Mokslo kalbos užuomazgos „Keleivyje“

LIETUVIŲ LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991) ANGELĖ KAULAKIENĖ MOKSLO KALBOS UŽUOMAZGOS „KELEIVYJE“ 1.1. Mažąją Lietuvą XIX a. ketvirtajame dešimtmetyje Europoje prasidėjęs pramoninis perversmas menkai tepaliėtė. Šis agrarinis kraštas vystėsi vadinamuoju prūsiškuoju būdu. Visuomeninio, politinio bei ekonominio gyvenimo raidą gerokai paspartino Vokietijos 1848—1849 m. buržuazinė demokratinė revoliucija. Mažojoje Lietuvoje ji reiškėsi darbininkų ir valstiečių sukilimais, miestų gyventojų demokratinių sluoksnių aktyvumu. Steigėsi demokratiniai klubai, plito laisvoji spauda. Kaip tik tuo metu pasirodė pirmieji pasaulietiniai lietuvių periodiniai leidiniai (Kaunas, 1987, 55). Kaip nurodo A. B. Klaipėdiškis (Klaipėdiškis, 1914, 69—70), pirmasis Prūsijos lietuvių mėnesinis laikraštis pradėjo eiti 1832 m. sausio mėn. Tilžėje, o nuo liepos mėn. Karaliaučiuje. Šio laikraščio („Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių“) redaktorius ir leidėjas buvo Fr. Kelch’as. Antrasis Prūsijos lietuvių laikraštis buvo savaitinis ir ėjo nuo 1849 m. balandžio mėn. ketvirtadieniais Klaipėdoje. Tai „Lietuvininkų prietelis, arba Klaipėdos ceitungos“. Šio laikraščio redaktorius buvo kunigas Zippel’is, o leidėjas spaustuvininkas F. W. Horch’as. Tais pačiais metais liepos 2 d. pradėjo eiti trečiadieniais Karaliaučiuje oficiozinis laikraštis „Keleivis iš Karaliaučiaus broliams lietuvininkams žinias parnešąs“. Šio savaitinio laikraščio redaktorius ir leidėjas buvo Fr. Kuršaitis. „Keleivio“ sumanytoju buvo generolas von Plehve. Jis, prisibijodamas, kad 1848—1849 m. siautusios Vokietijos buržuazinės demokratinės revoliucijos dvasia neužkrėstų ir lietuvių, liepė Fr. Kuršaičiui valdžiai ištikimą laikraštį leisti. Valdžia duodavo „Keleiviui“ kasmet 450 markių pašalpos. „Keleivį“ Fr. Kuršaitis leido ir redagavo iki 1880 m. vasario mėn. pabaigos (Klaipėdiškis, 1914, 70), po to jį perdavė redaguoti mokytojui A. Einoriui iš Klaipėdos. A. Einoris „Keleivį“ pavadino „Naujuoju keleiviu“ ir pradėjo jį leisti nuo 1880 m. balandžio 1 d. kas savaitę Tilžėje. Kaip nurodo A. B. Klaipėdiškis (Klaipėdiškis, 1914, 75), šio laikraščio turinys toks pat kaip ir Fr. Kuršaičio buvusio „Keleivio“, tik šiek tiek tautiškesnis. „Naujasis keleivis“ buvo leidžiamas iki 1883 m. lapkričio 18 d. Kurį laiką jis turėjo priedą „Gaspadorystės laiskas“. 1883 m. „Naujasis keleivis“ buvo pavadintas „Tilžės keleiviu“, po to A. Einoris atgaivino vėl senąjį „Keleivį“, kuris buvo leidžiamas kas savaitę Ragainėje, vėliau Klaipėdoje senuoju vardu „Keleivis broliams lietuvininkams žinias parnešąs“ (Klaipėdiškis, 1914, 76). Fr. Kuršaičio leidžiamame „Keleivyje“ pagrindinę vietą užėmė šventadienio pamokslai, po to ėjo politikos žinios. Visuomenę dominantys dalykai buvo spausdinami 80 skyreliuose „Įstatymai“, „Pamokinimai“, „Saugokitės!“, „Šviežiausioji žinia“, „Visokia trumpa žinia“, „Visokia žinia“ ir pan. „Keleivyje“ buvo spausdinama ir mokslo populiarinimo straipsnių iš astronomijos, botanikos, fizikos, geografijos, istorijos, medicinos, meteorologijos, technikos, veterinarijos, zoologijos ir kt. sričių. Štai keletas jų: „Adatinė puška“ (104, 150)1, „Ant mūsų geležkelio“ (55, 139), „Apie bėgantį orą anglių kasimuose“ (57, 163), „Apie milžiniškąjį žaltį“ (26, 193), „Apie mūsų žemės lydėtoją“ (kalbama apie mėnulį, 261, 182–184), „Apie žiogus“ (149, 194–195), „Elektriškai magnetiškasis tolrašis arba telegrafas“ (10, 42–43; 11, 46–47; 12, 50–51), „Galvijų gaišimas“ (68, 11), „Galvijų maras“ (5, 153; 77, 79), „Gandrai“ (81, 111–112), „Garinės padarynės arba dampfmašynės“ (15, 94–95; 16, 98–99; 20, 118–119), „Iš pagonijos“ (39, 139), „Kaip galima ropučių ligą apveikti?“ (32, 72), „Kas išmislyjo paraką?“ (205, 11), „Kerpė“ (215, 189–190), „Koleros liga“ (42, 159; 56, 160; 144, 146), „Komets“ (92, 59), „Lavyna“ (71, 47), „Mažums apie armėn jonus“ (93, 66; 94, 70), „Naujasis geležkelis“ (53, 112), „Orai“ (45, 191), „Orinė kulka“ (102, 128), „Patrankos“ (kalbama apie kirmėles, 67, 116), „Patrankų išgaišintojai“ (84, 127), „Povas“ (106, 179), „Prieš dėlės ant želmenių pasirodančias“ (102, 128), „Prieš kandį pasiutusio šunies“ (54, 131), „Prieš kirmėles, arba patrankas, kopūstus suėdančias“ (36, 111), „Prieš ropučių ligą“ (31, 75; 33, 75), „Rumėnija“ (230, 181), „Saulės aptemimas“ (20, 120), „Saulė aptems“ (18, 112), „Skruzdėlė“ (21, 146–148), „Šviežus plytnyčių įtaisymas“ (142, 139), „Telefons arba tolkabys“ (239, 100–101; 240, 107–108), „Tolrašis“ (9, 38–39), „Trichynai“ (135, 74), „Trukių bėgis ant mūsų naujojo geležkelio“ (116, 106), „Turkai“ (51, 49), „Voras“ (95, 6), „Žalčiai“ (25, 190–191), „Žemės padrebėjimai Amerikoje“ (151, 18) ir t. t. Tad „Keleivis“ pasirinktas dėl kelių priežasčių. Pirma, jis buvo vienas pirmųjų lietuvių laikraščių, kurio pasirodymą galima laikyti visų kitų lietuvių periodinių leidinių tiek Mažojoje Lietuvoje, tiek Lietuvoje pradžia. Antra, jo redaktorius Fr. Kuršaitis buvo geras lietuvių kalbos mokovas, todėl „Keleivio“ kalba savo grynumu ir taisyklingumu skyrėsi iš kitų tuometinių leidinių kalbos. Trečia, „Keleivyje“ bene daugiausia buvo pateikiama mokslo populiarinimo straipsnių, kuriuose galima aptikti tam tikrų mokslo kalbos elementų užuomazgų. 