Назвы грыбоыў у беларусска–лiтоўцким пагранiчы (баравiк, асавiк, порхаўка)

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXX (1993) : PERIFERINES LIETUVIŲ KALBOS TARMES I. A. SAINIIKIH HA3BbI TPbIGOY Y BEJAPYCKA-JITOYCKIM IIArPAHIJUbI (5apasik, acasix, nopxayka) Matopuanu Ha3Bay rpuGoy cabpann Ha TapsrTOpHi Benapyci y naJiaBkix yMOBaX, a Takcama BHOPpaHhI 3 JAKAJIEKTAJIATI9HhIX, TIiCTADH9HHIX i apXiyHHX KpHHil (Gone 2200). Hazen rpuboy JliTBH HAM BAAOMH TOJIbKi 3 AT/ACA NiTOYCKAH MOBH (Lietuvių kalbos atlasas. T. 1. Leksika. Vilnius, 1977. Kapru N° 97, 98), 3 nepakiajHora pycka-nitoyckara cioyuika (Pyccko-JiMTOBCKHAŪ cnosaps. Vilnius, 1982-1985. T. 1-4) i 3 apxiynux maropuanay (Pyckae I'earpadiunae TaBaprcTsa — PI'T, gon 34, 1873. Amen pykanicay Hasykosah G6i6nisaTaki Binsmiockara 3ona Genapycka-niToyckara y3aemajJ3esHHA raBopak i mamuponHa Genapycxix i NiTOYCKiX apsaiay BHABANAENUA HA 3aXOAHIM marpanivin Genapyckamoynara MaciBy i nitoyckamoynara MaciBy Ha ycxoase Jlirsu. Marapuanu PI'T ceexsaus, miro 3aXOAHAM MAXOW NalHpoHHA Ha3pay rpuboy Genapyckara maciBy Owni THA raBopKi, A3¢ Ha TOpHTOpHi Cyvyacsan JliTBH rasopaup "na-npocraMy" — na- Genapycky. Maropusanu x taro x PI'T i inna nakassaious yCXOAHIOI MAXY raTaH 30HH, Menapita pačum Acrpaseuki, Bopanmayckii bpaciaycki, Ase axsanasaionua nitoycxia Ha3BH rpuboy. Ilasojjie apxiyuux marapuanay Genapycka-niToyckas 30Ha cknajaeuua 3 ycxoAmix sacrak Ounux Binenckah i Kosencxan ryGepuay y cxnaise Pacinckan imnepui. Hassu rpuboy, skis 3anmicani macrayHiki i CBAIIYSHHIKI § CBaix askazax Ha nurTanue (N° 22) nparpamu PI'T, 3zaeuua, ne 3"aynseuua kanbkami 3 PYCKaH MOBH, AHH MACIOBHA. Apxiyuua matapuana (O. 34) gaioup nOyHH MajioHaK pocTy rpHOOY y raThiM | kpai, ceeasaup ab Gararux rpubosimgax y XIX cr. Ilapaynainue: “bapasu cacuosn nec Ha mpauary 20-ui Bépcray y Hasakoani.. MačuTKA J3abop”s, GararTH (*u3obuayer”) rpubami...”, "Aras i rpuboy... y iH roa OGuBae Bajlikae MHOCTBA™ (Xauenunukas pon. Binefckara nas.). : I'puboy Guna Takas KOJIbKACIb, LUTO iMi maauini najarak. Tak, y Binenckan ryGepni: "3a npasa 36ipanna rpuGoy y ascax rpadini Ypyckad... napineH AacTaBilb y aaminictpaunio maéntka Kanyaka rpadini ma 3 QyHTH cymanux rpuboy” (Apnanckas son. Jliackara nas.). Ba ypaxxaifia ragu (taki Guy 1872r.) “canaue nakizaoup i nanApuA paboTH, AK MEHL BHIaJHHA, a YBECh aC BHKAPHCTOYBAIOUb na 36ipanne rpuboy” (Tpokcki mas. Binenckai ry6.). ¥ Binenckim naseue Ba ypaAnisd roi QYHT CyMIAHHX GapaBikoy KamiTaBay "HeKaJIbKi Kaneek , Kana 70 p——— — "CynIaHHIX Gapapikoy y ŪkBanuanax kamrasana 10-15 kaneek, a kana CHpHX Gapasikoy — an 10 aa 15 xaneex y Ammanckiv naseue. 