Lietuvių įvardijimas XIX a. pirmojoje pusėje

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXII (1993) BALTŲ ONOMASTIKOS TYRINĖJIMAI VITALIJA MACIEJAUSKIENĖ LIETUVIŲ ĮVARDIJIMAS XIX a. PIRMOJOJE PUSĖJE Patyrinėjus lietuvių įvardijimą XV—XVIII a. dokumentuose, galima išskirti keturis svarbiausius asmenų įvardijimo būdus. Tai įvardijimas: 1) vienu asmenvardžiu, 2) asmenvardžiu ir apeliatyviniu ar aprašomojo pobūdžio prievardžiu, 3) dviem asmenvardžiais, 4) trimis asmenvardžiais. Aptarus visų šių įvardijimų atsiradimo aplinkybes, dažnumą vieno ar kito šimtmečio dokumentuose, juos sudarančių asmenvardžių funkcijas, paskirtį bei darybą, buvo konstatuota, kad jau nuo XV a. pabaigos dažniausias yra dvinaris lietuvių įvardijimas. XVII—XVIII a. istorinė antroponimija liudija šio įvardijimo galutinį įsigalėjimą bei nusistovėjimą1. Labiau iki pat XVIII a. pabaigos įvairavo moterų įvardijimai dokumentuose (administraciniuose juridiniuose bei bažnytiniuose)2. Taigi atrodytų, kad kalbėti apie lietuvių įvardijimą XIX a., lyg ir nėra būtino reikalo. Juolab kad XVIII a. baigusios formuotis mūsų pavardės galutinai apibrėžė dvinar io įvardijimo asmenvardžių paskirtį bei funkcijas, sutapatino jį su dabartiniu lietuvių įvardijimu vardu ir pavarde. Tačiau skaitant įvairius XIX a. šaltinius — ir administracinius juridinius, ir bažnytines knygas — bei vertinant juose minimų asmenų įvardijimus, atkreipia dėmesį kai kurie nauji, ankstesnių amžių antroponimijos nepaliudyti reiškiniai. Be to, pasitaiko duomenų, padedančių nagrinėti jau pastebėtas bei tirtas problemas. Svarbiausias šio straipsnio tikslas — visame XIX a. pirmosios pusės lietuvių įvardijimo kontekste išskirti naujus reiškinius bei juos įvertinti. Taip pat norima pateikti tą medžiagą, kuri praplečia ankstesnių tyrimų teiginius bei išvadas. Antroponimija, t. y. medžiaga straipsniui, rinkta iš 56 XIX a. pirmosios pusės (tiksliau — 1800—1860 m.) istorijos dokumentų. Jų sąrašas abėcėlės tvarka pateikiamas straipsnio pabaigoje. Visi pavyzdžiai straipsnyje met rikuoti, prie kiekvieno skliaustuose nurodant dokumento numerį minėtame sąraše ir po kablelio — puslapio (ar lapo) numerį, pvz.: Wawrzyniec Petranis (21, 6—7), Kazimierz Marcinkiewicz (5, 9—10), Andrzej Tumas (23, 3—4). Šiais atvejais, kai dokumento lapai nenu­meruoti (o tai XIX a. pirmojoje pusėje pasitaiko palyginti dažnai), prie asmenvardžių skliaustuose nurodomas tik do- 1 Maciejauskienė V. Lietuvių pavardžių susidarymas. V., 1991. P. 20—50. 2 Ten pat. P. 249—300. 100 kumento eilės numeris sudarytame sąraše, pvz.: Michał Baranowski (12), Вооруженю Дрейнис сына Мисала (45). Šio laikotarpio šaltiniai rašyti lenkų arba rusų kalba. Straipsnyje pateikiamos nerekonstruotos, dokumentuose užfiksuotos asmenvardžių lytys. Atsižvelgiant į tai, kad vyrų ir moterų įvardijimai XIX a. dokumentuose gerokai skiriasi ir juos tikslingiau aptarti atskirai, šiame straipsnyje nagrinėjami tik vyrų įvardijimai. XIX a., kaip ir XVI–XVIII a. dokumentuose, dažniausias vyrų įvardijimas yra dvinaris. Šiuo laikotarpiu jo pirmasis narys — vardas, o antrasis — pavardė. Lietuvių įvardijimas vardu ir pavarde jau XVIII a. buvo tapęs tam tikra asmenų užrašymo įvairiuose dokumentuose norma. Tai atspindi ir peržiūrėti XIX a. pirmosios pusės šaltiniai. Štai pluoštas užrašymų iš įvairių aptariamo laikotarpio dokumentų: Iana Adamaycia (kilm.³, 53, 26), Jakób Adamaytis (4, 1), Andrzej Andrulonis (43, 87), Мартинъ Ангунцъ (47, 2), Wawrzyniec Augustynowicz (23, 3–4), Andrzej Auksztolis (43, 83), Michał Auris (21, 13–14), Jzydor Auzionis (25, 5), Jerzum Bakaniukiem (inag.; 49, 1), Antoniewi Baltrynowicz (naud.; 53, 31), Antoni Baltru[z]ka (6, 20), Jozef Bernatowicz (21, 25–26), Symon Brazdžionis (26, 9–10), Jerzy Buczel (34, 52), Marcin Butinieiwicz (20, 3), Wincenty Czeponis (28, 11), Józefem Dapkusem (inag.; 52, 34), Stanislaw Darguzas (31, 1), Mateusz Degis (22, 95–96), Józef Dobrowolski (4, 1), Antoni Dopkiewicz (5, 13–14), Wawrzyniec Dulkis (26, 10–11), Викенти Гайловас (46, 7), Jerzy Gaylus (33, 2), Jerzy Gaylusz (21, 7–8), Викенти Гельжинис (7, 2–3), Jozef Gientwallo (9, 3), Stanislaw Girdzius (24, 60–61), Jakub Grygżentis (15, 1), Adam Grodzis (6, 17), Wawrzyniec Grudzinoivski (31, 3), Tadeusz Gumbulewicz (26, 5), Adam Jackunas (25, 6), Andrzej Jakuczionis (43, 85), Baltromiej Janulewicz (12), Яна Янушевичъ (42, 146–147), Stanisława Januszkiewicza (kilm.; 51, 42), Ignacy Januszsonis (5, 12–13), Ambrozy Jozenas (5, 9–10), Symon Jurgielanis (6, 6), Andrzej Kadzis (11, 32), Иванъ Каснеровичъ (7, 2–3), Stefan Kazenas (26, 7–8), Michał Kownacki (20, 2), Tomasz Kuprys (43, 85), Станиславъ Квачкисъ (42, 108), Jerzy Kwietkowski (20, 1), Adam Lawrynaitis (9, 23–24), Macieja Leykisa (kilm.; 52, 19), Mateusz Lile yko (30, 1), Jana Litwinasa (kilm.; 55, 6), Symon Lotok (33, 17), Michał Mackiewicz (23, 4–5), Wincenty Marcinkiewicz (26, 9–10), Paweł Margis (26, 15–16), Maciej Markunas (26, 12–13), Gabryel Matuszka (49, 78), Jakub Metrykis (31, 1), Антоний Мищунацас (47, 1), Bartłomiej Mieszkello (33, 3), Михаилъ Микуневичъ (42, 87–88), Andrzej Milkintt (19, 2), Jan Milkota (13, 81–82), Tomasz Misiutaitis (21, 9–10), Stanisławowi Mockaytisowi (naud.; 54, 24), Wincenty Montrym (36, 9), Tadeusz Możejko (26, 7–8), Король Наневечъ (42, 175–176), Mateusz Narkiewicz (35, 8), Andrzej Naudziun (39, 1), Daniel Nawdułaytis (24, 58), Иванъ Невшицъ (47, 5), Михалъ Павиловский (42, 189–190), Stanisław Pietkiewicz 3 Straipsnyje vartojami šie linksnių pavadinimų sutrumpinimai: kilm. — kilmininkas, naud. — naudininkas, įnag. — įnagininkas. 