Benekainių apylinkių antroponimija

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXX (1993) PERIFERINĖS LIETUVIŲ KALBOS TARMĖS Laima GRUMADIENE BENEKAINIŲ APYLINKIy ANTROPONIMIJA Tyrimo tikslas. Šiame straipsnyje uZsibréZta Zvilgteréti į atoky Rytų Lietuvos kampelį, dabar didžiąja dalimi atsidūrusį Gudijoje, — Benekainių parapiją — tokiu požiūriu: kaip vietinių žmonių pavardės atspindi gyventojų tautybę, ar didelė migracija, ar ryškūs tautinės sudėties pokyčiai. Netikėtai atsirado galimybė nuodugniau aptarti beveik kiekvieno parapijos kaimo pastarųjų šimto metų gyventojų pavardes, nes turimi net trys įvairiais laikais sudaryti pavardžių sąrašai. Lietuvybė Benekainių parapijoje. Kaip nurodoma 1908 m. "Vilties" Nr. 115, Benekainių parapijoje tuomet buvę iš 4850 katalikų apie pusė lietuvių. Tai patvirtina ir 1908 m. "Vilties" Nr. 109 bei 1909 m. Nr. 1, kur pasakojama, kad tuometinis Benekainių klebonas Sacharka nemokėjęs lietuviškai, bet, būdamas geras lenkas ir doras katalikas, paprašęs bažnytinės vyresnybės, kad jį, kaip nemokantį lietuvių kalbos, iškeltų kitur, nes Benekainių parapijoje esą daug lietuvių. Ten pat pažymima, kad net kunigas Jankevičius, ankstesnysis Benekainių klebonas, nors ir daug palankesnis lenkams nei lietuviams, vis dėlto pripažinęs, kad toje parapijoje apie pusė parapijiečių esą lietuviai. Lenkmečiu parapijoje veikė kelios lietuviškos "Ryto" draugijos mokyklos ir šv. Kazimiero draugijos skyriai, nors lietuviai už vaikų mokymą lietuviškai mokėdavo baudas ar sėsdavo į kalėjimą; lietuviška pradžios mokykla ir progimnazija Benekainyse veikė ir karo su vokiečiais metu (Kviklys, 1989, 312- 313). Deja, šiais laikais yra pavykę rasti tik keliolika Benekainių parapijoje gyvenančių vietinių Žmonių, mokančių lietuviškai, dažniausiai vyresnio amžiaus. Benekainių apylinkių gyventojų tautinė sudėtis per pastaruosius šimtą metų, atrodytų, yra gerokai pasikeitusi. Bet tai tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tikrųjų keičiasi gyvenimo aplinkybės. Tos pačios giminės ar šeimos žmonės tampa skirtingų tautybių Žmonėmis: senoliai — lietuviai, jų vaikai — jau gudiškai šnekantys lenkai, pastarųjų vaikai — rusiškai šnekantys lenkai. Šiuo metu labiausiai paplitusi Benekainių apylinkių kalba — gudų, oficialesnėje aplinkoje — rusų. Bet gyventojai čia gana sėslūs, nes tuose pačiuose kaimuose 82 pavardžių įvairovė menkai tesikeičia: dešimtmečiais, o gal ir šimtmečiais gyvena tų pačių šeimų palikuonys, giminės. Apie Benekainių apylinkių gyventojų tautinę sudėtį ką nors aiškiau pasakyti sunku, nes pavardės lieka tos pačios, šiek tiek "prisitaikiusios", o žmonės — jau skirtingų tautybių. ; Tyrimo šaltiniai yra trys. Pirmuoju laikomas 1985 m. ekspedicijoje vykusioje Varenavo rajone, Benekainių apylinėse, autorės kartu su iš tų vietų (Ramaškonių kaimo, Armoniškių parapijos) kilusia Vilniaus universiteto studente Terese Vaišnyte aptikta vietinio Žmogaus rašyta 1884-1902 m. rankraštinė apskaitos knyga. Padegučių (Padzegucių) kaime, esančiame už 4 km į šiaurės rytus nuo Benekainių ir už 8 km į pietryčius nuo Šalčininkų, vietinis gyventojas Aleksandras Mozolis (g. 1913 m.), šnekantis tik gudiškai ir laikantis save lenku, maloniai leido persirašyti jo senelio apskaitos knygą ("Lista Rejestracyjna. Gmina Bieniakonie. Powiat Lida. Wojewėdztwo Nowogrodzki. 1884-1902"), rašytą lenkiškai. Šioje knygoje surašyti aplinkinių kaimų pavadinimai ir daugelio jų gyventojų pavardės: tų, kuriuos ėmė į armiją, kurie ką nors didesnio pirko ar pardavė, kas kur išvažiavo ar iš kur atvyko ir pan. Į ją vienaip ar kitaip pateko bent po vieną iš kiekvienos kaime gyvenusios giminės atstovą. Tai maždaug šimto metų senumo šaltinis. Antrasis šaltinis yra 1984-1988 m. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto ir Vilniaus universiteto kiekvieną vasarą rengtose ekspedicijose iš vietos gyventojų užrašytos pavardės tų žmonių, kurie čia laikomi vietiniais, kurių kaimynai pažinojo tėvus, senelius. Kaimuose žmonės gerai pamena, kas iš kur pas ką užkuriom atėjo, kiek kas žemės turėjo. Apie Benekainis kaimai paprastai nedideli, retai pasitaiko daugiau kaip 15 šeimynų, nemaža ir tokių kaimeliukų, kur po 2-3 ūkininkus tebuvę. Nedaug, bet užrašyta ir tokių pavardžių, kurių atstovai, kaimo senbuvių liudijimu, buvę jų kaimynai, bet dabar jau išmirę ar išsikėlę. Daugėlis kaimų apie Benekainis nyksta, sensta, vos vienas kitas (Jūodkiškės, Dainava) plečiasi, paprastai atvykėlių iš Ukrainos ir Gudijos gilumos sąskaita. Ne šie žmonės lemia Benekainių apylinkių gyventojų tautinę sudėtį, nes dažnai yra laikini. Nors čia ir netyrinėjamos jų pavardės, jau greitai teks į juos žiūrėti rimčiau, nes būtent jie užima vietos jaunimo, miestų pavilioto, vietas. - Šis antrasis šaltinis yra pats tiksliausias, patikrintas senbuvių šeimose, pavardės rašomos taip, kaip taria vietiniai žmonės: dažniausiai gudiškai, labai retai lietuviškai, šiek tiek prasilavinę ar armijoje tarnavę vyresni žmonės dar ir lenkiškai "išverčia", 0 jaunesni — dažniausiai rusiškai, kaip pasuose įrašyta. Trečiasis šaltinis yra apylinkių tarybų sudaryti visų gyventojų sąrašai rusų kalba (1985 m.). Tyrimo metodika. Atrinktos tų pačių kaimų pavardės, kurios kartojasi visuose trijuose šaltiniuose. Dalis kaimų nunyko, dalis gyventojų mūsų amžiaus 3-4 dešimtmetyje išsikėlė į vienkiemius, dalis išvažiavo į Lenkiją ar į Vilnių, todėl net 6596 visuose trijuose šaltiniuose besikartojančių pavardžių yra 83 tikrai daug. Iš viso čia analizuojama 47 kaimų gyventojų pavardės, Mozolio knygoje minima apie 200 pavardžių, čia tiriama 131 pavardė. Visos pavardės gretinamos su "Lietuvių pavardžių žodynu" (T. 1 — 1985 m., T. 2 x 1989 m.), lyginta su pavardėmis, pateikiamomis Z. Zinkevičiaus knygoje 'Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai 17 a. pradžioje" (1977 m.), o kur įmanoma — ir su M. B. Bipuna. "Benapyckas aurpananimia" (1982 m.). Pavardžių pateikimo tvarka. Pirmasis iš pateiktų asmenvardžių yra išrašas iš minėtos Mozolio knygos; jeigu ten rašyba įvairuoja, variantai pateikiami po įstrižo brūkšnelio (/), o po dviejų įstrižų brūkšnelių (//) pateikiama rusiškai užrašyta ta pati pavardė šių laikų apylinkių tarybų knygose, bet tik tuo atveju, jeigu kuris nors garso užrašymas ar tarimas įvairuoja, pvz., Pilipaje/Oununaūys. Toliau skliausteliuose nurodomas kaimo pavadinimas, užrašytas taip, kaip Mozolio knygoje, po įstrižo brūkšnelio (/) pirmą kartą minint nurodoma, kaip kaimas vadintas lietuviškai (užrašyta ekspedicijų metu). Beje, yra pakliuvusių keletas kaimų ir iš kaimyninių parapijų. Santrumpos žymi: LPZ I, II — "Lietuvių pavardžių žodyno" I ir II tomus, LA — Z. Zinkevičiaus "Lietuvių antroponimika. (...)", Bip — M. B. bipuna. "benapyckas autpananimia”, skaitmenys — puslapius, kur minima tokia pat pavardė ar aiškinama jos kilmė (išskyrus LPŽ). Pavardės, minėtuose tyrimo šaltiniuose netekusios galūnių, lyginamos su LPŽ sąlygiškai "atstatant" galūnes, nors ir ne visas teko ekspedicijose išgirsti tariant su galūnėmis. Kiekvieno asmenvardžio kuris nors pabrauktas skiemuo rodo, jog dabartiniai to žmogaus kaimynai jo pavardę kirčiuoja tame skiemenyje. Pavardės tirtos ir kilmės bei darybos požiūriu. Paaiškėjo, kad maždaug pusė pavardžių yra krikštavardinės kilmės — vienos su lietuviškom priesagom, kitos — su slaviškom. Yra pavardžių, kilusių iš bendrinių žodžių — dažniausiai iš lietuviškų, kartais — iš slaviškų. Pastarosios kartais būna ir vertimai, bet tai įrodyti paprastai sunku. Pažymėtina, kad slavinant pavardės kito: kartais lietuviškoms priesagoms būdavo parenkami