3a Jieta ajua XaHYHHA sunpanoysana 25-30 py6néy y ĮĮsinaGyprekim naseue. Ja nyza rpuboy npazasani |CANAHCKiA xananHHH Y Mikanaeycxan pon. /Įsicnenckara nas. Hensra ne saxaAma ab GapasikopuM Garauui, Kai 9YHTaell HACTYNHAE CBeidYaHHe cyvachika: ~Hasat 'npu6aisHa Henbra BH3HAYHUG, KOJIbKi myzoy isse ix (rpuGoy) ma mposax: y 'ninynum (1872) roase 5 wanasex 3 c. Mapumnkayuay (-Mapusnkonic) Bapanckan | pobnacui ckynini 6onsm 300 nyzoj ANA nepanpojiaxH, ane raTa KOJIbKACIJb, Biaub, cknajzae He Gosbill manasine canpayad pacnpajasaemux rpuboy” (Tpokcki mas. Binencxain ry6.). Binsmio 3abaciessani rpubami 3 Tpokakara i 3 Ceanusnckara nas. (O. 34, c. 461, 1.96). ApXiyHHA MaTOpHANH YKa3paloub MACHOBacuUi, AKiA cnapinica OGaraTumi rpubosimgami. VY Kosenckan ryOephi ix nanigsanaca asa: 1. [Nanssexcki nas; 2. M. Kenaani (=Kesannan). VY. Binenckan ryGepni takix Hepyma)y nigwnaca 14: Xauenunuxas Bon. Binefickara nas. (=Xauensnun Binedickara p-na Minckan so6n.), I'epmanimckas son. Binenckara nas. (=I'epmanimki I'yaarefickara c/c Acrpaseuxara p-na I'pomsenckan Bo6n.), Kpacmacensckasa son. Binedickara nas. (=Kpacnae Cano 3anonbckara c/c Kapaniukara p-ua I'poxsenckan Bo6:.), Binefickas son. Binedckara nas. (=Binencki p-n Minckai po6n.), [llayunnckas son. Jliackara nas. (11 ayunncki p-u I'poasenckan Bo6n.), M. Apau Apasuckad son. (ma abossu Gaki Hémana) Jliackara nas. (=Bopna Illuyusmckara p-na I'poasenckan Bo6a.), Kansyckas soa. Jlizckara nas. (=Kanssiuni Asépcgara c/c Tpoxsenckara p-na I'posenckai BoGi.), benaxonckas Bon. Jliackara nas. (-Bemsxoni Bopamayjckara p-ma I'pomsenckai Bo6n.), Ilapnniukas son. Binenmckara nas. (=Ilopnnainisa Jokmunkara p-na BiueGckan Bo6n.), Mapsukas son. Tpokckara nas. (-Mapkine Bapanckara p-na, Jlirsa), Apanckas Bon. Tpokckara nas. (-Bapancki p-u., Jlitea), Mikanaeyckas son. Asicuenckara nas. (=Mikanaesa Kazsnckara c/c Bpacnayckara p-na BiueGckai B0G1.), Xanxonckaa son. Binefickara nas. (<7), Kamaiickas son. Ceanusnckara nas. (= Kaméi INacrayoxara p-na Biuebckan BoGn.). Miscuosua xuxapy ajsnasani Takcama i THA MACUOBaCUi, A3€ rpubH pactyus, ane He JAIOUb NMPOMHC/A i A3¢ AHH JAPSHHA PACTYUb 3-32 HECTPHAABHHX MNPHPOIHHX yMOy. Ana ananizsy Gapouua Tonpki Genapyckamoyuasa 3oma, AKAA UANEp yBaxXoA3illb nepaBaxHa y cia benapyci i vacrkosa y aciax Jlitew i Jlatsii. Boletus edulis y roran 3ome naBopne CyvacHHX i apxiYHHIX MaTapuAnay (1873r.) naswsaeuua Gapasik, napayn.: 6oposux — Apanckas Bon. Tpokckara nas. Binenckan ry6. — BoGuactsw: Mapuinkanckae, Kypauimckae (=Mapunnkonuic i XKiopai — O. 34, c. 480, a. 11); 6oposuxu — Binencxi nas. i ry6. (O. 34, c. 386, 519, mn. 46, 76) B. Yapsvuua 3andpasckan son. Ceanuanckara nas. Binenckain ry6. (O. 34, c. 462, n. 26), Ipayxuuickas Bon. Ammsnckara nas. Birenckai ry6. (O. 34, c. 377, a. 3), son. Bineiickas, JMayrinayckas, Cepsiuxasa, Binencki nas. Binencxan ry6. (O. 34, c. 506, 499, 503, aa. 3, 46); 6yposuxu — [llaysunckas Bot. Jliackara nas. Binencxan ry6. (O. 34, c. 435, a. 76). 