101 (51, 65), Бернардъ Піотровскій (42, 73–74), Adam Pociunas (16), Stanisław Pucis (43, 85), Marcin Rakowski (22, 157–158), Иосиф Рамейко (42, 115), Jerzy Rymaszins (24, 56), Францишек Римша (42, 80–81), Jan Romanowski (22, 101–102), Игнацы Rudzinski (5, 3–4), Andrzej Sadonis (12), Tomasz Sadowski (12), Piotr Simonowicz (25, 6), Marceli Sinkiewicz (6, 22), Szymon Skaudeykis (36, 6), Jakub Skirel (22, 94–95), Michał Skreykus (51, 87), Jozef Sokolowski (36, 9), Kaemana Станолесевна (kilm.; 42, 58), Jerzy Stasiewicz (22, 96–97), Marcin Stasiunas (21, 6–7), Mateusz Staszkiełunas (26, 15–16), Franciszek Słoczkowski (9, 23–24), Кароль Страдела (42, 107), Michał Szattenas (28, 6), Kazimierz Szereyko (11, 60–61), Jozefa Szymkiewicya (kilm.; 55, 56), Jan Tomaszewski (21, 5–6), Mateusz Tomaszun (9, 3), Maciej Tumas (23, 3–4), Jan Wąworius (30, 1), Tomasz Walentowicz (14, 8–9), Францишек Бейшка (42, 287), Францишек Вильчевскій (42, 78–79), Symon Witkowski (26, 5), Piotrowi Witurysoiwi (naud.; 50, 38), Marcin Woysznar (4, 2), Jozef Woytkiewicz (19, 2), Jakuba Wołotkiewicza (kilm.; 55, 45), Wawrzyniec Zierkiewicz (12), Вукентій Жадовскій (7, 2–3), Maciej Zagrakalis (26, 13–14), Dominik Zegarewicz (39, 7), Иоанъ Жилайтица (47, 4). Vardai šiuose įvardijimuose be išimčių krikščioniški. Kaip matyti, nebevartojami mažybinių priesagų vediniai ar kitos liaudinės šių vardų formos. Vartotų XIX a. pirmojoje pusėje krikšto vardų skaičius, matyt, taip pat nebuvo didelis. Pavyzdžiui, dideliame 1828 m. Adutiškio dvaro inventoriuje (žr. 22 šaltinį) minimi 946 vyrai turi tik 50 skirtingų vardų. Čia jie pateikti eilės tvarka pagal dažnumą (skliaustuose nurodoma, kiek inventoriuje minimų asmenų turi vieną ar kitą vardą): Maciej, Mateusz (iš viso 144: Maciej — 97, Mateusz — 47), Michał, Mikołay (iš viso 79: Michał — 46, Mikołay — 33), Jerzy (75), Jan (66), Krzysztof (49), Symon (48), Jozef, Józef (46), Kazimierz (43), Tomasz (40), Jakub (39), Andrzej (35), Antoni (33), Marcin (29), Stanisław (26), Błażej (22), Bartłomiej, Bartłomiej (20), Lauryn, Wawrzyniec (iš viso 20: Lauryn — 2, Wawrzyniec — 18), Franciszek (17), Piotr (14), Gabryel (13), Stefan (12), Justyn (11), Ignacy (10), Adam (8), Wincenty (7), Tadeusz (5), Władysław (4); Benedykt, Dominik, Karol, Ludwik (po 3), Bazyl, Bazyli (2), Alexander, Augustyn, Bonifacy, Cypryan, Dawid, Felicyan, Felix, Gasper, Hieronim, Joachim, Marceli, Nikodem, Paweł, Sylwester, Walenty (po 1). Mažesniame 1806 m. Pasvalio dvaro inventoriuje (žr. 26 šaltinį) užrašyta apie 280 vyrų, kurie turi 35 skirtingus vardus: Jan (29), Jozef (26), Maciej, Mateusz (21), Michał (21), Jerzy (16), Kazimierz (16), Andrzej (15), Stanisław (14), Wincenty (12), Jakub (11), Symon (10), Tadeusz (8), Franciszek, Piotr (po 7), Adam, Antoni, Marcin, Stefan (po 6), Bartłomiej, Dominik, Ignacy, Krzysztof, Wawrzyniec (po 5), Tomasz (3), Bogusław, Karol, Paweł (po 2), Benedykt, Lauryn, Felicyan, Marcyan, Modest, Nikodem, Rafał, Władysław (po 1). Iš pateiktų sąrašų matyti, kad ne visi vardai buvo dažni. Štai pirmajame tik truputį mažiau nei pusė vardų pasitaikė vos po 1–3 kartus. Antrajame sąraše tokių vardų 12 iš 35. Kituose peržiūrėtuose šio laikotarpio dokumentuose užrašyti asmenys turi panašius vardus. Juos suskaičiavus bei pateikus 102 pagal dažnumą greičiausiai šiek tiek skirtysi tik kai kurių vardų vieta viename ar kitame sąraše. Tai liudytų, kad XIX a. pirmojoje pusėje lietuvių vardynas nebuvo turtingas, o nuolat pasikartojantys populiariausi krikšto vardai darė jį netgi monotonišką. Todėl asmenų skyrimo funkciją šiuo laikotarpiu, be jokios abejonės, tegalėjo atlikti jau susiformavusios bei įprastomis tapusios pavardės. Jos peržiūrėtuose dokumentuose labai įvairios — atsiradusios iš patronimų bei nepatroniminės kilmės asmenvardžių, lietuviškos bei nelietuviškos kilmės, susiformavusios Lietuvoje bei skolintos iš kitų tautų ir t. t. Nesiimant čia jų detaliau aptarti ar nagrinėti, tegalima pasakyti, kad iš esmės jos niekuo nesiskiria nuo jau aptartų XVIII a. lietuvių pavardžių4. Vardu ir pavarde XIX a. pirmosios pusės dokumentuose įvardijami visų socialinių luomų bei įvairaus amžiaus minimi asmenys. Pavyzdžiui, vieno ar kito dvaro inventoriuje įprasta rasti užrašyta: pastuch (piemuo) Jozef Czarnecki (12), pastuch Jerzy Łankiewicz (12), pastuch Marcin Todorowski (12), пастух Михаил Адомайтис (47, 5), пастушек (piemenukas) Stefan Michalowski, kurio net amžius nurodytas – jam 13 metų (13, 81–82), parobek (bernas, samdinys) Jerzy Gurski (12), parobek Franciszek Baranowski (12), батрак Антоний Марцинкус (47, 1), батрак Варфоломей Василевский (47, 1), батрак Симон Жальчонас (47, 4). Tik dviejuose iš peržiūrėtų dokumentų pasitaikė keletas atvejų, kai minimas asmuo neturi pavardės, todėl įvardijamas aprašomuoju būdu: Maciej bezprozwisk Syn Rozalii (32, 16), Mateusz bezprozwisk Syn Rozalii (32, 16) (tai, matyt, nesantuokiniai vaikai, užrašyti vardu, o po jo pasakoma, kad jie neturi pavardės, ir nurodomas motinos vardas); Kazimierz Syn Franciszki Juszkiewiczowny (32, 16) ir kitame dokumente tas pats asmuo užrašytas taip: Kazimierz bez Nazwiska Syn Franciszki Juszkiewiczowny (27) (taip pat, matyt, nesantuokinis vaikas, užrašytas vardu, paaiškinimu, kad