток – 1. „vandens kiekis, pratekantis upe (ar kanalu) per tam tikrą laikotarpį (parą, mėnesį, metus)“; 2. „vandens nutekėjimas paviršiumi ar podirviu traukos jėgos poveikyje“. Nuotakis vartojamas ir PolŽ₁, ŽŪŽ. Dažnesnis jis buvo ir melioracijos literatūroje, pvz.: Dalis kritulių, iškritusių sausumoje, nuteka paviršiumi ir sudaro paviršinį vandenį, arba paviršinį nuotakį (upes, upelius, ežerus), dalis įsisunkia į žemę ir sudaro požeminį vandenį, arba požeminį nuotakį, dalis vėl išgaruoja Mel 14. Vandens kiekis, nutekantis paviršiumi per tam tikrą laiko vienetą nuo tam tikro baseino ploto, vadinamas paviršiniu nuotakiu Mel 18. Bet GeolŽ, GeogrŽ, PolŽ₂, LTE VIII vartojamas nuotėkis. Jis vyrauja ir naujesnėje melioracijos literatūroje: Nuotėkiu vadinamas vandens kiekis, nutekantis ⟨…⟩ per tam tikrą laiką (valandą, parą, savaitę, mėnesį, metus ar daugelį metų) Hidrolog 79. Kodėl buvo šitaip svyruojama – GeolŽ buvo nuotėkis, paskui daug kur vyravo nuotakis, dabar įsigalėjo vėl nuotėkis? Matyt, buvo baidomasi dviprasmiškumo: nuotėkis yra kitas terminas – утечка: dujų, šilumos nuotėkis, radioaktyvumo nuotėkis FTŽ, PolŽ₂ ir kt. Bet jokio dviprasmiškumo čia iš tikrųjų nėra, nes утечка ir сток yra visai kitų sričių sąvokos. Jei lietuviškai jos reiškiamos vienodai – nuotėkis, tai dėl to dviejų sričių sąvokų niekas nesupainios. Trečioje srityje gali būti dar trečias nuotėkis, pvz.: Kai cukrus gaminamas pagal 2 produktų schemą, išvirtas I utfelis centrifuguojamas: nuo cukraus kristalų atskiriamas I žaliasis nuotėkis (sirupas), iš jo verdamas II utfelis; ⟨…⟩. Centrifugoje po I utfelio centrifugavimo likę cukraus kristalai balinami karštu (75–80 °C) vandeniu ar perkaitintu garu. Susidaręs baltasis nuotėkis grąžinamas atgal I utfeliui virti LTE II 448. Vartojamas ir veiksmažodžio nutekėti abstraktas nuotakas. Jo reikšmių sistema plati ir prieštaringa. DŽ₂ tai yra 1. „upės baseinas“; 2. „nutekamasis griovys ar vamzdis“; LKŽ VIII – 1. geogr. „upės ir jos intakų, ežero ar jūros nuotakumo zona, baseinas“ (ir nuoteka); 2. „nutekėjimas“ (ir nuotaka 1. „nutekėjimas, nuotakumas, nubėgimas“); 3. „nutekamasis griovys ar vamzdis“; MelŽ – водоотвод „nutekamasis griovys ar vamzdis“, bet vandens nuotakas – водосток – „vandens nutekėjimo vieta“ MelŽ, o водоотвод – „nuotakas, vandens nuvestuvas“ (o vandens nuvestuvas MelŽ – водоотвод – „įrenginys vandeniui į šalį nuvesti“, nuvestuvas – водоотводный канал – plg. nuvedamasis kanalas) ir водосток – „vandens nuotakas“; PolŽ₂ водоотвод – 1. vandens nuvedimas; 2. nuotakas; водосток – 1. vandens nuotakas; 2. lietaus kanalizacija (PolŽ₂ – tik lietaus kanalizacija); водоотводная ir отводная, водосточная ir сточная канава – nutekamasis griovys, nuotakas (PolŽ₂ водосточная канава – vandens nutekamasis griovys, отводная канава – nutekamasis griovys); водоотводная труба – nuotakas, drena, отводная труба – nuotakas (PolŽ₂ – atšakinis vamzdis), от- 109 vandenų truba – nuotakas (PolŽ₂ – nutekamasis, nutekėjimo, nuvedamasis vamzdis). Taigi nuotakas yra ir nutekėjimas (savitaikinis, nukreipiamasis, nuvedamasis), ir atitinkamas vandentakis (griovys, drena, vamzdis). Antrąja reikšme nuotakas reikalingesnis, pirmąja tinkamesnis būtų nuotaka (2. „nutekėjimas, nubėgimas, nuotakumas“: vandens nuotaka DŽ₂), o „baseino“ reikšme nuotakas (ar nuoteka) yra pasenęs ir nereikalingas. Beje, panašiai nuotakas vartojamas ir anatomijos nomenklatūroje, pvz.: Per kai kurias kaukolės kauluose esančias angas praeina venos, jungiančios kietojo smegenų dangalo ančius su kaukolės išorės venomis. Tai veniniai nuotakai, emissaria. Juose yra nuotakinės venos, venae emissaria. Žmog anat 460. Viršugalvinis nuotakas. Speninis nuotakas. Gumburinis nuotakas. Pakaušinis nuotakas Žmog anat 460. Speninė nuotakinė vena Žmog anat 120. Yra ir būdvardis nuotakinis, -ė „vandens nutekamasis“ LKŽ VIII, bet jis nežinia kodėl beveik nevartojamas. O daiktavardis nuotakinė, apie Pilviškius ir kitur Suvalkijoje vartojamas „magistralinio sausinimo griovio“ reikšme, nepateko net į LKŽ. Pasižvalgę po liaudies kalbą, randame ir veiksmažodžių nutraukti, nuleisti galūnių vedinių – nuotrauka: Lauke iškasus ravą (griovį), visgi pasidaro nuotrauka Salamiestis. Veizėk, kokie menki rugiai: nė kokios nutraukos nebuvo — vanduo išgulėjo Dovilai ir nuotraukis: Čia vandenio nuotraukis didelis Ėriškiai; nuolaida „nuolaidi vieta“: Prakasi — vanduo kai bliūde (dubenyje), be jokios nuolaidos Juodaičiai. Vandenio prasimušimas nuo nuolaidų kokių Piniava ir „griovelis vandeniui nuleisti“: Par ežią iškasa nūlaidą, rugius pasėjus A. Juškos žodynas. (Savaimine reikšme pradedama vartoti nuolyda: Čia galima gėrėtis ir ūksmingais karpatiškais eglynais, ir erdviomis alpinių pievų nuolydomis M ir G 1977 4 22.) Tiesa, MelŽ yra nuolaiduma, nuolaida, bet vartojama tik reikšme — покатное место, скат — „nuolaidi vieta, pakalnė“. Hidrologijai svarbesnė antroji reikšmė. Pirmąja reikšme MelŽ yra nuolydis — šlaito, dugno, upės vagos, vandens paviršiaus, vidutinis srauto (gal jam reikėtų palikti tik pleonastiškų terminų gamtinis ir tiesioginis nuolydis reikšmę, kuri semantiškai koreliuojasi su nuotakas ir nuotėkis, plg.: Pats svarbiausias reljefo morfometrinis rodiklis, nuo kurio didžia dalimi priklauso paviršinio nuotėkio dydis, yra nuolydis MG 1977 6 18, pakeičiant oksimoromiškus: dirbtinis nuolydis — darbybinės reikšmės terminu nuolaidis, o atvirkštinis nuolydis — pokylis). Kai kuriuose senesniuosiuose dvikalbiuose žodynuose „nuvedamojo vamzdžio“ reikšme vartota ir nuovada bei nuovadas LKŽ VIII. Integruojant šiuos žodžius į hidrologijos terminiją, būtų galima formuoti dvi mikrosistemas: 1) nuotaka — nuolaida nuovada — nuotrauka ir 2) nuotakas — nuolaidas — nuovadas — nuotr aukas. Specialistai jau patys turėtų susitarti, ar nuotakui, nuolaidui, nuovadui, nuotr aukui teikti tik vieno kurio vandentakio, pavyzdžiui, griovio, ar