71 Ilanep nassa Gapaeix y niroyckai NiTaparypHad MOBe 3 Ay/f€lUa HABYKOBHM nuTapaTypHHM TapsinaM tikrinis baravykas 'muupm Gapasik, Boletus edulis“ (Pycaxo-nurosckuin cnoBapb. T. 1. C. 419). Tearpagėii Hass Gapaeix Ha TOPHTOPHI JlirBm MH He BeJaeM; BiJAUL, AHA TaM Nalukipana i Mae cyOCTHTYULIAHH XapakTap. Ha rapuropui benapyci nanmenne Gapaeix 3anmMae Jieli3b He CIO TIPHTOPHIO, aripaua noyaua pacny6niki. Ha Tlanecci Begaious Hassy Gapaeix sk cyGCTHTYUHAHYWO, a TPaAHUNAHA BAJIOJAION HA3BaA 2pwb ‘Gapasik’. Ha rtopuropui Bopanayckara paéna I'poasenckan soGnacui, ski 3"aynseuua narpanisnaM 3 JlirBod, BajoMa Hassa Gapasika 6damazpwl, aki 3 ayaseuua nityaHizmaM. VY niToyckan nitaparypHad Mose Ha3Ba Gapasik yBaxosiup i Y CKJIAJ Hafivenna acasikd (najacinasika) — baravykas raudonvifSis, 646ki (neanixd) — baravykas Ičpšė, xasnd (macnakd) nésmara — baravykas kazlėkas, Ka3ejibki (macnaxd nėrnara) — šilinis bara vykas, maxasikd — Žalsvasis baravykas, néasckara rpuba — rudakepūris baravykas, nybasikd — baravykas paąžučlis, pawstHika — tamprūsis (raudonkotis) baravykas i imu. 3 apyrora Goky, niryanismami y Genapyckix rasopkax Jiiuauua payzganik "najacinasik”, KYyOi343e45 "nopxayka® i imu. Ha xapue N° 98 Arnaca nitoyckai MOBH NpHBEA3EHH HA3BH YWPEOHA2AAOBIK: raudonviršis, raudoénavirsis, raudoniukas, raudonis, raudénius, raudoné, raudongalvis, raudongalvé, raudénagalvis, rauddnagrybis, raudonlepšė, raudonlépsé, raudonlepsis, raudonbaravykis, raudoniké, raudonikas “9HpBOHH Gapasik, najacinaBik”. 3 ycix raTHX cinomimMay Ha TIPHTOPHI CyceAHAra Bopanayckara pačna yxuBaeuua TOJIbKi anOLIHAA massa payzanix. Ha raran xa Kapue JTOyCKiMi kanerami Ha TapHTOpHi JlirBnu y Hacenenmnx nymktax 650 (Tyainan Ilanbauninkckara p-ma), 665 (Kamokan — sécka [epsimckara cenvcasera [lanpunninkakara p-ua), 666 (Llansasmningcan) 3agikcasanu raudonikas (raudoniikas). Ii % ma Topuropmi cyceausara Bopanayckara p-Ha I'poazenckan BOGJ1. y Hacenenwx mynkrax VI (Bopanasa), VII (Hawa), VIII (Pasyms) noGau 3 raTHMi Qopmami aassavanma i raudonikis. VY B. [locanvy Benskonckara c/c Bopanayckara p-na rota rpuO naswsaeuua payzanix (naBejamiy HaByKOBH cynpauoyuik AH bBenapyci I. B. Boūnnių. Yce rarsta na3Bw wwpsomazaadsixa yTBapaioub ajHy JiaKaJIbHYIO 30Hy Ha TapHITOpHi Jlitew i Benapyci. Hami Takcama pusynesa yj vac awanexranarisnan askcneasumi (1989r.) ma TapuTopi Illsausonckara p-na (8. Pakayckdn), aki 3"aynseuva cyceamim 3 [lacrayckim paénam BiueGckan BoGnacui, wT0 MAQIOBHA Genapyci HaswBaioub rpub Leccinum aurantiacum wwpeona2aadeiki, a MACIJOBHA JŪTOYUH — payzonazdibanū (mm. m. MH. 9.). Koxuu 3 ix raBopuup