Keletas minčių dėl informatikos žodynėlio

KELETAS MINČIŲ DĖL INFORMATIKOS ŽODYNĖLIO Informatika ir kompiuterinė įranga: Aiškinamasis anglų—lietuvių kalbų terminų žodynėlis / Sud. V. Dagys, A. Klupsaitė, A. Žandaris. V.: [Baltic Amadeus], 1993. 72 p. Ši knygelė, gražiai išleista Baltic Amadeus įmonės kaip dovana Lietuvos kompiuterininkų sąjungos nariams, dalyvavusiems šeštojoje „Kompiuterininkų dienų“ konferencijoje, netikėtai1 sudarė progą glaustai išsitarti dėl žodynėlio ir apskritai tos srities terminų. Kalbamu dalyku Lietuvoje susidomėta senokai. Prieš ketvirtį šimtmečio, 1969 m., Respublikinis mokslinės techninės informacijos ir propagandos institutas išleido A. Trečiokaitės „Informatikos terminų žodyną“. Po poros metų, 1971 m., „Minties“ leidykla išleido nemažą Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos ir Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biuro inžinierių V. Kairio, A. Kaminsko, Ž. Kudirkos, R. Kundrotienės, M. Lipšico, A. Mačerniaus, J. Norkaus, J. Riaubūno, J. Stanačio, B. Stulpino ir A. Šliavo „Rusų—lietuvių—anglų kalbų skaičiavimo technikos terminų žodyną“. Tai norminamasis žodynas, turėjęs „padėti formuoti ir suvienodinti“ lietuviškus technikos terminus (p. 3). Po keliolikos metų Vyriausioji enciklopedijų redakcija išleido Lietuvos mokslinės techninės informacijos ir techninės ekonominės analizės mokslinio tyrimo institute A. Trečiokaitės sudarytą norminamąjį aiškinamąjį verčiamąjį „Mokslinės ir techninės informacijos terminų žodyną“ (V., 1983). Pagaliau 1993 m. Lietuvos informacijos institutas išleido to žodyno tęsinį — „Informacijos terminų žodyną“ (sud. A. Trečiokaitė). Tad aiškinamasis anglų—lietuvių kalbų informatikos ir kompiuterių įrangos terminų žodynėlis, net neminint įvairių šios srities lietuviškų leidinių bei terminų, aiškinamų lietuviškose enciklopedijose, patekusį į bendruosius aiškinamuosius bei verčiamuosius žodynus, rengtas ne tuščioje vietoje. Per pastaruosius dešimtmečius yra susidariusi ir tų terminų kūrimo, tvarkymo, ir jų vartosenos tradicija. Svarbu turėti galvoje, kad ta tradicija nuo pat pradžios yra susijusi su kalbos norminimu — minėti žodynai yra žiūrėti kalbininkų, ypač K. Gaivenio, jų pasiūlytas ir patikslintas ne vienas į tuos žodynus įdėtas terminas. Tačiau praktikai tais žodynais nelabai naudojasi, savo žargoną jie kuria iš svetimų kalbų. Dėl to, kai kartais kuris padoriai nemokantis nei anglų, nei rusų, nei pagaliau ir pačios lietuvių kalbos kompiuterininkas (o tokių dabar netrūksta!) ima skelbti, kad nėra lietuviš- 1 Straipsnelis rašytas praėjus pirmosioms šio tomo korektūroms. 203 kų terminų, kad turimi terminai nevykę, netikę, klaidingi ar pan., galima tik gailestauti, kad ir ne itin išprususių žmonių stota bendrauti su tomis „protingomis mašinomis“. Įtariamų kaip rusybės terminų keitimas anglybėmis nėra nei tikras, nei rimtas terminologijos darbas. Ne politika, kalbos garbumas, o jos terminijos sutvarkymas, pavyzdingumas turi lemti, kuo verta toliau remtis kuriant ir tvarkant savo terminus. O aklai sekti nederą nė viena kalba. Ypač netinka mėgdžioti kitų kalbų terminų išraiškos. Kiekvienos srities lietuvių terminija savo šaknimis turi būti lietuviška. Čia pasakyta viena kita mintis dėl savo terminų santykių su kitų kalbų terminais taikoma ne kalbamam žodynėliui ar jo sudarytojams. Ji gali būti pravarti tiek gausiems terminų vartotojams, tiek technikos literatūros vertėjams, tiek ir visokių žodynų žodynų rengėjams, kurie vieni, be kalbininkų, dažniausiai to daryti nė nepajėgia. Mat dirbti terminologijos darbą (o jis visų pirma yra kalbos darbas), rengti žodynus taip pat reikia mokėti, kaip ir bet kurį kitą darbą. V. Dagio, A. Klupšaitės ir A. Žandario rengtas „Informatikos ir kompiuterinės įrangos“ žodynėlis rodo, kad tos srities terminų vartotojai bus atsidūrę kryžkelėje. Mėtus akį, kiek tame žodynėlyje laikomasi anksčiau teiktų terminų (sugretinti pirmųjų 9 puslapių terminai), paaiškėjo, kad skirtumų esama nemažai ir gana didelių. Ne visi keitiniai rodo terminų sistemos gerėjimą. Pavyzdžiui, anglų būdvardžio alphanumeric atitikmeniu įdėtas žodis tekstinis (iki šiol įprastas atitikmuo yra raidinis-skaitmeninis, beje, naujajame A. Trečiokaitės žodyne kažkodėl geresniu laikomas žodis simbolinis), nors to žodžio turinys visai kitas. Sun­ku suprasti, kodėl vieninteliu character atitikmeniu laikomas simbolis — jei teikiamas tik vienas to daugiareikšmio anglų žodžio