Punsko šnektos skirtumų žodynas

LIETUVIU LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIU KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991) KAZIMIERAS GARSVA, BIRUTE STOSKELIUNAITE, JUOZAS VAINA PUNSKO SNEKTOS SKIRTUMU ZODYNAS Pinsko ir Sein parapijy lietuviy autochtony Snekta iStisai uZima maZdaug 40 km ilgio ir 15 km plotio teritorija, 1944 m. atskirta TSRS—Lenkijos sienos. DidZioji to ploto dalis priklauso piety aukStaitiy (vakariniy dziky) tarmei, pagal parapiju riba skylanéia i dvi dalis. Siaurvakarinéje daleléje dar gyvena kapsai, nuo ju kiek skiriasi baigiama asimiliuoti Kreivény-EiSerify Snektelé, esanti tarp Vizainio ir Rudélés. Dzikams priklausan¢iame plote bendrinés kalbos t (tv), d (dv) prieS i, i, y, ie atitinka c(cv), dz(dzv), & dé — c, dz: ciéscis ,,tiestis“, pircis ,,pirtis“, pircycis »purtytis“, stacycis ,,statytis“; briedzis ,,briedis“, dzidialis .,didelis“, dzididsnis didesnis“, dzidzysis ,,didysis“, dzyge .,dygti“, mdudzycis ,.maudytis“, cycdm ,,tytiom“ ir t. t. Retai ir pajuokiamai buvo sakoma cévas ,,tévas“. Senyjy Zmoniy gali biti iSlaikoma bendraties galiiné -ie (gidrcie ,,gerti*, paskiscie ,,paskusti“, rieSutdutie ,,rieSutauti“), kuria numetus, lieka c: gidrc ir t. t. Pasitaiko jvairavimu: niasé ,nesti“, nidsc, nidStie, nidScie, nidScie, nidsti, niast.| Priebalsiy junginiai Se (< St), Zdz (< 2d) asimiliuojami j §¢, Zdz: miscis ,,mudtis“, vaikiscis ,,vaikistis“, uzdz~rbo ,,uzdirbo“. Priebaisis / pries e, ¢, ei, é, o r, 5, 5, 2, c, dz, &, dz ir prie’ i, i, y, ie bei suprieSakéjusius balsius yra kietinami, atitinkamai pakeitiant ir po jy einantj balsj: /didzuos ,leidZiuos“, kilalits ,,.kilelius“, Janta ,,lenta“, paslafike ,,pasilenkti“, piale’ ,,pelé“, slankscis ,,slenkstius“, béralis ,,bérelis“, kiaturiésa ,,keturiese*, Sdivai ,,Seivai“, sdnas ,,senas“, sapeyni ,,septyni*, Jafdzie ,Siandien“, reiti ,ryte“, Jari ,,Seriu“, Saséemés ,,8eStinés“, Sinake .,Siqnakt“, dmZus ,amzius“, GZaras ,,ezeras“, Zdnklyc »Zenklinti“, pazduné ,,paziauné“, Z6plas ,,zioplas“, mdscoc ,,mostioti“, pacti ,,pati“, dzaiikcis ,,dziaugtis“, viadzaga ,vedega“, Vilkapédzai ,,Vilkapédziai*, Vilkapédzus, Ciilba ,,ciulba“, piacus .,petius*, gyrgzdzeic ,,girgdZyti*. Pasakoma ir bdnkartas ,benkartas“, ménasis ,,ménesis“ ir t. t. Paprastinant transkripcija, po kietai tariamy priebalsiy balsiai oz, wi", e° Zodyne dazniausiai nezymimi. Skiemens pradzZioje prieS uo pridedamas v: niavZvuodzu ,neuzuodziu“, suvudse ,suuosti“, viiodas ,uodas“, vuosys ,,uosis“. Kartais v pridedamas ir prieS é, e, 0, u, oj — prie’ i: su-vésc ,,suésti“, jplgas ,,ilgas“ ir pan. PrieSdéliy ap(i)-, atpriebalsis prieS kita priebalsj tradicinéje Snektoje praleidinétas, pvz.: adiinda ,,atdunda“, aviadu ,,atvedu“, aviafsc ,,atversti“, dvagiau ,apvogiau“, abérau ,,apibériau“. Sakoma siiiklis | asiiklis, su-raXtioti ,,suareStioti“, muxynés |mustynes. 