„Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ ir kalbos normalizacija

LIETUVIU LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAT, XXIX (1991) STASYS KEINYS »DABARTINES LIETUVIU KALBOS ZODYNAS* IR KALBOS NORMALIZACIJA Laikas esamas, laikas biitas Tikriausiai yra bisimam _laike, Kaip Sis kad glidi praeityje. T. S. Eliotas 1. ,,Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas“ (toliau DZ) yra pirmasis lietuviSkas norminamasis aiskinamasis universalaus pobiidzio lietuviy kalbos Zodynas. Savo paskirtimi ir apimtimi Sis Zodynas yra tolygus atitinkamiems placiai Zinomiems ir labai populiariems kity kalbu vienatomiams Zodynams. Ir rengtas (abu jo leidimai) buvo atsizvelgiant ij panaSius kity kalby Zodynus, mokantis i§ jy. Tai glaustai parasyta antrojo leidimo jvade: ,,Terminams ir kai kurioms bendroms savokoms paaiSkinti panaudoti ir naujausi rusy, lenky, vokietiy, angly ir kt. kalby aiskinamieji Zodynai“ (DZ IL leid., p. XXII). PanaSumy turi ne tik dalis reik’miy aiskinimyu, bet ir Zodyno sandara. Dél to kartais pasigirstantys méginimai suprieSinti kokius oksfordus, liarusus ir oZegovus (plaéiai Zinomus tokio pobidzio anglu, pranciizy ir rusy kalby Zodynus) su DZ, anuos vien girti, o miisi8kj visai supeikti turbit daugiau kyla i$ noro paaStrinti gin&a, o ne i8 neSaliska analize paremto jsitikinimo. Aiskus daiktas, negalima nematyti ir tam tikry ty Zodyny (kiekvieno is ju, lyginant tarp saves) skirtumy. Labai svarbu nepamirsti to, kad anie garsiausi kity kalby vienatomiai Zodynai yra leidziami ir nuo seniau, ir daug daZniau, vadinasi, didesné jy rengimo tradicija. Pagaliau ir démesys ju rengimui daug didesnis. DZ iki Siol neturi savo leksikografijos padalinio, net néra né vieno Zmogaus, kuris nuolat Siuo Zodynu ripintysi (o juk nuo pirmojo leidimo pasirodymo praéjo jau 35 metai). Dél to prie DZ rengimo sédama prieSokiais Salia kity (paprastai pagrindiniy) darby, dirbti tenka labai skubotai (kuo kitu galima bity paaiSkinti tai, kad antrajame leidime palikta nemaZai leksikografinio redagavimo spragu!). DZ rengé, redagavo ir taisé Zymiausi Lietuvos Zodynininkai J. Baléikonis, N. Grigas, J. Kruopas, A. Lyberif, J. Paulauskas, K. Ulvydas ir kt. Vienaip ar kitaip prie pirmyjy dviejy Sio Zodyno leidimy yra talking dauguma didZiojo ,,Lietuviy kalbos Zodyno“ (toliau LKZ) redaktoriy ir ra’ytojy. Be to, reikia turéti galvoje, kad DZ kilo ne i8 LKZ. Mat 1954 m., kai i8éjo pirmasis DZ leidimas, LKZ tebuvo iStleisti tik du J. Baltikonio redaguoti tomai, 0 1972 m. (antrojo DZ leidimo iséjimo metais) — 8 LKZ tomai (iki raidés P) ii numatomy 20 tomy. Tretviojo leidimo rengéjai galéjo remtis 14 LKZ tomy. 92 Ai&kus daiktas, kad LKZ iSleistieji tomai yra didZiai svarbi atrama naujy DZ leidimy rengéjams, padeda tikslinti ZodZiy pateikima, atrankg. Taciau vien to nepakanka. DZ turi biti artimiau susijes su naujausia kalbos vartosena, apimti jvairiy sritiy leksikos branduoli, atsiZvelgti j mokslo, technikos, kultiros ir