atitikmuo, kaip matyti iš aiškinimo („atskiras kompiuterio ar kalbos abėcėlės elementas“), kur kas labiau tinka ankstesniuose žodynuose teiktas ženklas. Žodynėlis visų pirma skirtas lietuviams anglų literatūros skaitytojams — jame anglų terminai (jų sudėta per 450) pateikti su lietuviškais atitikmenimis ir lietuviškais aiškinimais. Sudarytojai sakosi ypač norį, kad būtų atsikratyta daugelio lietuvių kalbą darkančių anglybių, kurias aklai vartoja kompiuterininkai (p. 4). Vadinasi, siekta švarinti, lietuvinti lietuvių informatikos terminus. Tokie žygiai palaikytini ir girtini. Tik visų pirma reikėtų akinti terminų vartotojus naudotis jau išleistais lietuviškais žodynais. Ėmusis išradinėti tai, kas išrasta, ar kaitalioti, kas aprobuota, galima ir pasunkinti bendravimą, plėsti nepageidautiną terminų sinonimiją ar variantiškumą. Juoba kad ir naujų sinoniminių terminų į žodynėlį šiek tiek įdėta, pvz.: intervãlas ir atkarpa „range“, kreipinys ir iškvieta „call“, nutylėtas ir standartinis „default“, paskyra ir prieskyra „account“, visas vardas ir pilnas vardas „absolute pathname“, visuotinis kintamasis ir globalus kintamasis „global variable“ ir kt. Kam tokie sinonimai teikiami, neaišku. Bet, pavyzdžiui, įprastas ir ilgai vartotas terminas elektroninė skaičiavimo mašina bent kaip kompiuterio sinonimas galėjo likti. Į žodynėlį, kaip ir žadėta, įdėta kiek naujų lietuviškų terminų (ne visi jie yra naujadarai ir ne visi keičia vartotus skolinius). Dali jų, kaip matyti iš pratar mės, bus pasiūlę terminologai A. Kaulakienė ir K. Gaivenis, kurie, kiek žinoma, yra matę 204 tik pačius žodynėlio terminus be aiškinimų, dalis bus patekusi iš kitų rengiamų spaudai žodynų. Kalbos atžvilgiu daugeliui jų ko prikišti negalima, pvz.: keitiklis „converter“, kreiptis „access“, lūstas „chip“, rinkmena „file“, sąsaja „interface“, skaitlys „scanner“, spruklys „sprite“, teiktis „message“, tvarkyklė „driver“, valdiklis „controller“, vartiklis „modem“, žymeklis „cursor“ ir kt. Bet dar daug paliktų skolinių irgi reikėtų šalinti iš lietuvių terminologijos, juoba kad dalis jų tik sudaro vadinamųjų tarptautinių terminų įspūdį, o iš tikrųjų tokie nėra. Reikia sutarti dėl lietuviškų pakaitų skoliniams adaptėris „adapter“, argumentas „argument“, centrinis procesorius „central processing unit“, displėjus „display“, duomenų korektiškumas „data integrity“, emuliavimo režimas „compatibility mode“, inverteris „inverter“, komentāras „comment“, kompiuterinė intelektika „artificial intelligence“, korektiškumas „consistency“, magistralė „bus“, masyvas „array“, meniu „menu“, pakėtinis „batch-oriented“, piktograma „icon“, struktūrinis tipas „aggregate type“, šriftas „font“ ir kt. Be to, į žodynėlį pateko kitose terminologijos srityse barbar ybėmis laikomų žodžių (apatinis kolontitulas „footer“, viršutinis kolontitulas „header“), makaron ybių (for ciklas „for statement“, while ciklas „while statement“), pasitaiko abejotinos darybos žodžių (spausdinys „listing“, ženklė „marker“ ir kt.) Pagaliau ir pačioje žodynėlio antraštėje vartojamas terminas kompiuterinė įranga kalbos atžvilgiu taisytinas — čia turėtų būti kompiuterių įranga (plg. laivo, lėktuvo, traktoriaus įranga, o ne laivinė, lėktuvinė, traktorinė). Daugelis žodynėlio terminų aiškinimų yra neaiškūs ar netikslūs. Ar rengėjų nesugebėta aiškiai, tiksliai, įprasta tvarka ir suprantamai apibrėžti bei paaiškinti terminų reikšmių, ar jų naudotasi kokiais šaltiniais, gal kitomis kalbomis rašytais (nepatyrusių vertėjų versti tekstai dažnai būna sunkūs suprasti)? Be to, dalis terminų iš aiškinimų lietuvių kalboje rodosi nemotyvuoti, reikšmės atžvilgiu nepagrįsti, pavyzdžiui, iš aiškinimo „valdymo signalas ar teiktis, perduodami gavus teiktį“ neaišku, kodėl tai įvardyta žodžiu pažyma „acknowledgement“. Terminų reikšmės neskaidrumas, jų išvidinės reikšmės ryšių su žymima sąvoka neaiškumas sudaro įspūdį, kad turimi kažkokie dirbtiniai, ne savo kalbos reikšmėmis pagrįsti terminai. Apskritai terminų aiškinimai turi įvairių ydų, dalies jų ir kalbinė raiška painoka, pasitaiko kalbos klaidų, pvz.: daugiaprograminė (=daugiaprogramė) sistema 82, daugiamodulinės (=daugiamodulės) programos 17, kompiuterinė (=kompiuterių) technika 29, „nevisai (=ne visai) teisingas“ 28, reikšmės pernešimas (=perkėlimas) 24, teksto ruošimas spausdinimui (=rengimas spausdinti) 59 ir kt. Kalbamas žodynėlis rodo, kad yra nemažai svarstytinų tos terminologijos dalykų. St. Keinys