Kamojų apylinkių (Baltarusijos Pãstovių raj.) baltarusių šnektos lituanizmai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXX (1993) PERIFERINĖS LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS Elena GRINAVECKIENĖ KAMOJŲ APYLINKIŲ (BALTARUSIJOS PASTOVIY RAJ.) BALTARUSIŲ ŠNEKTOS LITUANIZMAI I. Įvadas Iki pastarojo laiko kasmet vykdomi lietuvių-baltarusių kalbinio paribio tarmių tyrinėjimai nuolat duoda naujų tų kalbų kontaktų duomenų, juos papildo bei patikslina daugeliu atveju (ypač lokalizacijos prasme) pirmą kartą tose vietose užrašyta vertinga kalbine medžiaga. 1989 m. gegužės mėn. kompleksinė Lietuvos MA Lietuvių kalbos ir literatūros instituto, Baltarusijos MA Kalbotyros instituto ir Lenkijos Respublikos Slavistikos instituto kalbininkų dialektologinė ekspedicija, dirbusi Pastovių! rajone, ir lietuvių dialektologijai davė kai ką nauja. Kamojų 2 bažnytkaimyje, esančiame maždaug už 11-13 km. į pietus nuo Lietuvos sienos ties Adutiškiu, daugumas vietinių gyventojų tarpusavyje kalbasi baltarusių šnekta. Pasuose jie visi užrašyti baltarusiais, bet, būdami katalikai, laiko save lenkais. Lenkiškai dažniausiai kalba tik poterius ir gieda bažnyčioje. Nemoka jie nei baltarusiškų, nei lenkiškų senųjų liaudies dainų, o dažniausiai dainuoja pilietinio karo rusiškas dainas. Vidurinė mokykla čia baltarusiška. Atsikėlusieji žntonės kai kas kalba baltarusiškai, nors gana dažnai buvo girdima ir rusų kalba. Tarybinio ūkio raštinėje dokumentacija tvarkoma rusiškai, ir mūsų buvimo metu joje per vietos siųstuvą rusiškai buvo skelbiami sėjos ir bulvių sodinimo tempai ir rezultatai. Kapų antkapių užrašai ir epitafijos užrašytos paprastai lenkiškai (pasitaiko ir rusiškomis raidėmis), bet yra baltarusiškų bei rusiškų įrašų. Lotynų abėcėlės, ypač vaikai, nemoka, ir besimokantiesiems lenkiškai tikėjimo tiesų patys kunigai katekizmą perrašinėja rusiškomis raidėmis? . Tautinis klausimas, apskritai imant, bažnytkaimio gyventojams pasirodė mažai rūpimas, visai prigesęs dalykas, o lietuvių kalba 1 Oficialiai baltarusiškai rajonas vadinamas ĮlacrėBų, tačiau iš senųjų vietinių lietuvių, gyvenančių Adutiskio (Lietuvos k. Ramaškonių (BR, Pavamxasiuti) bei Jūravo R, Epšsa, 8 km. į rytus nuo Adūtiškio) apylinkėse, esame girdėję gyvai vartojamas lietuviškas vienaskaitines jo formas (vrs. vard. Pasta'vi's ~ Pastovis, vns. ill. Pasta'vin ~ Pastovin). 4 Aplinkinių apylinkių lietuviai oficialiai vartojamą bažnytkaimio pavadinimą KėmMan taria Kamėjys (Kama *). Plsitaike išgirsti ir jo dgs. ill. — a ~ Kamojgsan i Kamėjis'). 3 Visai analogiškas atvejis neseniai konstatuotas ir Lietuvoje, Švenčionėlių parapijoje. Žr. MK, 24. 113 čia jau visai užgesusi. Lietuviškai tuo metu, mūsų žiniomis, mokėjo tik 88 metų vietinė gyventoja, Romano Klunduko ligos kankinama žmona. Mūsų kalbinama lietuviškai ji viską suprato, bet mums nieko neįstengė atsakyti nei lietuviškai, nei kitaip. Vietiniai gyventojai — R.Klundūkas (1902-1990), Juzefa Rimša (dažn. Primmuxa, g. 1903), Česia Bučel' (g. 1928) ir kt. — sakė, kad jų motinos kalbėjusios lietuviškai“ . Žmonės prisimena, kad seniau čia daug kas kalbėjo lietuviškai. Ypač daug lietuvybei pasitarnavęs kunigas Budra, kunigavęs čia apie 1920 m., dar ir dabar visų giriamas ir geru žodžiu .minimas. Maždaug 7 km. nuo Kamojų į vakarus prie Lietuvos sienos — Ramaškonių, Sokūnų (Caxynu), Čičiū (Issn) ir gretimuose kaimuose lietuviškai dar kalba ne tik vyresniosios kartos vietos gyventojai, bet ir dauguma jaunesniyjy. 2. Leksiniai šnektos lituanizmai BaZnytkaimyje gausu lietuviškos kilmės vietų vardų, pavardžių; daugumas aplinkinių kaimų vardų taip pat subaltarusinti lietuviški vardai. Šnektos tyrimo metu mūsų išgirstas ir užrašytas nemažas pluoštas lietuviškos kilmės žodžių. Daugumas jų vartojami visu Lietuvos-Baltarusijos paribiu, ir jų lietuviškumas yra ne kartą ir ne vieno tyrinėtojo anksčiau nagrinėtas. Pateikiame visus čia mūsų užrašytus lietuviškos kilmės žodžius su jų formų variantais ir reikšmių niuansais. aGprinzamua "atbrigzti“ <= lie. brindotis 'brigzti“ ( Zr. Gpunayni, p. 113). aanira’ ‘atodrékis’ (: Y awry Gansanéy paini) «= lie. atlyga "t.p. akdua (bev. g.: kamouae ardua) ‘akuotai’ «= lie. akudciai ‘kas su akuotais“. akcHH ‘padaigos’ <= lie. dkstys, akstinai. anikyna ‘bukagalvis’ (: Anikyna-rara HayzauniK, A07OHa, KpankKa Tynu) «<= lie. apykula "t.p." apy ‘aruodas’ (: ApyAki un 3aceri — Toe camae) <= lie. aruodas. acsep (cBep) ‘svirtis’ «= lie. svirė ‘kartis’, plg. dar svaras “svirtis“. amaką ‘1. ašakos; 2. sėlenos“ (: Y cituo muoha amaki; 3 amaxi xicens 3poGim) «= lie. ašakos “grūdų lukštai“. ardėcu <= lie. atasijos. aréxanu <= lie. tarm. atažalos. . Gananad “kiekviena sriuba“ «= lie. balanda “tokia piktžolė“. Gapndeu ‘béralinis’ < lie. bėralas. 4 Pagal XIX a. vidurio statistinius duomenis visa Kamojy parapija buvusi lietuviška. Net ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą Kamojyse dar buvo sakomi lietuviški pamoks ir giedama lietuviškai. Vokiečių okupacijos metais (nuo 1942 m.) Kamojų vii linkėse veikusios 12 lietuviškų mokyklų, ir lietuviais čia buvo u irase 823 valstiečiai (lenkų tik 2 J Lietuviškų vietovardžių čia tuo laiku būta 57,9 %. Žr. „701. S Lietuvių kalbai būdi i ymima i ų kalbai biidin ogstamasis g Cia Z s baltarusisku 2, zdZiy baltarusiskas pučiamasis g pateikiamas Jotyniškaraide h. 5 pavyzaii 114 Gpasrynsi ‘skambalai, papuošalai ant pakinktų“; 6 6uki ‘skambaliu- kai, papuošalai ant pakinktų“ « lie. brazgfinai ag Opbasens « lie. bradinys. 6pynra (vyr. ir mot. g.: 6pyura AsepaBfHH ir a38e OpyHTH) & lie. tarm. brufitas ‘branktas’; 6pymrauki ‘pailgi pagaliukai vietoj sagų“ «= lie. tarm. bruiitas ‘branktas’ + br. -auxi. 6pimau ‘atbrizgos’ «= lie. brindos (žr. Gpunayi, p. 113). 6ypbanxa ‘oro pūslė lyjant“ «= lie. bufbalas + br. -ka; OypOynapdup ‘gurgeéti (upeliui)’; ‘burblenti (Zmogui)’ «= lie. burbulitioti "t.p. Gyų «= lie. būčius. uanyjos (wings, wnynésak) “tik išsiritęs viščiukas“ (: Maé Bu uanyjii, >XKsIABI BH MaJiajšim, ckakdire, YxX3 nėpauKi pacTYuL — TOJIbKA AfiKAMI A Bac, naxoy, HA Gyay Kapmiup; Ilinyji maé, winynenski, Kya TH ckduom, ax BH pacnycuiki: He CANBALĖ y wouié, — x6uouua 3eménbki BaM nakaniup, He ckakdire, Maé meu) <= lie. capūlis, cipulis ‘t.p.” aynpka "dulkės, kylančios minant linus’ (: Jynski naxsardnace i kAmom) < lie. dūlkės “smulkios nuotrupos, krisleliai’. Apčraup “1. degutas; 2. vaistai iš deguto“ (: ĮĮsčruaųM nausini ax pabakay) <= lie. degūtas. AsipBan <= lie. dirvonas. rims ‘bimbalas’ «= lie. gylys “t.p.