slaviški atitikmenys, kartais prie lietuviškų priesagų pridedamos dar ir slaviškosios. I. KRIKSTAVARDINES KILMĖS PAVARDĖS 1. Su lietuviškomis priesagomis Penktadalį, t. y. 1896, sudaro pavardės, kurių šaknis sutampa su krikšto vardo šaknimi, o priesagos — lietuviškos: mažybinės -elis, -ulis, -ukas (plg. LA 70), tėvavardinės -aitis, -onis, -ūnas. LA 75 abejojama, ar -aitis būdinga Rytų Lietuvai, bet mes suradome net 7 tokias pavardes. Dzūkavimo zonoje t prieš i virsta c, todėl atsiradęs -aicis. Galbūt lietuviškos kilmės ir formantas -šta (Jakszta) (plg. Bip 239). 84 Apie Benekainis lietuviškai dabar bemoka nedaug žmonių. Įdomu, kad tie žmonės čia pat tą patį žmogų gali vadinti ir Mikūlskiu, ir Mikūliū, ir Mikūlka (Varenavas): jie paprastai nesuteikia didesnės reikšmės formų įvairavimui. Kartais net sunku suprasti, ar tai pavardė, ar pravardė. O paklausti paaiškina, kad tuos žmones visaip vadiną, kas kaip norįs. Bet pažymi: "pašporti užrašyta pamilija Mikulskij' (ir galūnės neprideda). Rastos 24 krikštavardinės kilmės pavardės su lietuviškomis priesagomis. Galūnes iki mūsų dienų tėra išlaikiusios 3: Adamonis, Czepulonis, Jakszta. Keletas pavardžių yra net su dviem lietuviškom priesagom: -ul-ir -on- — Czepulonis, -el- ir -ūn-— Pieckelun, -uk- ir -ait-— Basiukajc, Masiukajc, -ut- ir -ait-— Jakutaic. Sesiais atvejais prie lietuviškų priesagy vėliau dar buvo prisegtos slaviškos: -el- ir -owicz — Juralowicz, -ul- ir -skij — Mikulskij, -el- ir -ewicz — Urbielewicz, -uk- ir -ewicz — Walukiewicz, Wasiukewicz, Wojtukiewicz. Krikštavardžių formos, iš kurių kilusios šios grupės pavardės, yra tokios: 1) bendros lietuviams ir slavams, pvz., Adam-, Jak-, Mac-, Pec-, Urb-, Val-; 2) lietuviškos: Bal- (slavų būtų su o), Kris, Mik-, Pil- (slavų būtų su F-); 3) gudiškos ir lenkiškos keliais atvejais sutampa: Bas-, Jas-, Vas-; 4) gudiskos — Aexenm-, Ileux-; 5) lenkiškos — Szczep-, Mas-. Taigi vyrauja bendros lietuvių ir slavų kriksStavardinés formos. ADAMONIS (kirčiuoja ir ADAMONIS) (Woronowo/ Varenavas/Balatna), LPZ I (: Adomas) + -on-; ADOMAIJC //A/JJAMOBHŲ /AZIOMANLb (Degutka/Dzegūciai; Lawcy/ Lauciai), LPŽ I (: Adomas) + -ait-; BALINAJC/BALENAJC (BA JIMHAMIĮb (Lubarty/Liubertai), plg.: LPZ I BALYNAS (: Balys «= Boleslavas) + -yn- arba -ėn-, taip pat plg.: LA 123 BALINAS: Bal- (: balti?); yra vietovardis Balėnai; BASIUKAJC (Koniuchy/Kaniūkai), LPZ I (: brus. 5aciox, bac) arba LA 68 (: lenk. Bas < Sebastijan) + -uk-, + -ait-; CZEPOLONIS/CZEPULONIS (kirčiuoja ir CZEPULONIS) INETTYJIOHHUC (Ko- niuchy), LPZ I (: lenk. Szczepan « Stefan) + -ul-, + -on-; DZIEMIENCZUK /ZIEMIENCZUK IBEMEHYYK (Stanisze/Stanisiai), LPZ I DZIMENCIUKAS (: brus. Jesenmui) + -uk-; forma su dz pirminė; JAKSZTA (Braželce/Bražėliai), LPŽ I, LA 68 (: vok. Jaxt < Jacobus), bet brus. Axoy = Arua, taip pat brus. -wma: lie. -ait-, -ut- (žr. Bip 239); JAKUL (Stasino/?), LPŽ I (Jakas «= Jokūbas) + -ul-; JAKUTAIC (Mikontany/Mikantėnys), LPZ I (Jakas «= Jokūbas) + -ut-, + -ait-; JASIUKAIC (Degutka; Podzegucie/Padeguciai; Zabtocie/Žūbalis/ Ažūbalis), LPŽ I (: brus., lenk. Jas «= Jan) + -ait-; JASKUL/JASZKUL /ACKYJIb (Podwaryszki/Padvariškės; Zabtocie), LA 78 '(: lenk. Jas, Jaska, Jaszka < Jan) + -ul-; LPŽ I yra JASKULEVICIUS, JAŠKULIS; JURALOWICZ (Smolina), LPŽ I (: lie. Jurelė «= Juras, brus. IOpacs <= IOpiū, 85 lenk. Juras) + -el-, vėliau + slaviška -owicz; tarmėje r tik kietas, todėl -el- virsta -al-; KRYSENEL/KRISIŪNĖLIS (Woronowo), (? : Krisius «= Kristupas, lenk. Krzys «= Krzysztof) + -el-; LA 113 Krisnelis; LPZ I KRISNICKAS; LAZUK (Kodzie/Kūodziai), LA 164 LAZIS (: lenk. Eazarz) + -uk; LPŽ II yra Laziuka (: brus., ukr. Jlazyxa); MACIUKAIC (Lubarty), LPŽ II MACIUKAS, MATUKAITIS (tarmėje t virsta ¢ dėl dzūkavimo); LA 67, 79 MACIUKAS (: Macys, brus. May < Mayeū, lenk. Maciej) + -uk-, + -ait-; MASIEL (Romucie/Ramūciai), LPŽ II (: lenk. Mas «= Maciej) + -el-; MIKULSKIJ /MHKYJIbKA (Woronowo), LPŽ II (: Mikas < Mykolas) + -ul-, vėliau + slaviška -ski; PIECIUL (Bojary/Bajorai; Bolcienikiele/Balcinykėliai; Lazaryszki/Lėzoriškės), LPŽ II; LA 74 (: Pecas, brus. ITeuw» < Ilemp) + -ul-; PIECKELUN (Kletkieniki/Klčtkinykai; Mikontany; Romucie), LPZ II PECKUS; LA 78 PECKELIS (: brus. /Teusxa «= [lemp) + -el-, + -ūn-; PILIPAJC /IOUJTAIIAALD (Bojary; Romucie; Scilguny/Scilgūnai; Towzginia- ny/Tauzginionys), LPZ II (: Pilius <= Pilypas) + -ait-; URBIELEWICZ (Brazelce), LPŽ II (: Urbonas) + -el-, vėliau + slaviška -ewicz; gal ir iš ufbti “urbinti, gręžti; neduoti ramybės, nuolat ūdyti, barti, uiti’; WALUKIEWICZ (Towzginiany), LA 214 (: Valius, lenk. Wala, Walis < Walenty; taip pat Val-, plg. Val-mantas); LPŽ II; Bip 42 (: brus. Baawox «< Barsnyun) + -uk-, vėliau + slaviška -ewicz; WASIUKIEWICZ (Bieniakonie/Benekdinys), LA 80 (: brus. Baciox < Baciaii, lenk. Wasiuk = Wasilij) + -uk-, vėliau + slaviška -ewicz; LPZ II; WOJTUKIEWICZ,/WOJTKIEWICZ /BOATYKEBHY (taria Wajtukewicz) (Bolsie/ Balsiai; Brazelce); LPZ II (: lenk. Wojtko < Wojciech) + -uk-, vėliau + slaviška -ewicz. 2. Su slaviskomis tévavardinémis priesagomis -owicz, -ewicz Rasta 16 (12%) pavardžių su slaviSkomis tévavardinémis priesagomis -owicz, -ewicz. Tai rytų slavų priesagos, bet Maskvos kunigaikštystėje jas gaudavo tik kilmingi asmenys, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje — nebūtinai. Tai tévavardinés priesagos, nebūdingos lenkams (plg. LA 54), todėl ir pamatinės krikštavardžių formos dažniausiai gudiškos — Pozas, Bozycs, Anspiouxa, Miusxa, Ileusxa, Cunsxa: ANDRUSZKEWICZ (Loszaki/?), LPZ I (: brus. Arapiowxa < Anspei); BOHUSEWICZ /BOTYCEBHŲ (Bieniakonie), LPŽ I BOGUSEVIČIUS (: brus. bozyce «= bozycray); BONDALEWICZ (Woronowo; Koniuchy), LPZ I (: brus. Bana <= Beneaikm); LAWRYNOWICZ/RAULYNOWICZ INTABPUHOBHUY (Kletkieniki; Kodzie), 86 | LPZ II LAURINAVICIUS ir RAULINAVICIUS (: Laurynas = Raulynas dėl | tarminés metatezés, lenk. Rawlus); | MICKIEWICZ (Bazyle/Bazyliai; Romucie), LPZ II (: brus. Miuska < Jumumpui); PIETKIEWICZ (Bazyle), LPŽ II (: brus. /Teusxa «= ITemp); PIETRUSZKIEWICZ (Braželce), LPZ II (: brus., lenk. Piotruska «= Piotr); RADZIEWICZ/RODZIEWICZ/RODEWICZ /PA/Į3EBHU (Bieniakonie; Podziegucie; Žygi/Žygai), LA 187, LPŽ II RADZEVIČIUS/RODZEVI- ČIUS/RODAVIČIUS/RODEVIČIUS/RADEVIČIUS (: brus. Pag3ueon = Poj3a), plg. bip 105; RAWLUSZEWICZ (Loszaki/?), LA 244, LPŽ II RAULUŠEVIČIUS (: Raulynas, lenk. Rawlus), Raulas yra dėl tarminės metatezės iš Lauras; SAKOWICZ (Towzginiany), LA 86, LPŽ II (: Sakas, Sokas «+= Hcaax arba Caxepzon); SIENKIEWICZ/SINKIEWICZ ICHHKEBHŲ (Brazelce; Kiemiele/Kiemčliai, Mirompol/Marijampolė; Zelwidory/?; Wizgirdy/Vizgirdai), LA 81, LPŽ II (: brus. Cunsxa <= Cumeon); STEFANOWICZ (Podwaryszki), LPZ II (: brus. Cmegan); SZYMANOWICZ (Towzginiany), LA 87, LPZ II (: lenk. Szyman); ULEWICZ (Lubarty), LPZ II (: stačiatikių Yass; ? : lenk. ul ‘avilys’); WOJCIECHOWICZ (Lazaryszki), (: lenk. Wojciech); LPZ II VAICEKAVICIUS/ VOICIECHAVICIUS/VAICECHAVICIUS; | ZDANOWICH (Kletkieniki), LPZ II ZDANEVICIUS/ZDONOVICIUS; LA 87 (: lenk. Zdan). 3. Su slaviSkomis -ski tipo priesagomis Rastos 6 (5%) pavardės su Lenkijoje paplitusia priesaga -ski. Pažymėtina, kad tik viena krikštavardinė forma lenkiška — Broz-/ Brzoz-. Lietuvoje -ski turėdavo kilmingesnės šeimos, todėl ir suslavintų tokių pavardžių vis dėlto mažiau. BIENIAKONSKI (Woronowo), LPŽ I yra pavardė BENEKONIS; (: lenk. Bieniek «= Benedykt, yra vietovardis Benekdinys); BRZOZOWSKI /BPO3OBCKHH (Podzegucie, Warnakiele/Varnakėliai), LPZ I yra BŽOZOVSKIS/BROZAUSKAS/BRAZAUSKAS, (: lenk. Brozik, Brožek < Ambrozy); JASINSKI (Towzginiany), LA 84, LPŽ I (: lenk., atitinkamai brus. Jas «= Jan); KATKOWSKI (Towrele/Taurėliai), LA 84, LPŽ I (Katkus sietina su lenk. Chodko, Chodek; : brus. Xoaxo, Xoaxa «= Oeozop); PALKOWSKI (Braželce), LA 179 pažymima, kad yra vietovardis Palkiai, upėvardis Palkistas; LPŽ II (: brus. ITausxa <= [Tasea Bip 99); SAWICKI (Zabtocie), LA 72, LPZ II (: brus. Caeea, lenk. Sawa; Savas «e Ksaveras). 