Buivydžių apylinkių (Vilniaus raj.) lenkų šnektos lituanizmai

LIETUVIŲ LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991) ELENA GRINAVECKIENĖ BUIVYDŽIŲ APYLINKIŲ (VILNIAUS RAJ.) LENKŲ ŠNEKTOS LITUANIZMAI 1987 m. liepos 7—11 d. d. Lietuvos TSR MA Lietuvių kalbos ir literatūros institutas kartu su Lenkijos Liaudies Respublikos MA Slavistikos institutu Vilniaus raj. Buivydžių bažnytkaimyje ir gretimuose kaimuose — Maikūnų, Pilviškės, Vilkinės (le. Wilkincy) — kompleksiškai tyrė senųjų vietinių žmonių kalbą. Mūsų uždavinys — rinkti šių vietų slaviškose šnektose vartojamus lituanizmus, o Lenkijos kalbininkės — dr. dr. Iryda Grek-Pabis ir Irena Maryniak — užrašinėjo lenkų šnektos medžiagą. Tyrinėjimo pradžioje konstatuota, kad vietos žmonės laisvai gali bendrauti baltarusiškai ir lenkiškai, visi jie moka rusiškai. Taigi šis regionas dabar trikalbis. Ankstesni tyrinėtojai teisingai šį arealą laikė baltarusišku ir tvirtino, jog vietiniai tarpusavy kasdien kalba įprastai baltarusiškai (paprostu, t. y. stačiai) ir tik bažnyčioje, parduotuvėje, turguje, kelyje, su svetimu žmogumi stengiasi daugiau kalbėti lenkiškai (III" I 149). Panaši kalbinė situacija čia gyva ir dabar. Vietos žmonės iš seno čia kalba baltarusių šnekta, kuri yra Astravo— Lojevo izoglosų pluošto pietvakarinio arealo patarmės tęsinys (žr. JITT BI, Kaprsi Ne 46—51, xomentapsii 114—129). Daugiausia per bažnyčią visi jie yra išmokę lenkiškai. Dėl to dažnas informantas, savo pasakojimą pradėjęs lenkiškai, neretai nejučiomis jį baigia gyvai baltarusiškai. Pastaraisiais metais dėl visos šalies ekonomikos, kultūros, socialinių ir visuomeninių santykių pažangos ypač jaunesni šių apylinkių gyventojai gerai yra pramokę rusiškai. Kadangi viešnių uždavinys — tyrinėti šio rajono lenkų šnektą, ekspedicijos metu ir buvo kalbinami vietiniai žmonės lenkiškai, visi informantų atsakymai užrašyti lenkiškai. Mūsų tyrimu reikalui tai esmės nekeičia: nustatėme, jog daugumas tų apylinkių lituanizmų (ir jų formų) yra labai panašūs, nepaisant, ar juos vartoja tas pats Žmogus, kalbėdamas lenkiškai, ar baltarusiškai. Užrašinėjant informantų atsakymus lenkiškai, pastebėta, kad toji lenkų šnekta yra gana skurdoka ir ne per daug gyva. Ji visų pirma neturi archaizmų, būdingų visoms kitoms lenkų šnektoms. Tuo būdu ji, neturėdama savo kalbinės tradicijos, yra artimesnė le. Ik. negu kitoms jų tarmėms (plg. Turska, 1939 59—60). Vadinasi, ji šiame areale yra naujesnė. Iš būdingesnių fonetinių ypatybių čia, kaip ir kitose pietryčių Lietuvos bei LLR Bialystoko lenkų šnektose (plg. Grinaveckienė, 1977 136 2 išnaša ir ten, nurodytą literatūrą) ypač minėtina žodžio gale nosinių balsių ą, ¢ denazalizacija ir jų redukcija iki trumpųjų, pvz., Mial taka wielka siekiera <— Mial taką wielką siekierą; Przywioz truna taka ladna <— Przywioz trumną taką ladną; Oni dzwonio, lubio, majo, nanioso, rosno <— Oni dzwonią, lubią, mają, naniosą, rosną; Poszedl wažyniač sia "Nuėjo pasivažinėti" ir pan. (dar plg. Turska, 1939, 74; Trypucko, 1970, 52—53; Kurzowa, 1972, 35; Kurzowa, 1975, 91 — 92). Iš fonomorfologiniu ypatybių minėtinos bevardės giminės daiktavardžių vns. vard. ir gal. formos su moteriškosios giminės galūnėmis, pvz., Biala tkana przescieradla "Balta austa paklodė'; Moja zdrowia slaba ‘Mano silpna sveikata'; Wielka vesela byla "Buvo didelės vestuvės"; Ta budowstwa droga "Statyba brangi'; Kupila puchowa koldra "Nusipirko pūkinę 47 antklodę' ir kt. Analogiškas reiškinys būdingas ir kitoms Pabaltijo ir Baltarusijos lenkų šnektoms (Turska, 1939, 92; Kurzowa, 1972, 36; III' I 51—53, 75, 76, 90). Kartu tiriamojoje lenkų šnektoje gausu baltarusių ir lietuvių kalboms būdingų elementų (plg. Turska, 1939, 62), ypač lenkų kalbai svetimų akcentologijos dalykų, neįprastų atskirų formų fleksijos atvejų, vartojama nemaža lietuviškos kilmės leksikos, lietuviškų vietų vardų, lietuviškos darybos ir kilmės Žmonių pavardžių, daugeliu atvejų išlaikyta tarminė lituanizmų fonetika, būdinga greičiausiai rytų dzūkams ir kt. Taigi šią šnektą gal tiksliausia būtų laikyti pareigine iš baltarusių (susiformavusią išnykusios lietuvių rytų dzūkų šnektos vietoje) į palyginti naują lenkų šnektą (Turska, 1939, 57, 82, 89, 92—93, 95, 96, 97). Todėl ši šnekta ir jos tarminė sistema turi nemažą pažintinę tiriamųjų vietų vertę: ji yra gana tikslus liudininkas žmonių gyvenimo ir jų tarpusavio santykių, vykusių praeityje ir tebevykstančių dabar. Kartu ji yra svarbus gyvosios kalbos židinys, teikiantis naujų duomenų baltų ir slavų dialektologijai, jų kalbų istorijai, lyginamajai kalbotyrai, leidžiantis