neturi pavardės, ir motinos vardu bei pavarde); tas pats asmuo minimas ir tuo atveju: Piotr bez Prozwisk (32, 16) — Piotr bez nazwiska przez Wloscian nazwany Zielen iakas (27) (kaip matyti, vieną kartą tik vardas ir prierašas, kad ”be pavardės”, o kitą kartą – vardas, pastaba ”be pavardės” ir prierašas ”valstiečių pavadintas Zielen iakas”). Kitokie nukrypimai nuo įvardijimo vardu ir pavarde peržiūrėtuose XIX a. dokumentuose labai reti. Pasitaikė tik 7 užrašymai vien pavarde. Tai: Pledziewicz (12), Jazgiello (12), Jurgielewicz (11, 32), Lawrynaitys (9, 3), Pawłowski (9, 24–25), Milwid (5, 7–8), Linkiewicz (5, 13–14). Be jų, 6 asmenys įvardyti trimis asmenvardžiais — Antoni Skop Baranowski (12), Jakub Sosnowski Stanoret (11, 32), Franciszek Wencius Mozolewski (43, 81), Michal Kaliba Blaželonis (43, 83), Франц Новицкий Гецумис (56, 44), Францушек Иосифъ Гедминъ (35, 7) ir 2 asmenys keturiais asmenvardžiais — 4 M a c i e j a u s k i e n ė V. Lietuvių antroponiminė sistema XVIII a. // Lietuvos TSR mokslų akademijos darbai. A serija. V., 1987. T. 1. (98). P. 85–94. 103 Андрей Станиславович Александрович Зеневич (56, 3), Винценты Францишек Томашевич Гайлось (35, 7). Kartais tokie įvardijimai yra atsiradę, užrašius du asmens vardus. Tačiau dažniausiai jie, matyt, atspindi XIX a. tebesitęsusio galutinio pavardžių nusistovėjimo reiškinius, susijusius su skirtingų pavardžių, jų formų bei įvairių variantų kaita. Panašiai vertintini ir kai kuriuose dokumentuose pasitaikantys tokie įvardijimai: Jan Grygzaitis v. Tomaszuncas (27), Marcin Nowjakas v. Nowjalis (27), Maciej Wersocki alias Szykszna (43, 50) ir Мачей Версоцкий иначе Шикшна (43, 51), Jerzy Szykszna v. Wersocki (43, 83), Antoni Ambrutis v. Rupeykiewicz (51, 12), Augustyn Klungis v. Ilgutis (25, 51), Gasper Ajewski v. Murgas (25, 52), Adam Szakarnis v. Bedel (25, 52), Якуб Амброшевич или Амброжес (57, 29), Францишек Борткус или Борткевич (57, 29), Tomasz Szyłuzna v. Wersocki (43, 87). Čia po vardo užrašyti asmenvardžiai sujungti žodeliais arba, kitaip (v. – dokumentuose vartota lotyniško jų varianto vel santrumpa). Greta įtikinamai vyraujančio lietuvių įvardijimo vardu ir pavarde bei aptartų nukrypimų nuo jo, XIX a. pirmosios pusės dokumentuose atkreipia dėmesį įvardijimai, kuriuose be asmens vardo ir pavardės dar nurodomas tėvo vardas. Pavieniai šios tendencijos atvejai jau buvo pastebėti kai kuriuose XVIII a. pabaigos dokumentuose5. Taigi XIX a. pirmosios pusės šaltiniai liudija tolesnį tokio įvardijimo plitimą. Galima būtų skirti kelis šio įvardijimo tipus. 1. Tėvo vardas įterpiamas tarp asmens vardo ir pavardės. Vartojama vardo kilmininko forma ir žodis sūnus. Pavyzdžiui, Paštuvos arba Kvesų palivarko 1811 m. inventoriuje (9 šaltinis) taip užrašyti laisvieji ir kiti žmonės: Stefan Syn Macieja Kozłowski (4)6, Symon Syn Iakuba Drewniewicz (4), Michał Syn Iakuba Grygzéntis (4), Tomasz Syn Michała Szauksztis (4), Tomasz Syn Michała Stankūnas (5), Karol Syn Macieja Tomkiewicz (5), Symon Syn Iozefa Laurynaytis (5), Iakub Syn Ierzego Palatenis (6), Stanisław Syn Iozefa Narkiewicz (6), Antoni Syn Iana Radyk (7), Marcin Syn Iohana Gryntalo (8), Maciej Syn Andrzeia Kasperowicz (8) ir t.t. Tačiau nuosekliai tokio įvardijimo visame dokumente nėra laikomasi. Čia pat esančiuose 1804 ir 1819 m. gyventojų sąrašuose asmenys įvardyti tik vardu ir pavarde: Piotr Pociunas (3), Maciej Drewniewicz (3), Jerzy Siewruk (23–24), Stanisław Marmo (23–24), Symon Kierśnowski (24–25), Symon Balunas (24–25). Vienas kitas toks įvardijimas pasitaiko ir minėtame 1811 m. inventoriuje, pvz.: Andrzey Szukis (6), Stefan Powylaytis (7), Ian Butwillo (7). 1811 m. Varnių klebonijos ir Saušilio kaimo gyventojų sąrašuose (30 šaltinis) laisvieji žmonės (ludzie wolni) užrašyti minėtu būdu nurodant tėvo vardą, 5 Maciejauskienė V. Lietuvių pavardžių susidarymas. V. 1991. P. 48. 6 Tais atvejais, kai visi pavyzdžiai pateikiami iš vieno šaltinio, skliaustuose nurodomas tik lapo numeris (jeigu šaltinio lapai yra sunumeruoti). 104 pvz.: Jerzy Syn Jana Bydwa (2), Benedykt Syn Jana Giełżynis (2), Maciej Syn Marcina Witkus (2), Franciszek Syn Jerzego Warnelis (2), Bonawentura Syn Jakuba Eytutowicz (2). Nors pasitaiko ir vienas kitas įvardijimas tik vardu ir pavarde: Jakub Eytuli (2), Jan Warnelis (2), Mateusz Bombłowski (2). Vien vardu ir pavarde užrašyti prie klebonijos gyvenantys elgetos, invalidai, pvz.: Jan Waynorius (1), Jerzy Gumulewski (1), Jakub Lilejko (1), Alexander Wasilewski (1), Jakub Momis (1), Bartłomiej Klebyś (2), Jerzy Jakubowski (2). Žodis sūnus (Syn) gali būti rašomas ir po tėvo vardo kilmininko linksnio formos. Taip elgiamasi 1816 m. Balčių dvarelio gyventojų sąraše (4 šaltinis): Michał Woyciecha Syn Kownacki (1), Andrzej Bartłomieją Syn Milikint (1), Mikołaj Gaspera Syn Skarbalis (1), Jakób Antoniego Syn Żilis (1), Antoni Andrzeja syn Adamaytis (2), Stanisław Antoniego Syn Jonkus (2), Woyciech Mikołaja Syn Ubrys (2). Tačiau ir šiame šaltinyje yra įvardijimų tik vardu ir pavarde: Józef Dobrowolski (1), Jakób Adamaytis (1), Marcin Bartaszius (2), Jan Mackiewicz (2). Tik su retomis išimtimis, palyginti nuosekliai tokiu būdu nurodomas tėvo vardas dideliame 1828 m. Adutiškio dvaro inventoriuje (22 šaltinis), pvz.: Jan Kazimierza Syn Wileyta (29–30), Kazimierz Andrzeja Syn Koyra (29–30), Andrzej Mateusza Syn Sinkiewicz (43–44), Jan Prokopa Syn Szymanowski (53–54), Krzysztof Stefana