visy kitu tautos gyvenimo sritiy pakitimus. Dél to DZ redakciné kolegija platiai konsultavosi su jvairiy sritiy specialistais. Tarp ty konsultanty fizikas akad. P. BrazdZiinas, teisininkas MA narys korespondentas J. Bulavas, chemikas prof. K. DaukSas, botanikas MA narys korespondentas J. Dagys, geografas MA narys korespondentas V. Gudelis, istorikas akad. J. Jurginis, literatiiros istorikas akad. K. Korsakas, karybos specialistas pulkininkas VI. Lunia, medikas prof. S. Biziulevitius, inZinierius prof. A. Novodvorskis, astronomas akad. P. Slavénas, matematikas doc. G. Zilinskas ir kt. Dauguma Siy Zymiyjy Lietuvos specialisty turi dideliy nuopelny lietuviy kalbai, nes yra daug nuveike, kurdami ir tvarkydami lietuviy terminologija, savo mokslo, mokomuosius ir mokslo populiarinamuosius darbus daugiausia skelbé lietuviskai, ko, deja, nebegalima pasakyti apie didZiaja dalj vidurinés ir jaunesniosios kartos mokslininky ir kity specialisty. Tad Zodyno pirmyjy dviejy leidimy mokslinis lygis, aiskinant ivairiy sritiu terminus, atitiko geriausia lietuviy mokslo lygj. Zinoma, viskas kinta, tad dalis ty ai’kinimy koreguotina. Bet negalima sutikti su kartais pasigirstandiais vieno kito mokslo darbuotojo ar déstytojo pareiSkimais, kad terminologiniu atzvilgiu DZ esas beviltiskai pasenes. Tokios nuomonés rodo tik tai, kad tam tikra miisy Sviesuomenés dalis nelabai susigaudo, ko kokiame Zodyne reikia ie’koti. DZ — ne specialusis, ne terminy Zodynas. Tai plataus profilio filologinis Zodynas. Néra teke matyti ir net girdéti, kad bity platiausiems visuomenés sluoksniams, o ne specialistams skirtu tokio pobiidzZio Zodyny, kuriuose biity smulkiai aiSkinami terminai, rodant net ivairiy mokslo krypéiy, mokykly supratimo skirtumus. Tai, beje, daZniausiai nedaroma netgi terminy Zodynuose. DZ remiasi ilga lietuviu kalbos leksikografijos ir normalizacijos patirtimi. Jame visai gerai atspindéta ypat XX a. pirmosios pusés norminamoji veikla — K. Bigos, J. Jablonskio, ,,Gimtosios kalbos“ teikiniai ir taisymai (Zodynas rengtas netrukus po karo). Nauji leidimai, aiskus daiktas, turi biti suderinti ir su pastaruju desimtmediy kalbos normalizacijos darbais — su naujais i8samiais lietuviy kalbos gramatikos darbais (antrasis DZ leidimas nebuvo nuosekliau derintas netgi su akademinés ,,Lietuviy kalbos gramatikos“ I ir II t.), jau po antrojo DZ leidimo ifleistais ,,.Kalbos praktikos patarimais“, kalbos normalizacijos palikimo tyrinéjimais, kitais svarbesniais darbais, tarp ju ir skelbtais ,,Kalbos kultiiros* bei ,,.Misy kalbos“ leidiniuose. I kalbos normas netgi patys normintojai Zitiri toli grazu nevienodai. Vieni yra griezti, stengiasi kuo labiau viska kodifikuoti, nustatyti tvirtas taisykles, kiti yra nuosaikesni, palieka daugiau laisvés vartotojui. Kiekvienas, bent kiek daugiau vartes DZ, nesunkiai bus pastebéjes, kad Sis Zodynas atspindi palyginti liberaly poZiiri i normas. Beje, toks liberalumas miisy kalbotyroje turi tradicijg — jis bidingas minétiems