Synonymy and Polysemy in Latvian Philosophical Terminology

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXI (1994) KALBOS NORMALIZACIJOS KLAUSIMAI ZAIGA IKERE SINONIMIJAS UN POLISEMIJAS PROCESI LATVIEŠU FILOZOFIJAS TERMINOLOGIJA Filozofijas terminologija ka viena no valodas apakšsistėmūm lielaka vai mazaka méra ir paklauta visiem tiem leksiski semantiskajiem procesiem, kadi darbojas literaras valodas leksika. Te pieversisimies pašiem svarigakajiem no tiem, proti, sinonimijai un polisémijai. Gan sinonimija, gan polisčmija ir paradibas, kas, terminus standartizėjot, klasifi- céjamas kū negativas un traucé valodas zinatnisko precizitati. Taču, neskatoties uz to, gan terminu fiksacijas sféra (t. i. specialajas vardnicas), gan terminu funkcio- nėšanas sféra sastopamies ka ar dazadiem nosaukumiem vienas paradibas apzi- mčšanai, ta ari ar daudznozimigiem terminiem. Šo leksiski-semantisko procesu klūtesmi un noturibu filozofijas terminologija zinima mėčra var izskaidrot ar šadiem ekstralingvistiskiem faktoriem. Pirmkart, jédzienu paškustibu un diferienciūciju domūšanas procesa. Ši paradiba rod izpausmi visos valodas limenos un atspogulojas ari šaja atseviškaja valodas apakšsistemū, kada ir filozofijas terminologija. Otrkart, filozofija ir kultūras produkts. Ka visas cilvéces spekulativas izzinas rezultats filozofija ir dzili internacionala un nav briva un $ai zina ta nevar but briva no svesu valodu ietekmé&m. Filozofijas leksika ir daudzu kultūru saskarsmes un parmantotibas produkts. Nacionalais un internacionalais te cieši savijies. Treskart, filozofija nav folklora, bet gan atsevisku personibu un to ietekmé radušos skolu teorétiskas domas rezultats. Vienpatiga personiba vienam un tam paSam sistemas robeZds invariantam jédzienam var rast citu, savadaku izteiksmes formu jeb atdzivinat kadu tautas apzipa jau aizmirstu vardu, ka ari pieskirt jau eso$ajam citu nozimes niansi. Ja valodas limeni par sinonimiem var uzskatit vienas vardskiras vardus, kas nozimes zina ir tuvi jeb identi un kas izsaka vienu un to pasu jédzienu, bet atSkiras ar nozimes niansém vai ari stilistisko nokrasu, tad terminologijas limeni, t. i., no- teiktas zinatnes terminu sistema sinonimi ir nozimes zina identi vardi. Ka atzimé latviešu valodniece A. Laua, tad „sinonimu parasti nav terminiem, iznemot tos gadijumus, kad paraléli tiek lietoti internacionali un latviski apziméju- ri“ t. Ši atzina nenoliedzami būs pareiza attieciba uz lieliko vairumu terminologisko sistėmu, taču filozofijas terminologiskajai sistemai piemit savas ipatnibas, kas iz- paužas ari sinonimijas zina. 1 Laua A. Latviešu leksikologija. Riga, 1981, 191. Ipp. 18 Domaūšana — tas ir process. Domu ne tikai izteic ar varda palidzibu, doma vir- da noformgjas un pilnveidojas. Ši ideja, kuru mūsu gadsimta trisdesmitajos gados pauda krievu psihologs Levs Vigotskis, skar ne tikai valodas atseviškas parūdibas, bet ari katras nacionalas valodas lomu un nozimi šis nacijas parstavja domasana. Domasanas un valodas saistiba ir gan filozofu, gan psihologu, gan valodnieku uzmanibas loka. Tieši terminologija ka specifiska leksikas slani ši cieša saistiba starp jédzienu un valodiskajiem izteiksmes lidzekliem izpauZas visspilgtik. Lietuvie$u filozofs R. Plečkaitis, apskatot šo kopsakaru, raksta: ,,Jédziena veidošanas struktii- ra ietilpst ari valoda, kura konkrétais