kelių, pavyzdžiui, ir griovio, ir vamzdžio reikšmę, ar dar kitaip tvarkytis — jiems teikti bendrąją gimininge vandentakio reikšmę, o rūšinius įvardyti pasitelkiant iš jų padarytus būdvardžius — nuotakinis griovys, nuotakinis ka- 110 nalas, nuotakinė drena, nuotakinis vamzdis ir atitinkamai nuolaidinis, nuovadinis, nuotraukinis, skiriant juos nuo atitinkamų dalyvių – nutekamasis, nuleidžiamasis, nuvedamasis, nutraukiamasis vanduo. Taip pat specialistų reikalas nuspręsti, ar reikia, o jeigu taip, tai kokių vedinių iš veiksmažodžių tekėti, leisti, vesti kitų priešdėlių vedinių, pvz.: įlaida, įlaidas, išlaidas, įvada, įvadas, išvadas ir pan. Dalis šių žodžių kalboje jau yra arba yra buvę, nesamus lengva pasidaryti. Beje, kai kurie jau ir hidrotechnikoje pavartojami, pvz.: Įvadu vadinamas vamzdynas, įrengtas tarp lauko vandentiekio tinklo ir pastate esančio vandens apskaitos mazgo ŽŪVand 233. Tai, kad kai kurie šių žodžių (nuotaka, nuotrauka, nuovadas, įvadas, įlaidas ir kt.) jau yra kitų sričių terminai ar bendrosios vartosenos žodžiai, nėra kliūtis jiems tapti ir hidrologijos ar hidrotechnikos, melioracijos terminais. Tai puikiai įrodo anksčiau nagrinėtas nuotėkio atvejis. Apskritai tokie žodyno reiškiniai yra išsivysčiusios kalbos požymis. TRUMPOS IŠVADOS 1. Terminų kalbinės semantinės sistemos „vandens tekėjimas“ nagrinėjimas apima veiksmažodžio tekėti, jo sinonimų, hiperonimo, kauzatyvo, antonimų realizuotų darinių (ir nominacinių išgalių) keletą mikrosistemų. 2. Vandens judėjimas ir tekėjimas santykiauja kaip hiperonimas ir hiponimas. Tekėjimo reikšmės skiriamieji komponentai: 1) „srovinis, vaginis“, 2) „daugmaž tolygus“; nors gali būti ir sūkurinis (turbulentinis), tačiau šiuo atveju paprastai vartojamas judėjimas (taip pat garų judėjimas). Visų rūšių – ir tolyginio, ir laminarinio – išlyginimas pagal hiperonimą judėjimas negeis­tinas. 3. Tėkmė, srovė, srautas nėra aiškiai diferencijuoti. Nors tai dalykinės painiavos nedaro, vis dėlto yra netobulumas. Didesnė, taisytina yda yra srovės (net tėkmės ir srauto) vartojimas pramaišiui su srūvis „srauto dalis“. 4. Vandens judėjimo vartojimą riboja ne tik jo semantika, veiksmažodžio judėti maža darybinė potencija, bet ir jo priešdėlinių formų negalimybė. Ją turi tekėti, tekėjimas – įtekėjimas, pritekėjimas, nutekėjimas, ištekėjimas; apytaka, prietaka ir daug kitų. 5. Tekėjimo greitį ir pobūdį reiškiančių sinonimų plūsti, srūti, sroventi/almėti, salvėti/sunktis hidrologijoje sunku pageidauti. 6. Kauzatyvas tekinti hidrologijoje nevartojamas. Reikšme „leisti, kad tekėtų“ vartojamas leisti (ir priešdėliniai išleisti, nuleisti, įleisti), reikšme „daryti, kad tekėtų (paprastai mechaninėmis priemonėmis)“ – vesti (matyt, ir nuvesti). Ypač reikalingi priešdėliniai atvesti, apvesti ir jų vediniai, pvz.: atvedamasis kanalas, apvedamasis kanalas. Tai dera ir su įprastiniais pasakymais įvesti, atvesti vandenį, (į)vesti vandentiekį. Tačiau vedimas, dažniausiai