Kriaunų parapijos XVII–XVIII a. asmenvardžiai

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI, XXXII (1993) BALTŲ ONOMASTIKOS TYRINĖJIMAI VITALIJA MACIEJAUSKIENĖ KRIAUNŲ PARAPIJOS XVII-XVIII a. ASMENVARDZIAI Lietuvių istorinė antroponimija dar tik pradedama tirti". Yra aptartas dvinario lietuvų įvardijimo formavimasis, nustatytas pavardės, svarbiausio to įvardijimo nario, atsiradimo laikas. Be to, jau yra panagrinėti kai kurie labai sudėtingos mūsų pavardžių stabilizacijos reiškiniai — pavardžių variantai, slavinimas, patroniminių priesagų numetimas bei pan., bendriausi lietuvių pavardžių kilmės, moterų įvardijimo raidos bruožai. Tai buvo padaryta tiriant iš įvairių XIII— XVIII a. istorijos dokumentų surinktą antroponimiją, naudojant ją kaip vientisą, nedalomą visumą. To reikalavo ankstesnio darbo tikslas. Tačiau labai gausios ilgą laikotarpį apimančios medžiagos tyrimas leido padaryti nors ir nemaža, bet tik bendriausio pobūdžio išvadų, o neretai vien pastebėti vieną ar kitą reiškinį. Sukonkretinti (ar net pakoreguoti) jau padarytas išvadas ir išnagrinėti daugumą ty tik pastebėtų (ar visiškai naujų) problemų tegalima būtų ateityje atskirai tiriant konkrečių istorijos dokumentų antroponimiją. Tai turėtų būti bet kurios Lietuvos vietos konkretų laikotarpį — vienus, kelerius ar daugiau metų — apimantis šaltinis: administracinio juridinio pobūdžio (dvarų, seniūnijų, dekanatų inventoriai, tėismų aktų knygos ir t.t.), bažnytinis (parapijų krikšto, jungtuvių bei mirties registracijos knygos) ar kitoks. Tokie darbai, be kita ko, atskleistų įvairių ‘Lietuvos vietų asmenvardžių darybos bei kilmės specifiką, konkrečių pavardžių ar jų variantų atsiradimo aplinkybes bei laiką, galbūt leistų patikslinti kai kurių dabartinių pavardžių lyčių autentiškumą, jų etimologijas ir t.t. Be to, kiekvienas toks tyrimas tikriausiai patvirtintų bei sukonkretintų, patikslintų bei papildytų tai, kas jau padaryta ir pasakyta tiriant istorinę lietuvių antroponimiją. Be Z.Zinkevičiaus monografijos“ bei M.Ramonienės disertacijos®, daugiau didesnių darbų, kuriuose būtų nagrinėjama konkretaus istorijos dokumento antroponimija, nėra. Taigi čia pateikiamas straipsnis turėtų papildyti jų sąrašą. Jame bus aptarta dviejų Kriaunų parapijos bažnytinių knygų (abi jos 1 Šios tematikos darbų apžvalgą zr: Maciejauskienė V. Lietuvių pavardžių susidarymas. V., 1991. P. 7-8. 2Zinkeviéius z. Lietuvių antroponimika. V., 1977. SPamonene M. Jlurosckue danunujnuu koruna XVIII B. Asroped. mucc. Kana. OHJIOJI. H. Buasmoc, 1987. 34 i" saugomos Kriaunų bažnyčios archyve) antroponimija*. Pirmojoje knygoje yra įrišti 1678—1691 m. krikšto ir 1679—1693 m. jungtuvių registracijos aktai. Knygos lapai buvo nenumeruoti. Išrašydamas asmenvardžius, juos sunumeravo Alf.Streikus. Kadangi truputį skiriasi krikšto bei jungtuvių registracijos įrašų metai, knygos lapai buvo sunumeruoti taip: 1678—1691 m. krikšto registracija nuo 1 iki 57 lapo, o 1679—1693 m. jungtuvių — vėl nuo 1 iki 20 lapo. Taigi visa pirmoji knyga yra 77 lapų. Iš jos išrašyta apie 6100 asmenų įvardijimų (iš krikšto registracijos dalies — 4880, iš jungtuvių — 1220). Antrojoje knygoje jau įrišti 1691—1719 m. krikšto ir 1696—1719 m. jungtuvių registracijos aktai. Šios knygos lapai sunumeruoti, iš viso jų 167 (nuo 1 iki 108 lapo — krikšto registracija, o 109—167 lapuose — jungtuvių). Iš jos išrašyta apie 9240 asmenų įvardijimų (iš krikšto registracijos dalies — 7960, iš jungtuvių — 1280). Abi Kriaunų parapijos knygos apima maždaug 40 metų laikotarpį (1678—1719 m.), iš jų išrašyta apie 15340 lietuvių įvardijimų. Svarbiausias straipsnio tikslas — panagrinėti šiuos įvardijimus, juos sudarančių asmenvardžių (ypač antrųjų) darybą bei kilmę; pasekti bent dalies asmenvardžių bei jų variantų atsiradimo kelius ir priežastis; aptarti šiuose šaltiniuose atsispindintį lietuvių asmenvardžių slavinimą; nustatyti tik šių šaltinių (t.y. ir šios konkrečios vietos — Kriaunų parapijos) asmenvardžiams būdingus darybos, kilmės ar kt. bruožus; pateikti kuo daugiau teiginius iliustruojančios medžiagos. . Jau buvo minėta, kad abiejose baznytinése knygose yra iristi ir krikšto, ir jungtuvių registracijos aktai. Be to, net toje pačioje knygoje skiriasi šių aktų įrašų datos. Todėl pateikiant pavyzdžius pasirinktos tokios tiriamų Kriaunų parapijos šaltinių nuorodos: la — 1678—1691 m. krikšto registracijos knyga, 2a — 1691—1719 m. krikšto registracijos knyga, 1b — 1679—1693 m. jungtuvių registracijos knyga, 2b — 1696—1719 m. jungtuvių registracijos knyga. Po minėtų nuorodų rašomas kablelis ir lapo numeris, pvz.: Margarita Giegielowa (1a, 19), Mathias Bartkus (2b, 137). Tai rodo, kad pirmasis įvardijimas yra 1678—1691 m. krikšto registracijos knygos 19-ajame lape, o antrasis 1696—1719 m. jungtuvių registracijos knygos 137-ajame lape ir t.t. Abi bažnytinės knygos, kaip įprasta tokio tipo šaltiniams, rašytos lotynų kalba. Matyti, kad buvo nusistovėjusi tam tikra krikšto bei jungtuvių registracijos įrašų formulė. Asmenvardžiai rašomi nevienodai: vardai — lotynų, o pavardės (ar jas pavadavę kiti asmenvardžiai) — lenkų kalba. Asmenų įvardijimas Tiriamų šaltinių įrašai daryti 1678—1719 m. Kaip liudija ankstesnė lietuvių istorinės antroponimijos analizė, XVII a. pabaigoje XVIII a. pradžioje jau nusistovėjęs dvinaris lietuvių įvardijimas bei susiformavusios dauguma _ * Asmenvardžiusiš jų išrašė ir Lietuvių kalbos institutui pateikė Alfonsas Streikus, jau daug metų itin kruopščiai dirbantis šį darbą. 35 pavardžių. Tebevyksta tolesnis jų formavimasis bei sudėtinga stabilizacija, įvairuoja moterų įvardijimas. Kiekviename konkrečiame istorijos dokumente vartotas asmenų įvardijimas, be abejo, dažniausiai liudija ir bendrą to laikotarpio padėtį, ir specifinius, ti“ šiam dokumentui (ar šio tipo dokumentams) būdingus bruožus. Vyrų įvardijimas. Jis tiriamuose šaltiniuose akivaizdžiai patvirtina šiuo laikotarpiu nusistovejus dvinarį lietuvių įvardijimą. Abiejose bažnytinėse knygose minimi krikštijamų kūdikių tėvai, krikšto tėvai, jaunikiai bei liudininkai užrašyti dviem asmenvardžiais, pvz.: Nicolai Abaris (la, 6), Ioanis Adamenas (2a, 164), Georgius Adamonis (1a, 35), Mathias Aulus (1b, 11), Christoforus Awgulis (2b, 137), Thomas Baiorelis (1b, 17), Matthei Balciunas (la, 50), Michael Baltufzko (2b, 129), Mathias Bindorius (1b, 5), Pauli Blawgie (2a, 17), losephi Brazelis (1a, 38), Casimirus Diwelis (la, 20), Iacobo Dobrega (1b, 11), Michael Eydynik ( 1b, 7), Bartholomeus Gaydelis (1b, 14), Stephanus Gaydis (2a, 92), Mattheus Garolis (2a, 7), Thomas Idas (1b, 11), Joannes lakubaytis (2a, 69), Samuel Iankow[ki (2a, 150), Georgius Kiszunas (1b, 18), Thomas Kulis (1b, 17), Iosephy Loszynski (1b, 18), Augustini Mikalanis (la, 27), Andreas Narbut (2b, 117), Stephani Nonis (2a, 16), Casimirus Osmolski (2b, 119), Michael Raszkowski (la, 41), Abrosius Szykilda (2b, 121), Stanislaus Trilupis (2b, 125), Christophori Walukas (1a, 29), Stephano Wancewicz (2b, 119), Petrus Warekala (1b, 8), Stephanus Warnele (2b, 129), Michaelis Zabecki (1a, 4G), Ambrosius Zegunis (1b, 10). Dviem asmenvardziais dažniausiai įvardyti ir kiti šaltiniuose minimi asmenys — vienuoliai, kunigai, bažnyčios vizitatoriai, pvz.: David Baltutowicz (2a, 84), Petro Bonifzko (2b, 142), Casimirus Czaykowski (2b, 139), Marinus Monirymowicz (2a, 39), Petrus Pokolniewicz (la, 18), Algidius Roginski (1a, 15), Michael Puzyna (1b, 17), Nicolaus Zilinski (1a, 15), Ioannes Woronowicz (1b, 11). į Nukrypimai nuo dvinario vyrų įvardijimo labai reti. Iš daugiau kaip 6800 abejose bažnytinėse knygose minimų vyrų ne dviem asmenvardžiais įvardyta tik 40 asmenų. Jie užrašyti tik vardu, pvz.: Bartholomeus (la, 50; 2a, 72), Christophori (la, 19), Ioanes (2a, 40), Casimiri (2a, 38), Petri (2a, 47), tik antruoju asmenvardziu, pvz.: Blaugianas (la, 1), dawinialis (la, 1), lurkiewicz (2a, 24), Iuszka (2a, 14), Kazuponas (2a, 10), Miežis (1a, 21), Pagiris (2a, 26), Raugas (la, 4), Rudak (1a, 101), Spurgius (1a, 8), Urbanonas (2a, 2), Wersaynski (2a, 106), Wisdewas (2a, 24), Zagielis (1a, 29), trimis asmenvardZiais — Ladislai Casimiri Kimbar (1a, 40), Marcianum Dominicum Kofiaracki (2a, 49), Petrus Cafimiro Bonifzko (2a, 158) (du vardai ir pavarde ar ją pavaduojantis asmenvardis), Ademi Kalwis Garolis (2a, 11), Petri Cotynis Balulis (1a, 44), Joannes Krasewicz Kozemiaka (la, 44), Michaelis Ryndivid Mickiewicz (1a, 20) (vienas vardas ir du kiti asmenvardziai), arba kaip kitaip, pvz.: Marci Latwis alia Daratenas (1a, 47), Georgius Miciunas alias Pilkis (2b, 142), Petry, [tantunas alias Lala (2b, 114). Moterų įvardijimas. Jis {vairesnis nei vyrų, ir tai pirmiausia, matyt, lemia šaltinių, kuriuose raoterys minimos bei užrašomos, specifika. Krikšto registracijos įraše paprastai minima krikštijamo kūdikio motina ir krikšto motina (krikštamotė). Jy įvardijimai skiriasi. Abiejose ki ygose, 36 3 woah Mios sa dba žie m= ERY kurių antroponimija čia nagrinėjama, krikštijamų kūdikių motinos dažniausiai užrašomos tik vardu, pvz.: Agatha (2a, 30), Barbara (la, 43), Cecilia (2a, 8), Dorothea (2a, 6), Elisabetha (2a, 8), Gertrudis (la, 47), Hedvigis (2a, 38), Helena (la, 52), Iuditha (2a, 6), Justina (2a, 27), Catharina (la, 8), Con[tancia (2a, 40), Chriftina (ia, 53), Lucia (2a, 29), Magdalena (2a, 2), Margareta (1a, 18), Marina (la, 54), Martha (2a, 2), Regina (2a, 6), Sophia la, 33). i 1678—1691 m. krikšto registracijos knygoje iš maždaug 1200 motinų 900 (t.y. 75 %) užrašytos tik vardu. Dar dažnesnis toks įvardijimas 1691—1719 m. krikšto registracijos knygoje. Čia iš 973 minimų motinų tik vardu užrašytos net 817 (t.y. 83,96%). Nėra abejonės, kad tokį krikštijamų kūdikių motinų įvardijimą lėmė šiose bažnytinėse knygose vartota krikšto registracijos įrašo formulė, tam tikros nusistovėjusios taisyklės. Tačiau neaišku, kodėl ne visada buvo jų paisoma, nes pirmojoje knygoje 25%, o antrojoje apie 16% motinų įvardytos kitaip. Beveik be išimčių tai dvinariai įvardijimai, pvz.: Catharina Bernatowa (1a, 22), Marianna Buteykiowa (2a, 161), Catharina Dudaycia (la, 21), Catharina Girunaycia (2a, 70), Elizabeth Kaparicia (la, 25), Anna Kurkleticzia (2a, 145), Catharina Pagiricia (2a, 146), Agnetis Strakicie (2a, 62), Anna Szeykouna (2a, 143), Anna Szyrwin [ka (1a, 20), Anna Gieczewska (2a, 46), Dorothea Ufelenia (1a, 20). Vienintelė krikstijamo kūdikio motina uzraSyta keturiais asmenvardziais — Catharina Helena Fitingoffowna Kimbarowa (1a, 40). Krikšto motinos, minimos krikšto registracijos įrašuose, ir nuotakos bei moterys liudininkės, užrašomos registruojant santuoką, dažniausiai yra įvardijamos dviem asmenvardžiais, pvz.: Chriftyna Augulicia (1b, 8), Anna Balciunaycie (2b, 123), Elisabetha Balciunowa (1a, 50), Si Buywanaycia (2b, 110), Hedvigis Czebatorunowa (1a, 46), Sophia Degutycia (1b, 11), Agnes Dudazienciowa (1a, 40), Agneta Eydinikaycie (2b, 120), Catharina Giegielicia (2b, 122), Raina Iakubayticia (2a, 71), Anaftafia lafiulowa (la, 10), Magdalena loczenia (2a, 86), Sophia lokuboniowa (la, 44), Marianna Jurewiczouna (2a, 96), Christina Kalwicia (2a, 70), Anna Kierdeykiowa (la, 32), Marina Klisionicia (1b, 17), Marianna Losinska (2a, 47), Elizabett Mateiucia (2a, 85), Zophia Meylowa (1a, 20), Anna Minska (2a, 4), Anna Moniotycia (la, 24), Catharina Murzowa (la, 21), Elena Narbutaycia (2b, 127), Zofia Nawikaycia (la, 1), Cecilia Pafawsiowa (la, 45), Elifabetha Pilkiowa (2b, 131), Anna Ramonaycia (1b, 18), Agnete Rymoniene (1b, 12), Chriftina Sta[zukaycia (la, 1), Anna Stankiewiczowa (2b, 135), Anaftafia Szermukszniowa (la, 22), Elisabetha [zesielgicia (1b, 14), Marianna Tarwidayezia (2b, 136), Dorothea Trylupaycie (la, 31), Elisabetha Uldukicia (2b, 110), Marina | Wenazindziowa (1a, 51). 1678-1691 m. krikšto registracijos knygoje iš 1230 minimų krikštamočių | dviem asmenvardžiais įvardytos 1206 (t.y. 98,04%), 1691—1719 m. krikšto | registracijos knygoje — iš 1799 taip įvardytos 1766 (t.y. 98,16%). Panaši situacija ir abiejose jungtuvių registracijos knygose. 1696—1719 m. iš 290 nuotakų 283 (t.y. 97,58%) užrašytos dviem asmenvardžiais, o iš 92 moterų liudininkių — 90 (t.y. 97,82%). 1679—1693 m. iš 320 nuotakų 312 (t.y. 37 97,5%) įvardijimai yra dvinariai. Ši statistika akivaizdžiai liudija, kad kitokie krikštamočių, nuotakų bei moterų liudininkiy įvardijimai tiriamose Kriaunų parapijos bažnytinėse knygose yra labai reti. Tai užrašymai tik vardu, pvz.: Anastazia (2a, 41), Elisabetha (Za, 13), Catharina (2a, 81), Mariana (2a, 42), tik antruoju asmenvardžiu, pvz.: Narbutowa (2a, 25), Puteykaycia (2b, 112), trimis asmen- - vardžiais, pvz.: Mariana Abariuczia Turkowa (2a, 150), Elisabeth Dilicia Paberziowa (2a, 74), Christina Eydinikaycia Mikalowa (2a, 74), Elisabetha Gigielowa Kowalowa (2a, 24), Christina Mateikucia Budrowa (1a, 88), Catharina Narkuycie Iociowa (2a, 65), Cristina Stanulieni Uldukowa (2b, 133), Christina Szimkaycie Adamaniowa, ar kaip kitaip, pvz.: Elisabetha Gigielowa uzor Casimiri Gigielis (2a, 32), Sophia uzor Petri Skwirbunas (2a, 39), Catharina Bartoszunowa vidua Mularzouma (1b, 8), Marina Bobrowska vidua Eydynikowa (1b, 18), Magdalena Isakoviczowa alias Alezandrowa Kotlarzowa (2a, 58), Margaritha lasianowa alias Brodawkiczia (2b, 137), Anna Iozayczia alias Berta[ziunayczia (2b, 140). Kitoks įvardijimas. Jis vartojamas 1691-1719 m. krikšto registracijos knygoje. Čia krikštijamų kūdikių tėvas ir motina palyginti dažnai (apie 800 atvejų iš 1760) paminimi bei užrašomi kartu. Tai atrodo taip: Petri et Christina Adamanis (51)°, Christophori et Christina Baiorelis (64), Stanislaj et Elisabet Balciunas (104), Georgius et Marianna Baltuszka (83), Casimiri et Agnetis Bartossewics (106), Georgius et Elisabetha Berniunas (57), Simonis et Elisabetha Brawszka (57), Ioannis et Edvigis Burdynski (99), Ioanis et Edvigis Dalibagas (90), Christophori et Martha Dawenis (86), Jacobi et Elisabetha Diewelis (79), Iosephi et Edvigis Dirda (69), Ioannis et Elisabeth Gienis (91), Agatha et Philippus Isakowicz (53), Iosephi et Magdalena Jocis (49), Alezandri et Anna Kibilda (103), Georgius et Margaritha Kukutis (56), Cristina et Iofephi Kurklietid (52), Stephani et Anna Laukis (60), Ioanis et Ana Matiekus (155), lacobi ‘et Christina Mezginas (49), Stanislai et Anna Murma (78), Michdelis et Hedvigis Narbutis (62), Iosephi et Elisabeth Pagiris (91), Nicolai et Felicianna Pakalnis (83), Iosephi et Elisabeth Podzius (89), Iosephi et Elisabeth Rudak(91), Cafimiri et Hedvigis Skirbun (161), Ioannis et Agnetis Strungis (51), Cafimiri et Elifabetha Szwedas (57), Ioannis et Agnetis Taloczka (64), Josephi et Elisabeth Ufelis (82), Stefani et Anna Warl:alis (97), Iacobi et Elisabeth Wekieris (75), Stanislai et Helena Zuklis (54). Tokie šio tipo ivardijimai yra dažniausi. Kaip matyti, pirmiausia uzrašomas kūdikio tėvo vardas, po to jungtuku et prijungiamas motinos vardas ir užrašomas antrasis asmenvardis, kuris šiuo laikotarpiu dažniausiai jau gali būti vadinamas pavarde. Pasitaiko atvejų (tiesa, jie palyginti reti), kai tarp tėvo ir motinos vardo jungtukas et nerašomas, pvz.: Teorgius Anna Baiaras (47), Ioannis Zofia Brazunas (86), Stanislaus Elisabeth Dziukis (88), Christofori Eve Ianuszkayties, Petri Margaritha Iasanis (47), Stephani Anna Laukis i Kadangi visi pavyzdžiai iš 2a šaltinio, skliaustuose pateikiamas tik lapo nu38 (47), Petrus Zofia Murka (86), Stanislai Marianna Pagiris (49), Ioannis Eva Pakalnis (86), Joannes Anna Uselis (85). Vertinant šiuos įvardijimus (ir su jungtuku et, ir be jo), atkreipia dėmesį du dalykai: 1) kad atskirti vyrų dvinarių įvardijimų asmenvardžiai, tarp jų įterpiant kūdikio motinos vardą ir 2) kad taip elgiantis nepateikiama vyro antrojo asmenvardžio daugiskaitos forma, kuri rodytų bendrą abiejų tėvų (šeimos) pavardę. Todėl priimtinesni atrodo tokie bendri krikštijamo kūdikio tėvų įvardijimai, kai pirmiausia