Lietuvių kalbos instituto kronika. 1992

LIETUVIŲ KALBOS INSTITUTO KRONIKA 1992 Struktūra 6 skyriai: Žodynų (vadovas filol. m. kand. V. Vitkauskas), Gramatikos (vad. filol. m. dr. V. Ambrazas), Kalbos kultūros (vad. filol. m. kand. P. Kniūkšta), Terminologijos (vad. filol. m. kand. K. Gaivenis), Vardyno (|. e. vad. p. filol. m. kand. V. Maciejauskienė), Kalbos istorijos ir dialektologijos (vad. filol. m. kand. K. Morkūnas). Gegužės 26 d. įsteigta Leidybos grupė. Vadovu paskirtas V. Gružas. 1992 m. pabaigoje Institute dirbo 105 žmonės, iš jų 73 mokslo darbuoto- jai (5 filol. m. daktarai ir 27 filol. m. kandidatai). LKI ir VDU kalbotyros krypties doktorantūroje buvo 7 doktorantai. Moksliniai tyrimai Iš Lietuvos Respublikos biudžeto buvo finansuojami šių mokslinio tyrimo krypčių darbai: lietuvių kalbos gramatinės sandaros tyrimas, lietuvių leksi- kografija, lietuvių onomastika, lietuvių kalbos norminimas ir kultūra, kan- celiarinės kalbos tyrinėjimas ir norminimas, lietuvių terminologija, lietuvių kalbos tarmių tyrimas, lietuvių kalbos istorija. Iš valstybės mokslo ir studijų fondo lėšų buvo vykdoma užsakomoji tema Nr. 92—417/13 — "Lietuvių kalbos gramatika" anglų kalba. Leidyba Išleisti 6 leidiniai (129, 82 sp. I., 52250 egz.): K. Gaivenis, A. Kaulakienė, S. Keinys, J. Klimavičius. Termino- logijos taisymai. — V.: Mokslas, 1992. — 160 p. — 1500 egz. Kalbos kultūra / Sudarė P. Kniūkšta. — V.: Mokslas, 1992, sąs. 62. — 91, [2]p: — 3600 egz. | Kalbos kultūra / Sudarė P. Kniūkšta. — V.: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1992, sąs. 63. — 92 p. — 2000 egz. Lietuvių kalbos tarmės ir jų tyrinėjimai. Praeitis ir dabartis (Konferen- cijos pranešimų tezės. 1992 m. lapkričio 5—6 d.). — V., 1992. — 22 p. — 150 egz. Lietuvių kalbos žodynas / Vyr. red. K. Ulvydas. — V.: Mokslas, 1991, t. 15. — 1186, [1] p. — 5000 egz. takų N. Sližienė, A. Valeckiené. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba. — 2-asis patais. fotogr. leid. — V.: Mokslas, 1991. — 262, [1] p. — 40000 egz. Dalyvavimas spaudoje Paskelbti 49 moksliniai (7 — užsienio leidiniuose) ir 107 mokslo populia- rinimo straipsniai. 245 Mokslinės ekspedicijos Birželio—liepos mėn. organizuotos 5 lietuvių kalbos duomenų rinkimo ekspedicijos: 4 dialektologijos (Valkininkų, Dieveniškių; Balbieriškio; Sugin- čių, Mindūnų, Labanoro; Skuodo apyl.) ir 1 žodyno (Zarasų raj.). Ekspedici- joms vadovavo L. Grumadienė, D. Mikulėnienė, B. Vanagienė, A. Vidugiris, - K. Vosylytė. Iš viso tarmių, žodyno, sociolingvistinę medžiagą rinko 42 žmo- nes. Konferencijos ir tarptautiniai moksliniai ryšiai Gegužės 7—8 d. Taline vykusiame Tarptautiniame regioniniame pasi- tarime dėl Baltijos šalių toponimų standartizavimo bei panaudojimo prane- šimus padarė V. Maciejauskienė ("Lietuvių vietovardžių rinkimo bei publi- kavimo padėtis") ir M. Razmukaitė ("Lietuvių ir etninių sričių vietovardžiai kartografų darbuose"). : Liepos 8 d. — rugpjūčio 29 d. S. Karaliūnas buvo mokslinėje ko- mandiruotėje Islandijoje. Dirbo Islandijos universiteto bibliotekoje ir Arni Magnusono institute. Lankė Tarptautinius islandų kalbos vasaros kursus. Rugpjūčio 17—19 d. Tarptautinėje terminologijos konferencijoje Rygo- je skaitė pranešimus A. Kaulakienė ("Tarptautinių ir lietuviškų fizikos termi- nų santykiai") ir A. Auksoriūtė ("Stasio Šalkauskio terminologijos teorija"; parengta kartu su K. Gaiveniu, S. Keiniu, R. Medišauskiene). Spalio 3 d. konferencijoje, skirtoje Magdeburgo teisių Akmenės mies- tui suteikimo 200 metų jubiliejui, E. Valiulytė skaitė pranešimą "Kalikstas Kasakauskas ir jo lietuvių kalbos gramatika (1832)". | Lapkričio 1 d. — gruodžio 31 d. S. Karaliūnas Stokholmo universiteto Baltų studijų centro kvietimu/stazavosi Stokholmo ir Upsalos universitetuose. Dirbo Šiaurės vietovardžių archyve. Lapkričio 5—6 d. Kalbos istorijos ir dialektologijos skyrius organiza- vo mokslinę konferenciją "Lietuvių kalbos tarmės ir jų tyrinėjimai. Praeitis ir dabartis" Antanui Saliui (1902—1972) paminėti. Pranešimus skaitė VU, VPU, ŠPI dėstytojai ir šie Instituto mokslo darbuotojai: A. Sabaliauskas ("Profesorius A. Salys — žmogus ir mokslininkas"), K. Ulvydas ("A. Salio veikla Vytauto Didžiojo universitete"), V. Maciejauskienė, D. Šmatavičiūtė ("A. Salio "Kalendoriniai vardai"), A. Vanagas (" A. Salio veikla Vidaus reika- lų ministerijos Pavardžių ir vietovardžių komisijoje"), S. Ambrazas ("Kelios žodžių darybos izoglosos senojoje lietuvių kalboje"), N. Čepienė (” Dvibalsio ui kilmė skoliniuose iš vokiečių kalbos"), D. Mikulėnienė ("Priešdėlio *pa- kirčiavimo raida išvestiniuose daiktavardžiuose"), K. Garšva ("Pakraštinių dzūkų šnektų konsonantizmas”), L. Grumadiené ("Kirčiuočių mišimas Puns- ko jaunimo kalboje"), K. Morkūnas ("Kelios pastabos dėl priedzūkio ribų"), V. Pranskūnaitė (" Avies ir ėriuko pavadinimiai tarmėse", A. Salio ” Apklauso I” duomenimis), G. Rimkuvienė ("Dalelytė galir jos sinonimai tarmėse"), A. Vidugiris ("Dėl Pietryčių Lietuvos slavėjimo etapų"), V. Vitkauskas ("Apie junginių an, en, un variantus tam tikruose žodžiuose ir'jų formose"). Konferencijoje dalyvavo ir prisiminimus pasakojo iš JAV atvykę A. Salio artimieji — žmona Sofija ir duktė Rimgaila. 246 Lapkričio 7 d. VU Baltų filologijos katedra surengė Jono Kazlausko die- ną "Istorinės gramatikos dalykai". Fonetikos ir akcentologijos sekcijoje pra- nešimus skaitė K. Garšva ("Šiaurinių panevėžiškių fonetikos raida"), L. Gru- madienė ("Balsių kiekybės transfonologizacijos tendencija periferinėse pie- tų aukštaičių šnektose") ir D. Mikulėnienė ("Priegaidžių raidos klausimu"), Morfologijos sekcijoje — S. Ambrazas ("Lietuvių kalbos kuopinių pavadinimų darybos raida"), K. Morkūnas ("Dėl lietuvių tarmių kai kurių vns. įnaginin- ko formų"), A. Vidugiris ("Dėl laiko kilmininko vartojimo lietuvių kalbos tarmėse"). * Lapkričio 10—12 d. Vilniuje vykusiame tarptautiniame simpoziume "Lietuvos ir Lenkijos valstybių santykiai XX a. Vidurio Europos istorijoje: praeitis ir perspektyvos" pranešimus padarė A. Vanagas ("Pietryčių Lietu- va vietovardžiuose"), L. Grumadienė ("Pietryčių Lietuvos kalbų keitimosi mechanizmas"), K. Morkūnas ("Kelios rytinių lietuvių kalbos tarmių žodžių darybos ir kaitybos izoglosos"), D. Mikulėnienė ("Dėl rytinių lietuvių kalbos tarmių garsyno ypatybių"), A. Vidugiris (" Lietuvių kalbos tarmės ir etnoling- vistinė padėtis Pietryčių Lietuvoje"), K. Garšva ("Lietuvių ir lenkų santykiai atkuriant Nepriklausomybę"). Lapkričio 23 d. žurnalistų kalbos kultūros seminare dalyvavo ir prane- šimus skaitė P. Kniūkšta (" Tyčinis bendrinės kalbos normų nesilaikymas laik- raščių kalboje"), N. Liubinienė, V. Rudaitienė, R. Šiliauskaitė ("Svetimybės Vilniaus dienraščiuose"), J. Klimavičius ("Tarptautiniai žodžiai laikraštyje"), R. Miliūnaitė ("Kalbos daiktavardinimas”). : Gruodžio 15-18 d. Lenkijos MA Slavistikos instituto surengtoje konfe- rencijoje lietuvių, baltarusių, lenkų paribio šnektų interferencijos klausimais su pranešimu "Vilnijos lietuvių šnektų slavizmai” dalyvavo E. Grinaveckienė. Gruodžio 17—18 d. Rygoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje " Kal- bų politika Baltijos valstybėse" A. Vanagas padarė pranešimą "Kalbų varto- jimo juridinė reglamentacija Lietuvoje". Gruodžio 21—22 d. konferencijoje "Rytų Lietuvos problemos: dabar- tis ir ateitis" skaitė pranešimus K. Garšva ("Rytų Lietuvos lietuvių kultūros problemos") ir L. Grumadiené ("Naujausi sociologiniai tyrimai Vilniaus ra- Jone” bei "Valstybinė kalba Rytų Lietuvoje"). 