87 4. Su priesaga -eik- Dėl priesagos -eik- kilmės dar diskutuojama. Rastos 2 pavardės su tokia priesaga: MIKOLEJKO (taria MIKALEJKA) (Zabtocie), LPŽ II (: Mykolas); WALEJKA (Woronowo) LA 214, LPŽ II (: Valius, lenk. Wala, Walis <= Walenty, taip pat Val-, plg. Val-mantas). 5. Slaviški krik3tavardZiy trumpiniai Kaip pavardės vartojami slaviški krikštavardžių trumpiniai dažniausiai yra gudiški. Jų aptikta 13 (1096). Be abejo, tai nekilmingųjų pavardės. ANDROS (Kiemiele; Kurze/Kužai), Bip 31 (: brus. Anapoc <= Anapei); APANAS (Huta/ Ūta), LA 71, Bip 35 (: brus. Ananac = Aganacui); BIEN (Woronowo), LA 70, o LPZ I BENYS, BENIUS (: Benis, Benys, Benius == Benediktas; lenk. Bieri, Bienia <= Benedykt, brus. Bens <= beneauxm); BORYK (Swity/Svilai) Bip 39 (: brus. bopuk «= Bapuoc); GRYSZKA (Stasino) LA 74, LPŽ 1, Bip 107 (: I'puwxa, I'puwxo «= I'pu2opuū); JURSZA (Huta), LA 71, LPŽ I, Bip 128 (: brus. /Opwa «= IOpuū); MELKO/MELKA IMEJIbKA (Dajnowa/Dainava; Kletkieniki; Zygi), LPZ 11, Bip 62 (: brus. Measka <= Emenvan); MIKURA (Lubarty), Bip 91 (: brus. Mixypa = Mixaiad); MISIURA (Cieslukiszki/Céslitikiskés; Woronowo), LPZ II; Bip 93, 96 (: brus. Mic, Miaopa, Miurypa «= Mixarai); PUPKA (Woronowo), LA 249, LPZ II, Bip 179 (: brus. Inka «<= ITyniud); SIERAFINKA /SIERAFINKO/SIERAFIMKA /SIERAFIMKO ICEPAOUHKA /CE- PAOUMKA /CEPAOUHKO/CEPAOUMKO (Bolcieninkiele; Kletkieniki; Romuci), Bip 110 (: brus. Cepagumxa), trumpinys Sierafinka būdingas lenkų kalbai, o Sierafimka — gudų; LPZ II SERAFINAS/SERAFIMAS; STANISZ (Romucie; Staniszy/Staniai), LA 87, LPZ II (: lenk. Stanisz «= Stanistaw); WINCO/BHUHIA (Woronowo), LPZ II; Bip 47-48 (: lenk. Wincenty, paplitęs ir tarp katalikų gudų, nes stačiatikių Buxewxmuū trumpinys Buny- + -yx, -yas etc.); lie. Vincas, Vincentas; WOLYNIEC/WOLYNIEC (Cieslukiszki; Scitguny), LPZ II Valinčius (: Valentas, lenk. Walenty, Walenta, brus. Barenmui, Bamim, Barenm, Basms). Taigi krikStavardinés kilmės pavardžių rasta vos ne pusė — 61 (46%). Trečdalis iš jų — 24 — su lietuviškomis priesagomis, iš slaviškųjų elementų vyrauja gudiški, o ne lenkiški. II. LIETUVIŠKOS NEKRIKŠTAVARDINĖS KILMĖS PAVARDĖS 1. Vertimas Rastas vienas dabar dokumentuose paliudytas pavardės vertimas: DULKA ITIMJIMHKA (Dainowa); netoli esančiuose Sviluose (Swity) užrašyta tik DULKA, LA 138, LPŽ I pateikiama įvairių interpretacijų: 1) dūlkė arba 2) - ka vedinys iš dūla 'nekalbus Zmogus’, bet vietoje ši pavardė (gal dėl liaudies etimologijos) interpretuojama kaip kilusi iš dulkės, tai ir rodo vertimas. 2. Iš bendrinių lietuviškų žodžių BALANDA/BALANDO IBAJIOH/IA (Podwaryszki), Lrz I (: balanda, balanda "toks augalas’); GAJDZIS (Zalesie/?), LA 139, LPŽ I (: gaidys); KIEL /KEJIb (Swity), LA 154, LPŽ I (: kielė); KODZIS (Koniuchy), LA 161, LPZ I (: 1) kuodas; 2) kuddis "kas su kuodu’; 3) kuodys "kuoduotasis vieversys"); KORWIEL (Stasino), LA 151, LPŽ I (: karvėlis); ROGAL/ROGALSKI/ROGELSKI IPOT'AJIb (Czyžewsk/?; Huta; Lazarysz- ki),LPŽ II (?: ragas) + -el-, vėliau + slaviška -ski; SZARKOIINIAPKO (Bieniakonce/?; Bieniakonie; Bojary; Scilguny), LA 203, LPZ II (: šarka); SZAMIEL (Mikontany; Swity), LPZ II (: šamas "tokia žuvis") + -el-; WILBIK (Stasino), LPZ II (2: vilbéti, vilbinti); ZUZA (Koniuchy, Scitguny), LA 221, LPZ II (: 1) zūza 'nepaslankus Zmogus’, 2) ziizti 'ūžti, murméti, zyzti’). 