užrašomas motinos vardas, o po to jungtuku et jungiami abu tėvo asmenvardžiai, pvz.: Cristina et Petri Adamanis (151), Elifabetha et Stanislai Awlius (149), Marianna et Andrea Baltakis (151), Cristina et Cafimiri Braziunas (152), Cristina et Mathia Kifzunas (149), Catharina et Chriftophori Kli[zanis (108), Agatha et Iofephi Miezis (108), Sophia et Iacobi Mikszis (149), Eli[abetha et Ioannis Pasaulis (108), Hedvigis et Cafimiri Skirbunas (154), Marianna et Iofephi Streykus (151), Marianna et lofephi Szlekas (152), Elena et Georgy Trylupis (154). Taip lyg ir nuosekliau islaikoma šio tipo dokumentams įprasta asmenų įvardijimo specifika — krikitijamy kūdikių motinas užrašyti tik vardu, o tėvus dviem asmenvardžiais. Tačiau tokie įvardijimai taip pat reti (jų yra tik apie 30 iš minėtų 800). Be to, pasitaikantys krikšto registracijos įrašai, kuriuose greičiausiai minimi tie patys asmenys", kartais lyg ir "atitaiso" pastaruosius įvardijimus, pakeisdami juos anksčiau aptartaisiais, pvz.: Sophia et Mathia Brazelis (149), bet Mathia et Sophia Braželis (155), Sophia et Chriftophori Iufzka (150), bet Christophori et Sophia Iuszka (89), Marianna et Petri La[zas (151), bet Petri et Marianna Lafzas (160), Magdalena et Cafimiri Masta (152), bet Cafimiri et Magdalena Masta (159), Anna et Petri Putra (152), bet Petri et Anna Putra (163). Kitokie bendri abiejų krikštijamo kūdikio tėvų įvardijimai tėra pavieniai, pvz.: Ioannes Anna (85) (tik vardai), Cafimiri et Anna (150) (vardai, sujungti jungtuku et), Casimiri et Marianna Iociowa (60) (tėvo tik vardas, po kurio jungtuku et prijungti du motinos asmenvardžiai) ir Matthia et Ragina [itaykis et Galsarucia (74) (pirmiausia abiejų tėvų vardai, o po jų ir antrieji asmenvardžiai, sujungti jungtuku et). Asmenvardžių daryba Čia bus aptarta tik antrųjų dvinario įvardijimo asmenvardžių daryba (pirmieji, kaip buvo matyti, be išimties krikšto vardai). Vyrų bei moterų asmenvardžiai nagrinėjami atskirai. Vyrų asmenvardžiai. Kaip jau buvo minėta, ilgesnio laikotarpio bažnytinėse knygose tas pats asmuo gali būti minimas keletą kartų — krikštijami keli to paties tėvo vaikai, tas pats žmogus būna ne vieno kūdikio krikštatėvis 6 Bažnytinėse, ypač krikšto registracijos, knygose, kuriose įrišti keliolikos ar daugiau metų įrašai, tie patys asmenys (krikštijamo kūdikio tėvai, krikšto tėvas bei motina) gali būti minimi keletą kartų. Tiesa, galimas ir atsitiktinis vardų bei antrųjų asmenvardžių sutapimas. 39 arba liudininkas ne vienose, o keliose jungtuvėse. Tad ir dalis vyrus įvardijančių asmenvardžių šaltinyje gaii būti užrašyta kelis ar net daugiau kartų. Antra vertus, net ir skirtingi asmenys gali turėti tuos pačius asmenvardžius (pavardes), atsiradusius bei paplitusius vienoje ar kitoje vietoje, šiuo atveju — Kriaunų parapijoje. Juk daugumos dabartinių mūsų pavardžių, kurias turi po keletą, keliolika ar daugiau lietuvių šeimų, paplitimo plotas būna gana apibrėžtas. Pasikartojantys antrieji asmenvardžiai (ypač įvardijantys tą patį asmenį) trukdytų susidaryti kiek galima tikslesnį jų darybos vaizdą. O jis svarbus dėl įvairių priežasčių — parodo konkrečios Lietuvos vietos 'asmenvardžių (pavardžių) darybos bruožus, atspindi konkretaus laikotarpio lietuvių asmenvardžių specifiką, j ji galima palyginti su bendru dabartinių mu sy pavardžių darybos kontekstu ir pan. Todėl buvo atrinkti tik skirtingi" pirmosios bei antrosios bažnytinės knygos antrieji asmenvardžiai, kurie ir bus čia aptarti. Pirmojoje knygoje (1678— —1691 m. krikšto ir 1679-1693 m. jungtuviy registracija) rasti 1044 skirtingi asmenvardžiai. Jie suskirstyti į dvi grupes: 1) asinenvardžiai su lietuviškomis (-ailis, -ūnas, -onis, -ėnas) bei slaviskomis (-ovičius, -evičius) patroniminėmis priesagomis, su mažybinėmis maloninėmis priesagomis (-elis, -ė; -ėlis, -ė ir kt.) bei su vadinamosiomis -sktipo priesagomis (-ovskis, -evskis, -skis, -inskis ir kt.); 2) asmenvardžiai be šių priesagų. Tai, aišku; sąlyginis, tyrinėtojo pasirinktas skirstymas, kurį, be kita ko, lemia ir tyrimo tikslai. Pirmoji grupė gausesnė. Joje 604 (t.y. 57,8%), o antrojoje 440 (t.y. 42,14%) asmenvardžių. Daugiausia pirmosios grupės asmenvardžių (279) turi lietuviškas ar slaviškas patronimines priesagas. Asmenvardziai su jomis ¢ia pateikiami priesagy daznumo tvarka: į -ūnas — 92 asmenvardžiai (tai sudaro 8,81% visų šios bažnytinės knygos antrųjų asmenvardžių), pvz.: Abraiunas® (la, 15), Aleriunas (1a, 26), AliaĮzunas (la, 3), Andreiunas (ib, 6), Balciunas (1b, 6), Bartafzunas (1a, 20), Belciunas (la, 31), Berciunas (la, 41), Berniunas (1b, 10), Braziunas (la, 28), Butkun (la, 8), Czabatorunas (1b, 7), Datkunas (la, 25), Dewinetunas (1b, 9), Eliosiunas (la, 43), Gadziunas (1b, 11), Gryciunas (1b, 1), Grigalunas (la, 9), lankunas (1b, 13), loziunas (la, 11), Kawolunas (la, 57), Kiszunas (1b, 18), Krauciunas (la, 8), Krysiunas (1b, 17), Kwilunas (1a, 5), Macieiunas (la, 18), Maciunas (la, 23), Matieunas (1b, 2), Matiekunas (la, 3), Matyiosiunas (1b, 12), Meylunas (1b, 2), Miciunas (la, 45), Sąvoka skirtingas asmenvardis, kai kalbama apie istorinę antroponimijs, yra iš tie reliatyvi. Daugeliu atvejų neįmanoma nustatyti, ar tai skirtingas asmenvardis, ar tik to paties varidūtas įgrafinis, su kitokia galūne ar priesaga ir pan.). Taigi tam tikra paklaida neišvengiama, ir to nereikia pamiršti, vertinant tyrimo rezultatus. Aptarus ir palyginti gausiai pailiustravus asmenų įvardijimą bei konstatavus, kad akivaizdžiai vyrauja asmenų užrašymas dviem asmenvardžiais, atrodė netikslinga čia rašyti juos abu. Pateikiami tik antrieji asmenvardžiai. 40 Mikaloiunas (1a, 33), Morkunas (1a, 48), Paciunas (1b, 2), Pocziunas (la, 12), Podziunas (1a, 37), an 1 b, 2), Skirbunas (1a, 31), Stankunas (1a, 38), Stasiunas (1b, 18), Stafzkunaf (1a, 21), [teikunas (1a, 22), Szimelunas (1a, 10), Waycielunas (la, 24), Wayk-iunas (1a, 14), Waytekunas (1b, 6), Walenciunas (1b, 12), Weykniun (1b, 7), Wilunas (1a, 12); -onis — 90 asmenvardžių (t.y. 8,62% visų antrųjų šaltinio asmenvardziy), pvz.: Adomonis (la, 46), Baltaszanis (1b, 14), Balulonis (1a, 55), Bernatonis (1a, 15), Buytwidanies (1a, 11), Buteykonis (1a, 34), Cieponis (1b, 16), Ciesiulonis (1b, 17), Gaydzonis (1a, 42), Gasparonis (1a, 55), Girczonis (1a, 31), Gryganis (la, 1), Gudonis (1a, 25), Ilganis (1b, 7), Indronis (la, 27), Iwananis (1b, 5), Iakubonis (1a, 49), lakulanis (1a, 23), Iananis (1a, 5), Ianulonis (1b, 10), Jasonis (la, 52), Iafiulonis (1b, 5), Ionelonis (1b, 18), Iozoponis (la, 55), Iurgionis (1a, 43), Kli[zanis (1a, 9), Laurynonis (1a, 26), Lawronis (1b, 17), Lukanis (1a, 10), Martynonis (1b, 14), Matulonis (1a, 43), Melnikonis (1b, 16), Mikalonis (1a, 43), Motusonis (1b, 20), Palulanis (la, 10), Paulukanis (1b, 2), Pc uzkonis (1a, 57), Pawlanis (1a, 5), Petranis (1a, 7), Piworonis (1b, 14), Rukanis (1a, 20), Stanionis (1a, 40), Staniflawonis (1a, 26), Staniulonis (1b, 7), Stapulonis (1b, 20), Stasionis (1b, 10), Stafiukanis (1a, 6), Stasiulonis (1b, 13), Szymonis (1a, 32), Udelonis (1a, 46), Urbanonis (1a, 27), Wayéiulonis (1b, 13), Waytanis (1a, 2), Walukanis (1b, 2), Walulonis (1a, 41), Wenclawan (1a, 10), Zebrokonis (1b, 16), Zyrnanis (1b, 1); -evičius — 39 asmenvardžiai (t.y. 3,73%), pvz.: Balukiewicz (1b, 16), Bartoszewicz (la, 30), Blazewicz (la, 28), Budniewicz (1b, 2), Budrewicz (1a, 19), Butkiewicz (1b, 2), Dycewicz (la, 45), Dziukiewicz (la, 22), Gar niewicz (la, 10), Gigielewicz (la, 5), Gryncewicz (la, 43), lanuszkiewicz (1a, 5), Iateykiewicz (la, 22), Losiewicz (la, 40), Lukafzewicz (1a, 9), Mickiewicz (1a, 2), Minkiewicz (1a, 46), Miszkiewicz (1b, 20), Pielewicz (la, 8), Pokalniewicz (1a, 39), Putrewicz (1a, 39), Rodziewicz (1a, 37), Rosiewicz (la, 26), Rudziewicz (1a, 56), Stapewicz (1a, 39), Steykiewicz (la, 46), Trasewicz (1b, 9), Tumaszewicz (1a, 39), Wasilewicz (1a, 43), Wencewicz (1a, 43); -énas — 28 asmenvardžiai (t.y. 2,68%), pvz: Azienas (la, 31), Balulenas (1a, 54), Barzdenas (1a, 7), Ciefulenas (1b, 12), Daratenas (la, 56), lozupenas (1b, 10), lurgienas (la, 34), Kie[teren (la, 22), Kluwenas (1b, 14), Kucenas (1b, 15), Lalwenas (1b, 13), Macziulenas (la, 27), Mastenas (la, 5), OZienas (1a, 31), Simonenas (la, 33), Sywenas (la, 3), [ianiulenas (1a, 39), Szymelenas (1b, 11), Szmelenas (1a, 27), Trumpenas (la, 55), Tumenas (1b, 4), Urbonenas (1a, 46), Wayciulenas (1a, 32), Warkalenas (1b, 11), Warkienas (1b, 6), Zalenas (1b, 12); -oviéius (-avicius) — 18 asmenvardžių (t.y. 1,72%), pvz.: Alezandrowicz (1a, 9), Arnawicz (1a, 18), Dafzkowicz (1a, 46), Dubowicz (1b, 5), Eframowicz (la, 18), Fiedorowicz (la, 47), Hrehorowicz (1a, 12), Isakowicz (1a, 19), Ianuszkowicz (1a, 46), Lawrynowicz (la, 25), Lenkowicz (1a, 37), Linkowicz (1a, 25), Ufowicz (1a, 13), Woytowiz (1b, 9); -aitis — 12 asmenvardžių (t.y. 1,14%), pvz.: Adamaytis (la, 23), Boieykaytis (1b, 7), Giedroye (1a, 20), lakubaitis (1a, 7), Janu[zkaytis (1a, 10), lokubaytis (1a, 43), Jont szkaytis (1a, 44), Meylukaytis (1a, 26), Minaytis (1a, 20), Tyiunaytis (1a, 50). 41 Kaip matyti, tarp lietuviškų bei slaviškų patroniminių priesagų įtikinamai vyrauja lietuviškos -ūnas, -onts. Kita antrųjų asmenvardžių grupelė yra su vadinamosiomis mažybinėmis maloninėmis (deminutyvinėmis) priesagomis, kurios, sudarydamos asmenvardžius, gali turėti ir patroniminę reikšmę. Atkreipia dėmesį labai nevienodas šių priesagų dažnumas. Pasitaikė tik 16 asmenvardžių (t.y. 1,53%) su priesaga -(i)ulis, pvz.: Augulis (la, 8), Auszkulis (1b, 4), Bafiulis (1a, 9), Bruzgulis (1b, 14), Didziulis (1a, 49), Dudulis (1b, 14), Garulis (1a, 44), Gigulis (1a, 6), Mayniulis (1a, 57), Manulis (1a, 6), Mikulis (1a, 22), Nagulis (1b, 2), Podziulis (1a, 41), [tarkulis (la, 13), Walulis (1a, 27), tik po 10 (t.y. po 0,95%) su priesagomis -(i)ukas, -utis, pvz.: Janukas (1b, 16), Lelukas (la, 43), Mi[ukas (1b, 12), Paulukas (1b, 12), Podziukas (1a, 26); Cibutis (1a, 5), Eybutis (1a, 19), Kilutis (1b, 3), Makutis (1b, 15), Palutis (1a, 22), Raugutis (1a, 6), Ubutis (1a,15), Walutis (1b, 8). Tačiau labai dažnos yra deminutyvinés priesagos -elis, -ė, -élis, -ė. Jy vedinių pirmojoje bažnytinėje knygoje surasta apie 209, ir tai sudaro apie 20% visų skirtingų antrųjų asmenvardžių. Šiek tiek dažnesnė yra priesaga -elis, -ė — 123 asmenvardžiai (11, 78%), pvz.: Banelis (1a, 31), Barželis (1b, 5), Bercielis (1a, 33), Biczelis (1b, 5), Bizdelis (1a, 25), Blaugiete (1a, 12), Blauzdelis (1a, 41), Blewgiela (1a, 20), Braw[zkialo (1b, 7), Brazelis (1a, 28), Burbiela (1a, 8), Czernelis (la, 54), Dagiala (1a, 2), didelis (1b, 4), Diewelis (la, 56), dygiala (1a, 3), Dylelis (1a, 55), Dyrdele (la, 49), Drusnelis (1b, 3), Dudele (la, 8), Dziawgiela (la, 56), Dziugielis (la, 10), Gaydelis (1a, 14), Galwelis (1a, 57), Gaucielis (la, 11), Gigelis (1a, 39), Grustelis (1a, 34), Grusnelis (1b, 3), Gudelis (1a, 15), Idelis (la, 52), Iakieta (la, 30), locielis (1a, 46), -furkiala (1a, 33), Iuryziale (1a, 13), Kalnelis (1a, 9), Kawkielis (1a, 25), Kirwelis (1b, 5), Krapelis (1b, 2), Krugielis (1a, 28), Kulelis (1a, 39), Kumpelis (1b, 10), Kuprelis (1a, 54), Laszelis (1a, 36), Laukiele (1b, 2), Lelelis (1a, 57), Losielis (1a, 2), Maryiclis (1a, 48), Meylelis (1a, 54), Mierkielis (1b, 5), Mieželis (1a, 35), Mingielis (1b, 8), Mukiela (1a, 39), Murkiela (la, 29), Murmele (1b, 2), Nakiala (1a, 21), Ozelis (1a, 43), Paknelis (1a, 10), Plikielis (1a, 52), Podzielis (la, 51), Pukielis (1a, 39), Purpela (1b, 12), Raugielis (1a, 14), Rogielis (1a, 5), Rukielis (1a, 23), Ruksztela (1b, 18), Sniegielis (la, 41), Stanelis (la, 23), Styrnele (la, 5), Strungielis (la, 41), Swierelis (la, 37), [zypelis (1b, 18), Szlakielis (1a, 1), Turkielis (1a, 21), Uselis (1a, 49), Waynelis (1a, 45), Warnele (1a, 9), Werksnelis (1a, 34), Wer/zelis (1a, 45), Wilelis (1b, 12), Wilkielis (1a, 11), Zilelis (1a, 47), Zuklelis (1a, 25). Įdomu tai, kad tarp antrųjų šaltinio asmenvardžių yra daugumos šių priesagos -elis, -ė vedinių atitikmenys be priesagų, pvz.: Bercis (la, 1), Bizdis (1a, 25), Blaugie (1a, 6), Blawzdzius (1a, 28), Brawszka (1b, 17), Dygia (1a, 23), Dylis (1a, 38), Dyrda (1a, 23), Duda (la, 45), Gaydis (1a, 37), Gauczys (1a, 4), Gudas (1a, 26), Idas (1a, 30), Iocis (1a, 26), Kawkie (1a, 52), Krapas (1b, 2), Krugas (la, 52), Kulis (1a, 44), Meylas (la, 44), Mierkis (la, 49), Miezis (1a, T), Murka (1a, 36), Murma (1a, 29), nakas (la, 2), Podzius (1a, 48), Purpa (1a, 13), Raugas (la, 14), Rukas t 10), [niegis (1a, 31), /tyrna (1a, 34), Strungis (1a, 49), Swieris (la, 4), [zlakas (1a, 54), Turkas (la, 7), Warna (la, 8), Werznis (1a, 13), Wilas (1a, 6), Wilkas (1a, 28), Zylis (1a, 42 Plepikayczia (2a, 144), Putrayczia (2a, 164), Romanayce (1a, 23), Rawgaycie (2a, 70), Sapiegayczia (2a, 144), Satkunaycia (2a, 147), Skiraycia (1a, 24), [tafiukaycia (1a, 26), Stafiunaycia (1a, 26), Styrnayczia (2a, 165), Stragaycia (1a, 24), Szarkaycia (1a, 18), Szykyldaycia (1a, 23), Szyleykayczia (2a, 146), Szipayczia (2a, 143), Szlakaycia (1a, 27), Szwedaycie (2a, 73), Szwilpaycia (1a, 23), Uldukaycia (2a, 71), Urbanaycia (1a, 23), Walkunayczia (2a, 165), Walukaycie (2a, 45), Warnaycie (2a, 71), Ziamaytaycia (la, 21), Ziogaycia (1a, 25), Zmekaycia (1a, 25). -yéia (-icia, -ycia, -icie, -iczia). Su šia priesaga sudaryti 137 asmenvardžiai (t.y. 30,04%), pvz.: Adamanicia (1a, 24), Baiaricie (2a, 69), Balciunicie (2a, 69), Bartaszkicia (la, 26), Bawblicia (2a, 76), Bawk[zycia (1a, 26), Bizdycia (la, 25), Blawgiczia (2a, 143), Brodawkiczia (2a, 165), Brazicia (1a, 25), Bredeficia (1a, 23), Briedycia (1a, 26), Czelkicia (1a, 21), Dayniczia (2a, 163), Dewelicia (1a, 27), Dykicia (1a, 24), Dilicia (2a, 69), Dulkiczia (2a, 167), Dziukicia (1a, 27), Gaydycia (1a, 19), Garoliczia (2a, 148), Giegielicie (2a, 71), Gienicia Qs 21), Gindviliczia (2a, 145), Iakubayticia (2a, 71), Janycia (1a, 18), fanuficia (la, 23), Iarmalicia (2a, 72), Iucziczia (2a, 164), Jurgicia (1a, 23), Kabakszticia (2a, 71), Kalviczia (2a, 165), Kaparicia (1a, 25), Karwelicia (1a, 25), Kaw/zeliczia (2a, 165), Kiericia (2a, 73), Klisicia (2a, 68), Krugielicia (1a, 28), Kurkleticzia (2a, 145), Lalicia (2a, 72), Laszycia (1a, 19), Maniulicia (1a, 24), Mazelicia (1a, 26). Meszkanagicie (2a, 72), Miezicie (2a, 69), Minioticia (1a, 23), Muralicia (1a, 22), Mufelicia (1a, 20), Narwoyszycie (2a, 67), Nemey[ziczia (2a, 143), Niaukiczia (2a, 146), Paberzicia (1a, 28), Pagiricia (2a, 146), Pakulniczia (2a, 160), Plapiczia (2a, 143), Plikicia (la, 28), Pocicia (la, 28), Puriufzkiczia (2a, 167), Ragaliczia (la, 12), Raplicia (1a, 18), Raugicia (1a, 25), Rudakicia (1a, 27), Rufnycie (1a, 27), [argunicia (1a, 25), Sarkanicia (la, 28), Srogiczia (2a, 145), Styrnicia (1a, 24), Strakicie (2a, 69), Strangicia (la, 26), [zakaliczia (2a, 144), [zarkiczia (2a, 166), . Jzeleykicia (1a, 24), [zermuksznicia (2a, 42), Tataricia (1a, 25), Turkicia (1a, 28), Ulelicia (2a, 72), Warebieicia (1a, 23), Warkalicia (2a, 73), Warnicia (1a, 22), Werdyn/fkicia (la, 28), Wersielicia (2a, 71), Viluticzia (la, 12), Zaliczia (2a, 148), Zybalicia (la, 27), Zukiczia (2a, 156). -ova. Tai slaviška priesaga, vartojama sudaryti ištekėjusių moterų asmenvardžiams (pavardėms) iš vyro pavardės (ar kito asmenvardžio). Su ja yra 108 asmenvardžiai (t.y. 23,68%), pvz.: Baybakowa (la, 22), Bernatowa (la, 22), Bielunowa (1a, 25), Bizdowa (la, 21), Bizdunowa (la, 26), Brodaukowa (la, 27), Buteykiowa (2a, 44), Czyzowa (1a, 28), Daratenowa (1a, 22), Datkunowa (1a, 19), Dilowa (1a, 20), Dirdowa (1a, 19), Dudowa (1a, 20), Garalowa (1a, 42), Girciowa (la, 25), Grygowa (1a, 21), Gruflowa (1a, 22), Idowa (la, 19), Igunowa (la, 8), Iagminowa (la, 26), Janukowa (la, 26), Jozephowiczowa (1a, 19), Jukniowa (la, 21), Juszkowa (la, 19), Kibildowa (1a, 20), Kirkowa (1a, 20), Kifzunowa (1a, 28), Klufiowa (la, 21), Kotlarzowa (la, 27), Kupciunowa (la, 20), Kurklowa (1a, 22), Lowczkowa (1a, 27), Maniulowa (la, 27), Mateykowa (la, 21), Matuzowa (la, 20), Meylowa (la, 23), Meylukowa (1a, 24), Mieziowa (la, 19), Miniatowa (la, 28), Murzowa (1a, 20), Nowikowa (1a, 28), Ozelowa (1a, 26), Pafawsiowa (1a, 23), Petrikowa (1a, 21), Plapowa (1a, 23), Plepikowa (la, 27), Plikianowa (1a, 20), Puteykiowa (la, 27), Raugowa 49 la, 27), Reymontowa (2a, 167), Ridikowa (1a, 22), Rymelowa (1a, 20), Ro2,27) (1a, 21), Rudakowa (1a, 26), Rukowa (1a, 22), [tankunowa (1a, 20), Stasiukowa (2a, 156), Semelowa (1a, 27), Ta[zlowa (1a, 21), Toloczkowa (1a, 21), Uldukowa (1a, 21), Warkalowa (2a, 45), Warninowa (12,19), Wingielowa (1a, 27); Zwirblowa (1a, 19). a Seid -ovna — taip pat slaviskos kilmes priesaga, vartojama sudaryti neistekeju- © sių moterų asmenvardziams iš tėvo vardo, pavardės ar kito asmenvardžio. Su ja sudaryti 34 asmenvardžiai (7,45%), pvz.: Andreiowna (la, 24), Aziowna (la, 11), Buczunowna (2a, 166), Butkiewiczowna (2a, 166), Butlerowna (1a, 21), Dawgilouna (2a, 41), Federouma (2a, 148), Gadziunayciowna (la, 3), - Galiniouna (1a, 19), lanufzowna (1a, 28), Iodowna (la, 24), Mateykowna (2a, 41), Melnikayciowna (la, 49), Miciunowna (la, 4), Miedziowna (la, 22), Narbutowna (2a, 144), Pawlowiczowna (1a, 49), Pietkiewiczowna (2a, 147), Romanowiczouwna (la, 26), Rudakowna (2a, 69), Stasiunouna (la, 18), Swilpouna (la, 22), Szeykowna (2a, 143). -(i)ūčia (-ucia, -uczia, -ucie) — lietuviška priesaga. Su ja sudaryta 19 (t.y. 4,16%) motery asmenvardziy, pvz.: Bindorucia (2a, 45), Czabatorucia (1a, 24), Eliafiucia (1a, 25), Kiefielucia (1a, 24), Kreypucia (1a, 25), Krysziucia (1a, 21), Kwiliuczia (2a, 145), Matiekuczia (2a, 143), Meyluczia (2a, 143), Podziuczia (2a, 167), Pukniuczia (2a, 144), Skirdziucia (1a, 26), Styrniucia (1a, 26), Wayciucie (2a, 68). 