Syn Szalc (100–101), Mateusz Andrzeja Syn Mackiewicz (119–120), Jakub Grzegorza Syn Rakowski (124–125), Krzysztof Macieja Syn Raiszus (135–136), Jan Tomasza Syn Stepaniaris (158–159), Mikołay Jerzego Syn Pacynkowski (159–160). Vienas kitas įvardijimas tik vardu ir pavarde, pvz.: Michał Baranowski (41–42), Symon Semenas (48–49), Bazylij Stoma (75–76), Jerzy Stasiewicz (96–97), pasimeta tarp užrašymų nurodant tėvo vardą. Dar atkreipia dėmesį ir viena įdomi detalė — dokumente minimi kilmingi asmenys užrašomi tik vardu ir pavarde, pvz.: Pan Jerzy Lipnicki (43–44), JP. Kazimierz Rotkiewicz (56–57), JP. Benedykt Rodziewicz (56–57), JP. Cypryan Wróblewski (61–62), JP. Augustyn Girjatowicz (73–74), JPan Jerzy Grochowski (92–93). Yra dokumentų, kuriuose nurodant čia aptariamu būdu tėvo vardą vartojamas ne visas žodis Syn (sūnus), o tik santrumpa S. Pavyzdžiui, tarp įvairių Pasvalio dvaro 1829–1837 m. dokumentų (25 šaltinis), kuriuose minimi asmenys užrašomi vardu ir pavarde, 1837 m. gyventojų sąraše greta dažniausių dvinarių įvardijimų pasitaiko vienas kitas, kur nurodytas tėvo vardas: Antoni Iozefa S. Czetwergas (50), Kazimierz Mateusza S. Margis (49), Bernard Modełta S. Świdenis (47), Kazimierz Jakuba S. Banialis (46). Jie labai reti. Taip pat, tik vartojant santrumpą S. prieš tėvo vardą, elgiamasi ir 1827 m. Adutiškio valdų mokesčių knygoje (6 šaltinis). Šiaip jau čia gyventojai užrašyti tik vardais ir pavardėmis, tėvo vardas vartojamas retai. Ir būtent tie reti atvejai apibrėžia jo konkrečią paskirtį, funkciją — išskirti vienodą vardą bei pavardę turinčius asmenis. Jau buvo minėta, kad populiariausių vartotų krikšto vardų skaičius nebuvo šiuo laikotarpiu didelis. Įprastas reiškinys ir tai, kad bet kuriame kaime, parapijoje ar dvare galėjo būti ir ne vienas tą pačią pavardę turintis žmogus. Tokiais atvejais, kai užrašomieji 105 asmenys turi vienodus vardus bei pavardes, raštininkas nurodo dar ir jų tėvo vardą. Pavyzdžiui, 25 lape yra Krzysztof S: Michała Woyciechanis, Krzysztof S: Kazimierza Woyciechanis, o toliau, po jų, Maciej Woyciechanis. Arba: Maciej S: Józefa Stepanianes, Maciej S: Macieja Stepanianes, bet Symon Stepanianes, Jan Stepanianes (26). Toks pat atvejis yra ir 27 dokumento lape: Mateuł z S: Jerzego Galatyłec, Mateuł z S: Jana Galatyłec, bet Blažey Galatyłec. Dar plg. Jozef Koyro, Tomasz S: Jerzego Koyro ir Tomasz S: Tomasza Koyro (23). Tačiau šitaip elgiamasi tik šiame dokumente. Pastebėta, kad net tais atvejais, kai sutampa užrašomų asmenų vardas ir pavardė, kartais išsiverčiama be tėvo vardo. Pavyzdžiui, vien dviem asmenvardžiais užrašyti asmenys 1838 m. Pasvalio valdų gyventojų činšo mokesčių ir skolų knygoje (5 šaltinis). Tarp daugybės įvardijimų išsiskiria šie: Kazimierz Margis 1, Kazimierz Margis 2 (16–17), abu Momelėnų kaimo gyventojai; Kazimierz Szatas, Kazimierz Szatas 2gi, Kazimierz Szatas 3ci, bet Maciey Szatas, Michał Szatas, Izydor Szatas (18–19) — visi Pasvaliečių kaimo gyventojai; Antoni Czetwiergas ir Antoni Czetwiergas 2gi, bet Tomasz Czetwiergas, Nikodem Czetwiergas, Jozef Czetwiergas (18–19, 19–20). Kaip matyti, vienodą vardą bei pavardę turintys asmenys atskiriami pažymint 1, 2, 3, t.y. pirmasis, antrasis, trečiasis. Kartais tai pasitaikydavo ir ankstesnių šimtmečių (XVII–XVIII) dokumentuose. 2. Tėvo vardas įterpiamas tarp vardo ir pavardės, vartojama tik jo kilmininko linksnio forma, be žodžio sūnus ar jo santrumpos. Taip asmenys užrašyti 1829 m. Adutiškio valdų valstiečių sąraše (33 šaltinis), pvz.: Stefan Macieja Stasiun (2), Maciey Jana Ilgucis (3), Andrzej Józefa Misiulaitis (7), Matełz Marcina Jurgielewicz (10), Stanisław Antoniego Kayra (11), Bartłomiej Krzysztofa Degis (18), Gabryel Władysława Trabkiewicz (4), Maciey Błażeja Kuczyński (6). Tėvo vardas tokiu būdu nurodomas beveik nuosekliai, išskyrus vos vieną kitą atvejį, pvz.: Maciey Bumbłis (6), Jerzy Gayłus (2), Jan Lawkis (4), Antoni Urban (3). Ir šiame šaltinyje be tėvo vardo užrašyti du, matyt, kilmingi asmenys — JP. Onufry Jasinowicz (6), JP. Tomasz Stacewicz (6). Šis dokumentas dar turi du nedidelius priedus. Tai neilgas 1830 m. valstiečių sąrašas ir papildomas 1829 m. sąrašėlis. Abejuose minimi asmenys užrašyti tik vardu ir pavarde, pvz.: Benedykt Petranis, Wawrzyniec Koyra, Gabryel Unton, Symon Jasiulis, Krzysztof Szalc ir kt. (visi 23 lape) bei Jerzy Lawkis (25), Tomasz Zemeytis (25), Józef Degis (25), Jerzy Urbel (26), Wawrzyniec Wileuta (26), Andrzej Dudetto (26), Krzysztof Wayciechanis (26). Tėvo vardas be žodžio sūnus nurodomas ir 1832–1834 m. Adutiškio valdų valstiečių mokesčių knygoje (34 šaltinis), pvz.: Maciey Jana Ilgucis (5), Symon Ierzego Jurgielewicz (12), Wawrzyniec Ludwika Burak (2), Jerzy Bartłomieja Norelis (3), Stanisław Michała Bukiel (51), Krzysztof Wawrzynca Urbel (52), Iakób Iana Sienkiewicz (53), Krzysztof Macieja Rayszys (53), Ian Andrzeja Smilgin (54). Tokio įvardijimo išimtys labai retos. Ir čia tarp išimčių yra kilmingųjų asmenų įvardijimai, pvz.: Ierzy Buczel (52), Maciey Rakowski (1), Krzysztof Łapin (1) ir JP. Tomasz Stacewicz (18), JP. Stanisław Wróblewicz (18), JP. Konstanty Woytkiewicz (54), JP. Ian Kondratowicz (54) ir pan. 106 3. Tėvo vardas rašomas tarp vardo ir pavardės be žodžio sūnus ar jo santrumpos. Kitokia yra tėvo vardo forma, besibaigianti -ov. Tai rusų kalboje vartota priesaga tėvavardžiams (отчество) sudaryti, vėliau vystantis jų trinariam įvardijimo