3. Iš lietuviškų galūnių vedinių BALC IBAJIbKA (Podwaryszki). Jeigu tai BALČIUS, tai LPŽ I (: 1) baltas), bet vertimas BALKA rodytų, kad 2) gali būti ir trumpinys iš Boleslovo, nors ir atsiradęs, matyt, dėl liaudies etimologijos) + -us; BALKUS (Bieniakonie), LPŽ I (: 1) balkti arba 2) Bolko «= Bolestaw) + -us; BILDZIS (Bolsie), plg. LA 125 BILDŽIUS, LPZ I BILDZIUKAS (2: ia + -is arba -ys; WOJSZNIS (Bieniakonie, Cieslukiszki), LPZ II (? : vaišinti) + -is arba -ys. 89 4. Iš lietuviškų priesaginių žodžių = Kai kurios pavardės, pvz., Wodejka, Woronis, nors ir kelia abejonių, skiriamos šiai grupei. Nurodomos priesagos, matyt, yra ne pavardžių darybos elementai, o lietuviškų priesaginių žodžių DUDOJC (Bieniakonce; Bieniakonie; Lenciszki/Lėnciškės; Zabtocie), LA 137, LPZ I (: dūda 1) "toks muzikos instrumentas“, 2) "išsižiojėlis, neišmanėlis") +- ait-; GAUDIUL (Bojary), plg. LA 141 GAUDIS (-YS?) (? : 1) gafisti, 2) gaudyti, 3) Gaud- iš lietuviško asmenvardžio, dažnas dvikamienių lietuviškų pavardžių sandas); LPŽ I GAUDUTIS, GAUDELIS (? : gaudūs 1) "skardus, skambus, garsus", 2) "melodingas", 3) "liūdnas, skurdus, graudus’) + -ul-; GIEDROIC (Kulkiszki/Kūlkiškės; Mikontany), LA 142, LPŽ I (: gičdras 1) "saulėtas, šviesus, be debesų'; 2) "skaidrus, tyras, švarus'; 3) "skardus'; yra ežeras Giedrys) + -ait-; HAJDUL/T AK/YJIb (Woronowo), LA 139, LPZ 1 GAIDELIS; HAIDUKAS; GAIDULIS; AIDULIS (: aidūs 'skardus') + -ul-; LPZ I abejojama, ar HAIDUKAS re iš (: gaidys), bet gudiška forma su h- labiau paremtų pirmąjį aiškinimą — (: aidus); MAGUL (Lawcy/?), LA 169 MAGALAS (? : 1) magalas "kas magaliuoja, zuja aplink; makalas’, 2) magėti "rūpėti, norétis’) + -ul-; LPZ II MOGULEVICIUS (? : mogautis "gėrėtis, grožėtis, gardZiuotis’, 2) mėogis "malonumas, pasitenkinimas", 3) moguoti 'trokšti, geidauti, magėti'; MITUL (Romucie), LPZ I (? : mitulys, mitulis 1) "žiemmitys', 2) "kas nusiganęs, nutukęs; subrendęs, suaugęs vyras"); MOZOL (Bieniakonie; Lenciszki; Podziegucie; Warnakiele; Zabtoc), LA 171 atstatoma MAŽUOLIS (: mažas) + -uol-; LPŽ II MAZOLIS (: slavizmo mazolis 'nuospauda"); vietiniai gyventojai lietuviai aiškina kaip LA 171; SKIRTUN (Bolcininkiele), LPŽ II SKIRTAUSKAS (: 1) skirti "skaidyti į dalis, dalyti; imti iš būrio; skilti, plyšti, trūkti; krikti, sklaidytis, skirstytis'; 2) skyrūs, skyrus "skirtingas, kitoks; nemėgstantis draugijos, atsiskyręs, vienišas; savimeilis, egoistiSkas’) + -ūn-; WODEJKA (Kodzie); LPŽ II (? : vadas) + -eik- (plg. pastabą p. 83); WORONIS (Woronowo), LA 215 (: vietovardžių ir vandenvardžių su Var- arba Vor-, pastarasis gali būti iš voro), LPŽ II VARONIS, VORONIS (? : varna, vafnas) + -on-; ? brus. Bapanių. 5. Iš senovinių dvikamienių lietuviškų asmenvardžių Dvikamieniai vardai yra geriau išlikę Žemaitijoje, o Rytų Lietuvoje jų maža. Tik viena pavardė į mūsų sąrašus yra patekusi be jokių slaviškų priedų, tik su slavinimo žyme — numesta galūnė: 90 I | EĮSMONT (Bieniakonie; Zabtocie), LA 139, LPZ I (Eis- <= : eiti, eis + -mant-: | mantis "patogus, tinkamas, sumanus’); -mont- virsta -mant- dėl lenkų k. = įtakos. — Kiti du dvikamieniai lietuviški asmenvardžiai dar turi po vėliau pridėtą = slavišką priesagą -owicz: | BUTRYMOWICZ (Posolcz/Pašalcis), LPŽ I (: But- «= būti, būtas) + (:-rim- = rimti); SKORBUTOWICZ (Towrele), LPZ II (Skar- «= skarbas "lobis, turtas") + (-but- «= | būti, butas); gali būti ir vienkamiené pavardė, t. y. mažybinė šaknies skarb- lytis. = Viena pavardė gali būti dvikamienio asmenvardžio trumpinys: = MAMCZYS (Bieniakonie; Towzginiany), LPZ II MANTELIS (? : Mantys resp. = Mancys & Mamdys); yra vietovardžių su šia šaknimi, gali būti (: mantūs "sumanus"); LA 170, 229 MANTAS (-is, -ys?, dzūkų -cis,"-cys); n> m/c, Čč. Su išlyga dar viena pavardė gali būti skirta šiai grupei: = BOREYSZA/BOREYSZE //BAPENMIJIA (Kmitowszcezizna/Kmitauščyzna; Woro- nowo), LA 