7 asmenvardžiai (1,53%) turi -sktipo priesagas. Jie pakeitus galūnę sudaryti iš atitinkamų vyrų (tėvo ar vyro) asmenvardžių, pvz.: Dgbrowfka (2a, 148), Gieczewska (2a, 46), Ligucka (1a, 24), Macieiew[ka (2a, 166), Nargocka (2a, 159), Szaranowfka (1a, 23), Szyrwinfka (1a, 20). 3 asmenvardžiai (0,65%) sudaryti su lietuviška priesaga -iené: Bredefeni (1a, 19), Iakubaytienie (ja, 21), Ufelenia (1a, 20). 1 asmenvardis (0,21%) turi priesagą -anka — Montigaylanka (1a, 20). 4 krikštijamų kūdikių motinų antrieji asmenvardžiai visiškai sutampa su vyrų asmenvardžiais, pvz.: Catharina TIowidis (1a, 25), Eua Murma (la, 18), "Sophia Putra (1a, 15), Ceacilia Wiziela (1a, 24). : Taigi kūdikių motinų asmenvardžiai krikšto registracijos knygose dazniausiai sudaromi su lietuviškomis priesagomis -aiéia, -yéia. Po jų pagal dažnumą yra slaviška priesaga -ova. Kitos lietuviškos bei slaviškos priesagos jau pastebimai retesnės. Tiesa, nevienodas minėtų trijų produktyviausių priesagų santykis 1678—1691 ir 1691—1719 m. krikšto registracijos knygose. Pirmojoje jos išsidėsčiusios taip : -ova (103), -aičia (82), -yčia (74), o antrojoje : -yéia (63), -aičia (61), -ova (5). Moterų pavardžių darybos raidai yra svarbu pasekti, iš kokių vyrų asmenvardžių (su kokiomis galūnėmis) yra su viena ar kita priesaga sudaromi moterų asmenvardžiai. Ypač tai pasakytina apie lietuviškų priesagų vedinius. Kaip rodo abiejose bažnytinėse knygose užrašyti vyrų asmenvardžiai, priesagos -aičia vediniai dažniausiai yra padaryti iš asmenvardžių su galūnėmis -a, -as, pvz.: Baioras (1a, 49), Balciunas (2a, 88), Bernatas (1b, 4), Bielunas (2a, 18), Brau[zka (2a, 33), Burdyn[skas (2a, 25), Dabraga (1a, 6), Duda (1a, 45), Dudnikas (1b, 3), Gawenas (1a, 23), Girunas (1a, 28), Gudas (2a, 11), Idas (la, 30), Iagminas (1a, 36), Katynas (2a, 14), lanukas 50 (1b, 16), Kažemekas (2a, 13), Kibilda (2a, 58), Kupna (1a, 46), Mastenas (1a, 5), Murma (1a, 29), Namaiuszka (2a, 113), Plepikas (2a, 153), Putra (1a, 29), Ramanas (2b, 111), [apiega (1a, 41), Stasiukas (2a, 56), [tasiunas (1b, 18), Jtyrna (la, 34), [zwedas (1a, 12), Walukas (1a, 50), Warna (2a, 87), Žiogas (2a, 10), Zmekas (la, 31) ir t.t. Tačiau kai kurie su priesaga -aicia sudaryti moterų asmenvardžiai yra iš vyrų asmenvardžių su galine -is, pvz.: Gaydaycia — Gaydis (2a, 16), lakubaytaycia — Iakubaitis (la, 7), Kasparanaycia — Kasparanis (2a, 100), Jowidaycia — Jowidis (1a, 29), Kurklietayczia — Kurklietis (2a, 151), Ligumifkaycia — Ligumiszkis (2b, 109), Uldukaycia — Uldukis (2a, 99), Ziamaylaycia — Zemaytis (2b, 98). Moterų asmenvardžiai su -yčia dažniausiai yra sudaryti iš vyrų asmenvardziy su galūne -is, pvz.: Adamanis (2a, 156), Bizdis (la, 25), Bredesis (2a, 17), Czelkis (2b, 130), Daynis (1b, 19), Dewelis (1a, 15), Dykis (1b, 8), Dilis (2a, 143), Dziukis (1a, 38), Gaydis (2a, 16), Garolis (2a, 12), Giegielis (la, 26), Genis (la, 34), Gind nlis (1b, 8), Iakubaitis (1a, T), Ianufzis (2a, 99), Iucis (2a, 94), Kaparis (la, 48), Kliszys (la, 40), Krugielis (2a, 14), Kurklietis (1a, 8), Manulis (la, 6), Miezis (1a, T), Miniotis (la, 47), Narwoyszys (1b, 8), Paberzis (1a, 12), Pagiris (1a, 29), Plapis (la, 14), Puriuszkis (la, 32), Ragielis (2a, 31), Rudakis (2b, 134), [arkanis (1a, 49), [rogis (2b, 127), Jtrungis (2b, 37), Szakalis (2b, 148), [ziarmuksznis (la, 27), Szyleykis (2a, 94), Uselis (2a, 165), Warkalis (1b, 14), Werfzelis (1a, 45), Wilutis (2a, 151), Zibalis (1b, 6). Tačiau dalis šios priesagos vedinių yra iš vyrų asmenvardžių su galūnėmis -a, -aš, pvz.: Baiaricie — Baioras (la, 49), Balciunicie — Balciunas (2a, 88), Brodawkiczia — Bradawka (la, 13), Iarmalicia — Iarmola (2a, 5), Lalicia — Lala (1a, 37), Laszycia — Lafzas (la, 4), Raugicia — Raugas (la, 14), [argunicia — [argunas (2a, 33), Styrnicia — tyra (1a, 34), Turkicia — Turkas (2a, 107), Warnicia — Warna (2a, 87), Zukiczia — Zukas (2a, 22), o keletas — iš vyrų asmenvardžių su galūne -¢, pvz.: Blawgiczia — Blaugie (la, 6), Dulkiczia — Dulkie (2a, 147), Niaukiczia — Niawkie (2a, 41). Su lietuviška priesaga -uéia moterų asmenvardžiai dažniausiai, atrodo, sudaromi iš vyriškų su galūne -us, pvz.: Bendorius (la, 25), Bindorius (la, 55), Matiekus (2a, 165), Meytus (2a, 23), Podzius (la, 46), Puknius (2a, 81). Pasitaiko ir kitokių atvejų, pvz.: Kiefielucia — Kiesiclis (la, 24), Styrniucia — Styrna (2a, 32). | Moterų asmenvardžių daryba su slaviskomis priesagomis -ova, -ovna liudiJa lietuvių antroponimijos slavinima. Kaip žinoma, šiuo metu mūsų moterų pavardės su minėtomis priesagomis nėra sudaromos. Bažnytinėse knygose moterų asmenvardžiai su priesagomis -ova, -ovna paprastai sudaromi iš bet kokią galūnę turinčio vyro asmenvardžio. = Palyginti lietuviška krikšto registracijos knygose yra tik krikštijamų kūdikių motinų antrųjų dvinario įvardijimo asmenvardžių daryba. Krikštamotės dažniausiai užrašytos su slaviškomis priesagomis sudarytais asmenvardžiais. Ypač dažna priesaga -ova. Iš maždaug 3000 abiejose bažnytinėse knygose minimų krikštamočių 2164 antrieji asmenvardžiai turi šią priesagą. Tai sudaro 72,13% visų antrųjų krikštamočių asmenvardžių. Kaip jau buvo minėta, priesaga -ova buvo vartojama ištekėjusių moterų as51 menvardžių darybai iš vyro vardo, pavardės ar kito asmenvardžio. Tad toks jos dažnumas tiriamuose šaltiniuose, be kita ko, liudija ir tai, kad Kriaunų parapijoje krikštamotėmis įprasta buvo kviesti ištekėjusias moteris. Asmenvardžiai su priesaga -ova įvairios kilmės, sudaryti iš daugumos parapijoje vartotų antrųjų vyrų asmenvardžių, o kartais, matyt, ir iš vyrų vardų, pvz.: Abariowa (1a, 45), Adamanowa (2a, 28), Alezandrowa (2a, 49), Auksztakoiowa “ (1a, 38), Baiarowa (2a, 63), Balciunowa (la, 27), Baltusskowa (2a, 106), Balulenowa (2a, 32), Balulowa (2a, 41), Bardin[kowa (1a, 5), Barta[zunowa (1a, 101), Berniunowa (2a, 76), Blawgiowa (2a, 18), Bradesiowa (2a, 47), Bradaukowa (2a, 81), Budrowa (2a, 101), Buywanowa (2a, 55), Burbulowa - (1a, 39), Ciabatarunelowa (2a, 11), Czepowa (la, 26), Czepulowa (la, 8), Daratenowa (2a, 39), Datkunowa (2a, 143), Deguciowa (2a, 27), Dewinciowa (2a, 6), Didziulowa (2a, 28), Dygielowa (la, 15), Digiowa (2a, 64), Dirdowa (1a, 20), Dirziowa (2a, 36), Driskiowa (2a, 18), Dundulowa (2a, 8), Dukazenciowa (2a, 22), Dulkiowa (2a, 167), Dziawgowa (1a, 32), Eybutowa (1a, 40), Eydynikowa (2a, 5), Eliafzunowa (1a, 45), Fronckiewiczowa (2a, 99), Gaydelowa (1a, 54), Galiniowa (2a, 150), Gaudziunowa (2a, 67), Gaweniowa (la, 8), Gegelowa (2a, 98), Gieniowa (1a, 47), Giedroyciowa (2a, 157), Gilowa (2a, 67), Gindwilowa (2a, 154), Gudowa (2a, 162), Gumbiowa (2a, 153), Gurklowa (2a, 31), Idelowa (1a, 42), Igawnelowa (1a, 40), Ingauniowa (2a, 69), Iakubayciowa (1a, 29), Iantulanowa (2a, 157), lanukowa (2a, 51), Januszkayciowa (2a, 17), Kalwenowa (la, 33), Kierdeykiowa (1a, 32), Kifzunowa (2a, 153), Klisionelowa (2a, 35), Klifzowa (la, 13), Krzystophowa (1a, 10), Kuleliowa (2a, 44), Kuprowa (la, 41), Kurkleciowa (1a, 42), Kurmiowa (la, 51), Lapieniowa (2a, 25), Laszelowa (la, 49), iin Hh (2a, 150), Ligumiszkiowa (2a, 5), Lupeykowa (1a, 56), Macieiowa (la, 8), Mayniulowa (24, 14), Markunowa (2a, 86), Mazielowa (2a, 26),/ Medzginiowa (la, 45), Meylowa (1a, 20), Melnikowa (2a, 10), Mikolowa (1a, 40), Miniatowa (la, 10), Murmowa (2a, 87), Murzelowa (2a, 30), Narbutowa (la, 30), Narkiewiczowa (2a, 40), Narwidowa (2a, 12), Oziowa (2a, 26), Paberziowa (1a, 57), Pagrundziowa (la, 51), ‘Pakalniowa (1a, 35), Pafawsiowa (1a, 45), Petrowa (la, 23), Pilkiowa (2a, 89), Pokolniewiczowa (la, 57), Raugayciowa (2a, 47), Rudziewiczowa (la, 40), Simonowa (1a, 9), Skirbunowa (2a, 80), Sniegiowa (2a, 101), Staniulayciowa (1a, 2), [tapulancowa (2a, 22), [zermukszniowa (2a, 86), [zykildowa (1a, 29), Szymowa (la, 13), Tylindziowa (2a, 19), Trilupowa (1a, 13), Ufselowa (2a, 80), Way[zwidowa (la, 37), Walowa (2a, 64), Wanagiowa (1a, 52), Wenazindziowa (la, 30). Kitos krikštamočių asmenvardžių priesagos retos. Jy visų kartu vartoseną paliudija tik 836 įvardijimai (iš maždaug 3000). Pagal dažnumą jas galima pateikti tokia tvarka: -yčia. Su šia lietuviška priesaga sudaryta 200 asmenvardžių (t.y. 6,66%), pvz.:'® Baltuszkicia (2a, 85), Balulicia (2a, 102), Banicia (1a, 31), Budricie 19 Pavyzdžių čia pateikiama mažiau, stengiantis nekartoti ty, kurie buvo minėti aptariant krikštijamų kūdikių motinų antrųjų asmenvardžių darybą. 52 (2a, 50), Burbulicia (1a, 54), Cipikicia (1a, 48), Dalbagicia (2a, 3), Daratenicia (1a, 24), Dawknicia (la, 24), Degucicia (2a, 25), Didziulicia (2a, 74), Driskicie (2a, 49), Dudycia (1a, 24), Gasparicia (2a, 21), Gawéicia (2a, 10), Gircicia (la, 22), Geneliczia (la, 147), Gotynicia (1a, 25), Igowniczia (2a, 85), Jurgionicia (la, 28), Katloricia (2a, 27), Ki[zkicia (2a, 98), Ki[zkielicia (2a, 13), Knezicia (2a, 15), Kulicia (1a, 52), Kuprelica (2a, 19), Kiebinklicia (1a, 35), Kukuticzia (la, 12), Kulbakicia (1a, 14), Kuliczia (2a, 152), Lapinicia (1a, 28), Latwicia (2a, 42), Lawkicia (2a, 13), Lukicia (1a, 28), Luksjticia (la, 18), Margielicia (2a, 31), Meylicia (1a, 11), Melnikicia (la, 42), Pagrundicia (2a, 20), Pakalnicia (1a, 48), Plepikicia (2a, 165), Puteykicia (la, 27), [apiegicia (2a, 16), Spiewokicia (1a, 40), [taniulicia (1a, 24), [tasiukicia (2a, 21), [zepeticia (1a, 50), Tumelicia (1a, 11), Uldukicia (2a, 20), Walukicia (2a, 49), Wienzindicia (2a, 102), Wilkicia (2a, 10), Wirzicia (2a, 34), Wowerycia (2a, 24), Ziemaytycia (2a, 38). Sie moterų asmenvardžiai dažniausiai sudaryti iš šaltiniuose taip pat užrašytų vyrų asmenvardžių su galūne -is, -ys, pvz.: Balulis (2b, 13), Banis (1a, 25), Budris (1a, 10), Budrys (1b, 8), Cipikis (1a, 32), Degutis (1a, 55), Didziulis (1a, 49), Drifkis (1a, 19), Gauczys (1a, 4), Girezif (1a, 13), Gotynis (la, 19), Igaumis (la, 56), Jurgionis (1a, 43), Kifzkis (2b, 130), Kulis (1a, 44), Lapinis (2a, 86), Lawkis (2a, 6), Margielis (1a, 48), Pagrundis (2a, 42), Pakalnis (1a, 34), Puteykis (1a, 46), [zepetis (2a, 30), Tumelis (2a, 14), Uldukis (1a, 55), Wienazindis (1a, 39), Wirzis (2a, 102), Woweris (la, 30), Zemaitis (la, 11). Nors dalis priesagos -ycia vedinių turi šaltiniuose tik vyrų asmenvardžių atitikmenis su galūne -a, -as, pvz.: Baltufzka (1a, 2), Burbula (1b, 3), Dalbogas (1a, 57), Daratenas (1a, 56), Duda (1a, 45), Plepikas (2a, 153), [apiega (1a, 41), [piewokas (1a, 34), Stasiukas (2a, 56), Walukas (1a, 50), Wilkas (1a, 28). Iš asmenvardžių Meyla (la, 27), Meylas (1a, 44), Meyle (1a, 22), Meylus (la, 34) gali būti sudaryta Meylicia. -aičia. Su šia lietuviška priesaga yra sudaryti 177 asmenvardžiai (t.y. 5,9%), pvz.: Barto[zkaycia (1a, 26), Bradawkaycia (1a, 38), Ciabatorunaycia (2a, 23), Czekayczia (2a, 159), Ciupikaycia (la, 24), datkunaycia (la, 4), Didelaycie (2a, 65), Dylaycia (1a, 1), Eybutaycia (2a, 7), Eydynikaycia (2a, 11), Gindvilaycie (2a, 78), Gotinaycia (la, 11), Gudonaycie (la, 64), Iafaycia (1a, 2), Iocinaycia (1a, 22), Ionaycia (1a, 53), Iu[zkaycia (1a, 1), Kiszunayczia (2a, 156), Krugaycia (2a, 93), Kulikaycia (la, 24), Kuraycia (la, 38), Maciunaycia (2a, 46), Medginaycia (la, 46), Meszkinikaycia (1a, 25), Miciunaycia (la, 2), Mikaycia (la, 24), Minaycia (la, 24), Minotaycia (1a, 27), Narbutaycie (2a, 57), Narwidaycia (2a, 83), Petraycia (ia, 8), Pilataycie (2a, 68), Piragaycia (2a, 102), Piwowaraycia (la, 3), Puteykaycia (1a, 25), Rayftynaycia (2a, 14), Rydykaycia (1a, 24), Rukaycia (1a, 25), Ruzgeycia (2a, 62), Seybutayczia (2a, 164), [imanaycie (2a, 50), Skutaycie (2a, 63), Spiewokaycia (1a, 49), [kwirbunaycia (2a, 39), [rogaycia (2a, 26), Staniulaycia (1a, 3), Stankunaycia (1a, 27), Strawpaycia (la, 27), [zalnaycia (2a, 32), [zymonaycia (2a, 39), Talaczkaycia (2a, 27), Trylupaycie (la, 31), trumpaycie (2b, 59), Werbaycia (1a, 18), Zygunayéia (2a, 37), Zukaycie (2a, 42), Zwieglaycie (1a, 77). 