prieSkario kalbininkams, taip pat i8 dalies ir vienam i8 DZ iniciatoriy ir, be abejo, Zymiausiam Sio Simtmetio lietuviy leksikografui J. Baléikoniui. Dél to liberalumo DZ yra buves ir kartais tebéra peikiamas kai kuriy, ypat radikalesniyjy 93 kalbininky bei naujy klaidy ieSkotojy. Reikia gia pasakyti, kad tie peikimai, garsinti, ko gero, visais jmanomais bidais — ir raStu, ir ZodZiu, ir aukStosiose mokyklose, ir Siaip ivairiuose susitikimuose su visuomene, yra pakenke missy kalbos kultirai. Daugelis netgi lietuviy kalbos mokytojy nebuvo ipratinti nuolat mokytis i§ Sio Zodyno, nes biita déstytojy, kurie diegé neigiama nusistatyma jo atzvilgiu. Tad tokiems mokytojams yra atimtas nuolatinis ir, i’ esmés Ziurint, patikimas (nors, be abejo, turintis tam tikry trikumy) pataréjas. Juk Siaip ar taip bity manoma, vis délto DZ néra klaidy Zodynas. O ir kKlaidingy teikiniy Siame Zodyne yra palyginti nedaug. Né kiek ne maZiau ju galima rasti ir daugelyje kity kalbos kultiros ir normalizacijos klausimams skirty leidiniy. Aigkus daiktas, klaidos negali biti teisinamos ar pateisinamos tokio pobidzZio leidiniuose, ypaé fundamentiniuose darbuose. Tad tai dar karta veréia kelti klausima, jog ligSioliné Sio Zodyno rengimo praktika (prieSokiais Salia kity darby ir be galo skubant) turi biti baigta nedelsiant, nes tai ne vien kalbininkus dominantis Klausimas. DZ yra reikalingas visai tautai, vadinasi, ir Sis Zodynas, kaip ir LKZ (kiekvienas savo vietoje), yra prestiZinis lietuviy kalbotyros darbas. 2. DZ yra rengtas ir toliau turi biti tvarkomas kaip lietuviy kalbos Zodynas. Jame sukaupti dideli liaudies kalbos, tautosakos, groZinés literatiiros (ypaé klasiky) turtai, bet neignoruota ir mokslo, technikos ir visuomenés gyvenimo leksika. Zodyne nevengta ir nereikia vengti etnografizmy, specifiniy visy Lietuvos regiony Zodziy, ypaé ty, kurie yra vartojami misu klasikinéje literatiroje. Siuo atzvilgiu ne visai priimtini rodosi kai kuriy kalbininky priekaiStai, kad Zodyne per daug tarmybiy. Reikia paziiiréti, kokios tos tarmybés. Dauguma ty Zodziy yra vartota S. Daukanto, M. Valanéiaus, A. Baranausko, Zemaités, Lazdyny Pelédos, V. Kudirkos, Vaizganto, Kréyés, Vienuolio, P. Cvirkos ir kity miisy ra8ytojy. Tokiy ZodzZiy déjimas j DZ rodosi ne tik pateisinamas ar pageidautinas, bet tiesiog biitinas. Juk néra kito visiems prieinamo (ir visiems skirto!) Zodyno, kuriame ty raSty skaitytojas rasty tokius ZodZius. Bity naivu kiekvienu atveju skaitytojams patarti naudotis LKZ ar juoba siusti j ty ra8ytojy rasty Zodynus (kuriy, beje, bemaz ir néra). Tais Zodynais, be abejo, naudosis specialistai filologai, galima pageidauti, o gal ir reikalauti, kad juos vartyty kalbos ir literatiiros mokytojai, bet neverta tikétis, kad jie bus lengyai prieinami kiekvienam Sviesuoliui, studentui ar mokiniui, tam vadinamajam ,,masiniam* kalbos vartotojui. Tad DZ Siuo atzvilgiu atlieka rakto j tautos kultira vaidmenj. Tas tautos kultiros rakto vaidmuo bent kol