Keletas minčių dėl informatikos žodynėlio

KELETAS MINČIŲ DĖL INFORMATIKOS ŽODYNĖLIO Informatika ir kompiuterinė įranga: Aiškinamasis anglų-lietuvių kalbų terminų žodynėlis / Sud. V. Dagys, A. Klupšaitė, A. Žandaris. V.: [Baltic Amadeus], 1993. T72>* pi Ši knygelė, gražiai išleista Baltic Amadeus įmonės kaip dovana Lietuvos kompiu- terininkų sąjungos nariams, dalyvavusiems šeštojoje „Kompiuterininkų dienų“ konferencijoje, netikėtai! sudarė progą glaustai išsitarti dėl žodynėlio ir apskritai tos srities terminų. į Kalbamu dalyku Lietuvoje susidomėta senokai. Prieš ketvirtį šimtmečio, 1969 m., Respublikinis mokslinės techninės informacijos ir propagandos institutas išleido A. Trečiokaitės „Informatikos terminų žodyną“. Po poros metų, 1971 m., „Minties“ leidykla išleido nemažą Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos ir Skaičiavimo mašinų specialaus konstravimo biuro inžinierių V. Kairio, A. Kaminsko, Z. Ku- dirkos, R. Kundrotienės, M. Lipšico, A. Mačerniaus, J. Norkaus, J. Riaubūno, J. Stanaičio, B. Stulpino ir A. Sliavo „Rusų— lietuvių —anglų kalbų skaičiavimo technikos terminų žodyną“. Tai norminamasis Žodynas, turėjęs „padėti formuoti ir suvienodinti“ lietuviškus technikos terminus (p. 3). Po keliolikos metų Vyriau- sioji enciklopedijų redakcija išleido Lietuvos mokslinės techninės informacijos ir techninės ekonominės analizės mokslinio tyrimo institute A. Trečiokaitės sudarytą norminamąjį aiškinamąjį verčiamąjį „Mokslinės ir techninės informacijos terminų žodyną“ (V., 1983). Pagaliau 1993 m. Lietuvos informacijos institutas išleido to žodyno tęsinį — „Informacijos terminų žodyną“ (sud. A. Trečiokaitė). Tad aiškinamasis anglų— lietuvių kalbų informatikos ir kompiuterių įrangos terminų Žodynėlis, net neminint įvairių šios srities lietuviškų leidinių bei terminų, aiškinamų lietuviškose enciklopedijose, patekusių į bendruosius aiškinamuosius bei verčiamuosius Zodynus, rengtas ne tuščioje vietoje. Per pastaruosius dešimtme- čius yra susidariusi ir tų terminų kūrimo, tvarkymo, ir jų vartosenos tradicija. Svarbu turėti galvoje, kad ta tradicija nuo pat pradžios yra susijusi su kalbos nor- minimu — minėti Žodynai yra žiūrėti kalbininkų, ypač K. Gaivenio, jų pasiūlytas ir patikslintas ne vienas į tuos žodynus įdėtas terminas. Tačiau praktikai tais Zo- dynais nelabai naudojasi, savo žargoną jie kuria iš svetimų kalbų. Dėl to, kai kar- tais kuris padoriai nemokantis nei anglų, nei rusų, nei pagaliau ir pačios lietuvių kalbos kompiuterininkas (o tokių dabar netrūksta!) ima skelbti, kad nėra lietuviš- ki Straipsnelis rašytas praéjus pirmosioms šio tomo korektūroms, 203 kų terminų; kad turimi terminai nevykę; netike, klaidingi ar pan., galima tik gai- lestauti, kad ir ne itin išprususių Žmonių stota bendrauti su tomis „protingomis mašinomis“. Įtariamų kaip rusybės terminų keitimas anglybėmis nėra nei tikras, nei rimtas terminologijos darbas. Ne politika, kalbos garbumas, o jos termini- jos sutvarkymas, pavyzdingumas