53 Šaltinyje užrašyti vyrų asmenvardžiai rodo, kad su priesaga -gi¢ia moterų asmenvardžiai yra sudaryti: a) iš asmenvardžių su galūne -a, -as, pvz.: Bradawka (12, 13), Czebatorunas (1a, 40), Datkunas (1a, 25), Eydinikas (2a, 11), Jonas (1b, 4), Iufzka (1a, 28), Kisžunas (1a, 52), Krugas (la, 52), Maciunas (1a, 23), Medzginas (2a, 17), Miciunas (1a, 45), Mikas (2a, 46), Narbutas (2a, 63), Pilotas (la, 12), Rydikes (1a, 10), Rukas (1a, 10), Ruzgas (1b, 14), Skutas (2a, 156), Skwirbunas (2a, 63), Spiewokas (la, 34), Sroga (1a, 43), Stankunas (1a, 38), Szalna (1a, 24), Talaczka (1a, 32), Trumpa (1a,21); b) iš asmenvardžių su galūne -is, pvz.: Ciupikis (1a, 13), didelis (1b, 4), Dylis (1a, 38), Eybutis (2a, 21), Gindvilis (1b, 8), Gotynis (1a, 19), Gudonis (1a, 25), Kuris (1a, 14), Miniotis (1a, 47), Narwidis (1a, 40), Puteikis (1a, 46), Raystinis (la, 40), Seybutis (2a, 84), Szymonis (1a, 32), Trilupis (la, 8), Zygunis (1a, 50), Zwieglis (1a, 54). Pastarieji darybos atvejai yra retesni. -ovna. Slaviska priesaga, su kuria sudaryti 134 {vardijimy antrieji asmenvardiiai (t.y. 4,46%), pvz.: Abarowna (2a, 105), Adamanowna (la, 29), Balciunowna (2a, 104), Baliunayciouna (la, 53), Ballrouna (la, 14), Bizdziowna (2a, 2), Boiarouma (2a, 95), Buszouwna (2a, 79), Daratanowna (1a, 28), Dygiowna (2a, 30), Dylowna (1a, 33), Dorotowna (la, 5), Dziukouna (2a, 104), Gaydelouna (la, 37), Gauciowna (ia, 5), Giedroyciowna (2a, 46), Gindwilowna (la, 56), Gotynayciowna (la, 53), Gudayeiouna (la, 5), Idouma (1a, 12), Igawniouna (2a, 30), Iakubayciowna (la, 3), Iodgalwiowna (la, 37), Iuknowna (la, 32), Iurewiczowna (2a, 79), Jurgialouna (1a, 21), Kibildowiczowna (2a, 86), Kimbarowna (2a, 48), Klifianowna (1a, 35), Kukuciowna (1a, 53), Kurkleciowna (2a, 150), Laukiowna (1a, 6), Margielowna (la, 38), Podsiowna (2a, 105), Pogyrowna (la, 41), Pofaufiowna (la, 7), Pulrowna (2a, 20), Repfzouma (2a, 98), Rukayciowna (la, 33), Sniegouna (2a, 101), Staniowna (la, 10), ftarkielėwna (la, 30), Stasiukayciowna (la, 45), Szykildouna (1a, 5), Szwedowna (2a, 105), Tyiunelowna (la, 33), Zemayciouna (2a, 26). jf -ienė (-ieniė, -ienia, -ieni, -enie, -ene, -enia, -eny). Su šia lietuviška priesaga sudaryta 130 krikštamočių įvardijimo asmenvardžių (t.y. 4,33%), pvz.: Abarenia (la, 3), Andrunienia (1a, 28), Agurkienia (la, 28), Baiorenia (la, 18), Bakanienia (la, 3), Balciunienia (la, 3), Banieni (2a, 42), Bielinienia (1a, 24), Blawgiene (2a, 57), Bragienie (2a, 101), Brawskieni (2a, 43), Ciesiuleny (2a, 48), Czabatarenia (2a, 85), Dalibagiene (2a, 147), Degulienie (2a, 101), Deyniene (2a, 101), dewanienia (la, 3), Deweriene (2a, 98), Didziuleny (2a, 41), Dzukienie (1a, 25), Eybutienie (2a, 146), Gadziunienia (1a, 3), Caydene (2a, 2), Garolenie (2a, 100), Gerwenia (1a, 10), Gieguziene (1a, 45), Gigieleni (2a, 68), Gindvilenie (2a, 155), Grodiene (2a, 49), Gulczynienia (1a, 1), Idelenia (1a, 20), Idiene (la, 18), Igaunieni (2a, 107), Jociene (2a, 69), Ionienie (2a, 59), Kalweny (2a, 49), K-parieny (2a, 80), Kaziemiekienia (2a, 40), Kielecziunienie (2a, 151), Klusienie (2a, 108), Kluwienienie (1a, 2), Kukitiene (la, 7), Kulbakienie (2a, 32). Kulenie (2a, 98), Kurkleteny (2a, 106), Kwilenienia (2a, 48), Lafzienia (1a, 27), Lik[zienie (2a, 163), Maniulenie (1a, 39), Matulenia (1a, 19), Micienia (1a, 22), Miezienia (1a, 21), Mik[zie e (2a, 98), Pelutiene (2a, 99), Pilkienia (1a, 4), Pilotienia (1a, 27), Pilwienia (1a, 4), 54 Pogiriene (2a, 103), Putrenia (1a, 19), Rawgieni (2a, 43), Ruzgiene (2a, 108), Sabutienie (2a, 50), [kutienie (2a, 164), Snibzlene (2a, 77), Srogienie (2a, 39), Staniuleny (2a, 58), [2akalene (2a, 68), Szykildienia (1a, 23), [zlakiene (2a, 5), Tyiunene (la, 44), Tilindiene (2a, 102), Trylupienie (1a, 23), Uldukienie (1a, 41), Wedarienie (2a, 159), Werfelenie (1a, 12), Zybolenie (la, 41), Zurzienia (1a, 19), Zwiegliene (la, 13). Asmenvardis Streykuoviene (2a, 156) rodo, kad buvo žinoma ir lietuviška priesaga -uviené, kuri dabar vartojama ištekėjusių moterų pavardéms sudaryti iš dviskiemenių vyrų pavardžių su galūne -us. Minėtas asmenvardis gali būti sudarytas iš asmenvardžio Streykus (2a, 143). Dažnesni ir krikštamočių asmenvardžiai su slaviškomis -sktipo priesagomis. Pirmojoje bažnytinėje knygoje jų surasta 38, o antrojoje - 71. Taigi bendras skaičius 109 (t.y. 3,63%), pvz.: Baranowfka (la, 23), Byczkowska (1a, 35), Burdyn [ka (2a, 166), Czyrska (2a, 88), Girulska (1a, 55), lankowf[ka (2a, 107), Kalinow[ka (2a, 145), Kaminska (2a, 92), Kizanowfka (la, 5), Kosiaracka (2a, 80), Kor-alew[ka (2a, 24), Kropiwnicka (la, 43), Lasinska (2a, 75), Ligucka (2a, 32), Lipfka (1a, 28), Mafalska (2a, 15), Minska (2a, 4), Or[zewska (2a, 103), Oftrowfka (1a, 26), Pawlow[ka (1a, 10), Ratkowska (1a, 39), Skardynfka (2a, 148), Sokolow[ka (2a, 147), [zakalin[ka (2a, 143), [zakalowska (2a, 32), Wasilewska (2a, 146), Wercinska (2a, 13), Wiwulska (2a, 55), Woronecka (2a, 84), Wroblewska (2a, 3), Zablocka (1a, 10), Zawacka (2a, 166), Ziocka (2a, 153). : -(i)ūčia. - Su šia priesaga sudaryti 27 asmenvardžiai (t.y. 0,9%), pvz.: Auluczia (2a, 149), Berniucia (1a, 23), Brodefiucia (1a, 15), Driskiucia (2a, 71), Girciucie (2a, 52), Katlorucia (2a, 35), Mateykucia (la, 28), Mateiucia (2a, 85), Rawgucia (2a, 62), [zeykuczia (2a, 145), [zymkuczia (2a, 95), Wargialiucia (1a, 22), Wowerucia (2a, 18). Dažniausiai jie sudaryti iš vyrų asmenvardžių su galūne -us: Aulus (2a, 34), Driskius (2a, 128), Gircius (la, 38), Matickus (2a, 165), Szeykus (2a, 152), Wawerius (2a, 159), nors saltinių asmenvardžiai liudija ir kitokius darybos su priesaga -ūčia atvejus, pvz.: Brodefiucia — Bradesis (2a, 77) ir Rawgucia — Rawgas (la, 14). 9 asmenvardžiai (t.y. 0,2%) sudaryti su slaviška priesaga -anka, pvz.: Montygaylanka (1a, 25), Oftrowczanka (1a, 5), Rimsianka (2a, 75). 4 asmenvardžiai (t.y. 0,13%) turi priesagą -ynia, -inia'!: Bridinia (la, 4), larmolina (1a, 26), Moytigaylina (1a, 20), paberczyna (la, 1). 10 krikštamočių antrieji asmenvardžiai sutampa su vyrų asmenvardžių formomis, pvz.: Barbara Dylis (1a, 45), fophia Gruslis (2a, 27), Marina Iocis (2a, 12), Sophia Kawalunas (2a, 72), Catharina Kulelis (la, 31), Ursula Rudokas (1a, 40), fophia Tylindis (2a, 7), Christina Wayszwidis (1a, 25). 7 asmenvardžius būtų galima vertinti kaip vyrų asmenvardžių kilmininko linksnio formą, pvz.: Marianna Boiaruna (1a, 18), Christina Digia (1a, 22), Krystyna Dygiela (1a, 18), Catarina Kuleina (1a, 15), Magdalena Mastawa (1a, 49), Marianna Miesuycia (2a, 106), Agnes Paucia (la, 9). Antrasis šių 11 Plačiau apie šią priesagą žr: Maciejauskienė V. Min. veik. P. 273. 55 moterų asmenvardis lyg ir galėtų nurodyti, kieno ji duktė ar žmona. Nors šių asmenvardžių kilmė gali būti ir kitokia, pavyzdžiui — iš vyrų asmenvardžių, pakeitus pastarųjų galūnę moteriškos giminės galūne -(i)a. Panašiai, tik su galūne -ė (rašoma -e, -ie), gali būti sudaryti ir tokie krikštamočių asmenvardžiai: Berunkie (1a, 13), Gudamarte (1a, 18), Ligumiszkie (1a, 51), Urbanonie (1a, 18). Plg. vyrų asmenvardžius Berunkis (2a, 143), Ligumiszkis (2b, 109), _ Urbanonis (ia, 64). Ypač įdomus yra asmenvardis Gudamarte, sudarytas iš asmenvardžio Gudas — plg. Martini Gudas (1a, 26), Ioannis Gudas (2a, 11) — ir bendrinio žodžio marti, t.y. Gudo marti. Vyrų asmenvardžiai su antruoju komponentu žentas XVI—XVII a. dokumentuose nebuvo reti. Yra jų ir tiriamuose šaltiniuose (žr. skyrelyje " Asmenvardžių kilmė"). Galbūt iš kokios šeimos moteris kilusi, parodo tokie antrieji krikštamočių asmenvardžiai : Eduige Iakubayciow (2a, 85), Elizabeth Kurklow (1a, 20). Tokių čia aptartų ne visai aiškios ar įvairiai galimos interpretuoti darybos krikštamočių asmenvardžių abiejose bažnytinėse knygose labai nedaug. Jų suskaičiuota apie 25, t.y. 0,83%. 1679—1693 m. Kriaunų parapijos jungtuvių registracijos knygoje iš moterų minimos tik nuotakos (jų užrašyta 320), o 1696—1719 m. knygoje minima 290 nuotakų ir 90 moterų liudininkių. Iš abiejose bažnytinėse knygose minimų 610 nuotakų 595 yra užrašytos dviem asmenvardžiais. Taigi čia bus aptarta 595 antrųjų nuotakų įvardijimo asmenvardžių daryba. Įdomu tai, kad čia vėl vyrauja lietuviškos priesagos (plg. krikštijamų kūdikių motinų ir krikštamočių asmenvardžių darybą). Pagal vieną ar kitą priesagą turinčių asmenvardžių skaičių galima būtų sudaryti tokią priesagų dažnumo eilę: -yčia. 202 asmenvardžiai, (t.y. 33,94%), pvz.'’: Augulicia (1b, 8), Auksztakoicia (1b, 5), Aulicia/ (1b, 19), Balulonicia (2b, 138), Berčicia (1b, 15), Berunkicia (1b, 8), Bieridorycia (1b, 8), Ciesulicia (1b, 11), Dyrdiéia (1b, 11), Gaweniéia (1b, 16), Gogicia (1b, 3), Gudelicia (1b, 13), Gudicia (1b, 10), Ianuszkaytycia (2b, 109), Iodagalwicia (1b, 15), Iudošičia (1b, 16), lurgialicia (1b, T), Kaziemiekicia (1b, 13), Kirwelicia (1b, 12), Kiukicia (1b, 21), Klisionicia (1b, 17), Klisicia (2b, 118), Krugicia (2b, 115), Kumpulicia (1b, 8), Kurmicia (2b, 113), Kurelicia (1b, 4), Masticia (2b, 119), Matusonicia (1b, 20), Mingialicia (1b, 6), Narwidycia (1b, 11), Ozycia (2b, 115), Padaricia (2b, 122), Paliwenicia (1b, 19), Palulonicia (1b, 17), Pasawsiéia (1b, 15), Piworycia (1b, 14), Rukicia (1b, 8), [tankicia (1b, T), [tarkicia (1b, 7), Jtasulonicia (1b, 18), [zesielgicia (1b, 14), [zymanonicia (1b, 18), [zukicia (1b, 17), Tarkicia (1b, 11), Tyiunelicia (1b, 11), Tilindicia (2b, 126), Trayniczia (2b, 136), Waykuticie (2b, 129), Weblicia (1b, 3), Zaguniczia (2b, 142), Zmiakicia (1b, 16), Zuneglicia (1b, 13). ; Šie asmenvardžiai, matyt, sudaryti iš analogiškų knygose užrašytų vyrų asmenvardžių: a) su galūne -is, -ys, pvz.: Augulis (1a, 8), Awksztakais (2a, Čia bus pateikiami tik iki šiol neminėti asmenvardžiai, sudaryti | =yčta bei kitomis. ; | sipgrnajonų 2 56 43), Balulonis (1a, 55), Bercis (1a, 1), Berunkis (2a, 143), Ciesiulis (2a, 72), Gogis (2a, 95), Gudelis(1a, 15), Janu [zkaytis (1a, 10), Kirwelis (1a, 5), Kiukis (1a, 15), Klifzanis (1a, 9), Kliszys (1a, 40), Kurmis (1b, 13), Mingielis (1b, 8), Narwidis (1a, 40), Ozis (2a, 20), Palulanis (1a, 10), Pasausis (1a, 32), Stasiulonis (1a, 39), Tyiunelis (1a, 32), Tilindis (1a, 29), Waykutis (2b, 129), Zagunis (1a, 25), Zwieglis (1a, 54) (tokie atvejai yra dažniausi); b) su galūne -a, -as, pvz.: Dyrda (la, 23), Gawenas (1a, 23), Gudas (1a, 26), Kazamiekas (1a, 13), Krugas (1a, 52), Masta (2a, 91), Padakfza (1a, 11), Paliwonas (1b, 19), Rukas (1a, 10), Tarkas (2b, 133), Zmekas (1a, 11); c) su galūne -(3)us, pvz.: Aulus (la, 55), Bendorius (1a, 25), Tarkus (2a, 72). =aičia. 180 asmenvardžių (t.y. 30,25%), pvz.: Adomonaycia (2b, 111), Anciunaycia (2b, 115), Baltuszkaycia (1b, 13), Barawikaycia (2b, 109), Berniunaycia (1b, 6), Bradawkaycia (1b, 14), Buywanaycia (2b, 110), Danilayczia (2b, 139), Daratenaycia (1b, 7), Drawinikaycia (2b, 126), Dudulaycia (1b, 18), Dulinaycia (1b, 14), Gadziunaycia (1b, 7), Iciunaycie (2b, 122), Iokubonaycia (1b, 15), lozupanaycia (1b, 6), Karunzaycia (1b, 18), Kaszponaycia (1b, 13), Kibickaycia (1b, 13), Kiepalaycia (1b, 16), Krifiunayczia (2b, 136), Kumaycia (2b, 129), Lawrynaycia (2b, 112), Ligumayéia (1b, 13), Martinaycia (1b, 2), Michatawskaycia (1b, 16), Mikienaycia (1b, 10), Murzaycia (2b, 131), Nakaycia (2b, 117), Narszenaycia (2b, 112), Pagiraycia (2b, 111), Paysiunaycia (2b, 112), Palonaycia (2b, 112), Petrafzkaycia (2b, 131), Petronaycie (2b, 124), Puzynaycia (1b, 6), Rymaycia (2b, 138), [kardynfkaycia (1b, T), Jzapowalaycia (1b, T), Tarwidayczia (2b, 136), Teterayczia (2b, 129), Tyiunaycta (2b, 111), Twerianaycia (2b, 124), Wadeykaycia (2b, 112), Waytkunayczia (2b, 135), Waleniynaycia (1b, 12), Weckunaycie (2b, 120), Werbickayéia (2b, 114), Wilkaycia (1b, 21), Zidayczia (2b, 140). Asmenvardis Kurklayte (2b, 115) yra vienintelis sudarytas su priesaga -aité, kuri dabar vartojama bendrinėje kalboje neistekéjusiy moterų pavardėms sudaryti iš tėvo pavardės su galūne -a, -as. Moterų asmenvardžiai su priesaga -aičia sudaryti iš vyriškų: a) su galūne -a, -as, pvz.: Baltufzka (1a, 2), Berniunas (1a, 48), Bradawka (1a, 13), Daratenas (2b, 12), Drevinikas (1b, 5), Gadziunas (1a, 40), Iciunas (2b, 122), Kafzponas (1a, 32), Kibickas (1a, 55), Krysiunas (la, 37), Mikienas (2a, 52), Murza (1a, 30), nakas (la, 2), Paysiunas (2b, 112), Pictraszko (2a, 90), Puzynas (2a, 98), Twarianas (2a, 107), Wadeyka (2a, 22), Wilkas (1a, 28); b) su galūne -is (rečiau), pvz.: Buiwenis (la, 3), Dudulis (1b, 14), Iakubonis (1a, 49), Iozoponis (1a, 55), Pagiris (1a, 39), Petranis (1a, 7), Skardinskis (2a, 83), Tarwidis (2b, 136). -ova. 95 asmenvardziai (t.y. 15,96%), pvz.: Berciowa (2b, 118), Cziekiowa (2b, 130), Dabragowa (2b, 134), Gaydziowa (2b, 132), Gudanowa (1b, 14), lurgiancowa (1b, 18), Iurkielowa (2b, 132), Kapliowa (2b, 140), Kazemakowa (1b, 4), Klisionowa (1b, 16), Krysiukaniowa (2b, 134), Krugowa (2b, 113), Kurelowa (1b, 5), Lelukowa (1b, 19), Matulenowa (2b, 113), Margielowa (1b, 6), Nartkunowa (2b, 114), Palulenowa (1b, 20), Putrowa (2b, 135), Rymowa (1b, 5), [piewakowa (1b, 13), [tanelowa (1b, 15), Staniulowa (2b, 126), Styrmowa (2b, 132), Strungiowa (2b, 112), [zepeciowa (1b, 18), Szyrwiowa (2b, 133), Wekierowa (1b, 10), Urbaniowa (2b, 137), Wederelowa (2b, 114), 57 Werszelowa (2b, 114), Zibalowa (1b, 6), Zemayciowa (1b, 15), Zwieglowa (2b, 114). Tai, kad nuotakų asmenvardžiai sudaromi su priesaga -ova, kuri paprastai vartojama istekéjusiy moterų pavardems sudaryti is vyro pavardes, galima paaiskirti dvejopai: 1) nuotakos gali būti našlės, antrą kartą tekančios moterys, todėl yra įvardytos pagal buvusį vyrą; 2) kartais gali būti supainiojama slaviškų priesagų -ova bei -ovna vartosena. -ovna. 62 asmenvardžiai (t.y. 10,42%), pvz.: Baiorunowna(1b, 9), Bernatowna (2b, 110), Bielunowna (1b, 3), Berziowna (2b, 130), Blaugowna (1b, 2), Delenkiewiczowna (2b, 131), Dewenowna (2b, 131), Dewinciowna (1b, 9), Gaiweniouna (1b, 4), Gaweniowna (1b, 5), Gigielowna (1b, 10), Kupciunouna (1b, 19), Lafzouna (2b, 2), Malunowna (1b, 3), Melnikouna (1b, 3), Murmouna (2b, 129), Pawlukayciowna (1b, 8), Pogrundziouna (2b, 140), Puteykowna (1b, 2), Reynaytowna (1b, 3), Skirowna (1b, 2), Skrebunowna (2b, 120), Szeszkielowna (2b, 135), Szymkiewiczowna (1b, 2), Urbanowna (1b, 2), Werbeiowna (1b, 2), Wirbalowna (1b, 9), Zylowna (1b, 15), Zwieglouna (1b, 3), Zwirblayciouna (1b, 10). = -(i)ūčia. 40 asmenvardžių (t.y. 6,72%), pvz.. Adamuniucia (2b, 110), Baiorucia (1b, 10), Bartasiucia (2b, 127), Bieluéia (1b, 14), Blagucia (1b, 4), Dawkniucia (1b, 13), Kiszucia (2b, 112), Klisiucia (2b, 119), Kopcziucia (1b, 5), Margielucia (1b, 4), Radysiucia (1b, 21), [aladziuéia (1b, 16), Skwirbucia (2b, 109), Starkucia (2b, 141), Warkalucia (1b, 8). Šaltiniuose užrašyti asmenvardžiai rodo, kad šie moterų įvardijimo nariai su priesaga -(i)ūčia gali būti sudaryti iš vyrų asmenvardžių: 1) su galūne -us, pvz.: Bartafzius (2a, 165), Bielus (2b, 129), Kiszus (2a, 18), Starkus (1b, 16); 2) su galūne -is, -ys, pvz.: Adamonis (la, 26), Kliszys (1a, 40), Margielis (1a, 48), Radifzis (2b, 136); 3) sy galūne -as — Baioras (la, 49); 4) su galūne -¢ — Blagie (2a, 6). O asmenvardis Warkalucia gali būti sudarytas iš vyriškų Warkala (1a, 34), Warkale (1a, 44), Warkalis (1b, 14). 10 nuotakas jvardijanéiy asmenvardžių turi -sktipo priesagas (t.y. 1,68%), Pre Gree (1b, 5), Kibicka (2b, 110), Me[zkow[ka (2b, 115), Wierbicka 1b, 14). = -ienė. Su šia lietuviška priesaga sudaryti 6 asmenvardžiai (t.y. 1%), pvz.: Czekutieni (2b, 133), Iodelienia (2b, 136), Labienie (1b, 13), Melnikienie (1b, 9), Rymoniene (1b, 12). Taip greičiausiai įvardytos antrą kartą tekančios moterys, buvusios našlės (plg. asmenvardžius su slaviška priesaga -ova). 1696—1719 m. jungtuvių registracijos knygoje be nuotakų dar minima 90 moterų liudininkių, kurios įvardytos dviem asmenvardžiais. 88 antrieJ» šių moterų asmenvardžiai, t.y. 97,77%, yra sudaryti su slaviška priesaga -ova, pvz.: Aulowa(133)'*, Braziunowa (132), Czabatorowa (141), Cziupikowa (135), Czulkowa (140), Dabragowa (134), Dukiowe (136), Iaczelowa (133), [6] o or 13 Ir čia pateikiami tik iki šiol neminėti su šia pri sudaryti asmenvardziai. Kadangi jie visi iš 2b šaltinio, skliaustuose nurodomas tik lapo numeris. | 58 3. 82 asmenvardžių (t.y. 7,61%) kilmė, be kitokios, gali būti ir lietuviška, pvz.: Alkunas (2a, 102), Armanas (2a, 145), Balinikas (2a, 1), Balulenas (2a, 8), Balulis (2a, 13), Balulonis (2a, 25), Bikiale (2a, 81), Dukul (2a, 147), Gacionis (2a, 8), Gogis (2a, 95), Grodicki (2a, 40), Kwilunas (2a, 98), Lafzas (2a, 156), Lafzelis (2a, 101), Lipicki (2a, 91), My[zkow[ki (2b, 139), Radifzis (2b, 136), Radkowski (2a, 1), [kineykis (2a, 40), Skrupsks (2a, 90), Skutas (2a, 156), Šlikas (2a, 76), Stalulonis (2a, 24), Straykunas (2a, 103), Streykunas (2a, 59), Streykus (2a, 143), Tarkas (2b, 133), Tarkus Qa, 72), Wederelis (2a, 6), Wersinski (2a, 27), Zybolelis (2a, 1). 