kas, kol néra jvairesniy, specializuoty lietuviy kalbos Zodyny, turi likti. Tuo, beje, DZ prisideda ir prie visuomenés kalbos ugdymo, plétojimo. Toks pozityvusis kalbos ugdymas rodosi esas kur kas Svarbesnis ir yeiksmingesnis negu negatyvusis kalbos ugdymas, t. y. nuolatinis kKlaidy taisinéjimas. Kalbant apie vadinamasias DZ tarmybes, reikia turéti galvoje ir dar viena dalyka. Be bendros visiems lietuviams zodyno dalies (skirtis ir ¢ia gali morfologiniai, kirgiavimo ir kitokie variantai), literatirinés kalbos vartotojai turi tam tikra dalj Zodziu, kurie bidingi tik i to ar kito arealo kilusiems Zmonéms. Tas arealas gali sutapti su tarmémis, bet daZniausiai jis bina siauresnis (patarmés, Snektos, paSn-k94 tés ar dar smulkesnio lygio) ir, matyt, retiau platesnis. Beje, daZnai pagal garsyno ypatybes isskirty tarminiy padaly ribose ZodZiai nei§sitenka, jy i8plitimo ribos bina kiek kitokios. Tokiy regioniniy ZodZiy vartoja kiekvienas natiraliai gimtosios kalbos iSmokes Zmogus, ypaé tie, kurie augo gyvosios (visy pirma tarminés) kalbos aplinkoje. Bet tai nereiskia, kad tie ZodZiai néra literatiirinés kalbos turtas. DidZioji kalbos leksikos dalis néra visy kalbos vartotojy paZistama — be minéto teritorinio savitumo, skiriasi dar ir kitais atavilgiais, iS jy itin ry8kiai, pavyzdziui, profesiniu. Tad daZnu atveju Cia klausimas yra ne toks, ar prie’ akis literatiirinés, ar neliteratirinés kalbos Zodis, o platiau ar siauriau vartojamas Zodis. DZ yra atsiribota nuo siaurai vartojamy ZodzZiy. Tad DZ pazymas dz. (dziky), ryt. (rytu aukStaitiy), tarm. (tarminis), vak. (vakary aukStaitiy), Zem. (Zemaitiy), taip pat tretiajame leidime pridéta pazyma aukst. (aukStaitiy), nereikéty suprasti tiesmukiSkai, t. y. jomis pazymétus ZodZius laikyti visiskomis tarmybémis. Daug tikresnis rodosi tokiy ZodZiu laikymas siauréliau vartojamais literatirinés kalbos ZodiZiais (jie bidingi tam tikro literatiirinés kalbos vartojimo arealo ir to arealo iSeiviy kalbai). Toks i DZ sudéty Zodziy vertinimas, Ziirint i8 literatirinés kalbos pozicijy, aiskus dalykas, neatmeta to, kad, pavyzdziui, dialektologijos poZiiriu, t. y. tarmiy leksikos teritorinio pasiskirstymo atzvilgiu, tie patys ZodZiai, be abejo, gali biti vertinami kategoriSkiau (tik tokiu atveju daZniausiai bent kiek skiriasi garsiné ty ZodzZiy rai8ka). DZ kaip lietuviu kalbos Zodyno verté labai priklauso nuo to, kiek jis atspindi medziaginio ir dvasinio tautos gyvenimo daiktus ir rei8kinius, jos paprotius, valstybés ir tautos praeities gyvenima ir dabartj. DidZiausioji j DZ sudéty Zodziu dalis kaip tik tam ir tarnauja. Sia Zodyno krypti reikia stiprinti toliau. ¥Ypaé svarbu sistemiSkiau pateikti su Lietuvos istorija susijusia leksika (tos riSies istorizmy pirmuosiuose DZ leidimuose yra nemazai, tatiau daug ko ir triksta). Tretiajame DZ leidime taip pat stengiamasi sistemi8kiau pateikti Lietuvos augalu, gyviny vardus, Zodzius, atspindintius Lietuvos kraStovaizdi. Minéti leksikos klodai tam tikru mastu sudaro DZ savituma, bet nepadaro Sio Zodyno grynai etnografinio ar lituanistinio. Daugelis j tuos klodus patekusiy Zodziu Zymi savokas, biidingas ir kitoms tautoms, taip pat ir bendrasias Zmonijos vertybes. Juk lietuviy tauta kartu su kitomis tautomis dalyvavo ir dalyvauja bendrame civilizacijos raidos vyksme. Tad Zodyne stengtasi atspindéti jvairiausias Zmoniy gyvenimo sritis. 