Kelios pastabos dėl hibr. „stigavoti“

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXX (1993) PERIFERINĖS LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS Pastabos. Recenzijos KELIOS PASTABOS DĖL HIBR. stigavoti Hibr. stigavoti "teigti, tvirtinti, tikinti (refl. ginčytis, prieštarauti)" bei jo vediniai (įstigavoti, pastigavoti, par-/per-stigavodti, susistigavoti; stigavėjimas, stigavoné) dažnas ir gana plačiai paplitęs žemaičių tarmėje (ypač šiaurės vakarų šnektose) žodis. Tą rodo ir LKŽ (XIII 770). Žodžio stigavoti lizde iliustracinių pavyzdžių čia pateikta net iš keturiolikos žemaičių tarmės vietų, kurių didesniąją dalį sudaro šiaurvakariniai žemaičiai (Als, Ggr, Gršl, Klp, Ms, Rt, Sint, Šts, Šv, Vvr). Šis žodis bei jo vediniai nereti ir 19 a. kultūros ir literatūros atstovų žemaičių, rašiusių žemaitiškai, S. Daukanto ir M. Valančiaus raštuose. Tai taip pat matyti iš LKŽ pateiktų sakinių, kurių žodyno kartotekoje yra dar daugiau. Kyla tik neaiškumas dėl šio žodžio rašybos. LKŽ iškelta norminė šio žodžio forma su šaknies ilguoju j-stygavoti, greta nurodant formą ir su trumpuoju - stigavoti. Tačiau iliustracinė medžiaga duoda atvirkščią vaizdą. Šiaurvakariniai žemaičiai žodį stigavoti ir jo vedinius taria su trumpuoju i. LKŽ nurodyti du atvejai su ilguoju i iš pietų žemaičių (stygavds, įstygavolja] Užv, Up), nors čia pat turime pavyzdį ir su trumpuoju i (stigavdjo Rs). S. Daukanto ir M. Valančiaus vartojamos formos iki šiol taip pat buvo rašomos su trumpuoju i (plg. J. Balčikonio, J. Talmanto, Z. Zinkevičiaus redaguotus jų raštus! , A. Kalniaus sudarytą S. Daukanto raštų žodyną? ). LKŽ iš M. Valančiaus raštų pavyzdžiai irgi duodami su trumpuoju i (stigavojo, susistigavojo, stigavoné), tuo tarpu iš S. Daukanto rašoma dvejopai (stigavoti, susistigavojo, bet stygavojimas). Tačiau rašymas su ilguoju i neturi jokio pagrindo. Tą aiškiai rodo S. Daukanto krašto tarmė, o remtis vien jo užrašymu nepatikima, nes S. Daukantas nenuosekliai rašė ilguosius ir trumpuosius balsius. LKŽ iliustracinis pavyzdys, kuris paimtas iš S. Daukanto "Darby" , kaip tik tą patvirtina (čia raidė y dažniausiai Žymi trumpąjį paplatintą i, plg.: Wyinog tu wiru stygawoyimas nieka nie darodis, p. 20). Iš senųjų žodynų ar kitų raštų nurodyti pavyzdžiai irgi remia trumpąjį i. Lygiagrečiai su ilguoju ir trumpuoju i duotos šio žodžio formos iš M. 1 Žr. Valančiaus Raštai. Redagavo ir žodynėlį pridėjo J. Balčikonis. K., 1931. P. 481; Daukantas S. Lietuvių būdas. Redagavo ir žodynėlį pridėjo J. tas. K., 1935. P. 353; Daukantas S. Rinktiniai raštai. Sudarė M. Lukšienė, tekstą paruošė Z. Zinkevičius. V., 1955. P. 465. skyrių arp A. Simano Daukanto raštų žodynas (mašinraštis yra Lietuvių kalbos instituto Žodynų uje). P. 99. 3 Simanas Daukantas. Darbay senuju Lituwiu yr Žemaycziu 1822. Spaudai paruošė Vaclovas ir Mykolas BirZiskiai.K., 1929. į a i ik 214 Niedermann'o žodyno atsirado tikriausiai sujungus šio žodyno dviejų žodžių lizdus (NdŽ99). Be LKŽ nurodyto pavyzdžio su ilguoju i iš "Tėvynės Sargo", žodyno kartotekoje iš to paties šaltinio būta ir sakinio, kur šis žodis rašomas su trmpuoju i: jisai jug stigavoja apie mūsų probočių dievobaimingumą (1901, IV- V, 14). į Kadangi iliustracinė medžiaga rodo, kad antraštine turėtų būti iškelta forma su trumpuoju i, neaišku, kodėl pasielgta atvirkščiai. Galima manyti, jog hibr. stigavoti su ilguoju i priderintas prie žodžio stfgauti "sakyti, reikšti nuomonę, tvirtinti" (LKZ XIII, 769), kuris nurodomas prie pirmosios stigavoti reikšmės, tačiau ir šio žodžio iškėlimas antraštiniu su šaknies ilguoju i kelia abejonių. Su ilguoju i- stygauti LKZ iliustruojamas trimis pavyzdžiais: iš J. Balvočiaus raštų, J. Basanavičiaus pasakų rinkinio (iš ten nurodytas ir pavyzdys įstygavojimo) bei S. Daukanto "Darbų". Tačiau S. Daukanto iš "Darbų" pateiktas pavyzdys su ilguoju i kaip ir pirmu atveju nėra tikslus, nes duoda tik užrašymą. O iš tikrųjų ir pats S. Daukanto pavyzdys čia netinka, nes ne žodžio stigauti būtojo laiko forma yra minimame sakinyje, o veiksmažodžio stigavoti esamasis laikas. Tas aiškiai matyti iš konteksto: Pinkerson's stygawolja] sawa rasztuse jog Eurley yr Sarmatay winos gymynies buwa yr wina katba kalbieja. Tą paty saka antras garsus wir's Maltbrun stygawodamas... (p. 11). Tad ar ne patikimiau remtis A. Kuršaičio, M. Miežinio, M. Niedermann'o žodynų teikiama lytimi stigauti (su trumpuoju šaknies i), raštų formą su ilguoju - stygauti - duodant kaip gretiminę. Dar plg. LKŽ (XIII) duotus tos šaknies žodžius: įsistigti "užsispyrusiai tvirtinti" (p. 773), stiginti "tvirtinti" (p. 771), stiguoti (p. 774). Birutė Vanagienė