Punsko šnektos skirtumų žodynas

LIETUVIŲ LEKSIKOS IR TERMINOLOGIJOS PROBLEMOS LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXIX (1991) KAZIMIERAS GARŠVA, BIRUTĖ STOSKELIŪNAITĖ, JUOZAS VAINA PUNSKO ŠNEKTOS SKIRTUMŲ ŽODYNAS Pūnsko ir Seinū parapijų lietuvių autochtonų šnekta ištisai užima maždaug 40 km ilgio ir 15 km pločio teritoriją, 1944 m. atskirtą TSRS — Lenkijos sienos. Didžioji to ploto dalis priklauso pietų aukštaičių (vakarinių dzūkų) tarmei, pagal parapijų ribą skylančią į dvi dalis. Šiaurvakarinėje dalelėje dar gyvena kapsai, nuo jų kiek skiriasi baigiama asimiliuoti Kreivėnų-Eišeriį šnektelė, esanti tarp Vižainio ir Rūdėlės. Dzūkams priklausančiame plote bendrinės kalbos £ (tv), d (dv) prieš i, į, y, ie atitinka c(cv), dz(dzv), č, dž — c, dz: ciėscis „tiestis“, pircis „pirtis“, pūrcycis „pūrtytis“, stacycis „statytis“; briedzis „briedis“, dzidialis „didelis“, dzidiasnis „didesnis“, dzidzysis „didysis“, dzyge „dygti“, mdudzycis „maudytis“, cycom „tyčiom“ ir t. t. Retai ir pajuokiamai buvo sakoma cėvas „tėvas“. Senųjų žmonių gali būti išlaikoma bendraties galūnė -ie (gidrcie „gerti“, paskūscie „paskusti“, riešutautie „riešutauti“), kurią numetus, lieka c: gidrc ir t. t. Pasitaiko įvairavimų: niašč „nešti“, niašc, niaštie, niašcie, niaščie, niašti, niast.} Priebalsių junginiai Se (< št), ždz (< žd) asimiliuojami į šč, ždž: mūšcis „muštis“, vaikiščis „vaikištis“, uždžyvrbo „uždirbo“. Priebalsis / prieš e, ¢, ei, ė, O r, s, š, ž, ¢, dz, č, dž ir prieš i, į, y, ie bei supriešakėjusius balsius yra kietinami, atitinkamai pakeičiant ir po jų einantį balsį: /didzuos „leidžiuos“, kūlaliūs „kūlelius“, lanta „lenta“, paslaiike „pasilenkti“, piale* „pelė“, slankscūs „slenksčius“, berdlis „bėrelis“, kiaturiésa „keturiese“, Sdivai „Seivai“, sūnas „senas“, sapcyni „septyni“, šafidzie „šiandien“, reiti „ryte“, Šarū „šeriu“, šaščdinės „šeštinės“, Snake „šiąnakt“, dmZus „amžius“, ažaras „ežeras“, ždnklyc „ženklinti“, paždunė „pažiaunė“, Zoplas „Žžioplas“, méscoc „mosčioti“, pacdr „pati“, dzaūkcis „džiaugtis“, viadzaga „vedega“, Vilkapėdzai „Vilkapėdžiai“, Vilkapédzus, Ciilba „čiulba“, piūčus „pečius“, gyrgždžoic „girgdžyti“. Pasakoma ir bdnkartas „benkartas“, ménasis „mėnesis“ ir t. t. Paprastinant transkripciją, po kietai tariamų priebalsių balsiai sz, 51', €* žodyne dažniausiai nežymimi. Skiemens pradžioje prieš uo pridedamas v: niauZvuodzu „neužuodžiu“, suvudsc „suuosti“, vitodas „uodas“, vuosjs „uosis“. Kartais v pridedamas ir prieš ė, e, 0, u, oj — prieš i: su-vėsc „suėsti“, jylgas „ilgas“ ir pan. Priešdėlių ap(i)-, atpriebalsis prieš kitą priebalsį tradicinėje šnektoje praleidinėtas, pvz.: adiinda „Atdunda“, aviadu atvedu®, aviai'sc „atversti“, avagiau „apvogiau“, abérau „apibėriau“. Sakoma siiiklis | asiūklis, su-raštūoti „suareštūoti“, mušynės Įmuštynės. 