32 Vietoj buvusiy nosiniy q, ¢ yra y, i: riistas ,,rastas“, tisycis ,,tasytis“, dZuolas »azuolas“, kjsc ,,kesti*, nuskjse ,nuskesti“, vaiky ,,vaika, kati ,,kate“. Junginys in désningai iSlaikomas tik prieSdélyje (in-lisc ,,jlisti, in-midsc .,imesti“, inmusu »imusu“, inpyliau ,,ipyliau“); visur kitur n yra i8nykes, pailgindamas balsj i: aci-mye ,,atsimifiti“, augfcinis ,,augifitinis“, gamyc ,,gaminti“, giesminfkas »giesminifikas, maicycis ,,maitintis*, pris-pazyc ,,prisipazinti“, vadzye .,vadinti“, vienlykas ,,vienlinkas“. Itemptesnis balsis e tariamas svetimos kilmés ZodZiuose (ekspedicija, elektra, géstas). Kitur bina atviras, dél to straipsnyje ji Zymime ia. Absoliutinéje Zodzio pradzioje e vertiamas a (dinias ,,elnias“, dsci ,,esti*, ardkécis ,er8kétis“, su-drzyc »Suerzinti“), kuris islaikomas ir po prieSdéliy. Kituose prieskirtiniuose skiemenyse pasitaiko i: limidnc ,,leménti“, siniad ,,seniati“, Zibinkscis ,,zebenk&tis“. Balsis é retkarCiais dvibalsinamas: misie, sikie. Sangrazos dalelytéje si balsis ixkrites, kirtis bina tolimesniuose skiemenyse ar prieSdélyje: nus-piFke ,,nusipirkti“, nus-pirkaii, nus-piarku, pas-éjéc, pras-déc, sus-imc, sus-rifike. Sakoma ir niaznéc ,,nezinoti“, baldéti_,,baladétis“. Daugelj Zodziy i§ etnografiniy ir tautosakos teksty uZrasé Punsko lietuviy etnografinio muziejaus ikiiréjas ir vedéjas J. Vaina. Duomenys rinkti i§ didesnés Punsko ir Seiny Snekty dalies: kraStiniai kaimai yra Damniokas, Trumpalis, Naujasodé, Rakélija. IeSkant retesniy Zod%iu, palyginimui naudotasi ir didziuoju .,Lietuviu kalbos Zodynu“, A. Vidugirio ,,Laziiny tarmés Zodynu“. Siame straipsnyje jmanoma pateikti tik dalj retesniy Snektos ZodZiy. Visi Zodziai (apie 5000) yra laikomi Lietuviy kalbos instituto Zodyny skyriuje, ju kopijos — Punsko etnografiniame muziejuje. IS jy reikéty parengti atskira zodyna. Pagrindas tam bity B. Stoskeliiinaités diplominis darbas ,,Punsko Snektos leksika“ (VU, 1990). Trumpai aptarsime tuos Snektos ZodZius ir jy ypatybes, kuriu atspindéti tolimesniame Zodynélyje nebuvo galimybés. Skirtingai nuo bendrinés kalbos, dalis tarmés ZodZiy kiréiuojami pirmajame Saknies skiemenyje: drkliavagis (3*), ap-si-tu?gayoti, ap-si-vynioti, bérnistis (1), kiailiasiidis (1), mélinis, -6 (1), mefgixtia (1), ne-pértoli, pagonis (1), poteriauti, pusryciauti, vaikelis (1). Sis polinkis pasireiSkia ir sudétiniuose ZodZiuose bei vietovardziuose: balzemis, driitmedis, diionmaisis, Saltzemis, ditratis »dviratis*, grynledis, linpelis .liny pelai*, réplapis, Baltsamanynis, Dibaklonis, Dudbiakainis, Egliabalé (bet basaminéia, dvilyptioti, gaidgysta, naktipieciai, terpurietis, vabzdzialesys (3) ir t. t.). Kreipiniai taip dazniau kirtiuojami vad. raiky pasnektéje, pvz.: Jonulia ,,Jonuli*, maFcula ,,martele“, mémula ,mamule“ ir t. t. Kai kurie ZodzZiai kiréiuojami tolimesniuose skiemenyse: keturlapis (2), naikinimas (1), tupcidti, vaidytis; atokiai, dantjs (4), buozé (4), durpiné (3) ,,durpiu kasykla“, kiauné (4), kultuvé (3°), pepé (4) ,,mésa“, priedurn}s (3°), tolokai, sodzius, uzdarbys (3°), védarjs (3"), voratinklys (3°), Ziogrfs (3°). Priesaga -aité turi tvirtagale priegaide Zodziuose kiumpaité, mergaité. 