jédziens ir noformuléts. Tiesi tapéc tad, kad més sastadam nacionalas terminologiskas vardnicas, naciondlo terminu salidzina- Sana ar atbilstoSajiem terminiem krievu valoda ir nepiecieSams, bet ne vienmér pietickams nosacijums. Ja, pieméram, jédziens pirmoreiz tika formuléts anglu valoda, tad jūanalizė ari atbilstošais anglu termins. Tieši tas ari būs viens no včs- turiskas pieejas aspektiem terminologijas zinatne“?, R. Plečkaiša doma vėlreiz pasvitro to ciešo saistibu, kas pastav starp jédzienisko pasauli un vūardiskūs esami- bas pasauli. Valoda ir ne tikai lidzeklis kaut kū izteikšanai, bet ari ta viela, kura šis kaut kas top. Tieši tade| nacionalas valodas ierobežošana skar dzilakus nacijas eksistences slanus ka tikai tiri lingvistiskas izpausmes. Teorėtiskas domas attistibas gaita rodas vairakas valodiskas zimes viena un ta paša jédziena izteikšanai. Noteikta laika nogriezni izveidojas sinonimu rindas in- variantu jedzienu apzimčšanai. Sinonimiju latviešu filozofijas terminološiją: var apskatit gan no sinhronijas, gan diahronijas viedok]a. Latviešu filozofiskas domas rašanas un attistiba saistds ar pagūjuša gadsimta 60.—80. gadiem un jaunlatvieSu darbibu. Viens no redzamikiem jaunlatviesiem filozofisko sacer&jumu popularizéSana ir Kaspars Biezbardis. Tieši ar vina vardu saistas latviskas filozofiskas izteiksmes meklėjumi. Centieni atrast atbilstosu lat- visku izteiksmes veidu un latvisku kada jédziena apzimé&jumu neizbégami novedis pie sinonimisku apzim&jumu rasanas taja stadija, kad terminologija top un veidojas. Ta, piemeéram, tadu jedzienu ka .sajitu organi“, terminologijas sakumstadija K. Biezbardis izsaka ar §adiem sinonimiskiem apzim&jumiem: „ūrėjie prati“, ,are- jie jušanas prati“, „jušanas prati“, „jušanas spčki“. 20. un 30. gados latviešu filo- zofijas leksika So jedzienu izsacija citu sinonimu rinda, proti: „jutekli“, „jūtekli“, „jutekla organi“, „sajūtu organi“, „manu organi“. Vairaku filozofija nozimigu terminu rašanos latviešu filozofiskaja literatūrū iespėjams attėlot šūdi: noteiktū laikaposmū pastūv sinonimu rinda (tie ir lite- raras valodas vardi, kurus lieto terminologiska nozimé kūda noteikta filozofiska jédziena apzimčėšanai un izteikSanai). No šis sinonimu rindas izdalds viens noteikts vards ka visbieZak lietotais konkréta jédziena apzimétajs. Talak no ši termina jau var veidoties terminologiska ligzda, kas liecina par ši termina iesaknoSanos filozo- fijas terminologijas sistema. Misdienu latviešu filozofijas leksika no pedgjas sino- nimu rindas saglabūjušies un tiek lietoti divi: „sajūtu orgūni“ un „jutekli“, pie * TlneukaiiTuc P. O BesisBJIeHHH TOHATHI B CBA3H C TEDMHHOJIOTHUeCKOI paboroit // Bo- npocel pa3paOoTKH HayYHO-TEXHWYECKOH Tepmumonornu. Pura, 1973. C. 129. 2» 19 | kam pėdėčjais ir ieguvis prioritūti lietojuma gan funkciončšanas sfera, gan fiksū- cijas sférd. Prioritate pčedėjam ir tadėl, ka tas ir viens vards un tas izmantojams varddarinūšanas modelos un veido terminu ligzdu. Pieméram, filozofijas terminu vardnicd minéti šūdi termini: jutekliskais, jutekliba, juteklisks, jutek- liskums, jutekliskd esamiba, jutekliska eksistence, jutekliskais vérojums, jutekliskd uztvere® ,Juteklis“ un to atvasindjumi ieklauti tados virdkopterminos ka: jutekliska pasaule, jutekliskd dzive, juteklisks téls, jutekliskas biitnes, jutek]u priekSmeti, juteklibas aréja véro- juma