nuvedimas neretai yra abejotinas ar net nemotyvuotas – vartojamas ten, kur turi būti (nu)leidimas, pvz.: nuvedamasis vanduo „vanduo, kuris nenaudojamas žemės ūkio kultūrų ir nuteka nuo drėkinamojo ploto“ Melž. 111 7. Ar pats, ar leidžiamas, ar vedamas vanduo vis tiek teka. Todėl norint pasakyti, kad pats, reikalingas terminas savitaka. Vartojamas ir prieveiksmis savitaka bei būdvardis savitakis: sausinimas, drėkinimas, kanalas, vamzdis; vandentiekis yra savitakis/gravitacinis (pršng. slėginis), o vanduo – tik gravitacinis (vartojamas gal tik teorijoje – hidrogeologijoje). 8. Iš veiksmažodžio tekėti priešdėlinių formų galūnių vedinių griežtesnio skyrimo reikalingi nutekėti vediniai. Pagal daugmaž vyraujančią vartoseną siūloma skirti: 1) nuotekis „vandens kiekis, nutekantis per tam tikrą laiką“ (psn. nuotakis), 2) nuotaka „nutekėjimas, nuotakumas“ (psn. nuotakis), 3) nuotakas „nutekamasis vandentakis (griovys, drena, vamzdis) (psn. „upės baseinas“). Integruojant terminius ir senųjų žodynų panašius nuleisti, nuvesti, nutraukti vedinius, būtų galima sudaryti 2 hidrologijos mikrosistemas: 1) nuotaka – nuolaida – nuovada – nuotrauka ir 2) vandentakiai: nuotakas – nuolaidas – nuovadas – nuotraukas, o rūšiniai: nuotakinis – nuolaidinis – nuovadinis – nuotraukinis griovys, kanalas, vamzdis (tik vanduo turėtų būti nutekamasis – nuleidžiamasis – nuvedamasis – nutraukiamasis). Jei reikėtų, panašių vedinių yra ir iš kitų priešdėlinių panašių veiksmažodžių: įlaida, išlaida, įlaidas, išlaidas, įvada, išvada, įvadas, išvadas, … Tai, kad kai kurie jų – nuotaka, nuotrauka, nuovadas, įlaidas, įvadas ir kt. – jau yra kitų sričių terminai ar bendrosios vartosenos žodžiai, nėra kliūtis jiems tapti ir hidrologijos, hidrotechnikos, melioracijos terminais. Tokie žodyno reiškiniai yra išsivysčiusios kalbos požymis. SUTRUMPINIMAI Čia vartojami tie patys sutrumpinimai kaip autoriaus straipsnyje „Melioracija, drenažas, irigacija“, nurodytame 1 išnašoje. PolŽ čia žymima PolŽ₁. Papildomai vartojama: FTŽ – Fizikos terminų žodynas / Red. P. Brazdžiūnas. V., 1980. PolŽ₂ – Rusų–lietuvių kalbų politechnikos žodynas / Sudarė G. Daugėla. V., 1984. Vandentiek – Vabaliečius S. Vandentiekis ir kanalizacija. V., 1954. VN – Vakarinės naujienos. VV I – Klenikovas V., Iljinas N. Automobilis / Pirmos klasės vairuotojo vadovėlis. V., 1976. VV II – Sabininas A., Plechanovas I., Černiaikinas V. Automobilis / Antros klasės vairuotojo vadovėlis. V., 1973. Й. КЛИМАВИЧЮС НЕКОТОРЫЕ МИКРОСИСТЕМЫ ГИДРОЛОГИЧЕСКИХ ТЕРМИНОВ (Течение воды) Резюме Исследование языковой терминосистемы „течение воды“ опирается на семантику и словообразовательные реализации и потенции глагола tekėti „течь“ и охватывает несколько микросистем, в которых используются также дериваты его синонимов, гиперонима, каузатива, антонимов. Указываются имеющиеся недостатки, колебания и несовершенства, причины их возникновения, предлагаются конкретные меры их устранения.