1.2. Paprastai mokslinis pažinimas remiasi teoriniais ir eksperimentiniais metodais. Šie metodai iš dalies lemia ir mokslo kalbos savitumą, kuris reiškiasi tiksliu teiginių, hipotezių iškėlimu, jų pagrindimu, argumentavimu, sistemišku, logišku, objektyviu vienos ar kitos problemos išdėstymu, svarstymu, įrodymu. Vadinasi, mokslo kalba pasižymi tam tikromis ypatybėmis: abstraktumu, aiškumu, logiškumu, modalumu, tikslumu, trumpumu ir pan., kurias lemia šie dalykai. Pirma, terminija. Jai skirti žodžiai, vartojami mokslo kalboje įprastine reikšme, semantiškai transformuoti bendrosios kalbos žodžiai (t. y. terminologizuoti žodžiai ar žodžių junginiai) ir specialūs žodžiai ar žodžių junginiai (t. y. terminai). Terminai paprastai esti vienareikšmiai, stilistiškai neutralūs, sistemiški. Antra, nominacija, kuri mokslo 1 Žr. šaltinių sąrašą. Pirmasis skaičius nurodo „Keleivio“ metus ir numerį, antrasis — puslapį. 6. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 81 kalboje išreiškiama žodžiu ar žodžių junginiu. Trečia, konstrukcijų bei sakinių žodžių tvarkos stereotipai (pvz., veiksmažodinių bei būdvardinių daiktavardžių junginiai, pasyvo konstrukcijos, beasmeniai sakiniai ir pan.) (Pikčilingis, 1971, 314–323; Labutis, 1973, 3–12; Денисов, 1970, 52–90; Митрофанова, 1976, 27–55), vienetai, turintys įvairius modalumo atspalvius — nuo galimumo ir būtinumo iki problematiškumo ir nerealumo (Gaivenis, 1986, 98). Šiame straipsnyje kaip tik ir aptariamos 1848–1880 m. „Keleivio“ fizikos popularinimo straipsnių mokslo kalbos elementų užuomazgos. Tuose straipsniuose skaitytojai supažindinami su bene svarbiausiais XVIII a. pab. ir XIX a. pr. fizikos atradimais (elektromagnetine indukcija, energijos tvermės dėsniu, magnetizmo reiškiniais ir t. t.), naujomis sąvokomis ir naujais prietaisais bei įrengimais, kaip garo mašina, telefonu, telegrafu, termometru ir kt. Sustiprėjus fizikos ir technikos ryšiui, tuometinė fizika tapo lyg ir teoriniu technikos pagrindu. Todėl „Keleivio“ fizikos popularinimo straipsniuose nemaža terminų, kuriuos galima skirti ir fizikos, ir technikos terminijai. 2.1. „Keleivio“ fizikos popularinimo straipsnių terminija savo kilme labai įvairi. Daugumą sudaro lietuviški žodžiai terminai, pvz.: alkūnė (16, 98), anglinis, -ė (159, 132; 195, 194; 242, 142), anglys (13, 64; 57, 163; 75, 68; 148, 192; 184, 20), apskritumas (10, 43; 19, 115; 202, 185), ašis (16, 98), bėgis (130, 52), garas (15, 94; 27, 200; 29, 12; 45, 192; 64, 52; 90, 184; 159, 132; 182, 206; 194, 161; 195, 194; 217, 32; 232, 27; 242, 142; 246, 177), gintaras (157, 98), greitumas (10, 43; 138, 120; 201, 130), kibirkštis (10, 42–43), oras (2, 24; 45, 191; 162, 188; 177, 190), saulė (153, 63), spindulys (34, 96), srovė (10, 43; 12, 50; 55, 140), šiluma (10, 42; 142, 139; 241, 130), trinkis (100, 59; 168, 28; 191, 94; 201, 145; 223, 133), trintis (10, 43; 16, 98), tviskėjimas (139, 128), žaibas (80, 107; 159, 132; 239, 102) ir t. t. Nemažai „Keleivio“ fizikos popularinimo straipsniuose ir skolintų žodžių terminų, pvz.: baterija (12, 50), elektriškas, -a (10, 42), jodas (75, 68), komet(a)s (92, 59), kompasas (11, 47), magnetas (10, 42; 11, 46), magnetiškas, -a (12, 50), minuta (113, 80), minutas (151, 181), puška (104, 150), syla (12, 50; 158, 103), sylė (12, 50; 257, 125), telefon(a)s (239, 100–101; 240, 107), telegraf(a)s (100, 59; 173, 158; 228, 203; 229, 213), telegrafinis, -ė (137, 112) ir t. t. Vieni šie žodžiai terminai pasiskolinti iš vokiečių, slavų ir kt. kalbų (pvz.: dampšėpis (130, 53; 253, 105; 254, 109), plg. vok. Dampfschiff, lokomotyve (236, 68), plg. pranc. locomotive, natrum (134, 66), plg. arab. natrum, pustas (100, 59; 101, 72; 108, 8; 117, 132; 126, 27; 136, 88; 232, 28), plg. vok. Post, syla (12, 50; 158, 103), sylė (12, 50; 257, 125), plg. rus. сила, šėpis (8, 28; 17, 104; 19, 116; 20, 118; 30, 32; 61, 28; 65, 56; 66, 94; 74, 64; 254, 109), plg. vok. Schiff ir