32 Vietoj buvusių nosinių ¢, e yra ų, į: riistas „rąstas“, tūsycis „tąsytis“, ūžuolas „ąžuolas“, kjisc „kęsti“, nuskjse „nuskęsti“, vaikų „vaiką“, kati „katę“. Junginys in dėsningai išlaikomas tik priešdėlyje (in-lisc „įlįsti“, in-miasc „įmesti“, inmušu „įmušu“, inpyliau „įpyliau“); visur kitur mn yra išnykęs, pailgindamas balsį i: aci-myc „atsimiūti“, augycinis „augiūtinis“, gamyc „gaminti“, giesminykas „giesminiūkas“, maicycis „maitintis“, pris-pažyc „prisipažinti“, vadzyc „vadinti“, vienlykas „vienlinkas“. Įtemptesnis balsis e tariamas svetimos kilmės žodžiuose (ekspedicija, elektra, géstas). Kitur būna atviras, dėl to straipsnyje jį žymime ia. Absoliutinėje žodžio pradžioje e verčiamas a (dlnias „elnias“, dsci „esti“, arskécys „erškėtis“, su-drzyc „suerzinti“), kuris išlaikomas ir po priešdėlių. Kituose prieškirtiniuose skiemenyse pasitaiko i: limidnc „lemėnti“, siniaū „seniau“, žibinkšcis „Žžebenkštis“. Balsis ė retkarčiais dvibalsinamas: mūšie, sūkie. Sangrąžos dalelytėje si balsis iškritęs, kirtis būna tolimesniuose skiemenyse ar priešdėlyje: nus-pirkc „nusipirkti“, nus-pirkatii, nūs-piarku, pas-éjéc, pras-déc, sus-imc, sus-rifikc. Sakoma ir nia¥née „nežinoti“, baldoti „baladėtis““. Daugelį žodžių iš etnografinių ir tautosakos tekstų užrašė Punsko lietuvių etnografinio muziejaus įkūrėjas ir vedėjas J. Vaina. Duomenys rinkti iš didesnės Punsko ir Seinų šnektų dalies: kraštiniai kaimai yra Damniokas, Trumpilis, Naujasodė, Rakėlija. Ieškant retesnių žodžių, palyginimui naudotasi ir didžiuoju „Lietuvių kalbos žodynu“, A. Vidugirio „Lazūnų tarmės žodynu“. Šiame straipsnyje įmanoma pateikti tik dalį retesnių šnektos žodžių. Visi žodžiai (apie 5000) yra laikomi Lietuvių kalbos instituto žodynų skyriuje, jų kopijos — Punsko etnografiniame muziejuje. Iš jų reikėtų parengti atskirą žodyną. Pagrindas tam būtų B. Stoskeliūnaitės diplominis darbas „Punsko šnektos leksika“ (VU, 1990). Trampai aptarsime tuos šnektos žodžius ir jų ypatybes, kurių atspindėti tolimesniame žodynėlyje nebuvo galimybės. Skirtingai nuo bendrinės kalbos, dalis tarmės žodžių kirčiuojami pirmajame šaknies skiemenyje: drkliavagis (3*), ap-si-turgavoti, ap-si-vynioti, bėrništis (1), kiaūliašūdis (1), molinis, -ė (1), mergiščia (1), ne-pėrtoli, pūgonis (1), péteriauti, pūsryčiauti, vaikelis (1). Šis polinkis pasireiškia ir sudėtiniuose žodžiuose bei vietovardžiuose: balžemis, drūtmedis, dūonmaišis, šaltžemis, dūratis „dviratis“, grynledis, liūpelis ling pelai“, roplapis, Baltsamanynis, Dūbaklonis, Duėobiakainis, Egliabalé (bet basaminčia, dvilypuoti, gaidgysta, naktipiečiai, terpūrietis, vabzdžialėsys (3%) ir t. t.). Kreipiniai taip dažniau kirčiuojami vad. raiky pašnektėje, pvz.: Jonulia „Jonūli“, mafcula „martele“, mémula „mamule“ ir t. t. Kai kurie žodžiai kirčiuojami tolimesniuose skiemenyse: keturlūpis (2), naikinimas (1), tupčioti, vaidytis; atokiai, dantys (4), buožė (4), durpinė (39) „durpių kasykla“, kiaunė (4); kultuvė (3?), pepė (4) „mėsa“, priedurnys (3%), tolokai, sodžiūs, uždarbjs (3°), védarys (3*), voratinkljs (3%), Ziogrys (3°). Priesaga -aité turi tvirtagale priegaidę žodžiuose klumpaitė, mergaitė. 