“; rinanaup <= lie.gyliūoti. ripca (ripcd) “dirsės“ «= lie. tarm. girsa "dirsė". TpšunoJiLkKa ‘pasiutpolké’ «lie. greitpolké ‘t.p.’ ryara "kiaulės kinis“ «= lie. gulta “gulima vieta“. ikced ‘viksva’ (: IkcBd pšxkIub pyki AK HAaxXOM, a manaayio ĖjŪ KOKI) <= lie. viksva. inripšiukik <= lie. vingiargksté. t04pa "linų ir miežių piktžolė“ « lie. judra “linų piktžolė“. KakKapauKi/kykKapšuki (: Céna na kakapauk6x/ma Kykapduki "pritūpė ant kulniuky’) «= lie. katikaras + br. -auki/-3uxi. kacuiuki ‘kaspinéliai’ «= lie. kasnykas + br. -iuki. kémsaup ‘Zaboti’ « lie. (ap)gelzti (plg. LLT, 56). kaTypKa “vyriškų kelnių uZsegimas’ « lie. keturka ‘t.p.! kinmiok (knynasiok, kinaok) ‘skilandis, stora dešra, prikimsta į kiaulės pūslę ar skrandį“ «= lie. skilandZitkas (Zr. LLT, 56-58). kipdnna (kipdnnixa, kapadna — pastarasis dėl metatezés) “kas nerangus, apsileides’ (: Kipdnna naw6y widki; Kipannixa Ha aOMBiub caMd cebd; I x6a3iup. AK — xkapndna) <= lie. kerépla "t.p. Kilimai “vėžio kojos“, knsima ‘iSklisélis, kas klišomis kojomis“ «= lie. klisé ‘kreiva, kliša koja; vėžio žnyplės“, klišis, -ė ‘kliSas žmogus". Kufx3us ‘knibzdéti’ «= lie. knežėti "t.p. KOoYui «<= lie. kaušas. Kp3ūKa ‘Selmuo’ «= lie. kreikas, kraikas "t.p. kKpymua "akmenų krūva galulaukėje“ «= lie. krūsnė t.p.“ 115 Kykyus "paršiukas“ (: Kyxyus TH manénauxi, Th pacui, Gyass 342pOdBenbki: yxé TBač Banikae) «= lie. kūkūtis "t.p." Kyi <= lie. kiilys. kyMmnau6k "rūkytas kiaulienos kumpis“ «= lie. kurūipis + br. -A90K. KypMéns ‘grizlys; neūžauga“ « lie. kufmti ‘rausti’; kirmis (plg. dar Laum., 97-98; Zink., 259). naraci ‘gelsvosios usnys’ <= lie. tarm. lagésiai, bk. legésiai "t.p. nanéyuiki “giesmininkai po langais per Velykas, už giesmes gaunantys dovanų“ « lie. lalaunykai "t.p. nanmiok (nj. nanmyk) “toks grybas; ištižėlis, kas pasenęs“ «= lie. lepšiūkas “t.p. nayx0 “krūva malkų (paprastai miške)“ « lie. liužas 'krūva'". RynH ‘atvépusios storos lūpos (paprastai arklio)“ «= lie. lūpos; nyndth ‘storliipis’ «= lie. Iiipos + br. -aru (o gal iš lie. Iūpdtas); kpusanynu ‘kreivaliipis’, pig. lie. Iūpa, xa6šinium nynu "tokie valgomi grybai (lietuviškai jie vadinami — karvės/jaučio liežuviais)“, plg. lie. lūpa. MAYKaup ‘kniaukti’ «= lie. miaūkti (midukoti). MinTa ‘Sutinty avižinių miltų kukulis’ «= lie. miltai. MyMH ‘utélés’ <= lie. miimai t.p.“ (vaikų kalboje). Hammyadup nutrinti (kulng)’ «= lie. Smulinti “trinti’, Smulas ‘glotnas; be ragų, be vainiko“, (plg. Jlays. 35, 136). HéMapacup ‘nerimastis’ <= lie. nérimastis (dėl metatezés). nikyna ‘pakulos; pakulinis’ «= lie. pakulos. napcioudk ‘parSiukas’ <= lie. pafSas + br. -1046k. nicrka "spąstai" «<= lie. pastkai ‘t.p.’ ninuOTH ‘tik išsiritę viščiukai“ «= lie. pylūčiai ‘tik išsiritę anciukai’. nuacKOni (nnackani) ‘pleiskanés’ «= lie. tarm. plaiskanės, bk. pleiskanės (plg. dar pleiskénés ‘t.p.’). nėžcaup 'nudaužyti akuotus’ (: fluvEĖns ndžcaiouL Ka Manardpai) <= lie. paisyti "tip." i néwap <= lie. pašaras. a6x3pranup ‘apZergti, užsisėsti (ant dviračio)“, nepaxspraus ‘perZergti ( per tvorą, balą ir pan.)’ <= lie. Zefgti, apZefgti, pérZergti. npucBipOHaK ‘priesvirnis’ «= lie. priesvirnis; csipan <= lie. svifnas. NpHyHa "pirties priemenė“ «= lie. tarm. pryvené (prievené) "priemenė". nyrpa "tiršta sriuba“ «= lie. putra t.p.“ piri “vandens lašų rievės per lango stiklą; prakaito srovės“ «= lie. rdugtis (ridugtis) ‘niauktis’. paryui ‘rogutés’ «= lie. tarm. ragutés. payrėna <= lie. raugiéné. PSACTH «<= lie. raistai, p3arini «= lie. rézginés. pyskini <= lie. runkeliai. 116 culMbyp “stiebas, stagaras (rūgštynių, dilgėlių, burokų)“ «= lie. stémburas “kotas, stagaras, stiebas“. CKBAPCTH (CKBapcTė, mot. g.) ‘skerstuveés’ « lie. skerstūvės (nulinė metatezė — dėl -v- skiemens regresyvaus nukėlimo į žodžio pradžios skiemenį). croup hanassi (hibr.) "stačiagalviais“ «= lie. stačiai + br. hanasa". mamék <= lie. šeškas. mBapra (bev. g.) 'ilgi vyriški aptraukti kailiniai“ (: Illsipxa ma Kaxyxy anuArnanan) < lie. švarkas “liemenį dengianti kostiumo dalis“, la. svarki ‘durtinys, rudinė“. mKpjuoT "plačiašmenis tašymo kirvis“; kumpanosis «= lie. skliūtas “tašymo kirvis“. myna (bev. g.) «= lie. šūlas. ; mypnu (mypniki) “tokios veislės“ (pasišiaušusiomis plunksnomis) vištos (: Kypu mypnu, wypniki — ckpysanma nepa y TpyGy, 1 x6maup Taxis) «< lie. šiūrpa ‘t.p.; mypnduenski ‘apauges trumpais dygliukais’ (: Knibunki ‘raktazolés’ az kd, nicrėsKi wypniuenskin) <= lie. Siurpétas, Siurpétas "t.p. Tapnd (mot. g.) “klojimo šalinė“ «= liet. tarpas “erdvė tarp ko’. Baraus ‘kaupti plūgu“ « lie. vagoti "t.p. pirena <= lie. vėgėlė. . Bina (inna) ‘vépla’ «= lie. vėpla; Banzanšru (BannaBaru) ‘pavepes’ «= lie. vėpla + br. -ėTu. sipuina (BApuind) ‘paprastai į aštuoniukę suranguota virvutė“ «= lie. virtinė “kas ant ko suverta“. Bliorn "tokios Žuvys; tokios kambarinės gėlės, kurios vejasi“ « lie. vijūnai "tokios žuvys“, plg. dar lie. vf'tis ‘riestis, raitytis“. 3Yp3a ‘zurzlys’ «= lie. zūrza; 3yp3€ub <= lie. zufzti; 3ypanisn “kuris zurzia“ <= lie. zurzlius + br. -iBw. xarapki <= lie. Zagarai. x3rinui <= lie. Zaginiai. xBipdK ‘Zvyriukas’ <= lie. Zvyras + br. -6k ir kt. Kartu pastebétina, kad čia užrašytas ir vienas kitas kitur baltarusių šnektose iki šiol nenugirstas, retesnis ar kitų nepripažįstamas lituanizmas, jo reikšmė ar nežinoma anksčiau atpažinto lietuviškos kilmės žodžio forma. Iš tokių minėtina: acdki ‘padaigos’ (: Acdki acraibuua y kypax). Pastebėtina, kad ši leksema vartojama šalia kito tos pat reikšmės jy įprastinio (be abejo, ir senesnio) lituanizmo arcnū ‘padaigos’ («= lie. akstinai 't.p."). Žodis acaki kildintas iš lie. ūšakos, o jo reikšmė dėl faktinio leksemų lie. ašakos [LKZ 12 333] ir br. akcnx ‘“padaigos’ (plg. dar lie. akstinai ‘padaigos, smulkūs žuvų kaulai“ [LKZ 12 85)) reikšmių panašumo kontaminacijos keliu perimta iš arcnH. Taigi acdki skolinyje turimas vėlyvojo lietuvių substrato atvejis, rodantis, kad tiriamojoje šnektoje dar ne visai užmiršta lietuvių kalba ir kaip kartu su kalbos praradimu 117 prarandamas ir ryšys tarp žodžio formos ir jo reikšmės. Lituanizmo forma nėra galutinai subaltarusinta: išlaikyta lietuvių kalbai būdinga daugiskaita. Ganad ‘plepys, niektauza’ (: bansd — xarépu TpSmiup A36rOmM). Iki pastarojo meto baltarusių, rusų, ukrainiečių Snektose sutinkama leksemą Gauna ‘plepys, bastūnas, kvėša; kuoka, vézdas, didelis kūjis“ [fans, 42; CPHT, 2, 79; CBI',1, 57; PBC, 43] vieni etimologai spėja esant skoliniu iš tiurkų kalbų Gaara "kirvis" [3CPA, 114], vėlesnieji mėgina tuo abejoti ir linksta pripažinti savu rytų slavų daugiareikšmiu priesagos -da vediniu, susijusiu su ukr. Gama ‘vézdas, stuobrys6 [Illaxc., 34; ICBM, 292], treti jos kilmės klausimą laiko galutinai neišspręstu, o jos reikšmes ‘plepys, bastūnas, kvaiša“ bei “kuoka, didelis kūjis“ negiminingomis ir pagal tai išskiria du homoniminius 6ansa lizdus [ECYM, 126]. Neabejotinais 6anaa giminaičiais pripažįstame ir br. šnektų Ganasius 'kalbėti, sakyti“, 6axašc ‘iSsiZiojélis, tinginys“, 6anasc, Ganašcixa, Gajušciua, Ganascina, Ganašcimaua, Okuuyiaa, Ganayn, aGanayina "išsižiojėlis“ [bamk., 81; 3 HapoA. cnoyH., 287; -Hapoa. cnosars., 156; IOpu., 49]. Nežiūrint savo komplikuotumo, turimi etimologiniai aiškinimai tėra tik spėjimai ir rytų slavų Gasuja kilmės problemos faktiškai neišsprendžia, kadangi visai nesiima įrodyti ar nuneigti, ar ši leksema tiurkizmas, ar ji slaviškas žodis, natūraliai išaugęs slavų dirvoje; savo reikšme, raiška bei daryba akivaizdžiai susijęs su kitais slavų žodžiais. Nėra rimto pamato, mūsų nuomone, ir abi 6ana reikšmes — 'plepys, bastūnas, kvėša“ bei “kuoka, vėzdas, didelis kūjis“ — laikyti homoniminėmis jau vien dėl to, kad jos yra gana akivaizdžiai motyvuotos vienos pagrindinės reikšmės — turi bendrą komponentą. O tas