t. t.), kiti yra lotynų ar graikų kilmės (pvz.: elektrystė (10, 42; 12, 50), elektriškai (10, 42), elektriškas, -a (10, 42–43), plg. gr. ēlektron, elektromagnetiškas, -a (65, 56), plg. gr. ēlektron + magnētis, komet(a)s (92, 59), plg. gr. komētēs, magnetystė (11, 46), plg. gr. magnētis, minuta (113, 80), minutas (151, 181), plg. lot. minutus, petrolia(e) (146, 184; 160, 172; 223, 134), plg. lot. petrol(eum) ir t. t.). Pastarieji minėtuose straipsniuose sudaro daugumą skolintų terminų. Matyt, graikų ar lotynų k. kilmės žodžių terminų gausumą tuometinėje periodikoje lėmė keletas dalykų. Pirma, il- 82 gus amžius rodytas didžiulis dėmesys antikinei kultūrai ir klasikinėms kalboms. Antra, ilgalaikis lotynų kalbos kaip tarptautinės mokslo kalbos statusas Vakarų Europos ir kitose šalyse (Keinys, 1980, 85). Nemažai fizikos populiarinimo straipsniuose ir žodžių terminų, išsivertusių kitų kalbų pavyzdžių: orpušė (174, 168), plg. vok. Luftballon, geležinis kelias (6, 168), geležies kel(ia)s (164, 198; 166, 8), geležinysis kelias (1, 88), gelžkelis (14, 92; 34, 95; 43, 168; 69, 24; 88, 156; 127, 32; 226, 165; 229, 213), gelžkelýs (52, 104), plg. rus. железная дорога, vok. Eisenbahn, pranc. chemin de fer, tolkalbys (239, 100; 240, 107), plg. gr. tėlė+phōnē, tolrašis (9, 38; 10, 42; 12, 50; 65, 56; 192, 116; 231, 13), plg. gr. tėlė+graphō, tolžiūris (96, 40), plg. vok. Fernrohr ir t. t. Matyt, jų atsiradimą iš dalies lėmė ir ta aplinkybė, kad vertinių labai daug buvo išsiversta iš kitų kalbų apskritai XIX a. Tuo metu paspartėjus kapitalistinių santykių plėtojimuisi, žemės ūkio, pramonės, prekybos augimui, klasinės diferenciacijos didėjimui ir apskritai pagyvėjus visam kultūriniam bei politiniam gyvenimui, atsirado nemaža tokių naujų daiktų, reiškinių ir sąvokų, su kuriomis mūsų liaudis nesusidurdavo, ir todėl neturėjo atitinkamų pavadinimų (Palionis, 1959, 21). Tad tokiai gausybei sąvokų pavadinti nebegalima buvo išsiversti vien tik liaudies kalbos žodynu. „Keleivio“ fizikos populiarinimo straipsniuose šiek tiek yra ir pusiau skolinių, pvz.: garšėpis (16, 98; 69, 24), gromatnešis (188, 64), pustvežimis (99, 56; 132; 108), turfpelkė (140, 132) ir t. t. Vadinasi, kilmės požiūriu tuometinę fizikos terminiją sudaro šie sluoksniai: savi lietuviški žodžiai terminai, skoliniai, vertiniai ir pusiau skoliniai. Iš aptartų 245 žodžių terminų 71% sudaro lietuviški žodžiai, 21% skoliniai, 5% vertiniai ir 3% pusiau skoliniai. Vadinasi, fizikos terminija pradiniame formavimosi etape rėmėsi lietuviška leksika. Tai, be abejo, lėmė keletas dalykų. Pirma, „Keleivio“ redaktoriaus Fr. Kuršaičio pasirinkta nuostata, kurią jis nurodo viename „Keleivio“ numerių: „Naujų žodžių pats lietuviškoj kalboj pasidaryti aš labai vengiu ir saugojuos, ale kartais tikt tropijas, kad be tų man nėra galima apsigelbėti, o tai tada ypačiai tur nusiduoti, kur reik apie naujus ir šviežius daiktus kalbėti, kurie iki šiol tarp lietuvininkų nėra pažįstami buvę, o todėl ir nei jokio lietuviško vardo neturėję, kaip antai ir gelžkelis, garšėpis ir tas tam lygu. Kagi aš dabar veiksiu apie tokius daiktus kalbėti turėdams? Aš turiu nenorėdams mūsų kalbą vokiškais žodžiais supustyti, apie naujus daiktus kalbėdams naujų žodžių padaryti, ale nei viens man negalės išrodyti, kad toks žodis, manęs padarytasis, nesąs čystai lietuviškas žodis ir pagal čystą lietuvišką būdą padarytas... Ale kartais man tropijas ir tokį žodį vartoti, kurs man labai pažįstams, kurį aš dar vaiks būdams ir tarp lietuvininkų gyvendams gana daug sykių esmi iš lietuvininkų burnos girdėjęs“ (Kuršaitis, 1864, 174). Šią Fr. Kuršaičio nuostatą yra pastebėjęs ir J. Palionis, kuris, aptardamas prūsines literatūrinės kalbos atšakas, nurodo, kad „Keleivyje“, leistame gero lietuvių kalbos mokėtojo, skolinių yra mažiau, be to, čia dažnai pavartojamas gyvas liaudies kalbos žodis ar posakis, netrafaretinė liaudiška sintaksinė konstrukcija (Palionis, 1979, 152). Antra vertus, beveik visuose XIX a. vidurio Mažosios Lietuvos leidiniuose dar tebebuvo gyva ankstesnioji literatūrinės kalbos gryninimo tendencija, veikė XVIII a. lietuvių kalbos gramatikų 6* 83 ir žodynų norminamąjį įtaką (Palionis, 1979, 152). Todėl visai natūralu, kad ne tik lietuvių fizikos, bet ir technikos terminijos užuomazgos rėmėsi lietuviška leksika. Pavyzdžiui, L. Gastila ir A. Žitkutė, aptardami lietuvių technikos terminijos pradmenis, nurodo, kad iš 169 metų technologijos ir mašinų gamybos terminų, užfiksuotų XVIII a. Rytų Prūsijos leidiniuose, lietuvių k. kilmės žodžių yra 73%, slavizmų 9%, germanizmų 12%, neaiškios kilmės žodžių 2%, pusiau