3. DZ yra sukaupta gausi, ivairiapusé, i8 esmés visa pagrindiné informacija apie kiekviena antraStinj Zodj. Tad ir to Zodyno norminamasis vaidmuo aprépia visus kalbos lygmenis, su kuriais yra susijes Zodis kaip leksikografijos objektas. DZ duoda ra8ybos, kirgiavimo, kaitybos (morfologijos), reikSmiy (semantikos), vartosenos (sintaksés ir stilistikos), i8 dalies ir tarties normas, jame atsispindi taip pat ZodZiy darybos normos. Eiliniam kalbos vartotojui — tiek inteligentui, bet kurios srities specialistui, tiek studentui ar mokiniui Zodyno teikiamos informacijos turéty visi8kai pakakti. Tiesa, specialistai kartais pageidauja, kad platiau biity pateikta Zodyne vienos ar kitos kurios specialybés leksika. Tagiau visi supranta, kad, if esmés nepletiant Zo95 dyno apimties, to padaryti nejmanoma. Specialiyjy Zodyny nei atstoti, nei pakeisti DZ negali. DZ yra ir turi bent kol kas likti pagrindinis, svarbiausias, bet ne vienintelis lietuviy kalbos norminamasis Zodynas. Kiek daugiau pageidavimy dél DZ informatyvumo (ypaé dél junglumo atspindéjimo) turi tie Zmonés, kurie i§ kalbos duona valgo. Tai ivairiis redaktoriai, vadinamigji stilistai, kalbos taisytojai. Bet tai specifiné ir palyginti negausi (bent Siuo tarpu) Zodyno vartotojy grupé. Visy tokiy Zmoniy informacijos poreikiy bendrasis filologinis Zodynas turbit apskritai negali patenkinti. Tuos platiuosius poreikius i8 teisybés turéty tenkinti LKZ bei jvairiis specialieji Zodynai. Pavyzdziui, zodziy junglumas iSsamiai turéty biti pateiktas junglumo Zodyne (toks veiksmaZzodziy Zodynas Siuo metu raSomas). Be to, bitty gerai turéti DZ pobiidZio Zodyny jvairioms vartotojy grupéms, pavyzdziui, vaikams, mokiniams, studentams, darbininkams, inteligentams, tarnautojams ir t. t. Kai kuriose kitose Salyse taip ir daroma. Lietuvoje, deja, greitai tokiy Zodyny nepagausés, nors vienas kitas ir rengiamas. Tad universalusis DZ ir toliau, bent artimiausia laiko tarpa, bus i8 esmés vienintelis tokio pobiid7io lietuviskas Zodynas. Tatiau jau dabar norminamyjy Zodyny rengima biitina plésti. Lietuviy kalbos tiriamajame centre pagaliau turi biti jsteigtas norminamosios leksikografijos padalinys. Juk visuomené ne tik laukia nesulaukia ivairesnés paskirties bei apimties norminamujy Zodyny ir Zodynéliy. Butinai reikéty ir keliatomio norminamojo aiskinamojo literatirinés kalbos Zodyno, 0 tokio darbo, todos, niekas dar né neplanuoja. DZ yra norminamasis Zodynas ne kalbos specialistams, 0, kaip sakyta, platesniems lietuyiu kalbos vartotojy sluoksniams. Be to, tai vienatomis (nors tas tomas ir didelis) Zodynas. Tad atranka jame daryta visko — ir ZodZiy, ir reikSmiy, ir vartosenos. Tokia atranka, kai ka i8metant, kai kuo papildant, kai ka pataisant, be abejonés, teks daryti visa laika, kol tas Zodynas bus leidziamas. Tatiau pagrindiné Zodziu dalis liks visuose Zodyno leidimuose. 