bendrasis jų reikšmės komponentas — gana nesunkiai įžvelgiamas — tai jų Žyminčių objektų veiksmo skleidžiamas tam tikras garsas, susijęs su baldymusi, trankymusi, triukšmu (plg. plepys “kas daug ir nereikalingai kalba“, bastūnas ‘kas bastosi, dauZosi’, kvėša “kas niekus zaunija“, kūjis “įrankis, su kuriuo garsiai kalama“, kuoka “stora lazda kam mušti, daužyti“ ir pan.). Ir tai reikia pripažinti šių reikšmių sąsaja, jų jungikliu, tik reikšmė ‘plepys, bastūnas, kvėša“ yra naujesnė, metaforiškai motyvuota senesnės (be abejo, pirminės) ‘kiijis, kuoka, vézdas’. Iš čia išeitų, kad visos leksemos Gajiaa reikšmės greičiausiai giminiškos, o jų raiškos forma bendra, Ir tai kaip tik ir yra viena iš pagrindinių etimologinio identifikavimo sąlygų. Teiginys, kad kiekvieno žodžio kilmės aiškinime ypač svarbu jo pagrindinė reikšmė, leidžia realiau ir patikimiau traktuoti ir slavų Ganaa bei duoda galimybę mėginti įvesti ją į baltų kalbų kontekstą. Tokią nuomonę iš esmės palaiko greičiausiai neabejotini jos formos ir reikšmės gausūs giminaičiai, vartojami baltų kalbose, pvz.; lie. balda ‘baldymasis, trankymasis’, baldas lazda ar smaigas žuvims baidyti“, savo baldu “savo protu“, baldyti(s) ‘trankyti(s), slankioti, valkiotis’, baldūkas, bildūkas ‘kas trankosi, bilda; 6 Ukr. Gama tačiau, taip pat abejojant siejama tai su ukr. Gama 'tauškalai“, tai kildinama iš tiurkų Gana ‘berniukas’ [ECYM 121]. 118 kaukas, kipšiukas“, baldūs ‘kratus’, balsas "garsas; žinia, gandas“, baldaštaras "didelis žmogus', balduonis ‘naktibalda’ belsti(s) ‘dundinti; garsiai ir gyvai papasakoti, kalbėti; su triukšmu dangintis’, byla “kalba; garsas, balsas“, bilda išsiskėtėlis, kerėpla, žioplys“, bildas “kas bilda’, bylti šnekėti sakyti“ [LKZ 12 589, 591, 592, 601, 739, 741, 815, 816, 817, 820]; la. baldzinat ‘apkalbéti’, baldurét ‘triukSmauti’, balstit mušti“, balziėns "stiprus smūgis“, belzins "prietaisas mušti“, belzt ‘musti, suduoti“, belzėt ‘baladotis’, bilst “sakyti, kalbėti“ [ME 253, 278, 296]; pr. billit “kalbėti, sakyti“ [SV 151]. Nuomonei, kad tokia giminystė tarp 6am ir baltų bal(d)-/bel(d)-/bil(d)- šaknies žodžių įmanoma ir visai galima, formalių ir semantinių kliūčių, mūsų supratimu, nėra. O tai gana nesunkiai leidžia pagrįsti mintį, kad šie giminiški žodžiai įeina į etimologiškai vientisą baltiškos kilmės leksikos grupę. Gpunayni “uždžiūvę atsikišę mėšlų luitai ant karvės šonų“ (: bpunaAyni BicAup y KapdBM kina xsacrd). Žodis yra aiškiausias lituanizmas, etimologiškai priklausantis lie. brind-, brend-, brand- šaknies“ šeimai, plg. branda ‘branka; išdžiūvimas“, brandinti “džiovinti, kietinti“, brandūs, brendūs “sausas, kietas“, bréndéti ‘pampti, pūstis, brinkti, brįsti, bręsti“, brėsti “džiūti, sausėti, storéti’, brindos “storos kietos siūlės, nėriniai, raukčiai; pilvo taukinė“ [LKŽ 12 993, 995, 1029, 1030, 1031, 1050-1051, 1059], plg. dar kitus tos pačios šaknies br. lituanizmus, išsaugojusius pagrindinę lie. brind-, brend-, brand- reikšmę, pvz., Opanaymka ‘sparva’ (ji paprastai išsipūtusi), Gpanaéna ‘plepé’, Gpanabniup ‘plepéti’, Opunia, Opsimaana, abprnsana, OGpuux ‘dykiinas, tinginys, apsileidélis’, Gpsinaaus, Gpsmmsiup ‘dykinéti, valkiotis’, GpeuAN, GpHHAXH, 6pūuxx "nėriniai, raukdiai, atbrizgos, plačios klostės, suplyšę drabužiai; valkiojimasis; išsiskėtę nešiojami karštuvai“, GpuEA3IONBbKa "sijono apačios apvadas“, OpsimAayJii ‘nériniai’, Opuna3ani ‘skarmalai’ [Bansk. 92-93; Cum. 1972, 60; 3 mapog. cou. 293; Hapoa. nexc. 40, 170, 193; Xp. cnosa 60; Hapoa. cnosars. 7, 41, 86-87, Opa. 62; CBI’ 1 212-213, 228]. 7 CBI" 1 228 kitų paribiniy br. šnek ikšmė i vi įstai lygi ų br. tų tos pat reikšmės Gpunayni visai tai I su vienu iš gausaus lie. brind-, gain brand- šaknies mūsų anksčiau atpažintu Ta, gira) ano gos, nėriniai“ ir pan. «= lie. brindos 't.p.“ [LT 168-169], tačiau šis lituanizmas laikomas nepakankamai argumentuotu dėl ru. duomenų nepanaudojimo ir ryšio jo reikšmių "valkata", “pilvo taukinė“, "mezginiai, neišaiškinimo [Jlaysu. 138). Pageidaujamas Papildymas mūsų išvados neatmeta, o ją pa Tai gerai matyti iš ru. ir lie. šios šaknies leksemų reikšmių sugretinimo, Reikšmių ryšys (o tai svarbiausia) tarp ‘valkata’, "pilvo taukiné’, ‘mezginiai’ purines, jis aiškus ir nesunkiai {Zvelgiamas. Bendras visoms joms komponentas yra išsipūtimas, išsiplėtimas, iSakijimas, iStiZimas, iSpliurimas. Ir tai neabejotina jų reikšmės sąsaja, jų jungiklis, pvz., pilvo taukinė — tai visą papilvės apriečianti akyta taukų palerina; mezginiai — tai pasipūtę, akyti pinikai prie drabužio ar audinio kraštų; valkata — tai iškrikusį gyvenimą venantis asmuo, nesilaikantis visuotinai įprastų dorovinių ar moralinių ias ardantis jas. šis e, brind- reikšmių bendrasis komponentas aiškus ir ru. 6puna šaknies uose. Sakysim, ru. Lam 133; CPHI 3 218-219] Spiuaa reikšmės tinginė“, taip pat jai giminišk Spiriaans, Spina Gums ‘dykinéti, valkiotis be tikslo“ neabejotini lie. atliepiniai — brinda a ileidėlis, a ‘, brindzaitis (su įspraustu neetimologiniu z, plg. susizgribti ‘susigribti’) tinginys“ reikšmės , élé’, taip pat Gp "plačios šventinio drabužio rankovės, lūpos, nos verkiant“ tiesioginiai lie. atliepiniai i "karvės pakaklés kabanti oda’, brindos 'nemokančio d plakti išmuštas ašmenų paplatėjimas“, mezginiai, raukčiai, Salad ilvo taukiné, lūpos“, brindzios rankoviy ar sijono raukšiai, brindotas ‘su riebalų rievėmis apli aklą“, apsibrandėti "apsmukti marškiniams ligi kelių“, brįsti ‘skisti, darytis palaidam“; 6piiim reikšmės ‘kas kaprizingas, pasipiites’ bei ‘kaprizintis’, taip pat Gpūnaux ‘pasipitélis’, Gpunayx ‘sutings tas’ ir kt. turimi lie. atliepiniai brįsti ‘pampti, pūstis, storėti, plėstis, tinti“, branda ‘branka’, brandinti ‘kietinti, didinti“, subrėndėti 'sustingti, sustirti“, subrįsti, užbrįsti "išsipūsti“. Visa tai, mūsų nuomone, neabejotinai patikimi ir tvirti slavų Opsma- vedinių lietuviškumo argumentai. 119 Gypra ‘gabalas’ (: Llsnyio Gypry cdjia azsaniy). Br., ru., ukr. šnektose turimi žodžiai Gypr, 6ypra “krūva, kaupas, šūsnis, pylimas, rietuvė“ [fam 144; Cuan. 1972 63; CBI’ 1 244; bunk. 95] etimologų iki šiol sutartinai laikomi germanizmais, atėjusiais per lenkus ( «= vok. Borte, Bord "briauna, apvadas, pakraštys“ [CPI 1 247; 3CBM 420; 3CYM 304]. Tačiau toks kildinimas faktiškai neįmanomas: tam prieštarauja semantika — Gypr, 6ypra iš tikro žymi ne ko "briauną, pakraštį, apvadą“, o pačią “daiktų krūvą, kaupą, jų gausą, vientiso daikto gabalą“ ir tuo būdu semantiškai nieko bendra su vok. Borte, Bord turėti negalėtų. Teigiant tokį etimologinį ryšį, būtina įrodyti bei pagrįsti šią semantikos transformaciją, tačiau nė viena etimologija to nedaro. Ir iš tikro tai sunku padaryti. Taigi pateikiamasis Gypr, Gypra kilmės šaltinis tikrai ne tas. Br. 6ypra laikoma jų bk. žodžiu [BPC 204], o jų tarmėse ši leksema vartojama dar keliomis reikšmėmis, pvz.: “bulvių, burokų kaupas, kelnių krūva, didelis ko gabalas, vilkelis (toks žaislas) (CBI“ 1 244; Cuamx. 