skolinių 4% (Gastila, Kruopas, Žitkutė, 1969, 34–36; Gastila, Žitkutė, 1969, 20–21). Be abejo, dėl kalbos gryninimo tendencijos „Keleivio“ fizikos populiarinimo straipsniuose atsirado ir tokie terminai, kaip antai: gintarystė (Daiktas, apie kurį mes dabar kalbam ir dabar dar vokiškai Electricität (t. y. Elektrizität. – A. K.) vadinamas. Pagal tikrą lietuviškąją kalbą mes tą todėl galėtumim gintaryste vadinti…; 10, 42), tolkalbys (Telefons arba tolkalbys yra, kaip jau žinote, ta pernai išrasta priprava, kurią pasinaudodami mes ir su daug mylių atstu esančiais susikalbėti galime; 239, 100), tolrašiš (O tuomi jie yra tolrašių išsimisliję, kurie vokiškai pagal graikiškąją kalbą telegrafai, tai pagal mūsų kalbą kaip sakyta „tolraščiai“ arba „rašėjai iš tolo“ vadinami; 9, 38), tolžiuris (Šaujantieji su tolžiuriais (Fernrohr) veizdėti turėję; 96, 40) ir pan. Šie pavyzdžiai rodo, kad terminijos purizmo tendencija buvo pastebima XIX a. antrojoje pusėje ir ypač ryškiai iškilo aikštėn XX a. pr. kraštotyrininko A. Vireliūno raštuose (Palionis, 1979, 268, 280). Dauguma kilmės požiūriu analizuotų žodžių terminų yra pateikta akademiniame žodyne (Lietuvių kalbos žodynas) arba įtraukta į šio žodyno kartoteką. Tačiau dalies jų „Lietuvių kalbos žodyne“ ar jo kartotekoje nerandame, pvz.: elektrystė (10, 42–43; 11, 46–47; 12, 50–51), elektriškai (10, 42), elektromagnetiškas, -a (65, 56), galvaniškas, -a (10, 43), gariškas, -a (15, 94), gar-maliūnas (11, 46; 23, 168), gelžkel-tiltis (114, 99), gelžvežimis (98, 52; 186, 34; 249, 20), gintarystė (10, 42), magnetystė (11, 46), magnetspilgė (11, 46), voltaiškas, -a (10, 43) ir kt. 2.2. Daugiausia „Keleivio“ fizikos populiarinimo straipsnių žodžių terminų yra sudaryta su priesagomis -imas/-ymas, -inis, -ė, -iškas, -a, -umas, pvz.: [saulės] aptėmimas (18, 112; 20, 120), [žaibų] iššaudymas (140, 132), iššėmimo įtaisymas (112, 72), [per kūno] grįovimas (122, 7; 162, 188), šildymas (133, 64), telegrafiera-vimas (181, 204), [žaibų] tviskėjimas (139, 128); adatine [puška] (104, 150), akmeni-nės [anglys] (13, 64; 57, 163; 148, 192; 184, 20), anglinis [garas] (159, 132; 195, 194; 242, 142), garinė [šėpis] (20, 118; 74, 64; 135, 76; 163, 195; 199, 60), garinis [gelžvežimis] (98, 52), [šėpis] (156, 88; 172, 68), [vežimas] (16, 98–99; 20, 118–119; 29, 12; 131, 88; 153, 62), puslinė [kulka] (213, 168), telegrafine [viela] (137, 112; 144, 147), [virvė] (152, 39; 161, 180; 180, 204), tolra šinė [viela] (137, 112; 144, 147), [virvė] (152, 39; 161, 180), vielinis [pustas] (229, 213), žaibinis [pustas] (100, 59; 101, 72; 108, 8; 117, 132; 126, 27; 136, 88; 232, 28); elektriška [kibirkštis] (10, 42), elektriškoji [srovė] (10, 43; 12, 50), elektriškasis [trintis] (10, 42–43), elektromag-netiškas [tolra sis] (65, 56), galvaniškoji [baterija] (12, 50), [ritė] (10, 43), [sylė] (12, 50), galvaniškasis [stulpas] (12, 50), gariškasis [vežimas] (15, 94), magnetiško-ji [syla] (12, 50), magnetiškasis [tolra sis] (10, 42), voltaiškasis [stulpas] (10, 43); aps-kritumas (10, 43; 19, 115; 202, 185), gilumas (202, 185), greitumas (10, 43; 138, 120; 201, 130), platumas (167, 16), tolumas (175, 169; 226, 166) ir t. t. 84 Kiek mažiau (kartais vos po vieną) pateikta terminų, sudarytų su kitomis priesagomis, pvz.: su priesaga -ybė: šviesybė (10, 42; 13, 64), su priesaga -ynė: padarynė (15, 94–95; 16, 98–99; 20, 118–119), su priesaga -ininkas, -ė: žvaigždininkas (252, 89), su priesaga -ystė: elektrystė (10, 42–43; 11, 46–47; 12, 50–51), gintarystė (10, 42), magnetystė (10, 42–43; 11, 46–47; 12, 50–51), su priesaga -ulys: spindulys (34, 96), su priesaga -uma: šiluma (10, 42; 241, 130), šilima (142, 139), su priesaga -ūnas: [garinis] malūnas (82, 120; 183, 18; 224, 142), su priesaga -tojis, -ė: lydėtojis (261, 182–184). Labai nedaug fizikos populiarinimo straipsniuose pateikta galūnių vedinių, pvz.: [elektrytės] apibėgis (12, 50), [saulės] bėgis (130, 52), [perkūno] šūvis (109, 28), ir visai nėra priešdėlių vedinių. Be vedinių, „Keleivio“ fizikos populiarinimo straipsniuose nemaža pateikta ir dūrinių, kuriuos galima suskirstyti taip: 1) dūriniai su daiktavardiniu antruoju sandu (gar-malūnas (11, 46; 23, 168), gar-vežimis (16, 98–99; 38, 128; 62, 40), gelžkelis (14, 92; 34, 95; 43, 168; 69, 24; 88, 156; 127, 32; 226, 165; 229, 213), gelžkellys (52, 104), gelžkel-tiltis (114, 99), gelžkelvežimis (186, 34), orkul kė (16, 99; 36, 112; 120, 196), orpuslė (174, 168), šiauršviesė (154, 68; 198, 51) ir t. t.); 2) dūriniai su veiksmažodiniu antruoju sandu (gromatnešis (188, 64), tolk albys (239, 100; 240, 107), tolrašis (9, 