247, LPZ I (? : Bar- iš lietuviško asmenvardžio, dažnas dvikamienių lietuviškų pavardžių sandas). i 6. Iš lietuviškų bendrinių žodžių su slaviškomis priesagomis Kai kurių šiame skyrelyje nagrinėjamų pavardžių etimologija gana paini, = pvz., Kuszelewicz, Zylinski, nes jos gali būti kildinamos tiek iš lietuviškų, tiek = ir iš slaviškų žodžių. a) iš lietuviškų bendrinių žodžių su slaviška priesaga -ewicz KLISZEWICZ (Woronowo), LPZ I (: klišas) + vėliau -ewicz; KUSZELEWICZ (Towzginiany), LA 162, LPŽ I (: kūšti, kušėti "judėti, knibž- dėti, tritsti’) + vėliau -ewicz; MITUKIEWICZ (Lubarty), 1) (? : misti, mito) + -uk-, vėliau + -ewicz; bet 2) (? : lenk. Mita, Mitas = Dymitr) + -uk-, vėliau + -ewicz; SPIRGULEWICZ (Brazelce), LPŽ II SPIRGELEVIČIUS (? : spirgėti "*'kepamam čirškėti; karščiuotis, nekantrauti, nerimauti; karščiuojantis kalbėti“) + -ul-, vėliau + -ewicz; b) iš lietuviškų bendrinių žodžių su slaviška -ski tipo priesaga DZWILANSKI (Woronowo), gali būti "DZVILONIS, vėliau + -ski; plg. LPŽ I DZVILIUS (? : 1) dvylius "kas vaikšto nuleidęs galvą', 2) dvylys, dvylis ‘juodbruvis’) + -on-, + -ski; plg. LA 139 DVYLIS; GALINSKI (Woronowo), LA 140, LPZ 1 (: galinis ‘gale esas’), vėliau + -ski; gali būti slaviška pavardė; 91 RYDZIEWSKI (Swity), LPŽ II RIDZEVIČIUS (? : rydzinti 'erzinti"), vėliau + - ewski; SOKOLOWSKI (Posolcz), LPZ II SAKALAUSKAS (: 1) sūkalas "toks plėšrus paukštis"), vėliau + -owski; 2) brus., rus., lenk. pavardės; ; ZYLINSKI (Kiemiele; Lubarty; Warnakiele), LA 225, LPŽ II (: žilas), vėliau + -inski. III. PAVARDĖS IŠ SLAVIŠKŲ BENDRINIŲ ŽODŽIŲ Iš slaviškų bendrinių žodžių kilusių pavardžių nedaug — 1796 (23), bet ir tos kelia abejonių. Keblumų kyla todėl, kad rytinėse tarmėse gausu slavizmų, todėl kartais neaišku, ar tai lietuvių kalbos slavizmas, ar slavų žodis slavų aplinkoje. Kai kurios pavardės gali būti traktuojamos kaip vertimai, pvz., Bieloboki (: baltas + šonas), resp. "BALTAŠONIS; Wysocki (: aukštas), resp. "AUKSTUOLIS; plg. LA 110-111, bet tai neįrodyta mūsų tyrime. BIELOBOKI/BIALOBOKI /BEJIOGOLIKMK (Towrele); BOBIN (Bieniakonie, Koniuchy), LA 104, LPŽ I; BOBNIS (Huta), LPŽ I (?: būbnas "būgnas') + -is arba -ys; BURACZEWSKI (Kodzie), LA 129, LPŽ I; BURZYNSKI/BYPHIHCKASAl (Kontrimowszezyzna/KantrimauščYzna; Swity), LPŽ I; CZAPLO (Braželce), LPŽ I ČAPLIA/ČEPLA/ČĖPLA (? : 1) čėpla, čėplia "garnys", slavizmas; bet yra ir toks aiškinimas: 2) čėplys ‘kas čėploja, čėpla'; CZEGLIK/SZCZEGLYK (NET JIMK (Koniuchy), LPZ I, II ČEGLIKAS/ŠČEGLIS (: rus. we2z1ux "mažas sakalas, sakalas patinas"); CZUPREWICZ (Braželce), LPŽ I ČIUPRINSKAS; DORNIAK (Klimany/Kliménys; Kmitowszczyzna), LPŽ I; DWORZYNSKI (Woronowo); GORSKI (Bieniakonce), LPŽ I GORSKAS/GURSKIS; HORODECKI (Swity), LPŽ I; ; KASZKOWSKI /KACAKOBCKAA (Bazyle; Bieniakonie); LPŽ I KAŠKAUSKAS; bet plg. ir LA 151 (; kaškis "niežas'); KAZAKIEWICZ (Zelwidory), LPŽ I; KORECKI/KORZECKI /KOPELIKHUH (Bolsie), LPZ I KORECKAS; KORZENIEWSKI (Woronowo; Zabtocie), LPŽ I; KOZAK (Towzginiany; Woronowka/?), LPZ I (: kazokas 1) nuo 18 a. Rusijoje karių luomo žmogus, kilęs iš Dono, Kubanės ir kt. sričių, 2)15-17 a. Rusijoje — laisvasis žmogus, kilęs iš pabėgusių į Rusijos pakraščius baudžiauninkų ir varguomenės, 3) labai smarkus žmogus); KOWALEWSKI (Woronowo), LPŽ I (: kavėlis "kalvis", t. y. iš slavizmo, bet gali būti tiesiog slaviška pavardė), vėliau + -ewski; KRASNOWSKI (Towrele), LPŽ I KRASNAUSKAS; 92 KULESZO (Bieniakonie), LPZ I (: slavizmo kuličšas 'šlubas'); LUGOWSKI (Bolsie; Gotmocinszki/Galmantiškės), LPŽ I LUGAUSKAS; SZCZERBA/SZCZERBO /MIEPBEA (Bieniakonce; Bieniakonie; Podwaryszki), LPŽ II; (: lenk. szczerba ‘bedantis’); WYSOCKI (Braželce; Degutka; Lawcy; Lenciszki), LPZ II. IV. PAVARDES, KURIŲ CIA NEPAVYKO ETIMOLOGIZUOTI DROBIAZGIEWICZ (Bolsie); (? : slavizmo drabezgas 'skuduras’); KOWALCZYS (Kulkiszki); (? : slavizmo kavolius "kalvis’); MUCHLADO/MUKLEDA (Kodzie, Stanisze/Staniszy, Wizgirdy); LPZ II MUKLIA; SKLEPOWICZ (Towrele); LPZ II SKLIAPAS; (? : slavizmo sklepas ‘riisys’); SUCKIEL (Brazelce, Zygi); LPZ II; SWOROBOWICZ (Kontrimowszczyzna, Swily); TARCZEWSKI (Posolcz); LPZ II TARCAUSKAS. ISVADOS 1. 