1983 69] ir turi nemaža kitų savo darybinių giminaičių, pvz.: Gyprasaus “krauti į kaupą“, Gyprašurasik “kas į kaupą krauja“, 6yprauka, 6yprka, Gyprysėk “medinė pailga keturkampė saga“, 6Gypry:i» “didelis storas kirminas“, Gypryni “šlapių drabužių krūva“, 6GyprykK “girnų sukutis“ ir kt. [CbI" 1 244; Hapoa. cosa 107; Hapoa. nerc. 15; IO0pu. 66; BPC 204]. CBI' 1 244 Gypr, Gypra pagrįstai lyginamas su lie. būrta “keturkampis medžio gabalas“. Tokiam lyginimui, o kartu ir šių leksemy pripažinimui neabejotinais lituanizmais nė kiek nekliudo nei žodžio semantika, nei jo fonetika. Lie. būrta, turėdama gausų savo šaknies lizdą (pvz., būrys “minia, krūva“, burti 'telkti į krūvą; narplioti; svaidyti; spardyti“, būriaū ‘gausiau’, būrystė ‘daugybé’, būrytis 'būriuotis, debesuotis, niršti“, būriūoti(s) ‘telkti(s) į būrį, niaukstytis“, burtčlė, burtikė "lapelis su tam tikru tekstu“, burtena 'suveltų siūlų kurkolas’, būrtikas ‘atpjautas gabalas“, būrtotas ‘grumstuotas’, būrtuotas languotas“, burtuklis, burtūkšlis ‘kas riebus“ ir kt. [LKZ 12 1185-1188, 1200-1201, 1203] kaip tik ir yra ta leksema, kurią turi pasiskolinę ne tik giminiškos latvių šnektos, pvz.: būra “krūva, kaupas’, būris "daugybė, krūva“ [ME 358], bet ir visi rytų slavai. Gyxanxi (xyxanki) "buožgalviai (: Byxanki ax xuexdus y Gandue; XKyxanki su6asaup x46u). Gretimoje Miegūnų (br. t. Marynu) apylinkėje xyxanki jau ir reiškia ‘varliukus/[CbI' 2 154], o Trakų apylinkių baltarusių šnektoje turimas ir trečias buožgalvių pavadinimas — ryxanxi [CBI“ 1 498]. Turbūt klaidinga būtų manyti, kad šie trys to paties objekto, galima sakyti, lygiagrečiai vartojami skirtingos nereguliarios fonetikos ir labai panašiai skambantys pavadinimai tarpusavyje nebūtų giminaičiai, t.y. vieno ir to paties žodžio iškraipytos formos. O nedėsningus formų kraipymus visais atvejais sukelia ryšio praradimas tarp formos skambėjimo ir jos reikšmės (dėl to ir kenčia forma). Aiškiausias iš jų ir mažiausiai iškraipytas — 6yxanki, kuriam pradžią, remiantis iš esmės jo semantika (tam nė kiek neprieštaraują jo geografija ir morfologija) ir skambėjimo panašumu, greičiausiai turėjo duoti lie. buožgalviai. Baltarusėdami pirmiausia jie bus įgiję slavišką mažybinę priesagą 120 ki (plg. analogišką atvejį: lie. mefité = br. MauTSmKa ir pan.). Vėliau jau GydxraJiski toliau slavėdamas slavų kalboms nelabai įprastus -xr- ir -JiBK- priebalsių. junginius dėl lengvumo tarti išvertė į -x- ir -1k-, o neįprastą dvibalsį suvienbalsino į y [plg. LKB 128]. Ir tokiu būdu lie. būožgalviai adaptuodamiesi baltarusių kalbos struktūroje bus pavirte baltarusiškais 6yxanki. Panašiai bus atsitikę ir su br. ryxanxi «= lie. būožgalviai [ žr. LKB 128]. Be abejo, turėjo būti panaši ir nagrinėjamųjų xyxanki raida iš lie. būožgalviai, tik čia, galimas daiktas, jų pradinis 8— galėjo būti nedėsningai pakeistas į x dėl regresyvinės antrojo skiemens -x- asimiliacijos, o gal ir dėl kitų priežasčių. 6Yxška “metalinis dalgio galvos jtvaras’ (:; Bf»x5Ka — y ušna — Tam 1 pšMeHb, npkrašnaua uanays). Tai retas lituanizmas, kilęs iš tos pat reikšmės lie. buožakys ‘grandelé, kuria dalgį įtveria“ [LKŽ 12 1169] ir įgijęs dabartinę savo formą br. šnektos dirvoje. Dėl lie. šaknies buož- = Gyx- žr. LKB 128. učynana ‘Zioplys, vėplys, kvėša“ (: Ligynana asi, nacypdsina, namašinemkKa) <= lie. čiaupa 'išvepėlis, išsižiojėlis, žioplys“, plg. dar čiaūpynė (čiaupynė), čiaupftinė “kas nuolat čiauposi, vaiposi’, Gaupytis “vaipytis“. ryrans (ryryns, ryréms) ‘dirvinis asiūklis kol dar varpoje’. Tai lytys, greičiausiai atsiradusios kontaminuojantis lie. gigėlis (gegėlis) “asiūklis kol varpoje“ ir br. kxykam (KYKYJIb, xykéns) ‘raugé’ [CBI’ 2 561] žodžiams. Kontaminacija čia įmanoma. Abi realijos pastaruoju metu dėl agrokultiiros pažangos sparčiai iš vartosenos traukiasi (ar pasitraukė) ir vietinių žmonių (ypač jaunesnių) mažai bėra žinomos ar girdėtos. Kartu su realijų nykimu pagal skambėjimą gana panašūs lie. gigėlis ir br. kykans jų pavadinimai bus liejęsi į vieną: gigėlis jam bus perteikęs savo reikšmę ir abu lietuviškus skardžiuosius šaknies g (pagal kuriuos pastarasis ir gali būti etimologizuojamas). Ir taip atsirado abiem realijoms bendras neįprastas naujas, jau baltarusiškas žodis ryrans (ryryas), aiškiai praplėtęs savo turinį, įgijęs abiejų realijų reikšmes — ‘rauge’ (: I'yranp — 3apki uėpunua, azasith; Dyrėjns a6ipdaji na »xšira Y anršky; I'yryns BimnėčBsmM usinens) ir “asiūklį“ (: I'yram Bacnčū — ranéyka Tada — aséuxi sayus; T yryjns msimaukami pacuéus; ryréms nepin pacuéup, a nasuéin — énauka). Tai akivaizdžiai rodo, kad baltarusių ir lietuvių šnektų kontaktai šioje teritorijoje buvo labai aktyvūs, trumpi, aiškiai turintys baltarusišką kryptį ir tiriamojoje šnektoje suformavo mažai kur girdėtus naujus kontaminacinius elementus. nanyuki “iš siūlų megztos čempės“ (: Manyuxi — Tdnauki A3EumAM 3 Hira). Palyginti retas deminutyvinis vedinys su priesaga -ki- <= br. nanyui “šlepetės iš šiaudų, siūlų“ ir pan. Br. nanyui dabar kiek dažniau pasitaiko paribinėse su Lietuva šnektose [CBI“" 3 466]. Sen. ru. k. užfiksuota lytis nénysu ‘apavas’, kildinama iš turkų papuč ‘batas’ [9CPA 3 203], fonetiškai negalėtų būti br. nanyui, namyuxi giminaitė (ru. -ų- br. išlaikomas, tik sukietinamas [PfIB 406, 408]. Neabejotini br. leksemų nanyui, manyuki giminaičiai yra lie. šnektų papūčiai, papūtės "iš siūlų ar virvelių megztos leputés’ [LKZ 9 391] « pamipti, išnykus šaknies nosiniam, plg. tos pat kilmės lie. papas [LEW 536]. 121 namannémka ‘kas kitų pajuokiamas, pašiepiamas“ (: flma Guid nacryn, učynana, Kacypėsina, namafnémia) « lie. pašdipa ‘tas, iš kurio visi šaiposi“. cMarniu “malonus; energingas; greitas, vikrus“ (:Hapaniuxas, uénenhkas, HO cMirnas, NpM cymé cakpatdpma; 3assiyca CMATMJIH kasanép, HO BipjiaBOKi ‘{Sverstakis’; Cmirnas xapésiua: K Bésepy cnpdsimaca ‘apsiverSiavo’; ZKanmduxa ‘geleziné gyvatė“ Gnickyuan, cMarnam — cdma sdpacuan). Leksema cMéram ‘graZus; greitas; lieknas; stiprus“ ir kiti analogiškų reikšmių jos giminaičiai, gana gyvai vartojami ir kitur paribinėse baltarusių šnektose, pagrįstai, mūsų nuomone, laikomi lituanizmais ir, be abejo, teisėtai lyginami su lie. smagūs linksmas; stiprus“ [CBI“ 4 496-497]. Tokią išvadą padiktavo lietuvių ir baltarusių šių vienodai skambančių leksemų semantikos tapatumas. Jis taip pat yra esminis kriterijus, neleidžiantis lenkų smagly “tamsus, juodbruvis“ laikyti giminaičiu. Veikiausiai jis — homonimas. O lenkų smagly reikšme "lankstus, liaunas, elastingas“ (Karl. 6 234), mūsų nuomone, taip pat tegali būti skolinys iš lietuvių smagūs “vikrus, lankstus“. . crabad ‘misa’ (: Cra6sd xicuiup 1 pdGinua payrėna. Ilėynas mémxa craOaū) <= lie. stabda ‘t. p.“ créuasaup (dūKaMi Ba Baniksens) “rungtis, galynėtis, mušti kiaušinius iš atimtinių“ «= lie. stačiūoti ‘t. p.“ makani ‘prakurai, Zagarai’ (: Hassėnaū makančy naandnisaup nčyky). Leksemos reikšmė ir fonetika leidžia ja kildinti tik iš lie. Sakaliai (iš šakčlės ‘bitty wakdnm), plg. kitose br. šnektose vartojamus tos pat reikšmės lituanizmus MmaKajičK, LUAKAJIOK, wakdnik, LIaKduIiua, waxdm (CB 5 451-452]. Nedėsningas "priesagos pakitimas (-exi = -ani) greičiausiai rodo, kaip kartu su kalbos praradimu yra prarastas ir atskirų žodžio darybinių elementų ryšys su pirminio šaltinio forma. minės Šnypšti; pykti“ (: A mTo TaM ma croné mkinim (apie virdulį); fl c melt mHiny). Tai iš lie. šnypšti atsiradęs lituanizmas. 