38; 10, 42; 12, 50; 63, 56; 192, 116; 231, 13), tolžiūris (96, 40) ir t. t.). Daugumą minėtų šių žodžių terminų, ypač tų, kuriuos sudaro priesagų ir galūnių vediniai, galima suskirstyti į tam tikras darybos kategorijas: veiksmų pavadinimai (priesagos -imas/-ymas vediniai), ypatybių pavadinimai (priesagų -ybė, -ystė², -uma, -umas vediniai), veiksmo rezultato pavadinimai (priesagos -ulys, galūnių -as, -is vediniai), veikėjų ir veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimai (priesagos -tojis, -ė vediniai), vardazodinės ypatybės turėtojų pavadinimai (priesagos -ininkas, -ė vediniai), įrankių, mašinų, prietaisų ar šiaip priemonių pavadinimai (dauguma dūrinių). Tokiomis darybos kategorijomis paprastai nusakomos ir pačių terminų kategorijos. Minėtu atveju galima skirti veiksmų, ypatybių, reiškinių, daiktų, profesijų kategorijas, kurios siejasi su kai kuriais terminų nominacijos dalykais. 2.3. Afiksų, afiksoidų, dūrinių standartinių dėmenų ir apskritai terminų darybos kitų elementų vertinimas, nominacijos varijavimas, antrinės nominacijos atsiradimas (Даниленко, 1986, 12–13) ir kt. su nominacija susiję panašūs dalykai galimi tuomet, kai yra sukaupta bemaž visa atitinkamos mokslo srities terminija. Šiuo, fizikos terminijos pradinio formavimosi, atveju galima kalbėti tik apie kai kurias fizikos (dažnai ir technikos) terminų nominacijos užuomazgas. Viena jų – „Keleivio“ fizikos populiarinimo straipsniuose pateikiamų sąvokų pavadinimų įvairavimas. Šiuos įvairuojančius pavadinimus galima sugrupuoti taip: 1) kai sąvoka įvardijama sudėtiniu ir vienažodžiu pavadinimu, pvz.: petrolija arba akmens aliejus (146, 184), elektrystės apibėgis arba takas (12, 50–51), elektriš- ² Priesagų -ybė, -ystė vedinius ypatybių pavadinimų kategorijai galima šiuo atveju skirti tik formaliai, nes šių priesagų vediniais nurodomi reiškinio ar net veiksmo rezultato (šviesybė (10, 42; 13, 64) – šviesa, magnetystė (10, 42–43; 11, 46–47; 12, 50–51) – magnetizmas, elektrystė (10, 42) – elektra) pavadinimai. 85 kai magnetiškasis tolraṡis arba telegraf(a)s (10, 42–43; 11, 46–47; 12, 50–51), telegraf(a)s arba vielų pustas (228, 203), telegraf(a)s arba vielinis pustas (229, 213), žibinis pustas arba telegraf(a)s (100, 59; 101, 72; 108, 8; 117, 132; 126, 27; 232, 28), garinė padarynė arba dampfnasynė (15, 94–95; 16, 98–99; 20, 118–119), geležiniosios vežės (53, 112; 148, 191), geležinės vežės (233, 31) ir gelžvežės (233, 31), geležinis kelias (6, 168), geležinysis kelias (1, 88), geležies kel(ia)s (164, 198; 166, 8) ir gelžkelis (14, 92; 34, 95; 43, 168; 69, 24; 88, 156; 127, 32; 226, 165; 229, 213), gelžkel ys (52, 104), šilkinė puslė arba orkulkė (119, 188); 2) kai sąvoka įvardijama sudėtiniu, aprašomuoju ir vienažodžiu pavadinimu, pvz.: garinė šėpis (20, 118; 74, 64; 135, 76; 163, 195; 199, 60), garinis šėpis (156, 88; 172, 68), garų šėpis (8, 28), garų varomoji šėpis (66, 94) ir dampšėpis (130, 53; 253, 105; 254, 109), garšėpis (16, 98–99; 69, 24), malūnas garu varomas(is) (20, 118; 243, 146) ir gar-malūnas (23, 168), gariškasis vežimas (15, 94), garinis vežimas (16, 98–99; 20, 118–119; 29, 12; 131, 88; 153, 62), garo vežimas (16, 98–99), vežimas garu varomas(is) (16, 98–99; 62, 40) ir garvežimis (16, 98–99; 38, 128), gelžkelvežimis (186, 34), gelžvežimis (98, 52; 235, 57; 249, 20; 257, 126), trukis (34, 96; 44, 172; 49, 40; 55, 139; 85, 143; 116, 106; 124, 16; 125, 24; 154, 68; 213, 168; 227, 179; 235, 57). Pastarieji du pavadinimai sudaro dar kitus sudėtinius tos pačios sąvokos atitikmenis: garinis gelžvežimis (98, 52), gelžvežimių trukis (235, 57; 257, 126), vežimų trukis (34, 96; 44, 172; 124, 16; 125, 24; 154, 68; 213, 168; 227, 179) (plačiau žr. Klimavičius, 1974, 16–30). Vadinasi, nominacijos įvairavimas pasireiškia dvejopai. Pirma, kai įvairiuose straipsniuose sąvoka pavadinama nevienodai, pvz.: geležiniosios vežės (53, 112; 148, 191), geležinės vežės (233, 31), gelžvežės (233, 31), garinė šėpis (20, 118; 74, 64; 135, 76; 163, 195; 199, 60), garinis šėpis (156, 88; 172, 68), garų šėpis (8, 28), garų varomoji šėpis (66, 94), damšėpis (130, 53; 253, 105; 254, 109), garšėpis (16, 98–99), šiaurės šviesa (203, 214), šiauršviesė (154, 68; 198, 51) ir pan. Antra, kai viename straipsnyje pateikiamas dvejopas sąvokos pavadinimas pavartojant jungtuką arba, pvz.: petrolija arba akmens aliejus (146, 184), puskalkis arba mergelis (225, 154), voltaiškasis stulpas arba galvaniškoji baterija (10, 43) ir pan. Dalis tokių sudėtinių, aprašomųjų ir vienažodžių pavadinimų tarpusavyje yra morfologiškai susiję. Jie sudaro morfologinius variantus, kuriuos