3. Lietuvių kalbotyros klausimai 290 t. 33 Fonetiniai dialektizmai: at-giaivyti, už-kiaūkti; apinastris (1), at-kndibyti, duūobti „dobti“, ganūbyti „galabinti“, grabždinėti, lendrė „nendrė“, miksterti „nikstelti“ (ir bakšterti, bėzderti, blakterti, lapterti, lékterti, oklis (2) „aklys“, lūmpterti, raikštis, risterti, riigsterti, §likterti ir t. t.), valduti „Jlalauti“, šerdėkšnykas ; at-selyti „atsėlinti“, j-si-riebuliioti, kimscioti „kumščioti“, pastargaljs (3*°) „pastūrgalis“, plūksnos „plunksnos“, pėlos (2) „palios“, sėsterti „sėstelti“, sykterti „Ssiektelti“, šienpjūvys (3*) „šienpjovys“, truskéti „traškėti“, Suokcioti „šokčioti“, šuokterti, švėplys „šveplys“. Kamiengaliu, linksniu, gimine skiriasi akia „akis“, aiisé, ave, atskirūs „Atskiras“, dilia, dūros „durys“, ki§énius „kišenė“, kloné „klonis“, kiicia „kūčios“, maišatė, moterė, palydai, pažastė, prieminiė, pliostis, sapnys „sapnas“, skudurys „skuduras“, ūžgavėnios, varnalėšis, Zibifitis. Šnektoje vartojami ir žodžiai apskaitliavimas „apskaičiavimas“, at-bryzyti „atpjauti“, at-ritūoti „atriedėti“, atskersūoti, buiza (4), caplys (4) „varveklis“, čiurkėūm „Čiurkšlėm“, dilgėlienė, dimbinéti, dvilinkuoti, dvilypūoti, igriébti „įtraukti“, iš-si-taisyti „pasveikti“, geibti, grūcė, grūzdas (2), gužynės (1), juodinps „toks audinys“, kiduSas, knyvé (1), kraigas (4), krūkas (4), krūkis (2), krūkūtis „įrankis virvėms sukti“, kūkis (2) mainas „mainai“, ndg „nuo“, nuogdlius (2) „plikis“, niekočia „geldelė kruopoms“, niekoti, ožkabar'zdis „toks augalas“, pa-boti „pabijoti“, pajuostė, pelkynė, plynė |plynios, pra-gaišti „dingti, prapulti“, prėskas (1) „keptas valgis iš kvietinių miltų“, pri-sigyvėnti „įsigyti“. Vaizdingi yra žodžiai jmefkti (aki), iš-plūšyti „ištarnauti“, judsti „trenkti“, su-marmolyti „sudaužyti“, už-skūsti „užduoti“, Sveisti „mušti“. Savotiškai vartojami kai kurie priešdėliai ir ypač priesagos: at-baigti „pabaigti“, į-barti „pabarti“, į-biūryti „supykdyti“, į-mergėti „sumergėti“, sužilti „pražilti“, sužūdyti „pažadinti“, už-kuftinti „apkurtinti“, wZ-sdldyti „pasaldyti“; kiaulėkas (2), versékas, vyrėkas; langūtis „langelis“, pradalgutis „pradalgėlis“, brolysta „(pa)- broliavimas“, drūčkysta, kūmjsta, svotysta, žėntysta, senysta „senatvė“; katinga „vaikinga“, storingas, -a; glébivotis, kačiūotis, pančiuoti „pančioti“, témuiotis „matytis“, klūpauti, pajūodauti, darbuiti „dirbti“, pietūiti „pietauti“, vagelioti „voginėti“, lūkštyti Jukstenti®, sigstyti „siųsti“, iš-šaūkdyti „paskelbti“, pa-géréti „pagerti“, sužemėti „sužemiūoti“. Ypač paplitusi