4. Prie neaiškios kilmės teko priskirti 148 asmenvardžius (t.y. 13,74%), pvz.: Bel[zynfki (2a, 24), Bicanas (2a, 158), Blifzkus (2b, 133), Bogs (2a, 22), Braga (2a, 94), Brinczis (2a, 145), Cibarowski (2a, 82), Dalinas (2b, 129), Dapkelis (2b, 138), Dapkus (2a, 152), Derpskas (2a, 81), Dunilis (2b, 111), Gafiunas (2a, 165), Gawza (2a, 149), Gibtans (2a, 57), Gidzialis (2a, 73). Gieyweris (2a, 90), Gilo[zman (2a, 48), Kasiaracks (2a, 71), Kyanowsk (2a, 107), Klosinski (2a, 90), Kodhubowicz (2a, 92), Kosiaracki (2a, 88), Kulaukis (2a, 60), Lauciele (2a, 51), Lazietunas (2a, 43), Leykas (2a, 63), Ligucks (2a, 89), Meyriszkis (2a, 86), Midzgunas (2b, 110), Miginanis (2b, 131), Milaknis 2a, 156), Mucinis (2a, 15), Mufzyra (2a, 163), Nawgikiehs (2a, 11), Odeyka ize, 68), Plagie (2b, 122), Przegaliniec (2a, 50), Przegalinski (2a, 22), Puczynski (2a, 89), Reymelis (2a, 94), Ropanowicz (2a, 31), [abkiewicz (2a, 20), [iepelis (2a, 129), Skuntunaf (2a, 25), Suwinfki (2a, 161), [zalik (2a, 7), Szypas (2b, 139), [zmey[zelis (2a, 147), Tokaldis (2b, 138), Twarianas (2a, 107), Wagniunas (2a, 1), Werbekas (2b, 131), Wiwulski (2a, 54), Zmelis (2a, 40). Palyginus pirmosios bei antrosios bažnytinės knygos asmenvardžių kilmę, matyti, kad pirmojoje yra daugiau lietuviškos kilmės asmenvardžių. Jie sudaro 44,44%, tuo tarpu antrajame šaltinyje — 40,389b. Sumažėja (tiesa, nežymiai) antrojoje knygoje ir tokių asmenvardžių, kurių kilmė, be kitokios, gali būti ir lietuviška. Jie sudaro 7,61% (pirmajame šaltinyje — 8,14%). Be to, antrojoje bažnytinėje knygoje padaugėja asmenvardžių, kilusių iš slavišky apeliatyvy. Cia jie sudaro 12,34%, o pirmajame šaltinyje — 9,48%. Šie duomenys, be kita ko, galėtų liudyti ir stiprėjančią lietuvių asmenvardžių slavinimo tendenciją. Nors šiaip jau lietuviškos kilmės asmenvardžių abiejose bažnytinėse knygose yra palyginti daug. Jie sudaro apie 42,38% skirtingų abiejų šaltinių asmenvardžių. Tuo tarpu tarp visų dabartinių lietuvių pavardžių lietuviškos kilmės pavardės, manoma, sudaro 3094'*, Asmenvardžių variantai Palyginti plačiai yra aptarti XVIII a. lietuvių pavardžių variantai !7. Todėl čia nebus kartojamasi, aiškinant tiriamų šaltinių asmenvardžių variantų atsiradimo aplinkybes, priežastis bei kelius. Tai greičiausiai yra bendra visai istorinei antroponimijai. Tik būtina atkreipti dėmesį į tai, kad bažnyE Vanagas A. Mūsų vardai ir pavardės. V., 1982. P. 64. "Maciejauskiené V. Min. veik. P. 118—151. tinių knygų specifika neleidžia tiksliai nustatyti, kada to paties asmenvardžio variantais yra įvardytas tas pats asmuo (nors nėra jokių abejonių, kad tokio tipo šaltinyje tas pats asmuo gali būti paminėtas keletą kartų), o kada — skirtingi asmenys. Taigi neįmanoma atskirti vadinamųjų tikrųjų variantų nuo spėjamų. Pastarieji, įvardijantys skirtingus asmenis, kartais gali būti ne to paties asmenvardžio variantai (dažniausiai atsiradę dėl įvairių ekstralingvistinių aplinkybių), bet savarankiškai susiformavę bei parapijoje vartoti asmenvardžiai. Taigi, nors ir turint omenyje tam tikrą galimą paklaidą, čia bus kartu pateikiami visi būdingesni abiejose bažnytinėse knygose pastebėti asmenvardžių variantai. Sudėtinga juos suklasifikuoti, nes variantais galintys būti asmenvardžiai paprastai skiriasi ne vienu, o keliais požymiais. Todėl pasirenkant vieną kurį (galūnės, šaknies ar kamieno bei pan.) skirtumą, kiti, ypač fonetiniai bei grafiniai, laikinai lyg ir lieka nuošalyje. Ir tik vėliau pateikiami ir šių skirtumų turintys asmenvardžių variantai. Skiriasi asmenvardžių variantų galūnės: Abaras (2a, 150) — Abaris (1a, 35; 2a, 108) — Abarius (2a, 159) — Abarus (la, 32). Plg. dabartines pvd. Abaris, Abarys, Abdrius'®. Awlis (2b, 122) — Awlius (2a, 165) — Aulus (la, 55). Plg. dabartinę pvd. Adlas. Bizdis (1a, 25) — Byzdys (1a, 38). Dabar tokios pvd. nežinomos. Brau[zka (2a, 33) — Brau[zkus (2a, 39). Dabar tokios pvd. nežinomos. Braziuna (2b, 128) — Braziunas (2a, 148). Plg. dabarting pvd. Braziūnas. Cipikas (2a, 2) — Cipikis (2a, 70). Dabar tokios pvd. nežinomos. Czupikas (1a, 25) — Cziupikis (1b, 8). Plg. dabartinę pvd. Čiūpikas. Digia (2a, 77) — Digie (2a, 89) — Digis (2a, 82). Plg. dabartinę pvd. Djgas. Drifkis (1a, 19) — Driskius (2b, 128) — Drifkus (1a, 8). Plg. dabartinę pvd. Driskius. Gawena(1b, 18) — Gawenas(la, 23). Plg. dabartines pvd. Gavėnas, Gavėniė, Gavėnis, Gavėnius. : - Girczif (1a, 13) — Gircius (2a, 17). Plg. dabartines pvd. Giréas, Giréys, Giréius. Igawnie (1b, 11) — Igawnis (1a, 56). Plg. dabarting pvd. Igaunis. Ianuka (1b, 4; 2a, 49) — lanukas (1b, 16; 2a, 69). Šiuo metu žinoma tik pvd. Janukas. Toczis (2a, 163) — Joczys (2a, 87). Plg. dabartines pvd. Jėčis, Jocys. lurkiata (1a, 33) — Iurkiale (1a, 14). Dabar tokios pvd. nežinomos. Karafa (2a, 96) — Karasas (2a, 66). Plg. dabartines pvd.: Karasas, Karasis, Karosa, Kardsas, Karosis. Kawkie (1a, 52) — Kawkia (1a, 29). Plg. dabartines pvd. Kaūkas, Kaūkus. 18 Dabartinės pavardės ir jų kilmės aiškinimas pateikiama iš " Lietuvių pavardžių žodyno" (T: 1. V., 1985; T: 2. V., 1989). 66 Ra I i ia ras Ly Sat i mis a + Th i ska ee Ni ai ot die 0 EI Kao St ind skt M o P nt nn ins Kailiai ibinkle (la, 56) — Kiebinklis (1a, 42). Dabar tokios pvd. nežinomos. iszys (2a, 86) — Kiszus (2a, 18). Dabar tokios pvd. nežinomos. ulbaka (2a, 95) — Kulbakas (2a, 55) — Kulbokus (2a, 70). Plg. dabartines vd. Kulboka, Kulbokas. apienie (2a, 24) — Lapieni (2a, 63) — Lapienis (2a, 101). Plg. dabartines vd. Lapienas, Lapiénis, Lapienius. awkie (2a, 90) — Lawkis (2a, 6). Plg. dabartines pvd. Laukas, Laukis, ukys. la (1b, 5) — Lelis (1a, 9). Plg. dabartines pvd. Lélis, Leljs, Lelius. edzginas (2a, 17) — Medzginis (2b, 112). Dabar tokios pvd. nežinomos. eyla (1a, 27) — Meylas (la, 44) — Meyle (1a, 22) — Meylus (1a, 53). Plg. abartines pvd. M¢ila, Meilas, M¢éilé, Meilis, Meilius, Meilus. iezis (la, 9) — Miezys (la, 19) — Miezius (la, 5). Plg. dabartines pvd. iėžis, Miezys. iniotis (la, 47) — Miniotys (la, 56). Plg. dabartines pavardes Miniota, iniotas. arbutas (2a, 63) — Narbutis (2b, 121). Plg. dabartines pavardes Ndrbula, Ndrbutas, Narbutis. Paberzis (1a, 12; 2a, 150) — Paberzys (la, 20; 2b, 112). Plg. dabartinę pvd. Pabérzis. Pagiris (1a, 29) — Pagirys (1a, 51). Plg. dabartines pvd. Pagiris, Pagirys. Rudakas (2a, 53) — Rudakis (2b, 134). Plg. dabartines pvd. Rudakas, Rudakzs. Skardin [kas (2b, 138) — Skardinskis (2a, 83), Plg. dabartinę pvd. Skardinsas. Skiras (1b, 7) — [kirus (1a, 51). Plg. dabartines pvd. Skirgs, Skirius. Smalstis (1b, 9) — Smalstys (1b, 10). Plg. dabartinę pvd. Smalstys. Sroga (la, 43; 2a, 2) — Srogis (1a, 2), frogis (2b, 127). Plg. dabartines pvd. Sriioga, Sruogis, Sriogius. turaf (1a, 22) — [turys (1a, 55). Plg. dabartines pvd. Sturas, Sturis, Stirs. ta[zko (2a, 144) — Sta[zkus (2a, 147). Plg. dabartines pvd. Staska, Staskus. wieris (1a, 4) — fwierys (1b, 11). Plg. dabartines pvd. Sveris, Svérgs. zeykas (2a, 93) — Szeykus (2a, 152). Plg. dabartines pvd. Seika, Séikis, eikus. zyleyka (2a, 15) — Szyleykis (2a, 152). Plg. dabartines pvd. Siléika, Šileikis. Tarkas (2b, 133) — Tarkus (2a, 72). Dabar šios pvd. nežinomos. Tilinde (la, 1) — Tilindis (1a, 29). Plg. dabartinės pvd. Tilinidé, Tilindis. Turkas (1a, 7) — Turkus (la, 6). Plg. dabartines pvd. Turkas, Turkus. Uldukas (2a, 92) — Uldukis (2b, 117). Plg. dabartines pvd. Uldukas, Uldūkis. Walukas (1b, 4) — Waluka (la, 3). Plg. dabartines pvd. Valiikas, Vakhikas. Warkala (2a, 3) — Warkalis (2a, 39). Plg. dabartines pvd. Varkald, Varkalas, Virkalis, Varkalys. Warna (2a, 87 yo Warnas (2b, 137). Plg. dabartines pvd. Varna, Vafnas. /agura (1a, 42) — Zoguras (1a, 12). Dabar tokios pvd. nežinomos. uklias (2a, 100) — Zuklis (2b, 111). Pig. dabartines pvd. Zuklija, Žuklys. 67 Dabar galima tik spėlioti, ar Kriaunų parapijoje buvo susiformavę šie asmenvardžiai su nevienodomis galūnėmis, ar dėl raštininkų neatidumo, nerūpestingumo atsirado to paties asmenvardžio variantai, turintys skirtingas galūnes. Galėjo būti ir vienaip, ir antraip. O asmenvardžių, vėliau virtusių pav“rdėmis, galūnių variantai, be abejo, turėjo įtakos į ir dabartinių mūsų pavardžių formų autentiškumui. Jau asmenvardžių su nevienodomis galūnėmis variantuose, be pagrindinio, pasitaikė ir įvairių fonetinių bei grafinių skirtumų. Tokie asmenvardžių variantai ypač dažni. Juose persipynę ir mūsų asmenvardžių slavinimas, ir vietos tarmės fonetinės ypatybės, ir šiaip įvairūs atsitiktiniai asmenvardžių iškraipymai bei netikslumai. Štai pluoštelis dėl fonetinių bei grafinių skirtumų atsiradusių asmenvardžių variantų: Adamonis (1a, 26; 2a, 31) — Adomonis (1a, 45; 2a, 39). Plg. dabartines pvd. Adamėnis, Adomonis. Afzkinis (1a, 5) — Oszkinis (1a, 44). Plg. dabartines pvd. Aškinis, Ožkinis. Aulus (1a, 55; 2a, 34) — Awlus (1b, 6; 2a, 19) — Owlus (la, 27). Plg. dabartinę pvd. Atlas. Augulis (la, 8) — Awgukis (1a, 21). Plg. dabartinę pvd. Augulis. Azienas (la, 31) — Ozienas (ten pat). Plg. dabartinę pvd. Ozénas. Azis (2a, 86) — Ozis (2a, 20). Plg. dabartinę pvd. OZzys. Balciunas (1a, 7; 2a, 88) — Balcziunas (2b, 130) — Balczunas (2b, 133). Plg. dabartines pvd. Balcitinas, Balčiūnas. Baiaras (2a, 51) — Baioras (2a, 5) — Bajaras (2a, 153) — Boiaras (2a, 95). Plg. dabartines pvd. Bajaras, Bajoras. Baiorelis (1a, 44) — Beiorelis (1a, 7) — Boiarelis (1b, 7). Dabar tokios pavardės nežinomos. / Balciunas (la, 7) — Belciurjas (1a, 31). Plg. dabartines pvd. Balctūnas, Balčiūnas. Bercis (2a, 4) — Berczis (2a, 98). Plg. dabartines pvd. Bercéviéius, Beréas, -Beréys, Beféius. Bizdis (la, 25) — Byzdys (la, 38). Dabar tokios pvd. nežinomos. Blaugia(1a, 8) — Blawgie (1b, 14; 2a, 14) — Blowgie (1b, 6; 2b, 124) — Blouge (2a, 100). Dabar tokios pvd. nežinomos. Baltakis (1a, 26) — Boltakis (1a, 55). Plg. dabartines pvd. Baltakis, Baltakys. Bradauka (2a, 54) — Bradawka (la, 13; 2a, 47) — Brodawka (1b, 7; 2a, 26). Dabar tokios pvd. neZinomos. Brawszka (1b, 17) — Brow[zka (1b, 7; 2b, 141) — Brau[zka (2a, 33). Dabar tokios pvd. nežinomos. "iabatariunas (2a, 86) — Ciabatorunas(2a, 15) — Czabatarunas (la, 3) — Czabatorunas (1b, 7) — Czebatariunas (2a, 52) — Czebatorunas (1a, 56) — Czebaturunas (1a, 35). Plg. dabartines pvd. Cebataritinas, Cebatarinas, Cebatortinas, Cebotariiinas. Ciesiulonis (1b, 17)-— Ciesulonis (la; 39) — Czefulonis (1a, 23) — Cze[iulanis (1a, 9). Plg. dabartines pvd. Cesitlis, Cesiulévicius, Česūlis. Dabraga (1a, 6) — Dabrega (1b, 14) — Dobraga (1a, 6) — Dobrega (1b, 11). Plg. dabartines pvd. Dabrega, Dabréga, Dobrega, Dolréga. ės uu ima ias O ul asa iaas iui ia Si Dauiatis (1a, 15) — Dauiotis (1a, 54) — Dawiocis (la, 35). Plg. dabartines pvd. Ddujatas, Daūjota, Daujotas, Daiijotis. Drevinikas (1b, 5) — Drewnikas (la, 41). Plg. dabartinę pvd. Drevinisikas. Eydynik (2b, 114) — Eydinikas (2b, 112; la, 50) — Haydinikas (1a, 2). Plg. dabartinę pvd. FEidininkas. Garolis (1a, 54) — Garulis (1a, 44) — Gorolis (1a, 14). Plg. dabartines pvd. Garalis, Garolis, Garulis. Ianukas (2a, 69) — laniukas (2a, 39) — Jonukas (2b, 109) — Ioniukas (2b, 138). Plg. dabartinę pvd. Janukas. Iocis (1b, 7) — loczys (1b, 7; 2a, 86). Plg. dabartines pvd. Jėcis, Jocys, Joéis, Joéys. Iakubonis (la, 49) — Iokubonis (1a, 47). Plg. dabartines pvd. Jakubdnis, Jokubėnis. Iakubaytis (2a, 99) — Iokubaytis (1a, 9; 2a, 37) — Iakubeytis (2a, 146). Plg. dabartines pvd. Jakubditis, Jakubditis, Jokubaitis, Jokubdilis. Ianu[zkaytis (1a, 10), lanuszkaytis (2a, 19) — Ionuszkaytis (1b, 15), Ionu[zkaytis (2a, 22). Pig. dabartines pvd. Januskditis, Jonuška. Iuchna (2b, 114) — Iukna (2b, 115). Plg. dabartines pvd. Juchna, Jukna, Juchnius, Juknius. Iankunas (2a, 18) — Funkunas (2b, 117). Plg. dabartines pvd. Jankūnas, Junkiinas. Kawalunas (2a, 73) — Kawolunas (2a, 32). Plg. dabartines pvd. Kavaliinas, Kavoliūnas. Kaziponas(1b, 13) — Kazuponas (la, 52) — Kaziuponas (1b, 10) — Kazipanas (2a, 143) — Kazypanas (2a, 167). Dabar tokios pavardės nežinomos. Kazamekas (2a, 3) — Kazamiekas (1b, 13) — Kazemiakas (2a, 14) — Kazemiekas (la, 29) — Kaziemiekas (2a, 29) — Kozemiakas (2a, 41) — Koziamekas (1a, 14). Plg. dabartines pvd. Kažemėkas, Kažemėkas, Kazemiikas. Kibinkle (1a, 56) — Kiebinkle (1a, 35). Plg. dabartines pvd. Kébas, Kibas. Kifiunas (la, 27) — Kiszunas (la, 52). Plg. dabartines pvd. Kisévicius, Kisiunas, Kišūnas. Klisionis (2a, 21) — Klisonis (2b, 115) — Kli[zonis (2a, 84). Plg. dabartines pvd. Klišas, Kisionis. Kra[ewicz (1a, 15) — Krafzewicz (1b, 17). Plg. dabartines pvd. Krasduskas, Kulbaka (2a, 95) — Kulbokus (2a, 79) — Kulboki (la, 23). Plg. dabartinę pvd. Kulbokas. Lasielis (2a, 80) — Laszelis (1a, 36), Lafzelis (2a, 165) — Loszelis (1a, 5). Plg. dabartines pvd. Lasduskas, Losas, Losévicius, Lašas, Loséviéius, Losys. Laurynonis (la, 26) — Lawrynonis (1b, 14). Plg. dabartines pvd. Laurynénis, Lavrinditis. Licis (1a, 45; 2a, 73) — Lyeis (2a, 24) — Liczis (2b, 130) — Liczys (la, 3). Plg. Licas, Licus, Licas, Licgs. Laukie (1a, 12) — Zowkia (la, 27). Plg. dabartines pvd. Laūkis, Laukys, Lovkis. 69 Lofinfki (2b,131) — Loszynski (2a, 2). Plg. dabartines pvd. Losinskas, Lošinskas. Mer[kis (1a, 6) — Merszkis (1a, 21). Dabar tokios pvd. nežinomos. Mikalonis(1a, 43) — Mikolonis (1a, 47; 2a, 4). Plg. dabartines pvd. Mikalėnis, Mikoliūnas. Miksis (2a, 82) — Mik[zis (2a, 99). Plg. dabartines pvd. Miksys, Mikšis, Mikšys. Magila (2a, 77) — Mogila (2a, 90). Pig. dabartines pvd. Magila, Magyla, Mogila, Mogyla. : Miniatis (1a, 26) — Miniotis (1a, 47; 2a. 16). Plg. dabartinės pvd. Miniatas, Miniotas. Macieiunas (1a, 18) — Matieiunas (1b, A) — Močieiunas (1a, 43) — Moteiunas (1a, 37). Plg. dabartinės pvd. Maciejūnas, Matiejūnas, Mociejūnas, Motiejūunas. Mučinis (la, 57) — Muczynis (la, 42). Pig. dabartinę pvd. Mudinis. Morkunas (1a, 39) — Murkunas (la, 8). Plg. dabartines pvd. Morkinas, Murkinas. Narwaysis (1a, 49) — Narwoyszys (1b, 8) — Norawaysis (1a, 24). Plg. dabartines pvd. Narvaisis, Nérvaiias, Norvaisis. Nawikas (1a, 51; 2b, 120) — Nowikas (la, 51; 2a, 38). Plg. dabartines pvd. Navikas, Novikas. Pilatas (la, 15; 2a, 78) — Pilotas (la, 12; 2a, 32). Plg. dabartines pvd. Pilatūvičius, Pilota, Pilotas. Paulukas (1b, 12) — Pawlukas (1a, 41). Plg. dabartines pvd. Pauliūkas, Pavliukėnis. Raugas (la, 14) — Rawgas (1a, 26). Plg. dabartinę pvd. Rdugas. [apieha (1b, 8), Sapieha (2a, 43) — [apiega (la, 41; 2a, 23). Plg. dabartinę pvd. Sapiega. : | [iepetis (2a, 73) — [zepetis (2a, 30). Plg. dabartines pvd. Sepetkd, Sepetis, Sepetys. Slekas (2a, 48) — Szlakas (1b, 17; 2a, 55) — [zlekas (1a, 29; 2a, 153). Plg. dabartines pvd. Slekas, Slakditis, Slékas. Stankunas (1b, 38) — Stunkun (la, 9). Plg. dabartines pvd. Stankūnas, Stunkéviéius. ~ Szlakielis (1a, 1) — [zlekielis (1a, 36). Plg. dabartines pvd. Slakditis, Slékas, Slekys. Talaczka (la, 32) — Taloczka (2a, 12) — Toloczka (1b, 11; 2a, 17). Plg. dabartines pvd. Talačka, Taloéka, Tolacka, Tolocka. į Twarianas (2a, 12) — Twerianis (2a, 150) — Twerionas (2b, 110) — Tworian (2a, 146). Plg. dabartines pvd. Tvarijanas, Tvarijonas, Tvarionas, Tverijanas, Tverijonas. Tyiunelis (2a, 17) — Tiwunelis (2a, 11). Plg. dabartinę pvd. Tijūnėlis. Wayciulenas (2b, 113) — Waycziulenas (2a, 96). Plg. dabartines pvd. Vaiciulévidius, Vaiciulenas. 70 ee a Walukas (1b, 4) — Wolukaf (ia, 19). Plg. dabartines pvd. Valiūkas, Valukas, Volukūvičius. Woyciakowski (2a, 108) — Woyciechowfki (2b, 129). Plg. dabartines pvd. Vaicekauskas, Vaiciekduskas, Vaicechduskas, Voicechduskas, Voiciechduskas, Voicekduskas. Wersielis (1b, 14; 2a, 4) — Wer/zelis (1b, 3; 2a, 150). Plg. dabartines pvd. Versackas, Versélis. Zameytis (la, 1) — Zemaitis (la, 11) — Ziemaytis (la, 25) — Ziamaytis (la, 27). Plg. dabartinę pvd. Žemaitis. Zameitielis (la, 1) — Zemaytelis (1a, 14). Plg. dabartines pvd. Žemaailelis, Žemaitėlis. ‘ Zagura (1a, 42) — Zoguras (1a, 12). Dabar tokios pvd. nežinomos. Kaip matyti, asmenvardžių variantų fonetiniai bei grafiniai skirtumai labai įvairūs. Desningai ir nedėsningai vienos balsės pakeičiamos kitomis (a—0,0—4aa-—earbae—a,i-— yarba y — tir pan.), dvibalsis au kartais pakeičiamas av arba ov, 0 ai — oi, nors neretai jie išlieka lietuviški, nesuslavinti. Įvairuoja asmenvardžių variantuose ir priebalsės ¢ — ¢& s — §, ¢ — I, ch — k, nors ir čia jokio pakaitos nuoseklumo, dėsningumo pastebėti negalima. Kaip tik tai, be jokios abejonės, lėmė tokį fonetinių bei grafinių variantų gausumą. Ne skirtingų asmenvardžių, kaip galėtų pasirodyti, neįsigilinus į visą jų užrašymo Kriaunų parapijos bažnytinėse knygose kontekstą, o būtėnt skirtingų to paties asmenvardžio variantų. Dalį jų, kaip buvo matyti, galima sutapatinti su skirtingomis, savarankiškai funkcionuojančiomis dabartinėmis lietuvių pavardėmis. Taigi pastarųjų atsiradimo šaltinis, be kitų, neretai gali būti ir XVII— XVIII a. dokumentuose įprastu buvęs lietuvių asmenvardžių variantiškumas. Čia pravartu būtų prisiminti K.Būgos žodžius, parašytus studijoje ” Apie lietuvių asmens vardus": "Senobės vardo, užrašyto ruso, jo kalbos dvasia, lietuviškoji lytis nebus sunku susekti, jei mes kaip reikiant pažįsime tas taisykles, kurių pasigaudami XIII-XV šimtmečio rusai rusino (taikino prie jiems paprastosios fonetikos) lietuviškus vardus"'*, Kitoje studijos vietoje kalbininkas teigia, kad lietuvių vardai rusų raštininkų buvo užrašinėjami gana gerai, kad "XIII, XIV, XV ir, dalimi, XVI šimtmečio rusų raštininkai, tardami arba rašydami lietuvišką žodį, lietuviškus garsus, svetimus jų ausiai, pakeizdavo tam tikrais, artimiausiais lietuviškiems, savais garsais. Ta garsų pakaita (substitutio) nebuvo daroma aklai, bet' pagal tam tikrų taisyklių“*?. Lietuvių asmenvardžių rašymo vėlesnių amžių istorijos dokumentuose būklė akivaizdžiausiai liudija, kad nuosekliai nebuvo laikomasi jokių mūsų asmenvardžių perrašos slavų (lenkų, rusų) kalbomis taisyklių. Įsigalėjęs stichiškumas, nenuoseklumas, atsitiktinis, sakytum, lyg "pagal tarimą" lietuvių asmenvardžių fiksavimas nelietuvių kalba rašomuose istorijos šaltiniuose negalėjo neturėti įtakos daugelio mūsų pavardžių lyčių autentiškumui. 