3. Lieltuviy kalbotyros klausimai 29 t. 33 Fonetiniai dialektizmai: at-giaivyti, uz-kiatikti; apinastris (1), at-kndibyti, diobti »dobti“, gandbyti .,galabinti*, grabzdinéti, lendré ,,nendré“, miksterti .nikstelti® (ir bakSterti, bézderti, blakterti, lapterti, lékterti, dklis (2) ,,aklys*, liampterti, raikstis, risterti, riigSterti, slikterti ir t. t.), valduti ,,lalauti*, Serdéksnykas; at-selpti »atsélinti“, j-si-riebulioti, kimscioti ,,kumStioti*, pastargaljs (34°). ,,pastirgalis“, pliksnos ,,plunksnos“, pélos (2) ,,palios“, sésterti ,,séstelti*, sykterti .siektelti“, Sienpjiivys (3°) ,,8ienpjovys“, truskéti ,,traSkéti“, svokcioti ,3oktioti“, suokterti, Svéplfs_,,8veplys“. Kamiengaliu, linksniu, gimine skiriasi akia ,,akis“, aiisé, avé, atskirits ,,atskiras“, dilia, diros ,,durys“, kigénius ,,ki8ené“, kloné ,,klonis“, kiicid »kttios“, maisaté, moteré, paljdai, pazasté, prieminia, pliostis, sapnis ,,sapnas“, skudurJs .,skuduras“, iZgavénios, varnalésis, Zibintis. Snektoje vartojami ir Zodziai apskaitliavimas ,,apskaitiavimas“, at-bryzyti ,atpjauti“, at-ritioti ,atriedéti“, atskerstioti, buiza (4), caplys (4) ,,varveklis“, ciurkém ,,ciurk8lém“, dilgéliené, dimbinéti, dvilinkiioti, dvilypuoti, igriébti .,jtraukti“, i§-si-taisti ,,pasveikti“, geibti, gricé, griizdas (2), guzZyneés (1), juodinfs ,,toks audinys“, kidusas, knjvé (1), kraigas (4), kritkas (4), krikis (2), krikitis ,,irankis virvéms sukti“, kikis (2) mainas »mainai“, nédg ,nuo“, nuogalius (2) ,,plikis“, niekodia ,,geldelé kruopoms“, niekdti, oZkabarzdis ,,toks augalas“, pa-béti ,,pabijoti“, pajiiosté, pelkjné, plyné|plynios, pra-gaiSti ,,dingti, prapulti“, préskas (1) ,,keptas valgis i8 kvietiniy miltu“, pri-sigyventi ,,jsigyti. Vaizdingi yra ZodZiai jme?kti (aki), is-plaSyti ,,iStarnauti“, judsti »trenkti“, su-marmdlyti ,sudauzyti“, ug-skisti ,uZduoti“, Sveisti ,musti*. Savoti8kai vartojami kai kurie prieSdéliai ir ypaé priesagos: at-baigti ,,pabaigti“, t-barti ,,pabarti“, (-biuryti ,,supykdyti*, j-mergéti ,,sumergéti“, swzilti .,prazilti“, suzadyti ,,pazadinti“, uzZ-kuPtinti .apkurtinti“, uz-sdldyti ,,pasaldyti*; kiaulékas (2), versékas, vyrékas; langittis ,,langelis“, pradalgittis ,,pradalgélis“, brolysta ..