forma, juteklibas tira forma, jutekliska vérojuma forma? Cits piemérs ar tadu filozofijas terminu ka ,sapratne®. Sis vards Milenbaha- -Endzelina vardnica atziméts ar noradi: neologisms. Vardnicas sastadiSanas laika pastavéja §ada visparlietojamas leksikas sinonimu rinda: sapraša, saprata, sapraiana, sapratne, izpratne, ari saprate rakstnieka A. UpiSa vard- lietojumas. Tatu 1922.g. publicétaja zinatniskas terminologijas vardnica vardi ,sapratne™ un „sapratnisks“ jau ieklauti filozofijas terminu saraksta®. Musdienu filozofijas terminologijas leksikd šis termins izveidojis noteiktu terminologisko ligzdu: sap- ratne, iepriek§sapratne, praktiska sapratne, spekulativa sapratne, vérojosa sapratne, subjektiva sapratne, sapratnisks prats, saprat- nes filozofija. Viens no sinonimijas avotiem filozofijas leksika ir internacionalu vardu aizgu- Sana. Filozofijas terminologija internacionalismu jautdjumam ir ipasa vieta sakara ar to, ka filozofija ka zinatne ir daZadu naciju kultūras saskarsmju rezultats. Inter- nacionalismu analize filozofijas terminologija ir plasaka apskata verta, tade] Seit aprobeZosimies ar fakta konstataciju, ka 1987.g. publicétaja filozofijas un &tikas terminu krievu-latvie$u vardnica no apméram 1200 saraksta ieklautajiem terminiem 30 terminu ir iztulkoti paraléli ar internaciondlu vardu un latvisku apziméjumu. Vėl dazi vardi par sinonimiem, kas atškiras morfologiska zina, bet jédzieniski ir identi. Tadi, pieméram, ir „pieredzes“ un ,pieredzisks®, ,lidzesamiba® vai ,li- dzasesamiba®. So pėdėjo sastopam funkciončšanas sféra un ta rašanos, acimredzot, ietekméjis latviešu valoda esoSais paraugs — ,lidzaspastavésana®. Vienlaikus kū sinonimi pastav ari salikteptermini un vardkoptermini. Patlaban filozofijas terminologija vienlaicigi eksisté ka „ūrėja pasaule®, ta ari ,arpasaule®, ka ,pasaules izpratne®, ta ari „pasaulizpratne“. Tapat paraléli eksisté gan ,kla- tėja esamiba“ un ,klatesamiba®, gan ,pasaules uzskats* un ,pasauluzskats®. Ta ka latviešu valoda ir Joti elastiga determinativo saliktenu darinaSana sintak- tiska veida’, tad ši paradiba atspogulojas ari filozofijas leksika. Vérojama tendence no vardkoptermina pariet uz saliktenterminu, jo no pčdėja vieglak darinat terminu 3 Sk.: Konsultants // Paliglidzeklis valodas praksé. 6. laid. Riga, 1987, 5,—33. Ipp. Turpmak: Konsultants. 4 Sk.: Kants I. No vicu val. tulk. R. Klis. Riga, 1990. 8 Sk.: Upits A. Véstules. Riga, 1977, 83. Ipp. 6 Zinatniskas terminologijas vardnica. Riga, 1922, 3. Ipp. 7 Miisdienu latviešu literaras valodas gramatika. Riga, 1959. 1 sėj. 200. Ipp. 20 ligzdu. Piemėram, no minėta saliktena „pasauluzskats“ atvasinati šadi termini — „pasauluzskatiskie ideali“® un ,pasauluzskata kategorijas“*. Apskatisim otru svarigako leksiski-semantisko procesu — polisémiju. Dala valodnieku uzskata, ka polis€mija nav aktudla, terminus standartizėjot?!?, taču to- mer ta pastav un ir leksikas attistibas dabisko likumu izpausme. Prasiba péc terminu viennozimibas ir aktudls jautajums ari filozofijas termino- logija. Piemeram, vacu filozofs V. Leibnics izvirzija prasibu, lai filozofijas termini būtu tik precizi ka matematikas simboli. Tau Sada vėlme nevainagojas panaku- miem, jo ir noteiktas likumibas, kas darbojas preti Sai tendencei. Lai izprastu polis€émijas ipatnibas filozofijas terminologija, ir jaizprot to jédzie- nisko