daiktavardžių priesaga -ukas, -ė, O veiksmažodžių — -dinėti, kiek rečiau -(iJoti: čėbrūkas „čiobrelis“, lustukas „gabalėlis“, katūkas, kulnūkas, mėnūkas „mėnesėlis“, ramunūkas „ramunmėlis“, sietynukas, stalinūkė „staltiesėlė“, stūmūkė .Sovynélé“, šatrūkė „šatrelė“; at-imdinéti „atiminėti“, iš-(su-, už-)eidinėti „eiti“, iš-leisdinėti „išleisti, išleisdinėti“, ne-is-imdinėti „mne(iš)imti“, nu-traukdinéti „nutraukti“, pa-dédinéti „padėti“, per-pindinéti, pridėdinėti; slysčioti „slidinėti“, už-kandžioti „užkąsti (užvalgyti)“, vadeliéti „vadelėti“, vogčioti „voginėti“, plg.: siniaū boba no bobos pienų acimdzinéj; išlaisdzinėjo vaikūs vakarais laūkan ir t. t. Vietoj daiktavardžių kilmininko pavartojama priesaga -inis, -ė: antinis (kiaušinis), kdlninis (kalno), kėlninis (audeklas), žėntinis. Prie daiktavardžių galūnės -uo pridedamas -j: akmuėj, sesudj, stuomudj. Sis priebalsis pasitaiko ir kai kuriuose įvardžiuose, plg. jiej (įvardžiuotinės galūnės liekana). 34 A aba arba: Aba is, aba tū tiap padarai abūgaliai vežimo galai: Tušči viažimo abūgaliai amonas Punsko žydų per kučkas samdytas žmogus, kurį pašiepdami vedžiodavo surištą: Amonų vaiko. Kvailas kap ūmonas amžindiė dievaži: Amžindziė niaZinaii, niamatiaii anglikas (2) anglas: Suscėikom su anglikais anglidrius (4) prekiautojas: Per jomarky apstoj angliorai aplifikui afūkščius (2) ankštuma: Žmonių preisgriido — baisūs ankscus antdjuostis (1) kelnių juosmuo: Atardiaii kialniy antūjuostį apičiapas (1) medis ant galų balkių, remiantis gegnes: An balkių guli apičapai ap-dairyti, apdairo, apdairė apvogti: Apdaire: vyrų kap raikia, niapaliko nei skacviko ap-diioti, apdioda, apdavé per daug priSerti: Kumélor apdavé rugiais ir toj isgaiso apyjuokis (1) apjuokimas: Ca ne kokias apšniakėsys ar apyjuokis apyverpiné (1): Pasukiné tai nia drobė, o apyverpiné. AciniaSau apyverpinés marskinidm apstis (1) kiekis: Apštį tu ca atniasai. Apšču niauzkisi arielys (4°) ajeras: Parniask arielii duonai. Išmainiaii lovoj drielius aršiaū blogiau: Kap neduos mokytojo, man bus arsail ap-sikačiūoti, -ja, -avo: Apsikacdu mūs katė atabulūoti prieštarauti, trauktis atgal: Vakar paci sakiaii tiap, o jau Saidzie atabuluoji. Arklys atabuliiodamas traukias at-ardinéti, -ėja, -ėjo: Sniégas pavasarv išgulėj kviecus, tai raikė atardzeméc at-dusti, -dZia, -dé: 1. Linais midtém, o vylnu atdudém. 2. Pace ližuviū midta ir pacer atdudza (apsneka) at-biidinéti, -ėja, -&jo: Brolis būvo treidziéniu bidrnu ir susirgo, tai aš atbūdzoinéjau už į at-davinėti, -ėja, -€jo: Ki skolino — visky adavinėj at-dengti, atdengiu, atdengė: Adenk pataly atganyti, atgano, atgané: 1. Būvo cwik skūra ir kdulai, tai Sap tėp atganiail. 2. Paganyk Saiidzie už mani, tai aš už tavi kadu atganysiu. 3. Atganiail tris vasaras at-kabydinéti, -&ja, -€jo atkabinéti: Man liko cvik atkabydzeinéc at-keépti, atkepa, atkepé: 1. Atképk diony (antrą kartą pakepinti). 