Apie vieną žemaičių oikonimą

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXII (1993) BALTŲ ONOMASTIKOS TYRINĖJIMAI VYTAUTAS VITKAUSKAS APIE VIENĄ ŽEMAIČIŲ OIKONIMĄ Klaipėdos rajono Veiviržėnų apylinkėje oficialiai yra vadinamas kaimas Liepačiai (žr. Lietuvos TSR administracinio—teritorinio suskirstymo žinynas, II d., p. 160). Ta forma yra visuotinai vartojama raštuose, mokslo tyrinėjimuose. Pavyzdžiui, V. Toporovo veikale ”Прусский Язык” Словарь, L.” M., 1990, p. 199 vietovardis Liepačiai, vienintelis Lietuvoje, yra patekęs į prūsų kalbos šaknies leip- nagrinėjimo didelį lizdą. Vietos šiaurės žemaičių Veiviržėnų, Judrėnų šnekta šio kaimo vardą taria ’ė·pa·t’ė (taip sako net Švėkšnos dūnininkai — pietų žemaičiai). Ilgasis e· negali būti atsiradęs iš ie, tik iš ei (čia bene labiausiai vienbalsinami ai, ei), nes tik iš dvibalsio ei šioje šnektoje turimas ilgasis balsis e prieš ilgus skiemenis (šnektoje prieš ilguosius skiemenis pagrindiniu senoviniu kirčiu a gali būti kirčiuojami tik trumpai: mã·mã, rã·tã, kã·t’ėnõ· ~ kãtinou, s’kėpatã· ~ skėpatai, d’j’ėbõ·n’įs ~ drėbantys ir t.t.). Taigi turima forma yra Leipačiai, o Liepačiai atsirado tik nemokėjus transponuoti į bendrinę kalbą žemaitiškojo vietovardžio sudėtingos fonetikos. Liepačiai gali būti: 1) Substratas iš kuršių (plg. Vvr, Jdr: gr’ė·p’t’ė ~ greibti ”griebti”, p’l’ė·k’t’ėis ~ pleikties ”gretintis, pliektis”, ė·ž’t’ė ~ ežti ”iežti, aižyti”, p’r’ė·kã·ls ~ preikalas ”priekalas”, p’r’ė·m’in’ie ~ preimenė, plg. gretimų prieku-liškių p’ė·t’v’is ~ peitys ”pietys” ir kt. (plg. Z. Zinkevičius. ”Lietuvių kalbos istorija” II t., p. 21). Būta ten (Vvr, Jdr, Grg ir kt.) ir atvirkštinio reiškinio: s’v’ėis’t’ė ~ šviesti ”šveisti”: s’v’ėitas batūs~švietas batus, pas’ėk’ėit’es ~ pasikėitės ”pasikeitęs”, ž’ėips ~ žiebas ”žaibas”, plg. žė·ips (Užv, Krš). Asimiliuojamos tarmės ar kalbos dėsnių sumaišymas? Apie Lėpačius pirmasis yra prabilęs Vaižgantas, net rašęs Lėpačio kalnas. Apie tai yra kalbėjęs prof. Girdenis. 2) Gali sietis su pavarde Leipus (?), žr. (”Lietuvių pavardžių žodynas”, L—Ž, p. 47), nors šiaurės ir pietų žemaičių šnektų plote dabar tokios pavardės nėra (ir seniau nebuvo užregistruota). Taigi yd ingas transponavimas mokslui teikia tik papildomų rūpesčių, netikrumo. Skelbiant tyrinėjimus, ar kokius žodynus, abejotinais atvejais reikėtų parašyti ir autentišką šnektos žodžio tarimą, tada tik galėtų išryškėti vietovardžio istorija, nes ne visada gerai išgirsta forma ar nemokslinis transponavimas nežinia kur gali nuvesti net žymius mokslo žmones. Ypač autentiškos tarmės formos tiktų daugiajam vietovardžių žodynui, planuojamam sudarinėti Lietuvių kalbos institute. O Liepačiai galėtų būti tiesioginis kur- 238 šių — artimiausios vakarų baltams rytinės mūsų kalbos šeimos — palikimas, substrato žodis (tvirtagalė priegaidė net gali rodyti kuršių senąjį kirčiavimą, kai jų tęstinė priegaidė atitiktų žemaičių tvirtagalę). ON THE ONE PLACE-NAME OF THE ŽEMAIČIAI Summary The root of the place-name of Klaipėda district Lē·pa·tē· is Leip-. Probably it is : a) the Prussianism leip-, lith. liep-; b) derived word of the family word Leipus ? 239.