1 Būga K. Rinktiniai raštai. V., 1958. T. 1. P. 232—233. 20 Ten pat. P. 226—227. 71 Tai buvo matyti iš jau pateiktų Kriaunų parapijos bažnytinėse knygose užrašytų asmenvardžių variantų. Įvairūs asmenvardžių iškraipymai paliudyti ir kitokio pobūdžio variantuose, kuriuos vadinti tik fonetiniais ar grafiniais nebūtų visiškai tikslu. Neretai jie gerokai skiriasi vienas nuo kito, todėl galėtų būti vertinami ir kaip savarankiški asmenvardžiai. Tačiau bendras bažnytinių knygų asmenvardžių (susiformavusių apibrėžtoje konkrečioje aplinkoje) kontekstas bei jau anksčiau iš įvairių XVIII a. dokumentų surinkti labai vienas nuo kito besiskiriantys tos pačios pavardės variantai“ skatina ir žemiau pateikiamus asmenvardžius vadinti variantais**. Bartasiunas (2a, 106) — Bariasaunas (2a, 69), Barlafzunas (la, 20) — Bartofzunas (1b, 5) — Bartussunas (2a, 105) — Bertasiunas (2a, 82) — Bertaszunas (2a, 5). Rekonstravus šiuos variantus galimi tokie asmenvardžiai: * Bartasiūnas, * Bartašiūnas, * Bartošiūnas, * Bartušiūnas, * Bertasiūnas ir * Bertašiūnas. Dėl jų plg. dabartines pvd. Bartastūnas, Bartašiūnas, Bartošiūnas, Bartūšis, Bertasius, Bertūšius. Bednarz(la, 32; 2a, 21) — Bednorius(la, 24) — Bendarz(1a, 19) — bendorus (2a, 145) — Bendorius (la, 25) — Bindar (1b, 8) —. Bindarius (2a, 84) — Bindoris (2a,26) — Bindorius (1b, 5) — Bindorus (1b, 10; 2a, 10). Pameginus rekonstruoti šiuos asmenvardžius būtų įmanomi tokie variantai: * Bednaržas, * Bednorius ar * Biednorius, * Bendaržas, * Bendorius, * Bindaris, * Bindoris, * Bindorius. Juose atsispindi ir fonetinis slavinimas (o ir a kaita), ir vietos tarmės ypatybės (o ir a, en ir in kaita), ir kiti nevienodumai bei iškraipymai. Toliau plg. dabartines pvd. Bednarzas, Bendarūvičius, Bendorius, Bindarius, Biridorius. Blagie (2a, 6) — Blaugia (la, 8) — Blaugie (1a, 6; 2a, 36) — Blawgie (1b, 14; 2a, 14) — Blawgis (la, 51) — Blouge (2a, 100) — Blowgia (1b, 6) — Blowgie (1b, 6; 2b, 124) + Bleuge (1a, 12) — Blewgia (la, 28) — Blewgie (1b, 5). Rekonstruoti sie asmenvardžiai galėtų atrodyti taip: * Blagé, * Blauge ar * Bliaugé, * Blaugis ar * Bliūugis. Šiuo metu tokios pavardės nežinomos: Bradesis (2a, 80) — Bredesis (2a, 3), Bredefis (1a, 11) — Bredesus (la, 34). Šiuos asmenvardžius galima rekonstruoti taip: *Bradesis, * Bredesis, * Bredesius. Plg. dabartines pvd. Bradditis, Bradulis ir Bredulis. Cipikas (la, 38; 2a, 2) — Cipikis (1a, 32; 2a, 70) — Ciupikas (la, 25) — Czupikas (la, 26) — Cziupikis (1b, 8). Asmenvardziai po rekonstrukcijos galéty būti tokie: * Cipikas, * Cipikis, * Ciupikas, * Ciupikas, * Ciupikis. Plg. dabartines pvd. Cypa, Cipkus, Ciupkévidius ir Čipas, Cipkus, Čiūpas, Citpikas. Dalbogas (1a, 15; 2a, 14) — Dalibagas (2a, 145) — Dalybogas (1a, 54) — Dealbaga (1a, 28) — Deibagas (1b, 15). Rekonstruoti šiuos asmenvardžių variantus galima būtų taip: * Dalbogas, * Dalibagas, * Dalibogas, * Delbaga, * Deibagas ws pan. Plg. dabartines pvd. Dalbégas, Dalibigas, Dalibogas, Delbogas. Dauiatis (1a, 15) — Dauiotis (1a, 45) — Dawiocis (1a, 35) ir galbūt Daweta 21 Plg. Maciejauskienė V. Min. veik. P. 134—135. 22 Vienu kitu atveju, be abejo, galima ir paklaida, kurią reikia turėti omenyje vertinant šiuos variantus. 72 TI (1b, 13) — Deweta (1b, 18). Plg. dabartines pvd. Ddujatas, Daujėtis. Dawenis (1a, 50; 2a, 13) — Datweynis (1a, 6) — Dewenis (2a, 92) — Dowenis (1a, 42). Rekonstruoti šiuos variantus galima taip: * Davenis, * Daveinis, * Devenis ir * Dovenis. Plg. dabartines pvd. Davénis, Daveinis, Deveinis, Dovas, Dovéika. Eybudis (2a, 42) — Eybutis (2a, 21). Tai galėtų būti asmenvardžiai * Eibudis ir * Eibutis. Plg. dabartinę pvd. Fibūtis. Gierul[ki (2b, 136) — Gerulski (2a, 38) — Girulski (2a, 26). Rekonstruoti šiuos variantus galima būtų kaip * Gerulskis ir * Girulskis. Plg. dabartines pvd. Gerūlskis, kuri; manoma, yra suslavinta iš Gerūlis, ir Girūlskas. Pastaroji greičiausiai suslavinta iš Girūlis. Taigi dvi skirtingos kilmės pavardės, galėjusios atsirasti ir iš vieno asmenvardžio. Gegelis (la, 12) — Giegielis (1b, 1; 2b, 121) — Gigelis (1a, 39; 2b, 115) — Gigialis (1a, 1) — Gigielis (1b, 13; 2a, 34). Iš šių variantų galima būtų atstatyti tokius asmenvardžius: * Gegelis, * Giegelis, * Gigelis. Pastarieji gali būti sutapatinami su ski-tingos kilmės dabartinėmis lietuvių pvd. Gegélis, Giėgelis ir Gigėlis. | Gaydis (2a, 30) — Geydis (2a, 158). Rekonstruoti asmenvardžiai būtų *Gaidis ar * Gaidys ir * Geidis: Pirmieji kildintini iš liet. gaidys, plg. dabarting pvd. Gaidijss. Antrojo šaknis geidsietina su liet. geidūs "geidulingas, godus; pageidaujamas, malonus" ar pan., plg. dabartinę pvd. Geidūtis, Grigalunas (1a, 9) — Grigulunas (la, 7). Iš šių variantų galima rekonstruoti patronimus, su priesaga -ūnas sudarytus iš skirtingų krikšto vardo lyčių: * Grigaliūnas (iš ilgosios formos Grigalius) ir * Griguliūnas (iš trumpinio Grigas mažybinės priesagos -ulis vedinio Grigulis). Plg. dabartines pvd. Grigaliūnas ir Grigulis, Grigulėvičius. Kairianis (2a, 157) — Keyranis (2a, 165). Rekonstruoti asmenvardžiai * Kairionis ir * Keironis sietini su dabartinėmis pvd. Kairys, Kairionis ir Keira, Keiris, Keirys. Pastarosios, turinčios šaknį keir-, sietinos su lat. ketris "kairys", keire "kairė ranka". Kibalda (la, 12) — Kibilda (1a, 19). Dėl rekonstruotų asmenvardžių *Kibalda ir * Kibilda plg. dabartines pvd. Kibilda, Kibildis. Lapienie (2a, 24) — Lapienis (2a, 101) — Lapinis (2a, 86). Rekonstruotus asmenvardžius * Lapienė, * Lapienis ir * Lapinis plg. su dabartinėmis pvd. Lapienė, Lapiénis, Lapinis. Ligmeszkis (1a, 29) — Ligmiszkis (1a, 43) — Ligumiszkis (1b, 15) — Linguni[zkis (1b, 7). Pirmuosius du variantus galima būtų rekonstruoti į * Lygmiskis ir vertinti šį asmenvardį kaip sudurtini iš liet. lygūs ir miškas. Trečiasis variantas rekonstruotinas kaip * Lygumiškis. Asmenvardis būtų tos pat kilmės kaip ir * Lygmiškis. Ketvirtąjį pateiktą variantą galima atstatyti * Lingūnišk.; ir kildinti iš liet. lingė "aukštas, laibas žmogus, kuris eidamas linguoja" ar pan.; plg. dabartines pvd. Lingis, Lingis, Lingditis, Lingėvičius. Tačiau asmenvardžio daryba, tame pačiame šaltinyje užrašytas variantas Ligumiszkis (bei pirmieji du pateikti), pagaliau abejose bažnytinėse knygose nepasitaikęs daugiau nei vienas asmenvardis, turintis šaknį lingar kamieną lingūn-, — tai priežastys, skatinančios asmenvardį Linguni[zkis vertinti kaip raštininko ge73 rokai pakeistą, iškreiptą asmenvardžių Ligmiszkis, Ligumiszkis variantą. Mayniulis (1a, 57) — Manulis (1a, 6), — Maniulis (1a, 21). Rekonstruotus asmenvardžius * Mainiulis, * Manulis ir * Maniulis galima sieti su dabartinemis pvd. Mainélis, Mainidnis, Mainius ir su Manas, Maniūkas, Maniėonis, Manulėvičius bei panašiomis. Šaknis mainyra kildinama iš liet. mainius "mainininkas", mainėlis "maineiva, mainininkas", o maniš liet. manyti "galvoti, mąstyti; suprasti, suvokti, žinoti", manus "geros atminties; sumanus", Medginis (1a, 52) — Medzginas (1b, 14; 2a, 17) — Medzginis (1b, 16; 2b, 112) — Meginas (la, 57) — Meginis (1b, 10) — Mezginas (2a, 156) — Mezginis (la, 52; 2a, 38). Abiejų bažnytinių knygų asmenvardžių kontekstas lyg ir liudija, kad šie gerokai vienas nuo kito besiskiriantys asmenvardžiai vertintini kaip vieno asmenvardžio variantai. Juos rekonstravus matyti, kad kai kurie, pvz., * Medginis, * Medzginas, " Medzginis, jokių atitikmenų tarp dabartinių pavardžių neturi. Asmenvardžiai * Meginas i ir * Meginis tapatintini su dabartinėmis pvd. Mėginas, Mėginis, Mėginis, Mėginis, užrašytomis ir Svėdasuose, Rokiškyje, Pandėlyje, Kupiškyje, t.y. Kriaunų parapijos teritorijoje ar netoli jos. Pavardžių kilmė nėra aiški. Jų šaknis meg-, mėgmėginama kildinti iš miegir sieti su liet. mi€ginas "mieguistas", miégas, miegoti ir pan. Variantai * Mezginas bei * Mezginis tapatintini su apie Obelius, Rokiškį, Svėdasus (t.y. Kriaunų parapijos teritorijoje bei netoli jos) užrašytomis dabartinėmis pvd. Mezginas, Mezginis. Pastarųjų kilmė taip pat nėra aiški. Tad ar negalėtų būti minėtų dabartinių pavardžių lytys Mėginas, Mėginis, Mėginis bei Mezginas, Mezginis neautentiškos, dėl užrašymo klaidų gerokai nutolusios nuo tikrųjų, autentiškų savo lyčių? O pastarosios galėjo būti * Medginas, *Medginis ar pan., t.y. tie ih aptariami variantai, kurie neturi jokių atitikmenų tarp dabartinių pavardžių. Asmenvardžiai * Medginas ar * Medginis yra aiškios kilmės — tai dvikafnieniai asmenvardžiai, kurių pirmasis kamienas medkildinamas iš liet. mėdžsas, mėd-ė "giria, miškas; medžioklė", o antrasis giniš liet. gin-ti "užstoti", gina? Pokalniewicz (la, 39) — Pokulniewicz (1a, 35). Varijavima liudija ir is šių asmenvardžių atsiradę moterų {vardijimai, pvz.: Pokalniewiczowa (2a, 8) — Pokolniewiczowa (1a, 44; 2a, 23), Pokolniewiczouna (1a, 27) — Pokulniewiczowa (la, 39; 2a, 22), Pokulniewiczowna (1a, 33). Taigi būtų du skirtingos kilmės asmenvardžiai * Pakalnevicius ir * Pakulnevicius, sietini su liet. pakalnė 'žema vieta kalno papėdėje, slėnys" ir pakulné "vieta palei kulnus; bato paaukštinimas, kulnas". Plg. dabartines pvd. Pakalnis, Pakalniškis, Pakulnis, Pakulnevičius. Nedarant kokių nors kategoriškų išvadų vis dėlto galima būtų teigti, kad viena kita lietuvių pavardė Pakulnis yra atsiradusi iš Pakalnis. Arba atvirkščiai. Puriszkis (2b, 110) — Puriuszkis (1a, 32), Puriu[zkis (2a, 157) — Purufzkis 23 Plg. Kuzavinis K., Savukynas B. Lietuvių vardų kilmės žodynas. V., 1987. P. 267. p 74 asmenis, be kita ko, galima kalbėti ir apie tikslingą tik kai kurių asmenvardžių slavinimą arba jau anksčiau suslavintų lycių užrašymą. Ir vienu, ir kitu atveju šitaip jie buvo išskiriami iš kitų vienodų asmenvardžių tarpo. Tai galima pasakyti ir apie tokias vienodų asmenvardžių poras: Baltuszka (2a, 32) — Baltufzko (2a, 95), Iurkiala (la, 33) — Iurkialo (la, 7), Turkiela (2a, 27) — lurkielo (2a, 33), Iufzka (la, 28; 2a, 98, 156) — Iufzko (1a, 24; 2a, 151), Kirka (la, 45; 1b, 19) — Kirko (la, 28; 1b, 3, 6), Lawczka (la, 44) — Lowczko (la, 56), Lupeyka (1a, 46) — Lupeyko (la, 37), Mukiela (1a, 39) — Mukialo (1a, 24), [apiega (2a, 23) — [apiego (2a, 29), Toloczka (1b, 11; 2a, 10) — Toloczko (1a, 33; 2a, 41). Kaip matyti, varijuoja asmenvardžių galūnės -a ir -o. Pastaroji, be jokios abejonės, yra slavinimo rezultatas. Kai kurie knygose pasitaikę asmenvardžiai liudija, kad slaviška galūnė -o galėjo pak.isil ne tik lietuvišką galūnę -a, bet ir -is, pvz.: Staupeyka (1a, 5), Stawpeyka (2a, 86), Staupeykis (2a, 103) — Stawpeyko (2a, 63); Szyleyka (la, 41; 2a, 15), Szyleykis (2a, 94) — Szyleyko (2a, 155) ir pan. Tai pastebėta ir kai kuriuose XIX a. dokumei.tuose®®. Asmenvardžių galūnių neraSymas arba vienų keitimas kitomis negalėjo neturėti įtakos dalies dabartinių pavardžių lytims. 2. Nevienodos ir asmenvardžių, turinčių lietuviškas patronimines ar kitokias priesagas, formos. Jie bažnytinėse knygose taip pat rašomi su galūnėmis ir be jų. Pastebimai dažnesnės lytys su galūnėmis. Įvairuoja ir priesagų rašymas. Palyginti taisyklingai abiejuose šaltiniuose pateikiami asmenvaržiai su Kriaunų parapijoje produktyviausia patronimine priesaga -ūnas, pvz.: Berniunas (la, 11; 1b, 10; 2a, 8; 2b, 112), Datkunas (2a, 107), Gadziunas (1b, 11; 2b, 133; 2a, 26), Grigalunas (1a, 9), loziunas (1a, 11), Karalunas (la, 7; 1b, 5), Karolunas (2b, 122), Kawolunas (la, 57; 2b, 122), Miciunas (1a, 50), Mikaloiunas (la, 33), Petrafzunas (2b, 129), Podziunas (2a, 52), Rymdziunas (2a, 148), Stafzkunas (1a, 21), [zymkunas (2b, 113), Wilunas (1a, 12), Weykniunas (2a, 107). Suslavintos tik šią priesagą turinčių asmenvardžių, užrašytų be galūnių, lytys, pvz.: Berniun (la, 5), Bernun (1b, 14), Gadziun (1a, 7), Iuntkun (la, 6), Kwilun (la, 22), Mackun (la, 11), Skirbun (2a, 76), Stankun (1b, T), Waykniun (1a, 22). Taip pakeisti asmenvardžiai palyginti reti abiejose baznytinėse knygose. Pasitaikė tik du atvejai, kai priesaga -ūnas suslavinta stipriau: Bieluniec (1a, 3) ir farguniec (1a, 53). Abiejuose šaltiniuose užrašytas ir nesuslavintas pirmojo asmenvardžio variantas — Bielunas (1a, 44; 1b, 5), Bieliunas (2b, 142). | Antroji pagal dažnumą lietuviška patroniminė priesaga -onis rašoma trejopai. Abiejose bažnytinėse knygose įprasta yra visai nesuslavinta šios priesa gos forma, pvz.: Bernatonis (la, 15), Gaydzonis (1a, 42), Girczonis (1a, 31), lafiulonis (1b, 5), Iurgionis (2b, 110), Klisionis (2b, 109), Michalonis (1a, 19), 29 Ten pat. 81 Įtaniulonis (2a, 4), Staniflawonis (1a, 26), Urbanonis (1a, 21), Walulonis (1b, 6). Tik šiek tiek rečiau ši priesaga šaltiniuose rašoma -anis, pvz.: Bernianis (1a, 18), Gudanis (2b, 139), Ionanis (2b, 117), Klifzianis (2a, 155), Mingenianis (2b, 134), Stalulanis (2a, 49), Waytanis (la, 2). Nesunku pastebėti, kad tos pačios kilmės, t.y. vienodą šaknį turintys asmenvardžiai; yra pateikti su abiem priesagos -onis variantais, pvz.: Adamonis (1b, 8; 2b, 111) -- Adamanis (1b, 12; 2b, 120), Jakubonis (1a, 21) — Jakubanis (1a, 20), Iurgionis (2b, 110) — Jurgianis (2b, 130), Klisionis (la, 38; 2b, 109) — Klisianis (2b, 132), Kliszanis (2b, 132), Kli[zianis (2b, 130), Laurynonis (la, 26), Lawrynonis (la, 37) — Laurinanis (la, 14), Matulonis (la, 43) — Matulanis (1a, 10), [tanulonis (1b, 17), Staniulonis (2b, 114) — Stanulanis (2b, 127), [taniulanis (1b, T), Stafionis (1b, 6) — [tasianis (1b, 2), Walulonis (1a, 41) — Walulanis (1a, 8). Bažnytinių knygų antroponimijos specifika neleidžia nustatyti, kokie asmenys — tje patys ar skirtingi — yra įvardyti tokiais asmenvardžių variantais. Todėl, kaip ir galūnių rašymo ar nerašymo atveju, sunku tiksliai apibrėžti priesagos -onis suslavinimo priežastis. Atkreipia dėmesį tai, kad visi asmenvardžiai, turintys priesagos variantus -onis ir -anis, nuosekliai rašomi su galūnėmis. Be jų yra tik labai stipriai suslavinta lietuviškos priesagos -onis forma -aniec, pvz.: Gudaniec (la, 53; 2a, 5), lozepaniec (1b, 8), Jurgianiec (1a, 20), Pakelaniec (la, 1), Staniulaniec (1a, 6), [tasiulaniec (1a, 22), Walulaniec (1a, 10). Tokie asmenvardžiai labai reti. Beveik visi jie turi atitikmenis su nesuslavinta priesaga — Gudonis (1a, 25), lozoponis (la, 55), Iurgionis (1b, 7), [taniulonis (2b, 114), [tasiulonis (1b, 13), Walulonis (1b, 6). k . [vairiai baznytinése knygose rašoma ir priesaga -aitis. Pasitaiko asmenvardziy (tiesa, jie labai reti), turinčių ja visiškai raštininkų nepakeista: Jakubaitis (1a, 7, 11), Ilanufzkaitis (la, 11). O dažniausiai priesagos i keičiamas į y, pvz.: Adamaytis (1a, 23), Iakubaytis (1b, 17; 2b, 119), fonufzkaytis (1b, 15), Meylukaytis (la, 26), Minaytis (1a, 20), Tyiunaytis (1a, 50). Kartais (taip pat retai) priesagos a pakeičiamas į e: Jakubeytis (2b, 130). Įdomu tai, kad šis asmenvardis net tais atvejais, kai įvardija skirtingus asmenis, rašomas su priesaga -eytis: Christophory Iakubeytis (1a, 1), Nicolaus Iakubeytis (1a, 4), Pauli Jakubeytis (1a, 3). Nors šaltiniuose yra užfiksuotos ir jo lytys su kitais priesagos -aitis variantais — Jakubaitis, Jakubaytis. Tik vienas asmenvardis turi stipriai suslavintg šios priesagos variantą -oyc — Giedroyc (2a, 166).Pirmojoje bažnytinėje knygoje juo įvardyti trys skirtingi asmenys — Jeorgius Giedroyc (la, 20), Ioannes Giedroyc (la, 52), Staniflai Giedroyc (1a, 7). Galima būtų spėti, kad minimi vienos šeimos (giminės) nariai ir šaltinyje fiksuojama jau anksčiau suslavinta jų įvardijimo antrojo asmenvardžio (greičiausiai jau pavardės) lytis. 