2. Atkepcoi pyragai (grąžinta skola). 3. Atkepé skiira nuo lašomiū at-pūrūoti, -uoja, -ūvo atlinguoti, sunkiai ateiti: Abidzvi atpiurdvo piar kalnų at-si-ilséti, atsiilsiu, atsiilséjau: Kap acoigulu, tai ir kojos acvilsi auksty(ie)nokas, (1), -a aukstielninkas: Moka auk$cynokas plaiike. Niadaiig yr aukscienoky plaukikų ausūotinė (1) ausinė: Žiėmų žmonės niašėja ausuočinias kiapuras avinykė (2) avidė: Atlupaii duris, išmėžau avinykį 3 35 B būdaris (3?) rūpestis: Tau cik būdarį padarai bandčlė (2) kepalėlis: Pac viénas suvalgė visų bandidler dūonos bafškis (2) barškalas: Ubagį šaltyšus ir barškiūs turėj. Barškiū stūktiarė in piacus beliežūvis (2) bezdalius: Tarpū kalnu bialiežūvis (mįslė — bezda). Užkišk tų beliežūvį bėgom bėgte: Jis vis bėgom ir bégom brauktuvė (3°) Brauktuvėm braūkė spaliūs ir tumias iš lini brūzgūlis (2) ūžlė: Padaraii iš kdulo brūzgūlį. Briizgulii kūliūs ir pėdus rišo. Pastrauk, brūzgūli bubūlis (2) bulvienojų vaisius: An bulvojiį būna toki bubūliai, gali pririūkt buldokūtis (2) sviesto muštuvas: Buldokucū sposkoj sviestų mūše burbéti, būrbu, burbėjau tylokai šnekėti: Būrba ir biirba kap ūbagas pétiarus po nosiu būsilas (2) gandras: Kap kas gaini būsilu vadzeina būriūkas (2) debeselis: Uže'j nedzvidialis būrūkas, tai kap jau dreské, tai dre ské (lietus) purdkiné (1) kriaušių veislė: Burdkiném griiSom ky vadzemam, tai vidurifi raudénos, gdrdzos D da dar: Da tau mažai? daiktas (1) vieta: Katram ddikti skaūda" Daiktais palyta dailėsnis, -ė gražesnis: Man buvo dailėsnės senovės vestūvės daugeliese daug: Ar daugialiėsa šiėnų piove? daūgis daugelis: Daūgis prabilo, dafigio nėr namiė da-vinéti, -ėja, -ėjo siūlyti: UZ kdrvi davinėj du štimtū — niapardaviau dėmžtelėti, -ėja, -ėjo trinktelėti: Didmžtiarė kūlokū piar marmiizi dešimtiese dešimčia: Diaš mčiesa biarni niapakialt dėdinga (1) dėsli: Dédz ngos cdik vištos, ba gaidzai visai niadiada dešra (4) vėdaras: Dešras kėpė, davinėjo didysai: Visų dzien mušaū, ir iše'j dzordzysai (sviestas) dikčiai daug: Buvo dikčiai žmonių. Pasė'j dikčai jūvo dirbdinėti, -ėja, -jo: Atpuoleis (laiko) dzeirbdzeinéj šaukštus dirgėlė (3?) dilgėlė: Fil kė in dzeifgélas dirgyti, -ina, -ino: Aviétése duga dzwirgėlių, tai dzsirgina rankas draibstyti draibsto, draibstė: Niūša piar kiėmų Sdudus ir draibsto drėbti, drėbia, drĖbė: Ky žėmo, tai ir drabia in akis. Drabk tiašlos an lakšto drékti, drékia, drėkė lyti: Po piét lietūs kad dre“kė, tai dre'kė dribdyti, -o, -ė klupdyti: Niapakialia maišo — dribdo an kulnij driblinti, -a, -o slinkti: Kadū is nudriblis dribsėnti: Ničkas niavdro, o is dribsūna in namūs 36 driksterti, -a, -ė: Jeigu mūžas lietūkas dretkstiars, tai Siénu niakiaiiks dristūkė (2) laisvi viduriai: Piar dzien droistūkė pjovė drižnis (2) naminis (dryžuotas) audeklas: Išdustus drižniūs da