sist€ému, kuru atspogulo tas terminologija. Te svarigi ir divi momenti: pirm- kart, filozofija ir vésturiska zindtne. Filozofija nav radusies tikai ar kūdas noteik- tas sabiedriskas iekartas nodibinasanu un tas jédzieni nav raduSies viena konkré- ta laika posma, bet gan ir sabiedriskas esamibas vésturiskas attistibas rezultats. Otrkart, filozofija nav viendabiga zinatne, bet sastav no vairakiem un dazadiem virzieniem. Katrs filozofijas virziens atspogulo noteiktu paradibu cilvéku uzskatu ~ sisttma. Ta pieméram, 20. gadsimta pastav gan marksistiska filozofija, gan anali- tiska filozofija, gan hermeneitika un morales filozofija. Tatad, ne tikai diahro- nijas limeni, bet ari sinhronijas limeni viena un ta pati valodiska zime piepildas ar daZadu saturu. Ka pieméru nemsim vienu no centradlajiem terminiem filozofija — „esamibu“. Pirmo filozofisko esamibas koncepciju izvirzija filozofi jau pirms Sokrata, péc t m So jédzienu apskatija gan Platons, gan Aristotelis. Objektivas pasaules attieci- bam ar apzinu pieskaruSies praktiski visi filozofijas virzieni un lidz ar to devusi savas interpretacijas Sim jédzienam. Ja apskatam tikai 20.gs. definicijas, tad redzam atSkiribas ši jédziena interpretacija salidzinot, pieméram, marksistiska virziena filozofiju un analitisko filozofiju. Pėdėja „esamibu“ trakte ka visam esošajam pie- mitoSu ipasibull. Marksistiskaja filozofija terminam „esamiba“ ir divas nozimes. Virds „esamiba“ eksistences nozimé paradijas 19.gs. beigas jaunlatvie$u izdevuma „Purs“+?. Uzskatamibas dėl vispirms salidzinūsim varda „esamiba“ semantiku ka vispar- lietojamas leksikas vardu — kūds tas ir atspogulots mūsdienu latviešu valodas literaraja vardnica, un ka terminu. Sakara ar termina „esamiba“ daudznozimibu ir jaruna par vienu interesantu paradibu, kas iezimėjas latviešu valoda. Termins „esamiba“ ir viens no filozofi- jas pamatjėdzienu izteic€jiem, tadel cilvéka doma te cenšas parprotamibu likvidėt. Patlaban latviešu valoda jaušas tieksme „esamibas“ nozimes ‘eksistence vispar’ apzimčėšanai lietot atsevišku vardu — „esiba“. Pašreizėja bridi — 90.gadu sa- 8 Sk.: Konsultants. 14. Ipp. 9 Sk.: Kūle M. Celš sapraSanas labirintos. Riga, 1989. 21. Ipp. 10 Maumaenko B. II. Pycckas tepmunonorms. M., 1977. C. 180. 11 Sk.: Lacey A. R. Dictionary of Philosophy. London, 1976. P. 16. '2 Sk.: Baltina M. Esamiba, esiba, esme, esotiba. Gram.: Latviešu valodas kultūras jauta- jumi. 13. laid. Riga, 1977, 46. pp. 21 Esamiba Visparlietojama į i leksika : Terminologija 1, Filoz. Neatkarigi no apzipas pastavosa, 1. Filozofijas jédziens, kas apzimé neatkarigi objektiva pasaule, matérija, no apzinas pastavošo objektivo pasauli, matériju. 2. Pats visparigakais un abstraktakais jédziens, kas apzimé kaut ka pastavéSanu vispar'f, 2. Pastavésana, eksistence'®, Esamiba un esiba Visparlietojama leksika Terminologija 1. Filoz. Objektiva pasaule 1. Objektiva pasaule 2. Eksistence, pastavésana=| esiba | >| 2, Eksistence, pastavésana vispar i kuma ši paradiba ir tikai valodas limeni, nav ieguvusi strikti terminologisku sta- tusu. dl Latviešu literdraja valoda vardu ,esiba“ ar nozimi ‘eksistence, pastavéSana’ lictoja jau 20.