3. Aiškų slaviškos darybos požymį turi asmenvardžiai su priesagomis -ovič, -evič. Jie, beje, kaip ir visos dabartinės pavardės su šiomis priesagomis, gali būti atsiradę įvairiu būdu. Nemaža jų dalis susiformavo iš patronimų, kurie jau nuo XV a. itin dažnai buvo sudaromi su šiomis priesagomis. Ir lėmė tai ne sąmoninga lietuvių asmenvardžių slavinimo tendencija, o pati 82 to meto Lietuvos valstybės kalbinė situacija. Kaip žinoma. oficiali raštų (ne šnekamoji) kalba buvo kanceliarinė slavų kalba®®. Taigi viskas, kas istorijos dokumentuose buvo fiksuojama raštu, turėjo paklusti šios kalbos dėsniams bei reikalavimams. Todél ir patronimy darybai buvo teikiamos bei vartojamos kanceliarinėje slavų kalboje iprastos priesagos -ovič, -evié. Taip vos tepradėjus formuotis dvinariam lietuvių įvardijimui buvo suslavinta didelė dalis įvairios kilmės mūsų asmenvardžių. Jie buvo paplitę visu pavardžių formavimosi laikotarpiu ir dauguma pamažu jomis virto. Tačiau kaip liudija visa istorinė antroponimija, ne vien su kanceliarinei slavų kalbai būdingomis priesagomis -ovič, -evič sudaryti patronimai pateko į įvairius dokumentus. Juose palyginti gerai atsispindi ir lietuvių kalboje šiam reikalui buvusių priesagy vartosena (ypač dažniausių - -aitis, -onis, -ūnas). Dauguma su lietuviškomis priesagomis sudarytų patronimų taip pat virto pavardėmis. Prie iš patronimų atsiradusių pridėjus pavardes, susidariusias iš nepatroniminės kilmės asmenvardžių (senųjų dvikamienių, įvairiausių pravardinių ir kt.), būtų apypilnis viso lietuvių pavardžių formavimosi rezultatas. Tačiau jį jau XVII, o dar stipriau XVIII a. ir vėliau vėlgi gerokai pakeitė slavinimas, kurį nebūtų tikslu visiškai tapatinti su anksčiau minėtu. Šiuo atveju asmenvardžių, dažniausiai jau susiformavusių pavardžių, lietuviškos priesagos buvo keičiamos slaviškomis -ovič, -evič. Pastarosios būdavo pridedamos ir prie patroniminių priesagų neturėjusių pavardžių. Tai sudetingas ir dar mažai tirtas reiškinys“". Iki šiol sukaupti duomenys rodo, kad jo priežastys galėjo būti įvairios. Svarbiausios, matyt, buvo dvi. Tai bendra visų lietuvių asmenvardžių slavinimo tendencija, realizuota dokumentus rašiusių raštininkų ir neretai priklausiusi nuo jy uolumo. Ir antroji — pačių dokumentuose minimų (užrašomų) asmenų noras susislavinti lietuviškos kilmės bei darybos pavardes, taip pabrėžiant savo socialinį statusą. Dalis asmenvardžių su priesagomis -ovič, -evič gali būti ne susiformavę - Lietuvoje, o įvairiu laiku skolinti iš kitų kalbų, iš slavų tautų asmenvardžių fondo. Juos vadinti suslavintais paprasčiausiai būtų netikslu. Visa, kas čia pasakyta apie asmenvardžių su priesagomis -ovič, -evié atsiradimo lietuvių vardyne būdus, negali padėti įvertinti kiekvieno tokio asmenvardžio. Tai tėra teoriniai pastebėjimai, pagrįsti įvairių šimtmečių antroponimijos tyrimu. Juos nuolat derėtų turėti omenyje ne tik aptariant istorijos dokumentų asmenvardžius, bet ir vertinant dabartines pavardes. Aptariant asmenvardžių darybą buvo minėta, kad priesagų -ovič, -evié vediniai abiejose bažnytinėse knygose yra reti. Jų pasitaikė tik 113 tarp 2121 skirtingo asmenvardžio. Nespėliojant, kokiu būdu kiekvienas šių asmenvardžių galėjo atsirasti Kriaunų parapijoje, į vieną kitą norėtųsi atkreipti dėmesį. Tai tokie, kuriuos atsižvelgiant į visą bažnytinių knygų antroponimijos kontekstą galima įtarti esant neseniai suslavintais, o ne skolintais ar kaip 30 Pla. Zinkevičius Z. Min. veik. P. 12—13. A Plačiau apie tai žr: Maciejauskienė V. Lietuvių pavardžių susidarymas, P. 191—197. 83 nors kitaip atsiradusiais. Pavyzdžiui, Bartoszewicz (1a, 30; 2a, 69) greta parapijoje vartojamų tos pačios kilmės, bet lietuviškos darybos asmenvardžių Barta[zius (2a, 165), Bartaszunas (2a, 69). Plg. dar ir Bartufzanas (1a, 27). Blazewiczx (la, 28) — Blazey (la, 3), Blazeiunas (1a, 3). Cas“miry Budniewicz (1b, 2) — Casimiri Budnis (la, 11). Čia sutampa ir asmenų vardai. Tačiau turint omenyje tai, kad kai kurie krikšto vardai šiuo laikotarpiu buvo labai dažni, negalima teigti, kad minimas tas pats asmuo. Budrewicz (1a, 19) — Budris (1a, 10), Budrys (1b, 8). Iacobus Butkiewicz (1b, 2) — Iacoby Butkun (1a, 8), Iacobi Butkus (1a, 25). Dylewics (2a, 105) — Dilelis (2a, 10), Dylelis (1a, 55), Dilis (2a, 143), Dylis (1a, 38; 2a, 2). Dziukiewicz (la, 22) — Dziukis (1a, 38). Gigielewicz (1a, 5) — Gigielis (2a, 40), Gigelis (1a, 39), Giegielis (2a, 68). Gudanowics (2a, 106) — Gudanis (2a, 90), Gudas (2a, 11), Gudelis (2a, 70). ; Ianu[zkiewicz (2a, 47), lanuszkowicz (la, 46) — Ianuszkaytis (1a, 10; 2a, 36), lanuszkanis (2a, 93), lanusskutis (2a, 105), Jonuszkaytis (2a, 4). Iufzkiewicz (2a, 162) — Iufzka (2a, 164), Iufzkanis (2a, 143). Keyrewicz (2a, 145) — Kayrianis (2a, 157), Keyranis (2a, 165). Kiszewicz (1a, 41) — Kiszunas (1a, 52). Krapowicz (1b, 5) — Krapelis (1b, 2), Krapas (1b, 2). Luka[zewicz (1a, 9) — Lukafziunas (2a, 147). Minkiewicz (la, 46; 2a, 65) — Minkunas (2b, 118). Putrewicz (la, 39) — Putra (1a, 29). [teykiewicz (1a, 46) — [teykunas (1a, 20). Szymkiewicz (2a, 41) — Sgymkunas (2a, 148). Ioannes Szynkiewicz (2a, 148) — loannes [zynka (2b, 109). Urbanowicz (2a, 156) — Urbanonis (2a, 64), Urbanelis (2a, 56). Apie kity šios darybos asmenvardžių, pvz.: Amawicz(1b, 18), Balukiewicz (1b, 16), Bogdanowicz (2a, 93), Danielewicz (2a, 27), Garniewicz (la, 10), Gryncewicz (1a, 43), Linkiewicz (2a, 1), Pa[zkiewicz (2a, 157), Pokulniewicz (2a, 41) ar pan., atsiradima nieko konkretaus pasakyti negalima. 4. Lietuvių asmenvardžiai, turintys slaviškas -sktipo priesagas, gali būti atsiradę tik dvejopai. Dalis jų, be abejo, yra skolinti iš slavų kalbų vardyno. Kiti — mūsų asmenvardžių slavinimo rezultatas. Tai tinka ir dabartinėms lietuvių pavardėms. Intensyviausio jų formavimosi laikotarpiu (XVI—XVII a.),-sktipo priesagos buvo retos ir pastebimesnės įtakos pavardžių lytims tikrai negalėjo padaryti. Slavinamos pridedant priesagas -ovski, -inski, -ski, -ackiar kt. panašias buvo jau susiformavusios lietuvių pavardės. Tačiau vėlgi neįmanoma visas pavardes, turinčias minėtas priesagas, suskirstyti į skolintas ir suslavintas. Pavyzdžiui, pavardę Kazlauskas Lietuvoje turi virš pusantro tūkstančio šeimų. Ir labai sunku nustatyti, kurių pavardės yra skolintos (plg. lenkų Kozlowski, baltarusių Kaanroijaxi, rusų Kozaoecxuir), o kurių suslavintos, pridėjus priesagą -auskas (plg. dabartines pvd. Kazla, Kazlas, Kazlys), pakeitus ja kokią nors lietuvišką priesagą (plg. pvd. Kazlėnas) arba išvertus lietuviškos kilmės pavardę Ožėlis, Ozys, Ožiūnas ar kitą panašią. Kar*ais tai 84 padaryti gali bet kurios šią pavardę turinčios šeimos nariai, pasitelkę į pagalbą prosenelių asmens dokumentus ar kruopščiai ištyrę įrašus konkrečiuose istorijos šaltiniuose. Kriaunų parapijoje asmenvardžiai su -sktipo priesagomis nėra dažni. Iš viso jų užrašyta 197. Atkreipia dėmesį tai, kad antrojoje bažnytinėje knygoje jų beveik dvigubai daugiau nei pirmojoje. Tai greičiausiai liudija stiprėjantį bei intensyvėjantį lietuvių asmenvardžių slavinimą. ' Dažniausiai negalima suklysti teigiant, kad tik suslavinti gali būti -sktipo priesagas turintys lietuviškos kilmės asmenvardžiai, pvz.: Gayzowski (2a, 2), plg. pvd. Gaižys, Gaižius, siejamas su liet. gaižūs "negardžiai rūgštus, kartus, aitrus, gailus ir kt."; Gulbinski (la, 54), pig. pvd. Gulbinas, kildinamą iš liet. gulbinas "gulbės patinas"; Kibickas (la, 55; 2a, T), plg. pvd. Kibas, kuri greičiausiai yra iš liet. kibė "priekabė", kibis "kas prikimba”; Kiersnowski (1a, 33), plg. baltiškos kilmės pvd. Kirsnis, Kirsnys; Naszlanski (1a, 53), plg. pvd. Naslas, Našlėnas, kurios iš liet. našlys, -ė; Pukniaw [kis (1a, 23), plg. Pukngs, Puknius, kurios iš liet. pukndti "klampoti”, pūknyti "pukšėti, murmeéti, bartis ir kt.” ar pan.; Szyrwinski (2a, 63), plg. pvd. Sifvis, Sirv{s, kurios iš liet. širvis, sifvis, širvijs "širmis". Greičiausiai slavinimą pridedant -sktipo priesagas ar pakeičiant jomis lietuviškas liudija ir tie atvejai, kai skiriasi bažnytinėse knygose užrašytų tos pačios kilmės asmenvardžių daryba (vieni turi -sktipo priesagas, o kiti yra su lietuviškomis arba be jokių), pvz.: Balczewski (2b, 132) ir Balciunas (1a, 7; 2a, 88), Balciunelis (la, 12). Taip sugretinti galima ir kitus aptariamos darybos asmenvardžius: Bufzyn[ki (2b, 136) — Busz (2b, 119). Dylew[ki (2b, 139) — Dilis (2a, 143), Dilelis (2a, 10), Dylis (2a, 2), Dylelis (1a, 55). Plg. dar jau minėtą asmenvardį Dylewics (2a, 105). Girulski (2a, 26) — Girunas (2a, 18). Gigielewski (2a, 80) — Gigelis (la, 39), Gigielis (2a, 40). Plg. dar Gigielewicz (1a, 5). : Twanowski (2a, 45) — Iwan (2a, 83), Iwanelis (2a, 99), Iwonelis (2a, 28). laczewski (1a, 1) — Joczysz (1a, 19). lankowjki (2a, 155) — Iankunas (la, 18). lanowski (1b, 7) — Iananis (la, 5). į lanuszkowski (2a, 77) — Ianuszkaytis (la, 10; 2a, 36), lanuszkanis (2a, = lanusskutis (2a, 105), Ionuszkaytis (2a, 77). Plg. dar lanufzkiewicz (2a, 47). Turkow[ki (2a, 95) — Iurkiela (2a, 38). Kowalewski (1b, 12; 2a, 22) — Kawalis (2a, 108), Kawalunas (2a, 73). Kawolunas (la, 57; 2a, 32). = Kulicki (2a, 41) — Kulis (2a, 145), Kulelis (2a, T). Labecki (1b, 6) — Labas (1a, 15). : Zoe (1b, 6), Loszynski (1a, 44; 2a, 2) — Laszas (la, 4), Laszelis (1a, 6). Cafimirus Lupickas (1b, 6) — Casimiri Lupeyka (1a, 34). Mikolaiewski (2a, 32) — Mikas (2a, 46), Mikolonis (2a, 4), Mikalonelis (2a, 35), Mikienas (2a, 52). Narkowski (1a, 33) — Narkialo (la, 21). Petrulski (2b, 113) — Peirulenas (2a, 13). Rudnicki (2a, 167), Rudziewicz (1a, 56; 2a, 7) — Rudokas (2a, 40), Rudakas (2a, 53). [kardynski (1a, 46) — Skardyn (1b, 2). [zakalinski (2a, 163), [zakalowski (2a, 31) — Szakalis (2a, 148). Jzymanowski (1a, 45) — [zymonis (1a, 32). Wer [zynski (2a, 99) — Wer[zelis (2a, 16). Woronecki (1a, 41; 2a, 92), Vronowski (la, 18) — Warne (2a, 87), Warnas (2b, 137), Warnele (2a, 92), Warnelis (2a, 6). Zylin[ki (1a, 10) — Zylis (1a, T), Zylis (1a, 30), Zilelis (1a, 47). Zabecki (1a, 50) — Zabas (1a, 4). Zukow[ki (2b, 139) — Zukas (2a, 22). Kurie šių asmenvardžių su -sktipo priesagomis yra suslavinti jas pridedant ar jomis pakeičiant kitas, o kurie skolinti — nustatyti praktiškai neįmanoma. Tikslių duomenų šio tipo išvadoms bažnytinių knygų antroponimija suteikti negali. Tik tų pačių asmenų užrašymai skirtingų metų istorijos dokumentuose įrodo tikrąjį asmenvardžių suslavinimo vienu ar kitu būdu faktą. Tačiau visas Kriaunų parapijos antroponimijos kontekstas taip pat gali būti bent dalinis pateiktų asmenvardžių suslavinimo galimybės įrodymas. Sunku patikėti, kad greta parapijoje vartoto asmenvardžio be -sktipo priesagos galėjo skolinimo būdu atsirasti tos pačios kilmės (neretai — baltiškos) asmenvardis su tokia priesaga. . Beveik nieko tikslaus negalima pasakyti apie asmenvardžių su įvairiomis slaviškomis priesagomis atsivadimga tais atvejais, kai parapijoje nėra tos pačios kilmės, bet skirtingos darybos jų atitikmenų, pvz.: Borow[ki (2a, 163), Cymbarowf[ki (2a, 96), Czyrawski (2a, 86), Gera[zewski (2b, 136), Grabowski (2a, 47), Gurfki (1a, 5), Iablonfki (1a, 11), Kamin [ki (2a, 144), Ligucki (1b, 20; 2a, 89), Lipicki (2a, 91), Lipski (la, 24; 2a, 93), Lisowsk: (2a, 155), Szpakowsk: (2b, 122), Woynow/ki (2a, 157), Zablocki (1a, 2) ir pan. Belikty pripažinti, kad visi jie skolinti. Bet ar tikrai taip yra? 5. Z. Zinkevičius, tirdamas XVII a. pradžios Vilniaus antroponimija, įtikinamai įrodė lietuvių asmenvardžių vertimo.i lenkų kalbą faktą, pvz., Geležela — Zelafka, Bepirftis — Belfpalcžik ir pan.** Dauguma pateiktų konkrečių tokio asmenvardžių slavinimo atvejų tikrai nekelia jokių abejonių. Nors yra užfiksuoti ir ne itin dėkingame tokiam tyrimui šaltinyje, t.y. bažnytinėse knygose, kur nelengva nustatyti minėtais asmenvardžiais įvardytų asmenų tapatumą. Asmenvardžių, kuriuos sugretinus galima įtarti slavinima verčiant. į lenkų (ar rusų) kalbą, pasitaiko ir Kriaunų parapijos bažnytinėse knygose. Štai keliolika tokių paralelių: 32 Zinkevičius Z. Min. veik. P. 105—111. 86 Borowski (2a, 163) — [zyleyka (2a, 15), Szyleykis (2a, 94). Pastarieji asmenvardziai gali būti tapatinami su dabartinėmis pavardėmis Siléika, Sileika, Šileikis, kurios greičiausiai kilusios iš liet. šilas "smėlynuose augantis spyg- | liuočių miškas, žalgiris; kaimas esantis šiluose ir kt.” Plg. lenkų bér "žilas, miškas"**, rus. 6op "šilas, žalgiris, spygliuččių miškas, pušynas"**, Czernis (2a, 95), Czernius (2a, 97), Czernelis (1a, 54) — lodis (1a, 13), lodeykis (la, 2), Iodeyko (2a, 149), Jodele (2a, 160). Plg. dabartines pvd. Juodis, Juodeika, Juodeikis, Juodéié bei kt., kildinamas iš liet. jūodas, -a, ir lenkų czarny, rusų wepnud "jūodas"35, | Gurfki (1a, 5) — Kalnelis (1a, 9). Plg. dabartines pvd. Kalnélis, Kalnius, siejamas su liet. kalnas ar kalnius "kalno gyventojas, kalnénas”. Dėl slaviško asmenvardžio Gurfki plg. lenkų géra, rusų zopa "kalnas". Halawacz (2a, 146) — Galwele (2a, 75), Galwelis (2a, 14). Plg. dabartines pvd. Galvėlė, Galvėlis, kurios kilusios iš liet. galva, ir lenk. glowa, rus. zoaoea "galva". Kaztawskis (2a, 26), Kozlowski (2a, 43) — Ažis (2a, 86), Azielis (2a, 90), Azienas (la, 31), A[zkinis (1a, 5), Ozis (2a, 20), Ozelis (1a, 43), Ozienas (la, 31), Oszkinis (1a, 44). Plg. dabartines pvd. Azélis, Askinis, QOzjs, Qzélis, Ozkinis bei kt., siejamas su liet. 0Zjs, ožka, ir lenk. koziol, rus. x02. "ožys". Krulewic (2a, 42) — Karalunas (la, 7; 2a, 20), Karalus (la, 51). Plg. dabartines pvd. Karaliinas, Karūlius, kurios greičiausiai yra iš liet. karalius “valdovo, monarcho titulas kai kuriuose kraštuose“, ir lenkų krél, rus. xopoas "karalius". Lisowski (2a, 155) — Plikielis (1a, 52), Plikialis (2a, 95), Plikianis (2a, 105), Plikienas (2a, 53), Plikionis (2a, 57). Plg. dabartines pvd. Plikėlis, Plikiénis bei kt., kurios kildinamos iš liet. plikas, plikis, ir lenk. lysy, rus. ascends "plikas". Mathiae Tumanin (la, 20) — Mathaey Rukas (1a, 10), Chriftophori Rukanis (la, 20). Plg. dabartinę pvd. Rūkas, kuri, be kito įmanomo ki! -: interpretavimo, gali būti kilusi ir iš liet. rūkas "migla, ūkas". Vertimo atveju galėjo atsirasti asmenvardis Tumanin, sietinas su rusų myman "rūkas, ūkas, ukana, migla". dis ii Rybalfki (1a, 3), Rybskiewicz (1a, 42) — Zuklenas (2b, 133), Žuklias (1a, 100), Zuklis (2b, 111), Zuklis (1a, 52), Zuklelis (1a, 25). Plg. dabartines pvd. Zuklija, Zuklys, Žūklija, atsiradusias iš liet. žūklijas "žūklys", žūklijs "žvejys, žvejotojas, žuvautojas", ir lenk. ryba "žuvis", rybacki "žvėjo, žvejų", rus. pubax "žvejys, žūklautojas". Wroblewfki (2a, 153) — Zwirblis (1a, 50; 2a, 1), Zwerblenas (2a, 74). Plg. Vaitkevičiūtė V. Min. veik. P.45. 3, Lemcehenas Ch. Min. veik. P. 119. ; Ir toliau naudojamasi 25 ir 26 iSnaSose nurodytais lenkų bei rusų kalbų žodynais. 81 dabartines pvd. Žvirblis, Žvirblija, kildinamas iš liet. žvirblis, ir lenk. wrdbel "žvirblis", rus. eopobeil "žvirblis". Atkreipia dėmesį dar viena asmenvardžių grupelė. Jau buvo pateikta Balczewski (2b, 132) ir Balciunas (2a, 88), Balciunelis (1a, 12), kaip galimo suslavinimo lietuviškas priesagas pakeičiant slaviška -evski atvejis. Abiejose bažnytinėse knygose dar yra tokie asmenvardžiai: Bielicki (1b, 6), Bielinski (2a, 93), Biėlunas (1a, 44; 2a, 18), Bielunelis (1a, 44; 2a, 8), Bielus (1b, 16; 2b, 129) ir Balciunas (la, 7; 2a, 88), Balciunelis (la, 12). Pastarieji du gali būti siejami su dabartinėmis pvd. Balčius, Balčiūnas ir kitomis, kilusiomis iš liet. baltas, -ū. Negalima atmesti tikimybės, kad asmenvardžiai su šaknimi bieiyra suslavinti juos išverčiant (plg. lenkų bialy "baltas", rusų bean "baltas"). Įmanomas ryšys ir tarp asmenvardžių [piewokas (1a, 34; 2a, 27), [piewakielis (1b, 1), Spiewakanas (2a, 47), kildintiny iš lenk. Spiewak "daiaininkas", ir Daynis (1b, 19). Pastarasis sietinas su dabartinėmis pavardėmis Dainija, Dainius, kurios iš liet. daings, dainius "dainininkas". Kaip buvo matyti iš pateiktų asmenvardžių, verčiant lietuvišką šaknį įprasta pridėti ir slavišką, dažniausiai -sktipo, priesagą. 