vadzina juodziniais dudėnti, -a, -o garsiai juoktis: Dudiūna kap dudiicers drunéti, -i, -ėjo snūduriuoti: Gana tau drunėc piar dzienas drūtorius (2) storulis: Kas parmės tų drūtorų? dūryti, -ina, -ino sl. laikyti kvailu: Kam tu mani dūrini? durpinė (3?) durpynas: Daf durpinésa niardsi nei vieno vijūno (ungurio) dvejokas (2) lauknešėlis: Mdliniuosa dviajékuosa niaséj valgyc in laukūs G gadyti, -ina, -ino laikyti, saugoti: Diašrūkį gūdzinu sviacdm, žiėmai gailytis, -inas, -inos graudentis: Prisimiana mūmų ir gdilinas gaišeliena (4) dvėseliena: GaiSaliends ničkas niavalgo garankštyti, -inu, -inau lamdyti: Garankščytos kidlnés, gardnkséyei marškiniai gelmud (3) gylys: Miūdzo liemudj, bitės gialmuoj, Saudi kiapūrė (avilys) gėryba (1) javai: Išvarsik kdrvias iš gérsibos gyvis (1) utėlė: Marskiniviosa rūdo gyvio globstyti, globsto, -ė: Niažinia niai kap tų vaikų globsto gorčius (1) tam tikras talpos vienetas: Arielkos gorcus mano tavorkščus (d.) grabėtis, -ėjas, -ėjos grabailiotis: KuF grabdjies su savo nagais? grabūzdas (2) (visur užkliūvantis žmogus) toks augalas, laukinis barštis (sl.): Ko grabojies kap grabūzdas? grandūkė (2): Kap dz dial, tai grandzėis, o kap mažasnė, tai grandūkė grąžintis, -inas, -inos: Grųžomais iš kiūlio namo grąžtūvas (2) grąžtas: Grųžoidamas skpler, nuldužau grųžtūvų grėmdymas (1): Pribyrėj rugiū an grdmdzeimo grinius (2) nuogalius, plikis: Grinius gdude vaikūs griūdinėti, -ėja, -ėjo griuvinėti: Galva nianiaš, aidamas grūdz nėjau in šonus (šalis) | gronioti, -ioja, -iojo šniukštinėti: Parėjis nakcit gronioj po lancynas gradalé (2) grūdelis: Išriūk iš kanūpių grūdalas guréti, gūra, gurėj trupéti: Dūrpės gūra in gūrinius gurinys (3°) trupinys: Iš kuf ca ciek guriniū? gūryti, -ina, -ino trupinti: Nustok gūryc dūonų gurnūkas (2) trupinėlis, truputis: Radaii c¢*k gurnūkų mėsos I ieSkudnés (2) leidžiančios spiečių: Atleké ieskuonés bitės įganyti, ingano, inganė įšerti, išperėti: Piatka miafikų drklį, giarai ingūno ir brangiaii parduoda. Inganytas sprandas niūt ričcas įsagtė (1) staklių įtaisas audeklui prilaikyti: Su ifisagti giara@i dusc 37 įklonis (1) laukas prie klonio: Iiklonis būvo niadrtas įsigailyti, -ina, -ino susigraudenti: Kap insigailino, tai nianustoja viarkis įsigriauti, -iauna, -iovė įlįsti: Insigroviau piar langų išdienėti, -oja, -ojo išaušti: Nubudaii jau išdzienojus išdūlkyti, -ina, -ino išprievartauti: Ja# nia vienu miar'gu išdūlkino išpiečiai (1) popietis: Išpiecai macye, o is pietūį niaparaina išpėloti, -ėja, -6jo išversti: Ko tiap žūrai akis išpėlojus. Saulé kap išpėlota K kadaikščinis, -ė (1) kadaise buvęs: Kaddikščomiai andardkai būvo platūs kakščiėti, -ioja, -iojo: Kakščėja miadzokū in lūdų. Gana tau kakščoc kakta (4) 1. kaip bk. 2. krosnies priekinė dalis: Juoda kap piacaus kakta kamblys (4) kotas: Viršūnės nupidutos, Liki ceik kambliai