geriau įžvelgti ir tiksliau apibūdinti sudėtingą tos teritorijos kalbų kontaktinę situaciją. Pastebėta, kad le. kalbos kirčiavimo sistemai kai kurie lituanizmai (tarp jų vietų vardai ir daugumas žmonių pavardžių) nėra paklusę ir iki šiol kirčiuojami lietuviskai. Tai aiškiai matyti tada, kai lituanizmo kirčio vieta nesutampa su lenkų kalbai būdingu antrojo nuo žodžio galo skiemens kirčiu, pvz., burbalka? ‘oro pūslė lyjant’ (ant žemės) < lie. burbalas; dyrwan < lie. dirvonas; gajdziuk "gaidukas' <— lie. gaidžiūkas:; gigiel "asiūklis kol varpoje' < lie. gigėlis "t. p.'; gnižiec "knibždėti' (apie kirminus)<lie. gnižėti "t. p.’; horud ‘aruodas’<lie. aruodas; Kiersza "Keršoji" (karvės vardas)<-lie. Kerša; Kierszuk "keršas jautis'<-lie. Keršiūkas; kumpiak "kumpis; šlaunis'<-lie. kumpidėkas; Marga "Margoji" (karvės vardas)<-lie. Marga: parsink< tie. paršiūkas; raguci "darbinės rogės' <— lie. tarm. rūgutės ‘rogutés’; rezgini < lie. rėzginės; skaracz "skarinis, toks rankšluostis' — lie. skara+acz; skaryniuk "skarinis’ <— lie. skariniūkas; skwiarsty "skerstuvių vaišės' — lie. skerstūvės; wijun "tokia žuvis' < lie. vijūnas; Munduč "upelio, prie Buivydžių įtekančio į Nerį, vardas’ — ye. Mundūtis: Szalnej¢ “upelio, prie Buivydžių įtekančio į Nerį, vardas' <— lie. Šalnaitis; Widupie "Buivydžių pievos vardas’ < lie. Vidupé; Balciul "pvd.' < lie. Balčiūlis, Grygej¢ "pvyd.' < lie. Grigaitis; Wierykas "pvd.' < lie. Vėrikas ir kt. Kai kurių kitų lituanizmų senoji lietuvių kirčiavimo sistema pažeidžiama net tais atvejais, kai ji sutampa su lenkų kalbos kirčiavimu, pvz., barzdziuki "asiūkliai, išaugę į eglutę' — lie. barzdžiūkai, brazguny "skambučiai arkliui ant pavalkų' <- lie. brazgiinai, szakaluki <— lie. šakaliūkai ir kt. Pastebėta, kad kirčio iš įprastos vietos nukėlimas į galūnę (ypač kai ji atvira) gana dažnai konstatuojama baltarusių (taip pat ir rusų) šnektų lituanizmuose (plg. ir dabar Vilniuje ir kitur baltarusiškai ir rusiškai kalbančių žmonių kirčiuojamus lietuviškus vietovardžius Jfasdundii — Lazdynai, Kupmyndii <— Žirmūnai, taip pat br. šnektų kawaad < lie. kašėlė <— br. ru. Kou, Kpywwnfi <— lie. krūsnė CBI" II 447, 537 ir kt.). Tai rodo, kad minimus litua- ! Kirčio vietą, skirtingą nuo lenkų bendrinės kalbos, rodo juodu šriftu parašytas skiemens balsis ar dvigarsis. 48 nizmus iš vietos lietuvių pirmieji bus perėmę šio arealo baltarusiai. Taip ilgainiui jie kai kurių lietuviškų skolinių senąją kirčiavimo sistemą suardė, o vėliau šitaip „apibaltarusintus“ juos įterpė ir į savąją lenkų šnektą. Tiriamojoje lenkų šnektoje nelenkiškai kirčiuojami ir kai kurie skoliniai iš baltarusių šnektos ar iš pastarosios perimti apibaltarusinti polonizmai, pvz., balbatun ‘plepys’ <= br. 6as6amyju; bandyt < br. Gandsim; bohun <— br. Gazyn "gailiai"; bocianiuk < br. 6ayaniox ‘gandriukas’; bandasz < br. 6anddu "skaldymo kirvis’; czarciuk <— br. uapyiox ‘velniukas’; chlopczuk <— br. xaanuyx; dziaciuk < br. 03ayiok ‘berniukas’; dziaduk <— br. d3x0yx "senelis"; harbuz <- br. 2ap6ys "arbūzas’; jermiak ‘rudin€’ <— br. apmsk; naczewaczka < br. naudeauxa ‘gelduté’; pawuk ‘povukas’ <— br. naeyx; pierog <— br. nipée; plaszczak < br. naawudx ‘pliauska’; plaszczaki <— br. naawwuaxi ‘pliauskos’; nie maju swaich, nie choczu czuzych “savo neturiu, svetimo nenoriu’ ir kt. Minimieji kirčiavimo atvejai, mūsų nuomone, rodytų, kad tiriamosios lenkų šnektos lituanizmai ir baltarusizmai dar nėra visai pritapę prie jos kalbinės sistemos dėsnių (plg. dar Turska, 1939, 64, 83). Iš fleksinių skolinių ryškiausias lenkų kalbai būdingos vyriškosios giminės daiktavardžių vns. naud. galūnės -owi ir dgs. vard. galūnės -owe visiškas nebuvimas. Čia tų daiktavardžių vns. naud. vienintelė galūnė yra -(i)u, pvz., oddali dziaduku, karszunu "vanagui', kolchozu, koniu, męžu, ojcu, synu, wilku ir pan., o dgs. vard. — -i, -Y, pvz., braci, Bujwidzi, jabki (< jablki), koni, kurczuki "viščiukai', ludzi, osciuki ‘aSakos’, parsiuki, pluci, ptaszuki “paukščiukai', robaki, wilki, zlodziejuki ‘slapukai’ (papr. visCiukai); cygany, druzbanty, grabiasty, kumy, pacy, partyzanty, pinedzy, stolarzy, wijuny ir kt. Abi šių linksnių fleksijos yra perimtos iš baltarusių šnektos kaip baltarusių substratinės įtakos elementai (plg. Turska, 1939, 61; III" I 58). Pastebėtina, kad visai analogiškas reiškinys, kai baltarusių vyriškosios giminės daiktavardžių vns. naud. ir dgs. vard. fleksijos yra vartojamos vietoj lenkų kalbai būdingų šių linksnių fleksijų, konstatuojamas ir kitose rytinių baltiškų teritorijų pakraščių ir Baltarusijos šiaurvakarinės