3. Leksiniai lietuviškos kilmės šnektos vertiniai Be leksinių lituanizmų, šnektoje yra ir lietuviškos kilmės leksinių vertinių. Juos atpažįstant daugiausia remtasi baltarusių (taip pat jų kaimynų lenkų ir rusų) kalbinei sistemai ne visai įprastais, o lietuvių kalbai būdingais jų darybos polinkiais, vertiniais įtariamų žodžių nebuvimu penkiatomiame TCBM ir iš dalies kalbine autorės nuovoka. yapranénbka ‘pasiutpolké’ (: Yapranénsky ranuasdy 1 npucabpuyca sa sé). Tai lie. pasiutpolkés (plg. dar pasiūtėlė ‘pasiutpolké’, pasiutes, pasiutélis “kaip velnias“) baltarusiSkas perdirbinys. Leksema kartu yra ir tiriamosios šnektos etnografinis skolinys iš lietuvių: kitur baltarusių šnektose šis šokis, mūsų žiniomis, nešokamas, ir kitas baltarusiškas jo vardas mums nežinomas. napanéyka "apatinis sijonas“ (: Ilasanduky améymm ioprapdny — 1 Biadus), plg. lie. pavilkiné, pavilkinys, br.cnéanas cnasniva. 122 minim ‘girtuoklés’ (: Y péicrax mifniun, wapuiun, Gahyuuik cuapseioum). Tai aiškus vertinys iš lie. girtudklės. Kitur baltarusių kalboje girtuokliy vietoje vartojamas jų pačių žodis Gysaki. Vertinys iš lie. lenkų pijanicy vartojamas ir paribinėse lenkų šnektose. Kitur Lenkijoje vartojamas tam reikalui savas žtochyni. nėjibka Cc pémkami ‘polka su ragučiais“ (; A6xnenkas Guid, a néneKy c pomxami népsan BuGahdna), plg. lie. polka su ragūčiais. Tai dėl lietuviškos kilmės ir etnografinis skolinys, kitur Baltarusijoje, mūsų žiniomis, nešokamas (bent seniau) ir nežinomas. Benahi "išgulos, išgulti javai“ (: Azul sinahi Y xia), plg. lie. iSgulos ‘t. p.“, br. pinshnae 366xxa. sdiuasuA rpubit ‘Silbaravykiai, Zalbaravykiai’ (: 34Auasua rpubi KpšnKa senenéious, ykycuwa; B4GaM xaxy: Gapfiue 34ūiuaBnaA rpubn), plg. lie. kiskiabaravykiai ‘t. p.’, br. ciuaki "t.p. : xanasdnka "geležinė gyvatė“ (: Ilamni Y Manimu, i ax pė3y xanasduka Gnickyuan), plg. lie. geležinė ‘t. p.“, br. manuka "t.p. ; 4. Semantiniai šnektos lituanizmai Tiriamojoje baltarusių šnektoje išgirsta ir baltarusiškų žodžių su jiems neįprastomis naujomis reikšmėmis ( jų TCBM nepateikia), skolintomis iš kai kurių lietuvių kalbos žodžių. Tos reikšmės iš tikro parodo baltarusių šnektos semantikos imlumą, dar tebevykstantį jos formavimąsi, dirbtinai išplečia jos ribas. Esame nuomonės, kad tos reikšmės iš lietuvių kalbos buvo perimamos dėl reikalo ir būtinybės baltarusių šnektos priemonėmis išsakyti visas šioje teritorijoje gyvenusių ( ir subaltarusėjusių) lietuvių buities realijas ir etnografiją. Jomis lietuvių kalba palieka vieną ryškiausių savo egzistavimo čia pėdsakų. OuBaup gyventi“ (: BiMdū x GuBdaio y Jlūuryns; fl Gusdio Tyr nérami, 6yay 3imasdus; Mu Gusdem y Marynax), plg. lie. būti ‘gyventi’ (: Aš būvū prie dukters miestė). usiučųs “Žydėti (apie rugius)“ (: Crana xsita usiuéus), plg. lie. žydėti, br. Kpacasdup. hanasd “grėblio galva“ (: Y rpi6ni anaminaca hanasd), plg. lie. Tai smagus gréblys: galva lengvuté. Baltarusių k. hanasd tokios reikšmės neturi. hanaynsi ‘galvinis, galvos formos“ (: hanaynri cixap y Tyio Bašny npasasdni; hanayuua candru canérkin) , plg. lie. galvinis t.p.“ (: Galvinis cukrus; galvinés salotos). hanéyka “grybo galvutė, grybo kepurė“ (: hanéyka Gapasikd xpSnkas, a HOmKa — uepedpan), plg. lie. grybo galvute. hayué ‘kas niekam tikes (apie prastos išvaizdos, nevykusį žmogų)“ (: Bemuna = wi 34Mym 3a hayed), plg. lie. Ištekėjo už šūdo. . 123 kanécu vežimas“ (: Ilassius Mme xancay aa aéxrapa 3péaul), plg. lie. ratai ‘vezimas’. Snektos xanscu ne baltarusiskas (būtų k6an), o skolintas iš rusų. Tai aiškiausiai rodo dar didelį šnektos nesavarankiskumgq ir lietuvių semantikos gyvybiškumą bei veržlumą (nesvarbu, į kurią kalbą lietuviška reikšmė perduodama, svarbu, kad tik ji išsaugoma). Svarbu dar pridurti, kad konstrukcija [lasfius mue Kančcay — be jokios abejonės — aiškus sintaksinis lituanizmas, žr. p. 123. ' kasd, Ka3čn “klaida audime’ (: 3pabina kKa3y Y KpOcHax; HOY Ka3čJi BEICKA4LIY y kpécuax), plg. lie. ožka, ožys 't.p.“ sasas Togas“, ae "žiogelis" (: Kazanski 3an8nna, BOmki a6yhenskin; Kasénpunki mwymdup va sown), plg. lie. oZélis, ožiūkas ‘t.p.! kpyuaun ‘suktas, klastingas’ (: Mu nexpyuansa mobasi — yok pé6im ax cépua), plg. lie. sūktas ‘t.p.’ MéAcua ‘gemalo apvalkalas, nuovalos’ (: Boawm cwmni, a Medcua HA BHXOJ3HUL), plg. lie. vieta “t.p. Kaūujica “gimti, atsirasti“ (: Bpary cum mamoéyca), plg. lie. Jom atsirado duktė. Haxa/pinua “atsirasti; kilti“ (: Uapminma yxe maxémsinua; Mypamki maxéamma — Ha omy; Ha Binrps Bčuep xanéann maxémiuua; VY. A3amOkKa Crpax Hax6asiuua), plg. lie. Jaū ūogų atsirarida; Laukuds vėjas atsirafida; Baimė atsirafida ir kt. HezgaJiaKO ‘netoli, arti’ (: bsina nesanaxé axsinauaraha). Dėl lietuvių kalbos įtakos leksema čia vartojama kaip prielinksnis (kitur baltarusių kalboje jis eina prieveiksmiu [TCBM 3 360). Prielinksnio reikšme fonetiniai KexzaJinKė variantai vartojami ir kitur paribinése su Lietuva baltarusių šnektose [CBI“ 3 204]. ycui “plaukti, plaukėti (apie javus)“ (: Cénera nasdna pana myc xrira, i nmanina nnuséus), plg. lie. Plaukia rugiai, br. kanaciuua xsira. npanyckaus "palydėti (: Cuma mpanyckdiup Aa Mauurčinu), plg. lie. Praléisti sčną Žmogų iki vartų. npanycuius praleisti, prapirkti“ (: fl ycé hpams npanycuiy), plg. lie. Pralčidau visūs pinigus. p3nka ratelio dalis, ropė“ (: Psnka Yy Kkapayndue; Aa pšnkKi mnyna npukpdniena), plg. lie. rėpė ‘t.p.’ Nagrinėjamoji br. leksema baltarusédama įgijo mažybinę formą. 3y6 "grėblio dantis“ (: YcraBiy Tpu 3y6w y rpabems), plg. lie. dantis “grėblio dantis“. BOka ‘akivaras’ (: Kapėsiua yeaninacs y BOka), plg. lie. akis liūno kiaura vieta“, 5. Lietuviški šnektos vietovardžiai Lietuviškos kilmės (ir darybos) vietų vardų tiriamojoje šnektoje nemaža. Acėnimge “lankos vardas“. Šaknis greičiausiai susijusi su lie. asys ‘Siurk3tusis asiūklis“ (auga šlapiose vietose) ir lie. priesaga -iškė. Vietovardžio forma dar 124 nesuslavinta: išlikusi vienskaitinė (slavėdami lietuviški vietovardžiai paprastai virsta daugiskaitiniais, pvz.: Pastovis => IlacraBu ir kt.). Dar plg. tos pat šaknies br. Acaniura “pelkės vardas“ [MB 21]. BaGpéyuimki “dirbamos žemės plotelio vardas gretimame Filipaucų kaime“. Vietovardis greičiausiai kilęs iš slaviškos pavardės, plg. br. babpéycki, Ba6pėsių, ukr. BoGposeus le. Bobrowski (ją galėjo turėti ir vietiniai lietuviai, plg. lie. Babrduskas, Babravickas, Babravičius — LP 1 148) ir turi lietuvišką priesagą. Byuasisuu “kaimo vardas“. Tai pavardinės kilmės pavadinimas, kurio forma gerokai apslavinta: afrikatos tariamos kietai. Ramaškonių ir Jūravo lietuviškai mokantys žmonės šį kaimą vadina Bū.ciavičiai. Forma, mūsų nuomone, į bk. transponuotina Būčiavičiai « lie. Bučys, Būčius, Būčas + sl. -evič. Bysušai “ kaimo vardas“. Tai grynai lietuviškas pavadinimas « lie. pvd. Bučys, Būčas, taip pat Bučėlis. Yuudni “kaimo vardas“. Senieji vietiniai lietuviai jį dar vadina Čičiai (rt.). Formos vertimas mažybine — taip pat neretai vietovardžio slavinimo būdas, plg. Ramaškonių lietuvių vartojamą upelio formą Kamdja ~ Kamėja, br. tiriamojoje