4. DZ jau yra atlikes didelj normy stabilizuojamaji vaidmenj. Pirmojo leidimo buvo iSleista 20 tikstanéiy egzemplioriy (kaip ir 1948 m. ,,Lietuviy kalbos ra8ybos Zodyno“), o antrojo leidimo tiraZas buvo jau 50 tiikstan¢iy egzemplioriy. Tuo metu (1972 m.) netgi populiariis romanai retai siekdayo tokj tirazq. Pagal paplitima DZ yra bene labiausiai paplites lietuviskas Zodynas, iSskyrus, Zinoma, mokyklinj ra8ybos Zodynélj ir 1985 m. 100 tikstantiy egzemplioriy (rekordiniu lietuviy Zodyny istorijoje) tirazu iSleista ,,Tarptautiniy ZodZiy Zodyna“. Svarbu turéti galvoje, kad po DZ i8leidimo visi svarbieji norminamieji lietuviy kalbos darbai remiasi Sio Zodyno teikiniais. Tiesa, nesutikimy pasitaiko, bet jy néra tiek daug, kad versty apskritai abejoti Zodyno norminamaja reikSme. DZ teikiniais jau ketvirtas deSimtmetis vadovaujamasi leidyklose, juo naudojasi spaudos, radijo ir TV darbuotojai, tais teikiniais grindZiamas dabartinés lietuviy literatiirinés kalbos mokymas visokiose mokyklose. Kadangi DZ yra sukaupiamas ir apibendrinamas lietuviy kalbos normalizacijos patyrimas ir kadangi sis Zodynas sudaro pamata kitai normalizavimo veiklai bei normy diegimui, visai pagristai galima teigti, kad DZ yra fundamentinis lietuviy kalbos normalizacijos veikalas. 96 Kiekvienas Zodynas fiksuoja leidimo (tiksliau rengimo, nes ir leidyba kartais ilgokai uZtrunka) mety normalizacijos bikle. Normos bina tikslinamos, kartais ir keigiamos. Dél to, aiSkus daiktas, Zodynai, taip pat ir DZ, sensta. PavyzdZiui, po 1972 m., kai buvo iSleistas antrasis DZ leidimas, kiek daugiau atskiros normos buvo koreguojamos 1976 bei 1985 m. iSleistuose ,,.Kalbos praktikos patarimuose“ ir 1976 m. iSleistoje ,,Lietuviy kalbos ra8yboje ir skyryboje“. Kadangi tie leidiniai pasirodé tuoj po antrojo DZ leidimo, suprantamas daiktas, kai kuriy DZ teikiniy persvarstymo ir koregavimo prireiké vos ne iS karto. Tai blogai, ypaé turint galvoje, kad tarpas tarp DZ leidimy yra pernelyg didelis — maZdaug du deSimtmetiai. Tokiy staigiy normos suprieSinimy bitina vengti, jeigu norima veiksmingai ir vieningai gerinti gimtosios kalbos kultiira. Kaip to iSvengti? Visu pirma DZ turi biti leidziamas daug daZniau. Blogiausiu atveju naujas Zodyno leidimas neturéty perZengti desimtmetio ribos, tagiau reikia siekti, kad jis biity i8leidziamas karta per penkmetj. Musy kraSto salygomis penkeriy mety laiko tarpas tarp Zodyno leidimy rodosi visai geras. Antra, didesni normy tikslinimai ar keitimai turéty biti priderinti prie naujo DZ leidimo rengimo. Tokia padétis, kokia susidaré per pirmuosius keleta mety po DZ antrojo leidimo, kalbos normy diegimui, kalbos ugdymui, ir pagaliau patiy kalbos normintojy autoritetui, normalizacijos