dalies lenkų šnektose (Turska, 1930, 47; Turska, 1939, 71; Trypučko, 1970, 63; III“ I 56; 71, 77—80). Būdvardžių ir dalyvių dgs. vard. šioje šnektoje skirtingai nuo le. Ik. turi galūnę -a, pvz., Przybiegli gromna pacy "Atbėgo didžiulės Ziurkés’; Teraz rozumniejsza ludzi “Dabar protingesni Zmonės'; Kurczuki mala byti "Viščiukai maži buvo’; Koni rozumna “Arkliai protingi', Krosny byli zrobiona "Staklės padarytos' ir pan. Analogiškų tokios morfologijos pavyzdžių pateikia ir Turska, 1939, 121. Tyrinėjimo metu vietinėje vartosenoje, kaip minėta, išgirsta ir užrašyta pluoštas lietuviškos kilmės leksikos. Dauguma jos plačiai vartojama ir kitose lenkų ar baltarusių šnektose Lietuvoje ir Baltarusijoje. Čia ji ir mėginama charakterizuoti. Prie kai kurių lietuviškos kilmės žodžių pateikiama iliustracija, dažniausiai išryškinanti leksemos reikšmę bei nurodomas galimas jų kilmės šaltinis ar tiesioginis lietuviškas atitikmuo. Kai kurių lituanizmais laikomų ar spėjamų leksemų kilmė kartais mėginama pagrįsti naujai. Kai lietuviškos leksemos fonetika ir gramatika slepia savy duomenų, leidžiančių atsekti kadaise šiame areale gyvavusios lietuvių šnektos aiškius fonetinius ir gramatinius pėdsakus, tie duomenys pabrėžtinai iškeliami ir aptariami. Pateikiamieji lituanizmai faktiškai papildo (ypač jų variantiškumo ir paplitimo prasme) mūsų šios srities tyrinėjimus, vykdytus apslavėjusiame pietryčių Lietuvos areale (Grinaveckienė, 1969, 4. Lietuvių kalbotyros klausimai 29 t. 49 219—229; I'punasenxene, 1972, 394—408; Grinaveckiené, 1977, 136—145). Kartu jie yra lietuviškos kilmės leksikos, mūsų ir Baltarusijos MA dialektologų atrastos Baltarusijos TSR šiaurvakarinėse baltarusių šnektose (I puxaBenkeme X ap., 1972, 3771—393; Apamoxkasa x ap., 1973, 27-137; T'punaBenxese x Ap., 1975, 163-196; I'punasenxene, 1977, 160—169; Grinaveckienė, 1983, 182—204), tęsinys, praplečiantis ir papildantis jos ir jos variantų vartojimo arealą. Aiškiais lietuvių kalbos skoliniais (iliustracija prie jų nepateikiama dėl jų reikšmės aiškumo) šioje šnektoje laikytini: akoty (koty) ‘akuotai’ < lie. akuotai®, dar plg. kūotas < akūotas (LKŽ VI 919) su nukritusiu žodžio pradžios a-. Dėl galimo analogiško nukritimo plg. daugiausia svetimų žodžių adaptaciją lie., br. le. šnektose: lie. Ndsté — Anastazija, Sandra < Aleksandra, Tonis <— Antanas (LVKŽ 76, 282, 321); kardijonc — akorde6nas, Dzidorius < Izidorius, Palione — Apolonija, Zabėle <— Izabėlė (Jūrbarkas); br. 6apkyaés < myOApkKynės, mdpbiųa < arapsma "nedidelis žemės plotelis) (CBI" I 118, 260), 2pdmnb1 <— ru. 02poMHbIū (Buivydžiai), le. konomistka < ekonomistka (Buivydžiai) ir kt.; bakszta “bokštas! < lie. bokštas — le. baszta; baltusznik "avikailių dirbéjas’ < lie. baltūšnykas "t. p." (Turska, 1939, 78 nemotyvuodama jį laiko kilusiu iš br. 6asmywnik, O pastarasis savo ruožtu — lituanizmas, žr. Zdansewicz, 1960, 336; I puuasernkeHe H 1p., 1975, 166; CBI’ 1 160; JlayutoTe, 1982, 43). barlowy ‘béralinis’ < lie. béralas+le. -owy; barzdziuki ‘asiiikliai, kai išauga į eglutg’ < lie. barzdžiūkai "t. p.’; bonda ‘banda, bandelé’ <— lie. banda "t. p.’; brazguny ‘skambaliukai arkliui ant pakinkty’ — lie. brazgiinai "t. p.’; brunkta® ‘branktas’ < lie. tarm. brufikias; bryzgul ‘skarmalas, skurlis’ < lie. brizgalas "t. p.’, plg. dar brizgas, brizgas tp; bucz < lie. būčius; bumbulki “siūlo sustoréjimai’ < lie. bumbulai “gumbai, mazgai’ +le. -ki; burbalka “burbulas, oro pūslė lyjant’ < lie. bufbalas+sl. -ka; dojlid “dailide’ < lie. dailidis "t. p.’; dyrsa < lie. dirsés; dyrwan < lie. dirvonas; dziegieé¢ < lie. degutas; gab < lie. giiobas. Dėl lie. uo — sl. a žr. Grinaveckienė ir kt., 1988, 126-127. giegni "tinklo mediniai ramsčiai' < lie. gégnés t. p. gigiel “asiūklis kol varpoje' <- lie. gigėlis; gil “bimbalas' — lie. gylys; 2 Pripažindami neabejotiną šių leksemų kilmę iš lie. akiiotas, iš esmės koreguojame baltarusių etimologų visai nepamatuota jų leksemų akom ir akdyye ‘akuotai’ kildinima iš kotki “karklo pumpurai’ (CBM 102). 3 Tiriamojoje lenkų (taip pat ir baltarusių) šnektoje priebalsis nH (r), eidamas prieš gomurinius k, g (x, 2), kaip ir lietuvių kalboje, visada yra gomurinis (dar plg. Turska, 1939, 75, 90, 94—95, 108, 111; TIT" 1 215—216; II 193—194 ir kt.). 