—30.gados. So vardu ka „esamibas“ sinonimu ar nozimi ‘eksistence vispar’ sastopam toreiz ari latviešu filozofu saceréjumos. Pieméram: Par virieti liecina vina darbs, par sievieti — vinas esamiba, vipas personiba. Sieviete ir kū gaisma. ,,Gaismai nav japilas, lai mirdzetu, un tomer tas staros lie- tas zied visas savas krasas. Ta ari sieviete ietekmé bez piepūlėšanas, tikai izstarojot apkartné savu esibu “13, Par to, ka vards „esiba“ cenšas iekarot termina statusu, liecina ta paradiSanas ne tikai funkciončšanas sféra, t.i. filozofu vardlietojuma, bet ari terminu fiksacijas sfera. Pieméri ar ši varda lietojumu ar nozimi ‘eksistence vispar’ filozofiska rakstu- ra saceréjumos: Patiesi, Kosmoss ir miisos un més esam taja. Tacu tikai tas, kurš apzinds šo nedalamibu, ir spgjigs iek|auties kosmiskaja esiba visa tas pilniba. Sava dailradé H. Rériha mėgina rast atbildes uz cilvéces esibas pamatjauta- jumiem?!®, Eposs, raksta Sacs-Anins, poétiski atveido parddibu plastisko sakartojumu, cilvéeku esibas simetriju*". 13 Mūsdienu Latviešu literaras valodas vardnica. Riga, 1973. 2 sėj. 509. Ipp. 4 Filozofijas vardnica. Riga, 1964. 111. Ipp. 15 Maurina Z. Sieviskibas idedls pagatné un tagadné. Gram.: Pardomas un ieceres || Eseju krajums. Riga, 1934. 10. Ipp. 16 No Helénas Rérihas véstulém (1929.—1938.) // Sieviete, 1990. Nr. 2. 4. Ipp. 17 Mauriųš A. Ladplési — spaciistu vai temporalistu? // Literatūra un Maksla. 1989 g. 23. decembri. 22 Kas attiecas un fiksūcijas sféru, tad jau minétaja krievu latviešu filozofijas un éti- kas terminu vardnicd ir šadas atbilsmes: cy6bexTHBHOe HMYTOXeCTBO — Ssubjek- tiva neesiba, HH4TOXHOCTb B cee — neesiba par sevi, HUYTOKECTBO, HHYTOK- HOCTh — neesiba, niecibal®, Rakstot par varda ,esiba“ semantiku, nevar neminét vél vienu ši varda ipatni- bu, kas atspogulojas ka atseviska nozimes nianse, proti, ‘eksistence ka atseviska subjektiva eksistence’. Sadu ši varda iezimi saklausijis un fikséjis mūsu Tautas dzejnieks Imants Ziedonis: Esibas sajuta cilvéka ir makslas vispirma tema. Latviešu valoda vards „esiba“ iegūst seviSku nozimes pastiprinajumu, jo varda „būt“ jega sakrit ar varda „es“ jegu. Sie vardi, viens uz otru projicgjoties, dod varda „esiba“ daudznozimigu dzi- Jumu: es esmu tapat, ka viss ir; viss ir ar mani, viss var paradities caur mani'®, Patlaban §ada nozimes nianse nav fiks€ta vardnicas, ta tikai jaušas ka iezime, ka tendence, kas var ari izgaist. Tomer šis nianses dg], tulkojot DZ. Bérklija — anglu subjektiva idedlista darbus latviešu valoda, anglu „being“ atveidei ir bijis jaizmanto tieSi ,esiba“, nevis „esamiba“, kas mūsdienu valoda implicé eksistences objekti- vo raksturu??, Valoda ir parvėrtibas esoša un pastavoša paradiba. Mainas“ un -parvėršas- ari filozofijas terminološija ka valodas apakšsistėma, atspogulojot teorétiskas domas virzibu un atsevišku personu pasaulizpratni. Šis izmainas lingvistikas limeni atspo- gulojas ka filozofijas terminologijai piemitošas sinonimijas un polisčmijas para- dibas. LATVIU FILOSOFIJOS TERMINIJOS SINONIMIJOS IR POLISEMIJOS PROCESAI Santrauka Filosofijos terminiją kaip bendrinės kalbos pasistem] veikia tie patys leksiniai-semantiniai pro- cesai, kaip ir bendrinės kalbos leksiką. Straipsnyje apžvelgiami svarbiausieji iš jų — sinonimija : ir polisemija. ; Sinonimijos ir polisemijos atsiradimą galima paaiškinti tuo, kad filosofija kaip. mokslas ne - tik integruoja kitų mokslo disciplinų laimėjimus, bet kartu yra mokslas, kuriame plėtojasi pažin- tiniai žmogaus sugebėjimai ir mokslo mintis, „Mintis ne tik išreiškiama, bet ir įkūnijama