kampinūkė (2) kampuota (trikampė) lenta: IS kampinūkės padūro altorėlį kastinis, -ė (2): Kascinias dūrpias kūsa ridliūkais katinga (3): Pas mūs kacvingos cdik kūtės, o pas mozūrus ir @vys karaliūoti, -iuoja, -idvo kyboti: Kas tį an šakės karalivioja? kauluotas, -a (1) kaulėtas: Kduluotos sanūko rarikos kaušas (3) kaukolė: Vidlnias atniaš kdaušu smalds kimšyti, -ina, -ino erzinti, pirštu badyti: Kdm kimšvomi vaikūs? kirmiūs (4) kirmėlė: Pas bitias daiig kirmiaiis kiūsterti, -ia, -ėjo pasirodyti: Svilinom kiaūlor ir kiūstiarė žydūkas klepčioti, -ioja, -iojo šlubčioti: Nustoj klapcojis klūzas, -4 (4) raišas: Jaunidusiam dau klūzų drkli kryklūkė (2) mažos veislės slyva: Kryklūkių maži ir branduolūkai kriokšti, kriokščia, kriokštė knarkti: Niagalėj užmige, ba is krokštė. Miega dzviéja lovoj ir krokšča krūčkas (2) sėtinys: Kručkūs su būlvėm virė vakarieniai, lajaus dėjo krūsnūkė (2) maža krosnis (akmenų krūvelė): Po grūšu acisédo an krūsnūkės krūtinūkė (2) krūtinėlė: 1. Vaikūcu sopa po krūcinuki. 2. Marškinius siūvė su krūcinūkėm kūkyti, -ina, -ino mušti: Jai kūkyc, tai kukiū, o ne kūlokū kulnas (4) kėlis: Acwiklaupé an kulnū. Pasisodzinaii an kulnij kurksa (2) verksnys: Dudsiu kurksai kailin, tai niaviarks kutai (4) varpučio šaknys: Nūranka tutus ir sukūrina. Gilūs arimas kiankia kutam kūtlius (2) bradinio dalis, panaši į sūrmaišį: Bradzinys susdaro iš kūtliaus ir sparnų kutulys (3°) kutenimas: Bijaiis kūtulio kūzabas (3?) indas sviestui daryti: Padaré kūzabų iš dglés žievės kvajynas (1) pušynas: Išlėkė lūpė iš kvajyno 38 L laužikas (2) laužtuvas linams laužti: Minėja stovi prie savo laužiko. Mano laužikas giarai laužo sdujas lapūšyti, -ina, -ino mušti: LapdSytau tavi, cik raiikos niapakialiu lapienė (1): Vifty ir žiėmų lapienį, cik nėra dzirgéliij lūpų lenktinūkas (2) sulankstomas peiliukas: Lankcinūkų gali niašocis kiašūniun. Lankcinukū droža šaukštų ledėkas (2) velnias: Aina kap liadokas liepūkas (2) liepos žiedas: Liepos žiedūs vadzina liepūkais lūnkinis, -ė (1) karnų: Lūnkinės virvės būvo vytos iš šarmūkšnio, dūrė laivą pririšimūs prieplaukosa. Miadzinias akėcas vadzino lūnkinėm M mazgūotas, -a (1): Ky darysi iš mazgiioto siūlo medžiūkas (2) klumpė: Medzokai stubėj, un piūco medžiokūtis (2) klumpelė: Miadzokūcin priliūdo sniėgo mėgytis, mėginasi, -osi rungtis, bandyti jėgas: Driitérus vadzina mėgycis. Ar mėginais su juom? mieštikis (2) medaus tirpalas vandenyje: Miadūs isldistas vandianj vadzinas miešcikis mižnė (2) vandeninga slyva: Kad privalgiau, tai privalgiau mižnių mižnius (2) myžalius: Mižniau, tau gulė'c an tvarto! mūrzė (2) nešvari burna: Gausi piar murzį, tai žinosi N nuburbėti, nubūrba, -ėjo: Isiviarté iš čdikos ir nuburbėj in dūgnų nusidūoti, -duoda, -davė pasisekti, pavykti: Nūsdavė pavoge, kad niapagau. Aš in mamy nusdavus padegéliduti, -iauna, -iavo: Visi namai