galima skirti į dvi grupes: 1) sudėtinis ar aprašomasis terminas ir univerbacijos būdu sudarytas vienažodis terminas, pvz.: geležiniosios vežės (53, 112; 148, 191), geležinės vežės (233, 31) ir gelžvežės (233, 31), geležinis kelias (6, 168), geležinysis kelias (1, 88), geležies kel(ia)s (164, 198; 166, 8) ir gelžkelis (14, 92; 34, 95; 43, 168; 69, 24; 88, 156; 127, 32; 226, 165; 229, 213), gelžkel ys (52, 104), garinis vežimas (16, 98–99; 20, 118–119; 29, 12; 131, 88; 153, 62), garo vežimas (16, 98–99), vežimas garu varomas (is) (16, 98–99; 62, 40) ir garvežimis (16, 98–99; 38, 128), rašėjas iš tolo ir tolraṡis (9, 38); 2) variantinis sudėtinio termino dėmuo, kuriuo eina: a) būdvardis su priesaga -inis, -ė arba daiktavardžio kilmininkas (anglių garai (27, 200; 29, 12; 194, 161) ir angliniai garai (159, 132; 195, 194; 242, 142), garų katilis (15, 94) ir garinis katilis (221, 85)); b) būdvardis su priesagomis -inis, -ė ar -iškas, -a (garinis vežimas (16, 98–99; 20, 118–119; 29, 12; 131, 88; 153, 62) ir gariškasis vežimas (15, 86 94)); c) įvardžiuotinis ar paprastasis būdvardis (elektriška kibirkštis (10, 42–43) ir elektriškoji srovė (10, 43; 12, 50), elektriškasis trintis (10, 42–43), kariška šėpis (17, 104; 19, 116; 30, 32; 61, 28) ir kariškoji šėpis (65, 56)). Kita dalis minėtų įvairuojančių pavadinimų tarpusavyje siejasi semantiškai. Jie yra lyg ir sinonimai, dažniausiai sujungti jungtuku arba, pvz.: elektrytės apibėgis arba takas (12, 50–51), elektriškai magnetiškasis tolrãšis arba telegraf(a)s (10, 42–43; 11, 46–47; 12, 50–51), telegraf(a)s arba vielinis pustas (229, 213), žaibinis pustas arba telegraf(a)s (100, 59; 101, 72; 108, 8; 117, 132; 126, 27; 232, 28), garinė padarynė arba dampfmašynė (15, 94–95; 16, 98–99; 20, 118–119), telefonas arba tolkalybys (239, 100–101; 240, 107–108) ir pan. Vadinasi, dėl nominacijos įvairavimo atsiranda variantiškumas ir sinonimiškumas. Šios ypatybės terminijos pradiniame formavimosi etape yra neišvengiamos. 2.4. Minėtų sudėtinių ir aprašomųjų terminų dėmenys tarpusavyje yra susiję tam tikrais ryšiais. Dažniausiai šie ryšiai yra atributiniai. Jie išreikšti: a) derinamuoju pažyminiu (elektriška kibirkštis (10, 42), elektriškoji srovė (10, 43; 12, 50), elektriškasis trintis (10, 43), elektromagnetiškas tolrãšis (65, 56), galvaniškoji ritė (10, 43), galvaniškoji sylė (12, 50) magnetiškoji syla (12, 50), traukianti syla (158, 103), voltaiškasis stulpas (10, 43), voltaiškoji baterija (10, 43)); b) nederinamuoju pažyminiu (elektrytės apibėgis (12, 50), elektrytės kibirkštis (10, 43), šūvio trinkis (191, 94), šovimo rykas (89, 180; 99, 56) ir t. t.). Vadinasi, jau tuomet buvo poreikis išskirti rūšinius ir giminius terminus. Iš kai kurių tokių terminų galima sudaryti net rūšines grupes, pvz.: anglys : akmeninės a. (13, 64; 57, 163; 148, 192; 184, 20), juodosios akmeninės a. (75, 68), rudosios akmeninės a. (75, 68); daiktai : baltinantieji d. (134, 67), nepriimantys d. (10, 42), priimantys d. (10, 42); garai : akmeniniai g. (45, 192), angliniai g. (159, 132; 195, 194; 242, 142), degantieji g. (64, 52; 90, 184; 182, 206; 217, 32), deginamieji anglių g. (246, 177), malkiniai g. arba turfiniai g. (45, 192); syla : galvaniškoji s. (12, 50), magnetiškoji s. (12, 50), traukianti s. (158, 103) ir pan. Dėl šio poreikio kartais buvo sudaromi net gramatiniai hipernormalizmai. Pavyzdžiui, įvardžiuojami būdvardžiai su priesaga -inis, -ė (žaibinysis pustas (136, 88), magneto pietinysis galas (11, 46), magneto šiaurinysis galas (11, 46), geležiniosios vežės (53, 112; 148, 191), geležinysis kelias (1, 88), veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai (plaukiysis tiltas (215, 192; 220, 70; 228, 203)). Dažnai suabsoliutinama priesagos -iškas, -a vartosena (elektriškoji srovė (10, 43; 12, 50), gariškasis vežimas (15, 94), voltaiškasis stulpas (10, 43) vietoje elektros srovės, garo vežimo, Voltos stulpo, galvaniškoji baterija (10, 43), magnetiškoji syla (12, 50) vietoje galvaninė baterija, magnetinė jėga ir pan. Dažnai rūšį išskirti buvo bandoma ir papildomai aprašomuoju būdu, pvz.: garinė plieninėmis žvynėmis apmuštoji šėpis (255, 117), kariškoji plieninėmis žvynėmis apmuštoji dampšėpis (256, 121), žvyniuota šėpis geležinėmis žvynėmis apmušta (135, 76) ir pan. Antra vertus, didelės įtakos tokiems aprašomiesiems terminams atsirasti turėjo ir vokiečių kalba, pvz.: garu varomas malūnas lentų pjaunamas (243, 146), garinis lentų pjaunąs malūnas. Malūnas vok. Mühle, lentpjūvė vok. Sagemühle. Kadangi vokiečių kalboje lentpjūvės pavadinimas padarytas iš malūno pa- 87 vadinimo, todėl