Apie vieną žemaičių oikonimą

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXII (1993) BALTŲ ONOMASTIKOS TYRINĖJIMAI VYTAUTAS VITKAUSKAS APIE VIENĄ ŽEMAIČIŲ OIKONIMĄ Klaipėdos rajono Veiviržėnų apylinkėje oficialiai yra vadinamas kaimas Liepaičiai (žr. Lietuvos TSR administracinio—teritorinio suskirstymo žiny- nas, II d., p. 160). Ta forma yra visuotinai vartojama raštuose, mokslo tyrinėjimuose. Pavyzdžiui, V. Toporovo veikale "Ilpyccxuū Asx” Caoseape. L." M., 1990, p. 199 vietovardis Liepaičiai, vienintelis Lietuvoje, yra patekęs į prūsų kalbos šaknies leip- nagrinėjimo didelį lizdą. Vietos šiaurės žemaičių Veiviržėnų, Judrėnų šnekta šio kaimo vardą taria [é-pa-t é (taip sako net Švėkšnos dūnininkai — pietų žemaičiai). Ilgasis e negali būti atsiradęs iš ie, tik iš es (čia bene labiausiai vienbalsinami ai, ei), nes tik iš dvibalsio ei šioje šnektoje turimas ilgasis balsis e prieš ilgus skieme- nis (šnektoje prieš ilguosius skiemenis pagrindiniu senoviniu kirčiu a, e gali būti kirčiuojami tik trumpai: mama“, rata-, kat enou ~ katinuo, s "kėpatė- ~ sképatai, d r! ébon't is ~ drébantys ir t.t. ). Taigi turima forma yra Leipaičiai, o Liepaiéiai atsirado tik nemokéjus transponuoti į bendrinę kalbą žemaitiš- kojo vietovardžio sudėtingos fonetikos. Leipaičiai gali būti : H : 1)Substratas iš kuršių (plg; Vvr, Jdr : gr'ėp't'e ~ greibti "griebti", p'l é-kt ėis ~ pleikties "gretintis, pliektis", & 71 e ~ eižti "iežti, aizyti”, p'r' e-- kū.ls ~ preikalas "priekalas", p'r' &m'in'ie ~ preimenė, plg. gretimų prieku- liškių p' &-# / is ~ peitvis "pietys" ir kt. (plg. Z. Zinkevičius. "Lietuvių kalbos istorija" II t., p. 21). Būta ten (Vyr, Jdr, Grg ir kt.) ir atvirkštinio reiškinio: šv čis'te m šviesti -"šveisti"1:41/ 8 čilas batus~3viétas batus, pas'ek' eit es ~ pasikičtęs "pasikeitęs", # éips ~ žiebas "žaibas", plg. žč.ips (Uzv, Krš). Asi- miliuojamos tarmės ar kalbos dėsnių sumaišymas ? Apie Lėpūčius pirmasis yra prabilęs Vaižgantas, net rašęs Lėpačio kalnas. Apie tai yra kalbėjęs prof. Girdenis. ų 2) Gali sietis su pavarde Leipus (?), žr. ("Lietuvių pavardžių žodynas", L-Z, p. 47), nors šiaurės ir pietų žemaičių šnektų plote dabar tokios pavardės nėra (ir seniau nebuvo užregistruota). Taigi ydingas transponavimas mokslui teikia tik papildomų rūpesčių, ne- tikrumo. Skelbiant tyrinėjimus, ar kokius žodynus, abejotinais atvejais rei- kėtų parašyti ir autentišką šnektos žodžio terminą; tada tik galėtų išryškėti vietovardžio istorija, nes ne visada gerai išgirsta forma ar nemokslinis trans- ponavimas nežinia kur gali nuvesti net žymius mokslo žmones. Ypač autentiš- kos tarminės formos tiktų daugiatomiam vietovardžių žodynui, planuojamam sudarinėti Lietuvių kalbos institute. O Letpaičiai galėtų būti tiesioginis kur- 238 ———o—— šių — artimiausios vakarų baltams rytinės mūsų kalbos šeimos — palikimas, substrato žodis (tvirtagalė priegaidė net gali rodyti kuršių senąjį kirčiavimą, kai jų tęstinė priegaidė atitiktų žemaičių tvirtagalę). ON THE ONE PL/ CE-NAME OF THE ŽEMAIČIAI | Summary The root of the place-name of Klaipėda district Lė-pa-tė- is Leip-. Probably it 2 | a) the Prussianism leip-, lith. liep-; į; b) derived word of the family word Leipus ? 239-