modeliui, pailgėjusi bei tapusi ir lietuvių patronimams bei pavardėms įprasta -ovič7. Tokia tėvo vardo forma vartojama kai kuriuose rusų kalba rašytuose XIX a. pirmosios pusės dokumentuose, pvz.: Антонъ Антоновъ Жукъ (44, 1), Павелъ Казимировъ Бачасъ (44, 1), Иосифъ Сымоновъ Авинайтисъ (44, 2), Адамъ Васильевъ Янкусъ (44, 2), Станиславъ Сымоновъ Стаковскій (44, 2), Варфоломей Адамовъ Кминасъ (44, 4), Іозефъ Іозефовъ Марцинкусъ (57, 2), Іозефъ Казимировъ Змитровичъ или Самуйловичъ (23, 6), Степанъ Сымоновъ Пошкусъ (57, 9), Рогъ Антоновъ Вишневскій (57, 9). Tačiau paprastai šaltinyje tai nėra vienintelis tėvo vardo nurodymo būdas. Greta vartojami ir kiti, pvz.: Іосифъ Іосифа Рудницкій (44, 1), Антонъ Бартоломея Буховскій (44, 1), Антонъ Франца Янушкевичъ (44, 2), Игнатій Станиславова Норкайтисъ (44, 2), Миколай Якуба Іосайтусъ (44, 5) – tarp vardo ir pavardės rašoma tėvo vardo kilmininko linksnio forma; arba: Владиславъ Матевуша сынъ Дашкина (57, 1), Францишекъ Іозефа сынъ Марцинкусъ (57, 1), Габріель Яна сынъ Соболевскій (57, 2), Сымонъ Матевуша сынъ Шапалагъ (57, 5) ir Янъ сынъ Іозефа Олшевскій (57, 9), Францишекъ сынъ Ержаго Ралосъ (57, 3), Францишекъ сынъ Яна Марцинкусъ (57, 2) – po tėvo vardo kilmininko arba prieš jį vartojamas žodis sūnus (сын); Якубъ Якубовъ сынъ Шредръ (57, 1) – besibaigianti -ov tėvo vardo forma ir žodis sūnus. Abiejuose šaltiniuose (žr. šaltinius 44 ir 57) yra ir įvardijimų tik vardu bei pavarde: Матешиа Гаудынскій (44, 6), Изидоръ Бурба (44, 7), Якубъ Амброжевичъ (57, 2), Ержей Жимонтъ (57, 9). 4. Vartojama rusų kalboje įprasta, su priesagomis -ovič, -evič sudaryta tėvo vardo forma. Tai pastebima rusų kalba rašytuose dokumentuose. Pavyzdžiui, 1834 m. Vaiguvos dvaro reviziniame sąraše (37 šaltinis) asmenys įvardyti vardu, pagal rusų tėvavardžių darybos modelį sudarytu tėvo vardu ir pavarde: Адамъ Якубовичъ Якутисъ (3), Стефанъ Адамовичъ Скаудейтисъ (3), Піотръ Казимержеевичъ Микнисъ (3), Янъ Яновичъ Урбановичъ (4), Бонифацій Антоновичъ Станкусъ (5), Іозефатъ Ержевичъ Наржевичъ (12), Піотръ Микаловичъ Гецайтисъ (5). Tokia pat tėvo vardo forma vartojama ir 1851 m. Vaiguvos dvaro gyventojų sąraše (56 šaltinis): Адамъ Казимировичъ Скаудейтисъ (1), Людвикъ Антоновичъ Стонкусъ (2), Антонъ Яновичъ Геляжинскій (3), Винцентий Томашевичъ Гайласъ (5), Игнатій Филиповичъ Кербецъ (6), Варфоломей Павловичъ Іоцасъ (7), Матешиа Ержевичъ Дубинскій (3–4). Atkreipia dėmesį dar ir tai, kad šiame dokumente kartais pavartojama ir anksčiau aptarta slaviška tėvo vardo forma su -ov: Михаилъ Павловъ Дудзичъ (1), Викентий Францовъ Радзевскій (1). 1847 m. sudarytame to paties Vaiguvos dvaro dalies gyventojų sąraše 7 Plg. Симина Г. История отчеств // Ономастика Поволжья. Уфа, 1973. С. 177—182. 107. (35 šaltinis) tėvo vardas nurodomas labai nevienodai: arba Францишекъ Эржевичъ Наркеевичъ (1), Сильвестеръ Габриаловичь Барткусъ (1), Игнатий Филиповичь Кербедзъ (1), Францишекъ Томашевичъ Гайлюсъ (1), arba Игнацъ Филиповъ Кербедзъ (1), arba Адольфъ Иозефа сынъ Янкевичъ (1), Фрѣдмишекъ Иосифа сынъ Барткусъ (1). О kartais apsieinama be tėvo vardo nurodymo: Иосефъ Борткевичъ (1), Августинъ Наркусъ (1), Иосифъ Барткусъ (1). Taigi 1834, 1847 ir 1851 m. rusų kalba rašytuose Vaiguvos dvaro dokumentuose vyrauja šiai kalbai bei šios tautos įvardijimo sistemai būdingos tėvo vardo (rusų kalboje tai būtų tėvavardžio) formos. Tačiau kalbėti apie nuoseklų jų vartojimą rusų kalba rašytuose dokumentuose šiuo laikotarpiu negalima. To daryti neleidžia jau aptartas įvairavimas ir tai, kad, pavyzdžiui, to paties dvaro 1845 m. valstiečių sąraše (46 šaltinis) tėvo vardas nenurodomas: Акнонъ Монкусь (7), Иванъ Норкусъ (7), Викентій Гайлюсъ (7), Иванъ Фрейманъ (7), Казимиръ Норкусъ (7). Taip elgiamasi ir kai kuriuose kituose rusų kalba rašytuose šio laikotarpio dokumentuose. 5. Tėvo vardas nurodomas po asmens vardo ir pavardės. Vartojama kilmininko linksnio forma ir žodis sūnus. Tai pasitaiko ir rusų, ir lenkų kalba rašytuose dokumentuose. Pavyzdžiui, 1844 m. Daugirdiskių dvaro inventoriuje (45 šaltinis) asmenys užrašyti: Петръ Шерейко сынъ Казимира (šaltinio lapai nenumeruoti), Доминикъ Башкевичъ сынъ Якова, Яковъ Дрешлисъ сынъ Францишка, Матейушъ Дулько сынъ Сымона, Матвей Козисъ сынъ Андрея, Томашъ Кондрашевичъ сынъ Даніеля, Яковъ Ольшевски сынъ Мацея, Казимиръ Мажолъ сынъ Адама, Матейушъ Арцимовичъ сынъ Матейша. Įdomus yra 31 šaltinis — Telšių pavieto Tverų klebonijos 1811 m. gyventojų sąrašas. Pirmajame dokumento lape surašyti Tverų bažnyčios elgetos. Jų įvardijimai susideda iš vardo, tėvo vardo nurodymo jau anksčiau aptartu būdu ir pavardės, pvz.: Iulian Syn Antoniego Radziszewski, Maciey Syn Jana Waynius, Izydor Syn Macieja Waynowicz, Jerzy Syn Kazimierza Ianusz, Maciey Syn Kazimierza. Waysznor. Toliau pateikiamas invalidų sąrašėlis, kuriame jie dažniau užrašyti tik vardu ir pavarde, pvz.: Iakub Metrykis, Stanisław Dargužas, Leon Rymkiewicz, arba (rečiau) nurodant ir tėvo vardą: Andrzej Iakuba Syn Gwalda, Tadeusz Leona Syn Piotrowski, Symon Iana Syn Wirszyllo. O vienas — Stanislaw Baniewicz Syn Piotra. Antrajame dokumento lape prasideda laisvųjų žmonių sąrašėlis. Dažniausiai po jų vardo ir pavardės nurodomas tėvo vardas, pvz.: Marcin Kuczyński Syn Bazylego, Szymon Żadełło Syn Piotra, Tomasz Puszyński Syn Andrzeja, Stanisław Janikus Syn Szymona, Jerzy Ianusz Syn Kazimierza, Iozef Wiszniewski Syn Iachima, Maciej Babblis