(pa)- broliavimas“, drickjsta, kiimfsta, svotjsta, Zéntysta, senysta ,,senatvé*; katinga »vaikinga“, storingas, -a; glébitotis, kacitotis, pdnciuoti ,,pancioti“, témiotis ,,matytis“, klipauti, pajiiodauti, dafbuiti ,,dirbti*, pietiiti ,,pietauti“, vagelidti »Vogineti“, likStyti ,lukstenti“, sigstyti ,siysti“, if-Satkdyti ,,paskelbti“, pa-géréti ,,pagerti“, suzZeméti ,,suzemitoti*. Ypat paplitusi daiktavardziy priesaga -ukas, -¢, 0 veiksmazodziy — -dinéti, kiek re¢iau -(i)oti: éébriikas ,,ciobrelis“, lustiikas ,,gabalélis“, katiikas, kulniikas, méniikas ,,ménesélis“, ramunitkas ,,ramunélis“, sietynikas, staliniké ,,staltiesélé“, stimiké ,3ovynélé“, Satriké ,gatrelé“; at-imdinéti »atiminéti“, i5-(su-, uz-)eidinéti citi“, i§-leisdinéti ,iSleisti, iSleisdinéti“, ne-i5-imdinéti ,ne(i8)imti“, nu-traukdinéti ,nutraukti*, pa-dédinéti ,,padéti“, per-pindinéti, pridédinéti; slyscioti ,,slidinéti*, uz-kéndzioti ,uzkasti (uzvalgyti)“, vadeliéti vadeléti“, vdégdioti .,voginéti“, plg.: sinia bdba no bébos pienu acimdziné); islaisdzinéjo vaikits vakarais latikan ir t. t. Vietoj daiktavardziy kilmininko pavartojama priesaga -inis, -é: dntinis (kiau8inis), kdlninis (kalno), kélninis (audeklas), Zéntinis. Prie daiktavardziy galiinés -vo pridedamas -j: akmudj, sesudj, stuomudj. Sis priebalsis pasitaiko ir kai kuriuose jvardZiuose, plg. jiej (ivardZiuotinés galiinés liekana). 34 A aba arba: Aba is, dba tu tiap padarai abigaliai veZimo galai: Tusci viazimo abigaliai fmonas Punsko Zydu per ku&ékas samdytas Zmogus, kurj pasiepdami vedziodavo surista: Amony vaiko. Kvailas kap Gmonas amZindié dievazi: Amiindzié niazinai, niamatiai anglikas (2) anglas: Susciikom su anglikais anglidrius (4) prekiautojas: Per jémarky apstdj angliorai aplinkui afikStius (2) ankStuma: Zmoniy preisgriido — baistis afikscus antajuostis (1) kelniy juosmuo: Atardiai kialniy ant@juost{ apitiapas (1) medis ant galu balkiy, remiantis gegnes: An balkiy guli apicapai ap-dairyti, apdairo, apdairé apvogti: Apdaire vyry kap raikia, niapaliko nei skactiko ap-dioti, apdtioda, apdavé per daug pri8erti: Kuméle: dpdavé rugiats ir toj isgaiso apyjuokis (1) apjuokimas: Ca ne kokids apSniakésfs ar apyjuokis apyverpiné (1): Pasukiné tai nia drébé, o apyverpiné. AciniaSau apyverpinés marskinidm apStis (1) kickis: Apsti tu ca atniaSai. Apscu niauzkisi arielfs (4°) ajeras: Parniask arieli{ duonai. Ismainiat lévoj Grielius arSiaii blogiau: Kap neduds mékytojo, man bus arSaii ap-sikatitioti, -ja, -avo: Apsikacdu mits katé atabulioti prieStarauti, trauktis atgal: Vakar paci sakiaii tiap, o jau Sandzie atabulioji. Arkljs atabuliodamas traukias at-ardinéti, -éja, -8j0: Sni@gas pavasarei ixguléj kviects, tai raiké atardzeméc at-austi, -dZia, -dé: 1. Linais midtém, o vylnu atdudém. 2. Pact lizuvit miata ir pacét atdudza (apsneka) at-biidinéti, -éja, -éjo: Brolis biwvo treidziéniu bidrnu ir susifgo, tai aS atbiidzeinéjau uz ¢ at-davinéti, -ja, -éj0: K@ skélino — visky adavinéj at-defigti, Atdengiu, Atdengé: Adefk pdtaly atganyti, atgano, atgané: 1. Bivo cuik skird ir kdulai, tai Sap tép atganiaii. 2. Paganyk Sandzie uf mani, tai aS uz tavi kadt atganysiu. 