ir lietuvių kalboje vietoje lentpjūvės atsirado minėti pavadinima,i sukurti vokiečių terminijos pamatu. Visi šie dalykai rodo pačią fizikos (ir technikos) terminijos formavimosi pradžią, kada dar nebuvo nusistovėję ne tik terminai, bet dažnai ir sąvokos, pvz.: terminais elektrystė, gintarystė, elektrystės macis, elektriškasis trintis nusakoma ir elektra, jos krūvis, srovė bei apskritai elektros poveikis. Štai keletas pavyzdžių. Pagal tikrą lietuviškąją kalbą mes tą todėl galėtumbim gintaryste vadinti, ale jau pasiliksim šiam kartui prie to vardo, kurį mokytieji žmonės tam daiktui davė ir vadinsim jį Elektricität (t. y. Elektrizität — A. K.), arba geriau pagal mūsų ištariamą elektryste. Apie elektrystę kalbėdami turėsim ant daug dalykų, o ir ant to daboti, kad ne visi daiktai lygiu būdu elektrystę tur arba priim (10, 42). Keli daiktai, kaip antai: stiklas, gintaras, siera, katės oda, šilkai, sakai ir taip toliaus, tur savyje elektrystę (10, 42). Kaip veik dabar tas skardas varpstelės galą užkrutin, tai elektrystės macis per vielas į kaimyniškąjį tolkąlbį nušokusį padaro jame esančią varpstelę magnetišką… (240, 118). …pajunta visi tie tūkstančiai susitvėrusiųjų žmonių vienu sykiu aną elektriškąjį trintį (10, 43). 2.5. „Keleivio“ mokslo kalbos užuomazgų analizę galima apibendrinti tokiomis pastabomis: 1) ryškiausias mokslo kalbos elementas — terminijos kūrimas; terminai buvo sudaromi sporadiškai, nesistemiškai, tačiau rėmėsi tvirtu pamatu — lietuviška leksika; 2) terminų įvairavimui labiausiai būdingas sinonimiškumas ir morfologinis variantiškumas; šiuos dalykus dažnai lėmė kitų kalbų (ypač vokiečių kalbos) įtaka; 3) bandyta kurti ne tik terminus, bet ir jų apibrėžimus, rūšinius terminus skirti nuo giminių terminų. ŠALTINIAI Keleivis iš Karaliaučiaus broliams lietuvininkams žinias parnešąs3. 1. 1849, Nr. 22. 2. 1850, Nr. 6. 3. 1850, Nr. 33. 4. 1850, Nr. 36. 5. 1850, Nr. 41. 6. 1850, Nr. 42. 7. 1850, Nr. 43. 8. 1851, Nr. 7. 9. 1851, Nr. 10. 10. 1851, Nr. 11. 11. 1851, Nr. 12. 12. 1851, Nr. 15. 13. 1851, Nr. 16. 14. 1851, Nr. 23. 15. 1851, Nr. 24. 16. 1851, Nr. 25. 17. 1851, Nr. 26. 18. 1851, Nr. 28. 19. 1851, Nr. 29. 20. 1851, Nr. 30. 21. 1851, Nr. 37. 22. 1851, Nr. 39. 23. 1851, Nr. 42. 24. 1851, Nr. 43. 25. 1851, Nr. 48. 26. 1851, Nr. 49. 27. 1851, Nr. 50. 28. 1852, Nr. 2. 29. 1852, Nr. 3. 30. 1852, Nr. 8. 31. 1852, Nr. 10. 32. 1852, Nr. 18. 33. 1852, Nr. 19. 34. 1852, Nr. 24. 35. 1852, Nr. 27. 36. 1852, Nr. 28. 37. 1852, Nr. 29. 38. 1852, Nr. 32. 39. 1852, Nr. 35. 40. 1852, Nr. 37. 41. 1852, Nr. 39. 42. 1852, Nr. 40. 43. 1852, Nr. 42. 44. 1852, Nr. 43. 45. 1852, Nr. 48. 46. 1852, Nr. 53. 47. 1853, Nr. 2. 48. 1853, Nr. 5. 49. 1853, Nr. 10. 50. 1853, Nr. 11. 51. 1853, Nr. 13. 52. 1853, Nr. 26. 53. 1853, Nr. 28. 54. 1853, Nr. 33. 55. 1853, Nr. 35. 56. 1853, Nr. 40. 57. 1853, Nr. 41. 58. 1853, Nr. 42. 59. 1853, Nr. 44. 60. 1854, Nr. 5. 3 Toliau laikraščio pavadinimas nekartojamas, pateikiami tik metai ir numeris. 88 61. 1854, Nr. 7. 62. 1854, Nr. 10. 63. 1854, Nr. 11. 64. 1854, Nr. 13. 65. 1854, Nr. 14. 66. 1854, Nr. 21. 67. 1854, Nr. 29. 68. 1856, Nr. 3. 69. 1856, Nr. 6. 70. 1856, Nr. 10. 71. 1856, Nr. 12. 72. 1856, Nr. 14. 73. 1856, Nr. 15. 74. 1856, Nr. 16. 75. 1856, Nr. 17. 76. 1856, Nr. 18. 77. 1856, Nr. 20. 78. 1856, Nr. 23. 79. 1856, Nr. 25. 80. 1856, Nr. 27. 81. 1856, Nr. 28. 82. 1856, Nr. 30. 83. 1856, Nr. 31. 84. 1856, Nr. 32. 85. 1856, Nr. 36. 86. 1856, Nr. 37. 87. 1856, Nr. 38. 88. 1856, Nr. 39. 89. 1856, Nr. 45. 90. 1856, Nr. 46. 91. 1856, Nr. 52. 92. 1857, Nr. 15. 93. 1857, Nr. 17. 94. 1857, Nr. 18. 95. 1859, Nr. 2. 96. 1859, Nr. 10. 97. 1859, Nr. 11. 98. 1859, Nr. 13. 99. 1859, Nr. 14. 100. 1859, Nr. 15. 101. 1859, Nr. 18. 102. 1859, Nr. 32. 103. 1859, Nr. 36. 104. 1859, Nr. 38. 105. 1859, Nr. 44. 106. 1859, Nr. 45. 107. 1859, Nr. 46. 108. 1860, Nr. 2. 109. 1860, Nr. 7. 110. 1860, Nr. 15. 111. 1860, Nr. 17. 112. 1860, Nr. 18. 113. 1860, Nr. 20. 114. 1860, Nr. 25. 115. 1860, Nr. 26. 116. 1860, Nr. 27. 117. 1860, Nr. 33. 118. 1860, Nr. 36. 119. 1860, Nr. 47. 120. 1860, Nr. 49. 121. 1862, Nr. 1. 122. 1862, Nr. 2. 123. 1862, Nr. 3. 124. 1862, Nr. 4. 125. 1862, Nr. 6. 126. 1862, Nr. 7. 127. 1862, Nr. 8. 128. 1862, Nr. 10. 129. 1862, Nr. 12. 130. 1862, Nr. 13. 131. 1864, Nr. 22. 132. 1864, Nr. 52. 133. 1865, Nr. 16. 134. 1865, Nr. 17. 135. 1865, Nr. 19. 136. 1865, Nr. 22. 137. 1865, Nr. 28. 138. 1865, Nr. 30. 139. 1865, Nr. 32. 140. 1865, Nr. 33. 141. 1865, Nr. 34. 142. 1865, Nr. 35. 143. 1865, Nr. 36. 144. 1865, Nr. 37. 145. 1865, Nr. 43. 146. 1865, Nr. 46. 147. 1865, Nr. 47. 148. 1865, Nr. 48. 