I. Druviete. „Karlis Mīlenbachs“

LIETUVIU_ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXX (1993) PERIFERINES LIETUVIU KALBOS TARMES [Rec.]: Druviete I. Karlis Milenbachs. Riga: Zindtne, 1990, 283 Ipp. Si graZi monografija apie Karlj Mitilenbacha iSaugo iS 1985 metais apgintos kandidatinés disertacijos. Autoré jau ankstiau apie Zymuyjj latviy kalbininka buvo paskelbusi keleta jdomiy straipsniy, kuriuose démesys buvo ypac kreipiamas j jo lingvistines paZitiras ir nuopelnus latviy literatirinés kalbos normalizacijai!. Latviy kalbotyros ir literatirinés kalbos istorijoje K. Mitilenbachui priklauso garbinga vieta Salia jo bidiulio Janio Endzelyno ir tiesiog reikia stebétis, kad latviy lingvistinéje literatiroje po 1927 metais paskelbto iSsamesnio L. Adamoviéiaus straipsnio apie K. Miiilenbacha? ir 1933 metais A. Augstkalnio paskelbtos jo darby bibliografijos> ligi Siol rimtesniy publikacijy nebuvo. Monografijos autoré labai patrauklia forma pasakoja apie kalbininko gyvenima, pateikdama jdomiy, daZnai iki Siol neZinomy detaliy, pavyzdZiui, apie Miilenbachy giminés lyviSkq kilme. Zinoma, daugiausia vietos skiria lingvistinei K. Midilenbacho veiklai, jo lingvistiniy terminy kirimui, kovai del latviy raSybos reformos, sintaksés tyrinéjimams, latviy kalbos vadovéliams, svarbiausiam K. Miiilenbacho gyvenimo darbui — didZiajam latviy kalbos Zodynui, kurj jau po autoriaus mirties buvo lemta pabaigti Janiui Endzelynui. Trumpoje anotacijoje nejmanoma iSsamiau perteikti monografijos turinio, pasistengsime nurodyti tik viena kita fakta, kuris gali biti jdomesnis ir aktualesnis lietuviy kalbos istorikams ir apskritai lietuviy skaitytojams. Kaip Zinome, latviai, prie3ingai lietuviams, Siuo metu vartoja tarptautinius linksniy pavadinimus. Ta@iau K. Miiilenbachas, eidamas tuo patiu keliu kaip miisy A. Baranauskas, K. Jaunius, J. Jablonskis, Gia buvo sudares latviSkus pavadinimus: sakulis, attieculis, virzulis, papildulis, vietulis, saukulis. Tokiai linksniy vardy vartosenai buvo pritares Zinomas raSytojas Jekabas JanSevskis (1865-1931), bet dauguma kity latviy kultiros veikéjy grieZtai kritikavo Siq K. Miiilenbacho naujove. Lituanistui turéty biti labai jdomus I. Druvietés knygos skyrius "Valoda un varda maksla" (Kalba ir ZodZio menas), kuriame autoré labai atsargiai, su 1 Druviete I. Dazi K. Milenbaha atzinumi par latvieSu valodas normalizaciju // LatvieSu valodas kultiras jautajumi. 1982. Ld. 17. bee. 38-49; Valodas normalizacijas teorétiskais pamatojums Karla Milenbaha darbos // LPSR Zinatnu Akadémijas Véstis, 1984. Nr. 5. pe. 51-61 ir kt. 7 2 Adamovics L. Karla Miilenbacha dzive un darbi // Filologu biedribas raksti. 1927. S. 7. Lpp. 743 Augstkalns A. Karla Miilenbacha raksti // Filologijas materidli. 1933. Lpp. 19-23. 216 dideliu taktu ir pagarba latviy nacionalinei kultirai nagrinéja diskusija tarp K. Miiilenbacho ir Janio Rainio dél J. V. Gétés "Fausto" vertimo kalbos. Akademinéje latviy literatiros istorijoje* ir kai kuriuose literaty darbuose apie J. Rainj kalbininko K. Miiilenbacho vaidmuo buvo be reikalo parodomas labai neigiamai. Be kita ko, 3i diskusija labai primena lietuviy kalbininky ir raSytojy diskusija, prasidéjusiqg dél Fausto KirSos J. S. KraSevskio “Vitolio raudos” vertimo. Sioje diskusijoje V. Krévé-Mickevitius kalbininkus pavadino "blusininkais" (J. Rainis juos buvo palygines su inkvizitoriais). Kai buvo baigtas leisti K. Mitilenbacho Zodynas, kuriuo iki Siol Zavisi visi balty kalby tyrinétojai, viename latviy laikra3tyje iSspausdintas straipsnis, kuriame nurodyta, jog Siam Zodynui triksta "latviy kalbos nuojautos ir intuicijos". Ar reikia mums per daug stebétis ir dél K. Biigos Zodyno kai kuriy recenzijy? K. Miiilenbachas gerai buvo pazZjstamas su Jonu Jablonskiu: abu jie darbavosi toje patioje Mintaujos (Jelgavos) gimnazijoje. Stai ka I. Druvieté rao apie Siy kalbininky santykius: "Tikras atsidéjimas mokslinei kalbotyrai vis délto prasidéjo tiktai apie 1889 metus, kai Karlis Miiilenbachas tampa Jelgavos gimnazijos vyresniuoju mokytoju. ISskirtine vieta jo gyvenime uZima Jonas Jablonskis — lietuviy literatiirinés kalbos pradininkas, kuris 1889-1897 Jelgavos gimnazijoje moko Klasikiniy kalby. Septyneriais metais uZ Karlj Mitilenbacha jaunesnis lietuviy kalbininkas ir nacionalinio atgimimo veikéjas jau buvo paskelbes keleta kalbotyrai skirty straipsniy. Gimnazijos mokytojy atsidéjimas moksliniams tyrinéjimams anuo laiku buvo didelé retenybé; kas Zino, galbiit Jono Jablonskio pavyzdys paskatina ir K. Miiilenbacha tvirdiau tarti savo Zodj kalbotyroje. J. Jablonskis apriipina K. Miiilenbacha knygomis, teikia Zinias apie lietuviy kalbos tarmes ir yra jam "lietuvisko gyvenimo Saltinis" (p. 35). Apibiidindama iy kalbininky santykius, I. Druvieté daugiausia remiasi K. Miilenbacho laisku Zymiajam eky baltistui Josefui Zubatui. Cia galima pridurti, jog i8 K. Miiilenbacho laiSky ¢eky kalbininkas suZinojo, kad lietuviy kalbininkas Obelaitis ir Jonas Jablonskis yra tas pats asmuo. Su lietuviy kalbos pagrindais K. Midilenbachui susipazinti padéjo ne tik J. Jablonskis; latviy kalbininkas lietuviy kalbos mokési ir gyvendamas pas savo svainj Tauragéje. Dziaugdamiesi Sia puikia monografija, norétume viltis, kad ne uZ kalny bus tas laikas, kai panaSiq knygq galésime skaityti ir apie didjjj Karlio Miiilenbacho bendrazZygj Janj Endzelyna. Algirdas Sabaliauskas 4 Latvicsu literaturas vésture. Riga, 1957. S. IV. Lpp. 477-480. 217