Syn Ierzego. Pasitaiko ir įvardijimų tik vardu ir pavarde — Marcin Węckiewicz, Ian Widman, Mikolay Baltružis. Iki 3 lapo pusės dokumentas rašytas vieno raštininko, ir tai liudija rašysena bei rašalo ryškumas. Nuo 3 lapo antrosios pusės atkreipia dėmesį įdomi detalė — prie daugumos vien iš vardo ir pavardės susidedančių įvardijimų visiškai kita rašysena pridėtas tėvo vardas. Tarp 67 asmenų įvardijimų, esančių 3–6 dokumento lapuose, 34 yra su vėliau kita ranka prirašytu tėvo vardu, pvz.: Antoni Dargis Syn Macieja (3), Tedeusz Kadaszewski Syn Janu (3), Ian Szupatъ Syn 108 Mateu(z) (3), Maciej Wawsznoras Syn Kazimierza (4), Dominik Paszkiewicz Syn Jozefa (4), Ioachim Burba Syn Jana (4), Dominik Bryneiko Syn Jozefa (5), Jakub Kazragis Syn Jakuba (5), Antoni Kosjowski Syn Marcina (5). Kiti asmenys (jų yra 21) iš karto buvo užrašyti su tėvo vardu, pvz.: Mikołaj Pocius Syn Kazimierza (3), Hieronim Gwalda Syn Jana (3), Maciej Jocis Syn Jozefa (4), Wincenty Montwid Syn Jana (4), Ignacy Rakowski Syn Jakuba (5), Stefan Boczkus Syn Piotra (6). O 12 iš minėtų 67 įvardijimų, buvę dvinarial, tokiais ir liko, pvz.: Jerzy Płatak (3), Jakub Kozłowski (3), Szymon Pocius (4), Stefan Kurmis (4), Ian Waynius (5), Szymon Szymkus (5), Antoni Grygalius (6). Plačiau nekomentuojant šio šaltinio įvardijimų įvairovės, galima atkreipti dėmesį į sunkiai paaiškinamus tėvo vardo vartosenos nenuoseklumus. Po asmenų vardo bei pavardės tėvo vardas nurodomas ir 1834 m. Paštuv ons palivarko gyventojų sąraše (32 šaltinis). Tik čia, vieninteliame iš visų peržiūrėtų XIX a. pirmosios pusės dokumentų, pirmiau rašoma minimo asmens pavardė, o po jos vardas8, pvz.: Stankunas Stanislaw Syn Tomasza (16), Laurynowicz Jan Syn Szymona (16), Palatynis Tomasz Syn Jakuba (16), Orent Wawrzyniec Syn Jerzego (16), Romaszkiewicz Stanislaw Syn Michała (16), Grygientys Jakub Syn Michała (16). Ir taip visame sąraše, išskyrus keturis atvejus liudijančius, kad minimas asmuo neturi pavardės: Maciej bezprozwisk Syn Rozalii, Mateusz bezprozwisk Syn Rozalii, Piotr bez Prozwisk ir Kazimierz Syn Franciszki Juszkiewiczowny (visi 16 lape). Iš pateiktų duomenų matyti, kad XIX a. pirmojoje pusėje tėvo vardas nurodomas labai nenuosekliai. Visų pirma tai daroma ne visuose, o tik kai kuriuose peržiūrėtuose laikotarpio dokumentuose. Ir dažniausiai net tuose šaltiniuose, kuriuose praktikuota nurodyti tėvo vardą, tai daroma įvardijant anaiptol ne visus minimus asmenis. Surasti kokius nors tokio elgesio motyvus ar dėsningumus praktiškai neįmanoma. Antra, tėvo vardas dar nėra suradęs nuolatinės vietos iš seno tik dvinar(i)u buvusiame lietuvių įvardijime. Kartais jis įterpiamas tarp vardo ir pavardės (nagrinėtuose dokumentuose tai daroma dažniausiai), o kartais — po vardo ir pavardės (kur kas retesni atvejai). Trečia, labai įvairuoja tėvo vardo nuorodos raiška: nuo kilmininko linksnio formos su žodžių sunus iki rusų įvardijimo modeliui būdingo tėvavardžio (отчество) su priesagomis -ovič, -evič. Visa tai liudytų, kad XIX a. pirmosios pusės dokumentuose atsispindi ne su natūralia lietuvių įvardijimo raida susijęs, o iš šalies dirbtinai primestas reiškinys. Jį lėmė ekstralingvistinės aplinkybės — Lietuvos įjungimas į Rusijos imperijos sudėtį padarė privalomais visus rusų kanceliarijos reikalavimus. 8 Neaišku, kodėl dokumente pažeista per kelis šimtmečius susidariusi ir nusistovėjusi lietuvių įvardijimo tradicija. Visa įvairių laikotarpių istorinė antroponimija liudija tik įvardijimus, kurių pirmasis narys yra vardas, o po jo — pavardę pavaduojantis asmenvardis arba (vėliau) jau susiformavusi pavardė. Tiesa, pasitaikė vienas XVIII a. pabaigos dokumentas — Kelmės dvaro ir jo valdų gyventojų registracijos knyga (Mokslų akademijos Centrinės bibliotekos Rankraščių skyrius, F 37—1547), kurioje taip pat pirmiau rašoma asmens pavardė. Tačiau yra aiškus ir tokio pateikimo motyvas — gyventojų sąrašas sudarytas alfabeto tvarka. To nėra čia minimame XIX a. pirmosios pusės dokumente. 109 vimus, taigi ir trinari šios tautos įvardijimo modelį. Tai patvirtina ir dažniau-siai tarp užrašomo asmens vardo bei pavardės pasitaikanti tėvo vardo nuoro-da, ir atsirandančios rusų kalbai būdingos tėvavardžių formos su priesagomis -ovič, -evič, ir pagaliau pati tendencija praplėsti dvinarį lietuvių įvardijimą dar vienu nariu. Visas lietuvių įvardijimo XIX a. pirmosios pusės istorijos dokumentuose kontekstas yra puikiausias argumentas diskutuojant, ar reikia šiandien į lietuvių asmens dokumentus rašyti tėvo vardą. Pirma, čia dar dažniausias per kelis šimtmečius susiformavęs dvinaris lietuvių įvardijimas vardu ir pavarde (ne pavarde ir vardu!), vartotas ir lenkų, ir rusų kalba rašytuose dokumentuose. Antra, akivaizdžiausiai matyti, kaip pačiuose kalba rašytuose dokumentuose dirbtinai įterptas trečiasis įvardijimo narys. Ir trečia, nesunkiai nustatomas šaltinis, iš kurio į mūsų įvardijimą atėjo tėvo vardo nuoroda. Tik ištyrus XIX a. antrosios pusės dokumentus bus galima pasekti tolesnio tėvo vardo įsitvirtinimo lietuvių įvardijime raidą. Dabar tegalima pastebėti, kad šis XIX a. pirmosios pusės dokumentuose atsiradęs neabejotinai svetimas dvinaram lietuvių įvardijimui narys jau buvo tapęs įprastu. Dalis žmonių net sunkiai įsivaizduoja savo įvardijimą asmens dokumentuose, pavyzdžiui, naujajame pase, be tėvo vardo nurodymo. Šio požiūrio svarbiausi argumentai — kaip reikės atskirti vienodą vardą ir pavardę