prestiZui tik kenké. Juk tik ka iSleistas stambiausias fundamentinio pobiidzio norminamasis veikalas atsidiré tarsi SeSélyje (jei ne blogiau) dél to, kad dalis jo teikiniy buvo atmesti ar kvestionuoti kituose darbuose. Teisybés délei reikia pasakyti, kad ta atmetamoji ar kvestionuojamoji dalis buvo palyginti su DZ pateikta informacijos apimtimi visai nedidelé, tagiau Zodyno vartotojams, be abejo, tai sudaré tam tikry nepatogumy, o ju daliai (ypaé maZiau kalbos atzvilgiu iSprususiai) galéjo ir sukelti min¢iu, ar apskritai galima Siuo Zodynu pasitikéti. Tai negerai. Juk normaliai Ziirint, visi kiti norminamieji Zodynai Zodynéliai — ra8ybos ir kiréiavimo, tarties, klaidy, junglumo ir kt. — yra tik DZ palydovai. Visy tokiy Zodynu ar Zodynéliy vaidmuo yra pagalbinis, palyginti su DZ. Tad jie neturéty konfrontuoti, biti priesinami su DZ. Tai nereiSkia, kad grynai norminamojo pobiidZio zodynuose, Zodynéliuose ar kitokiuose leidiniuose negali biti tikslinamos ar, iSkilus biitinumui, kei¢iamos DZ normos. Tatiau jos neturéty biti kaitaliojamos mokomuosiuose leidiniuose, taip pat ver¢iamuosiuose Zodynuose, jvairiose enciklopedijose, Zinynuose ir pan. 5. Norint tikrai gerinti lietuviy kalbos kultira, veiksmingai prisidéti prie jos ugdymo, prie visuomenés doméjimosi savo kalba skatinimo, bitina aukStosiose mokyklose i8mokyti ir ipratinti naudotis DZ ir kitais norminamaisiais kalbos leidiniais visus bisimuosius lietuviy ir kity kalby mokytojus, praversty tai ir visu kitu specialybiy studentams. Visi lietuviy kalbos mokytojai turéty pratinti DZ ir kita visuomenei skirta normalizacijos literatiira naudotis aukStesniyjy klasiy mokinius ir profesiniy technikos mokykly bei technikumy moksleivius. Siuo Zodynu turéty naudotis visi visy dalyky déstytojai ir mokytojai savo patiy ir savo studenty bei mokiniy kalbos kultirai kelti. Be to, kartu su DZ, 0 ne kaip prieSprieSa jam, turétu biti gausu jvairiy kitokiy Zodyny, Zodynéliy, gramatiky, patarimy rinkiniy ir populiariy leidinéliy. Vadinasi, didziausias lietuviy kalbos normy diegimo uZdavi7. Lietuviy kalbotyros klausimai 29 t. 97 nys — sukurti darnia normalizacijos veikaly, skirty tiek visai visuomenei, tiek atskiroms jos grupéms, sistema. Centriniu tos sistemos veikalu turi biti nuolat gerinamas, tvarkomas, atitinkantis literatirinés kalbos normalizacijos teorijos ir praktikos lygi ,,Dabartinés lietuviy kalbos zodynas“!. C. KEMHMC »CJIOBAPb COBPEMEHHOrO JIATOBCKOLO S3bIKA“ VW HOPMAJIM3AUMA A3bIKA Pesiome B craTbe paccMaTpuBactca HOPMaTHBHOe 3HaYeHHe OAHOTOMHOTO TOMKOBOTO YHUBepCasIbHOTO CHOBapA COBPeMeHHOTO JHTOBCKOrO A3bIKa ,,Dabartinés lietuviy kalbos Zodynas* (1-e u3n. — 1954 r., 2-e — 1972 r.), ocBenjatoTca BOMpOcsI NOATOTOBKUM erO HOBBIX H3/aHHit. * Straipsnis paragytas praneSimo, skaityto 1988 m. spalio 13 d. tarpmokyklinéje mokslinéje konferencijoje ,,Studenty mokymo metodikos tobulinimas aukStosios mokyklos pertvarkymo salygomis“, ivykusios Siauliu pedagoginiame institute, pamatu.