šnektoje tariamą Kamaika ir kt. Apapusnu, (Asapudum) “kaimo vardas“. Aplinkinių lietuvių šis kaimas vadinamas Dvarcidnis ~ Dvarciénys, plg. lie. kaimų vardus Dvafčiai, Dvarčėnai ir kt. [LATS 69]. Asayrynu (vidurinioji karta vartoja labiau suslavintą formą J3ayryuus) ‘kaimo vardas“. Aplinkinių lietuvių šis kaimas vadinamas Dz'augiūnai ~ Džiaugūnai, plg. lie. kaimų vardus Džiaugėnai, Džiaugiai ir kt. [LATS 70]. T'ipsiau “dirbamos žemės ir ganyklos plotelio vardas“. Vietinių žmonių atsiminimuose išlikę, kad šį žemės plotą valdęs Girvydas, plg. Girvydiškė, Girvydiškės “kaimų vardai“ [LATS 87]. I'6p6imki “kaimo vardas“. Pavadinimo priesaga lietuviška. I"p613a BG3epa “ežero vardas gretimame: Sokiiny k. Pavadinimas kilęs iš lie. pavardės Gruodis, vietos lietuvių šnekta tariamo Grūodzis, kilm. Grūodzia [dėl lie. uo» br. o žr. LKB 125]. T'yaaimgi “kaimo vardas“. Pavadinimas yra lie. tarm. Gudzi.ské ~ Gudiškė suslavintas variantas, plg. lie. kaimų vardus Gūdiškiai, Gūdiškė [LATS 95]. Eaynus “kaimo vardas“. Pavadinimas yra gretimų kaimų lietuvių vartojamos formos Jūodupiai suslavintas variantas [dėl lie. (i)uo > br. ė žr. LKB 125]. fluximxi “kaimo vardas“. Pavadinimo priesaga lietuviška. Kapaniyua "kaimo vardas“. Tai galbūt suslavintas lie. Karalfčia pavadinimas, plg. lie. kaimo vardą Karalyčia [LATS 122] « Karalfčia. Kdpa ‘griovys, kuriuo teka šaltiniukas“ (: Kdpa — xaniyka — ia3éus kpuuiua). Greičiausiai — tai upelio (kuris dabar upeliu nebelaikomas) lietuviškas vardas "Kčrė. Galbūt jis galėjo atsirasti nuo jo krantuose ar dugne buvusių kerų, šiekštų, plg. dar Būga 952. 125 Kėnbuckaa hapd “kalno vardas“. Pavadinimas sietinas su lie. kalnas, o jo minkštasis |] greičiauisiai rodytų, kad jam artimiausias yra lie. kalnė *viršukalnė“, hapd, mūsų nuomone, galėjo būti pridėta vėliau kalnės reikšmei sustiprinti, kai pradėta ji užmiršti. Atvejų, kai kartais greta pavartojami du — vienas slaviškas, antras lietuviškas ir atvirkščiai — tos pačios reikšmės žodžiai, kalboje pasitaiko, pvz., Žinau, ale bet nesakysiu (Jurbarkas), Nežadėjo, ale bet vienok atėjo (Laūkuva). Kpanimki ‘Filipaucy kaimo ariamos žemės plotelio vardas“. Pavadinimas sietinas su lie. Krapiškis “kaimo vardas“ [LATS 139], kuris, mūsų nuomone, galėtų būti ir tarmiškas «= iš "Kruopiškis, dar plg. lie. Krudpiskis vs. [LATS 143]. ; Jlanynūi “kaimo vardas“. Lietuviškai kalbantys Jūravo gyventojai šį kaimą vadina Lapūnai, plg. pvd. Lapūnas [PZ 2 25] « Lepūnas «= lepūnas. Jl66u6 “žemos vietos, paprastai šlapios, vardas“. Vietovardis — tikras lietuviškas Lobai «= Idbai “žemos vietos (slėnis, pakalnė, upės vaga, pelkė)“. Jlėnyni “kaimo vardas“. Pavadinimo priesaga -yui- lietuviškas tarmiškas deminutyvas -uciai ~ -učiai. Jo šaknis galėtų būti sietina su lie. kaimo vardu Lėpaičiai (šis, be abejo, giminigas Iopyti, plg. dar lopudcius (kas sulopytas). O jei jo o «lie. uo [plg. LKB 125], jis galėtų būti artimas lie. Liiopas “pvd.“ « lūopas ‘nerangus žmogus, žioplys, liurbis“, plg. hioputé ‘t.p.’ Jlėykica ėyrapiū "lauko vardas“. Pavadinimas kilęs iš pavardės Laūkis, Laukys « latikis, laūkas “praplikėlis“. Marynmu “kaimo vardas“. Grynai lietuviškas. Vietiniai Jūravo apylinkių lietuviai šį kaimą vadina Miegūnai (taria Me'gūnai). Prie Kamojų esančiame Filipaucų kaime vietiniai baltarusiai taria Mahynu. Vardas sietinas su miégas, miegoti, taip pat miegonas ‘mieguistas’, miegdnys ‘snudas, snaudimas’ ir kt., plg. kaimų vardus Miegėnai, Miegénys, Miegūčiai [LATS 182). Mipknimki “kaimo vardas“. Visas pavadinimas lietuviškas. Greičiausiai pravardinės kilmės, plg. pvd. Mirklys « mirklys “kas nuolat mirksi“, dar plg. 'kaimo vardą Mirkliai [LATS 187]. Ypač svarbu tai, kad kirčiuotas vietovardžio dvigarsis -ip- čia tariamas aiškiai su tvirtaprade priegaide, ir jo pirmasis sandas pailginamas visai taip, kaip aplinkinėse lietuvių šnektose. Dar plg. p. 122. [puxdpak “šaltiniuotos lygios vietos vardas“ (: [Tpukdpax - KpkiKiua, paynina). Pavadinimas susijęs su griovio (ir šaltinio) vardu Kspa (žr.). IlbuxApax —tai vieta prie “Kerės — "priekeris ( priekerė). Pycanimki “viensėdžio vardas Filipaucų kaime“. Pavadinimas turi savo giminaičių Lietuvoje, pvz., Rusališkė “kaimo vardas“ [LATS 268). Šie vietovardžiai turbūt sietini su lie. pavardėmis « rūsintis “kasytis“, rusynė “kas nuolat kasosi“, ruséti ‘blankiai, neturtingai gyventi“. Camaniua “miško vardas Gudiškių kaime“. Pavadinimas lietuviškas Samanfčia 'daugelio pelkių vardas“ « samanos, dar plg. Samanynė, Samaniškė(s) ir kt. kaimų vardai [LATS 271]. 126 Csipanw “kaimo vardas“. Jūravo kaimo lietuviai jį vadina Svyrionys (t. Svi'- rdni's), o jo baltarusiai — Csipsuw. Kamojų šnektoje vietovardis labiau suslavintas, sukietintas jo r prieš ėjusį iš. Pavadinimas greičiausiai susijęs su lie. svyris "senovinis medinis durų įtaisas“. Illsėxmru “kaimo vardas“. Pavadinimas susijęs su lie. švokšti "neaiškiai kalbėti“, plg. dar kaimo vardą Švėkštoniai [LATS 312]. Tpanmajyckae néne lauko vardas“. Pavadinimas kilęs iš lie. pavardės Trepšys, Trepša « trepsėti. Tywyneyursuma "lauko vardas“. Pavadinimas susijęs su lie. pavarde Tumiilis, dar plg. pvd. Tumélis, Tūmas. Bapkauimku “kaimo vardas“. Pavadinimas, be abejo, sietinas su lie. kaimo vardu Varkutonys [LATS 336], pavarde Varkulis ir pan. Biurpa 'upės vardas“. Tai ir per Lietuvą tekančios upės Vingra vardas. Siejamas su vingis. Bėni “miško vardas“. Pavadinimas sietinas su lie. dlai ‘olos’. Žodžio pradžios pridėtinį v galėjo turėti ir lietuviška forma. XKykimxi “kaimo vardas“. Pavardinės kilmės (Žukas), lietuviškos priesagos vietovardis. 6. Fonetiniai, akcentologiniai, morfologiniai ir sintaksiniai šnektos lituanizmai Be leksinių lituanizmų, tiriamojoje šnektoje vartojama ir keletas mūsų pastebėtų išsilaikiusių fonetikos, akcentuacijos, morfologijos ir sintaksės lietuvybių. Lituanizmai (daugiausia vietų vardai) yra išlaikę sveiką senąjį ilgąjį baltų a (bk. 0), kaip ir gretimose lietuvių šnektose, pvz. Apapudun (/Įsapuduui) < lie. tarm. Dvarcdni's ~ Dvarčionys, Csiuugiuu <= lie. tarm. Svincdni's ~ Švenčionys, Caipdnu « lie. tarm. Svi'rd'ni's ~ Svi'r'a'ni's ~ Svyridnys, Usakumru <= lie. tarm. Švakšta's ~ Švokštos ir kt., plg. dar gretimų lie. tarm. bagdci ~ bagéti "turtingi", bra'l'ai ~ broliai, dabdja ~ dabėja "saugo", panu' ~ pong, sa'das ~ sėdės ir kt. (Adūtiškis — LKT 351-352). Tai rodo, kad asimiliuotoji lietuvių šnekta buvo žadininkų šnektos tęsinys. Lietuvių bk. dvigarsiai an, en išlikusiuose lituanizmuose yra išvirtę un, in, kaip ir artimiausiose lietuvių šnektose, pvz., GpyuTH «= lie. tarm. bruritas ‘branktas’, Gpyurauki «= lie. tarm. bruntėl'ai “branktčliai; medinės sagos“, Kaynasiok <= lie. tarm. *skilundz'ū.kas ‘skilandis’, Jlūuryns & lie. tarm. Luitupis ~ Lentupis, Csiuufuu ‘Svencionys’, cuiMGyp « lie. tarm. scimburas ~ stėmburas ir kt., plg. dar gretimų lie. tarm. urit ~ ant, luūku' ~ lafika ir kt. (Adūtiškis I.KT 351-352). Tie fonetiniai dalykai rodo, kad šių vietų lietuvių šnekta priklausė puntininkams. Svarbu dar paminėti, kad į in čia verčiamas ir archainio polonizmo kręgty ‘apvalus’ [plg. Karl. 2 552] šakninis ę (tariamas 127 kaip en), pvz., kpuuras JiicT. Tai