65% visuose trijuose šaltiniuose (1884-1902 m., 1984-1988 m., 1985 m.) besikartojančių pavardžių rodo gyventojų sésluma. 2. Rasta 4696 (61) krikštavardinės kilmės pavardžių, iš jų: a) penktadalis (18%) tirtų pavardžių (24) yra krikštavardinės kilmės su lietuviškomis mažybinėmis priesagomis: -elis, -ulis, -ukas; su tėvavardinėmis -aitis, -onis, -ūnas. Šešios iš šios rūšies pavardžių dar turi vėliau pridėtas ir slaviškas priesagas -owicz, -ewicz. Vyrauja pamatinės krikštavardinės formos, bendros ir lietuviams, ir slavams; b) aptikta 1296 (16) krikštavardinės kilmės pavardžių tik su slaviškomis priesagomis -ewicz, -owicz. Tai tėvavardinės priesagos, nebūdingos Lenkijai, bet labai paplitusios buvusioje LDK, todėl pamatinės formos dažniausiai gudiškos; c) rasta 596 (6) pavardės su Lenkijoje paplitusia -ski tipo priesaga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugumos šių pavardžių pamatas — gudiškos krikštavardžių formos; d) dvi pavardės turi priesagą -eik-, dėl kurios priklausymo slaviškajam ar baltiškajam arealui vienos nuomonės nėra; pamatas — gudiškos krikštavardinės formos; e) iš slaviškų krikštavardinių trumpinių išsirutuliojusių pavardžių rasta 1096 (13). Paprastai tai gudiškos formos. 3. Pavardžių, kilusių iš lietuviškų bendrinių žodžių, aptikta daug — 3196 (39), iš jų 696 (9) — iš lietuviškų bendrinių žodžių su vėliau pridėtomis slaviškomis priesagomis. 93 Lietuviškos darybos pavardės tokios: a) vertinys DULKA ITIMJIMHKA (Dainava); b) 896 (10) pavardžių iš nepakitusių bendrinių žodžių; c) 396 (4) galūnių vediniai; d) 896 (10) priesagų vediniai. 4. Aptikti tik 5 (4%) senoviniai dvikamieniai lietuviški asmenvardžiai, iš kurių du — su slaviškomis priesagomis, du — trumpiniai. 5. Pavardžių iš slaviškų bendrinių žodžių, kurie gali būti ir slavizmai, ir vertiniai, rasta 23 (1896). 6. Nepavyko etimologizuoti 7 pavardžių. 7. Įrodyta, kad 63 pavardės (4896) yra neabejotinai lietuviškos kilmės. 8. Absoliuti dauguma slaviškų formų yra gudiškos. Literatūra Kviklys — Kviklys B. Mūsų Lietuva. V., 1989. T. 1 (2-oji fotograf. laida). LPŽ I, II — Lietuvių pavardžių žodynas/ Ats. red. A. Vanagas. V. T. 1 — 1985. T. 2 — 1989. "Viltis" — 1908 Nr. 109, 115; 1909. Nr. 1. LA — Zinkevičius Z. Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai 17 a. pradžioje. V., 1977. Bip — Bipuna M. B. Benapyckas antpananimis. Mincx, 1982. THE STUDY OF PERSONAL NAMES IN THE ENVIRONS OF BENEKAINIAI Summary The article is concerned with 131 surnames of the parish of Benekainiai (the major part of it belongs to Byelorus). The material for the article has been drawn from three sources: 1) the Polish manuscript of 1884-1902; 2) surnames collected during the expeditions from 1984 till 1988; 3) the census of the population taken by the Councile of Environs (in the Russian language). 65 per cent of surnames frequent in all the three lists show the settled way of life of inhabitants. 18 per cent of the investigated surnames are by origin Christian names with the Lithuanian suffixes, 12 per cent — with the Slavonic suffixes -ewicz, -owicz, 5 per cent — with the suffix -ski. The abbreviated forms of Christian names of Slavonic origin make up 10 per cent. 31 per cent of surnames are common Lithuanian words, 18 per cent come of the Slavonic common ‘words. The majority of Christian names of Slavonic origin have the foundations of their Byelorussian forms. 94