sūdiagė, raikės padiagéliduc pa-bėti, -ja, -jo pabijoti: Pabdj sviacimij akių pabruvūkas (2): Motiaros usidiada pabruvukūs pa-gelūsdyti, -ina, -ino: Pagialųsdzoik ir man piailį pa-gręžėti, -ėja, -ėjo: Kiek aš ca pagri¢éjau ir jau rankas sopa pa-guryti, -ina, -ino patrupinti: Pagūryk vištūkam duonos pa-karti, pakaria, pakėrė pakabinti: Pakdrk ty skūdurų an tvorés pa-karūoti, -ūoja, -ūvo kabėti: Tiagū da dzienūkį pakaruos pakloté (1): Pasiūvo paklotį ir paliūdo pa-klėti, -a, -o patiesti: Pakldj švimešinį an stalo palūndai (1) grįstos: Viškščios sudėtos an paliūndų papeté (3°) vieta prie pečių: Papiatiįū rankovės gražai siuvinėtos. Pūpiatias siūvė iš plonos drobės 39 paraišalas (3%) raištis: Pančūkos bia paraišalį nusmurika, usirišk paskliūndum įkypai: Skiūpiatų sudėk kampais paskliūndum ir apsirišk pa-spragyti, -ina, -ino: Paspragykit man Zvirniy an bliakių pastoguté (2): Suvūrė parSus in pastogutj pasijudinimas (1): Siniaiū daug kas sirgo pasijudzinimu, baisiai skaudéj pa-Sap3éti, pasapsi, paSapséjo, pasnibzdéti: Ky is tį tau pasapséj ausin? pasérté (1) pašaras: Insidék pasdrtiai Siéno paSukiné (2): Pašukinė tai nia drobė, o apyviarpiné pér-si-grabéti -oja, -ojo persibrauti: Niagaliū piar Zagarus ir upiūlį pidrsigraboc pėržiūros (1) jaunikio ar jo ūkio apziuréjimas: VaZioja tėvai an pidriiiry pieninys (3?) indas pienui: Kad karvės daugiaii pieno duotų, reikia pieninj’s pas vartus pavoėžč. Padzduk pienini an tvoros pieninukas (2): Supylk pienų pieninitkan pleiskané (2): kanapių gridelis: Grudalas kanūpias vadzina plaiskaném plygeé (1) prasta žuvis: Nia visudsa aZarudsa biina plygiy plostas (1) susisiége šieno ar šiaudų gabalai: Pldsto ylgis piar métri ir daugiaii. Plostais kupiatas didda pliikoti, -oja, -ojo plaukioti: Skrynia su pinigais pliikoj po ūžarų prikartas (3°) toks lovys: Prakarti supylem Zoirnius pravardė (3%) pavardė: ApsiZanijo ir gavo kitų pravardi pri-draiisti, pridraudzu, pridraudiau: Būvo pridrausta niagidre. Pridraiisk tu savo vaikūs pri-si-listyti, -ina, -ino prisiartinti: Vis kap nor prisiliscysiu prie apkasii promotia (1) pamotė: An promotės ir prémocia pasūko prėmotė (1) prosenė: Promotės pūsaka R ragėčius (|) kūlvirstis, žagrės dalis: Pidrviarca ragočų (per galvą) rafikinis, -¢ (1): Rafikinius pėdus brūzguliū rišo rankliédai (1) nemažų slyvų rūšis: Iskasém rankliddus, pasodzinom mižnias raudonveidūkė (2) kriaušių rūšis („kazlerkė“): Vėjas prikrūtė raudonviaidūkių reketūkas (2) įrankis virvėms vyti: Rakiatūkas, šapiatūkas, aina kialiū baiibdamas (mislé-skripka) riebuma (3°) riebalai: Žūsis giarai nupianéta — viena riebuma. Nusishioscyk riebumy no lūpų riebumūoti, -ūoja, -ūvo riebaluoti: Pifštais riebumiioja stalinį S samsčioti, -oja, -0jo: Nustdk ty vandinį sdmscojis sauléti -&ja, -ėjo: Nustéj lye — jau sauléja satisdziavis (1): Iš saiisdzitvio ko gidro niapadarysi 40