turi lemti, kuo verta toliau remtis kuriant ir tvarkant savo terminus. O aklai sekti nedera nė viena kalba. Ypač netinka mėg- džioti kitų kalbų terminų išraiškos. Kiekvienos srities lietuvių terminija savo šak- nimis turi būti lietuviška. Čia pasakyta viena kita mintis dėl savo terminų santykių su kitų kalbų terminais taikoma ne kalbamam žodynėliui ar jo sudarytojams. Ji gali būti pravarti tiek gau- siems terminų vartotojams, tiek technikos literatūros vertėjams, tiek ir visokių žodynų žodynėlių rengėjams, kurie vieni, be kalbininkų, dažniausiai to daryti nė nepajėgia. Mat dirbti terminologijos darba (o jis visų pirma yra kalbos dar- bas), rengti Žodynus taip pat reikia mokėti, kaip ir bet kurį kitą darbą. V. Dagio, A. Klupšaitės ir A. Žandario rengtas „Informatikos ir kompiuteri- nės įrangos“ žodynėlis rodo, kad tos srities terminų vartotojai bus atsidūrę kryž- kelėje. Mėtus akį, kiek tame žodynėlyje laikomasi anksčiau teiktų terminų (sugre- tinti pirmųjų 9 puslapių rerminai), paaiškėjo, kad skirtumų esama nemažai ir gana didelių. Ne visi keitiniai rodo terminų sistemos gerėjimą. Pavyzdžiui, anglų būd- vardžio alphanumeric atitikmeniu įdėtas žodis fékstinis (iki šiol įprastas atitikmuo yra raidinis-skaitmeninis, beje, naujajame A. Trečiokaitės žodyne kažkodėl geresniu laikomas žodis simbėlinis), nors to žodžio turinys visai kitas, Sunku suprasti, kodėl vieninteliu character atitikmeniu laikomas simbolis — jei teikiamas tik vienas to daugiareikšmio anglų žodžio atitikmuo, kaip matyti iš aiškinimo („atskiras kom- piuterio ar kalbos abėcėlės elementas“), kur kas labiau tinka ankstesniuose žody- nuose teiktas Zénklas. Žodynėlis visų pirma skirtas lietuviams anglų literatūros skaitytojams — jame anglų terminai (jų sudėta per 450) pateikti su lietuviškais atitikmenimis ir lietuvis- kais aiSkinimais. Sudarytojai sakosi ypač norj, kad būtų atsikratyta daugelio lie- * tuvių kalbą darkančių anglybių, kurias aklai vartoją kompiuterininkai (p. 4).. Va- dinasi, siekta švarinti, lietuvinti lietuvių informatikos terminus. Tokie žygiai pa- laikytini ir girtini, Tik visų pirma reikėtų akinti terminų vartotojus naudotis jau išleistais lietuviškais žodynais. Fmusis išradinėri tai, kas išrasta, ar kaitalioti, kas aprobuota, galima ir pasunkinti bendravimą, plėsti nepageidautiną terminų sinonimiją ar variantiškumą. Juoba kad ir naujų sinoniminių terminų į žodynėlį šiek tiek įdėta, pvz.: intervdlas ir atkarpa „range“, kreipinys ir iškvieta „call“, nutylétas ir standartinis „default“, paskyra ir prieskyra „account“, visas vaidas ir pilnas vaidas „absolute pathname“, visuotinis kintamasis ir globalūsis kintamasis „global variable“ ir kt. Kam tokie sinonimai teikiami, neaišku. Bet, pavyzdžiui, įprastas ir ilgai vartotas terminas elektroniné skaičiūvimo mašina bent kaip kompiū- terio sinonimas galėjo likti, Į žodynėlį, kaip ir žadėta, įdėta kiek naujų lietuviškų terminų (ne visi jie yra nau- jadarai ir ne visi keičia vartotus skolinius). Dalį jų, kaip