rodo tokio lietuvių kalbai būdingo virtimo visuotinuma: an, en» un, in dėsnis veikė ne tik, kol čia kalbėjo lietuviškai, bet ir vėliau. Priebalsis I prieš e tipo balsius čia vartojamuose lituanizmuose (kaip ir kitur rytų aukštaičių lietuvių šnektose) yra kietas, o e išvirtęs į a, pvz., naraci «= lie. tarm. lagčs'ai -legėsiai, nnackdai (nnackani) < lie. tarm. plaiskanes ~ pleiskanės, taip pat Jlūuryn «= lie. tarm. Lufitupi's «= lie. tarm. Lafitupis (plg. gretimų rytų dzūkų šnektos Isdas -Ičdas, taip pat ls'ks'ū ~ lėksiu, katl> ~kiatlé, dzi.dels ~didelé — LKT 353, 354, 394). Priebalsis n (kietasis ir mink3tasis), eidamas prieš gomurinius k, g, kaip ir visoje lietuvių kalboje, čia tariamas su aiškiu gomuriniu atspalviu (tą atspalvį turi ir visi slaviški žodžiai, pvz., Génenpki ‘baltutis’, učuenbLKasm ‘liesuté’, a6xnenbkan ‘sudzitivuté’, imripunik ‘vingiaryksté’, Kapduembki "trumputis", kanéubki “nariukai (pvz., šiaudų)“, kpicuenskia ‘raudoniukai’, Jlireiuki “kaimo vardas“, pexauki ‘rudutis’, pyskini ‘runkeliai’, cndasenski ‘saldutis’, mypnduenskin “Šiurkštūs“, panepudnka (saponidnka) ‘valerijonai’, Biurpa “upės vardas“, 3aapésenski ‘sveikutis’, xanasduka (geležinė gyvatė“, xHpHeHKiaA 'riebučiai“ ir kt. Toks priebalsio n tarimas rodo, kad dabartinės baltarusių šnektos substratas tikrai buvo lietuvių kalba, dar plg. Turska 75, 90, 94-95, 108, 111, 215-216, 2 193-194. Šnektos lituanizmų fonetinėje sistemoje gana neblogai atsispindi ir čia išnykusios lietuvių šnektos pirmoji dzūkavimo ypatybė — afrikatų ¢, dž> c, dz prieš a, u tipo vokalizmą — būdinga gretimoms lietuvių rytų dzūkų šnektoms (plg. LKT 352, 353, 394; LKA 94-96, žemėl. 80). Tokie lituanizmai, kaip axéus ‘akuotai’, Byuasiuw “kaimo vardas“, uéynana ‘vépla’, Į3iasacėm "Didžiasalis", Asayrynu “kaimo vardas“, I'p6asa B63spa, Camaniua "pelkės vardas“, Ceinudnn, crOuaBamup “mušti kiaušinius iš atimtinių“ ir kt. rodo, kad jie turėjo atsirasti iš vietinės lietuvių šnektos vartotųjų lyčių "akuščcai, " Bi.c'aviec'ai, "c'aūpala, "Dz'augūnai, "Grūodz'a' ažeras, " Samanic'a, " Švincani's, "stac'ūoc ir kt., kurios baltarusėdamos ilgainiui pavirto dabartinėmis. Antroji lietuvių dzūkavimo ypatybė — č, dž> ¢, dz prieš i, ie — išnykusioje lietuvių šnektoje, be jokios abejonės, irgi bus buvusi (tą mūsų tyrimų duomenimis patvirtina jai gretimų lietuviškų Jūravo ir Ramaškonių šnektų duomenys, pvz., pajilgūoci ‘pailgi’, scipinai ‘stipinai’, sėdzi “sėdi, tupi“, dar plg. LKT 394), tačiau iš turimų lituanizmų fonetikos nieko apie tai spręsti neįmanoma dėl sutapimo su baltarusių kalbai būdingu šio tipo dzūkavimu. Iš akcentologinių lietuvybių būtina paminėti šnektos lituanizmuose aiškiai girdimą jų mišriųjų dvigarsių lietuvišką tvirtapradę priegaidę. Čia, kaip ir gretimose lietuvių šnektose, pirmasis tokių dvigarsių sandas pailgėjęs, pvz., Ilu6y.jiscri pvd., ay Jibka ‘dulkés’, Jlitei.uki “kaimo vardas“, Mi.pkaimxi “kaimo vardas“, My.nuasiuw “kaimo vardas“, Pš.Mma “pvd.“, Pš.Mmuxa “pvd.“, Csipki “kaimo pavadinimas Lietuvoje“, plg. lie. tarm. svi.rka's ~ Svirkos, Bi.urpa “upės vardas“ ir kt. Lituanizmų tvirtagalés priegaidės skiemenyse analogiško antrojo sando pailginimo negirdėti, pvz., bpynra, GypGanxi, Jlūnryns ir kt. 128 Greičiausiai dėl lietuvių kalbos įtakos trejetas šnektos daiktavardžių yra tos pačios giminės ar to paties skaičiaus kaip ir atitinkami lietuvių kalbos žodžiai, pvz., rpébens, plg. lie. grėblys, kitų br. šnektų ir ju lk. hpaGxi; nėsani, plg. lie. kepenys, kitų br. šnektų ir jų lk. néuams; TriCA4K ( ABa, vyr. g.), plg. lie. tūkstantis, br. Téicaua. Iš lietuvių kilmės sintaksės elementų minėtinos čia gyvai vartojamos kai kurios lietuviškos konstrukcijos, kurių kitose baltarusių šnektose ir jų Ik. nežinoma. Tai visų pirma lietuviškas dalies kilmininkas, pvz., Méuexa aBésax Kynina; Ilpdumvu hor dhasay Gund; Ėcup y Manė macyxamusx ira, plg. lie. Pirko avių, br. Kynina aséuxi. Būdinga šiai 3nektai ir neapibrėžto kiekio kilmininko, kurio objektas ribojamas laiko trukmės (trumpam), konstrukcija, pvz., [assim Mee kančceaš; Jan mie KHaxA. Ši konstrukcija slavų kalboms, apskritai imant, atrodo, nežinoma. Ją visais atvejais jose pakeičia galininkas, pvz., br. Ilastius MHe cykéuky. Tačiau ji visai analogiška rytų Lietuvoje plačiai vartojamai konstrukcijai, tipo Paskolink man peilio (arklio, kirvio), plg. LKG 24-25. Vartojamas šioje šnektoje ir aiškiai lietuviškos kilmės siekimo kilmininkas, pvz., [lpuméy xaud; Ilpuėxay Guuxd (xapéew, xaud), plg. lie. Atvažiavo bulviy, br. llpumoy na xand (3a xaunéwm) ir kt. Palyginti čia gyvai vartojamos veiksmažodžių būtojo sudurtinio laiko konstrukcijos, sakinyje vykdančios vardinės tarinio dalies funkcijas, pvz., fI sacHyymn Omy; buy namodyma y mroėny; Ilpupėmu Oy sswuék; Alna Gna npsBČIuH NAuL kine; Tara Owy aGabiymm cxypan ir kt. Konstrukcijos greičiausiai perimtos iš čia išnykusios lietuvių šnektos. Jos ir dabar lietuvių kalboje gyvai vartojamos, o slavų kalbose jas yra pakeitusios veiksly formos. Kad jos iš tikro yra atitinkamų lietuviškų konstrukcijų vertiniai, galėtų, mūsų nuomone, patvirtinti ir čia išgirstas pasakymas fl Bayk4 He Bimseymmn, a mamkd TO — BimBejia: AK KOT, kuris yra paskiemeninis grynai lietuviško sakinio, mūsų užrašyto ir lietuviškame Jūravo kaime Vilka“ aš neasū ma't'us, a šešku' mat'aū — kap kacinas pakartojimas [plg. dar Balt. 63]. Šnektoje išlikę lituanizmai nėra sustingę. Jie nuolat kinta, baltarusėja, iš lėto darosi nejaučiama, dyla ir kraipoma jų semantika, lituanizmų mažėja. Baltarusiams svetimas dvibalsis uo čia dažniausiai išverstas į o(: I'péa3a BOė3Apa, ak6us), pasitaiko ir į y (: apya, Gyxanka, GOyxška); lietuvių au — į oy (:JI6yxica ėyrapa), į a (kakapauki) ar į y (kyxapduki); dvibalsis ai — į a (: nuaCKAHI, naack6ms); ei — į 3 (: TpSunojiLbKa) ir pan. Slaviškos fonetikos veikiami kietėja kai kurie priebalsiai (Byuasiuw, Csipaxm, pšūcru). Šalia leksemos Kunimu viduriniosios kartos atstovai sako ir KJišIuma, greta BAIUIa, sannasiTu, Bipuind, nanwuyk ar tik ne dažniau išgirsti sakant dna, BannasiTH, Bapulnd, JiannIyK ir pan. Lietuvišką kaimo vardą Marynu, kai kas jau taria suslavintą Mahyxnu, o viksvą, vingiarfkštę spąstus čia visuotinai vadina tik ixcsd, iHTipkiuKiK, NACTKA. Iš dviejų skirtingų lyčių ir reikšmių leksemų kartais susiformuoja viena su abiejų reikšmėmis (ryrams «rirém ir xykans), pasitaiko, kai užmirštama 129 leksemos nuosava reikšmė ir ji įgyja kito žodžio reikšmę (acdki « lie. ašakos vartojama reikšme ‘padaigos’) ir kt. Visa tai rodo, kad taip artédami prie baltarusių kalbos sistemos, tie šnektos skoliniai kuo toliau, tuo labiau tolsta nuo savo pirminio šaltinio, labiau silpsta ar visai nutrūksta ryšys. 7. Išvados Straipsnyje iškeltosiosios Kamojų apylinkių baltarusių šnektos ypatybės lituanistikai svarbios keliais apsektais. 