50 „gilowač < lie. gyliūoti; gnizie¢ "knibždėti, krutėti' — lie. gnižėti (gniužėti); grabiastowač "kalti grebėstais' — lie. grebestioti + le. -owad; grabiasty < lie. grebėstai; gulszta "gūžta'. Si leksema greičiausiai bus atsiradusi dėl gūlta "gulima vieta; migis’ ir gūžta kontaminacijos. guszta < lie. gūžta; horud <— lie. arūodas. Dėl lie. uo — sl. u žr. Grinaveckienė ir kt., 1988, 128. jewnia < lie. jauja; Jinksztyr “inkStiras; toks kirminas po gyvulio oda’ < lie. inkštiras "t. p.’; kaciuk (kaciuczek) < lie. kačiūkas (+le. -uczek); kierapla < lie. kerėpla; kiersza "Keršoji' (karvės vardas) < lie. Kerša — kerša; kierszajka "keršoji' (apie karvę, telyčią) < lie. kersa+le. -ajka; kierszul "keršiukas' (apie veršį, jautį) — lie. keršūlis; kiturka "vyriškų kelnių užsagstymas, jų spraga’ < lie. ketūrka ‘t. p.’; kliszawy < lie. klišas-+le. -awy. Slavskio teiginys, jog le. kliszawy kildinimas iš lie. yra be pamato, būdamas neįrodytas (žr. SEJP II 229), savaime atkrinta. Dėl jo lietuviškos kilmės žr. LEW 267—268; I 'pumaBenkreme u ap., 1975, 179; Jlayurore, 1982, 36—37; Grinaveckienė, 1983, 189); klojm < lie. klojimas; klumpa "klumpė; nerimta moteris’ < lie. klimpa "t. p.' (žr. I paumaBenrere H ap., 1975, 178; Jlayurore, 1982, 30—31). klunia "pieva prie klojimo’ — lie. klonas "t. p.’; kowsz < lie. kaušas; krejka "kraigas' — lie. kreikas "t. p.', plg. dar lie. kreiga ‘t. p.’; krowsz ‘kriausis’ — lie. kraiiSas "t. p.’; krusznia "krūva akmenų galulaukéje’ < lie. krisné "t. p.'. Dėl lie. s-(-s-) galimo virtimo le. (ir. br.) lituanizmuose į sz(w:) plg. Balčikonis, 1978, 381, taip pat jų szperka<-lie. spirgas, br. mximox <— ck < lie. sklintas ‘taSymo kirvis’ ir kt. kubizdziel "dūmus leidžiantis grybas’ — lie. kubizdelis "t. p.’; kuksa "ranka be pirštų; koja be pėdos; žmogus su nukirstais pirštais' <— lie. kuksa "t. p.’; kuksowaty "neturintis plastakos’ — lie. kuksa+le. -owaty; kul < lie. kalps; kulowy "iš kūlio' (apie šiaudus) < lie. kūlys-Hle. -owy; kulsza “Slaunis’ <- lie. kūlšė "t. p.’; kulšnia "kojos kauliukas’ — lie. kūlšnis ‘kulksnis’; kumpiak ‘kumpis’ <- lie. kumpis, kumpiokas; | lagiesi "gelsvalapės valgomosios usnys' < lie. tarm. lagėsiai ‘legésiai’; lupy "storos lūpos' (apie arklį, taip pat paniekinamai apie žmogų) < lie. lūpos; Marga “Margoji’ (karvės vardas) — lie. Marga — marga; Margiuk "Margiukas" (veršio, šuns, jaučio vardas) — lie. Margiūkas < margiūkas; 4 51 mieczyczka ‘mentelé, menčiukė' < lie. mefité+le. -yezka; mietka ‘menté’ <— lie. mefitė; miergiela "prasta, neūžauga mergaité’ < lie. mergélé "t. p.’; mylta ‘gristy Sutinty avižų kukuliai’ < lie. milta ‘valgis iš grikiniy miltų"; nawda ‘nauda’ < lie. nauda; odliga ‘atodrékis’ < lie. atlyga "t. p.’; ortaj < lie. artojas; oszaki < lie. dsakos; pakuly, pakula < lie. pakulos; ‘parsiuk (parsiuczek) < lie. paršiūkas, pafias; piatakumpia "penktasis kumpis, sprandinė'. Hibridinis darinys, kurio antroji šaknis (-kumpia) kilusi iš lie. kumpis; dar plg. pefiktakumpis, penktakumpis "t. p.'; plepatun “plepys' < lie. plepatūnas "t. p.’; pluski ‘pleiskanos’ — lie. pliūskės "t. p.'; pojsač "daužyti miežių ūsus' < lie. paisyti "t. p.’; poszar < lie. pašaras; potka “lytiniai organai' < lie. paitai+sl. -ka; prymian ‘priebutis; priemenė' < lie. prymenė "t. p.'; pumpuryna ‘purienos’ < lie. tarm. pumpurynai *t.. p. pundza “buožgalvis' < lie. pundza ‘kas su didele galva, dručkis, pampla’; plg. dar pufidžius, puiidzis "pūgžlys", pimdagalvis ‘buoZgalvis’; punia ‘darzing’ < lie. pinia; punktom ‘tarpais’ <— lie. punktais "t. p.’; putra ‘verSiu gérimas’ < lie. putra; rakietuk "storas nedidelis vyrukas’ < lie. reketukas, reketys; ratieluki “staklių skridinukai’ < lie. rateliukai, rezgini <— lie. rėzginės; rojst <— lie. raistas; rojstowy < lie. raistas+le. -owy; rowgienia < lie. raugiéné; rypač "muzikuoti, griezti’ <— lie. rypioti "t. p.’; scimbir "uodegos Saknis’ < lie. stimbiras "t. p.’; scyrta ‘kugis’ (šieno), ‘kriiva’ (malkų) < lie. stirta "t. p.’; skaracz "toks rank$luostis’ < lie. skara+le. -acz (br. -au): sklut ‘tasymo kirvis’ < lie. skliūtas "t. p.’; skwiarsty "skerstuvių vaišės' < lie. skerstūvės dėl priesagos -tuvės dalies, priebalsio -vperkėlimo į šaknį; skwirstuli "skerstuvių vaišės' < le. skwiarsty+-uli; stoč “stačiai' — lie. stačiai; stoci “stačias' — lie. stačias; Swiran < lie. svirnas; šwiršnia<-lie. svirsnis ‘svirtis’; szakaluki < lie. šakaliūkai; szeszak < lie. šėškas; 52 szperka ‘spirgas’ <— lie. spirgas; szula <— lie. šūlas; szurpa <- lie. šiūrpa; sznirpač "šnirpšti' <— lie. tarm. šnirpoti "t. p.', plg. šnitpšti, šnirpščioti, šniFpšlės "šnervės"; torp < lie. tarpas; tumal "kamuolys, būrys' (uodų, bičių) <— lie. tėmulas "t. p.’; warszkie <— lie. varškė; wazyniaé sia < lie. važinėtis; wentka ‘venteris’ < lie. vént(eris)+-ka; wiapla — lie. vépla; wijun < lie. vijiinas; wikswa < lie. viksva; wircyna (wircynka) < lie. virtiné (+ -ka); žagary < lie. Zagarai; Zegini <— lie. Zaginiai; wyzergac ‘perZergti’ < lie. Zefgti; žylbuciki “karklai, žilvičiai' < lie. Zilviai, žilbūčiai; žwir (žwireczek) < lie. Zvjras (+ -eczek); žwirowany < lie. žvyras + -owany. Kitų čia vartojamų leksemų lietuvišką kiling mėginsime pagrįsti. alier “ajeras’ (: Alier i bohun przy rojstach ‘Ajerai ir gailiai prie raisty’). Leksema greičiausiai yra lie. tarm. skolinio dlieras (aleras, arielys, ūrielis) < le. ajer (Būga, 1961, 342; LEW 54; Sabaliauskas, 1966, 70) antrinis skolinys. Tokią nuomonę neabejotinai palaiko Seinų apyl. (LLR) le. šnektų vartojama forma alerei ‘ajeras’, pripažįstama skoliniu iš gretimų lie. šnektų (Zdancevicz, 1960, 335), taip pat Apso apyl. (BTSR) Jūodelėnų kaimo br. šnektoje (vartojama šalia lie. šnektos) mūsų 1977 m. užrašyta leksema d1ep (Ha daep naxai xaen "Duoną kepdavo ant ajery’; Anep maxi — y kacuixi “Ajerai — kaip kaspinai’) < lie. dlieras. O pati lie. šnektų forma alieras iš djeras bus atsiradusi grynai fonetiškai dėl liaudiško slaviškos artikuliacijos priartinimo prie lietuvių dėl patogumo ar lengvumo tarti. Tokiai raidai greičiausiai bus padėjusi priebalsio j gana artima artikuliacija minkštajam / (LK G 86, 88). Alero lietuvišką fonetinę raidą iš ajero pripažįsta ir kiti (Zinkevičius, 1966, 150). Tik iš alieras metatezės keliu kai kur mūsų šnektose yra atsiradęs arielas (arielys, ūrielis), taip pat arielynas ‘ajerynas’ (LKZ I 298); dėl tokios fonetinės raidos plg. alierka (LKŽ I 99) <— br. rapsnka "degtinė". Kad žodžio pradžios ir tarp balsių esantį j lie. šnekamosios kalbos svetimžodžiuose kartais yra pakeitęs minkštasis /, gerai rodo ir dainos posmas: Neteksiu strielčiui nei legeružiui (Kalvaitis, 1905, 185), kur /egeružis <— vok. Jager "medžiotojas’ + -užis. Visa tai turėdami galvoje, darome išvadą, kad dleras <— jeras bus susiformavęs lie. kalbos dirvoje ir toks iš jos įsiliejo į tiriamojo arealo baltarusių, o iš jos — į lenkų šnektą. apikula "kas nerangus, rambus' (: Chlopczuk taki apikula przez ulica szedl "Vyrukas toks apykula per kaimą ėjo'; Kura siedzi i kliepi — apikula wielka “Viš53 ta tupi ir kverkia — apykula didelė'), Žodis plačiam pažįstamas ir gretimoms br. šnektoms, pvz., anikyaalanékyaa (CBI I 87). Jų kilmės šaltinis — be abejonės, tos pat reikšmės lie. apykula (I punaBenrene u np., 1975, 165). Tačiau br. šnektų būdvardis anixyadm "Ššykštus' (<—-anixyzamoi, plg. einasdm-<—einasdmet) br. etimologų (CBM 124), mūsų nuomone, nepamatuotai kildinamas iš lot. opifulatus "šelpiantis, padedantis’. Šiai etimologijai visų pirma rimtai kliudo pats lotynų kalbos žodis opitulatus, kuris, kaip teigia tie patys etimologai, br. kalboje net nepatvirtintas, o tik apie jo galimą buvimą joje liudijantis senojoje baltarusių aktų kalboje turimas jo giminaitis opitularium. Tai vargiai įtikinamas spėliojimas. Be to, sunkiai įmanoma ir semantinė jungtis tarp “šykštus' (anixy4dm) ir "šelpiantis, padedantis’ (opitulatus). Yra neaišku pagaliau, ir dėl kokių priežasčių sukietėjo opitulatus priebalsis I, virstant jam į anikyadm. Visa tai duoda pamato atmesti tokią br. anixyadm kilmės versiją. Br. anikyadm geografija, fonetika, daryba, mūsų nuomone, ir reikšmė leidžia jį kildinti iš lie. apykula "kas nerangus, rambus’: juk į *šykštus" (anixyadm) semantinę grandinę įeina ir reikšmės segmentas ‘rambus, kietas’. O tai, mūsų nuomone, br. anixunam ir sieja su lie. apykula (-+-arx1). balunda "prasta liesa sriuba; prasti produktai’ (: Balunda — jak botwinia, lodyga gruba taka ‘Balandiené — kaip burokienė, kembliukai tokie kieti'; Smygalista dziewezynka byla, a balunda jadla, na pluci padla "“Vikri mergaitė buvo, o balandienę valgė, tai plaučiais apsirgo’). Leksema šnektoje atsiradusi pagal rytų lietuviy vartojamą tarminę formą balunda ( ~ balanda, balanda ‘Chenopodium’ (iš balandų verdama ir lapičnė) (LKZ 1 584). Šnektoje pažįstamos šios leksemos reikšmės, be abejo, išplaukia iš pagrindinės, lie. žodžiui būdingos (ypač "prasta sriuba’) reikšmės ir glaudžiai prie jos šliejasi. Tolimesnė reikšmės raida perkelktine kryptimi ("prasti produktai’ ir pan.) greičiausiai jau bus vykusi slavų (br. ar le.) šnektų dirvoje dėl žodžio vartojimo sferos savaiminės plėtros, pirminei jos reikšmei kartu su lie. kalba, iš kurios leksema gauta, traukiantis iš vartosenos. Tokią prielaidą paremia faktas, kad lie. kalbai leksemos reikšmė "prasti produktai' nebūdinga. Šiomis ir joms artimomis reikšmėmis balunda plačiai vartojama ir br. šnektose: Ganyndd|Gananoda, taip pat su metateze sab6andd (Bemropr, 1968, 369, 387; T'puHaBenkede H JIp., 1975, 166; CBI" I 155— 156; Typ.cinoyu. 