3. Atganiaii tris vasaras at-kabydinéti, -éja, -éjo atkabinéti: Man liko cuik atkabydzeinéc at-képti, atkepa, atkepé: 1. Atképk diony (antra karta pakepinti), 2. Atkepcor pyragai (grazinta skola). 3. Atkepé skiira nuo lasemniit at-piirdoti, -uoja, -dvo atlinguoti, sunkiai ateiti: Abidzvi atpiirdvo piar kalny at-si-ilséti, atsiilsiu, atsiilséjau: Kap acigulu, tai ir kdjos acwilsi aukSty(ie)nokas, (1), -a aukStielninkas: Méka aukscjnokas plaike. Niadaiig yr aukScienoky plaukiky austiotiné (1) ausiné: Ziémy Zménés niaSdja austiocinias kiapuras avinyké (2) avidé: Atlupaii duris, iiméZau avinpki a 35 B badaris (3°) riipestis: Taw cik badarj padaraii bandélé (2) kepalélis: Pac viénas suvdlgé visy bandidle dionos baiSkis (2) barSkalas: Ubag@ SaltjSus ir barskius turéj. Barskin stiktiaré in piacus belieZivis (2) bezdalius: Tarp kdlnu bialiezivis (mislé — bezda). UzZkisk ty beliezivj bégém bégte: Jis vis bégdm ir bégém brauktuyé (3°) Brauktuvém braiike spalius ir tumids is lini briizgillis (2) GZlé: Padaraii if kdulo briizgilj. Briizgulin kiilits ir pédus riso. Pastrduk, brizguli bubilis (2) bulvienoju vaisius: An bulvojq biina toki bubidiai, gali pririnkt buldokitis (2) sviesto muStuvas: Buldokuci spéskoj sviesty mise pburbéti, birbu, burbéjau tylokai Snekéti: Barba ir birba kap ibagas potiarus po nosiu bisilas (2) gandras: Kap kds gafnj bisilu vadzéina biritkas (2) debesélis: Uze'j nedzéidialis biiritkas, tai kap jau dre-ské, tai dre'ské (lietus) burdkiné (1) kriauSiy veislé: Burdkiném grii’om ky vadzemam, tai vidurifi raudénos, gdrdzos D da dar: Dd tdu mazai? daiktas (1) vieta: Katram ddikti skaiida? Ddiktais palyta dailésnis, -é grazesnis: Man buvo dailésnés sendves vestitvés daugeliese daug: Ar daugialiésa Siény pidvée? daiigis daugelis: Dadigis prabilo, daiigio nér namié da-vinéti, -éja, -éjo sitilyti: UZ kdrvj davinéj du Seimti — niapardaviau démiteléti, -éja, -éjo trinkteléti: Didm#tiaré kiiloku piar marmiizi deSimtiese deSimtia: Dias’ méiesa biarnij niapakialt dédinga (1) désli: Dédz ngos ceik vistos, ba gaidzai visdi niddiada deSra (4) védaras: Deirds képé, davinéjo didysai: Visy dzién musai, ir ife*j dzvidzysai (sviestas) dikéiai daug: Buvo dikéiai Zmoniq. Pasé:j dikéai javo dirbdinéti, -éja, -jo: Atpuoleis (laiko) dzeirbdzeméj SdukStus dirgélé (3°) dilgélé: Jal ké in dzvi?gélas dirgyti, -ina, -ino: Aviétése duga dzeirgéli, tai dzvirgina rankas draibstyti draibsto, draibsté: NidSa pia? kiémy Sdudus ir draibsto drébti, drébia, drébé: Ky Zio, tai ir drabia in akis. Drabk tiaslés an laksto drékti, drékia, dréké lyti: Po piét lietus kad dre*ké, tai dre*ké dribdyti, -o, -6 klupdyti: Niapdakialia mais’o — dribdo an kulni driblinti, -a, -o slinkti: Kadi is nudriblis dribsénti: Niékas niavadro, o is dribsGna in namus 36 driksterti, -a, -6: Jeigu ma@Zas lietikas dréikstiars, tai Siénu niakiafiks dristikké (2) laisvi viduriai: Piar dzien dreistikée pjove driznis (2) naminis (dryZuotas) audeklas: Isdustus driznitis da vadzina juodziniais dudénti, -a, -o garsiai juoktis: Dudiana kap duditcois drunéti, -i, -jo sniduriuoti: Gand tau drunée piar dziends driitérius (2) storulis: Kas parmés ty driitory? diiryti, -ina, -ino sl. laikyti kvailu: Kdm tu mani diirini? durpiné (3°) durpynas: Daf durpinésa niardsi nei vieno vijiino (ungurio) dvejokas (2) laukne¥élis: Médliniuosa dviajékuosa niaXoj valgyc in laukis G gadyti, -ina, -ino laikyti, saugoti: Diasrikj gddzinu sviacdm, zi@mai gailytis, -inas, -inos graudentis: Prisimiana mdmy ir gailinas gaigeliena (4) dvéseliena: GaiSaliends niékas niavdlgo garank®tyti, -inu, -inau lamdyti: Gardnkséytos kidlnés, gardnkS¢éyci marskiniai gelmud (3) gylys: Middzo liemudj, bités gialmuoj, Saud kiapiré (avilys) géryba (1) javai: ISvareik kdrvias if géreibos gyvis (1) utélé: Marikinitiosa rado gyvio glébstyti, globsto, -é: NiaZinia niai kap ty vaiky globsto gortius (1) tam tikras talpos vienetas: Arielkos géreus mano tavorkséus (d.) grabétis, -djas, -djos grabailiotis: Ku? grabdjies su savo nagais? grabiizdas (2) (visur uZkliiivantis zmogus) toks augalas, laukinis barStis (sl.): Ko grabdjies kap grabiizdas? grandiké (2): Kap dz dial, tai grandzeis, 0 kap mazasné, tai granduké graZifitis, -inas, -inos: GryZemaiis is kidlio namé graZtivas (2) graztas: Gryzeidamas skfle, nulduzau gryztivy grémdymas (1): Pribyréj rugii an grdmdzeimo grinius (2) nuogalius, plikis: Grinius gdéude vaikus gritidinéti, -éja, -éjo griuvinéti: Galva niania’, aidamas griidz néjau in Sénus (Salis) . grénioti, -ioja, -iojo SniukStinéti: Paréjis nakci grénioj po lancynas griidalé (2) gridelis: ISritk i¥ kandpiy griidalas guréti, gira, guréj trupéti: Darpés gira in gurinius gurinys (3°) trupinys: If kui ca ciék guriniij? guryti, -ina, -ino trupinti: Nustok gurye diony gurnikas (2) trupinélis, truputis: Radaii ck gurniky mésds I ieSkuGnés (2) leidziantios spietiy: Atleké ieskudnés bites iganyti, ing&no, ingdné jSerti, iSperéti: Piafka miafky drkli, giarai ingdno ir brangiai pardiioda. Inganytas sprdndas niat riécas fsagté (1) stakliy jtaisas audeklui prilaikyti: Su ifsagti giarai duse 37 iklonis (1) laukas prie kKlonio: Jiklonis biwo niadrtas isigailyti, -ina, -ino susigraudenti: Kap insigailino, tai nianustéja viaFkis isigriauti, -iauna, -iové jlisti: Insigréviau piar léngy iSdiendti, -oja, -ojo iSausti: Nubudat jau ixdziendjus iSdulkyti, -ina, -ino iSprievartauti: Jaw nia vienu mia?gu ixdiilkino ipieviai (1) popietis: [piecai macyic, o is piet% niaparaina iSpéloti, -dja, -djo isversti: Ko tiap Zirai akis ispéldjus. Sdulé kap ispéléta K kadaikStinis, -é (1) kadaise buves: KaddikS¢einiai andarékai bio platis kak&ti6ti, -ioja, -iojo: Kaksedéja miadzoku in lddy. Gand tau kakstoc kakta (4) 1. kaip bk. 2. krosnies priekiné dalis: Juoda kap pidéaus kakta kamblfs (4) kotas: VirSinés