1. Čia vartojamoji lietuviškos kilmės leksika yra glaudžiausiai susijusi su gretimų .lietuviškų teritorijų valstiečių gyvenimu, jų gamyba, buitimi, papročiais, kultūra. Neabejotinai visa ji yra tos baltarusių šnektos ir gretimų lietuvių šnektų bendrosios leksikos dalis. Ji iš esmės paplitusi visoje lietuvių- | baltarusių kalbinio paribio slaviškų šnektų zonoje ir yra gyvas liudininkas, patvirtinantis lietuvišką tų teritorijų dabartinių šnektų substratinį pamatą. Kartu čia iškelta keletas naujų lituanizmų, kitur paribinėse su Lietuva baltarusių šnektose neužfiksuotų. Tai acdki ‘padaigos’, Gpunayni ‘uzdzitive mėšlų luitai ant karvės Sony’, 6ypra ‘gabalas’, 6yxanki buožgalviai“, 6yx3ka “metalinis dalgio galvos įtvaras“, uéynana ‘véplys’, nanyuki "iš siūlų megztos Cempés’, namašnėmka ‘kas pašiepiamas“, cra644 ‘misa’, muinėus “Ššnypšti“, xyxanki ‘buoZgalviai’ ir kt. Visa tai rodo, kad tiriamoji baltarusių šnekta čia susiformavo ant lietuviško substrato pamato. 2. Šnektoje užrašytieji leksiniai ir semantiniai lietuviškos kilmės vertiniai, pvz., némka c pémkamu ‘polka su ragučiais“, xajimaAuKa "geležinė gyvatė“, usiuéup “Žydėti (javams)“, xizdup “mėtyti (bulves); mėsti (dantis)“, mamycuf ‘plaukéti (javams) ir kt, atspindintys, be kita ko, etnografinius žmonių gyvenimo bruožus, patvirtina lietuviško substrato pėdsakus. 3. Nemaža dalis čia vartojamų vietų vardai — vandenvardžių, kaimų vardų, smulkiosios toponimikos, taip pat antroponimikos, pvz., Eaynuu “kaimo vardas“, I'ipsian “lauko vardas“, JI6ykica ¢yrapi lauko vardas“, Kūpa "griovio vardas’, CaManiua “miško vardas“ ir kt., rodo, kad čia gyventa lietuvių. Šį teiginį patvirtino ir kai kurie šnektos informantai, pripažinę, kad jų tėvai, seneliai ir proseneliai kalbėję lietuviškai. 4. Šnektos fonetinėj sistemoj iki šiol išlikę kai kurių lietuvių kalbos fonetikai būdingų elementų. Taigi čia išlikęs sveikas baltų ilgasis š; žodžio kamieno dvigarsių an, en> un, in bei priebalsio n prieš k, g lietuviškas gomurinis tarimas ne tik lituanizmuose, bet ir slaviškuose žodžiuose. Lituanizmuose aiškiai girdima mišriųjų dvigarsių tvirtapradė priegaidė, pailginanti pirmąjį jų sandą, kai kurie lietuviškos morfologijos ir sintaksinių konstrukcijų likučiai. Visa tai neabejotinai rodo, kad šioje teritorijoje asimiliuotoji lietuvių šnekta priklausė rytų aukštaičių puntininkų žadininkų rytų dzūkų šnektai. 130 Literatūra LLT Ipunaseuxene 3. Ū., Mauxesus 10.0. Hexotophie neoOhrunsie MUKPOCHCTEMH B AMAJIEKTHOČ CrpykType Genopycakoro roBopa Okpecrnocreši Onca // Baltistica, 1979. T. 15 (1). P. 52-65. Benapycka-pycki cnoykix. Muna, 1988. T. 1. Būga K. Rinktiniai raštai. V., 1961. T. 3. Bausrenių LK. Kpagsu cnoykxix ycxommsmi Marin8ymysmn. Misc, 1970. am B. Tonkosui C10Baph XHMBOrO BEJMKOMO pycckoro s3K6Ka. Mocksa, 1955. T. 1. IrhManarivey coy Gemapyckad MOBH. Miuck, 1978. T. 1. Oacmep M. Srumonoruueckuii CIOBaps PYOCKOro mua. T. 1. M., 1964; T. 3. M., 1971.. Omumanariusni croix ykpalucskol MoBu. Kunis, 1982. T. 1. IOpuanxa I'.®. Hapoanae suTsOpHae cioga. A-JL. Mincx, 1981. Kartowicz J., Kryfiski A. Niedžwiedž- ki W. Slownik języka polskiego. Warszawa, 1902. T. 2; 1915. T. 6. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas. V., 1976. D. 2. Jlaysiore 10.A. Cnosaps Gajiru3MOB B CJIaBAHCKHX mukax. Jleaunrpas, 1982. Laumane B. Zivju nosaukumi latviešu valoda. Riga, 1973. Fraenkel E. Litauisches etymologisches Worterbuch. Heidelberg-Gottingen, 1955-1962. Lietuviy kalbos atlasas. V., 1982. T. 2. Grinaveckienė E., Mackevič J. Kai kurios baltarusių lituanizmy fonetikos ypatybės / /Lietuviy kalba ir bilingvizmas. V., 1988. P. 123-131. Lietuviy kalbos gramatika. V., 1976. T. 3. Lietuvių kalbos tarmės (Chrestomatija). V., 1970. Lietuvių kalbos žodynas. T. 12. V., 1968; T. 9. V., 1973. Grinaveckienė E. Buivydžių apylinkių (Vilniaus raj.) lenkų šnektos lituanizmai // 131 LT Mb Hapoa. nexc. Hapoa. cnosa Hapoa. cjioBaTB. — PBC PAB CB CPHT Cuamx. 1983 sv TCBM Turska 3 HapoA. CNOYH. Kus. cosa 132 Lietuviy leksikos ir terminologijos problemos. V., 1991. P. 47-64. Lietuvių pavardžių žodynas. T. 1. V., 1985; T. 2. V., 1989. I'punaseuxene J., Mauxesus 10.0., Pomanosus E.M., YeGepyx E.H. burosasn JIEKCHKA JIHTOBCKOTO NPOMCXOXACHHA B 3anayHOA Benopyccuu. / /Lietuviy terminologija. V., 1975. P. 163-202. Mikparananimia Benapyci. Mincx, 1974. Miilenbachs K. Latviešu valodas vardnica. Papildinajis, rediggjis, turpinajis J.Endzelins. Riga, 1923. T. 1. Mūsų kalba. V., 1989. Sas. 5. Kviklys B. Miisy Lietuva. Lietuviy enciklopedijos leidykla. Cikaga, 1964. Hapoanaa nexcixa. Minx, 1977. Hapoanae cnosa. Minck, 1976. Hapoanaa cnosarsopuacus. Minck, 1979. Mosmcxue ropopu. Munck, 1973. T. 1-2. Pyccko-6enopycexuii ciosaps. Munck, 1982. T. 1. Pyocknū A3KK B benopycoun. Munck, 1985. Cnoyxnix Genapycxix rasopak nayHOYHA—-3aXOAHAN Benapyci i se narpaniyya. Mincx, 1979-1986. T. 1-5. Cnosaps pycoxux HapoaHsix ropopos. Jlemmurpas, 1966. Bun. 2; 1968. Bun. 3. Cuamxosių T.O. Maropuanu Aa cioyuixa T'pomencrai pobnacul. Mincx, 1972. Cuamxosia T.®. Cnoyuix I'pomencxain soGnacul. Mincx, 1983. Endzelins J. Senprūšu valoda. Riga, 1943. Illancxauū H.M. u ap. Kparkuū 3THMOJIOTH4EeCKHŪ cnosaps pycckoro muka. M., 1971. Tnymauajibhni Cioykix Genapycxan moss. Minck, 1977-1984. T. 1-5. Turska H. O powstaniu polskich obszaréw jezykowych na WilefiszczyZnie. Wilno, 1939. Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos kilmė. V., 1984. T. 1. 3 uapoanara cnoynika. Minck, 1975. XKusoe cnosa, Mina, 1978. JINTYAHU3MH B BEJIOPYCCKOM TI'OBOPE OKPECTHOCTEH KOMAM IIOCTABCKOT'O P-HA BEJIOPYCCHH Peziome 1. B roBope ynorpeGnseman nexcuka JMMTOBCKOTO NPOMCXOXACHHUA ABIACTCA HEOTBEM/ICMOA 4ACTbIO JIEKCHKH COCEAHMX JIMTOBCKHX TOBODOB, HAXOAALIKMXCA KAK HA Teppuropun Jlarsu, Tax u Benopyccuu. Ona recHo camsama C XM3HLIO, GHTOM, OOLNAAMM H KYJILTYDpOR BOCTO4HO-BYKINTAATCKOTO JIMTOBCKOTO Cea H, KpOME Npo4ero, TOBOpHT O TOM, 4TO ASHKOBAA CHCTeMa HMCCIIegyeMOTo Genopycckoro rosopa 340Cb 0o6pa30BaJiacb Ha OCHOBE JIATOBCKOrO CyGcTpaTa. 2. B crarbe M3yuaeMue JIMTOBCKHE NIEKCHYECKHE MH CEMAHTH4ECKHE KAJIbKH rosopa. OTpaxAaIOT TAKXKE HEOCNOPHUMHE CJieJH JIKTOBCKOTO CybcTpara. 3. Hemanas wacts mccneayeMmux coGCTBEHHMX WMEH - Ha3BaHMA AepeBHEH, TMADOHHMOB, ypOYMIl, TaKXe $aMHJIMA HOCHTENIeA IroBOpa - ABJIAIOTCA JIMTOBCKOIO NPOHCXOXACHMA H NOATBEPXJAIOT MHEHHE O TOM, 9TO HA HCCOJIEJYEMON TepPUTOpHH CPaBHMTENIbHO B HEAAaBHOM NMpOLIJIOM XWAM JIKTOBUKM. JlaHHOE nONOXeHue NOATBEPXKAAET MH HEKOTOPHE MECTHHE MHPOPMAHTH TMOBOpa, NpH3HAIOLIME, 4TO NPOXKHBABIIME 3A6Ch UX OTUH, AEAN M NpajeAH TOBODHIH NO JIMTOBCKH. 4. B m3mKOBO/ CHCTEME rOBOpa AO CHX NOP COXPaHWIMCh TAKXE H HEKOTOpHE QIEMEHTH JINTOBCKOA GOHETHKH, aKLEHTYauuu, MODŠĖOJIOTHH H CHHTaKCHCa. Ha ocrose HCCieAyeMoro GoraToro MaTepuana B CTaTheé JAENIAETCA NpeANOJIOXEHHE, 4TO = cyOCTpaTHNA JMTOBCKMA TOBOP, HA OCHOBE KOTOPOrO CQOPMMPOBAJICA MCCIEAYEMHi Genopycckuit rosop, GU JIMTOBCKMA IOBOp BOCTOYHO-aYKIITAATOB NYyHTHHHHKOB XKANMHHHKOB A3YKOB. LITUANISMEN IN DER BELORUSSISCHEN MUNDART DER GEGEND VON KAMOI (BEZIRK PASTAVI, BELORUBLAND) Zusammenfassung Es werden die in der Mundart von Kamoi vorliegenden lexikalischen bzw. semantischen Ubersetzungslehnworter sowie einige phonetische und grammatische Elemente litauischer Herkunft untersucht. Sie zeugen davon, daB dieser Mundart als Substrat der litauischer ostaukstaitische Dialekt (der der Puntininkai - Zadininkai - Dzūkai) zugrunde liegt. 133