39). Reikšme "liesa skysta sriuba’ 6asandd laikoma br. Ik. norma (Taym.cinoyu. 331). Leksema 6azanda panašiomis reikšmėmis vartojama ir rus. bei ukr. Snektose (dans, I, 42; CPHL II 72-73; IOC I 99; JIayurore, 1971, 79; Jiayurore, 1982, 38). Nurodytomis ir joms artimomis reikšmėmis sl. kalbose vartojama 6azdnod, Ganyndd (<- le. balunda), na6andd yra baltiškos kilmės ir siejama su lie. balanda, balanda (<- la. balafida) ‘Chenopodium’, plg. dar balandiéné "lapienė iš balandų“ (CPA I 113; Urbutis, 1969, 49; T'punasenkene nu ap., 1975, 166; Jlayuiore, 1982, 38; ECVM I 124). Tačiau baltarusių etimologai šios etimologijos nepalaiko. Remdamiesi tuo, kad žodis 6azanda, be aukščiau nurodytų reikšmių, ru. šnektose dar žinomas ir reikšme ‘plepys, tuščiažodžiautojas*, o ukr. — ‘plepys’, jie tvirtina, jog visų nurodytų reikšmių sl. 6a4dnda esantis vienos šaknies žodis, išsirutuliojes iš bendro šaltinio. Jie ir laiko giminaičiu ru. 6asdnoams, Garsdudumo "plepėti; slampinéti’, ukr. 6arandimu "šnekėti", Ce. blandat "šnekėti" ir kildina iš garsažodinio 4 Ci rekonstruoto slaviško veiksmažodžio *halandati (AC-KM 28R). Tačiau tai netikslu, Iš tikrųjų čia turimos dvi savarankiškos skirtingų reikšmių, tik to paties fonetinio apvalkalo visai negiminingos homoniminės leksemos — 6andnoda "prasta, liesa sriuba’ ir pan. ir 6azdnoda “plepys’ ir pan. (plg. CPA 72—73; Jlayurore, 1982, 38— 39; ECYM I 124), kurių vienos turinio segmentai neturi nieko bendro su kitos. Vadinasi, jų kilmė negalėtų būti ta pati, ir dėl to tokia etimologija savaime atkrinta, o leksemos 6axdnda "prasta, liesa sriuba’ ir pan. baltiška kilmė lieka nenuneigta. Yra nuomonė, kad ir 6azrduoda ‘plepys, nerangus žmogus? ir pan. yra baltiška. Manoma, kad ji kontaminacija yra atsiradusi iš baltizmų: 6andnda “Chenopodium, negardus valgis’ ir sazrdrda "nerangus žmogus" (Jlayurore, 1982, 98). Tik šiuo atveju, mūsų nuomone, galima būtų kalbėti vien apie semantinę kontaminaciją, įvykusią dėl garsinio šių dviejų žodžių panašumo. Tačiau sl. 6audnda "nevikrus Zmogus’ galbūt galėjo išsirutulioti iš baltizmo eanduda ‘nevikrus žmogus" < lie. valanda (3CPS1 268—269; Jlekc. 6anrt., 13, 32; Zinkevičius, 1974, 63) ir dėl br. neetimologinio lūpinio D kaitos į kitą jų lūpinį 6. Ir tas kelias visai įmanomas, nes lūpinio b->6 (taip pat n—6 ir kt.) kai kuriuose sl. kalbų žodžiuose (ypač skoliniuose) pasitaiko gana neretai, pvz., br. 6ip6dmwo:<-eip6dmwi< lie. nu-vifbes, 6epaasdxi< gipaasoki ‘iSverstakis’, 6Gapbd<eapbd ‘karklai’, 6inOxcdx<ninxcdr (nunokdr) ‘Svarkas’, 66iicayb<—ndiicays "paisyti", Gįriumor<——*nyrkuimer<- lie. pukstai "vandeny paskandintos kadagio šakos žuvims privilioti, gairés’ ir kt. (I'punaBenkese u JIp., 1975, 166—167; Cusammoszių, 1972, 51; CBT 1187, 200, 389; CemMenosa, 1974, 7; Hapon. aekc., 33). Žinoma, šie ir į juos panašūs neetimologiniai kai kurių žodžių variantai galėjo susiformuoti ne šalia savo tikrųjų formų pagrindinėse vartojimo vietose, o greičiausiai periferijose ar dvikalbėse teritorijose (tokiai teritorijai ir priklauso mūsų tiriamoji šnekta) turbūt dėl semantikos išblukimo bei dėl tų, ne visai čia įprastų, tokių žodžių perėmimo iš kartos į kartą sunkumų. bizowka "vasarą gyvulius puolantis vabzdys’ (: Gilujo krowy : bizowki napadajo ‘Gyliuoja karvės: bizdėlės puola’). Garsažodinės kilmės leksema palyginti plačiai žinoma ir šiaurvakarinėms br. šnektoms (CBI' I 185; JIABHI xapra Ne 336). Artimos reikšmės jos variantas bizdalka pažįstamas ir kitoms Vilniaus lenkų šnektoms (Jlayuzore, 1982, 75). Iš šaknies biz- (br. 6i3-) tarimo yra pamato manyti, kad jos kilmės šaltinis greičiausiai yra ne ru. 6b13-—-6351x- (BCPA, 1964, 164), o lie. bizas (— bizdas?) biz(d)élé, byz(d)ėlė "gyvulius puolantis vabzdys, nuo kurio jie gyliuoja', bizalas "toks vabalas; neramumas, bizdeliojimas’, bizinas, bizdinas "byzgiantis vabzdys, sparva", bizaliuoti, biz(d)elioti, bizoti ‘gyliuoti’, bizdas ‘zyliojimas’, biz(d)inti “daryti, kad gylivoty’ (LKŽ I 860—864, 866, 870—871), la. bizene “byzgianti musė' (M.-E. 302). Le. priesagos -owka, -alka, br. -ayka, be abejonės, gautos žodį skolinantis ar ji pasiskolinus. buldawieszka ‘kultuve’ (: Buldawieszka albo pralnik do wycierania Inu ‘Kultuvé linams brukti’). Leksema yra neabejotina br. 6yrdaed "košės gristuvis; kuolas’ (pasmailintas) giminaitė (plg. dar kitus tos pat šaknies br., taip pat ru. žodžius — Gyadayna "t. p.’, 6ya0éyka "pumpuras; Svendro gurgutis’ (CBI I 236), 6yadaséxa ‘rastgalys’, 6ya0dexa "didelė piemenų lazda’ (CPHT III 269); 6y10aséura “buožė, bumbulas; kvailys’ (Pactopryes, 1973, 57). Br. 6y4dasd, mūsų nuomone, pagrįstai 99 7. Atrastosios ir iškeltosios tiriamosios lenkų šnektos lituanizmų ypatybės leidžia teigti, kad šio arealo išnykusioji lietuvių šnekta priklausė rytų aukštaičiams puntininkams (greičiausiai rytų dzūkų šnektai). Akm. Bakšt. Kur. LEW LKA LKG LKŽ LPŽ LUEV LVKŽ M.