nupidutos, likj cok kambliai kampinuké (2) kampuota (trikampé) lenta: I§ kampiniikés padaro altoréli kastinis, -é (2): Kascinias dirpias kasa ridlitkais katinga (3): Pas mus kactingos ctik katés, 0 pas moziirus ir dvys karalitoti, -iuoja, -idvo kyboti: Kas tj an Sakés karalitioja? kauluotas, -a (1) kaulétas: Kduluotos sanitko rafikos kauSas (3) kaukolé: Vidlnias atniaS kdusu smalés kimSyti, -ina, -ino erzinti, pirstu badyti: Kam kitiSemi vaikiis? kirmiis (4) kirmélé: Pas bitias datig kirmiatis kiiisterti, -ia, -¢jo pasirodyti: Svilinom kiaitlor ir kiiistiaré Zydikas Kleptioti, -ioja, -iojo Slubéioti: Nustéj klapcojis Kltizas, -d (4) raisas: Jaunidusiam dau klizy drkli kryklaké (2) mazZos veislés slyva: Kryklitkiy mazi ir branduolikai kridkSti, kridkStia, kriokSté knarkti: Niagaléj uzmige, ba is krokste. Miega dzviéja lévoj ir krékséa kratkas (2) sétinys: Kruékis su bilvém viré vakarieniai, lajaus déjo krisniké (2) maZa krosnis (akmeny kriivelé): Po griSu acisédo an kriisnikes kratinike (2) kritinélé: 1. Vaikueu sépa po kriicinukl. 2. Marskinius sidve su kriicinikéem kikyti, -ina, -ino muSti: Jai kikyc, tai kukitt, o ne kiiloki kuinas (4) kélis: Acviklaupé an kulnq. Pasisodzinaii an kulni kurksa (2) verksnys: Dudsiu kufksai kdilin, tai niaviarks kutai (4) varpucio Saknys: Nivranka tutus ir sukirina. Gilus arimas kiankia kutam kitlius (2) bradinio dalis, panagi j siirmaisi: Bradzinys susdaro if kitliaus ir sparny kutulfs (3°) kutenimas: Bijaiis kutulio kuzabas (3°) indas sviestui daryti: Padaré kuzaby ix dglés tievés kyvajynas (1) puSynas: Isléké lapé i¥ kyvajyno 38 L lauzikas (2) lauZtuvas linams lauzti: Minéja stdvi prie savo lauziko. Mano lauzikas giarai lauzo sdujas lapa8yti, -ina, -ino muSti: Lapa@Sytau tayi, cik raikos niapakialiu lapiené (1): ViFty ir Ziémy lapienj, cik néra dzirgéli lapy lenktiniikas (2) sulankstomas peiliukas: Lankcinuky gali niaSdécis kiasdniun. Lankecinuki dréZa Sduksty ledékas (2) velnias: Aina kap liadokas liepikas (2) liepos Ziedas: Liepos Ziedits vadzina liepikais linkinis, -¢ (1) karnu: Lunkinés vifvés biwo vytos ix Sarmitksnio, daré laivg pririSimuis prieplaukosa. Miadzinias akécas vadzino linkiném M mazguotas, -a (1): Ky darysi if mazguoto siiilo medZidkas (2) klumpé: Medzdkai stubdj, un pidco medziokitis (2) klumpelé: Miadzokicin prilifido sniégo mégytis, méginasi, -osi rungtis, bandyti jégas: Driitérus vadzina mégycis. Ar méginais su juom? mieStikis (2) medaus tirpalas vandenyje: Miadis isldistas vandianj vadzinas miescikis mizné (2) vandeninga slyva: Kad privdlgiau, tai privdlgiau mizniy miZnius (2) myZalius: Mizniau, tau gulé-c an tvdrto! mirzé (2) ne’vari burna: Gausi piar murzj, tai Zindsi N nuburbéti, nubirba, -éjo: Isiviarté if ¢dikos ir nuburbé in digny nusiduoti, -duoda, -davé pasisekti, pavykti: Nasdavé pavoge, kad niapagdu. As in mamy nusdavus padegéliauti, -iauna, -iavo: Visi namai sidiagé, raikés padiagéliduc pa-boti, -ja, -jo pabijoti: Pabdj sviacimg aki§ pabruvikkas (2): Métiaros usidiada pabruvukis pa-gelasdyti, -ina, -ino: Pagialjsdzwk ir man piailj pa-grezéti, -éja, -Ejo: Kiek aS ca pagricéjau ir jau rankds sépa pa-guryti, -ina, -ino patrupinti: Pagiryk vistukam dionos pa-karti, pakaria, pakéré pakabinti: Pakdrk ty skidury an tvorés pa-kartoti, -tioja, -vo kabéti: Tiagd da dzientkj pakaruds paklété (1): Pasiivo paklotj ir palindo pa-kl6ti, -a, -o patiesti: Pakldj Seimceinj an stalo palimdai (1) gristos: ViFkscios sudétos an paliindy papeté (3°) vieta prie petiy: Papiatig rankévés grazai siuvinétos. Papiatias sitwvé if plonds drébés 39 paraiSalas (3%) raitis: Panddkos bia Paraisalq nusmufika, usirisk pasklitndum jkypai: Skidpiaty sudék kampais pasklitndum ir apsirisk pa-spragyti, -ina, -ino: Pasprdgykit man Zeirniyn an bliakiy pastogiité (2): Suvdré parsis in pastogiiti pasijidinimas (1): Siniait daug kas sifgo pasijudzinimu, baisiai skaudéj pa-Sapéti, pasap%i, paSapséjo, pasnibzdéti: Ky is ti tau pasapséj ausin? pasérté (1) paSaras: Insidék pasdrtiai siéno paSukiné (2): Pasukiné tai nia drébé, o apyviarpiné pér-si-grab6oti -oja, -ojo persibrauti: Niagalit piar Zagarus ir upiali pidrsigraboc pérZiiiros (1) jaunikio ar jo akio apZzitiréjimas: Vatioja tévai an pidrziiry pieninjs (3°) indas pienui: Kad kérvés daugiati pieno duoty, reikia pieninfs pas vartits pavézc. Padzduk pienini an tvorés pieniniikas (2): Supylk pieny pieninikan pleiskiné (2): kanapiu gridelis: Grudalas kanapias vadzina plaiskéném plygé (1) prasta Zuvis: Nia visudsa azaruésa bina pligiy plostas (1) susisiége Sieno ar Siaudy gabalai: Plésto Jigis piar métrj ir daugiaii. Plostais kipiatas didda pliikoti, -oja, -ojo plaukioti: Skrynia su pinigais pliikoj po dZary prakartas (3°) toks lovys: Prakarti supylem Zernius prayardé (3°) pavardé: Apsizanijo ir gavo kity pravardi pri-draisti, pridraudzu, pridraudiau: Bivo pridrausta niagidre. Pridratisk tu savo vaikis pri-si-listyti, -ina, -ino prisiartinti: Vis kap nor prisiliseysiu prie apkasit prémotia (1) pamoté: An prémotés ir prémocia pasiko prémoté (1) prosené: Prémotés pasaka R ragécius (1) kilvirstis, Zagrés dalis: Pidrviarca ragocy (per galva) rankinis, -¢ (1): Rafikinius pédus briizgulit rigo rankliédai (1) nemazu slyvy ridis: xkasém rankliodus, pasodzinom miznias raudonyeidiké (2) kriauSiy riSis (,kazlerké*): Véjas_ prikraté raudonviaidukiy reketiikas (2) jrankis virvéms vyti: Rakiatiikas, Sapiatikas, aina kialit batibdamas (mislé-skripka) riebuma (3°) riebalai: Zisis giarai nupianéta — viend riebuma. Nusishioseyk rigébumy no lipy riebumioti, -Gioja, -Avo riebaluoti: Pifttais riebumioja stalinj Ss samstioti, -oja, -ojo: Nustok ty vandinj sémscojis sauléti -éja, -€o0: Nustdj Wye — jau sauléja saiisdZiivis (1): I§ satisdzivio ko giaro niapadarysi 40