turinčius asmenis, tėvo vardo vartosena jau turi netrumpą tradiciją ar kt. panašūs. Jie nesunkiai paneigiami šiais teiginiais — be tėvo vardo nurodymo asmens dokumentuose puikiausiai išsiverčiama daugelyje pasaulio šalių, kuriose susiformavusi dvinarė įvardijimo sistema. Ir kaip tik tėvo vardo vartosena pažeidė autentišką, natūraliai susidariusią dvinar io lietuvių įvardijimo vardu ir pavarde tradiciją. Tai puikiausiai paliudija XIX a. pirmosios pusės istorinė antroponimija. Kad aptariamo laikotarpio lietuvių įvardijimo dokumentuose vaizdas būtų dar išsamesnis, galima paminėti tokius asmenų užrašymo atvejus, kuriuose susiduria tėvo vardo nurodymas ir pavardės (ar jos formų) varijavimas, pvz.: Янъ Губель сынъ Станиславова или Глаудель (45), Янъ сынъ Томаша Змитровичъ или Самуйликс (57, 6), Станиславъ Габриеля сынъ Клестонъ или Марчинкевичъ (57, 7), Воеводский Тадеуша сынъ Раюсъ или Гордалевичъ (57, 10), Янъ Шимона сынъ Марчинкевичъ или Клестонъ (57, 7). Kaip matyti, tai ilgi, neįprasti įvardijimai. Kartais asmenų užrašymo būdą viename ar kitame dokumente, matyt, lėmė ir pastarojo specifika. Šiuo požiūriu yra įdomios pažymos, liudijančios, kad valstiečiams leidžiama tuoktis (žr. 54, 51, 53, 55, 48, 49, 52 šaltinius). Čia, be įprastų šiuo laikotarpiu įvardijimų vardu ir pavarde, dažni ir kitokie, pvz.: Antoni Iotitas Syn Gospodarza Macieja Iotity (51, 4), Jerzy Daniewicz, Syn Jerzego i Anny z Piworajciow Daniewiczow (50, 32), Dominik Nagrodzki Syn Jana i Elżbiety z Piotrow[s]kich (53, 12) — po asmens vardo ir pavardės dar nurodoma, kieno jis yra sūnus. Tai daroma parašant: a) tėvo vardą ir pavardę, b) tėvo vardą, motinos vardą ir iš kokios giminės ji kilusi bei bendrą šeimos pavardę ir c) tėvo vardą, motinos vardą ir iš kokios giminės motina kilusi. Pastaroji (c) nuoroda neretai įterpiama ir tarp minimo asmens vardo bei pavardės, pvz.: Kazimierz syn Bartłomieja i Katarzyny z Butawow Węckiewicz (53, 38), Stanisław Syn Jakóba i Anny z Petraytisow Filipaylis 110 (48, 33), Jozef syn Mateusza i Anastazy z Szymkiewiczów Dziemedzionis (49, 6), Mateusz syn Stanisława i Juliany z Kaupiów Kemżura (55, 63), Kazimierz Syn Jozefa i Anny z Mostejków Puydokas (53, 1), Stanisław syn Władysława i Agnieszki z Pawłowskich Bartoszewicz (49, 104). Kartais ir tokiuose išplėstuose įvardijimuose pasitaiko pavardės varijavimo atvejų, pvz.: Jokūb syn Kazimierza i Judyty z Latwów Rukozielis albo Waladkiewicz (55, 29). Nesunku pastebėti, kad čia pateiktuose asmenų užrašymuose įsipynęs ir moterų įvardijimas, kuris šiuo laikotarpiu gali būti labai įvairus. Bet tai jau kito straipsnio tema. Apibendrinant lietuvių įvardijimo XIX a. pirmosios pusės istorijos šaltiniuose aptarimą galima būtų pateikti šias išvadas: 1. Dažniausias šio laikotarpio dokumentuose yra jau XVIII a. tapęs norma lietuvių įvardijimas vardu ir pavarde. 2. Dažniausias nukrypimas nuo įvardijimo vardu ir pavarde – jo papildymas tėvo vardo nuoroda. Tai daroma nenuosekliai ir nesistemingai. Labai įvairi šios nuorodos forma, skiriasi ir jos vieta lietuvių įvardijime (dažniausiai – tarp vardo ir pavardės, retai – po vardo ir pavardės). 3. Tėvo vardo nurodymas nėra natūralios lietuvių įvardijimo raidos rezultatas. Jį lėmė rusų kanceliarijos bei šios tautos įvardijimo modelio įtaka. 4. Kitokie nukrypimai nuo lietuvių įvardijimo vardu ir pavarde šiuo laikotarpiu nėra dažni. Dalis jų, matyt, atsiradę ir dėl dokumentų, kuriuose minimi asmenys, specifikos. ŠALTINIAI* 1. Adutiškio dvaro baudžiauninkų, jų turto ir prievolių sąrašai. 1816 m. //Mokslų akademijos Centrinės bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau — MACBRS), F 43—4314. 2. Adutiškio gyventojų Hatovskių... ir kt. pareiškimai, kad jie būtų įrašyti į Adutiškio dvaro gyventojų sąrašus kaip šlėktos. 1803—1811 m. //MACBRS, F 43—4149. 3. Adutiškio gyventojų pareiškimai dėl jų įrašymo į gyventojų sąrašus bajorais. 1804—1811 m. // MACBRS, F 43—4173. 4. Balčių dvaro dokumentai. 1816—1825 m. //MACBRS, F 37—2899. 5. Bierczak Czynszow i Remanentow z Wlosci Poswolskiey... [Pasvalio valdy gyventojų činšo mokesčių ir skolų knyga. 1838 m.] //MACBRS, F 43—15326. 6. Bierczak Hoducieskiey Małęt noscia na Rok 1827... [Adutiškio valdy 1827 m. mokesčių knyga.] // MACBRS, F 43—4757. 7.Biržinėnų dv. dokumentai... 1844—1845 m. //MACBRS, F 37—3295. 8. Do Przeswietney Kapituly Wilénskiey... [Adutiškio dvaro bajoro Daškevičiaus skundas... 1809 m.] //MACBRS, F43—4216. 9. Inwentarz czyli Opisanie Folwarku...Pocztow alias Kwesy... [Paštuvos palivarko inventorius... 1804 m.] //MACBRS, F 38—32. * Visi peržiūrėti dokumentai saugomi Mokslų akademijos Centrinės bibliotekos Rankraščių skyriuje. Pirmiau pateikiami jų pavadinimai originalo kalba, o skliaustuose — Rankraščių skyriaus kataloge užrašyti pavadinimų variantai ir metai, kuriais šaltinis rašytas. Abu pavadinimai dažniausiai pateikiami sutrumpinti. Tais atvejais, kai dokumento pavadinimo originalo kalba dėl vienokių ar kitokių priežasčių pateikti negalima, pasitenkinama tik kataloge esančiu pavadinimu. Nurodoma ir dokumentų saugojimo fondas bei signatūra. 111 10. Inventarz Dóbr Hoduciszek...[Adutiškio dvaro inventorius. 1804 m.] //MACBRS, F 43—4151. 11. Inventarze Gronopolskie... [Granapolio paliwarko inventoriai. 1775—1827 m.] //MACBRS, F 138—1442. 12. Inventarze Majętności Dembiny...[Dembynės dvaro inventoriai. 1786—1828 m.] //MACBRS, F 138—1441. 13. Inventarze mttści Bolbian...