-E. SEJP SJp Er ECYM XC 3 Kapo. CII. JIABHT Jlekc. Oamnr. JIITBI Hapox. JIeKC. HC H."Crnrr. nr IoC CET CPHT Trym. CIIOYH. Typ. CIIOVH. BCEM 2CPA SUTRUMPINIMAI Akmenyné Šalčininkų raj. Bakstai Ivijos raj. (BTSR). Kurapolé Pastovio raj. (BTSR). Fraenkel E. Litauisches etymologisches Warterbuch. Heidelberg-Gottingen, 1955-1962. Lietuviy kalbos atlasas. V., 1977. T. 1. Lietuvių kalbos gramatika. V., 1965. T. 1. Lietuvių kalbos žodynas. V., 1956—1986. T. 1-14. Lietuvių pavardžių žodynas. V., 1985. T. 1. Lietuvos TSR upių ir ežerų vardynas. V., 1963. Lietuvių vardų kilmės žodynas. V., 1987. Miilenbacha K. Latviešu valodas vūrdnicū. Redišėjis, papildinėjis, turpinėjis J. Endzelins. Riga, 1923. Burt. I. Stawski Fr. Stownik etymologiczny jezyka polskiego. Krakow, 1958—1965. T. 2. Karlowicz J., Krynski A., Niedzwiedzki W. Stownik jezyka polskiego. Warszawa, 1902—1904. T. 2-3. Benapyckas rpamartsika. Minck, 1985. 9. 1. ETHMOJIOTHHHHIĖ CJIOBHHK yKpaincekoi mou. Kuis, 1982-1985. T. 1-2. KeBoe ciioBa. Minck, 1978. 3 mapoxmara cioysika. Minck, 1975. JlexciuHsl atiac Genopyckix Haponusix rasopak. T. 1: JKemas npeipojia. Kapra Ne 336 (MiHCK, pyKamiCh). Jlekciumera GanTe3MEL ¥ Gejiapyckait Mose. Minck, 1969. JliarsicrsruBas rearpadis i rpymoyka Gemapyckix raBopak. Misrck, 1968, 1969. Hapojmas nekcika. Minor, 1977. Hapoxnmae cosa. Minck, 1978. Hapoxnmas cioBaTsopuacie. Minck, 1979. IMonsckme roBopel. Munck, 1973. T. 1-2. TIckopckmii obmactHOM cmosapb. JI., 1967. T. 1. Croix Genapyckix raBopak IayHOYHa-3aX O/H Benapyci i sie narpasivia. MICK, 1979-1986. T. 1-5. CroBaph PYCCKHX HapOIHBIX roBopos. M.; — JL, 1966. Bem, 2.; JI. 1968. Bem. 3; JI., 1977. Bem. 13. TnymauanbHeI CIOyHIK Genapyckati Mosel. Minex, 1977. T. 1. Typaycki cmoymik. Minck, 1982. T. 1. DTHIMAJIariuSbI CJIOVHIK Genapyckait Mosel. Minck, 1978. T. 1. dacmep M. DTEMONOrHYECKHN CIIOBAPE PYCCKOTO s53bIKA. M., 1964. T. 1. LITERATURA Balčikonis J. Rinktiniai raštai. V., 1978. T. 1. Briickner A. Stownik etymologiczny jezyka polskiego. Warszawa, 1970. Būga K. Rinktiniai raštai. V., 1961. T. 3. 62 Endzelins J. Latvijas PSR vietvardi. Riga, 1961. I d., 2 sėj. Grinaveckienė E. Lietuvių ir slavų gramatinio kontaktavimo reiškiniai pietryčių Lietuvoje // Lietuvių kalbos gramatikos tyrinėjimai. V., 1969. P. 219—229. Grinaveckienė E. Lietuviškos kilmės leksika Aukštadvario lenkų šnektoje // Lietuvių arealinės lingvistikos klausimai. V., 1977. P. 136—145. Grinaveckienė E. Lietuviškos kilmės leksika Lietuvos paribio baltarusių šnektose // Lietuvių kalbos specialioji leksika. V., 1983. P. 182—204. Grinaveckienė E., Mackevič J. Kai kurios baltarusių lituanizmų fonetikos ypatybės || Lietuvių kalba ir bilingvizmas. V., 1988. P. 123—131. Kalvaitis V. Prusijos Lietuvių Dainos. Tilžėje, 1905. Kawyn-Kurzowa Z. Jezyk filomatėw i filaretow. Slowotwérstwo i stownictwo // Prace językoznawcze. Wroclaw-Warszawa-Krakow, 1963. Zsz. 36. Kurzowa Z. Studia nad jezykiem filomatow i filaretow (Fonetyka, fleksja, skiadnia) // Prace jezykoznawcze. Warszawa-Krakow, 1972. Zsz. 38. Kurzowa Z. Elementy kresowe w jezyku powie$ci powojennej. Warszawa, 1975. Otrebski J. Wschodniolitewskie narzeczie twereckie. Krakow, 1934. Rekéna A. Amatniecibas leksika dažas Latgales dienvidu izloksn&s un tas sakari ar atbilstofajiem nosaukumiem slavu valodas. Riga, 1975. Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos leksikos raida || Lietuvių kalbotyros klausimai. V., 1966. T. 8. P. 5—141. Trypučko J. O jezyku wspomnien dziecifistwa Franciszka Mickiewicza // Acta universitis Upsaliensis. Studia Slavica Upsaliensis, 7, Uppsala, 1970. Turska H. Język Jana Chodžki. Wilno, 1930. Turska H. O powstaniu polskich obszarėw językowych na Wilenszezyznie. Wilno, 1939. Urbutis V. Dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai // Baltistica. 1969. T. 5(1). Vanagas A. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. V., 1981. Zinkevičius Z. Lietuvių dialektologija. V., 1966. Zinkevičius Z. Smulkmenos I // Baltistica. 