1992 m. Institute lankėsi ir lietuvių kalbos darbais, bendradarbiavimo galimybėmis domėjosi G. Bense, E. J. Bukevičiūtė (Vokietija), A. Liuima (Italija), B. ir E. Masiokai (JAV). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai Sausio 28 d. patvirtintas Lietuvių kalbos instituto statutas (nutarimas Nr. 58). Gruodžio 15 d. Lietuvių kalbos institutui ir Vytauto Didžiojo universi- tetui suteikta teisė teikti daktaro mokslo laipsnį humanitarinių mokslų srities kalbotyros krypties doktorantūroje (nutarimas Nr. 944). Instituto tarybos sprendimai Sausio 16 d. — patvirtinta: Lietuvių kalbos instituto konkursų moks- lo darbuotojų pareigoms užimti ir šių darbuotojų (per)atestavimo nuostatai; 247 1992 m. Atestacijos komisija (I. Andriukaitienė (sekretorė), K. Gaivenis, A. Kaulakienė, P. Kniūkšta, V. Maci ;jauskiené, K. Morkūnas, G. Naktinienė, J. Paulauskas, A. Sabaliauskas (pirmininkas), A. Valeckienė, A. Vidugiris). Kovo 12 d. — Instituto direktoriumi išrinktas filol. m. dr. A. Vana- gas; patvirtintos terminuotos darbo sutartys su J. "Paulausku, K. Ulvydu, A. Valeckiene; nutarta įkurti Instituto archyvą. . Balandzio 21 d. — patvirtinta: LKI 1992 m. pajamų ir išlaidų sąma- tą, mokslo tyrimo darbų sąrašas; direktoriaus pavaduotoju mokslo reikalams išrinktas filol. m, kand. K. Morkūnas. - Gegužės 26 d. — pritarta Lietuvos MA ir LKI mokslinio bendradarbiavi- mo sutarties projektui; spaudai patvirtintas "Lietuvių kalbotyros klausimų" 32 t. ("Baltų onomastikos tyrinėjimai"); sudaryta "Lietuvių kalbos žodyno" 17 tomo redkolegija (I. Ermanytė, G. Naktinienė, J. Paulauskas, Z. Šimėnaitė, V. Vitkauskas). Birželio 18 d. — nutarta Lietuvos mokslo "tarybai siūlyti Ą. Sabaliausko kandidatūrą į Nacionalinių premijų teikimo komitetą. Rugsėjo 18 d. — kandidatais į Mokslo laipsnių ir pedagoginių moks- lo vardų nostrifikacijos komisiją pasiūlyti 3 Tarybos. nariai (A. Sabaliauskas, A. Valeckienė, Z. Zinkevičius); nutarta stoti į Mokslo institucijų asociaciją; patvirtinta paraiška užsakomajam mokslo tyrimui ("Lietuvių kalbos grama- tikos” angly kalba parengimas). „Spalio 27 d. — patvirtinti spaudai 2 leidiniai Kalbos kultūra, 64 sąs.; S. Daukantas, Lenkų— lietuvių kalbų žodynas. T.1); nustatyti: nauji apmo- kėjimo tarifai už dialektologinę i ir vardyno medžiagą. Datos i ir žmonės "Apgynė filologijos m. kandidato disertacijas: ; birželio 9 d. — Žodynų sk. asistentas Marius Daškus "Tarminių faktų pateikimas lietuvių leksikografijoje" (vad. V. Vitkauskas, of. op. A. Rosinas ir E. Grinaveckienė,-rec. įst, Vilniaus pedagoginis universitetas); birželio 23 d. — Žodynų sk. asistentas Kazimieras Eigminas:" Ano- niminė lietuvių kalbos gramatika "Universitas lingvarum Litvaniae”, 1737" (vad. V. Ambrazas, of. op. V. Mažiulis ir V. Drotvinas, rec. įst. Klaipėdos universitetas); | birželio 26 d. — Kalbos kultūros sk. asistentė Rita Miliūnaitė ”Da- bartinės lietuvių kalbos gramatikos norminimo pagrindai" (vad. A. Paulaus- kienė, of. op. A. Rosinas ir V. Būda, rec. įst. Šiaulių pedagoginis institutas). * * * Lapkričio 7 d. Gramatikos sk. vyresniajai mokšlinėi bendradarbei filo- logijos m. kandidatei Nijolei Sližienei sukako 60 mety. Lapkričio 24 d. Algirdas, Sabaliauskas i ir Aleksandras Vanagas išrinkti Latvijos mokslų akademijos užsienio nariais. | LI Irena Andriukaitienė + ę 248