[Balbėnų dvaro inventoriai. 1775—1830 m.] //MACBRS, F 138—1439. 14. Inventarze Mttści Kurkliszek...[Kurkliškių dvaro inventoriai. 1786—1819 m.] //MACBRS, F 138—1443. 15. Inventarz Folwarku Pocztowa... [Paštinės paliwarko 1833 m. inventorius.] //MACBRS, F 38—55. 16. Inventarz Folwarku Pocztowa... [Paštinės paliwarko 1834 m. inventorius.] //MACBRS, F 38—55. 17. Inventarz Folwarku Woyniałgowa alias Popowce... [Vainiogalos paliwarko inventorius. 1815 m.] //MACBRS, F 43—18900. 18. Inventarz Fundi Hoduciszek... [Adutiškio dvaro inventorius. 1809 m.] //MACBRS, F 43—4215. 19. Inventarz majątności Bolcz...[Balčių dv. dokumentai. 1814 m. inventorius.] //MACBRS, F 37—2719. 20. Inventarz Majętności Bolczow...[Balčių dv. dokumentai. 1819 m.] //MACBRS, F 37—2935. 21. Inventarz majątności Hoduciskiey... [Adutiškio dvaro... inventorius. 1795 m.] //MACBRS, F 43—4045. 22. Inventarz Majątku Hoduciszek... [Adutiškio dvaro inventorius. 1828 m.] //MACBRS, F 43—4626. 23. Inventarz Podawczy Majątku Prestimonialnego Woyniałgowa... [Vainiogalos valdų inventorius. 1829 m.] //MACBRS, F 43—18911. 24. Inventarz Probóstwa Wileńskiego 1809 //MACBRS, F 136—79. 25. Pasvalio dvaro pajamų ir išlaidų už 1829—1830 ir 1834—1837 metus apyskaitos //MACBRS, F 43—15254. 26. Poswolski inventarz... [Pasvalio dvaro inventorius. 1806 m.] //MACBRS, F 43—15014. 27. Rachunek z Włoscianami Pocztowskiemi... [Paštinės pal. valstiečių prievolių, mokesčių ir atodirbio specifikacija. 1835 m.] //MACBRS, F 38—55. 28. Regestr Bierczy Czynszow od włosci Poswolskiey... [Pasvalio dvaro baudžiauninkų činšo mokesčių knyga] //MACBRS, F 43—15081. 29. Rewizska Skazka...[Vaimagalos paliwarko gyventojų sąrašas. 1811 m.] //MACBRS, F 43—18898. 30. Rewizka Skazka...Plebanii Wornieńskiey...[Ревизская сказка... плебании Ворненской. 1811 г.] //MACBRS, F 126—237. 31. Rewizska Skazka... Praboszcza Twerskiego... [Ревизская сказка... деревни Элки, принадлежащей тверскому пробоству...1811 г.] //MACBRS, F 126—232. 32. Skazka Rewizka Folw— Pocztowa Roku 1834 //MACBRS, F 38—55. 33. Tabella odrobotkow... [Adutiškio valdų valstiečių sąrašas ir jų atidirbto darbo už nesumokėtus mokesčius apyskaita. 1829—1830 m.] //MACBRS, F 43—4819. 34. Tabella Werefikacyina...od Włoscian Dobr Hoduciszek... [Adutiškio valdų valstiečių 1832—1834 m. mokesčių knyga] //MACBRS, F 43—4952. 35. Vaiguvo dv. dokumentai. 1838—1847 m. //MACBRS, F 37—257. 36. Vaigu vos dv. dokumentai: mokesčių mokėtojų sąrašai... 1849—1858 m. //MACBRS, F 37—228. 37. Vaigu vos ir Pavaiguvių dvaro 1834 ir 1843 m. reviziniai sąrašai //MACBRS, F 37—230. 38. Werefikacia Włoscianami do Mttści Hoduciszek... należnych... [Adutiškio dvaro baudžiauninkų prievolių lentelė. 1841—1842 m.] //MACBRS, F 43—5173. 39. Werefikacya... Majątku Poswolu... [Pasvalio dvaro valstiečių grūdų duoklės už 1820—1822 m. patikrinimo knyga] //MACBRS, F 43—15152. 112 40. Выборы два... [Pasvalio dvaro mokesčių už 1816 ir 1817 m. knyga] //MACBRS, F 43—15082. 41. Vilniaus kapitulos Adutiškio dvaro... bajorų raštai dėl jų bajorystės įrodymo. 1803—1811 m. //MACBRS, F 43—4196. 42. Выписки метрической книги...[Verkių, Musninkų, Sudervės, Nemenčinės ir kt. bažnyčių gimimo, sutuoktuvių ir mirties metrikų įrašų knyga. 1857 m.] //MACBRS, F 43—19247. 43. Дело Трокского уездного суда... [Valkininkų seniūnijos dokumentai. 1571—1872 m.] //MACBRS, F 11—23. 44. Именной Список лицамъ проживающихъ на земляхъ Имения Рукшаны... 1866 г. //MACBRS, F 126—55. 45. Инвентарь Экономическій Имения Довгирдзишекъ... [Daugirdiškių dvaro inventorius. 1844 m.] //MACBRS, F 138—1440. 46. Инвентарь имения Вайгово=Поватковъ... 1845 г. [Vaiguvos dv. inventorius. 1845 m.] //MACBRS, F 37—233. 47. Местечко Велена. Список жителей: дворян, мещан, крестьян, кутников. 1861 г. //MACBRS, F 126—322. 48. Разрешения крестьянам: 1) на брак; 2) на годичный уход в другие места... 1859 г. //MACBRS, F 126—200. 49. Разрешения на брак. 1831—1862 г. //MACBRS, F 126—353. 50. Разрешения на брак. 1841—1862 г. //MACBRS, F 126—352. 51. Разрешения на брак крестьянам. 1829—1830 г. //MACBRS, F 126—263. 52. Разрешения на брак крестьянам. 1835—1871 г. //MACBRS, F 126—394. 53. Разрешения на брак крестьянам. 1839—1843 г. //MACBRS, F 126—174. 54. Разрешения на брак крестьянам. 1846—1847 г. //MACBRS, F 126—173. 55. Разрешения на брак крестьянам. 1857—1858 г. //MACBRS, F 126—201. 56. Ревизская Сказка 1851 года... Вайговскаго прихода... [Vaiguvos dv. ревизinis sąrašas. 1851 m.] //MACBRS, F 37—229. 57. Ревизская сказка... Имения Друвишекъ. [Druviškių dv., Raseinių apskr., ревизiniai sąrašai. 1834, 1850 m.] //MACBRS, F 37—62. СПОСОБЫ ИМЕНОВАНИЯ ЛИТОВЦЕВ В ПЕРВОЙ ПОЛОВИНЕ XIX В. Резюме На основе анализа материала, извлеченного из исторических источников первой половины XIX в., установлено, что именование литовцев именем и фамилией в этот период уже стало нормой. Более заметным отклонением от этого именования является дополнение его именем отца. Это делается спорадически, употребляются разные формы имени отца. Новый член именования, как правило, не имеет постоянного места /пишется между именем и фамилией или после них/. Употребление имени отца не является результатом натурального развития системы именования литовцев. Оно возникло под влиянием русской канцелярии в XIX веке по примеру трехчленного именования этого народа. Другие отклонения от именования литовцев именем и фамилией в первой половине XIX в. встречаются очень редко. 113