1974. T. 10(1). P. 63. Zdansewicz T. Litewskie elementy stownikowe w gwarach polskich okolic Sejn / Lingua Poznaniensis. Poznan, 1960. T. 8. Apamonxrasa I'. V., I'punasenxene A. I., Mankesiu IO. O., Pamanosia 5. M., UačsapyK A. I., Illaranasa JI V. Jlekcika Ganrsiickara Naxo1pxKaHHSA y Gejiapyckix rasopkax // Benapyckas JriarBicTLIKa. Misck, 1973. Bem. 3. C. 27-37. Bsumkesiu I. K. Kpaéssr cnoyaik ycxomasit Marineyurasiusi. Minck, 1970. Bemropr I. ®. Ha3Banne mumu B rosopax Ilomeces // Jlekcuxa Tlojnecsa. M., 1968. I'punasenxene E. Vi. Hekoropsie sBIeHWS KOHTAKTHPOBAHHS JHTOBCKHX H CJIABAHCKHX rosopoe (Ha MaTepmasne s3BIKOBBIX KOHTAKTOB B forosocTounoif JIutse) // BanTo-classHCKH cbopamk. M., 1972. C. 394-408. I'punasenkene E. W., Kosamsuyk WM. IL, Mankesnu IO. ®., Pomanosuy E. M. Cesepo3amanEbie GejiopycCKHE TOBOPHI JIATOBCKOTO IIOrpaHHWUbSA // Banro-cnapsHCkEi cGopuuk. M., 1972. C. 377-393. I'punasenkene 2., Mauxesn4 IO, ®., Pomanosu4 E. M., YeGepyk E. M. 5esrrosas Jiekcura JIATOBCKOrO IIDOHCXOXJIEHHSA B 3ananmoii Bemopyccuu // Lietuvių terminologija. V., 1975. P. 163-196. I'puinasenkene A. I. Ilpo3sinrasi i Msmymki ¥ Kypannonsckai raBopisi Genapyckaii Mossi // Benapyckas asamacteika. Minck, 1977. C. 160— 169. Jams B. TonkoBsii ciioBaph XHBOTO BeJMKOpYyccKoro si3bika. M., 1955. T. 1-4. Jlayuiore IO. Jlexcuueckue GajiTH3MEI B ICKOBCKHX rosopax // Kalbotyra. V., 1971. T. 22(2). Jlayuiore IO. A. Cnosaps GajiTu3MOB B CJIABSHCKHX s3bikax. JIL, 1982. Hacosiu I. I. Cnoynik Genapyckait Mosel. Mines, 1983. Pacropryes Il. A. Cnosaps HapOJHBEIX TOBOPOB 3amanHoi Bpsamuesl. Muuck, 1973. 63 CemMenosBa M. d. Marepuajiti JŲISI ciiopaps pycckux TOBOpoB Jlareuiickoit CCP: Vu, nocoGue. Pura, 1974. Bem. 6. Cusiuxo II. V. Haponnas nekcika i ciioBašrBaponue. Minck, 1972. Cuamkrosiu T. O. Maropeiajsi Ja CAOyHiIKa rpojseHckoif BobGiacii. Miuck, 1972. 3. TPUHABELIKEHE JUTYAHM3MBI B MOJILCKOM I'OBOPE OKPECTHOCTEM BYVMBU/ KAN BUJIBHIOCCKOI'O PAMOHA Pesiome B HCCHEYEMOM NMOJILCKOM TOBOPS HMEeETCS ONpeJIeJIeHHOS KOJIMUeCTBO JipeBHeli JIEKCHKJATOBCKOTO IIDOHCXOXJIEHHS, TOJIYUeHHONH TrOBOPOM Hepes MecTBLIH Genopycckmii rosop, OBITyo B JaHHOM apealie H 110 ceif jiemb. OHa Obina 3amucada Hamu B 1987 r. H3 yCT MeCTHBIX HHĖOpMAHTOB CTapInero mokosenus. Takas JeKCHKa B OCHOBHOM ObITOBasi H CBfi3aHa C JoManlHUM XO03siicTBoM. Bonbiras 4acTh €€ — HMEHa CYNIECTBHTEeJILHbIC, a TaKKe MHKPOH aHTPOIOHHMEI. VCTQHOBIICHO, YTO OTIE/IbHBIC JIATYAaHH3MBbI, MCHOJIL3YEMbIE B HCCIEAYEMOM TMOJIbCKOM TOBODE, 10 CHX IIOp HE MOIBEPI/IHCH BIUSHAIO NONOJIbCKOH aKUEHTYAUHOHHON CHCTEMBI H COXpaHHJIM CBOGONHOC TiEpeNBWKEHHE YIADEHHS, XapaKTepHOE JIS JIMTOBCKOTO s3biKa, Hamp., gigiel <gigélis, gnize¢ < gnizéti, palig < palig, plepatun <- plepetiinas, rezgini <— rézginés m np. AxLIEHTYalMsi HEKOTOPBIX JIHTYAHH3MOB OTpaxaeT 3aMETHbIC CieNbl aKLeHTYALHOHHOH CHCTeMbI 6e10pyccKOro s3bika, B KOTOPOM HabOJIFOJjatOTCH MPOLECChl MEPECTAHOBKH MeECTa YAapeHWs JIHTOBCKHX 3aMMCTBOBAHMII Ha Jlall BOCTOYHO-C/IABSAHCKMX S3BIKOB, HAup., barzdziuki — barzdZiukai, bumbulki < bumbuliūkai, skwiarsty < skerstivés, wircyna <— virtinė u np. Orsaacru 35T0 TOBODHT O TOM, 4TO HCCJIEJYEMEIN TNOJIbCKHŪ TOBOP B JaHHOM f3LIKOBOM apealie, CKOpee BCero, SIBJIIETCSI CDABHHTEJILHO HOBBIM. Ha ocHOBe ()OHETHKH HeKOTODBIX JTHTYaHH3MOB TOBODpa HMEETCS OCHOBaHHE CYIMTH O] Xapak Tepe CyOCTpaTHBIX SBJEHHI, BLIDHCOBLIBAIONIHX OT/EIbHbIC 4UepTLI (DOHETHKHM HCYE3HYBIIETO JIMTOBCKOTO TOBOpa 3TOTO peueBOoro apeana. K MX UKCIIY B NEPBYIO OYepenb Mbl OTHOCHM BeJsDH3AIHIO COTJIACHOTO 7 Tepe 3aJHEA3bMHBIMH (K, g), SBISIOMIYIOCS OCHOBHBIM XapakKTePHBIM AIVIOOOHHYECKHM H3MEHEHHEM JIKTOBCKOTO S3bIKA, Haup., Girdziunka ‘na3sanwe peukwn’, Minkiewiczowa ‘xeHckas davujnas' u gp. Takue JIKTYAHH3MEI, Kak brunkta < nat. nuan. bruiktas, matep. 3. braiiktas, Mindrynia < nar. naan. Mindrynė, matep. s3. Mendriné °Nendryné’ x JID., TOBOPAT O TOM, YTO B CYIIECTBOBAaBIIEM 3/IECb JIATOBCKOM TOBOpe AH(DTOHrHYECKHE CO4UeTAHHS am, en B OCHOBE CJIOBA IPOHM3HOCHJIACH Kak un, in. Jlutyauusm fagiesi HaBOJIMT Ha MBICIb, 4TO ero coveranue la- (<le-, cp. nuT. TATED. 93. legésiai) NPOM3HOCHIIOCH H B HCYE3HYBIIEM 3/I€Ch _ JIATOBCKOM TOBOpE, H3 KOTOPOTO CJIABSHCKHMH TOBOpaMH Oblila OepeHsTa HaHHas (OOHeTH4eCKASI ocobeHHOCTh BMecTe CO cioBoM. Jluryanmsmer Kiersza, Marga, o603Ha4aroniue HMeHA KOPOB, CBHJIETEJILCTBYIOT O TOM, YTO B CYIECTBOBABIIEM JIATOBCKOM FOBOPE OTCYTCTBOBAJIA MECTOMMEHHble IIDHJIATATEJILHLICE H HX (DYHKIIHH BBINOJIHAJIH IPOCTHIC MMEHA IpHJIATATEJILGHEIEC. Hajnnune yka3aHHBIX Ho JIpyTrHX OCOOEHHOCTEH JIMTYaHH3MOB HCCIEIYEMOro IOJILCKOro TOBOpa, KOTODpbLIE 3aTparHBAIOTCH B CTaThe, JalOT OCHOBAHHE OTHECTH HCYe3HYBINHH JIM TOBCKHŪ TOBODP K JIATOBCKOMY HapEYHIO BOCTOYHO-aYKIITAHTCKMX MYHTHHHHKOB (CKOpee BCEro — K TOBODpY BOCTOYHBIX JĮ3YKOB),