matyti iš pratarmės, bus pasiūlę terminologai A. Kaulakienė ir K. Gaivenis; kurie; kiek žinoma; yra matę 204 tik pačius Zodynélio terminus be aiškinimų,' dalis bus patekusi iš kitų rengiamų spaudai žodynų. Kalbos atžvilgiu daugeliui jų ko prikišti negalima, pvz.: keitik- lis „converter“, kreiptis „access“, lūstas „chip“, rinkmena „file“, sąsaja „interface“, skaitljs „scanner“, spruklys „sprite“, teiktis „message“, tvarkyklė „driver“, val- diklis „controller“, vartiklis „modem“, žymėklis „cursor“ ir kt. Bet dar daug pa- liktų skolinių irgi reikėtų šalinti iš lietuvių terminologijos, juoba kad dalis jų tik sudaro vadinamųjų tarptautinių terminų įspūdį, o iš tikrųjų tokie nėra. Reikia su- tarti dėl lietuviškų pakaitų skoliniams adapteris „adapter“, argumeiitas „argument“, centrinis procėsorius „central processing unit“, displėjus „display“, duomenij ko- rektiškūmas „data integrity“, emuliūvimo režimas „compatibility mode“, invėr- teris „inverter“, komentūras „comment“, kompiuterinė intelėktika „artificial in- telligence“, korektiskimas consistency”, magistrūlė „bus“, masyvas „array“, meniū „menu“, pakėtinis „baich-oriented“, piktograma „icon“, struktūrinis tipas „aggregate type“, šriftas „font“ ir kt. Be to, į žodynėlį pateko kitose terminologijos srityse barbarybėmis laikomų žodžių (apatinis kolontitulas „footer“, viršutinis kolontitulas „header“), makaronybių (for ciklas „for statement“, while ciklas „While statement“), pasitaiko abejotinos darybos žodžių (spausdinys listing", ženklė „marker“ ir kt.) Pagaliau ir pačioje žodynėlio antraštėje vartojamas termi- nas kompiuterinė įranga kalbos atžvilgiu taisytinas — čia turėtų būti kompiūterių įranga (plg. laivo, lėktuvo, traktoriaus įranga, o ne laivinė, lėktuvinė, traktorinė). Daugelis žodynėlio terminų aiškinimų yra neaiškūs ar netikslūs. Ar rengėjų ne- sugebėta aiškiai, tiksliai, įprasta tvarka ir suprantamai apibrėžti bei paaiškinti ter- minų reikšmių, ar jų naudotasi kokiais šaltiniais, gal kitomis kalbomis rašytais (nepatyrusių vertėjų versti tekstai dažnai būna sunkūs suprasti)? Be to, dalis ter- minų iš aiškinimų lietuvių kalboje rodosi nemotyvuoti, reikšmės atžvilgiu nepagrįst, pavyzdžiui, iš aiškinimo „valdymo signalas ar teiktis, perduodami gavus teiktį“ neaišku, kodėl tai įvardyta žodžiu pažymą „acknowledgement“. Terminų reikšmės neskaidrumas, jų išvidinės reikšmės ryšių su žymima sąvoka neaiškumas sudaro įspūdį, kad turimi kažkokie dirbtiniai, ne savo kalbos reikšmėmis pagrįsti terminai. Apskritai terminų aiškinimai turi įvairių ydų, dalies jų ir kalbinė raiška painoka, pasitaiko kalbos klaidų, pvz.: daugiaprograminė (=daugiaprogramė) sistema 82, daugiamodulinės (=daugiamodulės) programos 17, kompiuterinė (= kompiuterių) technika 29, „nevisai (= ne visai) .teisingas“ 28, reikšmės pernešimas (= perkėlimas) 24, teksto ruošimas spausdinimui (=rengimas spausdinti) 59 ir kt. Kalbamas žodynėlis rodo, kad yra nemažai svarstytinų tos terminologijos dalykų. St. Keinys