Ha poAHanm MoBe i Alik pasymeioup anzik aanaro Ge3 nepaKJiajunIKA. Ana rpuGa Lycoperdon na nayanėsuM 3axamse Benapyci maeuna HeHTpaJibHaA Ha3Ba 634310xd. Takam x Ha3Ba namkupana Ha Yrpaine — 63410x6, y NayHOYHa- yexoauan [lonswun (Cysankwauna, sacrka Masyp i [Naanscce) — bZdziuch (bZdziucha), a y nitoyckix rasopkax — kukurbezdis, kubizdelis. Y raBopkax cycemara Bopanayckara p-na yxusaeuua jityaniam nassu kybizaszeas “nopxayxa“, 72 Hasipaemua Y sacrum Genapycxix i niToyckix nanMennay rpuboy ana i tas x MATHBALNA THIY 3A41ĖHH Maxaeik — Zalsvasis baravykas "3anéukasati Gapasik’; Gapaeti bapasik, cindx — Silbaravykis; puaxdx — rudmésé "peixu rpub, wyspw 2pub — tikrinis baravykas. Haūmenni rpuboy, na benapyci aknajaious CBOR CyuaJ/isHH Maciy, MAIOUb i CBae 3aHanbHHA CiCTOMH. Y marpamiuūki Ha3ipaouua PpO3HAMOYHHA HANJIaCTaBaHHI. ArynsHacus Haminauui wactki rpu6oy ceeruwupr ab npaaynenni Goa CrapaxuTHara crany (runy G6anra-cnaBamckara aA3incTsa), a Takcama ab yaemayiusax y cknazsse Banikara Kuscrea Jliroyecxara (XIII — XVIII cr. ). — VY narpanidHa@ 30He NpanapuHAHA/IbHA KAHTAKTYIOUHM MOBAM TaKCaMA AANoCTpaBalicA Ha3BH rpuboy y OGenapyckan i nitToyckanm gopmax y rearpadiuHHX HAŽMEHHAX HACEJIEHHX myHKTay (Bécak, 3acuenkay, ŠaJibBapKay) y Gminx Binenckim i Cpanuanckim naserax Binenckan ryGepni (1905r.): Boposuxiina (3acuenak) bucrpuukain Bonacui, Boposuxuna — nit. Baravykynė (wmačurax) Lllupsintckan ponacui, Paixxuwxu — nit. Ryžiškė (sécka ILlpepaukan sonacui Ceanusnckara nasera). = Jlexcema 2pw6 aipuasana na Binemmuune i Y HacTynHuX rearpadiuHHX Ha3Bax: Tpubdnu — nit. Grybénai (3acuenax) Mansauxi i Binencki pun, [pu6iwki — nir. \Grybiskiai (sécxa) Manauki p-x i imum. I i it "GRYBŲ PAVADINIMAI BALTARUSIŲ-LIETUVIŲ PARIBYJE (baravykas ~ Gapasik, raudonviršis ~ acaBik, pumpotaukšlis ~ nopxayka) "„Reziumė Medžiaga apie grybų pavadinimus baltarusių ir lietuvių paribio zonoje "rinkta iš įvairių rašytinių šaltinių. Bendras (slaviškos kilmės) pavadinimas | baravykas ~ 6apasix paplitęs gana plačiai. Tik Polesėje baravykas vadinamas tiesiog grybas ~ 2pu6. Kad panašus reiškinys pasitaiko ir lietuvių paribio šnektose, rodo Varenavo raj. užfiksuotas lituanizmas Garmazpu6. Raudonviršio variantą raudonikis, raudonikas ~ acasik, najacinaeix turi pasiskolinusi ir Varenavo baltarusių šnekta payganux. Kad pumpotaukšlis ~ nopxayxa lietuvių ir baltarusių zonoje vadinamas dialektizmu kubizdelis, kubezdalis ir pan., rodo Varenavo rajone paplitęs lituanizmas KYOi3430/. Paribio zonoje gausu ir iš grybų pavadinimų atsiradusių geografinių gyvenamųjų vietų vardų, pvz., Grybėnai ~ Ipubanu Molėtų raj. k., Grybiškiai ~ [puGiwxi Molėtų raj. k., Baravykynė ~ Boposeuxuna Širvintų raj. palivarkas, Ryžiškė ~ Paxuwuxu Švenčionių raj. k. 73