žodžiu“, — IV dešimtmetyje rašė rusų psichologas Levas Vygotskis. Šis psichologinis reiškinys yra susijęs ne tik su kalbos sinonimijos ir polisemijos problemomis, bet ir su gimtosios kalbos reikšme Zmo- gaus mastymui. Pažangios filosofinės ir visuomeninés-politinés minties raida ir filosofijos literatūros latvių kalba atsiradimas yra susijęs su jaunalatvių veikla VII—IX praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Kas- paras Biezbardis, vienas iš žymiausių jaunalatvių, aiškino latvių skaitytojui filosofijos sąvokas. Kalbos raiškos priemonių ir sąvokų susidūrimas, sąvokai reikšti tinkamo žodžio ieškojimas terminologijos kūrimosi ir formavimosi tarpsnyje sinonimiją daro neišvengiamą. Keleto kalbinių 18 Konsultants. 16. Ipp. 184 Ziedonis I. Garainis, kas veicina varišanos. Riga, 1976. 70.Ipp. 20 Sk.: Bėrklijs Dž, Traktats par cilvėka izzinas principiem. Tris sarunas starp Hilasu un Filonusu / No anglu val. tulk. Z. Ikere. Riga, 1990. 23 išraiškų, žyminčių vieną sąvoką, buvimas šiame etape neretai netgi neišvengiamas, kai turima galvoje filosofija, sudėtinga ir abstrakti mokslinio mąstymo sritis. Pavyzdžiui, sąvoka „jutimo or- ganai“ latvių filosofijos leksikos kūrimosi metu buvo žymima tokiais sinonimais: aréjie prati, aréjie juSanas prati, jušanas prati, jušanas spėki. Galima skirti tokius dalies latvių filosofijos terminų kūrimo ir raidos etapus: buvimas sinonimų eilutės, iš kurios išsiskiria vienas, dažniausiai terminu vartojamas, žodis, to termino pamatu for- muojasi terminų lizdas. Terminų lizdo susidarymas yra tam tikras termino prigijimo latvių filo- sofijos terminijoje rodiklis. Sąvoka „jutimo organai“ (III—IV šio amžiaus dešimtmetyje buvo reiškiama šia sinonimų eilute: jutekli, jūteklĮi, jutekla organi, manu organi, sajūtu organi. Dabartinėje latvių filosofijos leksikoje bevartojami tik du šios sinonimų eilutes terminai sajitu organi ir jutekli, dažniau var- tojamas antrasis. Būtent jo pamatu ir susidarė terminų lizdas. Vienas sinonimijos šaltinių yra skolinimasis. Prie filosofijos terminijos priklauso ir internacio- nalizmai, turintys savos kalbos atitikmenis kaip absoliučiuosius sinonimus. 1987 m. paskelbtame rusų-- latvių kalbų filosofijos ir etikos terminų sąraše yra apie 1200 terminų, apie 30 jų išversta sa- vais ir tarptautiniais sinonimais. Be jau minėtų absoliučiųjų sinonimų, yra terminų, kurie skiriasi tik morfologiškai, pvz.: arpus- pieredzisks | arpuspieredzes „mepatirtinis“, lidzesamiba | lidzūsesamiba „įvykis“. Kartais tai pačiai sąvokai reikšti sinonimiškai vartojamas sudurtinis žodis ir žodžių junginys, pvz.: aréja pasaule| ūrpasaule „išorinis pasaulis“, pasaules uzskats | pasauluzskats „pasaulėžiūra“. Nors terminologijoje reikalaujama vienareikšmiškumo, latvių filosofijos terminijai aktuali ir polisemija. Tai verčia kurti tokią filosofijos terminų sistemą, kurioje terminai būtų panašūs į labai logiškus matematikos ženklus. Šią mintį iškėlė vokiečių filosofas V. Leibnicas. Tačiau to pa- siekti nepavyko, ir filosofijos terminas tebėra daugiareikšmis — vieno kalbos ženklo ir keleto defi- nicijų junginys. Tai galima paaiškinti ekstralingvistiniais faktoriais. Mat, pirma, filosofija yra istori- nis mokslas. Ji neprasideda ir nesibaigia kartu su kurios nors visuomenės santvarkos susikūrimu. Ir, antra, filosofija atspindi žmonių minties raidos kelią, susidedantį