149. 1865, Nr. 49. 150. 1865, Nr. 51. 151. 1869, Nr. 5. 152. 1869, Nr. 10. 153. 1869, Nr. 16. 154. 1869, Nr. 17. 155. 1869, Nr. 20. 156. 1869, Nr. 22. 157. 1869, Nr. 25. 158. 1869, Nr. 26. 159. 1869, Nr. 33. 160. 1869, Nr. 43. 161. 1869, Nr. 45. 162. 1869, Nr. 47. 163. 1869, Nr. 49. 164. 1869, Nr. 50. 165. 1869, Nr. 51. 166. 1870, Nr. 2. 167. 1870, Nr. 4. 168. 1870, Nr. 7. 169. 1870, Nr. 8. 170. 1870, Nr. 11. 171. 1870, Nr. 14. 172. 1870, Nr. 17. 173. 1870, Nr. 48. 174. 1870, Nr. 53. 175. 1870, Nr. 54. 176. 1870, Nr. 57. 177. 1870, Nr. 64. 178. 1870, Nr. 67. 179. 1870, Nr. 68. 180. 1870, Nr. 70. 181. 1870, Nr. 71. 182. 1870, Nr. 72. 183. 1871, Nr. 9. 184. 1871, Nr. 10. 185. 1871, Nr. 16. 186. 1871, Nr. 17. 187. 1871, Nr. 21. 188. 1871, Nr. 26. 189. 1871, Nr. 28. 190. 1871, Nr. 31. 191. 1871, Nr. 33. 192. 1871, Nr. 39. 193. 1871, Nr. 42. 194. 1871, Nr. 50. 195. 1871, Nr. 58. 196. 1871, Nr. 59. 197. 1872, Nr. 6. 198. 1872, Nr. 13. 199. 1872, Nr. 15. 200. 1872, Nr. 16. 201. 1872, Nr. 36. 202. 1872, Nr. 46. 203. 1872, Nr. 53. 204. 1873, Nr. 2. 205. 1873, Nr. 3. 206. 1873, Nr. 12. 207. 1873, Nr. 13. 208. 1873, Nr. 15. 209. 1873, Nr. 16. 210. 1873, Nr. 17. 211. 1873, Nr. 19. 212. 1873, Nr. 24. 213. 1873, Nr. 42. 214. 1873, Nr. 44. 215. 1873, Nr. 48. 216. 1876, Nr. 3. 217. 1876, Nr. 8. 218. 1876, Nr. 13. 219. 1876, Nr. 15. 89 220. 1876, Nr. 16. 221. 1876, Nr. 19. 222. 1876, Nr. 27. 223. 1876, Nr. 29. 224. 1876, Nr. 31. 225. 1876, Nr. 34. 226. 1876, Nr. 37. 227. 1876, Nr. 39. 228. 1876, Nr. 46. 229. 1876, Nr. 48. 230. 1877, Nr. 45. 231. 1878, Nr. 3. 232. 1878, Nr. 6. 233. 1878, Nr. 7. 234. 1878, Nr. 8. 235. 1878, Nr. 12. 236. 1878, Nr. 14. 237. 1878, Nr. 17. 238. 1878, Nr. 21. 239. 1878, Nr. 22. 240. 1878, Nr. 23. 241. 1878, Nr. 29. 242. 1878, Nr. 32. 243. 1878, Nr. 33. 244. 1878, Nr. 38. 245. 1878, Nr. 40. 246. 1878, Nr. 41. 247. 1879, Nr. 1. 248. 1879, Nr. 2. 249. 1879, Nr. 5. 250. 1879, Nr. 7. 251. 1879, Nr. 9. 252. 1879, Nr. 22. 253. 1879, Nr. 26. 254. 1879, Nr. 27. 255. 1879, Nr. 29. 256. 1879, Nr. 30. 257. 1879, Nr. 31. 258. 1879, Nr. 32. 259. 1879, Nr. 37. 260. 1879, Nr. 42. 261. 1879, Nr. 44. LITERATŪRA Gaivenis K. Nespecifinė modalumo raiška lietuvių mokslo kalboje. // Lietuvos TSR Mokslų Akademijos darbai. A serija. 1986. T. 4(97). P. 98–104. Gastila L., Kruopas J., Žitkutė A. Techninės literatūros ir terminijos pradininkas // Mokslas ir technika. 1969. Nr. 11. P. 34–36. Gastila L., Žitkutė A. Lietuviškosios techninės terminologijos pradmenys XVIII a. Rytų Prūsijoje // Mokslas ir technika. 1969. Nr. 4. P. 20–21. Kaunas D. Mažosios Lietuvos bibliotekos. V., 1987. Keinys S. Terminologijos abėcėlė. V., 1980. Klaipėdiškis A. B. Prūsų lietuvių laikraščiai // Draugija. 1914. T. 23. Nr. 89–90. P. 69–82. Klimavičius J. Nuo garvežio ir sunkvežimio iki elektrovozžio ir pienvežio // Kalbos kultūra. V., 1974. Sąs. 26. P. 16–30. Kuršaitis Fr. Atsiliepimai // Keleivis iš Karaliaučiaus broliams lietuvininkams žinias parnešas. 1864. Nr. 44. P. 174. Labutis V. Apie mokslinį stilių // Kalbos kultūra. V., 1973. Sąs. 25. P. 3–12. Lietuvių kalbos žodynas. V., 1956–1986. T. 1–14. Palionis J. J. Jablonskio kalbiniai taisymai. – Kn.: J. Jablonskis. Rinktiniai raštai. V., 1959. T. 2. P. 5–55. Palionis J. Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. V., 1979. Pikčilingis J. Lietuvių kalbos stilistika. V., 1971. T. 1. Даниленко В. П. Актуальные направления лингвистического исследования русской терминологии // Современные проблемы русской терминологии. М., 1986. С. 5–24. Денисов П. Н. Еще о некоторых аспектах изучения языков науки // Проблемы языка науки и техники. Логические, лингвистические и историко-научные аспекты терминологии. М., 1970. С. 52–90. Митрофанова О. Д. Научный стиль речи: проблемы обучения. М., 1976. С. 27–55. A. KAULAKENE ЗАЧАТКИ ЯЗЫКА НАУКИ В ПЕРИОДИЧЕСКОМ ИЗДАНИИ „КЯЛЕЙВИС“ Резюме На основе физико-технических научно-популярных статей, опубликованных с 1849 по 1880 г. в „Кялейвисе“, первом литовском периодическом издании Восточной Пруссии, был проведен анализ зачатков языка науки. Зачатки языка литовской науки в данном издании проявились следующим образом. 90 Во-первых, наличием основного элемента языка науки, т. е. терминологии. Термины, как правило, создавались спорадически, не обладали систематичностью, однако основывались главным образом на литовской лексике. Во-вторых, наличием значительного варьирования терминов. Данное варьирование проявилось синонимичностью и морфологической вариантностью. В-третьих, ощущением попытки выделить как родовые, так и видовые термины и создать их дефиниции. 205