6. Dauguma fonetinio bei kitokio slavinimo apraiškų atsispindėjo aptartuose asmenvardžių variantuose. Kartais jie liudija nevienodo intensyvumo siavinimą. Pavyzdžiui, Rudak(1la, 21; 2b, 128) — Rudakas(2a, 53) — Rudokas (2a, 40). Siejant šiuos asmenvardžius su dabartine pavarde Rudokas, matyti, kad labiausiai suslavintas pirmasis jo variantas Rudak. Jis be galūnės ir lietuvių o pakeista | a. Antrajame variante išlikusi tik ši fonetinė garsų pakaita. Štai dar pora panašių atvejų: Pilat (2a, 62) — Pilatas (2a, 78) — Pilotas (2a, 32), plg.-dabartine pvd. Pilotas, Pilétas. Spiewak (1b, 8, 7; 2a, 43)/— [piewakas (2a, 29) — [piewokas (1b, 16; 2a, 36). Šiuo metu tokia pvd. nežinoma. Aptarti pastebimesni įvairaus slavinimo atvejai liudija, kaip galėjo būti pakeisti kai kurie lietuvių asmenvardžiai. Tuo metu, kai buvo rašomos bažnytinės knygos (XVII a. pabaiga—XVIII a. pradžia), dauguma jų jau turėjo būti virtę pavardėmis. Tad akivaizdi yra slavinimo įtaka ne tik dalies tuometinių Kriaunų parapijos, bet ir iki mūsų dienų atėjusių dabartinių pavardžių lyčių autentiškumui. Pavardžių formavimosi situacija Tuo metu, kai buvo rašomos aptariamos bažnytinės knygos, t.y. XVII a. pabaigoje—XVIII a. pradžioje, dauguma lietuvių pavardžių jau buvo susiformavusios**. Ši išvada padaryta, ištyrus lietuvių įvardijimus XV—XVIII a. istorijos dokumentuose. Vadinasi, visus Kriaunų parapijos antruosius dvinario įvardijimo asmen3 Maciejauskienė V. Min. veik. P. 112. 88 vardžius (ar bent jau didžiąją jų daugumą) galima būtų vadinti pavardėmis. Ar tikrai šie asmenvardžiai jau įgiję svarbiausias pavardžių savybes — yra paveldimi ir bendri visiems vienos šeimos asmenims? Bažnytinių knygų antroponimija nėra itin dėkinga medžiaga pavardžių formavimosi tyrimui. Čia nėra asmenvardžių paveldimumui nustatyti reikalingų greta užrašytų dvinarių tėvo ir vaikų įvardijimų (nurodomas tik krikštijamo kūdikio — berniuko ar mergaitės — vardas). Be to, labai dažni kūdikių motinų įvardijimai tik vardu neleidžia jų antrųjų asmenvardžių palyginti su kūdikių tėvų (t.y. minimų moterų vyrų) antraisiais asmenvardžiais. Todėl daugeliu atvejų negalima daryti išvados ir apie asmenvardžio bendrumą visiems vienos šeimos nariams. Krikštamočių bei krikštatėvių, kurie gali būti ir nesusieti jokiais giminystės ryšiais, įvardijimai taip pat ne ką tegali pasakyti apie pavardžių buvimą ar nebuvimą. Galimybė surasti duomenų apie pavardžių formavimąsi jungtuvių registracijos knygose dar mažesnė. Čia užrašomi nuotaka ir jaunikis nėra susiję giminystės ryšiais, taigi ir negali turėti kokio nors bendro asmenvardžio. Liudininkais, aišku, kartais galėjo būti ir vyras su žmona, brolis su seserimi ar pan., tačiau to nustatyti negalima. Nors bažnytinės knygos rašytos ilgai — apie 40 metų — ir jose tikrai gali būti minimi skirtingų tos pačios šeimos (giminės) kartū asmenys, palyginti jų įvardijimų negalima. Priežastis labai paprasta — neįmanoma nustatyti net ir vienodus antruosius asmenvardžius turinčių asmenų šeimos, giminystės ryšių.Be to, tokiais asmenvardžiais, be jokios abejonės, gali būti įvardyti ir ne vienos šeimos ar giminės žmonės. Taigi norint atsakyti į klausimą, ar bažnytinėse knygose užrašyti antrieji asmenis įvardijantys asmenvardžiai jau virtę pavardėmis, ar dar ne, belieka juos palyginti su dabartinėmis pavardėmis, t.y. pasekti, ar jie atėjo iki mūsų dienų. Tai ir buvo padaryta. Lyginimo rezultatai tokie. Iš 1044 skirtingų pirmosios bažnytinės knygos, rašytos 1678—1693 m., asmenvardžių tikslius atitikmenis tarp dabartinių pavardžių turi 588 (t.y. 56,3%). Dalis šių dabartinių pavardžių, be kitų Lietuvos vietų, yra užrašytos apie Kriaunas, Obelius, Rokiškį ar kitur netoli nuo parapijos. Jų yra 235 (t.y. 22,5%), pvz.: Abdris, Abūrius, Adamėnis, Aleksandrūvičius, Aleksiūnas, Apvalainis, Augūlis, Bajoras, Baltakis, Baltuska, Bangs, Barzdė, Bendėrius, Berniūnas, Beliūnas (Bieliūnas), Bitinas, Blažėvičius, Bruzgūlis, Budrėvičius, Budrijs, Čeponis, Dabregė, Dainis, Datkiinas; Degūtis, Deksnys, Didziagalvis, Dilys, Dirda, Driskius, Duda, Dikas, Dziugélis, Gaidys, GaiZius, Galinis, Galvėlis, Garolis, Gauéys, Gavenas, Gegélis, Genys, Giedraitis, Gyljs, Gindwlis, Giréjs, Giritinas, Grabauskas, Grigénis, Grincévidius, Gudas, Gudélis, Gudonis, Gulbinskas, Gurklijs, ldas, Įgaunis, Jagminas, Jakubénis, Jondnis, Jankūnas, Janulidnis, Janūšis, Januskévidius, Jasiulionis, Joéys, Jūodis, Jokubonis, Jukna, Juška, Karaliūnas, Karalius, Karosa, Kašpėnas, Kavoliūnas, Kažemėkas, Kibilda, Kiseiis, Kiškis, Kietis, Kistinas, Kiukys, Klišionis, Klisys, Kavaliduskas, Krūpas, Krisiinas, Kuljs, Kupčiūnas, Kurkliétis, Kurmis, Kviliunas, Lapiénis, Lūšas, Latvenas, Liauddnskas, Laukys, Laurindvidius, Lelis, Ličijs, Likas, Likia, Lukosévicius, Lukšijs, Maciinas, 89 Matičkus, Matiejūnas, Matulénas, Médzelas, Méginis, Mezginas (Mezginis), Mickévicius, Merkys, Miežis, Mikalajūnas, Minkėvičius, Motiejūnas, Morkūnas, Mūrma, Nakas, Narbutas, Navikas, Pabėržis, Pagiris, Pakalnis, Palivonas, Paliulionis, Pauliūkas, Petrėnis, Pimpė, Petrauskas, Plepys, Plikélis, Puodželis, Puriūškis, Rdišis, Rdugas, Repsys, Rimélis, Radzéviéius, Ragélis, Rudokas, Sakapilvis, Sirvydis, Skardinskas, Skeirys, Smalstys, Stanélis, Stankūnas, Starkus, Stasiulidnis, Slastinas, Strungys, Sermuksnis, Širvinskas; Šlėkas, Šlūmas, Štūras, Švėdas, Talačka, Tijūnėlis, Trūmpa, Tumėnaš, Uldūkis, Usélis, Uskurelis, Vaitekūnas (Vaitiekūnas), Valiūkas, Valiūlis, Varkalys, Varna, Vedeika, Virbalas, Verbiéjus, Vigélis, Vilis, Vilkas, Vingelis, Virbalas, Zairijs, Žemaitis, Zibolis, Žilinskas, Zilys, Zylys, Žuklys, Zunka, Žvirblis ir kt. Taigi galima teigti, kad šios Rokiškio rajone paplitusios dabartinės pavardėš jau buvo susiformavusios XVII a. pabaigoje. Atsirado jos iš Kriaunų parapijoje XVII a. ar anksčiau vartotų asmenvardžių. Kitos dabartinės pavardės, tiksliai sutampančios su Kriaunų parapijos asmenvardžiais, užrašytos toliau, įvairiose Lietuvos vietose. Jų yra 353 (t.y. 33,8 %). Tokios pavardės gali būti susiformavusios XVII a. pabaigoje kaip tik Kriaunų parapijoje ir tik vėliau nukeliavo į kitas vietas. Tačiau jos gali būti atsiradusios ir kitose Lietuvos vietose iš ten vartotų asmenvardžių. 456 iš visų skirtingų pirmojoje bažnytinėje knygoje užrašytų asmenvardžių neturi tikslių atitikmenų tarp dabartinių pavardžių. Tai sudaro 43,5 %. Reikėtų daryti išvadą, kad dalis Kriaunų parapijoje vartotų asmenvardžių XVII a. pabaigoje dar nebuvo virtę pavardėmis. Kokie jie? Pirmiausia minėtini 116 (t.y. 11,1 %) asmenvardžių, kurie turi tos. pačios kilmės, bet skirtingos darybos atitikmenis tarp dabartinių pavardžių: Pastarosios paplitusios Kriaunų parapijoje ir rietoli jos, pvz.: Bagdonelis (1b, i Bagdonas, Baiorelis (1a, 44) — Bajoras, Balciunelis (1a, 12) — Balčiūnas, Baltakielis (1b, 19) — Baltakys, Bielunelis (1a, 44) — Beliūnas, Bieliūnas, Dabragiele (2a, 24) — Dabrega, Degutelis (1a, 47) — Degūtis, Didziagalwelis (1b, 19) — Didziagalvis, Dylelis (1a, 55) — Dilys, Dyrdele (1a, 49) — Dirda, Garolelis (1a, 32) — Garolis, Gaucielis (ia, 11) — Gaučys, Gawenelis (1a, 15) — Gawnas, Grabawskielis (1a, 50) — Grabduskas, Idelis (1a, 52) — Idas, Igawnelis (1a, 23) — Įgaunis, Iakiela (1a, 30) — Jakas, lankunelis (1a, 40) — Jankūnas, Iocielis (1a, 46) — Jočis, Kazamiekielis (1b, 19) —- Kažemėkas, Krapelis (1b, 2) — Kripas, Krysiunelis (la, 47) — Krisitinas, Kulelis (1a, 39) — Kuljs, Kurkletelis (la, 54) — Kurkliétis, Laszelis (1a, 36) — Lasas, Laukiele 1b, 2) — Laukys, Lelelis (1a, 57) — Lélis, Maciunelis (la, 18) — Macitinas, Markunelis (1a, 55) — Markūnas, Murmele (1b, 2) — Mirma, Nakiala (1a, 21) — Nakas, Narbutelis (1a, 54) — Narbutas, Nawikielis (1a, 35) — Navikas, Pagirelis (la, 47) — Pagirgs, Paknelis (1a, 10) — Paknys, Petranelis (la, 5) — Petrénis, Puczkiela (1a, 53) — Puckad, Sargunelis (la, 11) — Sarginas, Jtankunelis (1b, 15) — Stankūnas, Stasiunelis (1b, 18) — Stasiūnas, [trungielis (1a,41) — Strunggs, [zyleykielis (1a, 39) — Šileikis, [zlekielis (1a, 36) — Slékas, Waynelis (1a, 45) — Vainius, Walukielis (1a, 39) — Valitkas, Wilelis (1b, 90 džių darybos. Šiandien visiškai nevartojamos slaviškos priesagos -ova, -ovna, kurios labai dažnos abiejose bažnytinėse knygose (kaip žinoma, vyrų asmenvardžiai į dabartinę vartoseną "atsinešė" visus per kelis šimtmečius įgytus slaviškos darybos elementus). Bendrinėje kalboje nevartojamos i. dažnos abiejuose šaltiniuose lietuviškos priesagos -yčia, -ūčia bei kitos. Dabar jos žinomos tik tarmėse. Bažnytinėse knygose vartota lietuviška priesaga -ienė (ir labai retai -uvienė) sieja XVII—XVIII a. Kriaunų parapijos moterų asmenvardžių darybą su dabartine. Priesagų reikšmė, vartosena bei dažnumas rodo, kad ištekėjusių moterų (krikšto motinų, liudininkių) asmenvardžiai dažniau sudaromi su slaviškomis, o neištekėjusių (kūdikių motinų, kurios paprastai įvardijamos pagal tėvą, ir nuotakų) — su lietuviškomis priesagomis. Antrojoje bažnytinėje knygoje padažnėjusios slaviškos priesagos — vyrų asmenvardžių -sktipo, o moterų -ova. Tai greičiausiai liudija intensyvėjantį lietuvių asmenvardžių slavinimą. 3. Asmenvardžių kilniės tyrimas rodo, kad 44,44% pirmosios ir 40,38% antrosios bažnytinės knygos asmenvardžių yra lietuviškos kilmės. Tokių dabartinių pavardžių, manoma, yra 3094. Tarp nelietuviškos kilmės asmenvardžių dažniausi yra susidarę iš krikšto vardų. Pirmojoje knygoje jie sudaro 21,55%, o antrojoje 25,06% visų skirtingų asmenvardžių. Kiti dažniausiai kilę iš įvairių slavų kalbų apeliatyvų. Tai 9,48% pirmojo ir 12,34% antrojo šaltinio asmenvardžių. | Dalies asmenvardžių kilmė yra neaiški arba įmanoma interpretuoti įvairiai. 4. Lingvistinės, o dažniau, matyt, ekstralingvistinės aplinkybės lėmė asmenvardžių variantiškumą. Abiejuose šaltiniuose pasitaikiusių įvairių variantų aptarimas įtikinamai liudija šio reiškinio įtaką daugumos lietuvių pavardžių lyčių autentiškumui. Tiesa, bažnytinių knygų specifika neleidžia tiksliai nustatyti, ar pateikti variantai tikrai atsiradę iš tų pačių bei tą patį asmenį įvardijančių asmenvardžių. Todėl vertinant variantų tyrimą nereikia išleisti iš akių ir tam tikros galimos paklaidos. 5. Bažnytinių knygų antroponimija liudija ir kai kuriuos lietuvių asmenvardžių slavinimo šiuo laikotarpiu reiškinius. Atkreipia dėmesį įvairus fonetinis slavinimas. Tačiau jis nėra dėsningas. Varijuoja asmenvardžių lytys su galūnėmis ir be jų. Dalis ąsmenvardžių abiejuose šaltiniuose yra užrašyti be galūnių. Pasitaiko suslavintų lietuviškų patroniminių priesagų -ūnas, -onis, -aitis. Jos pakeistos -uniec, -anis ir -aniec, -oyc. Visas bažnytinių knygų antroponimijos kontekstas leido kai kuriuos šaltinių asmenvardžius, turinčius priesagas -ovič, -evič ar su -sk-, vertinti kaipalyginti neseniai suslavintus, panaudojant minėtas priesagas. Be to, pastebėta ir keliolika galimų slavinimo atvejų išverčiant asmenvardžių šaknis bei kamienus. 6. Palyginus abiejų bažnytinių knygų skirtingus asmenvardžius su dabartinėmis pavardėmis, matyti, kad pirmajame šaltinyje 56,3, % o antrajame, rašytame vėliau, 62,7% asmenvardžių turi tikslius atitikmenis tarp dabarti97 nių pavardžių. Vadinasi, dalis Kriaunų parapijoje XVII a. pabaigoje—XVIII a. pradžioje vartotų asmenvardžių jau galėjo būti virtę pavardėmis. Kiti tebuvo laikini, nepaveldimi ir dažnai, matyt, atspindėjo į bažnytines knygas patekusį neoficialųjį asmenų įvardijimą. Ypač tai pasakytina apie palyginti dažnus mažybinių maloninių priesagų -elis, -ė, -ėlis, -ė vedinius. Dalis asmenvardžių, vartotų aptariamuoju laikotarpiu, yra visiškai išnykę. Minėto "šaltinių asmenvardžių lyginimo su dabartinėmis pavardėmis rezultatai verčia daryti išvadą, kad XVII a. pabaigoje—XVIII a. pradžioje Kriaunų parapijoje pavardžių formavimasis bei galutinis jų lyčių stabilizavimasis dar nebuvo pasibaigęs. DIE PERSONENNAMEN IN DER PFARREI VON KRIAUNOS Zusammenfassung Nach der Analyse der Antroponymie in zwei Kirchenbiichern von Kriaunos, geschrieben in den Jahren 1676 —1719, werden im Artikel folgende wichtigste Ergebnisse vorgelegt: 1. In dieser Periode ist die zweiglicdrige Benennung Norm geworden. In beiden Quellen sind von 6800 Personen nur 40 Manner mit einem Namen benannt. Das erste Glied einer zweigliedrigen Benennung ist der Vorname, das zweite ist ein Familienname oder ein anderer jkn vertretender Personennamen. Die Frauenbenennung war vielfaltiger. Die Spezifik der Quellen, d.h. der Kirchenbūcher, hat das bestimmt. Die Mūtter von Sauglingen sind mit einem Namen, die Taufpatinnen mit zwei Personennamen aufgezeichnet. In den Registrierungseintragungen der EheschlieBung sind die Benennungen der Braute und der Zeugen zweigliedrig. 2. Die Bildung der Personennamen in den Kirchenbūchern zeugt davon, daš die mannlichen Personennamen sich wesentlich nicht von den heutigen Familiennamen unterscheiden. į ; Die Bildung der weiblichen Personennamen aber unterscheidet sich grundlegend von der gegenwartigen Bildung! der weiblichen Familiennamen. Heute werden die slawischen Suffixe -ova, -ovna ūberhaupt nicht mehr gebraucht, die in den beiden Kirchenbūchern oft vorkommen. In der Standartsprache werden die oft in den Quellen vorkommenden litauischen Suffixe -yčia, -ūčia, -aičia u. a., die nur in den Dialekten bekannt sind, nicht mehr gebraucht. Das in den Kirchenbūchern gebrauchte litauische Suffix -iené (sehr selten -uvienė) verbindet die Bildung der weiblichen Personennamen des 17.—18. Jh. in der Pfarrei Kriaunos mit der Gegenwart. 3. Die Untersuchung der Herkunft von Personennamen zeigt, daB 44,44% der Personennamen im 1. Buch und 40,38% im 2. Buch litauischer Herkunft ist. Zur Zeit gibt es etwa 30% solche Familiennamen. 4. Die linguistischen, oft auch extralinguistischen Grinde haben die Varibilitat der Personennamen bestimmt. Die in den beiden Quellen vorkommenden verschiedenen Varianten haben, gewiB, eine bestimmte Wirkung auf der Authentizitat der Formen der meisten litauischen Familiennamen ausgeubt. 5. In den Kirchenbiichern sind manche Erscheinungen der Slawisierung der litauischen Personennamen zu bemerken. Bemerkenswert ist die verschiedene phonetische Slawisierung. Sie ist aber nicht regelmaBig. Es variieren die Formen der Personennamen mit und ohne Endungen. Es kommen slawisierte litauische patronymische Suffixe -ūnas, -onis, -ulis vor. Si.’sind in -uniec, -anis oder -aniec, -oyc verwandelt. Der ganze anthroponymische Kontext der Kirchenbiichern erlaubt manche Personennamen dieser Quellen mit den Su.fixen -ovič, -evič oder mit -skals unlangst slawisierte Namen zu betrachten. Es wurde einige Falle der Slawisierung der Namen 98 emerkt, wo die litauischen Wurzeln ūbersetzt wurden. 6. Beim Vergleich der verschiedenartigen Personennamen in beiden Kirchenbūhern mit den Familiennamen der Gegenwart kann m n bemerken, dal 56,3% der ersonennamen in der 1. Quelle und 63,7% in der 2. Quelle genaue Entsprechunen mit den gegenwirtigen Familiennamen haben. Daraus ist zu schlieBen, da so iel Personennamen in der Pfarrei von Kriaunos Ende des 17. Jh. und Anfang es 18. Jh. zu Familiennamen geworden sein konnten. Andere Personennamen aren provisorisch, nicht ererbt, die keine offizielle Benennung der Personen in den irchenbiichern darstellten. Folglich war die Formierung sowie die endgiiltige Stailisierung der Formen der Familiennamen in dieser Zeit in der Pfarrei von Kriaunos och nicht abgeschlossen. 99