iš daugelio labai skirtingų srovių. Straipsnyje gvildenamas terminas esamiba „būtis“. Pirmoji filosofinė būties koncepcija buvo iškelta ikisokratinių filosofų, ir skirtingose mokyklose ši sąvoka buvo skirtingai vartojama. Jeigu pažiūrėtume, kokiomis reikšmėmis ji vartojama dabar, pamatytume, kad skirtingų filosofijos sro- vių atstovai ir mūsų dienomis ją vartoja skirtingomis reikšmėmis. Marksistinėje filosofijoje termi- nas būtis turi dvi reikšmes: 1) tai filosofijos sąvoka, reiškianti nuo žmogaus sąmonės nepriklausan- tį objektyvųjį pasaulį, materiją; 2) tai bendriausia ir abstrakčiausia sąvoka, reiškianti ko nors egzis- tavimą apskritai. Kiekviena mokslo disciplina reikalauja apibrėžtumo, o jo galima pasiekti tik aiškia ir vienareikš- "me definicija. Latvių kalboje linkstama antrąją termino batis reikšmę žymėti atskiru žodžiu esiba, vadinasi, esiba „egzistavimas, buvimas apskritai“. Šis bendrojo leksikos klodo žodis kalbama reikš- me latvių filosofijos terminijoje palaipsniui įgyja termino statusą. ! Kalba nuolatos kinta, Kaip bendrinės kalbos pasistemis plėtojasi ir filosofijos leksika. Ta plėt- ra atsispindi aktualiuose ir filosofijos leksikai sinonimijos bei polisemijos procesuose. SYNONYMY AND POLYSEMY IN LATVIAN PHILOSOPHICAL TERMINOLOGY Summary Philosophical terminology being one layer of the language system undergoes the same lexico- semantic processes as the language in general. The present paper focuses on two of these processes, i.e., synonymy and polysemy in Latvian philosophical terminology. Philosophy deals with the development of abstract thinking. The word is not merely a techni- cal vehicle of communicating ideas. Ideas mature within the word — as the Russian psychologist 24 Lev Vigotsky held it. The very process of thinking and search for the most adequate way to desig- nate a certain philosophical concept is the source of appearance of synonymous denominations for it. Synonymous terms are found both at the period of formation of Latvian philosophical termi- nology and at its present stage. When Latvian philosophical terminology was being developed (beginning with the second half of the 19th cent.) for some notions there existed a group of syno- nymous denominations. As a rule, from the existing series of synonyms one word came to be used most frequently and gradually acquired the qualities of a special term. Subsequently other deriva- tions and collocations were formed from the most frequently used term to express notions asso- ciated with the original concept. Borrowing is a well-known source of synonyms. International and native words exist as synony- mous terms in philosophical terminology. Another group of synonymous terms is that of terms differing morphologically, e.g., pieredzisks| pieredzes (empirical); that is, an adjective and a noun in the genitive case. One more group of synonyms is formed by terms — compound words and terms — collocations, e.g., pasauluzskats| pasaules uzskats (world outlook). A philosophical term may convey more than one concept. Thus polysemy is present in philo- sophical terminology. It is due to the fact that philosophy has a long history of development and consists of various trends. This paper presents the analysis of one of the basic terms in philosophy, namely “esamiba” (being) as an example of a polysemantic philosophical term.